Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1.2. Ieškovas P. G. G. patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2014-01-06 antstolio A. M. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr.S-181 atsakovas V. S. už 48699,-Lt nupirko ieškovams Pijui G. G. ir M. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį gyv. namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (inžinerinius įrenginius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat 0,2455 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajone. Išieškojimas buvo vykdomas parduodant išieškotojui Nordea Bank Finland Plc Lietuva už gautą kreditą naujo gyv. namo statybai įkeistą aukščiau išvardintą ieškovų nekilnojamąjį turtą. Varžytinėse gautų pinigų pakako beveik pilnai padengti išieškomą sumą (priskaičiuotas įsiskolinimas buvo 45786,82 Lt, išieškotojui pervesta 43995,02 Lt), matomai todėl išieškotojas Nordea Bank Finland Plc parduodamo turto vertės neginčijo. Patikslinant ieškinį, byloje ieškovais įvardinti parduoto turto savininkai. Trečiaisiais asmenimis ieškovo pusėje papildomai įtraukiami visi kredito sutarties, už kurios negrąžintą kreditą buvo parduotas ieškovų turtas, skolininkai, kadangi mano, jog egzistuojant solidariajai kredito sutarties skolininkų atsakomybei, parduoto turto, už kurį iš esmės buvo padengtas visas kreditas, savininkai gali turėti pretenzijų dėl skolos dalies padengimo kitiems skolininkams, t.y. ieškinys liečia visų solidariųjų skolininkų interesus. Skolininkų visetui įrodyti prie šio patikslinto ieškinio pateikiamas skolos grąžinimo susitarimas Nr.AIB-55. Už gautą kreditą paminėtame žemės sklype ieškovai pastatė naują karkasinį gyvenamąjį namą (namas apšiltintas, apkaltas plastikinėmis lentelėmis, į namą įvestas vandens ir kanalizacijos įvadas) ir medinį garažą, kurie varžytinių metu dar nebuvo inventorizuoti, ir nebuvo įteisinta jų nuosavybė. VĮ Registrų centro duomenų bazėje šie naujieji statiniai nebuvo fiksuoti. Be abejonės, šie statiniai nebuvo ir įkeisti kreditoriui, nes kredito suteikimo ir turto įkeitimo sutarties pasirašymo metu jie dar neegzistavo. Tiek antstolis, tiek turto pirkėjas (atsakovas) be abejonės matė šiuos naujus statinius, tačiau įkainojant ketinamą parduoti iš varžytinių turtą, šie nauji statiniai varžytinių akte nepaminėti, jų vertė nebuvo įtraukta į parduotino turto vertę (šiai aplinkybei įrodyti apžiūrai pareikalautina antstolio A. M. vykdomoji byla Nr.0135/12/01071). Tokiu būdu, pasinaudojant formalia įstatymo nuostata, teigiančia, kad jei parduodant žemės sklypą, lieka neaptartas tame sklype esančių statinių nuosavybės teisės perėjimo klausimas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius statinius perėjo žemės sklypo pirkėjui (CK 6.395 str. 1 d.), po varžytinių atsakovo nuosavybėn atiteko ne tik varžytinių akte išvardintas turtas, bet ir visi kiti varžytinių metu parduotame žemės sklype buvę statiniai – t.y. naujos statybos gyvenamasis namas ir garažas. Ieškovų nekilnojamasis turtas buvo parduotas atsakovui nepagrįstai pigiai, įgydamas nuosavybės teise ne tik varžytinių akte išvardintą turtą, bet papildomai ir naujos statybos gyvenamąjį namą bei garažą, atsakovas faktiškai įgijo žymiai didesnės vertės turtą, kurio nenupirko, t.y. atsakovas praturtėjo be pagrindo (CK 6.237 str. 1 d). Tikėtina, kad atsakovas verčiasi nekilnojamojo turto supirkimu ir realizacija, nes turi supirkęs eilę nekilnojamojo turto objektų, ir, įvertinęs parduodamo turto pobūdį, t.y., kad sklype stovi teisiškai neregistruotas ir neįkainotas naujas gyvenamasis namas ir garažas, žinodamas įstatymus, nusprendė pasipelnyti, nepagrįstai pigiai nupirkdamas ieškovų namų valdą. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad varžytinėse nupirkęs G. turtą už 48699,-Lt (14104,21 Eur.), atsakovas siūlė jiems atsipirkti iš jo šį turtą už žymiai didesnę kainą – 35000,-Eur. Aprašyta situacija, kai atsakovas papildomai įgijo turtą, už kurį nesumokėjo, vertintina ne tik kaip praturtėjimas be pagrindo, bet ir pažeidžianti CK 1.5 str. įtvirtintus esminius civilinių teisinių santykių principus - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kadangi minėto naujos statybos namo ir garažo atsakovas nenupirko, statiniai nėra įteisinti niekieno vardu, tai šių statinių statybinės medžiagos grąžintinos jų savininkams - ieškovams, šiuos statinius nugriaunant. Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Ieškovai sutiktų ir su kitu variantu, kuomet atsakovas sumokėtų jiems protingo dydžio (apie 10000,-Eur) kompensaciją už papildomai įgytą turtą – naujos statybos gyvenamąjį namą ir garažą (e.b.1 tomas 75-78 l.).

1.3. Ieškovės M. G. ieškinyje, kuriuo ji prisidėjo prie ieškovo P. G. G. ieškinio, nurodoma, kad 2014-01-06 antstolio A. M. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-181 atsakovas V. S. už 48699,00 Lt nupirko ieškovams P. G. G. ir M. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą, unikalus numeris. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) pastatą - kiemo rūsį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (inžinierinius statinius), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), taip pat 0,2455 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajone. Išieškojimas buvo vykdomas parduodant išieškotojui Nordea Bank Finland Plc Lietuva už gautą kreditą naujo gyvenamojo namo statybai įkeistą aukščiau išvardintą ieškovų nekilnojamąjį turtą. Varžytinėse gautų pinigų pakako pilnai padengti išieškomą sumą (priskaičiuotas įsiskolinimas buvo 45786,82 Lt, išieškotojui pervesta 43995,02 Lt). Už gautą kreditą minėtame žemės sklype, ieškovai pastatė naują karkasinį gyvenamąjį namą (namas apšiltintas, apkaltas plastikinėmis lentelėmis, į namą įvestas vandens ir kanalizacijos įvadas) ir medinį garažą, kurie varžytinių metu dar nebuvo inventorizuoti ir nebuvo įteisinta nuosavybė. VĮ Registrų centro duomenų bazėje šie naujieji statiniai nebuvo fiksuoti. Taip pat šie statiniai nebuvo įkeisti kreditoriui, nes kredito suteikimo ir turto įkeitimo sutarties pasirašymo metu jie dar neegzistavo. Tiek antstolis, tiek turto pirkėjas (atsakovas) matė šiuos naujai pastatytus statinius, tačiau įkainojant ketinamą parduoti iš varžytinių turtą, nauji statiniai varžytinių akte yra net nepaminėti, jų vertė nebuvo įtraukta į parduotino turto vertę. Tuo tarpu CK 6.395 str. 1 d. nuostatomis, aukščiau nurodyti naujai pastatytų statinių nuosavybės teisė perėjo atsakovui, tokiu būdu atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Tuo tarpu ieškovų nekilnojamas turtas buvo parduotas nepagrįstai pigiai. Remiantis teisiniu reguliavimu turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 str.). Šiuo procesiniu veiksmu nuosavybės teisių apsauga užtikrinama turto pardavimą varžytynėse vykdant pagal šiam veiksmui nustatytus įstatymo reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas - visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Kaip žinia, pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais (CK 4.12 str.). Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 str. 1 d.). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip ( CK 4.14 str. 1 d.). Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip (CK 4.40 str. 1 d. ). Pagal CK 6.395 str. 1 d., parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, kai parduodant iš varžytynių žemės sklypą ir surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą neaptariamas žemės sklype esančio statinio likimas, tai nuosavybės teisės į šį statinį pereina žemės sklypo pirkėjui. Taigi šiuo konkrečiu atveju, kai ginčijamame žemės sklypo pardavimo iš varžytynių akte buvo neaptartas nuosavybės teisės į statinius, esančius šiame žemės sklype, perėjimo klausimas, šiuo pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas ne tik žemės sklypas, bet ir jame esantys naujai pastatyti statiniai. Dėl to nagrinėjamu atveju parduodamo turto rinkos vertė turėjo būti nustatyta atsižvelgiant tiek į žemė sklypo, tiek ir į Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių vertes. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią iš varžytynių parduodant žemės sklypą, kuriame yra Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių, parduodamo turto vertė nustatoma remiantis žemės sklypo kartu su statiniais rinkos verte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008). Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad ieškovų su kreditoriumi Nordea Bank Finland Plc buvo susitarta dėl namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato - kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (inžinierinių statinių), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,2455 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajone įkeitimo, bet nebuvo susitarta su būsimų statinių įkeitimo. Todėl tenkinant hipotekos kreditoriaus reikalavimą, iš varžytinių galėjo būti ir buvo parduotas tik įkeistas turtas, todėl naujai pastatytų statinių negalėjo ištikti žemės sklypo likimas CK 4.14 str. 1 d. prasme. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais (CK 4.12 str.). Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 str.). Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip (CK 4.40 str. 1 d.). Ginčo žemės sklype buvę nauji statiniai Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas. Tačiau žemės sklypas ir jame pastatytas sodo pastatas yra neatskiriamai susiję vienas su kitu. CK 4.14 str. 1 d. numato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje ar neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos. Šiuo konkrečiu atveju, antstoliui, organizavusiam varžytines, apie ginčo žemės sklype faktiškai esančius neįregistruotus statinius buvo žinoma. Parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui (CK 6.395 str. 1 d.). Nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą (CPK 715 str.). Tuo tarpu turto pardavimo iš varžytynių akte nebuvo numatytos išimtys dėl neįregistruotų pastatų, kaip antraeilio daikto, likimo. Taigi akivaizdu, kad naujai pastatyti pastatai nebuvo įkeisti ir iš varžytynių buvo parduoti tik įkeistas žemės sklypas, bei įkeisti nekilnojamojo turto objektai. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad antstolis A. M. neįvertindamas naujai pastatytų bei neįregistruotų pastatų, paskelbęs varžytines ir jų metu pardavęs neįregistruotus pastatus naujajam savininkui akivaizdžiai pažeidė ne tik CPK nuostatas, bet ir antstolių veiklą reglamentuojančius teisės aktus reikalavimus bei sudarė galimybę atsakovui V. S. nepagrįstai praturtėti, tai yra gauti kartu su žemės sklypu ir naujai pastatytus nekilnojamuosius daiktus. Šiuo konkrečiu atveju labai aktualu ir tai, kad CK 4.171 str. 12 d. yra numatyta, jog įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad sutartinės hipotekos atveju šalys gali laisvai spręsti dėl žemės sklypo ir jo priklausiniais esančių statinių įkeitimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo -įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota hipotekos ir Nekilnojamojo turto registruose. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, CK 4.171 str. 12 d. neaiškintina tokiu būdu, kad įkeitus žemės sklypą, savaime yra įkeičiamas visas ant jo esantis ir būsimas nekilnojamasis turtas, jeigu šalys nenurodė kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2012). Taigi akivaizdu, kad remiantis suformuota kasacinio teismo praktika, naujai pastatyti nekilnojamojo turto objektai ieškovų bankui nebuvo įkeisti, nes remiantis byloje esančia kredito sutartimi su Nordea Bank Finland Plc, susitarimų dėl naujų nekilnojamojo turto įkeitimo objektų nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, jog gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 str. 1 d. įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Galimybė skolininko neįkeisto turto atžvilgiu taikyti priverstinio vykdymo veiksmus bei apribojimus anksčiau, nei yra užbaigiama išieškojimo iš įkeisto turto procedūra, tik po kurios gali paaiškėti, jog neužtekus įkeisto turto kreditoriaus reikalavimui patenkinti, bei esant kreditoriaus, pasinaudojusio CK 4.193 str.1 d. numatyta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra tvarka, išreikštai valiai vykdyti tolimesnį skolos išieškojimą iš neįkeisto turto, teisės aktuose nenumatyta. Šiuo konkrečiu atveju, remiantis civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais akivaizdu, kad kreditorius Nordea Bank Finland Plc nereiškė reikalavimo išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tad akivaizdu, kad antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo imtis veiksmų viršijančių jo kompetenciją, numatytą CPK. Tuo tarpu atsakovui V. S. nepagrįstai pigiai įsigijus žemės sklypą kartu su naujai pastatytais, neįregistruotais bei neįkeistais statiniais - gyvenamuoju namu ir garažu, jo priklausiniais, galima drąsiai konstatuoti, kad jis nepagrįstai praturtėjo. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievoles rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės gražinti turtą atsiradimo pagrindai - turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisės gynybos būdų atžvilgiu, t.y. pažeistos teises ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teises normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14012006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1661/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5931/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3551/2009; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3721/2011). CK 6.237 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai gražinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šioje normoje nustatyta bendroji taisykle, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, privalo jį gražinti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso, išskyrus atvejus, nustatytus CK 6.241 straipsnyje. Turto įgijimas be teisinio pagrindo reiškia, kad jo įgijimo negalima paaiškinti nei konkrečiu teises aktu, nei sandoriu (CK 1.136 str.) Preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teises instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga gražinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga gražinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus nėra teisinio pagrindo arba tokius budus taikant pažeistos asmens teises būtų apgintos nevisiškai. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovui V. S. apžiūrėjus nekilnojamą turtą, kuris buvo parduodamas varžytinėse, susipažinus su pas antstolį esančiais rašytiniais įrodymais, jis būdamas atidus asmuo, turėjo pastebėti, kad žemės sklype yra daugiau pastatų nei jų yra įregistruota, kurie jam buvo perleisti turto iš varžytinių aktu Nr. S-181, už ženkliai mažesnę kainą, nei buvo reali nekilnojamojo turto kaina. Ieškovė palaiko visiškai 2017-10-23 patikslinto ieškinio reikalavimus (e.b. 1 tomas 178-181 l.).

Šalies argumentai

2.1. Ieškovas P. G. G. dėl fizinių kliūčių (negirdi) paaiškinimų dėl bylos esmės nedavė.

2.2. Ieškovo P. G. G. atstovė ieškinį palaikė bei paaiškino, kad kaip nurodyta ieškinyje, 2014 m. sausio mėn. antstolis M. iš varžytinių pardavė ieškovų bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, t.y. namų valdą-statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Buvo parduotas tas turtas, kuris ir išvardintas turto pardavimo iš varžytinių akte, aiškiai išvardinti visi objektai. Kito turto varžytinių aktu nebuvo parduota, tačiau valdoje be išvardinto bankui įkeisto nekilnojamo turto, gavus banko paskolą, buvo pastatyti dar keletas statinių. Turima situacija, iš vienos pusės turto pardavimo iš varžytinių aktu besąlygiškai tie statiniai nebuvo parduoti, net ginčo nėra, nes jie neišvardinti turto pardavimo akte. Iš kitos pusės turintys savotišką įstatymo spragą, t.y. civilinio kodekso 6 knygos 3.95 straipsnis, kurio pirma dalis teigia, kad tuo atveju, kai parduodamas žemės sklypas ir neaptariama jame esančių statinių nuosavybės perėjimo klausimas, laikoma, kad nuosavybės teisė į tuos statinius perėjo pirkėjui. Šia nuostata šios bylos atveju besąlygiškai remtis negalima, nes visų pirma turto pardavimo iš varžytinių akte buvo aptartai statinių klausimai, nėra taip, kad neaptarta, ir išvardinti kurie statiniai yra parduoti, o kurie neparduoti. Tai jau ir formaliai žiūrint ši įstatymo nuostata nėra tinkama šiai byla. Antra, priverstinio pardavimo atveju, kuomet ieškovai gyvenamosios namų valdos savininkai neturi jokios valios vienaip ar kitaip formuluoti turto pardavimo dokumentą, sutartį ar kitokį dokumentą, be jų valios. Jie galbūt būtų įrašę į sutartį visus esamus statinius. O čia be jų valios, jie neteko ir statinių, kurie nebuvo įkeisti, ir įkeistas turtas nebuvo parduotas, buvo pardavinėjamas bankui įkeistas turtas. Nauji statiniai bankui tikrai nebuvo įkeisti, nes įkeitimo metu jie paprasčiausiai neegzistavo. Būtent jie ir buvo pastatyti už banko paskolą. Todėl nupirkdamas žemės sklypą su statiniais ir tuos statinius, kurie neaptarti varžytinių akte, viena vertus atsakovas jų nenupirko, jis juos užvaldė be pagrindo, kaip ir praturtėjo be pagrindo. Nes kaip matyti iš šalių pozicijos, procesinių dokumentų, atsakovas skaito, kad jis įgydamas turtą, įgijo ir šiuos statinius. Jis neskaito, kad įvyko klaida, kad jų nenupirko, jis skaito, kad juos įgijo. Mananti, kad pirkdamas, atsakovas tikrai apžiūrėjo namų valdą, ir tikrai susipažino su perkamu objektu, ir matė, kad įgyja pirkdamas didesnį turtą, negu išvardinta turto pardavimo iš varžytinių akte. Ir antstolis matė šią aplinkybę, kad neturėjo teisės. Tokiu būdu atsakovas įgydamas nuosavybe statinius, kurių neaptarė varžytinių akte, elgėsi nesąžiningai. Įstatymas negina nesąžiningos šalies. Niekas netrukdė turto pardavimo iš varžytinių akte išvardinti ir statinius, esančius be unikalaus numerio, nebaigtas statyti namas, nebaigtas statyti garažas. Tai įmanoma padaryti, tačiau tai nebuvo padaryta. Tokia esama situacija, kuomet žmonės gavę paskolą, ir pasistatę namelį, prarado ne tik įkeistą turtą, bet ir už paskolą pastatytus statinius, nėra teisinga nei sąžininga, pažeidė CK pirmos knygos 5 straipsnio nuostatas. Dėl to, kad turto pardavimo iš varžytinių akte statiniai neišvardinti, pardavimas priverstinis, statybinės medžiagos tų namelių vis dėlto yra nuosavybė tų asmenų, kurie jas nupirko. Nes nameliai – namas ir garažas vis dėlto statyti be leidimo, panašu į savavalinę statybą, todėl negali būti įteisinti turto objektai, neatlikus tam tikrų naujų papildomų veiksmų, t.y. negavus leidimo, neatlikus projekto, tačiau šių statinių statybinės medžiagos, nepraranda vertės, nepraranda savininko, ir turėtų būti gražintos teisėtam savininkui, kuris jas ir buvo nupirkęs. Prašo ieškinį tenkinti, pripažinti kad įgydamas varžytinių akte nenurodytus pastatus, jų statybines medžiagas, atsakovas praturtėjo be pagrindo, ir pripažinti, kad šių statinių statybinės medžiagos yra bendroji jungtinė ieškovų nuosavybė, bei leisti nusigriauti šiuos statinius, ir statybines medžiagas pasiimti. Prašo pripažinti, kad atsakovas turtą gavo be pagrindo. Garažas nebuvo įkeistas ir nebuvo parduotas varžytinių aktu, atsakovas jo nenupirko. Jei plane buvo garažas, jis turėjo turėti unikalų numerį ir būti įregistruotas registrų centre. Ar atsakovo minimi planai yra identiški negalinti pasakyti. Prieš imant paskolą, jos nuomone garažo nebuvo, nes jis būtų įregistruotas ir įkeistas. Plane galėjo būti pastogė, šiferis, po to išsimūrijo sienos ir pasistatė garažas, jis būtų įregistruotas ir įkeistas. (2018-01-09 garso įrašo ( teismo posėdžio protokolo) 38:25---51:00 min.).

2.3. Ieškovė M. G. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir paaiškino, kad pasiėmę paskolą, tai pasistatę tą namą. Ji su vyru gyvenę tame name, o gulti ėję į viršų. O tą garažą, kai dukra apsiženijo, ir turėję pinigų, pastatė tada ir tą garažą. Antstolis jiems pasakė, kad 10000 litų reikia mokėti. Atsinešusi visus kvitus, buvo jau pusė sumokėta. Pasakiusi antstoliui, kad turintys visas kvitas, pusę sumokėję. Jis sakė, kad jam kvitai neregistruoja, o jam registruoja tik 10000. Ir jis neiškentė, kad pinigų negautų, paėmė ir paskambino į banką tai moteriai, ir sako kodėl meluoja, kad atnešė visus kvitus, kad išmokėjo tą 10000. Jis pasakė, kad jam rytoj būtų pinigai. Tada ji pasakiusi, kad antstolis jos sveikatą suėdė, kad jis ją turi apmokėti. Šitas turi sumokėti už visus jos krūmus. Ji skolinusi 10000, nebuvo iš ko valgyti, juk buvo penki vaikai. O jis pasiėmė. Jie gyvenę adresu (duomenys neskelbtini) namukyje, o jie gyveno jau tame name. Paskolą ėmė pasidaryti remontui ir pasistatę tą namuką. Kada ėmę neatsimenanti. Gyvenę 7 žmonės. Tada kai dukra apsiženijo, vyras pasistatė garažą. Dukra apsiženijo prieš paskolą, metų neatsimenanti. Statę teisėtai, nežinanti, ar jie turėjo projektus. Jiems kainavo 30000 namukas. Kai buvo varžytinės dar nebuvo baigę statybų. Dukra sakė, kad įteisins vėliau statybas. Ji nestačiusi, statė žmonės. Buvo statoma iš tų pinigų, kuriuos gavę kaip paskolą. Gavę paskolos 16000 eur.. Sudėję langus, vandenį įvedę, kaminą naujai padarė, ir žemės jie nusipirkę, kurios atsakovas neįsigijo, ten jis sau išsikasė baisiausią duobę. Jis įsigijęs, pasakė, kad jam sumokėtų jie 35000 Eurų, tai atiduos, atsipirks. Paskolą pasiėmė dukra, o jie užstatę namą, kuris priklausė jiems, ne dukrai. Atsakovas sakė atvažiavęs, kad jam duotų jie 35000 Eur, jis naikina bylas ir jiems atiduos. Pasakė prie advokatės iš Marijampolės. Advokatė pasakė, kad duotų jam 35000 ir jis atiduos namą. Pasakę, kad labai daug. Antstolis pardavė už 14000 eurų. (2018-01-09 garso įrašo (teismo posėdžio protokolo) 28:30---37:40 min. ).

2.4. Tretysis asmuo I. B. ieškinį palaikė bei paaiškino, kad jie pasiėmė paskolą, už kurią įsivedę per visą gatvę vandenį, apšildę iš vidaus visą namą, apačioje išsibetonavę virtuvę, pasikeitę pečių, šildymo įrangą, visus langus susidėję, visas duris pakeitę, pasistatę tą namuką. Pasistatę garažą, o iki paskolos tėtis buvo savo rankomis tokį suklypusį pasistatęs, užtat banke tą ir rodo. Tėvukas turėjo savo garažą prie ūkinio pastato, o jie savo rankomis pasistatę tą garažą ir tą namelį. Įsivedę atskirai vandenį į namelį nuo tvarto, kanalizaciją, viduje ir kaminą, ir pečių. Visą paskolą įdėję į tuos namus, nes jie nebuvo verti. Paskolą ėmę jei neklystanti 1992 m., 16000 eurų. Jie turėję gražinti tada, kai jai būtų suėję 65 m.. Jie mokėdavę po daug, po 500, 1000 Lt., pagal pajamas turėję mokėti po 350 Lt.. Paskolą jie ėmę kartu su tėvais, kurie savininkai buvo. Paskola buvo tėvų vardu, turtas buvo tėvų. Ten ji gyvenusi su šeima, brolis invalidas, ir tėvai. Jie mokėję, ji turinti kvitukus. Buvo tarpas, kad tris mėnesius nemokėję, nes vyras nedirbo. Po to jie pasiskolinę pinigų, ir jos vyras nuėjo į Europą dirbti ant tralo. Jie įnešę 10000 baudą bankui, ir tą likutį. Po varžytinių, nežinanti kaip S. įsigijo, dar jie paskutinę dieną gruodžio mėn. įnešę 500 Lt., o jis atėjo sausio 3 d. ir pasakė, kad jis savininkas. Jis niekada pas juos buvo nebuvęs, jie buvo šoke. Baudą iš banko gavę, kad vėlavę tuos tris mėnesius. Perdavė iš karto antstoliui. Jie sumokėję per savaitę. Sumokėję baudą, o antstolis kabinosi ir kabinosi, nors jie turi iki šios dienos kvitukus. Varžytinės buvo 2012 ar 2014 m., jie jau bylinėjasi seniai. Namuką ir garažą pasistatę po paskolos gavimo. Žemė priklausė tėvams, ir dar po paskolos buvo už tvarto, buvo dar daržas, todėl nusipirkę dar 20 ar 12 arų valdiškos žemės. Viską nupirko iš varžytinių. Jie galėję ir langus, ir duris viską išsiimti, kodėl jis atėjęs nepasisakė. Kai pasistatę, prasidėjo teismai, todėl nieko ir nedarė, būtų įsiteisinę jau seniai. Nei projekto, nei leidimo neturėję, galvoję įsiteisinti vėliau. Iki varžytinių jau panašiai buvo baigę statybas, galėję įsiteisinti. Nepadarę, nes prasidėjo teismai. Jie net nežinoję, kad parduota, į jų mokėjimus niekas nežiūri. Turtas jau buvo areštuotas. Jeigu būtų įregistravę, tai jam būtų dar padarę paslaugą. Atsakovas atvažiavęs į namus siūlė atsipirkti, yra liudininkų, buvo atvažiavęs kelis sykius. Jai siūlė per telefoną, ir degalinėje Statoil jos žentui ir vyrui. Jos žentas net įrašė, ką jis šnekėjo. Jis jiems pasakė, jos vyras pasakė, kad turi tik 25000. Jis tada atsakė, kad palauk, pasirašysim vekselį, pas notarą, jis nesutiko, ir paskui išsikraustę, nusipirkę V. namą, už tuos pinigus, bet dar jiems trūko, 15000. Siūlė atsipirkti už 35000 eurų, o nusipirko už 42000 Lt. (14000 eurų). Norėjo už trigubą kainą atgal parduoti. Garažas gal buvo pastatytas 1998 m., o paskolą paėmė 1997 m., nes A. tada gimė. Namelis pastatytas gal 2008 m., jei ne vėliau, tiksliai neatsimenanti. Marijampolėje buvo American credit bankučiai, jie jame ėmę paskolą 1997 m. Kai bankrutavo, 2007 m. perėmė paskolą Nordea, gavę iš Nordea sutartį, matę tik dokumentą, kurį gavę. Antstolis buvo atvažiavęs vasarą, jiems pasakė, jie tiek ir mokėjo, po to 10000 mokėjimo. Jis nusifotografavo ir išvažiavo. Jis buvo vienas. Ji nebuvusi namie, tėvai abu buvo. Jis daugiau nebuvo. S. jie iš viso gyvenime nebuvo matę, pamatę tik sausio 3 d. kai jis atėjo ir pasakė, kad jis savininkas. Tad jie kreipęsi į teismus. Ir antstolio nematęs, jis jų net nesišaukė, jie net varžytinėse nedalyvavę, o sakė buvo net elektroninės, net nepagalvoję. Kaip mokėjo, taip mokėję, turintys banko mokėjimus. Nordea bankui perėmus paskolą pastatai nebuvo vertinami iš naujo, jie tik gavę laišką, kad Nordea, nurodyta kiek kas mėnesį mokėti. Per naują inventorizacija nebuvo atliekama. 2006 metai žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti, nes ėmę paskolą, kad įkeisti, mokėję pinigus. Įvertino turtą ir tokią sumą gavo, dar skaičiavo pagal pajamas. Gavę 16000 eurų. Žinojusi, kad pastatams reikia leidimo, projekto, registruoti. (2018-01-09 garso įrašo (teismo posėdžio protokolo) 00:51:30---1:05:05 val.). Rūsio danga buvo išbetonuota. Tėtis savo rankomis buvo jį išsikasęs. Stogas buvo išbetonuotas ir uždengtas šiaudais, plėvele, ir apdėtas plytoms. Kai statė namuką, viską nuardę, nuvalę, ir tada statę. Rūsio stogas dabar namuko grindys, betonas. Garažas buvo pastatytas iš medienos. Ūkinio pastato sienos plytinės. Garažo sienos yra medinės, iš abiejų galų dvejos durys, du langučiai. Kitos durys, kad galėtų už tvarto išeiti. Statant garažą joks poveikis ūkinio pastato sienai nebuvo darytas. Stogui pritvirtinti prie sienos pritvirtintas medis, žalos pastatui nebuvo padaryta. Į plytą galėjo būti įgręžta, tačiau sienos nesuskilinėjo, viskas gerai, įsivedę elektrą, lempas susidėję, langus susidėję, išsibetonavę grindis. Paskola buvo viena 1997 metais, refinansavimo nebuvo. Planą pateikę paskolai gauti 1997 metais. Ten buvo priestatas, kai darę dokumentus paskolai gauti, tėčio rankomis buvo toks sukaltas toks aukštas. Koks plotas nepasakysianti, gal ir nelabai atitiko. Jis buvo inventorizuotas, kai ėmė paskolą. Bet ten nebuvo garažas, o toks kaip vištininkas toje pačioje vietoje. Jis buvo iki pat kaimynų tvoros. Kai pasistatę garažą, žinodami, kad jį reikės įregistruoti jie palikę kaimynams tarpą, kuris dabar yra, nes negalima. Bet kadangi kaimynai arti, ir savo pasistatę, tai jie draugiškai susitarę. Planuose turėtų išmatavimai neatitikti. 2007 metais po paskolos galėję daryti žemės planą pirkdami papildomai žemę, esančią link kaimynų. Jie ją ir taip naudojosi, bet išsipirko nebrangiai. Sklypo plotas buvo negalinti pasakyti. Žemę pirkę 2007 m. po paskolos. Atsakovas nupirko ne visa žemę. Paskolą ėmę 1997 m., ne 2007 m.. Paskolą Nordea perėmus, jokių planų nereikėjo pateikti. 1997 m. įkeičiant turtą, jokių kadastrinių matavimų nereikėjo. (2018-01-09 garso įrašo (teismo posėdžio protokolo) 1:31:45---1:37:50 val.).