Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Aušrai Balžekaitei, civilinio ieškovo atstovui advokatui Albertui Butai, advokatams Gediminui Milevičiui ir Petrui Butkevičiui, vertėjai J.Chochlanovai, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje teisiami:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 2015-11-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d. paskiriant 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę; 2016-11-22 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 260 str. 3 d., 259 str, 1 d. paskiriant galutinę 10 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę; 2016-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d., 227 str. 1 d., 259 str. 1 d., 260 str. 1 d. paskiriant galutinę laisvės atėmimo 2 m. 1 mėn. bausmę su turto konfiskavimu, 2018-06-21 Vilniaus apygardos teismo sprendimu bausmės subendrintos LR BK 63 str. 1d.,4d.,9d. pagrindais, galutinė bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų (t. 4, b. l. 158-177), šiuo metu atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str.1d., ;

M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)", logistikos vadovu, neteistas, kaltinamas padaręs veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str.2d., 222 str.1d., 300 str.1d.:

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P., laikotarpiu nuo 2014-04-15 iki 2015-07-02 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, iš anksto sutaręs su A. K., žinant, kad pastarasis realiai netaps UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, neperims jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir grynųjų pinigų, bei realiai netaps ir neatliks šios įmonės direktoriaus pareigų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susitarė su A. K., kad šis patvirtins savo parašu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės, nežinojusios apie jo daromą nusikalstamą veiklą, V. G., kompiuterio pagalba jo prašymu pagamintus dokumentus: 2015-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vienintelio akcininko sprendimą, kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad A. K. atleidžia iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų M. P. ir paskiria UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. K., 2015-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad M. P. perdavė, o A. K. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ likutį kasoje – 54 104,91 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius šimtą keturis eurus ir 91 euro centą), ir 2015-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad M. P. perdavė, o A. K. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, po ko šiuos žinomai netikrus dokumentus: 2015-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vienintelio akcininko sprendimą, 2015-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-07-03, biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pateikė pasirašyti A. K., tuo patvirtindamas žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų bei turto - piniginių lėšų, perdavimą A. K., po ko A. K. žinomai netikrą 2015-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vienintelio akcininko sprendimą 2015-07-03 pateikė VĮ "Registrų centras", kaip patvirtinimą apie bendrovės akcininko ir vadovo pasikeitimą.

Šiais savo veiksmais M. P. ir A. K., veikdami bendrai, pagamino netikrus dokumentus, juos laikė ir panaudojo, kuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.

M. P., laikotarpiu nuo 2014-04-15 iki 2015-07-02 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingu asmeniu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, užimamų pareigų pagrindu atsakingu už jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, naudotinas atsiskaitytinai įmonės reikmėms, turėdamas vieningą tyčią pasisavinti jam patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, laikotarpiu nuo 2014-04-29 iki 2015-05-11 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, su šio banko UAB "(duomenys neskelbtini)" išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 36 903,82 Eur, o būtent:

2014-04-28 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per keturis kartus išgrynino 7000 LT (2027.34 Eur),

2014-05-30 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 290 LT (83,99 Eur,)

2014-07-25 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per keturis kartus išgrynino 7000 LT (2027.34 Eur),

2014-08-06 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per tris kartus išgrynino 4800 LT (1390,18 Eur),

2014-08-12 bankomate, esančiame Savanorių pr., Vilniuje, per tris kartus išgrynino 4800 LT (1390,18 Eur),

2014-08-29 bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 500 LT (144,81 Eur),

2014-09-02 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 4000 LT (1158,48 Eur),

2014-09-02 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 4000 LT (1158,48Eur),

2014-09-05 bankomate, esančiame prekybos centre (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 1000 LT (289,62 Eur),

2014-09-08 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 3000 LT (868,86 Eur),

2014-09-10 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 3000 LT (868,86 Eur),

2014-09-16 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 3000 LT (868,86 Eur),

2014-09-18 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 4000 LT (1158,48 Eur),

2014-09-22 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 4000 LT (1158,48 Eur),

2014-09-24 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per tris kartus išgrynino 6000 LT (1737,72 Eur),

2014-09-29 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 4000 LT (1158,48 Eur),

2014-10-17 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 3500 LT (1013,67 Eur),

2014-11-05 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 3000 LT (868,86 Eur),

2014-11-06 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 4000 LT (1158,48 Eur),

2014-11-19 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per tris kartus išgrynino 6000 LT (1737,72 Eur),

2014-11-20 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per tris kartus išgrynino 6000 LT (1737,72 Eur),

2014-12-19 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 500 LT (144,81 Eur),

2014-12-29 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 2000 LT (579,24 Eur)

2015-02-20 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per tris kartus išgrynino 1600 Eur,

2015-04-21 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per tris kartus išgrynino 1250 Eur,

2015-04-23 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per keturis kartus išgrynino 2000 Eur,

ir laikotarpiu nuo 2015-03-27 iki 2015-07-02 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, šio banko (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), nuėmė grynaisiais pinigais 19 300 Eur, o būtent: 2015-03-27 nuėmė 450 Eur, 2015-04-07 nuėmė 200 Eur, 2015-06-04 nuėmė 6 800 Eur, 2015-07-02 nuėmė 11 850 Eur, po ko pateikė pasirašyti A. K. 2015-07-02 įmonės kasos ir dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai nurodydamas, kad šiuos pinigus gavo A. K.. Dalį šių pinigų – 14481 Eur M. P. sumokėjo V. J. už tarpininkavimą, surandant UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakovus, o likusią jam patikėtų UAB „(duomenys neskelbtini) priklausančių pinigų dalį – 41722.82 Eur pasisavino, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 41722,82 Eur turtinę žalą.

Tokiu būdu M. P. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d.

Taip pat M. P., laikotarpiu nuo 2014-04-15 iki 2015-07-02 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų saugojimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio reikalavimus „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, siekdamas sukliudyti nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimų, numatančių, kad "apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą", ir 2 d. reikalavimų, numatančių, kad "patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis", numatančiomis, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2014-04-15 iki 2016-08-30 ūkines operacijas patvirtinančius apskaitos dokumentus, visus buhalterinių sąskaitų suvestinių registrus, tai yra turto, nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitas, 2014 - 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinius, suvokdamas, kad, paslėpus UAB„(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, taip bus trukdoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016-08-30, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, dėl to visiškai negalima nustatyti nuo 2014-04-15 iki 2016-08-30 UAB „ (duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str.1 d.

Bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys.

Kaltinamasis A. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltę pripažįsta dalinai. Su M. P. jį supažindino A. O.. Su A. O. ėjo kartu registruoti įmonę, O. norėjo užregistruoti įmonę jo – K. vardu. Už šią paslaugą žadėjo sumokėti. Jis sutiko suteikti tokią paslaugą, nes buvo O. skolingas, o paslauga turėjo būti suteikta kaip kompensacija už skolą. A. O. teigė, jog problemų nebus. Jis su O. atvyko į notarinę kontorą prie prekybos centro „Europa“; ten susirinko kokie 6 žmonės, kurių jis nepažįsta. M. P. ten nebuvo. Notaro padėjėja išnešė sutartį į koridorių ir jis pasirašė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Pinigų jam nemokėjo, jis pats pinigų taip pat niekam nemokėjo. Po to su A. O. nuėjo į registro įmonę ir užregistravo sutartį. O. jam davė kažkiek pinigų už paslaugą. Pas notarą jis pasirašė tik vieną lapą, o kada pasirašė kitus dokumentus – neprisimena, bet patvirtino jog buvo atveju, kai O. jam liepdavo pasirašyti kažkokius dokumentus. Jis suprato, kad tapo akcininku ir įmonės vadovu. Jis laikė save fiktyviu įmonės savininku ir fiktyviu vadovu. A. Š. jis pažįsta, tačiau pastarasis šiame reikale nedalyvavo. Kitų asmenų, kurie buvo notarinėje kontoroje, jis nepažinojo ir nebuvo anksčiau matęs. V. G. pažįsta. V. ruošdavo finansines ataskaitas, o jis tik pasirašydavo. Inventorizacijos nebuvo atliekamos. Kokie buvo darbuotojai, kam vadovavo pasakyti negalėjo.(t.5 b.l. 139 – 142).

Kadangi kaltinamojo parodymai skyrėsi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teismas garsino ankstesnius jo parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. K. pripažino, kad pas notarą pasirašė jam apklausos metu parodytą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje A. K. VIII dalyje „Šalių parašai“. Daugiau jokių dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nepasirašinėjo, t. y. jis nepasirašinėjo jam apklausos metu parodyto 2015-07-02 Įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo akto, bei 2015-07-03 Dokumentų priėmimo-perdavimo akto. Šiuose dokumentuose grafoje „Kasą priėmė“ ir „Dokumentus priėmė“ yra ne jo rankraštiniai įrašai ir ne jo parašai. Kas šiuos dokumentus paruošė, jis nežino. 2015-07-02 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) jis pasirašė gero savo pažįstamo A. O. prašymu. A. jis pažįsta maždaug nuo 2013 metų. Susipažino kažkokiame bare, tikslesnių aplinkybių šiuo metu neprisimena. Susipažinę jie pradėjo bendrauti, bendravo kaip draugai. Jis buvo skolingas A. apie 300-400 Eur, kuriuos buvo pasiskolinęs pragyvenimui ir pastarasis jam pasiūlė nubraukti skolą ir dar užsidirbti 200 Eur. A. jam pasakė, kad pažįstamų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutuojanti ir jiems reikia ją perrašyti kokiam nors fiziniam asmeniui, tai galėtų būti ir jis. A. jam pasakė, kad jis laikinai pabūtų šios įmonės vadovu ir akcininku, o vėliau įmonę vėl perrašytų kam nors kitam. Jis-A. K. klausė A., ar neturės problemų ir pastarasis pasakė, kad neturės. Todėl jis ir sutiko su A. pasiūlymu. Tą dieną, kai buvo pasirašyta pas notarą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, jis A. O. prašymu atvažiavo prie pastarojo ofiso, buvusio Karoliniškių mikrorajone, netoli PC „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso neprisimena. Jis važiavo su A. pastarojo automobiliu "Peugeot 406", pilkos spalvos, valstybinio numerio neprisimena. Šiuo automobiliu jie nuvažiavo į Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biurą, adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena. Jie apie valandą laukė laukiamajame, tada atvažiavo keturi žmonės – du vyrai ir dvi moterys, kuriuos jis matė pirmą ir paskutinį kartą gyvenime. A. jam pasakė, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Tada jis, A. ir tie keturi akcininkai, kurių vardų ir pavardžių nežino, užėjo į notaro kabinetą, kur notarė jiems visiems davė paskaityti Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties egzempliorių buvo tiek, kiek šalių – 5 vnt. Keturi akcininkai ir jis pasirašė Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir visi gavo po vieną jos egzempliorių. Kur yra jo egzempliorius šiuo metu jis neprisimena. Išėję iš notaro kabineto jis ir A. atsisveikino su minėtais keturiais akcininkais ir jų daugiau nebematė. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams pinigų nemokėjo, nematė, kad būtų mokėjęs A.. Kas atsiskaitė už paslaugas su notare, jis nežino. Jis nematė, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną kas nors notarų biure kam nors būtų mokėjęs pinigus. Išėję iš notarų biuro jie su A. nuėjo į VĮ "Registrų centras", esantį Lvovo gatvėje, Vilniuje, kur jam pateikus dokumentus apie tai, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, jam VĮ "Registrų centras" darbuotoja paruošė dokumentus ir davė juos pasirašyti. Registrų centro darbuotojai jis pateikė 2015-07-02 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo asmens dokumentą, bei vienintelio akcininko sprendimą 2015-07-02 dienos, kurį jis VĮ "Registrų centras" ir pasirašė. 2015-07-02 vienintelio akcininko sprendimą jam pasirašyti pateikė jo draugas A.. Kokius konkrečiai dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis pasirašė “Registrų centras”, jis pasakyti negali, nes neprisimena, bet jis suprato, kad tuos dokumentus pasirašęs, jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Jis tapo vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi tik pagal dokumentus. Jis suprato, kad yra fiktyvus šios įmonės vadovas ir akcininkas, jis neketino vykdyti jokios ūkinės finansinės veiklos. VĮ "Registrų centras" už paslaugas kasoje mokėjo A.. Kadangi stovėjo kiek toliau, nematė kokiu būdu vyko apmokėjimas - grynaisiais ar kortele. Kai išėjo iš VĮ "Registrų centras", jis nuėjo savais keliais, o A. išvažiavo savo automobiliu. Vakare, apie 18 val. jis vėl atvažiavo į Karoliniškių mikrorajoną, Vilniaus mieste, prie A. ofiso, kur jam A. davė 200 Eur už Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą ir pasakė, kad nubraukia jo 300 Eur skolą. Su A. jis bendravo dažnai, maždaug iki 2016 metų, tikslios datos neatsimena, kai įvyko autoįvykis, po kurio jis gavo baudą už melagingų parodymų davimą. Autoįvykis įvyko, kai jie vyko automobiliu, kuriuo važiavo pas notarą pasirašinėti Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. Po šio auto įvykio jiedu susipyko. A. gyvena priešais buvusį alaus barą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Dirba jis apsaugos darbuotoju, firmos nurodyti negali. Į jį- K. niekas nesikreipė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų pateikimo. Jis, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, sužinojo iš tėvų, kad teismas bankroto byloje jį nubaudė pinigine bauda dėl to, kad jis nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Šiuo metu antstoliai vykdo teismo skirtos baudos išieškojimą .Tapti UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininku ir direktoriumi jo paprašė A. O.. A. Š. jis pažįsta maždaug nuo 2015 m., tikslios datos neprisimena, juos supažindino A. O., kurį jis jau pažinojo tuo metu apie puse metų. Su A. Š. jo santykiai buvo draugiški. A. Š. jo niekada neprašė tapti UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininku ir direktoriumi. A. Š. nedalyvavo pasirašant UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nebuvo kartu su juo - A. K. tvarkant dokumentus dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovo pakeitimo VĮ “Registrų centras” (t. 4, b. l. 114-116 ).

2019-02-04 apklaustas kaip įtariamasis A. K. patvirtino, jog pasirašė UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentus: 2015-07-02 UAB "(duomenys neskelbtini)" vienintelio akcininko sprendimą, 2015-07-02 UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2015-07-03 UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, nors žinojo, kad netaps UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininku ir direktoriumi bei nesiruošė juo tapti. Jis neperėmė UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentų ir kasos likučio – 54 104,91 Eur bei nesiruošė to daryti. Jis nesutinka su tuo, kad to jo paprašė M. P.. Jis lieka prie savo parodymų, duotų 2018-05-11 ir 2018-07-31 bei juos tvirtina. 2019-02-04 pranešime apie įtarimą nurodytus dokumentus pasirašė jis, nes to jo paprašė A. O.. Šių dokumentų pasirašymo aplinkybių jis nepamena, gali būti, kad juos pasirašyti jam kažkas pateikė, kai jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų, kadangi tuo metu jis vartojo narkotines medžiagas, Jis skaitė UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkimo - pardavimų sutartį, tačiau ne viską suprato, nes sutartis buvo parašyta lietuvių kalba, o jis baigė rusų mokyklą. Nepamena, ar pasirašydamas šią sutartį jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų, bet tuo metu juos naudojo. Iki 2015-07-02 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo jis nebuvo matęs A. Ž., E. Ž., M. P. bei Ž. P.. Šiuos asmenis pirmą kartą pamatė kuomet pasirašinėjo minėtą sutartį pas notarą (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nepamena. Iki šios sutarties pasirašymo nepažinojo nei vieno minėto asmens. Šioje sutartyje parašyta, kad jis sumoka už UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijas 2 896,20 Eur, tačiau realiai už šios įmonės akcijas jis niekam nemokėjo. Jis šios pinigų sumos ir neturėjo. Tuo metu jis niekur nedirbo, buvo išlaikomas tėvų, pas juos ir gyveno. Savo vardu jis neturėjo jokio turto, jo sąskaitos buvo užblokuotos. Jis su M. P. nebendravo, jį matė vieną kartą ir nei M. P., nei kito akcininko jis neatpažintų. Jis nematė, kad pasirašant šią sutartį kas nors būtų mokėjęs pinigus notarei. Jis pinigų notarei nemokėjo. UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterė buvo V.. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), esančiame ofise. Juos supažindino A. O.. Tačiau jis su V. jokiais klausimais, susijusiais su UAB "(duomenys neskelbtini)", nebendravo. tiesiog žinojo, kad ji yra minėtos bendrovės buhalterė. UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentų jis niekada nematė, nežino, kur jie yra. Jis nematė, kad pasirašydamas 2015-07-02 įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą, perima ir UAB "(duomenys neskelbtini)" kasos likutį - 54 104,91 Eur. Jis nepamena, kad šį dokumentą būtų pasirašęs (t. 4, b. l. 125-128).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis M. P. atsisakė duoti parodymus, todėl teismas garsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

2017-11-08 kaip specialusis liudytojas apklaustas M. P. aiškino, kad nuo 2014-04-15 jis su savo tuo metu pažįstamu A. Ž. įkūrė įmonę UAB "(duomenys neskelbtini)" , kuri buvo registruota (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Jis buvo minėtos įmonės direktorius ir 50 proc. akcininkas, o A. Ž. buvo tik 50 proc. akcininkas. Įmonė buvo įkurta siekiant vystyti verslą logistikos srityje. Kadangi pats asmeniškai turėjo patirties šioje srityje, todėl įkūrus įmonę buvo atsakingas už klientus ir vežėjus, t.y. už logistiką, o A. Ž. buvo atsakingas už finansus. Jis- Ž. oficialiai įmonėje nedirbo. Apie pusę metų jie dirbo sėkmingai, turėjo užsakymų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Labai stambus jų klientas buvo Estijos įmonė "(duomenys neskelbtini)", su kurio buvo atliekama daug pervežimų. Po pusės metų sėkmingo verslo, pagrindinis stambus klientas, t. y. Estijos įmonė "(duomenys neskelbtini)" pradėjo nebemokėti už atliktas paslaugas. Dėl nesumokėtų skolų prasidėjo vidiniai nesutarimai, kadangi jiems reikėjo apyvartinių lėšų. Jis pradėjo nesutarti su A. Ž., kadangi pastarasis nebenorėjo daugiau investuoti į UAB "(duomenys neskelbtini)". Tokiu būdu nesutarimai vyko iki metų ir po kurio laiko kartu su A. Ž. nusprendė įmonę parduoti. Apie įmonės pardavimą niekur paskelbta nebuvo. Bet kadangi jų ofisas buvo (duomenys neskelbtini) tarp daugybės kitų įmonių ofisų, todėl mano, kad pasklido kalbos apie parduodamą įmonę. Tokiu būdu 2015 metų vasarą, tiksliai datos neprisimena, jam būnant darbo vietoje, pas jį į kabinetą užėjo vyriškis, kaip vėliau susipažino, tai buvo A. K., kuris norėjo pirkti UAB "(duomenys neskelbtini)". Kabinete jie aptarė visas pardavimo sąlygas. Jis- M. P. paaiškino, kad įmonė turi skolą, tačiau A. K. pasakė, kad pirks įmonę su visomis esamomis skolomis ir turi planą, kaip viską toliau sutvarkyti. A. K. jam už įmonę pasiūlė10 tūkst. litų ( 2,896 Eur) ir jis sutiko parduoti. Tuomet sutartą dieną, t. y. 2015-07-02 jis su žmona ir A. Ž. su žmona bei įmonės pirkėjas A. K. nuvyko pas notarą į Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biurą, adresu (duomenys neskelbtini) bei pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat tą pačią dieną A. K. sumokėjo jam 2,896 Eurų už parduodamas akcijas. Šia pinigų suma jis pasidalino su A. Ž.. Kitą dieną, t. y. 2015-07-03 buvo pasirašytas įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktas ir UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, minėti perdavimo dokumentai buvo paruošti įmonės buhalterės V., pavardės neprisimena. Tą pačią dieną A. K. buvo perduotas kasos likutis - 54 104,91 Eur ir UAB "(duomenys neskelbtini)" visi buhalterinės apskaitos dokumentai, įpakuoti į dėžę. Tokiu būdu buvo parduota įmonė su skola UAB "(duomenys neskelbtini)"- 12 828,94 Eurų. Minėta skola sumokėta nebuvo, kadangi tuo metu jis neturėjo galimybės tai padaryti. Kas toliau vyko su UAB "(duomenys neskelbtini)" jis paaiškinti negali, kadangi įmonės tolimesne veikla nesidomėjo. Į klausimą, kodėl turint kasoje likutį, pagal 2015-07-02 Įmonės kasos ir dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą nurodama, kad naujam įmonės direktoriui A. K. perduodamas ir likutis kasoje 54 104,91 Eur, negalėjo atsiskaityti su UAB "(duomenys neskelbtini)"- 12 828,94 Eur, M. P. parodė, kad atsiskaityta su UAB "(duomenys neskelbtini)" nebuvo, kadangi A. K. įmonės pirkimo metu žinodamas apie turimą situaciją, žinojo kaip viską greitai sutvarkyti (t. 4, b. l. 3-4).

2018-06-19 kaip specialusis liudytojas apklaustas M. P. teigė, kad jis patvirtina savo parodymus, duotus 2017-11-08. Papildydamas ankstesnius savo parodymus, jis nurodė, kad pas notarą pasirašant 2015-07-02 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo jis, jo žmona Ž. P., A. Ž., E. Ž. ir A. K.. Daugiau jokių kitų žmonių, išskyrus notarę nebuvo. Kokiame notarų biure buvo pasirašyta ši sutartis jis neatsimena, bet gali pasakyti, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) mieste. Kas ir kiek mokėjo notarei už paslaugas jis šiuo metu tiksliai neatsimena, bet mano, kad mokėjo jis. A. K. už įsigyjamas UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijas 2 896,20 Eur grynaisiais pinigais jam į rankas sumokėjo notarės priimamajame, prieš pasirašant 2015-07-02 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tai matė jo žmona Ž. P., A. Ž., E. Ž.. Gautus pinigus jis iš karto lygiomis dalimis po 1 448,10 Eur pasidalino su A. Ž., juos jam paduodamas į rankas, ir tai matė jo žmona Ž. P. bei A. Ž. žmona E. Ž.. Po 2015-07-02 Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo, jie visi, t. y. jis, jo žmona, A. Ž., E. Ž. ir A. K. išsiskirstė ir nuėjo savais keliais. Tada jis UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterės V., pavardės neatsimena, paprašė paruošti jam apklausos metu parodytus 2015-07-02 Įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą bei 2015-07-03 Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuos jis su A. K., kiek pamena, pasirašė kitą dieną po 2015-07-02 Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, kažkokiame ofise (duomenys neskelbtini) mieste, buhalterės V. darbovietėje. UAB "(duomenys neskelbtini)" kasos likutį – 54 104,91 Eur jis atidavė A. K. iškart po 2015-07-02 Įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo akto bei 2015-07-03 Dokumentų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, grynaisiais pinigais, tame pačiame ofise (duomenys neskelbtini) mieste, buhalterės V. darbovietėje. Šį pinigų perdavimą matė buhalterė V.. A. K. suskaičiavo pinigus ir įsidėjo į rankinę per petį. Tada jis su A. K. išsiskirstė. VĮ "Registrų centras" jis nebuvo. Maždaug po savaitės jis paskambino V. ir paklausė, ar VĮ "Registrų centras" yra sutvarkytas UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovo pasikeitimas. Ji pasakė, kad viskas sutvarkyta. Daugiau A. K. jis niekada nematė, niekaip kitaip su juo nebendravo. Kas ruošė jam apklausos metu parodytą 2015-07-02 vienintelio akcininko sprendimą, nežino. Jis nepažįsta A. O., tuo yra įsitikinęs, tokio asmens jis niekada nematė ir su juo nebendravo (t. 4, b. l. 7-8). Asmens vardu A. Š. jis nepažįsta. Nei jis, nei kas nors kitas, išskyrus A. K., jo neprašė parduoti UAB "(duomenys neskelbtini)" ir nedalyvavo parduodant ir pasirašant su įmonės pardavimu susijusius dokumentus. A. K. kreipėsi į jį tiesiogiai dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" pirkimo, be jokių tarpininkų. Jis nežino, iš ko A. K. sužinojo, kad jis nori parduoti UAB "(duomenys neskelbtini)”. Jis A. K. to neklausė, pastarasis pats jam to nesakė. Kadangi jie - jis ir A. Ž. norėjo parduoti UAB "(duomenys neskelbtini)" tiesiog džiaugėsi, kad atsirado žmogus, kuris nori šią įmonę pirkti (t. 4, b. l. 20-21).

Motyvuojamoji dalis

Baigus tirti įrodymus, kaltinamasis M. P. pareiškė norą duoti parodymus. Kaltinamasis patvirtino, kad su A. Ž. įsteigė įmonę UAB“(duomenys neskelbtini)“; kiekvienam ju priklausė po 50 procentų akcijų. Įmonė turėjo veikti logistikos srityje, t.y. turėjo teikti pervežimo paslaugas. Jis buvo paskirtas direktoriumi ir sau mokėdavo kaip užmokestį 1000 – 1500 eurų. Nurodydamas sumas eurais, P. tuo pačiu ėmė aiškinti, kad tai galėjo būti sumos ne eurais, o litais, tiksliai to nurodyti negalėjo. Šių sumų niekur nefiksuodavo. Atsakydamas į prokurorės klausimus, kaltinamasis ėmė teigti, kad sau kiekvieną mėnesį išmokėdavo iki 200 eurų kiekvieną mėnesį, kad tai nebuvo pastovi suma, nes jos dydis keisdavosi. Kokiu pagrindu buvo išsimokamos šios sumos, kaltinamasis nurodyti negalėjo. Kokios tiksliai sumos buvo išsimokamos sau, nurodyti negalėjo. Kad logistikos verslas vyktų, reik surasti užsakovų – subjektų, kuriems reikalingos pervežimo paslaugos. Jo draugas V. J. dirbo logistikos srityje, turėjo daug ryšių ir jiedu sutarė, kad pastarasis padės surasti užsakovų. Viena iš tokių įmonių buvo Estų įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (tikslaus pavadinimo neprisimena. Už klientų suradimą jis pažadėjo J. mokėti; buvo pažadėtas pastovus neoficialus mėnesinis atlyginimas ir procentai nuo pervežimo operacijų. Visi šie pinigai J. buvo mokami neoficialiai ir apie tai žinojo A. Ž., bet tai neigia. Jis kaip direktorius išgrynindavo iš įmonės kortelės pinigus ir mokėdavo J.. Dalį išgrynintų pinigų pasiimdavo sau, nes jam mokamas atlyginimas buvo gan mažas. Kokio dydžio atlyginimą jis gaudavo – neprisiminė. Kokią konkrečią sumą išmokėjo sau kaip papildomą atlyginimą – negalėjo nurodyti. J. buvo pažadėtas 10 – 15 procentų dydžio atlygis nuo surasto užsakymo. Tikslaus dydžio neprisiminė ir negalėjo nurodyti. Pinigus J. perduodavo iš rankų į rankas, pasirašyti už gaunamus pinigus neprašė. Teigdamas, kad negali pasakyti ar kalba apie sumas eurais, ar litais, P. tuo pačiu aiškino, kad J. galėjo išmokėti daugiau nei 50 procentų jam inkriminuotos (56203 eurų) sumos, tai galėjo būti apie 40000 eurų. Dalį inkriminuotos sumos paliko ofise nežinia kam po akcijų pardavimo, o likusi 5000 eurų suma gali būti jo išsimokėtas atlyginimas. A. Ž. visada tai žinojo ir tam pritarė. Su J. prasidėjo nesutarimai po to, kai jo surastas užsakovas atsisakė apmokėti suteiktas paslaugas; šiuo metu su J. susipykę, nes jo surasti užsakovai privedė įmonę prie bankroto. J. surastų užsakymų skaičiaus neprisimena, tačiau apyvarta buvo apie 2 mln. litų. Buvo ir kitų užsakovų. Didžioji dalis trūkstamų išgrynintų pinigų – tai J. sumokėta dalis. Kita dalis trūkstamų pinigų – tai jo paties išsimokėti pinigai kaip neoficialus darbo užmokestis; kokią sumą sudarė šis neoficialus atlyginimas – nurodyti negalėjo. Per visą veiklos laikotarpį jis mokėjo J. pinigus tik tuomet, kai gaudavo atsiskaitymą iš užsakovų už suteiktas pervežimo paslaugas; jeigu nebuvo atsiskaitoma – J. nemokėjo. Sprendimo dėl jo atlyginimo dydžio nebuvo. A. Ž. niekad nematė pinigų perdavimo J. fakto, bet visą tai žinojo. Atsakydamas į prokurorės klausimus kaltinamasis P. nurodė, kad A. K. neperdavė nei pinigų, nei dokumentų. Visas verslas ėmė griūti 2015 m. pradžioje, kai Estų įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nebeatsiskaitė už paslaugas, nors turėjo sumokėti apie 200000 eurų. Atsakydamas į teismo klausimą, P. ėmė teigti, kad už šį užsakymą J. buvo sumokėta, nors pinigai ir nebuvo gauti. Kodėl sumokėjo J., jeigu negavo pinigų iš užsakovo, P. motyvuotai paaiškinti negalėjo. M. P. teigė, jog apie tai, kad mokami pinigai J., žinojo ir V. Š. – buhalterė, tačiau pastaroji tai kategoriškai neigė (t.5, b.l. 198). Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1d. P. teigė nežinojęs kaip turi būti tvarkomi dokumentai; apskaitos dokumentų nematė ir nežino, kur jie yra. Atsakydama į prokurorės klausimą, liudytoja V. Š. pareiškė, jog buvo surašyti du dokumentų perdavimo aktai, dokumentai buvo perduoti P.. (t.5, b.l.199). Kaltinamasis negalėjo paaiškinti kodėl pasirašė apskaitos dokumentų perdavimo – priėmimo A. K. aktą. (t.5, b.l.199). Apie tai, kad įmonėje direktorius turi nustatyti apskaitos dokumentų naudojimo ir saugojimo tvarką, P. teigė niekad negirdėjęs Dokumentų saugojimo tvarkos nebuvo nustatęs. Kas konkrečiai surado įmonės pirkėją K., jis teigė neprisimenąs, tačiau mano, kad tai buvo Š.. Apie tai, kad yra įmonės pirkėjas, jis pasakė A. Ž. ir visi susitiko pas notarą su žmonomis. Finansininkė paruošė dokumentų perdavimo aktą, o jis ir K. kaip pirkėjas tą aktą pasirašė. Jis nežinojo, kad K. taps fiktyviu direktoriumi ir savininku. K. nebuvo perduodami dokumentai, nebuvo mokami pinigai. Jis pats buhalterės neprašė grąžinti įmonės dokumentų. Dokumentų ir kasos K. neperdavė, nors aktą abu pasirašė. Iš įmonės sąskaitos išgrynino pinigus ir padėjo ant stalo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame ofise. Kam buvo skirti pinigai – negalėjo pasakyti, mano, kad tas asmuo buvo Š..(t.5, b.l. 190-202).

Liudytojas R. B. tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą B2-545l-794/2016 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini)). Teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi paskyrė jį (įmonių bankroto administravimo teikiančių asmenų sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Jis registruotais laiškais informavo paskutinį žinomą direktorių A. K. (adresu(duomenys neskelbtini), siunta (duomenys neskelbtini) 2016-10-10 įteikta gavėjui), kad pagal aukščiau paminėtą nutartį, kuri įsiteisėjo 2016-09-10, pastarasis, kaip įmonės direktorius, privalo perduoti administratoriui, t. y. jam, įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, sudarytus nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2016-09-10) duomenimis ir visus dokumentus iki 2016 m. rugsėjo 27 d., adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad jeigu per teismo nustatytą terminą nurodyti dokumentai administratoriui nebus perduoti arba perduoti ne visi dokumentai, teismas gali vadovui skirti iki 2 896 eurų baudą. Jis prašė pateikti perdavimo aktus, įmonės dokumentų, turto ar kitus įrodymus, jei įmonės dokumentų ir turto neturi. Tačiau iki šiol UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui, t. y. jam, dokumentai neperduoti. Papildomai buvo siųsti registruoti laiškai ir M. P. (buvusiam iki 2015-07-22 įmonės direktoriui) adresais (duomenys neskelbtini) (Laiškas grįžo su žyma „neatsiėmė pašte) ir L(duomenys neskelbtini) (siunta (duomenys neskelbtini), 2016-10-11 įteikta gavėjui). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)” bankroto bylą nustatė prejudicinius faktus, kad „Viešųjų registrų duomenimis, atsakovė registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. < > yra vienas apdraustasis asmuo antstoliui nepavykus nustatyti jokio atsakovei priklausančio turto ar piniginių lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą. Darytina išvada, kad įmonė veiklos nevykdo." A. D. T. 2016-06-30 išieškojimo negalimumo akte nustatė, kad „areštuotos Skolininkai priklausančios' sąskaitos, tačiau lėšų jose nenustatyta; LR nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis skolininkui priklausančio registruotino turto (daiktinių teisių) nenustatyta; LR kelių transporto priemonių registro duomenų banko išrašo duomenimis skolininkui priklausančių transporto priemonių nenustatyta; VSDFV duomenimis, įmonėje yra I apdraustasis; kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimo, nenustatyta; įmonė LR Juridinių asmenų registro nurodomu adresu veiklos nevykdo." Jis atsižvelgdamas, kad įmonės dokumentai neperduoti ir įmonėje turto nenustatyta bei supaprastinto bankroto proceso taikymas nepažeis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesų ir norėdamas ekonomiškiau vykdyti bankroto procedūras kreipėsi į teismą dėl supaprastinto bankroto taikymo ir įmonei likvidavimo procedūros taikymo. Teismas 2016-11-17 nutartimi taikė supaprastintą bankroto procesą ir 2016-12-07 nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2016-12-15 nutartimi skyrė buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. K. 2896,- Eur baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą, baudą sumokant į valstybės biudžetą (t. 5 b.l. 154-155; t.1, b. l. 148-149).

Liudytojas J. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė iš esmės vienodas aplinkybes, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" suteikė UAB "(duomenys neskelbtini)" (kurios vadovu ir akcininku buvo M. P.) krovinių vežimo paslaugas pagal šalių pasirašytas : 2014-09-17 vienkartinę krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-09-17 krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-09-18 krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-09-18 krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-09-18 krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-09-23 krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-09-24 krovinio pervežimo užsakymą- sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-09-24 krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-09-25 krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-10-17 krovinio pervežimo užsakymą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). UAB "(duomenys neskelbtini)" už suteiktas vežimo paslaugas turėjo atsiskaityti su jo įmone UAB "(duomenys neskelbtini)" per 30 dienų nuo sąskaitų faktūrų išrašymo dienos. Jiems tinkamai įvykdžius krovinio pervežimo užsakymus- sutartis bei gavus iš vežėjų CMR dokumentus patvirtinančius apie tai, kad vežimo paslaugos buvo atliktos, dokumentai elektroniniu paštu su išrašytomis sąskaitos faktūromis buvo prisegtos kartu su CMR dokumentais ir išsiunčiamos M. P. dėl apmokėjimo. Bendra išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma šiai dienai sudaro - 12.828,94 Eurų. Visose sąskaitose buvo numatytas 30 dienų apmokėjimo terminas, kuris skaičiuojamas nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Tinkamai įvykdę savo sutartinius įsipareigojimus turėjo teisę į atlyginimą už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. UAB "(duomenys neskelbtini)" jokių pretenzijų dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo jų įmonei nereiškė, tačiau sąskaitos faktūros vis tiek nebuvo apmokėtos. Ne vieną kartą dėl skolos apmokėjimo buvo kreiptasi į M. P. ir telefoniniais skambučiais ir elektroniniais laiškais. M. P. vis žadėjo, kad atsiskaitys, tačiau jokio atsiskaitymo iš jo pusės nebuvo. Kadangi ilgą laiką nebuvo galima susisiekti su M. P., pastarasis nereagavo į raginimus atsiskaityti pagal pateiktas sąskaitas faktūras, jis pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl 12.828,94 Eurų skolos ir 6 % procesinių palūkanų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-15 sprendimu ieškinį tenkino ir UAB "(duomenys neskelbtini)" priteisė - 12.828,94 Eurų skolos, 6 % metinių palūkanų. Pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto teismo 2015-10-15 sprendimą už akių UAB " (duomenys neskelbtini)" buvo išduotas 2015-11-18 vykdomasis raštas, kuris priverstiniam vykdymui buvo pateiktas antstoliui. Eigoje buvo nustatyta, kad lėšų areštuotose UAB "(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitose nėra, registruoto nekilnojamojo bei kito turto į kurį galimai būtų nukreipti išieškojimą, nėra. Po to 2016-07-22 Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas ieškinys dėl bankroto bylos UAB "(duomenys neskelbtini)" iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2016-08-30 nutartimi nustatė, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" faktiškai jokios veiklos nevykdo, ji yra nemoki, todėl nutarė jai iškelti bankroto bylą. UAB "(duomenys neskelbtini)" bankroto administratoriumi buvo paskirtas R. B.. Iškėlus UAB "(duomenys neskelbtini)" bankroto bylą, įmonės direktorius A. K. neperdavė bankroto administratoriui nei įmonės dokumentų, nei turto pagal balansą, todėl bankroto byloje neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, iki bankroto bylos iškėlimo turėto įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio kitiems kreditoriams. Tikėtina, kad M. P. 2015-07-02 paskyrė A. K. nominaliu įmonės akcininku ir vadovu ir perleido jam 100% įmonės akcijų. Pagal įsiteisėjusią 2016-11-17 Vilniaus apygardos teismo nutartį UAB "(duomenys neskelbtini)" žala su priskaičiuotomis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis šiai dienai sudaro - 14 144,95 Eurų (t. 3, b. l. 8-9 ).

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja V. Š. (buvusi G.) patvirtino dirbusi UAB“(duomenys neskelbtini) buhaltere, patvirtino tvarkiusi įmonės apskaitą. Šios įmonės akcininkai – A. Ž. ir M. P., pastarasis buvo įmonės direktorius. M. P. kalbėjo apie tai, kad ketina parduoti akcijas, todėl ir ji nusprendė išeiti iš darbo. Ji nutraukė darbo sutartį prieš P. parduodant savo akcijas, kai pastarasis dar buvo direktoriumi. Kaltinamasis A. K. jai matytas, bet neprisimena kada ir kokiomis aplinkybėmis galėjo jį matyti. Šioje bendrovėje dirbo apie vienerius metus laiko ir vieną kartą teikė deklaracijas. Įmonė dirbo, verslas sukosi, tačiau ji neprisimena kokie buvo veiklos rezultatai, t.y. negali pasakyti ar įmonės veikla buvo pelninga. Bendrovėje buvo du darbuotojai – ji ir direktorius. Ji aptarnavo kelias įmones, buvo ateinanti buhalterė, jai atveždavo pirminius dokumentus ir ji šiuos duomenis įtraukdavo į apskaitą. M. P. jai atveždavo sąskaitas ir ji matydavo, kuris subjektas ir kam yra skolingas, tačiau ji nematė sutarčių. Jeigu direktorius išgrynina įmonės pinigus, tai jis privalo pateikti jų panaudojimą patvirtinančius dokumentus, o jeigu tokių dokumentų nepateikia, tai formuojasi atskaitingo asmens, kuris išleido tuos pinigus, skola įmonei. P. skola įmonei buvo, bet ji neprisimena skolų dydžio. Žino, kad tarp akcininkų prasidėjo nesutarimai; kodėl akcininkai pardavė savo akcijas, ji nežino. Ji nutraukė darbo santykius, nes nebenorėjo dirbti su naujais savininkais, kas jie bebūtų. Įmonėje apskaita buvo tvarkoma kompiuteriu, popieriniai dokumentai, kuriuos jai pateikė direktorius, buvo pas ją, o sutartys buvo pas direktorių. Duomenis apie įmonės veiklą ji teikė direktoriui, o akcininkui Ž. duomenų neteikė. Direktorius buvo ir kasininkas. Visus turimus duomenis ji perdavė P.. Ji gaudavo bankinių operacijų išrašus ir matė pinigų judėjimą, matė, kad yra direktoriaus skola įmonei, tačiau ji kaip buhalterė atsako tik už apskaitą, o už pinigus atsako kasininkas – direktorius. Kur yra trūkstami 56000 eurų, ji negalėjo paaiškinti. Ji sakė direktoriui, kad jis turi pateikti pinigų panaudojimą pateisinančius dokumentus, tačiau taip ir nepateikė šių dokumentų. Koks kasoje turėjo būti grynųjų pinigų likutis jai išeinant iš darbo, ji neprisiminė.(t.5, b.l.190-192).

Kadangi liudytojos parodymai teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu skyrėsi, teismas garsino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. G. nurodė, kad nuo 2014 metų pradėjo dirbti UAB "(duomenys neskelbtini)”, įmonės buveinės vieta buvo (duomenys neskelbtini), korpuso neatsimena. Įmonės darbuotojai buvo du - ji ir įmonės direktorius M. P.. Įmonės veikla buvo - logistika. Įmonės akcininkai buvo M. P. ir A. Ž.. UAB "(duomenys neskelbtini)" ji dirbo su programa "(duomenys neskelbtini)". Ji į minėtą programą suvesdavo direktoriaus M. P. jai pateiktus dokumentus: sąskaitas faktūras, banko išrašus, apmokėjimo kvitus ir kt. apskaitos dokumentus. Ji gaudavo jau paruoštus direktoriaus dokumentus, kuriuos suvesdavo į programą. Įmonėje buvo kasa, tačiau priėjimą prie kasos turėjo tik direktorius. Ji su grynaisiais pinigais nedirbo. Taip pat neturėjo prieigos prie įmonės sąskaitų, visus bankinius pavedimus darydavo M. P.. Tuo laikotarpiu , kai ji dirbo įmonėje, įmonė dirbo pelningai, atlyginimą ji gaudavo laiku, mokesčiai buvo mokami laiku. Minėtoje įmonėje ji dirbo apie pusantrų metų. Po to ji susirado kitą darbą ir iš minėtos įmonės išėjo. Prieš išeinant iš UAB "(duomenys neskelbtini)" ji sutvarkė visus įmonės dokumentus ir kiek pamena juos pagal perdavimo priėmimo aktą turėjo perduoti įmonės vadovui. Apklausos metu negalėjo prisiminti, ar turi išsaugojus perdavimo aktą. Jai yra žinoma, kad vėliau UAB "(duomenys neskelbtini)" padėtis tapo sunki dėl klientų neatsiskaitymo, dėl ko tarpusavyje susipyko akcininkai, vėliau įmonę UAB "(duomenys neskelbtini)" M. P. pardavė. Kada, kam ir už kiek jis pardavė UAB "(duomenys neskelbtini)", ji nežino, kadangi tuo metu nebedirbo ir tuo nesidomėjo. Kas po to buvo įmonės direktorius ir kokią veiklą įmonė vykdė, ji nežino, daugiau nieko paaiškinti negalėjo. Su naujai paskirtu direktoriumi A. K. jai neteko dirbti, tokio asmens nepažįsta. 2018-04-26 ištekėjo ir jos pavardė dabar yra Š.. Ar ji ruošė jai apklausos metu parodytus UAB "(duomenys neskelbtini)" 2015-07-02 Įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2015-07-03 Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, pasakyti negali, nes neprisimena. Panašių dokumentų ji yra ruošusi daug, nes buhalterinę apskaitą tvarkė ne vienai įmonei. Ji tik gali pasakyti, kad tikrai nedalyvavo pasirašant jai apklausos metu parodytus UAB "(duomenys neskelbtini)" 2015-07-02 Įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015-07-03 Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Kur ir kokiomis aplinkybėmis šie dokumentai buvo pasirašyti nežino. Ji dirbo ofise (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tačiau 2015 m. liepos mėnesį ji ten tikrai dirbo. UAB "(duomenys neskelbtini)" 2015-07-02 Įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015-07-03 Dokumentų priėmimo-perdavimo aktas galėjo būti pasirašyti minėtame ofise, nes UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius M. P. ten atvažiuodavo. Ji nematė ar M. P. įmonės UAB "(duomenys neskelbtini)" kasos likutį – 54 104,91 Eur perdavė A. K.. Vardas ir pavardė - A. K. jai nieko nesako. (t. 3, b. l. 26-27 ).

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, liudytoja paaiškino, kad išeidama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dokumentus perdavė P., jiedu pasirašė perdavimo – priėmimo aktą. Apie Estijos įmonę ji nieko nežino. A. Ž. kaip akcininkas į įmonės veiklą nesikišo (t.5, b.l.194-195).

Po liudytojos V. Š. apklausos M. P. pripažino, kad ne visus piniginių lėšų išeikvojimą patvirtinančius dokumentus perdavė buhalterei; ką perdavė ir ko neperdavė, nurodyti negalėjo (t.5, b.l. 195).

Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad 2014 metais kovo mėnesį jo pažįstamas M. P. pasiūlė verslą logistikos srityje. Įstatiniam kapitalui jis davė 10 000 Lt, kadangi tuo metu M. P. niekur nedirbo ir neturėjo pinigų įstatiniam kapitalui. Kadangi M. P. anksčiau užsiiminėjo logistika, turėjo ryšių toje srityje. M. jam pasiūlė būti įmonės 50 % akcininku. Jis sutiko su M. P. pasiūlymu ir jie atidarė visiškai naują įmonę, kurią pavadino UAB "(duomenys neskelbtini)". Jie tapo šios įmonės lygiateisiais akcininkais ir įsigijo po 50 % akcijų, M. tapo šios įmonės direktoriumi. Įmonės patalpos buvo adresu (duomenys neskelbtini). Visus reikiamus įmonės registracijos dokumentus tvarkė teisininkas. Įmonėje jis nedirbo. Visus reikalus, susijusius su įmonės veikla tvarkė pats M. P.. Įmonėje dirbo du žmonės - M. P. ir buhalterė V. G.. Nuo pat pradžių, nuo įmonės registravimo apie pusę metų įmonė dirbo sėkmingai, turėjo daug užsakymų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Po pusės metų M. P. pradėjo sakyti, kad su UAB "(duomenys neskelbtini)" neatsiskaito stambus klientas, t.y. užsakovas vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Dėl nesumokėtų skolų prasidėjo vidiniai nesutarimai su M. P., jis nerodė jam dokumentų. Po kurio laiko pats M. P. pasiūlė jam įmonę parduoti ir atgauti įmonės įstatinį kapitalą. Kadangi nebuvo visiškai aiškumo, dingo pasitikėjimas, jis sutiko parduoti įmonę. 2015 m. liepos mėn. pas notarą buvo pasirašyta akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kurios metu jis M. P. pardavė savo dalį 50 % įmonės akcijų, o kaip suprato, naujasis M. P. partneris A. K. nusipirko akcijas, tačiau kiek akcijų pastarasis nusipirko jis nežino. A. K. jam teko tada matyti pirmą ir paskutinį kartą. Vizualiai šis asmuo jam buvo nelabai panašus į žmogų su kuriuo galima būtų vystyti verslą, bet tai jo nuomonė. Pas notarą pasirašant jam apklausos metu parodytą 2015-07-02 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo jis, jo žmona (buvusi) E. Ž., M. P., pastarojo žmona Ž. P. ir A. K.. Daugiau kitų žmonių, išskyrus notarę nebuvo. Kokiame notarų biure buvo pasirašyta ši sutartis jis neatsimena, bet jam atrodo, kad jis yra prekybos centre "(duomenys neskelbtini)", Vilniaus mieste, tikslaus adreso neprisimena. M. P. mokėjo notarei už paslaugas, tačiau, kokią sumą mokėjo, jis šiuo metu neatsimena. M. P. jam į jo sąskaitą, esančią AB "(duomenys neskelbtini)" banke, prieš pasirašant 2015-07-02 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ar po šios sutarties pasirašymo, dabar tiksliai neatsimena, pervedė apie 2 000 Eur už UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijas. Tikslios pervestos pinigų sumos šiuo metu neatsimena. Ar A. K. už įsigyjamas UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijas sumokėjo M. P. 2 896,20 Eur, jis nežino, nes to nematė. Jam pas notarą niekas pinigų nemokėjo. Po 2015-07-02 Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo, jie visi, t. y. jis, Ž. P., M. P., E. Ž. ir A. K. išsiskirstė. Jis su žmona išvažiavo į savo darbus, o kur išvyko kiti, jis nežino. Nuo 2015-07-02 Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, jis su M. P. nebebendrauja ir UAB "(duomenys neskelbtini)" veikla nebesidomėjo. Jis A. K. matė tik vieną kartą pas notarą pasirašant 2015-07-02 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Kas ruošė ir pasirašė jam apklausos metu parodytus dokumentus : 2015-07-02 vienintelio akcininko sprendimą, 2015-07-02 Įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015-07-03 Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, jis nežino, šiuos dokumentus mato pirmą kartą. Jis nepažįsta A. O., tokio asmens jis niekada nematė ir su juo nebendravo. Sumokėti pinigaiu – apie 2000 eurų buvo pinigai, kuriuos jis investavo UAB“ (duomenys neskelbtini)“ verslui. (t. 5, b. l. 181 – 184).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja E. Ž. patvirtino buvusi A. Ž. žmona. Jos buvęs vyras turėjo įmonę – buvo akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Buvo nuspręsta parduoti įmonės akcijas ir ji kaip žmona vyko pas notarą įforminti sutarties, t.y. ji pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje.. Šios įmonės direktoriumi buvo M. P..(t.5, b.l. 172 -175).

Kadangi liudytojos ankstesni parodymai skyrėsi nuo parodymų, duodamų teisme, teismas garsino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2018-08-21 kaip liudytoja apklausta E. Ž. parodė, kad jai yra žinoma, jog jos vyras A. Ž. turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, t.y. buvo šios įmonės akcininku kartu su M. P.. Ji negali nurodyti kada jos vyras tapo šios įmonės akcininku. Ji nepamena datos, tačiau atsimena patį faktą, kad ji važiavo į notarų kontorą, (duomenys neskelbtini), kur ji, jos vyras, M. P. ir M. žmona Ž. pasirašė minėtos įmonės pirkimo-pardavimo sutartį. Be jų dar dalyvavo pirkėjas - vyriškis, pamena, kad buvo be priekinio danties. Šio vyriškio ji nepažįsta, jo jokių duomenų nežino. Ji dar paklausė vyro kas čia per žmogus, tačiau šis atsakė, kad tai yra M. reikalai ir kad ji nesigilintų. Notarė jos paklausė, ar ji tikrai sutinka parduoti įmonę, bet kadangi realiai tai buvo vyro ir M. įmonė, ji nebuvo minėtos įmonės nei vadovė, nei akcininkė, šios įmonės valdyme ir veikloje niekaip nedalyvavo, todėl parduoti įmonę neprieštaravo. Iki 2015-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkai buvo jos vyras ir M. P., o vadovas – M. P.. Kiek jai yra žinoma, minėtoje bendrovėje dirbo tik vienas (duomenys neskelbtini), buvo įmonės biuras, nes tame pačiame pastate taip pat buvo ir jos vyro įmonė „A.“, veiklos sritis - logistika. Jos vyras neturėjo jokios patirties logistikos srityje, tačiau M. tikrai buvo stiprus šios srities specialistas, dirbęs labai didelėje logistikos įmonėje, kurios pavadinimo ji nežino. Tačiau jai yra žinoma, kad M. P. iš minėtos įmonės buvo atleistas, atleidimo priežastis jai nėra žinoma. Pats yra sakęs, kad įmonėje keitėsi savininkai ir vyko kadrų pasikeitimai. Ji nežino visų smulkmenų, tačiau žino, kad tarp vyro ir M. būta konfliktų, nes A. pradėjo įtarinėti, jog M. vagia pinigus. Vyras buvo investavęs į įmonę kažkiek pinigų ir tikėjosi, kad įmonei veikiant galės turėti ir pajamų. A. nei savų pinigų neatgavo, nei gavo pajamų. Kai A. pamatė, kad nieko gero iš įmonės veiklos nesigauna, nenorėdamas toliau vystyti verslo su M., pasakė, kad tiesiog atiduos įmonę M.. Kai ji važiavo pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, tai galėjo būti 2015 metų vasara, nes buvo šilta, buvo įsitikinusi, kad ji su vyru parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)" M.. Ten buvusį vyriškį ji pas notarą pamatė pirmą kartą, jį atsivedė M.. Ji nesigilino, kodėl pirkėjas yra ne M., o šis žmogus, bet buvo tikra, kad įmonę perka M.. Jai apklausos metu parodytą 2015-07-02 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė tikrai ji, jos vyras A. Ž., Ž. P. ir M. P., kaip pardavėjai, ir nepažįstamas vyriškis, kurį ji jau minėjo, kaip pirkėjas. Žinoma dalyvavo dar notarė. Už paslaugas notarei mokėjo M., ji tą matė, bet nežino kiek būtent sumokėjo. Jai matant pirkėjas jokių pinigų niekam nemokėjo, jos vyras jokių pinigų nei iš pirkėjo, nei iš M. už parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas negavo. Mano, kad vyras matydamas, kad nieko gero iš minėtos įmonės negaus, tiesiog norėjo ją atsikratyti ir leido M. veikti, kaip šis panorėjęs. Iš karto po akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ji su A. tiesiog išvažiavo, kur po to vyko M. su Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas įsigijęs vyriškis, ji nežino. Ji nežino kada, kur, kokiomis aplinkybėmis, įmonės akcijas įsigijusiam vyriškiui buvo perduoti UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentai ir kasos likutis, net nežino, ar iš viso buvo perduoti ir, ar jie egzistavo. Ji nežino, kas ruošė ir pasirašė jai apklausos metu parodytus dokumentus: 2015-07-02 vienintelio akcininko sprendimą, 2015-07-02 Įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2015-07-03 Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Šiuos dokumentus mato pirmą kartą. Ji nepažįsta A. O.. A. Š. pažįsta. Labai seniai, tikslios datos nepamena, šis asmuo kreipėsi į jos vyrą ir prašė pagalbos. Pamena, kad jam buvo atsitikusi kažkokia nelaimė, galbūt jį atleido iš kažkokios tarnybos ar išėjo iš įkalinimo įstaigos, bet jos vyras šiam asmeniui padėjo, įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarosios veiklos sritis buvo susijusi su eterinių aliejų gamyba. Ji buvo šios įmonės akcininkė, bet kadangi nepavyko suderinti vaikų auginimo su darbais, ji kuriam laikui norėjo pasitraukti iš veiklos, ir jos vyras perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. Š., tačiau, deja, tinkamai to neįformino, dėl to vėliau turėjo problemų. Ji neturi jokių reikalų su A. ir su juo nebendrauja (t. 3, b. l.48-50 ).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja Ž. P. atsisakė duoti parodymus kaip kaltinamojo M. P. žmona.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save ir savo šeimos narius, tačiau ji sutiko tai padaryti. Todėl teismas, neturėdamas galimybės betarpiškai apklausti asmens teisme, garsino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. (t.3, b.l.. 51 - 53). 2018-07-26 liudytoja Ž. P. parodė, kad ji yra M. P. žmona nuo 2005-06-24. UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo jos vyro M. P. ir A. Ž. įmonė. Jos vyras dirbo šioje įmonėje, bet ji nežino kokios buvo jo pareigos. Kiek žino, A. Ž. taip pat dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)", bet nežino pastarojo pareigų. Ji šios įmonės veikloje nedalyvavo. UAB "(duomenys neskelbtini)" užsiėmė krovinių pervežimais Lietuvoje ir Europos šalyse. UAB "(duomenys neskelbtini)" dirbo buhalterė V., pavardės neatsimena. UAB "(duomenys neskelbtini)" ofisas buvo (duomenys neskelbtini) centre, adreso neprisimena, nes buvo ten tik vieną kartą. Kas sugalvojo parduoti UAB "(duomenys neskelbtini)" nežino, ji buvo parduota, nes tarp jos vyro ir A. Ž. prasidėjo nesutarimai dėl finansinių reikalų. Kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado UAB "(duomenys neskelbtini)" pirkėjas nežino, UAB "(duomenys neskelbtini)" pirkėją matė vieną kartą pas notarą. Jai apklausos metu parodytą 2015-07-02 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašant pas notarą dalyvavo ji, jos vyras M. P., A. Ž., E. Ž., pirkėjas - kaip mato iš sutarties - A. K. ir notarė. Jokių kitų žmonių nebuvo. Ši sutartis buvo pasirašyta Vilniaus miesto notarų biure, notarų biuro numerio ji nepamena, bet buvo (duomenys neskelbtini) mieste, tikslaus adreso nepamena. Kas ir kiek mokėjo notarei už paslaugas ji nežino. Ar UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkėjas - A. K. už įsigyjamas UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijas kam nors mokėjo pinigus pas notarą, ar kur kitur, ji nežino, ji to nematė. Po 2015-07-02 Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo, jie visi, t. y. ji, jos vyras M. P., A. Ž., E. Ž. ir A. K., išsiskirstė. Ji tikriausiai važiavo į namus, ką veikė kiti, nežino. Kada, kur, kokiomis aplinkybėmis A. K. buvo perduoti UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentai ir kasos likutis, ji nežino. Taip pat nežino, kas ruošė ir pasirašė jai apklausos metu parodytus dokumentus: 2015-07-02 vienintelio akcininko sprendimą, 2015-07-02 Įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 15-001, bei 2015-07-03 Dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, ar šiuos dokumentus yra mačiusi, neatsimena. Ji nepažįsta A. O. ir A. Š., šie vardai ir pavardės jai nieko nesako (t. 3, b. l. 52-53 ).

Po parodymų garsinimo liudytoja patvirtino girdėjusi, kad tarp akcininkų atsirado nesutarimai, jos buvęs vyras manė, kad P. savinasi įmonės pinigus. Tai buvo tik vyro prielaidos; vyras su ja apie verslą niekada nekalbėjo. Mano, kad tarp jos buvusio vyro ir M. P. atsirado abipusis nepasitikėjimas, dėl ko ir buvo nuspręsta parduoti įmone. Pamačiusi pas notarą UAB“(duomenys neskelbtini)“ pirkėją, jai kilo įtarimas, ar tai realus pirkėjas, bet vyras patarė to nesiaiškinti, sakė, kad tai M. P. reikalas. Pas notarą ji atvyko su buvusiu vyru ir kartu su juo išvyko. Jos buvęs vyras pinigų už parduotas akcijas negavo. K. (sėdinčio salėje) ji neprisimena.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. O. paaiškino, kad su K. bendravo per A. Š.. Š. paprašė ir jis sutiko būti paskirtas į bendrovės „Vilniaus konstruktoriai“ direktoriaus pareigas. Š. pats negalėjo būti direktoriumi, nes teigė buvęs teistas dėl nusikaltimų finansų srityje. Jį – O. paskyrė šios bendrovės direktoriumi, tačiau realiai bendrovei vadovavo Š.. Apie bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nieko nežino. Su K. apie UAB“(duomenys neskelbtini)“ niekada nekalbėjo, P. nepažįsta. Žalos pavardę yra girdėjęs, bet pats su juo nebendravo .Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo niekada su niekuo nekalbėjo ir nieko apie tai nežino. K. niekada neskolino pinigų.(t.5, b.l. 170 – 171).

Liudytojas A. Š. paaiškino, kad šiuo metu atlieka bausmę už kūno sužalojimą. Už finansinius nusikaltimus niekada nebuvo teistas. Anksčiau jis dirbo pas Ž. A., K. pažįsta jau seniai, negali tiksliai pasakyti kiek metų. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė pervežimais, girdėjo, kad K. šią įmonę nusipirko, bet nieko konkretaus nežino. Yra girdėjęs, kad tarp akcininkų P. ir Žalos buvo nesutarimai, tačiau nežino nieko konkretaus. Kas K. supažindino su P., jis nežino. Apie pinigų sumą – 10000 eurų nieko nežino ir tokių pinigų negavo. K. už kokias nors paslaugas pinigų niekad nemokėjo, nors yra skolinęs jam po 100 – 200 eurų; šias skolas jis grąžino.(t.6, b.l. 14-16)

Po A. Š. apklausos kaltinamasis M. P. teigė, kad Š. buvo tame kabinete, kur jis prašė surasti akcijų pirkėją. Ar pats Š. dalyvavo, ar kokiu nors būdu prisidėjo prie akcijų pirkimo – pardavimo, jis nežino. Š. buvo sakęs, kad padės parduoti įmonę, tačiau nežino ar K. kaip pirkėjas atsirado Šukio dėka. Kai akcijos buvo parduotos, jis atnešė 10000 eurų ir padėjo kabinete ant stalo; šiame kabinete tuo metu buvo Š., G. ir kiti asmenys, kurių jis nepažįsta. Tie pinigai – 10000 eurų buvo kaip atlygis už paslaugą, surandant akcijų pirkėją. Kas paėmė tuos pinigus – negali pasakyti, kam konkrečiai tie pinigai buvo skirti – negalėjo pasakyti, kuris iš ten buvusių asmenų paėmė pinigus – negalėjo pasakyti. Kodėl atnešė pinigus, jeigu nežinojo, kas padėjo surasti pirkėją – negalėjo pasakyti (t.6, b.l.15).

A. Š. šiuos M. P. parodymus kategoriškai neigė, tvirtino pinigų nematęs ir negavęs (t.6, b.l. 15)

Kaltinamasis M. P. teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakovus jis rasdavo dėka V. J.. Šis asmuo dirbo seniai logistikos srityje, turėjo daug pažįstamų užsienyje ir padėdavo surasti užsakovus. Už šias paslaugas su J. atsiskaitydavo įmonės pinigais, tačiau apskaitoje to nesimatė. Kodėl V. J. nebuvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kodėl oficialiai nebuvo mokami pinigai, M. P. negalėjo atsakyti.

A. Ž. patvirtino, kad V. J. pažįsta nuo jaunystės laikų, žino, kad pastarasis daug metų dirba logistikos srityje, turi ryšių užsienyje, tačiau apie J. ir P. santykius jam nieko nežinoma. Žino, kad su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo kontaktuojama per J., tačiau nieko konkretaus apie tai nežino. Apie atsiskaitymus su J. nieko nežinojo, niekad nieko negirdėjo apie tai, kad P. būtų mokėjęs J. už paslaugas. (t.6, b.l.24 – 25).

Teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas liudytojas V. J. patvirtino, kad pažįsta M. P. ir A. Ž., K. nepažįsta. Patvirtino, kad dirbo užsienyje ir padėjo P. surasti gerus užsakymus prekių pervežimams į Skandinavijos šalis. Ar apie šias paslaugas kada nors kalbėjosi su Ž., negalėjo pasakyti. Už tai, kad padėdavo surasti užsakymus, P. su juo atsiskaitydavo – sumokėdavo tam tikrą procentą nuo užsakymų apyvartos. Pinigus gaudavo iš P. grynais, pasirašyti nereikėjo. Tai buvo kokie 3 – 5 kartai, negalėjo įvardinti sumos, kurią gavo iš P.. Patvirtino, kad tai viso galėjo būti apie 35000 – 40000 litų; mano, kad ši suma neviršijo 50000 litų. Visa tai vyko prieš kokius 5-6 metus, gal 2013 – 2014 metais. Pinigai buvo mokami gal pusmečio laikotarpyje. Kokiu būdu P. šiuos pinigus gaudavo, jis nežino, bet tai vykdavo tuomet, kai Estijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo už suteiktas paslaugas. Šiuo metu ši kompanija yra bankrutavusi. Su P. buvo sutarta, kad jam už paslaugas bus mokama apie 12-15 procentų nuo apyvartos, tačiau tiksliai nurodyti šių aplinkybių negali, nes neprisimena. Kai „(duomenys neskelbtini)“ nebegalėjo atsiskaityti, P. reikalai ėmė prastėti, verslas žlugo. Iš P. gautus pinigus išleido asmeninėms reikmėms. Gautų pinigų nedeklaravo; nežino ar P. su juo atsiskaitydavo asmeniniais, ar įmonės pinigais. Mano, kad tai buvo įmonės pinigai. Jam buvo mokami pinigai už tai, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ patardavo kieno paslaugomis naudotis, t.y. patardavo naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis. Savo paslaugas apibrėžtų kaip tarpininkavimo paslaugas. Liudytojas nurodė, kad šioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo asmuo vardu E. R., kuris buvo tos įmonės akcininkas (nurodė elektroninio pašto adresą) (t.6, b.l. 24-28).

Po liudytojų apklausos kaltinamasis M. P. paaiškino, kad J. buvo sumokėta už paslaugas apie 40000 eurų, kas sudarė apie 50 procentų jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno. Šiuos pinigus jis išgrynindavo iš šios įmonės sąskaitos. Sau ir J. mokėjo pinigus neoficialiai, t.y. apskaitoje šios išmokos niekur neatsispindėjo. Sau jis imdavo kiekvieną mėnesį 1000 – 1500 eurų, tiksliai pasakyti negali. Oficialiai jam buvo mokamas minimalus darbo užmokestis. Kokios tai buvo sumos – ar litai, ar eurai, pasakyti negali. Susitarimas su Ž. apie jam priklausantį darbo užmokestį, nebuvo sudarytas, t.y. nieko su Ž. nesitarė apie tai, kiek jis kaip direktorius galės uždirbti. Atsakydamas į prokurorės klausimą, P. nurodė, kad iš jam inkriminuotos 56203,83 eurų sumos jis apie 41000 eurų yra atidavęs J., likusią sumą, kuri viršija 11000 eurų, atidavė akcijų pirkėjui K.. Šiam asmeniui paliko virš 11000 eurų, o K. pasirašė, kad gavo 54000 eurų. Atsakydamas į prokurorės klausimus kaltinamasis savo parodymus ėmė koreguoti, teigdamas, kad 11000 eurų paliko ofise, bet neatidavė K.. Kur ir kam paliko šiuos pinigus, paaiškinti negalėjo. Likusią jam inkriminuota 5000 eurų sumą, jo nuomone, sudarė pinigai, kuriuos jis išsimokėjo sau kaip neoficialų užmokestį.(t.6, b.l. 46-48).

A. K. po P. teiginių kategoriškai paneigė gavęs iš pastarojo 11000 eurų, 56000 taip pat teigė niekada nematęs, pripažino gavęs tik 500 eurų už tai, kad įmonė buvo perrašyta jo vardu(t.6, b.l.48).

Tenkindamas proceso dalyvių prašymus teismas kreipėsi liudytojo nurodytu elektroninio pašto adresu į asmenį vardu E. R., prašydamas suteikti informaciją apie bendradarbiavimą su V. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.(t.6, b.l. 41-44).

Elektroniniu paštu iš E. R. buvo gautas atsakymas, kad jų įmonė pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto paslaugas už 275 518 eurų, o V. J. surado visus jų partnerius iš Lietuvos dėl transporto. (t.6, b.l.53, 59).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 3-iojo poskyrio vyresniosios specialistės V. L. atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo už laikotarpį nuo 2014-04-15 iki 2016-08-30, 2018-03-30 pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 140 nurodyta, kad ištyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-15 - 2016-08-30 laikotarpio sąskaitų Nr.(duomenys neskelbtini), LTL, Nr.(duomenys neskelbtini), EUR, Nr.(duomenys neskelbtini), LTL, Nr.(duomenys neskelbtini), EUR, Nr.(duomenys neskelbtini), LTL, Nr.(duomenys neskelbtini), LTL, esančių AB „(duomenys neskelbtini)“ banke išrašus daroma išvada, kad bendrovė vykdė ūkinę finansinę veiklą laikotarpiu nuo 2014-04-15 iki 2015-07-02. Visose bendrovės sąskaitose (išskyrus Nr.(duomenys neskelbtini), EUR) paskutinės operacijos atliktos iki 2015-07-02 ir po jų atlikimo sąskaitų likutis – 0 eurų. Sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), EUR paskutinė bendrovės nurodymu atlikta operacija – 11 850 eurų paėmimas iš bendrovės einamosios sąskaitos, užregistruota 2015-07-02, paskesnės trys banko operacijos buvo atliktos pagal VSDFV debeto nurodymus 2015-07-03, 2015-07-22 dienomis. Po paskutinės operacijos atlikimo sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), EUR likutis – 0 eurų. Sąskaitose Nr.(duomenys neskelbtini), LTL, Nr.(duomenys neskelbtini), EUR, Nr.(duomenys neskelbtini), LTL, Nr.(duomenys neskelbtini), EUR užfiksuota pakankamai aukšta pinigų apyvarta. Sąskaitų įplaukų dalį sudaro piniginių lėšų pervedimai iš juridinių ir fizinių asmenų, bendrovės direktoriaus M. P. sąskaitų papildymai, įmokėtas įstatinis kapitalas, vidiniai pervedimai tarp savo sąskaitų. Piniginių lėšų sumos (virš 1000 eurų) pervestos šių juridinių asmenų: UAB „A.“ 14 322,34 eurų, (duomenys neskelbtini) 268 530 eurų, (duomenys neskelbtini) . 18 291 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 448,10 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 612,03 eurų, VMI grąžino pagal mokesčių mokėtojo prašymą 15 500,17 eurų. Bendrovės direktorius M. P. įmokėjo į bendrovės sąskaitas iš viso 2 179,80 eurų. Sąskaitų įplaukos laikotarpiu nuo 2014-04-15 iki 2015-07-22 buvo panaudotos atsiskaitymams su paslaugų tiekėjais, darbo užmokesčiui pervesti, mokesčiams ir įmokoms valstybinėms įstaigoms (VMI, VSDFV) sumokėti, banko mokesčiams sumokėti, kitoms bendrovės išlaidoms atlyginti, be to 36 903,82 eurų suma su mokėjimo kortele Nr(duomenys neskelbtini) buvo išgryninta per bankomatus ir 19 300 eurų suma paimta iš bendrovės einamosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), EUR. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-04-15 iki 2015-07-02 vykdė atsiskaitymus su šiais bendrovės paslaugų tiekėjais: (duomenys neskelbtini) pervedė 49 670,01 eurų, (duomenys neskelbtini) - 16 500,00 eurų, (duomenys neskelbtini) - 3 050,00 eurų, (duomenys neskelbtini) - 44 584,66 eurų, (duomenys neskelbtini) - 13 500,00 eurų, UAB „A.“ - 7 683,44 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)” - 30 555,32 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 25 447,41 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 2509,64 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 19 729,94 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 1 845,07 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 1 815,28 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 3 872,00 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 3 630,56 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 7 261,12 eurų, AB „(duomenys neskelbtini)“ - 2 018,82 eurų. Laikotarpiu nuo 2014-04-15 iki 2015-07-02 bendra 56 203,82 eurų suma (36 903,82 eurų per bankomatus su kortele Nr. (duomenys neskelbtini)ir 19 300 eurų iš einamosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), EUR) buvo išgryninta. Grynųjų pinigų apskaitą, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką reglamentuoja „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“. Grynieji pinigai priimami arba išmokami pagal pinigų apskaitos dokumentus registruojamus vedamoje kasos knygoje, taip pat visos kasos operacijos registruojamos atitinkamuose apskaitos registruose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikus pirminių kasos dokumentų, kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalo, kasos knygos, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis apskaitos (avanso apyskaitų, išlaidas pateisinančių dokumentų) ir buhalterinės apskaitos registrų (Didžiosios knygos, buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių) nėra galimybės įvertinti grynųjų pinigų apskaitos. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-15 – 2015-07-02 laikotarpio direktorius M. P. 2015-07-02 Įmonės kasos ir dokumentų perdavimo ir priėmimo aktu Nr.(duomenys neskelbtini) įformino bendrovės kasos likučio – 54 104,91 eurų perdavimą A. K..

Buhalterinę apskaitą privaloma tvarkyti pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. reikalavimais ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Įstatymo 6 str. 2 d. nustato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. nustato, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 str. nustato, kad 1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. 3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, atsargų, kasos ir banko operacijų, skolų (skolų įmonei, įmonės įsipareigojimų, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis), pirkimo ir pardavimo operacijų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų ir pasirinktų apskaitos registrų, Didžiosios knygos, inventorizacijos dokumentų, sutarčių, dėl to nėra galimybės nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2014-04-15 – 2016-08-30 buvo tvarkoma laikantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 17 str. reikalavimais finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus; 7 str. nuostatas įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromos finansinės ataskaitos; 15 str. 1 d., 9 d., 12 d. nuostatas metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams; iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai; finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis. <...> ; 16 str. 1 d. nuostatas sudarydamos finansines ataskaitas įmonės įvertina turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus vadovaudamosi bendrovės apskaitos principais ir apskaitos standartais. Pagal LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 str. nuostatas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. <...>. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 -2016 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikė. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. reikalavimus už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1d. reikalavimų, kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 d. reikalavimų, kuri numato, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“. Pagal LR dokumentų ir archyvų įstatymo 12 str. 1, 2 dalių nuostatas valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija. Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas. Atsižvelgus į LR dokumentų ir archyvų įstatymo 13 str. 1 d. dalies nuostatas privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais. Dėl to, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas patvirtinantys apskaitos dokumentai, visų buhalterinių sąskaitų suvestiniai registrai, tai yra turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos tyrimui nepateikti, be to, nepateikti VĮ „Registrų centrui“ bendrovės 2014 - 2016 m. finansinių ataskaitų rinkiniai, visiškai negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2014-04-15 iki 2016-08-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 2, b. l. 45-57).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisčių A. Ž. ir J. K. atliko rašysenos tyrimo ir pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2015-07-02 Įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Kasą priėmė (VARDAS, PAVARĖ, PARAŠAS), rankraštinį įrašą „A. K.“ įrašė ir pasirašė A. K..

2015-07-03 Dokumentų priėmimo-perdavimo akte, eilutėje „Dokumentus priėmė: (vardas, pavardė, parašas)“, rankraštinį įrašą „A. K.“ įrašė ir pasirašė A. K. (t. 3, b. l. 106-108 ).

2019-05-17 UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) pateikė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo 14 144,95 Eur sumoje ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą solidariai priteisimo iš pripažintų kaltais asmenų (t. 3, b.l. 176-186).

2019-05-17 Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Laisvės pr. 28, LT-04540, Vilnius) pateikė civilinį ieškinį dėl 286,14 Eur padarytos žalos Fondo biudžetui (t.3, b.l. 167-171).

2015-07-02 Vilniaus (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašyta UAB "(duomenys neskelbtini)" Akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys, pasirašiusios sutartį: M. P., Ž. P., A. Ž., E. Ž., A. K.. Sutartį tvirtino notarė R. S. (t. 4, b. l. 9-12).

M. P. ikiteisminio tyrimo metu pagal 2018-06-26 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė 2015-07-02 Įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo akto originalą , iš kurio matyti, jog UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius, buvęs kasininkas M. P. perduoda, o A. K., esamas kasininkas priima kasoje esančius pinigus. Likutis kasoje 2015-07-02 yra 54 104,91 Eur. Taip pat nurodoma, jog kasos inventorizacija atlikta, inventorizacijos metu įmonės kasoje pertekliaus bei trūkumų nerasta. Taip pat buvo pateiktas 2015-07-03 Dokumentų priėmimo - perdavimo akto originalas, iš kurio matyti, jog M. P. perduoda, o A. K. priima toliau išvardintus UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentus. Nurodomas dokumentų sąrašas iš 9 pozicijų (t. 4, b. l. 13-14).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 04 15 iki 2015 07 02 M. P. ir A. Ž. buvo UAB „(duomenys neskelbtini) akcininkai ir kiekvienas turėjo po 50 procentų šiuos įmonės akcijų. M. P. buvo paskirtas įmonės direktoriumi ir pilnai disponavo šios bendrovės turtu. M. P. pripažino, kad disponavo įmonės turtu užimamų pareigų pagrindu, kad išgrynindavo bei naudojosi įmonės piniginėmis lėšomis. Kaltinamasis M. P. pripažino, kad laikotarpiu nuo 2014-04-29 iki 2015-05-11 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, su šio banko UAB "(duomenys neskelbtini)" išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 36 903,82 Eur, o būtent: 2014-04-28 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), per keturis kartus išgrynino 7000 LT (2027.34 Eur),2014-05-30 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 290 LT (83,99 Eur,)2014-06-12 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 1 400 LT (405,47 Eur),2014-06-13 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 120 LT (34,75 Eur),2014-07-06 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 300 LT (86,89 EUR),2014-07-25 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per keturis kartus išgrynino 7000 LT (2027.34 Eur),2014-08-06 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per tris kartus išgrynino 4800 LT (1390,18 Eur),2014-08-12 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per tris kartus išgrynino 4800 LT (1390,18 Eur),2014-08-25 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 2000 LT (579,24 Eur),2014-08-29 bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 500 LT (144,81 Eur),2014-08-30 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 500 LT (144,81 Eur),2014-09-02 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 4000 LT (1158,48 Eur),2014-09-02 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 4000 LT (1158,48Eur),2014-09-04 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 500 LT (144,81 Eur),2014-09-05 bankomate, esančiame prekybos centre (duomenys neskelbtini), išgrynino 1000 LT (289,62 Eur),2014-09-08 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 3000 LT (868,86 Eur),2014-09-10 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 3000 LT (868,86 Eur),2014-09-16 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 3000 LT (868,86 Eur),2014-09-18 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 4000 LT (1158,48 Eur),2014-09-21 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 400 LT (115,85 Eur),2014-09-22 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 4000 LT (1158,48 Eur),2014-09-24 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per tris kartus išgrynino 6000 LT (1737,72 Eur),2014-09-28 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 2000 LT (579,24 Eur),2014-09-29 bankomate, esančiame U(duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 4000 LT (1158,48 Eur),2014-10-03 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 1000 LT (289,62Eur),2014-10-05 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 1400 LT (405,47 Eur),2014-10-17 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 3500 LT (1013,67 Eur),2014-10-25 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 1700 LT (492,35 Eur),2014-11-05 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 3000 LT (868,86 Eur),2014-11-06 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 4000 LT (1158,48 Eur),2014-11-08 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 1000 LT (289,62 Eur),2014-11-11 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 500 LT (144,81 Eur),2014-11-15 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 250 LT (72,41 Eur),2014-11-19 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per tris kartus išgrynino 6000 LT (1737,72 Eur),2014-11-20 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per tris kartus išgrynino 6000 LT (1737,72 Eur),2014-11-21 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 500 LT (144,81 Eur),2014-12-04 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 2000 LT (579,24 Eur),2014-12-12 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 100 LT (28,96 Eur),2014-12-14 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 1000 LT (289,62 Eur),2014-12-19 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 500 LT (144,81 Eur),2014-12-29 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 2000 LT (579,24 Eur);2015-01-09 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 200 Eur;2015-01-22 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 200 Eur;2015-01-24 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 40 Eur, 2015-02-20 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per tris kartus išgrynino 1600 Eur, 2015-02-21 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 150 Eur, 2015-02-27 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 20 Eur, 2015-04-18 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 350 Eur, 2015-04-21 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per tris kartus išgrynino 1250 Eur, 2015-04-23 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per keturis kartus išgrynino 2000 Eur,2015-04-24 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 345 Eur,2015-04-26 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 700 Eur,2015-05-03 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 500 Eur,2015-05-06 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), išgrynino 500 Eur,2015-05-11 bankomate, esančiame(duomenys neskelbtini), per du kartus išgrynino 1170 Eur.

M. P. neneigė ir to fakto, kad laikotarpiu nuo 2015-03-27 iki 2015-07-02 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, šio banko Vilniaus filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), nuėmė grynaisiais pinigais 19 300 Eur, o būtent: 2015-03-27 nuėmė 450 Eur, 2015-04-07 nuėmė 200 Eur, 2015-06-04 nuėmė 6 800 Eur, 2015-07-02 nuėmė 11 850 Eur, po ko pateikė pasirašyti A. K. 2015-07-02 įmonės kasos ir dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad šiuos pinigus neva gavo A. K..

Bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu M. P. iš esmės pripažino visas šias aplinkybes, o teisminio nagrinėjimo metu, baigus tirti visus kitus įrodymus, kaltinamasis teigė nesuvokęs savo kaip direktoriaus pareigų, nežinojęs, kad yra atsakingas už apskaitos organizavimą, už dokumentų išsaugojimą.

M. P. teigė, jog įmonės pinigus panaudojo savo reikmėms, išsimokėdamas sau niekur neaptartą nenustatyto dydžio darbo užmokestį, nes su kitu akcininku sutartas minimalaus dydžio darbo užmokestis jo netenkino, t.y. pripažino kad veikė esant tiesioginei tyčiai. Išgrynintus pinigus naudojo atsiskaitydamas neva su V. J. už paslaugas, surandant bendrovei užsakovus; nurodyti kokias konkrečiai sumas išmokėjo J., su kuo ir kokiu būdu nustatė J. mokamų pinigų dydį, kaltinamasis negalėjo. Minėta, kad J. patvirtino gavęs iš P. pinigus, kurie neviršijo bendros 50000 litų sumos. M. P. šiems J. teiginiams neprieštaravo, tačiau po to, kai J. pasišalino iš teismo salės, kartu su gynėju reiškė prašymą kviesti pakartotinai J. apklausai, kad J. patvirtintų gavęs ne litus, o eurus.

V. J. apklausos metu posėdyje dalyvavo tiek kaltinamieji, tiek jų gynėjai ir turėjo galimybę užduoti klausimus bei tikslinti liudytojo parodymus, tačiau to nedarė. Paties M. P. parodymai buvo prieštaringi: kartais jis teigė, jog išsimokėdavo sau užmokestį litais, kartais – eurais, pripažino, kad pats nežino kiek gi sau išsimokėdavo pinigų. Kaltinamasis teigė, jog J. mokėjo pinigus po to, kai su įmone atsiskaitydavo J. surasti užsakovai (tai patvirtino ir pats J.), o paskutinį kartą neva atsiskaitė su J. nors užsakovas „(duomenys neskelbtini)“dar nebuvo pervedęs pinigų. Teigdamas, kad vykdė savo įsipareigojimus J., kad judviejų santy

kiai buvo geri, kaltinamasis tuo pačiu nurodė susipykęs su J. dėl to, jog J. surastas užsakovas - įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė su jo įmone. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, jog paskutinį kartą už paslaugas sumokėjo J., nors užsakovas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pervedęs pinigų už paslaugas; kodėl tai darė, negavęs atsiskaitymo, P. paaiškinti negalėjo. Kokio dydžio piniginę sumą tuomet sumokėjo J., M. P. taip pat negalėjo nurodyti.

Kaip minėta, J. apklausos metu kategoriškai teigė, jog su juo buvo atsiskaityta litais, o visa per kelis kartus gauta iš P. suma neviršijo 50000 litų. Įvertinęs visas šias aplinkybes, paties kaltinamojo prieštaringus parodymus, teismas netenkino prašymo dar kartą kviesti J. apklausai dėl aplinkybių, kurių negali paaiškinti pats kaltinamasis.

Kaip minėta. M. P. teigė, jog dalį išgrynintų pinigų naudojo savo reikmėms – mokėjo sau darbo užmokestį tokio dydžio, kuris jo manymu buvo jam reikalingas pragyvenimui. Kokiu būdu šis dydis buvo nustatytas, ar buvo suderintas su kitu akcininku, kaltinamasis paaiškinti negalėjo. Kitas bendrovės akcininkas – A. Ž. neigė P. nurodomas aplinkybes apie tai, kad pastarasis galėjo naudoti įmonės lėšas savo niekur neapibrėžto dydžio darbo užmokesčiui išsimokėti. Visi šie asmenys nurodė, kad abipusiu susitarimu P. turėjo būti mokamas minimalus darbo užmokestis; šias aplinkybes patvirtino ir bendrovės buhalterė V. Š.. Todėl kaltinamojo M. P. nurodomos aplinkybės dėl savavališko įmonės piniginių lėšų naudojimo, vadinant tai neapibrėžto dydžio darbo užmokesčiu, neteikiant apskaitai duomenų apie tokį įmonės lėšų panaudojimą, teismo vertinamos kaip neteisėtas jam patikėto įminės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas.

Kaltinamasis M. P. negalėjo nurodyti kokio dydžio darbo užmokestį jis sau nusistatė ir kokias pinigų sumas, vadinamas darbo užmokesčiu, pasisavino. Samprotavo, kad tai galėtų būti piniginė suma, kurie neva lieka iš inkriminuojamos sumos atėmus J. išmokėtas sumas.

Kaip minėta, M. P. nurodė, jog įmonės pinigus naudojo atsiskaitymams su V. J., tačiau pripažino, kad pinigus šiam asmeniui išmokėdavo nereikalaudamas niekur pasirašyti ir neteikdamas apskaitai jokių duomenų dėl įmonės lėšų panaudojimo tokiu būdu. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas A. Ž. patvirtino, kad pažįsta V. J. kaip asmenį, kuris turi ryšių logistikos verslo srityje, tačiau apie J. teikiamas paslaugas P., apie atsiskaitymus su šiuo asmeniu teigė nieko nežinantis. Liudytojas Ž. neneigė, kad būtų logiška atsiskaityti su J. už surastus užsakovus, tačiau jam ši informacija nežinoma, t.y. P. su juo tokių klausimų neaptarinėjo; dėl atlyginimo didinimo liudytojas teigė tai pat nieko nežinantis.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas V. J. (minėta) patvirtino, padėjęs M. P. surasti užsakovus užsienyje, o pastarasis už šias paslaugas su juo atsiskaitydavo grynais pinigais. Gaunant pinigus nereikdavo niekur pasirašyti. Iš kur tuos pinigus gaudavo P., J. teigė nežinantis, tai galėjo būti asmeniniai P. pinigai, galėjo būti įmonės pinigai. Viso jam buvo mokėti pinigai 3 – 5 kartus ir gauta suma neviršijo 50000 litų. Koks konkretus procentas nuo apyvartos turėjo būti jam mokamas, jis negalėjo prisiminti. Pinigai jam buvo mokami tuomet, kai Estijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo už paslaugas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ .

Kaltinamasis M. P. tvirtino, kad buvo naudojamasi J. paslaugomis. Šias aplinkybes patvirtino ir J. nurodytas asmuo E. R. (minėta), teikdamas atsakymus elektroniniu paštu. Todėl teismas daro išvadą, kad šis faktas – kad J. teikė tarpininkavimo paslaugas, surandant užsakovus, įrodytas. Tuo pačiu, teismas pripažįsta, kad įrodytos M. P. nurodomos aplinkybės, kad J. buvo mokamas atlygis už paslaugas.

Minėta, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. nieko neminėjo apie J., kaip asmenį, kuris teikė neva paslaugas įmonei. Spręsdamas klausimą dėl to, kokio dydžio piniginės sumos galėjo būti išmokėtos J., teismas, įvertinęs kaltinamojo M. P. prieštaringus parodymus, jo suinteresuotumą pateisinti įmonės lėšų išeikvojimą, atmeta jo nurodomas aplinkybes dėl 40000 eurų sumos, išmokėtos J., kaip nepatvirtintas jokiais duomenimis ir prieštaraujančias liudytojo J. parodymams. Teismas neturi pagrindo abejoti V. J. parodymais ir daro išvadą, kad būtent J. nurodyta pinigų suma – ne didesnė kaip 50000 litų, laikytina suma, kurią M. P. išmokėjo šiam liudytojui.

M. P. aiškino, kad, pardavus akcijas, jis išgrynino įmonės pinigus ir 11000 eurų paliko kažkokiame kabinete, kur buvo susirinkę jam nepažįstami asmenys, kaip atlygį už pagalbą surandant akcijų pirkėją. Kas buvo tas asmuo, kuris surado pirkėją – kaltinamasis P. nurodyti negalėjo. Š., O., K. neigė gavę iš P. kokius nors pinigus. Kitų duomenų, kurie kokiu nors būdu patvirtintų P. nurodomas aplinkybes dėl 11000 eurų panaudojimo, bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nenustatyta. Todėl teismas šią versiją vertina kaip gynybinę poziciją, neatitinkančią faktinių aplinkybių, prieštaraujančią liudytojų parodymams ir ją atmeta.

M. P. teigė, kad dalis jam inkriminuotos sumos yra jo paties išsimokėtas darbo užmokestis. Kaltinamasis negalėjo tiksliai nurodyti kokio gi dydžio sumas jis sau išsimokėjo, kokiu pagrindu tai darė ir kodėl tai neatspindėjo apskaitoje. Todėl teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės yra kaltinamojo gynybinė versija, bandant pateisinti įmonės lėšų pasisavinimą, ir jas atmeta.

Kaltinamajam M. P. inkriminuota, kad jis pasisavino 56203,82 eurų įmonės turtą. Pašalinus iš šios sumos 50000 litų sumą (atitinkančią 14481 Eur), kurią kaltinamasis sumokėjo V. J., inkriminuojama suma mažinama iki 41722,82 eurų (56202,82 – 14481). Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog įrodyta, kad M. P. pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 41722,82 eurų turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str.2d.

M. P. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta LR BK 222 str. 1 d., t.y. jis traukiamas atsakomybėn už apgaulingą apskaitos tvarkymą.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, Nr. 2K-363/2014, 2K-7-176-303/2015). Tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima daugybę su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, tarp jų – ir Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas pareigas tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Tai, kad vadovas nesidomi įmonės veikla, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Taigi, tapdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi , M. P. prisiėmė visas su šiuo statusu susijusias pareigas bei įsipareigojo tinkamai jas vykdyti.

M. P., laikotarpiu nuo 2014-04-15 iki 2015-07-02 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų saugojimą. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnis numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. M. P. teisminio nagrinėjimo metu teigė nežinojęs, kad ūkio subjekto vadovas atsakovo už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Teisminio nagrinėjimo metu M. P. pripažino, kad pasirašė dokumentų ir kasos perdavimo aktus kartu su A. K., tačiau nei dokumentų, nei pinigų jam neperdavė. Kaltinamasis teigė, kad dokumentai liko pas buhaltere V. Š..

V. Š. apklausiama teisme nurodė, jog dokumentai buvo paruošti ir perduoti M. P.. Liudytoja teigė, kad kaltinamasis naudojo įmonės pinigus, tačiau jų naudojimą pateisinančių dokumentų nepateikdavo, t.y. pateikdavo tik dalį lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų.

Kaip minėta, už tinkamą apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą atsako įmonės direktorius. Todėl teismas daro išvadą, jog įrodyta ir pagrįstai inkriminuota, kad M. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimų, numatančių, kad "apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą", ir 2 d. reikalavimų, numatančių, kad "patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis", numatančiomis, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2014-04-15 iki 2016-08-30 ūkines operacijas patvirtinančius apskaitos dokumentus, visus buhalterinių sąskaitų suvestinių registrus, tai yra turto, nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitas, 2014 - 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinius, suvokdamas, kad, paslėpus UAB„(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, taip bus trukdoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016-08-30, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, dėl to visiškai negalima nustatyti nuo 2014-04-15 iki 2016-08-30 UAB „ (duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Teismų praktikoje pažymėta, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. K. tvirtino, kad pasirašė pas notarą sutartį, pagal kurią`tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės akcijų savininkų dėl to, kad jo paprašė tai padaryti draugas A. O.. Kaltinamasis buvo apklausiamas ne vieną kartą ir teigė neprisimenantis kokius dar konkrečiai dokumentus pasirašė, bet patvirtino, kad tai buvo su įmonės akcijų įgijimu ir skyrimo direktoriumi susiję dokumentai. A. K. patvirtino, jog O. jam sakė, kad ši įmonė bankrutuoja ir ją reik perrašyti kitam asmeniui, o po to neva įmonę žadėjo vėl perrašyti kito pirkėjo vardu. A. K. patvirtino suvokęs, kad niekada nebus realiu direktoriumi, niekad nesivers verslu, t.y. pripažino, kad pasirašė dokumentus, kurių turinys neatitinka faktinių aplinkybių. Minėta, kad K. patvirtino pasirašęs ir kitus jam pateiktus dokumentus, kurių turinį ir pavadinimą jis ne visada galėjo prisiminti. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta ekspertizė, kurios metu nustatyta , kad būtent A. K. pasirašė 2015 07 02 Įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2015 07 03 Dokumentų priėmimo – perdavimo aktą; kaltinamasis patvirtino pasirašęs šiuos dokumentus, tačiau teigė niekada negavęs nei pinigų nei dokumentų, t.y. ir vėl buvo pasirašyti fiktyvūs dokumentai, nesukeliantys jokių pasekmių.

M. P., A. Ž. ir E. Ž., Ž. P. patvirtino, kad pas notarą buvo pasirašyta bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sutartis, pagal kurią akcijų savininku tapo A. K..

M. P. buvo apklausiamas eilę kartų ir kiekvieną kartą jis nurodydavo skirtingas aplinkybes dėl bendrovės akcijų pardavimo. Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu P. pripažino, kad A. K. kaip akcijų pirkėją jam pasiūlė kažkuris iš asmenų, kuriuos jis menkai pažįsta. Ar tai buvo Š., ar O. jis negalėjo tiksliai pasakyti. Teisminio nagrinėjimo metu P. patvirtino, kad pas notarą buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią bendrovės akcijas įsigijo A. K.. Po to buvo pasirašyti kasos ir dokumentų perdavimo aktai, tačiau pinigai ar dokumentai perduoti nebuvo. P. teigė nežinojęs, kad K. nevykdys verslo, bet negalėjo paaiškinti kodėl neperdavė jam nei dokumentų, nei kasos likučio, negalėjo paaiškinti, kodėl pašalinių asmenų prašė surasti akcijų pirkėją, kodėl neinformavo įmonės kreditorių apie įmonės savininkų pasikeitimą.

A. K. nurodytos aplinkybės pilnai sutapo su kitais nustatytais duomenimis: akcijų įgijimo sutartį K. pasirašė, o po to užregistravo akcijų įgijimo sutartį registro įmonėje, pasirašė kasos ir dokumentų perėmimo aktą, realizuodamas akcijų įgijimo sutartį. Nei dokumentų, nei kasos iš P. neperėmė, nes sutartį sudarė nesiekdamas užsiimti verslu, t.y. sudarė fiktyvų sandorį. M. P. parodymai viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo prieštaringi ir nelogiški. Pradžioje P. teigė, jog pardavė akcijas, gavo už tai pinigus, perdavė naujam savininkui visą grynųjų pinigų likutį apskaitos dokumentus ir t.t., po to P. ėmė teigti, kad K. surado O., jog nieko nežinojo apie fiktyvų akcijų pardavimą. Teisminio nagrinėjimo metu P. vėl keitė parodymus ir ėmė teigti nežinojęs asmenų, kurie surado akcijų pirkėją, jog nežinia kam ir nežinia kur paliko pinigus už surastą pirkėją ir pan. Teisminio nagrinėjimo metu M. P. pripažino, kad pinigų ir dokumentų perdavimo aktai buvo pasirašyti, tačiau realiai to nebuvo padaryta. P. nurodomos aplinkybės buvo prieštaringos, nelogiškos ir nesutapo su kitų asmenų parodymais bei faktinėmis aplinkybėmis. P. poziciją teismas vertina kaip gynybinę versiją ir jo nurodomas aplinkybes atmeta, kaip prieštaraujančias faktinėms aplinkybėms. Teismas daro išvadą, jog įrodyta, kad A. K. ir M. P., veikdami susitarę, 2015-07-03, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žinodami, kad A. K. realiai netaps UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku, neperims jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir grynųjų pinigų, ir kad realiai šios įmonės direktoriaus pareigų neatliks, M. P. prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės V. G., kuri nežinojo apie daromą nusikaltimą, paruoštus, tai yra kompiuterinės technikos pagalba atspausdintus dokumentus : 2015-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vienintelio akcininko sprendimą, kuriame buvo įtvirtinti žinomai netikri duomenys apie tai, kad A. K. atleidžia iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų M. P. ir paskiria UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. K., 2015-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įtvirtinti žinomai netikri duomenys apie tai, kad M. P. perdavė, o A. K. perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ likutį kasoje – 54 104,91 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius šimtą keturis eurus ir 91 euro centą), ir 2015-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo įtvirtinti žinomai netikri duomenys apie tai, kad M. P. perdavė, o A. K. perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, M. P. pateikus juos pasirašyti A. K., jis, tai yra A. K., pasirašė juos savo parašu, nors realiai šios įmonės akcininku ir direktoriumi netapo, neperėmė 2015-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo akte nurodytų dokumentų, bei 2015-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodytų grynųjų pinigų, neatlikinėjo jokių šios įmonės direktoriaus pareigų, tokiu būdu patvirtino žinomai melagingus duomenis ir kartu su bendrininku – M. P. pagamino netikrus dokumentus, tai yra 2015-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vienintelio akcininko sprendimą, 2015-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2015-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą 2015-07-03. Veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.

Kaltinamųjų asmenybės ir bausmės skyrimo motyvai.

A. K. veikos padarymo metu buvo baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą (2014-03-07 pagal ATPK 174 str. 200 Lt bauda;2014-11-21 pagal ATPK 123 str. 5 d. 40 Lt bauda;2015-09-14 pagal ATPK 172 (1) str. 1 d. 28 Eur bauda; 2015-09-29 pagal ATPK 41 (5) str. 1 d., 41 str. 1 d. 200 Eur bauda; 2015-10-29 pagal ATPK 172 (1) str. 1 d. 57 Eur bauda; 2016-01-10 pagalATPK 123 str. 1 d. 14 Eur bauda; 2016-09-03 pagal ATPK 174 str. 33 Eur bauda; 2016-10-09 pagal ATPK 142 str. 4 d. 8 Eur bauda; 2016-10-24 pagal ANK 142 str. 4 d. 23 Eur bauda (t. 4, b. l. 149-157).

Įrašytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą nuo 2012-03-27. Paskutinį kartą buvo pristatytas 2016-03-13 dėl amfetamino ir metanfetamino vartojimo (t. 4, b. l. 145) A. K. teistas tris kartus, teistumai neišnykę, šiuo metu atlieka 12 metų laisvės atėmimo bausmę ( t 4 , b.l. 158 – 177).

A. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str.1d., kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, už kurį gali būti skiriamas areštas, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamasis A. K. nuo pat pradžių prisipažino pasirašęs akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jis fiktyviai tapo akcijų savininku, tačiau dėl visų kitų aplinkybių jo pozicija nuolatos keitėsi. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo pozicija nelaikytina prisipažinimu ir tai nelaikytina lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. K. skirtina mažesnė už numatytos bausmės vidurkį bet reali laisvės atėmimo bausmė.

M. P. administracine tvarka nebaustas, vedęs, dirbantis, neteistas. Padarė nusikaltimus kurie priskiriami: BK 300 str. 1 d. – prie nesunkių; BK 183 str. 2 d. – prie sunkių; BK 222 str. 1 d. – prie apysunkių nusikaltimų.

Lengvinančių ar sunkinančių M. P. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad M. P. skirtinos už kiekvieną nusikaltimą laisvės atėmimo bausmės, taikant baudžiamojo kodekso 75 str. ir atidedant bausmės vykdymą.

UAB "(duomenys neskelbtini)" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) pateikė civilinį ieškinį 14 144,95 Eur sumai. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervežimo paslaugas ir negavo už suteiktas paslaugas užmokesčio. Įmonė – paslaugų gavėja tapo nemoki dėl kaltinamųjų veiksmų, todėl prašo nurodytą sumą priteisti š kaltinamųjų. (t.3, b. l. 176-190). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Laisvės pr. 28, LT-04540, Vilnius) pateikė civilinį ieškinį 286,14 Eur sumai. (t. 3, b. l. 164- 174). Pripažinus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą neteisėtai pasisavino M. P., kad būtent dėl šių veiksmų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki, ieškiniai tenkinami, priteisiant žalos sumas iš šio kaltinamojo.

Darydamas nusikalstamas veikas M. P. neteisėtai įgijo 41722.82 Eur vertės turtą. Dalis šio turto išieškotina tenkinant civilinius ieškinius, o likusi dalis – 27291,73 konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos rezultatas LR BK 72 str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 – 305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti A. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 3 d. pagrindu paskirtą bausmę dalinai pridėti prie Vilniaus apygardos teismo 201-06-21 sprendimu subendrintos (neatliktos) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-22 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 nuosprendžiais paskirtos bausmės, ir paskirti subendrintą 10 metų 9 mėnesių (dešimties metų devynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 4 d., 5 d., 6 d. pagrindu paskirtąsias bausmes subendrinti, taikant apėmimo ir dalinio sudėjimo principus, ir paskirti subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, uždraudžiant išvykti iš gyvenamosios vietos – šalies ribų ilgiau kaip septynioms paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. pagrindu konfiskuoti M. P. priklausantį 27291.73 Eur vertės turtą (dvidešimt septynis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt vieną tūkstantį eurų ir 73 eurocentus).

Civilinius ieškinius tenkinti pilnai ir iš M. P. priteisti UAB "(duomenys neskelbtini)" naudai 14144.95 Eur (keturiolika tūkstančių šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir 95 eurocentus) ir

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Laisvės pr. 28, LT-04540, Vilnius) naudai priteisti 286,14 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 14 eurocentų).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir įvykdymo M. P. turtui skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, t.y. 1/2 patalpai-butui, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam M. P. ir jo sutuoktinei Ž. P..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.