- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-31
- Bylos Nr.
- e2-4373-1007/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00849-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Atsakovas
- N. K.
- Kategorijos
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį dėl negrąžintos paskolos, sutarinių palūkanų, administravimo mokesčio, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo N. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas, kuris yra tarpusavio skolinimo platformos www.finbee.lt operatorius, prašo priteisti 665,00 Eur negrąžintą paskolą, 43,96 Eur nesumokėtas palūkanas, priskaičiuotas per 146 dienas nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 28 d., 12,20 Eur administravimo mokestį, 19 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinyje nurodoma, kad 2018 m. sausio 30 d. su atsakovu N. K., kaip vartojimo kredito gavėju, tarpusavio skolinimo platformoje www.finbee.lt elektroniniu būdu buvo sudaryta Paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. 11924 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo 12 mėnesių terminui suteikta 665,00 Eur paskola. Atsakovui nevykdant piniginių prievolių, ieškovas 2018 m. gegužės 16 d. vienašališkai nutraukė Sutartį, vadovaudamasis jos 8.9 punktu. Ieškinyje taip pat prašoma priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiktų atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paliekant kartu gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui, bet atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Teismas formaliai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus: Sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas; ieškovo 2018 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo 650,00 Eur pervesta atsakovui; Sutarties įmokų grafiką; N. K. įsiskolinimą sudarančių sumų paskaičiavimo lentelę. Pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, atsakovas, kaip vartojimo kredito gavėjas, tarpusavio skolinimo platformoje www.finbee.lt elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką, siekdamas sudaryti vartojimo kredito sutartį su minėtoje platformoje registruotais skolintojais, iš kurių sąskaitų į atsakovo sąskaitą ieškovas įskaitė atsakovui skolinamas lėšas, t. y., ieškovui veikiant kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, tarp atsakovo ir skolintojų buvo sudaryta anksčiau nurodyta Sutartis, pagal kurią skolintojai už 19 procentų metines palūkanas 12 mėnesių terminui suteikė atsakovui 650,00 Eur paskolą vartojimo reikmėms. Atsakovas, kuris turėjo suteiktą kreditą grąžinti kartu su palūkanomis iki 2019 m. vasario 1 d. sumokėdamas dvylika įmokų po 63,51 Eur – iš viso 762,12 Eur, įskaitant palūkanas ir mėnesinį sutarties administravimo mokestį. Atsakovas įmokų nemokėjo ir savo piniginių prievolių nevykdė, todėl ieškovas, veikdamas kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vadovaudamasis Sutarties bendrųjų sąlygų 8.9–8.11 punktais, 2018 m. gegužės 16 d. nutraukė Sutartį ir pareikalavo nedelsiant grąžinti negrąžintą paskolos dalį, nesumokėtas palūkanas ir administravimo mokestį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šiuos ieškovo reikalavimus būtų visiškai ar iš dalies įvykdęs.
II. Dėl bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovas administruoja informacinę sistemą, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas, ir yra įrašytas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, todėl pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 21 dalį yra laikomas vartojimo kredito sutarties šalimi, o pagal VKĮ 253 straipsnio 1 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mutatis mutandis taikomos visos šiame įstatyme <...> vartojimo kredito davėjui taikomos nuostatos. Taigi ieškovą, kaip vartojimo kredito (paskolos) davėją, ir atsakovą, kaip to kredito (paskolos) gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta CK 6.886 straipsnio 1 dalyje ir VKĮ 2 straipsnio 22 dalyje bei įvardinta šalių sudarytos Sutarties bendrosiose ir specialiosiose sąlygose. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Vadinasi, atsakovas privalėjo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti prievoles ir, laikydamasis minėtoje Sutartyje nustatytų sąlygų, suteiktą kreditą grąžinti kartu su palūkanomis iki 2019 m. vasario 1 d. sumokėdamas 12 įmokų po 63,51 Eur – iš viso 762,12 Eur, įskaitant palūkanas ir mėnesinį sutarties administravimo mokestį. Vartojimo kredito gavėjui nevykdant savo piniginių prievolių ir esant VKĮ 19 straipsnyje nurodytoms sąlygoms vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti vartojimo kredito sutartį. Tokia vartojimo kredito davėjo teisė numatyta ir Sutarties bendrųjų sąlygų 8.4 ir 8.9 punktuose. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje, kiek ji taikytina vartojimo kredito teisiniams santykiams, nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Ieškovui nutraukus Sutartį, taip pat ir pagal jos bendrųjų bei specialiųjų sąlygų nuostatas atsakovui atsirado pareiga grąžinti visą kredito sumą, priklausančias mokėti palūkanas ir kitus pradelstus mokėjimus ieškovui. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 665,00 Eur negrąžinta paskola, 43,96 Eur nesumokėtos palūkanos, priskaičiuotos per 146 dienas nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 28 d., 62,86 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 12,20 Eur administravimo mokestis.
III. Dėl sutartinių palūkanų, skaičiuotinų nuo ieškinio pateikimo
Ieškovą ir atsakovą sieja teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).
Be 650,00 Eur bendros vartojimo kredito sumos ir 119,02 Eur bendros vartojimo kredito kainos (43,96 Eur + 62,86 Eur + 12,20 Eur), remdamasis Sutarties 8.11 punktu, kuriame numatyta, kad Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo, ieškovas taip pat reikalauja priteisti ir 19 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos. Teismo vertinimu, Sutarties sąlygos, neatsižvelgiant į kredito gavėjo galimybes nustatančios kredito gavėjo prievolę net ir po Sutarties nutraukimo toliau mokėti tas pačias palūkanas, kurias buvo numatyta mokėti per Sutartyje konkrečiai apibrėžtą terminą, laikytinos nesąžiningomis.
Sutarties sąlyga, leidžianti atsakovui nevykdant ar neįvykdžius savo piniginių prievolių reikalauti iš atsakovo, kuris yra vartotojas, Sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų (arba tokio paties dydžio kompensacinių palūkanų), pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą laikytina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tokia sąlyga nesąžininga laikytina ir pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktą, nes, atsakovui nevykdant Sutarties, užsitikrindamas teisę reikalauti viso kredito mokesčio, pradinis kreditorius ir jo teises perėmęs ieškovas išvengia nuostolių, patirtų negautų pajamų pavidalu, įrodinėjimo naštos, tuo pačiu perkeldamas įrodinėjimo naštą atsakovui. Kaip nustatyta CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o pagal CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalį pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui, t. y. ieškovui.
Pažymėtina, jog VKĮ 21 straipsnio 3 dalyje visuomet buvo ir tebėra nustatyta, kad teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą, taigi ir palūkanas, kurios pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį yra bendros vartojimo kredito kainos dėmuo. Apeliacinės instancijos teismai formuoja praktiką, pagal kurią teismai turi mažinti taip pat ir mokėjimo palūkanas, jei jos neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų (žiūrėti, pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-482-569/2018; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-490-212/2018).
Pagal VKĮ įtvirtinto reglamentavimo prasmę, ribinio ar jam artimo dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, apimanti ir metinę palūkanų normą, dėl ypač didelės finansinės naštos kredito gavėjui gali būti taikoma tik santykinai trumpą kredito grąžinimo terminu apibrėžtą laikotarpį, dėl kurio pats kredito gavėjas išreiškė savo sutikimą vartojimo kredito sutartyje. Todėl vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanos pagal VKĮ gali būti taikomos tik iki vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo momento. Skolininkui neįvykdžius piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos sutartinės mokėjimo palūkanos (arba tokio paties dydžio kompensacinės palūkanos), kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Priešingai aiškinant, t. y. laikant, kad pavėluotų įmokų mokėjimo ar jų nemokėjimo atvejais (vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais) gali būti priskaičiuojamos didžiulės sutartinės palūkanos, kurias konkrečiu atveju kreditorius prašo skaičiuoti nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, VKĮ nustatytas netesybų dydžio ribojimas, taikomas skolininkui nepajėgiant vykdyti vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų, neturėtų jokios teisinės ir praktinės reikšmės, o vartojimo kredito teisiniai santykiai transformuotųsi į pelnymąsi iš skolininko nemokumo. Tokios nuostatos laikomasi ir apeliacinėje instancijoje (žiūrėti, pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-448-368/2018, 2018 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-483-368/2018).
Suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia, o įgyja naują kokybę: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Esant sutarties pažeidimui, pelno palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialusis reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį. Pelno palūkanos iki sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino mokamos taikant CK 6.872 straipsnį, o praleidus terminą, t. y. paskolos gavėjui pažeidus sutartį, paskolos davėjo pelno praradimas kompensuojamas pagal CK 6.874 straipsnį, kaip specialiąją normą. Praleidus terminą paskolai grąžinti vietoj pelno palūkanų, nustatytų sutartyje ar įstatyme, mokamos kompensuojamosios palūkanos pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir vadinamosios procesinės palūkanos, kurias nustato CK 6.37 straipsnio 2 dalis. Ieškovas už tolesnį naudojimąsi pinigais po vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo turi teisę reikalauti iš atsakovės palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, o ne mokėjimo (pelno) funkciją (žiūrėti, pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį civilinėse bylose Nr. e2A-459-372/2018 ir Nr. e2A-460-372/2018).
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau pasakyta, ir įvertinus pagal VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ieškovo reikalaujamas priteisti 19 procentų metines palūkanas, spręstina, kad šios palūkanos mažintinos iki protingo ir pagrįsto dydžio, kad atitiktų sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeistų ieškovo ir atsakovės interesų pusiausvyros. Tuo tikslu teismas atsižvelgia į Lietuvos banko oficialiai skelbiamus vartojimo kreditų palūkanų dydžius, esančius šiai bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio (https://www.lb.lt/lt/paskolu-palukanu-normos). Kaip matyti, aptariamu laikotarpiu vidutinė vartojimo kreditų palūkanų norma svyravo apie 11,56 procentų per metus. Net ūkio subjektams pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį šiuo metu taikoma tik 8 procentų metinė palūkanų norma, kurios teismas nagrinėjamoje byloje tiesiogiai netaiko, bet laiko orientaciniu dydžiu. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, vartotojas už piniginių prievolių nevykdymą neturėtų atsidurti nepalankesnėje padėtyje, nei už tai įstatymu numatyta ūkio subjektui. Pažymėtina, kad CK 6.210 straipsnio 2 dalyje verslininkams ar privatiems juridiniams asmenims numatyta tik 6 procentų metinė palūkanų norma, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje – apskritai tik 5 procentų metinė palūkanų norma. Įvertinus tai, kad atsakovas yra silpnesnioji sandorio šalis ir vartotojas, sudaręs Sutartį prisijungimo būdų, priimdamas kreditoriaus vienašališkai parengtas Sutarties sąlygas ir neturėdamas jokios galimybės dėl jų derėtis, į tai, kad Sutartis buvo sudaryta palyginti trumpam dvylikos mėnesių terminui, o joje numatytų palūkanų taikymas ilgesnį (be to, iš esmės neapibrėžtą) terminą būtų neprotingas ir pažeistų šalių interesų pusiausvyrą atsakovo nenaudai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Sutartimi išreikšta šalių valia dėl didesnių už įstatymines palūkanų, sutartinių palūkanų, skaičiuotinų nuo ieškinio pateikimo, dydis mažintinas nuo 19 iki 7 procentų per metus.
IV. Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą, priteistas palūkanas ir delspinigius.
V. Dėl žyminio mokesčio.
Kadangi absoliučia išraiška nurodytos sumos priteistinos pilnai, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteistinas visas 18,00 Eur žyminis mokestis.
VI. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis bei 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 665,00 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 00 ct) skolą, 43,96 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 96 ct) mokėjimo palūkanas, 62,86 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 86 ct) sutarties sudarymo mokestį, 12,20 Eur (dvylikos eurų 20 ct) administravimo mokestį, 7 procentų metines palūkanas už 665,00 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 00 ct) sumą nuo 2018 m. liepos 2 d. iki visiško šios sumos grąžinimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 784,02 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 02 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,00 Eur (aštuoniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ieškovui UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, Šv. Ignoto g. 5-272, LT-01144 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT57 7290 0000 1146 7501, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900.
Netenkinti ieškinio dalyje dėl likusių nepriteistų 7 procentų metinę normą viršijančių sutartinių palūkanų.
Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.