- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-109-650/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02875-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- D. D.
Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto D. D. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovės J. R. prašymas dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (pa)keitimo ir naujų laikinųjų apsaugos priemonių (draudimo išvežti nepilnametį vaiką į užsienio valstybę) taikymo bei atsakovo D. D. prašymą dėl teismo leidimo leisti nepilnametei išvykti į užsienį išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovui D. D. dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. teisme gautas J. R. prašymas, kuriame ieškovė suformulavo prašymą pakeisti/papildyti (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo 2025-08-28 teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarties rezoliucinę išdėstyti taip (el. b. f. 2, f. l. 35–39): „laikotarpiu nuo 2025-12-13 iki 2026-01-11 motina J. R. bendrauja su dukra I. R. per psichologą E. M. specialisto nurodytu laiku nuo 1 iki 2 kartų per savaitę specialistui sprendžiant pagal mergaitės emocinį saugumą ir proceso eigą; įpareigoti vaiko tėvą D. D. užtikrinti dukros dalyvavimą konsultacijose, nedarant vaikui spaudimo ir neperduodant jai (dukrai) atsakomybės spręsti dėl dalyvavimo susitikimuose pas psichologą; įpareigoti vaiko tėvą D. D. iki 2025-12-10 (imtinai) pateikti raštu dukters užimtumą laikotarpiu nuo 2025-13-2026-01-11; įpareigoti vaiko tėvą D. D. užtikrinti, kad į konsultacijas vaiką atvestų ne tėvas, o kitas artimas asmuo (pvz., tėvo sesuo, senelis, močiutė), siekiant mažinti lojalumo konfliktą ir emocinį spaudimą mergaitei; įpareigoti tėvą D. D. bendradarbiauti su paskirtu specialistu, dalyvauti bendrose konsultacijose ir aktyviai prisidėti prie ryšio atkūrimo proceso; nustatyti psichologo E. M. rekomendacijas kaip privalomas įgyvendinti, siekiant užtikrinti nuoseklų procesą vaiko interesais; nustatyti, kad psichologo E. M. paslaugas apmoka J. R. ir D. D. lygiomis dalimis; nustatyti, kad nuo 2026-01-12 motina turi bendrauti su dukra ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, ne trumpiau nei po 10 min. Pokalbiai vyksta darbo dienomis nuo 10 val. iki 18 val. (Lietuvos laiku), laiką suderinus raštu iš anksto – ne vėliau kaip prieš 48 val.; pokalbių metu tėvas užtikrina technines sąlygas (vaizdo ryšio įranga, interneto prieiga) vaiko nuotoliniam bendravimui su motina, tačiau bendravime nedalyvauja. Įgyvendinant nuotolinio bendravimo tvarką gali dalyvauti specialistas (psichologas, atvejo vadybos specialistas, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas-psichologas), kad būtų užtikrintas vaiko emocinis saugumas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismas 2025-08-28 nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos su dukra nustatymo. Atsakovas ir toliau riboja motinos ir dukters nuotolinį bendravimą bei jį (bendravimą) nekontroliuojamai interpretuoja savo nuožiūra. Atsakovas nebendradarbiauja užtikrinant motinos ir dukters bendravimą tiek tiesiogiai, tiek nuotoliniu būdu, visiškai izoliuoja vaiką nuo motinos. Ieškovė neturi produktyvaus kontakto su dukra I. nuo 2025-01-27. Ieškovei gyvenant (duomenys neskelbtini) Respublikoje, atsakovas išvykęs kartu su dukra iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, neužtikrina nuotolinio motinos ir vaiko bendravimo, kadangi visą bendravimo tvarkos įgyvendinimą (imitavimą) pavedęs pačiai nepilnametei dukrai pagal paties atsakovo nustatytas taisykles ir vaikui duotus nurodymus. Dukra besąlygiškai paklūsta tėvo nurodymams. Šalių dukra ir toliau išlieka visiškoje tėvo valdžioje ir griežtoje kontrolėje; (duomenys neskelbtini) apygardos administracinio teismo 2025-10-28 teismo posėdyje byloje Nr. eI2-15369-1114/2025 atsakovas nurodė, kad dukra „žino, jog bendravimas privalomas“, todėl „pati prieina, prisijungia ir atsijungia“, „keistas susijunginėjimas, mama tą daro, vaikas to nenori“. Tokiais paaiškinimais atsakovas pripažįsta, jog atsakovas ne tik nepadeda dukrai palaikyti ryšį su motina, bet ir perkelia atsakomybę vaikui, nesudarydamas sąlygų saugiam ir konstruktyviam bendravimui. Ieškovė neturi teisės laikus koreguoti/siūlyti. Atkreiptinas dėmesys į tėvo paskiriamą bendravimo laiką, t. y. 07 val. ryto (duomenys neskelbtini) laiku ((duomenys neskelbtini) yra 5 val. ryto). Panaši situacija susiklostė ir vykdant 2025-08-28 teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 1 p., numatantį bendravimą per psichologą. Ieškovė pateikė nuoseklią tėvų susirašinėjimų seką (nuo 2025-09-08 iki 2025-11-17), kuri rodo bandymus suderinti bendravimo laiką, tačiau atsakovas pasižymi pasyvumu, neatsako į pasiūlymus arba pateikia techninius pasiteisinimus, vengia bendradarbiavimo. Vaikas dažnai kalba iš anksto paruoštomis frazėmis, vengia akių kontakto, atsako vien žodžiu be emocijų, pastaruoju laikotarpiu iš viso nepasirodo vaizdu, net kai to reikalauja bendravimo tvarka. Pažymi, kad psichologo E. M. 2025-09-29 rašte dėl vaiko bendravimo su motina atkūrimo nurodoma, kad ryšio atkūrimo procesas stringa dėl atsakovo pasyvumo, polinkio vilkinti sprendimų priėmimą ir spaudimo nepilnametei dukrai darymo. Ieškovė nuo 2025 m. pradžios, vengdama emocinio pobūdžio kaltinimų, dėjo visas pastangas bent jau laiškais argumentuotai įtikinti atsakovą, kad atsakovo sisteminis veikimas prieš vaiko interesus netinkamas ir žaloja vaiką. Ieškovė dėjo visas pastangas, kad vyktų bendravimas su vaiku pagal (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo 2025-08-28 nutartį laikotarpiu nuo 2025-08-28 iki 2025-09-18 per psichologą E. M., dalyvaudama konsultacijose pagal specialisto nurodymus. Atsakovas apmokėjęs savo individualią konsultaciją 80 Eur, vėlesnes konsultacijas atsisakė apmokėti. Vaiko motina apmokėjo savo, vaiko tėvo ir dukters individualias konsultacijas bei konsultacijas abiejų tėvų kartu, tolimesnes dukros individualias, tiek dukros kartu su motina konsultacijas vaiko tėvas atidėliojo iki motinos buvimo (duomenys neskelbtini) Respublikoje pabaigos ir kurios neįvyko. Į prašymus, kad tėvas atvežtų dukrą individualioms konsultacijoms psichologui paruošti susitikimams nuotoliu su mama, tėvas neatsiliepė. Ieškovė iš viso patyrė 820 Eur išlaidų. Konsultacijų laikotarpiu atsakovas teigė, kad mergaitė intensyviai mokosi, todėl konsultacijos laiką yra sunku rasti. Šią aplinkybę tėvas naudojo konsultacijų atidėliojimui, tačiau mergaitė mokosi pagal ugdymo šeimoje pradinių klasių programą, todėl dukros tvarkaraštis yra lankstus. Ieškovė nuo 2025-12-13 iki 2026-01-11 sugrįš iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką didžiosioms metų šventėms. Ieškovė pasitiki psichologo E. M. kvalifikacija. Psichologas E. M. jau atliko pirminį abiejų tėvų ir vaiko įvertinimą, susipažinęs su situacijos dinamika, lojalumo konflikto požymiais ir abiejų tėvų pozicijomis, turi specializuotą kompetenciją dirbant ryšio atkūrimo, emocinio saugumo ir lojalumo konflikto srityse. Nuotolinio bendravimo susitikimai iš esmės nevyksta.
Atsiliepimas
3. Atsakovas D. D. teismui pateikė atsiliepimą į J. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo taikymo ir/ar taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (pa)keitimo suformulavo reikalavimą ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir pakeisti (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo 2025-08-28 nutartį nustatant laikiną bendravimo su vaiku tvarką tokiomis sąlygomis (el. b. f. 3, f. l. 1–15): laikotarpiu nuo 2025-12-13 iki 2025-12-16 imtinai ir nuo 2026-01-02 iki 2026-01-11 imtinai ieškovė bendrauja su vaiku I. R. per psichologą specialisto nurodytu laiku nuo 1 iki 2 kartų per savaitę, specialistui sprendžiant pagal mergaitės emocinį saugumą ir proceso eigą; laikotarpiu nuo 2025-12-17 iki 2026-01-01 imtinai atsakovas su vaiku turi teisę laikinai išvykti atostogų į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) salą (I. K.); vaiko tėvas užtikrina dukros dalyvavimą konsultacijose pas psichologą; nuo 2026-01-12 atsakovas užtikrina 2 (dviejų) kartų per savaitę nuotolinį ieškovės J. R. ir vaiko I. R. bendravimą, iš anksto pateikiant ieškovei kelis galimus laikus ir sutariant konkretų laiką bei suteikiant abiem šalims teisę atšaukti arba pakeisti laiką ne vėliau kaip prieš 6 valandas; vaiko tėvas D. D. pokalbių metu užtikrina technines sąlygas (vaizdo ryšio įranga, interneto prieiga) vaiko nuotoliniam bendravimui su motina, tačiau bendravime nedalyvauja; įgyvendinant nuotolinio bendravimo tvarką gali dalyvauti specialistas (psichologas, atvejo vadybos specialistas, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas-psichologas), kad būtų užtikrintas vaiko I. R. emocinis ir fizinis saugumas; neskirti psichologo E. M. vykdyti tarpininkavimo paslaugas ieškovės J. R. ir vaiko I. R. ryšio atsistatymui; nustatyti, kad atsakovas D. D. apmoka už savo individualias su vaiku I. R. psichologo konsultacijas, o ieškovė J. R. apmoka už visas kitas psichologo suteiktas paslaugas; netenkinti ieškovės prašymo uždrausti atsakovui išvežti nepilnametę dukterį iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į užsienį be motinos sutikimo arba teismo leidimo; išklausyti vaiko I. R. nuomonę tiesiogiai teisme.
4. Atsakovas nurodo, kad atsakovas neriboja nei tiesioginio, nei nuotolinio ieškovės bendravimo su vaiku. Dukra sąmoningai atsiriboja nuo ieškovės dėl ieškovės nuolatinio manipuliavimo, melagingų teiginių ir spaudimo įtikėti, kad dukrai blogai su atsakovu, kad tai, ką dukra žino, galvoja, nori ar siekia yra atsakovo primesti dalykai. Atsakovas nori, kad būtų atkurtas sveikas dukros ryšys su ieškove, todėl teiravosi ieškovės, ką dar galėtų padaryti savo nuožiūra situacijos pataisymui, tačiau iš ieškovės pasiūlymų nesulaukė. Dukra apie savo nenorą bendrauti su ieškove savarankiškai išreiškia aplinkiniams suaugusiems, Tarnybos specialistams ir pačiai ieškovei. Atsakovas yra teikęs teismui prašymą, kad išklausytų vaiko nuomonę tiesiogiai ir tuo įsitikintų be tarpininkų. Apie nenorą bendrauti su ieškove paliudija ir ieškovės pateikti nuotolinio bendravimo vaizdo ir garso įrašai, kurie trunka tik kelias sekundes, nes dukra, o ne atsakovas, nutraukia pokalbius. Ieškovė nuosekliai atsakomybę dėl nepavykusio kontakto su dukra perkelia atsakovui, melagingai kaltindama perdėta dukros kontrole. Tarnybos, psichologo E. M. įsitraukimas į situacijos valdymą buvo paviršutiniškas, todėl situacija ne tik nepasikeitė, bet galimai tai tik paskatino dukrą dar labiau atsitraukti nuo ieškovės. Vaikas rudens pradžioje, kai ieškovė buvo grįžusi į (duomenys neskelbtini) Respubliką, patyrė stresinius išgyvenimus, sumažėjo motyvacija, nukentėjo pradinio ugdymo bei sportiniai rezultatai, tačiau pastaraisiais mėnesiais, kai ieškovė neinicijavo dukros apklausų Tarnyboje, dukra susigrąžino emocinį stabilumą, sėkmingai mokosi ir tinkamai vystosi. Dukros bendravimas su ieškove neribojamas – dukra galėtų bendrauti neribotai, jei tik pati to norėtų, nes atsakovas sudaro visas sąlygas, tačiau realybėje numatyti vaizdo skambučiai dukrai kelia stresą. Dukra jaučia prievartą, emocinį spaudimą, nerimą ir dažnai po pokalbių pravirksta, ilgai atsistatinėja emociškai. Motina nereaguoja į atsakovo prašymus, ignoruoja problemas ir nepateikia racionalių paaiškinimų. Motinos pasirinktas psichologas E. M. konsultacijose pripažino, kad nuotoliniai ZOOM susitikimai nepadeda, tačiau nesiėmė realių veiksmų ir net tiesiogiai prašius nepateikė praktinių rekomendacijų. Dėl nuolatinio ieškovės šmeižto, skleidžiamo tiek telefonu, tiek el. paštu, atsakovas nebereaguoja į visus ieškovės siunčiamus laiškus. Tuo tarpu ieškovė šią aplinkybę ir vėl pateikia iškraipytai. Ieškovė manipuliuoja situacija, nuolat pateikdama tarpusavyje prieštaringus kaltinimus atsakovui. Atsakovas užtikrina ryšį tarp dukros ir motinos, reguliariai vykdo sutartus skambučius, kartais net papildomai savo iniciatyva kartoja skambučius, kai ieškovė teigia, kad skambučiai neįvyko, tačiau ieškovė pati be priežasties, įspėjimų ar komentarų praleido du sutartus bendravimo laikus (2025-09-20, 2025-11-21). Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovą susitikimų laikų mažinimu. Ieškovė faktines aplinkybes pateikia taip, kad sumenkinti atsakovo reputaciją. Bendravimo laikai derinami prie vaiko stabilios dienos rutinos, siekiant netrikdyti pradinio ugdymo, poilsio ir suplanuotų veiklų. Vėlesnis dienos laikas dažnai kinta pagal dukros papildomas užimtumo veiklas, kurios aiškėja arba rotuojasi savaitės eigoje, todėl, vykdant teismo nustatytą griežtą laikiną bendravimo tvarką, susitikimai organizuojami dienos pradžioje, kad nekeltų papildomo streso ir nesidubliuotų su vaiko užsiėmimais. Motina šį įpareigojimą bendrauti naudoja kaip spaudimo priemonę – net kelių minučių atsitiktiniai pavėlavimai prisijungti prie pokalbio sukelia nepagrįstus ieškovės priekaištus. Atsakovas teiravosi ieškovės, kokie ieškovei būtų patogūs laikai bendravimui. Melagingai ieškovė tvirtina ir tai, kad panaši situacija dėl atsakovo paskiriamo bendravimo laiko, t. y. 7 val. ryto (duomenys neskelbtini) Respublikos laiku susiklostė ir vykdant 2025-08-28 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 1 p., numatantį bendravimą per psichologą. Atsakovas nesupranta, kokį situacijos panašumą ieškovė įžvelgė, nes ne darbo laiku susitikimų galimybės su psichologu neaptarinėjo. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovas pasižymi pasyvumu, neatsako į pasiūlymus arba pateikia techninius pasiteisinimus, vengia bendradarbiavimo. Atsakovas pripažįsta, kad faktinis šalių bendravimas yra chaotiškas: ieškovė nuolat ignoruoja atsakovo klausimus, pateikia formalius, akivaizdžiai atstovo parengtus tekstus, o į bet kokius bandymus komunikuoti gyvai išsisukinėja ir neatsako. Ieškovės žinutės dažnai yra provokuojančios ir nukreiptos į konflikto eskalavimą, o ne į realų bendradarbiavimą. Nors dokumentai pateikti nuosekliai, tačiau pasitaiko iškraipytų, nepagrįstų teiginių bei perdėtų emocinių išvedžiojimų. Tokia medžiaga akivaizdžiai siekia kurti aukos įvaizdį ir manipuliuoti tiek vaiku, tiek atsakovu, nepaisant realios dukros gerovės. Dokumentai neatspindi tikrojo šeimos santykių pobūdžio ir patvirtina, kad ieškovės pateikiamas vaizdas yra dirbtinis bei klaidinantis. Dukra nėra griežtoje tėvo kontrolėje ir tai patvirtina aplinkybės, kad vaikas gyvena aktyvų ir savarankišką gyvenimą, palaiko ryšius su bendraamžiais, mokytojais, treneriais ir rodo savarankiškumą bei gebėjimus mokykloje bei sporte. Daug aplinkos suaugusių žmonių tik patvirtintų, kad dukra turi savo nuomonę ir veikimo laisvę, dukra pagal savo amžių yra labiau subrendusi, motyvuota ir argumentuotai ginanti savo teises bei nuomonę. Apie netinkamą tėvo elgesį nėra liudijimų. Daugelis faktinių aplinkybių liudija apie egzistuojantį psichologo E. M. šališkumą. Psichologo išvados buvo pateiktos prieštaringai ir neadekvačiai. Atsakovui buvo skirtingai komunikuojama, niekada tiesiai neįvardijant tariamo „spaudimo dukrai darymo“. Psichologas konsultacijų 2025-09-03–19 metu neturėjo aiškaus plano ir nevaldė proceso, vadovavosi tik šabloninėmis psichologijos teorijomis, neatsižvelgė į atsakovo pateiktas aplinkybes apie ieškovės ankstesnį elgesį su vaiku, kurių ieškovė pati neatskleidė psichologo konsultacijose. Psichologas skubotai organizavo konsultacijų grafiką, skirdamas ieškovei laiką iš karto po vaiko konsultacijos, tačiau po vaiko konsultacijos atsakovui savo ruožtu nurodė, kad dabar ne laikas ir nenori prievartos vaiko atžvilgiu dėl kitų susitikimų skyrimo. Psichologo šališkumą patvirtina tai, kad psichologas akivaizdžiai peržengė savo profesinės kompetencijos ribas ir elgėsi ne kaip neutralus specialistas, o kaip ieškovės interesams atstovaujantis asmuo. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus nustatyta, kad psichologas parengė ieškovei juodraštį prašymui teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar papildymo, pats suformulavo pagrindinius reikalavimus ir nurodė ieškovei, jog tekstą ieškovė galės pakoreguoti ir teikti kartu su kitais dokumentais, ką ieškovė ir padarė. Tuo pačiu matomas ir akivaizdus psichologo finansinis suinteresuotumas, nes psichologas nuolat užsimindavo apie finansinę atsakovo atsakomybę tiek gyvai, tiek laiškuose, tiesiogiai tarpininkavo ieškovei, skatindamas didesnį atsakovo finansinį indėlį. O suformuluodamas ieškovei prašymą teismui, netgi aprašė kaip turėtų būti apmokamos paslaugos. Toks elgesys nesuderinamas su tarpininko ar nepriklausomo eksperto vaidmeniu ir atitinka veikimą kaip ieškovės atstovo ar patarėjo, bet ne nepriklausomo psichologo. Abejonių specialisto objektyvumu kelia ir byloje ieškovės pateiktas specialisto 2025-09-29 atsiliepimas dėl vaiko bendravimo su motina atkūrimo. Šio dokumento išvados abstrakčios, neparemtos konkrečiais faktais, o vertinimai pateikiami selektyviai vienos šalies atžvilgiu. Tęstinės vaiko konsultacijos neįvyko dėl pirminių abiejų tėvų konsultacijų, iš anksto paskelbtos bei vaikui svarbios sportinės veiklos (vaiko dalyvavimo iš anksto suplanuotoje svarbioje sportinėje regatoje (duomenys neskelbtini), kurią organizavo ne atsakovas ir kurios grafikas buvo žinomas iš anksto) bei paties psichologo pozicijos neversti vaiko dėl naujų susitikimų po individualaus pokalbio su vaiku. Atsakovas konsultacijų neatidėliojo remdamasis vaiko mokymosi krūvio motyvu. Ieškovės teiginys, esą ieškovė apmokėjo tolesnes ar į priekį suplanuotas konsultacijas, taip pat neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovė yra apmokėjusi vieną vaiko individualią konsultaciją, vieną atsakovo ir dvi bendras konsultacijas dalyvaujant pas psichologą atsakovui ir ieškovei kartu. Antrąją savo individualią konsultaciją atsakovas apmokėjo savarankiškai, nepaisant kad šios konsultacijos turinys buvo susijęs ne su atsakovu, o su ieškovės veiksmais, lėmusiais vaiko atsiribojimą nuo bendravimo, ką motina savo individualiose konsultacijose apskritai nuslėpė. Kadangi teismui pateikė prašymą išduoti leidimą su vaiku išvykti atostogų į užsienio valstybę ir/ar pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas tik iš dalies sutinka su ieškovės prašymo 1 p. nurodytu reikalavimu nustatyti, kad laikotarpiu nuo 2025-12-13 iki 2026-01-11 motina bendrauja su dukra per psichologą specialisto nurodytu laiku nuo 1 iki 2 kartų per savaitę. Atsakovas siūlo koreguoti ieškovės nurodytą laikotarpį ir nustatyti, kad nauja bendravimo tvarka yra taikoma laikotarpiais nuo 2025-12-13 iki 2025-12-16 imtinai ir nuo 2026-01-02 iki 2026-01-11 imtinai, o šventiniu laikotarpiu nuo 2025-12-17 iki 2026-01-01 imtinai atsakovas su vaiku turi teisę atostogauti užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini) saloje ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į akivaizdų psichologo E. M. šališkumą, atsakovas nesutinka su sąlyga, kad, kad laikotarpiais nuo 2025-12-13 iki 2025-12-16 imtinai ir nuo 2026-01-02 iki 2026-01-11 imtinai, motina bendrauja su dukra per šį psichologą, todėl teikia prašymą neskirti šio specialisto tarpininkavimo paslaugoms atlikti. Atsakovas pažymi, kad reikšdamas prieštaravimą šio psichologo skyrimui neturi galimybės pateikti alternatyvos, nes neturėjo pakankamai laiko tokiam pasiūlymui pasirengti. Atsakovas sutinka su ieškovės prašymo 2 p. nurodyta sąlyga – įpareigojimu užtikrinti vaiko dalyvavimą psichologo konsultacijose, tačiau tik tiek, kiek tai objektyviai priklauso nuo atsakovo veiksmų, ir pažymi, kad spaudimo vaikui dėl konsultacijų nedaroma. Atsakovas sutinka su ieškovės prašymo 3 p. nurodyta sąlyga iki 2025-12-10 (imtinai) pateikti raštu dukters užimtumą laikotarpiu nuo 2025-12-13 iki 2026-01-11. Atsakovas nurodo, kad: laikotarpiu nuo 2025-12-17 iki 2026-01-01 imtinai vaikas su atsakovu yra suplanavę atostogų kelionę į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) salą ((duomenys neskelbtini)); ii) laikotarpiais nuo 2025-12-13 iki 2025-12-16 imtinai ir nuo 2026-01-02 iki 2026-01-11 imtinai atsakovas yra lankstus dėl laiko derinimo. Vaiko ugdymo režimas yra stabilus – pirmoje dienos pusėje skiriamas laikas mokyklinėms užduotims, o popietė – sportui ir laisvalaikiui. Kadangi aptariamas laikotarpis patenka į švenčių metą ir ne suplanuotų svarbių įvykių, atsakovas yra pasiryžęs prisitaikyti prie bet kokio siūlomo susitikimų laiko. Atsakovas nesutinka su prašymo 4 p. nurodyta sąlyga, nes kas lydės vaiką, neturi įtakos vaiko nuomonei ar bendram dalyvavimui konsultacijoje ir tai nebent pakeistų vaiko komfortą kelionės metu. Reikalavimo primetimas tretiesiems asmenims (atsakovo artimiesiems) yra ne tik neproporcingas, bet ir praktiškai neįgyvendinamas – tretieji asmenys yra užsiėmę, turi savo gyvenimo planus ir įsipareigojimus. Atsakovas siūlo nustatyti, kad atsakovas savo ruožtu užtikrina dukros dalyvavimą konsultacijose pas psichologą. Atsakovas nesutinka su prašymo 5–6 p. nurodytais reikalavimais – įpareigojimu bendradarbiauti ir privalomu psichologo E. M. rekomendacijų vykdymu. Reikalavimai neaiškus ir neapibrėžti. Atsakovas nesutinka su prašymo 7 p. nurodyta sąlyga – reikalavimu apmokėti psichologo paslaugų išlaidas lygiomis dalimis. Atsakovas ilgą laiką vienas mokėjo ir moka už visas vaiko buitines, ugdymo ir laisvalaikio išlaidas, o ieškovė, tik pradėjusi prieš metus dirbti, savo esminę pajamų dalį išleidžia teisinėms paslaugoms. Atsakovas sutinka finansuoti tik savo individualias ar kartu su vaiku konsultacijas. Motinos ryšys su vaiku turi būti atstatomas ne motinos iniciatyva vaizdo skambučiais, kurie neduoda naudos, bet nuosekliu profesionalaus psichologo darbu su vaiku ir motina. Atsakovas iš dalies sutinka su prašymo 8 p. nurodyta sąlyga, kad vaikas su motina turi bendrauti ne rečiau kaip du kartus per savaitę, kiekvieno pokalbio trukmė ne mažiau kaip 10 minučių darbo dienomis nuo 10 iki 18. Siūlymas nustatyti nurodytos trukmės ir periodiškumo pokalbius yra praktiškai neįgyvendinamas ir gali kelti vaikui papildomą emocinę įtampą bei trikdyti įprastą dienotvarkę. Faktinis ieškovės ir vaiko bendravimas yra itin ribotas, nes vaikas atsijungia nuo pokalbio nesistengdamas palaikyti pokalbio, artimuoju metu užtikrinti net trumpesnį nei 10 min. pokalbį yra neįmanoma. Siauriau apibrėžtas pokalbių laikotarpis darbo dienomis trukdytų kitoms vaiko veikloms, įskaitant mokymąsi, todėl pokalbių pirmoje dienos pusėje organizuoti neįmanoma Atsakovas siūlo užtikrinti dviejų kartų per savaitę nuotolinį bendravimą, iš anksto pateikiant motinai kelis galimus laikus ir sutariant konkretų laiką bei suteikiant abiem šalims teisę atšaukti arba pakeisti laiką ne vėliau kaip prieš 6 valandas. Atsakovas sutinka su sąlyga, kad pokalbių metu tėvas užtikrina technines sąlygas (vaizdo ryšio įranga, interneto prieiga) vaiko nuotoliniam bendravimui su motina, tačiau bendravime nedalyvauja. Atsakovas sutinka su sąlyga, kad įgyvendinant nuotolinio bendravimo tvarką gali dalyvauti specialistas (psichologas, atvejo vadybos specialistas, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas-psichologas), kad būtų užtikrintas Vaiko emocinis saugumas. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu uždrausti atsakovui išvežti nepilnametę dukterį iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į užsienį be motinos sutikimo arba teismo leidimo. Nėra sąmoningo ir sistemingo veikimo prieš motinos ir vaiko ryšio atkūrimą. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas esą sąmoningai planuoja savo ir dukters laiką taip, jog būtų ribojamas motinos ir vaiko ryšys, nepagrįsti įrodymais. Atsakovas apie ieškovės atvykimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką planus sužinojo tik 2025-11-23, t. y. per „ZOOM“ nuotolinį pokalbį, kai pirmas informavo ieškovę apie artimiausius planus. Apie ieškovės teismui pateiktus dokumentus sužinojo tik pirmadienį iš savo atstovo. Atsakovas kelionę planavo iš anksto – dar prieš ieškovės teismui pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/papildymo. Atsakovas kelionei (duomenys neskelbtini) saloje automobilio rezervaciją atliko 2025-11-20, t. y. dieną prieš tai, kai ieškovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2025-11-21). Tai patvirtina Atsakovo pateiktas el. laiškas dėl atliktos automobilio rezervacijos. Atsakovo veiksmai negalėjo sąlygoti ar nulemti ieškovės prašymo, apie kurį atsakovas objektyviai negalėjo žinoti rezervacijos metu. Automobilio rezervacijos (2025-11-20) ir skrydžio bilietų pirkimo (2025-11-21) datos, rezervacijų eiliškumas yra nulemtas išskirtinai Regionų administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI2-15369-1114/2025 proceso eigos. 2025-11-19 administracinėje byloje vyko teismo posėdis, po kurio paaiškėjo, kad teismo sprendimas bus priimtas raštu ir atsakovui nereikės daugiau papildomai dalyvauti procese. Būtent ieškovė pati nederino su atsakovu nei savo žiemos atostogų planų, nei atvykimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką laiko. Kelionė į (duomenys neskelbtini) buvo planuota iš anksto, siekiant užtikrinti kokybišką dukters poilsį žiemos ((duomenys neskelbtini)) atostogų metu, o ne dėl kokių nors procesinių veiksmų byloje. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas riboja vaiko teisę į šeimos ryšius, esą laiko vaiką įkaitu izoliacijoje ir galimai pas savo seserį su dukra iš tikrųjų negyvena taip pat yra nepagrįsti. Faktinė atsakovo ir vaiko gyvenamoji vieta atsakovo sesers namuose yra nustatyta net keliais oficialiais Tarnybos dokumentais – 2025-06-10 Vaiko situacijos vertinimo sprendimu Nr. 3VSV-1972 ir 2025-08-25 Vaiko situacijos vertinimo sprendimu Nr. 3VSV-2888 (toliau – Tarnybos sprendimai), kuriuose nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra atsakovo sesers namai. Tarnybos sprendimuose nurodyta, kad Tarnybos specialistai aplankė vaiką ir tėvą jų faktinės gyvenamosios vietos aplinkoje ir tai pirmą kartą atliko netgi neįspėję atsakovo ir jį rado toje gyvenamojoje vietoje. Nuo vaiko gimimo formaliai atsakovas ir vaikas yra registruotas atsakovo tėvų, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresu, tačiau faktiškai šiuo gyvena atsakovo sesers adresu. Tai, kad atsakovas su vaiku gyvena savo sesers namuose, patvirtina, kad vaikas gyvena ne izoliacijoje, o šeimoje, vaikas nuolatos bendrauja su artimaisiais, tarp jų – panašaus amžiaus pusbroliais. Tarnyba nustatė, kad Vaiko aplinka yra žinoma, patikrinta ir nekelia grėsmės. Trumpalaikė dviejų savaičių kelionė švenčių laikotarpiu nepažeidžia nei vaiko teisių, nei ieškovės teisių ir negali būti laikoma kliūtimi bendravimo atkūrimo procesui. Šiuo atveju ieškovė manipuliuoja teiginiais apie šeimos ryšių pažeidimą. Vaikas jau nuo 2024 m. liepos mėn. gyvena kartu tik su tėvu ir faktiškai ilgą laikotarpį nesimatė bei vengia susitikimo motina, dvi savaitės atostogų tikrai nepadarys didesnės žalos vaiko ir motinos ryšiui, nei yra padaryta iki šiol. Poilsis vaikui padės atgauti jėgas, pasisemti teigiamų emocijų, naujų patirčių. Vaiko išvykimas neturėtų tiesiogiai paveikti motinos ir vaiko ryšio, nes vaikui išvykus laikinai atostogų į užsienį, gali būti toliau palaikomas nuotoliniu būdu – telefonu ar vaizdo skambučiais. Ieškovės teiginiai dėl tariamos vaiko išvežimo į užsienį grėsmės nepagrįsti. Iki šiol galimybė išvykti į užsienį buvo reali bet kuriuo metu, todėl, esant ketinimui neteisėtai išvežti vaiką, tai galėjo būti padaryta anksčiau ir be motinos informavimo. Visos ankstesnės kelionės buvo derinamos su motina ir apie jas (keliones) buvo pranešta.
5. Atsakovas D. D. pateiktu teismui prašymu, reikalavo: 1) leisti laikinai išvykti su nepilnamečiu vaiku atostogų į (duomenys neskelbtini) salą (I. K.) laikotarpiu nuo 2025-12-17 iki 2026-01-01 imtinai; 2) arba pakeisti (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo 2025-08-28 nutartį nustatant, kad atsakovas turi teisę laikinai išvykti su nepilnamečiu vaiku atostogų į (duomenys neskelbtini) salą ((duomenys neskelbtini) Respublika) laikotarpiu nuo 2025-12-17 iki 2026-01-01 imtinai (el. b. f. 2, f. l. 82–84). Prašyme nurodė, kad atsakovas 2025-11-21 nupirko skrydžio lėktuvu bilietus poilsinei kelionei į (duomenys neskelbtini) salą ((duomenys neskelbtini) Respublika). Numatomas kelionės laikas: 2025-12-17 išvykimas ir 2025-12-31 grįžimas į (duomenys neskelbtini) Respubliką (faktinis numatomas nusileidimo laikas – 2026-01-01). Atsakovas su vaiku planuoja pakeliauti (duomenys neskelbtini) saloje, 2025-11-20 rezervavęs automobilį. Atsakovas 2025-11-23 nuotolinio pokalbio metu ieškovę informavo, kad ketina su vaiku išvykti į poilsinę kelionę. Ieškovė nesutiko ir nurodė, kad „yra jau visai kiti dalykai planuojami žiemą“, t. y. kad ieškovė 2025-12-13 iki 2025-01-11 grįžta į (duomenys neskelbtini) Respubliką ir bus susitikimai su vaiku pas psichologą, nes ryšio atkūrimas yra svarbiau nei vaiko poilsis. Ieškovė nurodė, kad visi klausimai su bendravimo organizavimu ar tėvų tarpusavio susitarimais, turi būti derinami tik raštu ir sprendžiami teismine tvarka. Ieškovė 2025-11-23 el. laišku pakartotinai nurodė, kad „visi klausimai, susiję su bendravimo organizavimu ar mūsų tarpusavio susitarimais, turi būti derinami tik raštu“. Ieškovei pačiai nesilaikant reikalavimo visus klausimus, susijusius su bendravimo organizavimu ar tėvų tarpusavio susitarimais, derinti tik raštu, iš anksto nei žodžiu, nei raštu nesuderinusi su atsakovu, vienašališkai nusprendė, kokia bus ieškovės ir vaiko bendravimo tvarka žiemos ((duomenys neskelbtini)) atostogų metu, net neatsižvelgusi į vaiko faktinius poreikius tinkamai pailsėti (duomenys neskelbtini) atostogų metu. Artėjant mokslo metų žiemos ((duomenys neskelbtini)) atostogoms vaikas tikisi bent trumpalaikio poilsio ir emocinės atgaivos po intensyvaus mokymosi ir sportinės veiklos laikotarpio. Vaiko poilsinė kelionė užsienyje niekaip nepažeis motinos teisių į bendravimą su vaiku, kadangi planuojamos atostogos truks tik dalį laikotarpio, kurį motina ketina būti (duomenys neskelbtini). Motina turės realią ir pakankamą galimybę bendrauti su vaiku tiek prieš atostogas, tiek atostogoms pasibaigus, o kelionės metu – kaip nustatyta teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Kelionė jau yra apmokėta nesant indikacijų iš ieškovės, kad ieškovė turi kitokių planų bendrauti su vaiku.
Atsiliepimas
6. Ieškovė J. R. teismui pateikė atsiliepimą (ir papildomą prašymą) į atsakovo D. D. prašymą dėl teismo leidimo išvežti nepilnametę atostogoms į užsienį, kuriame suformulavo reikalavimus: 1) netenkinti atsakovo prašymų; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui išvežti dukterį iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į užsienį be ieškovės sutikimo arba teismo leidimo (el. b. f. 2, f. l. 111–115). Atsiliepime (prašyme) nurodė, kad ieškovei svarbūs dukters interesai (atostogas), tačiau vaiko tėvas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo valdžia vaiko atžvilgiu, panaudodamas ją (valdžią) priešingai dukters interesams, grubiai pažeidžia vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsakovas savo ir dukters laiką sąmoningai planuoja taip, kad motinos ir vaiko ryšio atkūrimas nevyktų. Atsakovas tikslingai suskubo įsigyti lėktuvo bilietus į (duomenys neskelbtini) būtent tą dieną (2025-11-21), kai ieškovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo veikimą, kad nebūtų atkurtas motinos ir vaiko ryšys, indikuojantis prašymas labiau yra susijęs ne su vaiko interesais, o su atsakovo interesu sutrukdyti motinos ir vaiko ryšio atkūrimo procesui ir pateikti dukrai dar vieną negatyvią motinos poziciją, kad neva ieškovė nenorinti ir daranti viską, jog dukra neišvyktų su tėvu į (duomenys neskelbtini). Atsakovas profesionalas informacinių technologijų srityje ir pateikia tik kemperio rezervacijos duomenis, kurių, kaip įrodymo, tikrumu ir patikimumu, yra pakankamas pagrindas suabejoti. Atsakovas teismui pateikė tik kemperio rezervacijos laišką iš (duomenys neskelbtini) C. T. be nuomos sutarties, t. y. nepateikė konkretaus dokumento, kuriame būtų nurodytos kemperio charakteristikos, rezervacijos sąlygos ar paslaugos teikimo vieta. Nėra ginčo, kad 2025-11-23 nuotolinio pokalbio metu atsakovas informavo ieškovę, kad ketina su dukra išvykti į poilsinę kelionę, tačiau yra didelės abejonės dėl atsakovo ketinimų ir tikslų išvykstant į šią kelionę. Kritikos neatlaiko vaiko ir motinos ryšį sugriovusio atsakovo pareiškimai, kad ryšio su dukra atkūrimas ieškovei yra svarbiau nei vaiko poilsis. Vaiko interesas turėti su abiem tėvais nuolatinį ryšį ir palaikyti sveikus santykius nemažiau svarbus, nei kelionė į (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai į (duomenys neskelbtini) Respubliką atvyksta vaiko motina. Ieškovė nemano, kad su nuolat manipuliuojančiu atsakovu dėl su dukra susijusių klausimų gali susitarti žodžiu, todėl 2025-11-23 atsakovui nurodė, kad visi klausimai, susiję su vaiku (bendravimo organizavimu ar tėvų tarpusavio susitarimais), turi būti derinami tik raštu. Atsakovas to paties pokalbio metu apie atsakovo paskiriamus laikus bendravimui nuotoliu su dukra 07 val. ryto (duomenys neskelbtini) Respublikos laiku neva teiraujasi ieškovės, kada ieškovei susitikimų nuotoliu laikas yra tinkamas, o po to vis tiek ignoruodamas ieškovės prašymus pavėlinti laiką bent du laikus savaitėje paskiria 07 val. ryto (duomenys neskelbtini) Respublikos laiku, tuo tarpu, kai tuo metu (duomenys neskelbtini) respublikoje yra 05 val. ryto. Toks atsakovo elgesys indikuoja aiškias atsakovo psichologinio smurto apraiškas ir visišką nepilnamečio vaiko interesų nepaisymą, negebėjimą atliepti dukters poreikių. Ieškovė, žinodama, kad su atsakovu neįmanoma susitarti, pateikė teismui prašymą dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo 2025 m. (duomenys neskelbtini) atostogų laikotarpiu, kadangi tokius klausimus spręsti teismo keliu mato kaip vienintelę galimybę nustatyti atsakovui tam tikrus įpareigojimus. Jeigu atsakovas praktikuotų pozityvią tėvystę, turėtų tikrai gerus ketinimus, kuriuos nurodo savo prašyme (artėjant mokslo metų Žiemos ((duomenys neskelbtini)) atostogoms suteikti dukrai trumpalaikį poilsį, emocinę atgaivą ir kt.), tačiau tėvas, laikantis savo vaiką lyg įkaitą visiškoje savo valdžioje ir izoliacijoje, tokius ketinimus išsako tik deklaratyviai. Kritikos neatlaiko ir atsakovo siekis, susijęs su vaiko įtampos sumažinimu, kuri, vaiko tėvo teigimu, neva jaučiama iš dukters esamo bendravimo su motina. Vienintelis būdas, kuris šią įtampą sumažintų, tėvo kontrolės pašalinimas ir vaikui suteikta reali institucijų pagalba, kadangi be institucijų įsikišimo nebus apsaugoti vaiko interesai. Dukra be objektyvaus pagrindo mokosi pagal ugdymo šeimoje pradinių klasių programą ir 2025 m.–2026 m. mokslo metais lankėsi ugdymo įstaigoje vos 4 kartus. Vaiko ugdymas, socialinis bendravimas, neformaliojo ugdymo veikla yra visiškai priklausomi nuo tėvo nuožiūros ir vienašališkų sprendimų, be nepriklausomos priežiūros ar kontrolės. Atsakovas dukterį atribojęs nuo motinos. Atsakovo planuojamos (duomenys neskelbtini) atostogos vėl vyks su tuo pačiu asmeniu, nuo kurio vaikas neturi pertraukų – ypač keliaujant kemperiu. Dukra neturėjusi atostogų be tėvo dalyvavimo. Jeigu atsakovui emocinė dukters sveikata bei ilgalaikė gerovė būtų iš tiesų svarbi, ryšio atkūrimas turėtų būti laikomas prioritetu, o ne kliūtimi „poilsiui“. Būtent vaiko ilgametė emocinė izoliacija, lojalumo konfliktas, tėvo vykdoma nuolatinė kontrolė ir atskyrimas nuo motinos yra pagrindinis veiksnys, neleidžiantis vaikui iš tiesų pailsėti ar jaustis saugiai. Vaiko poilsinė kelionė užsienyje pažeis paties vaiko teisę į šeimos ryšius, nutolins motinos ir dukters ryšio atkūrimo procesą bei į vaiko gyvenimą įneš dar didesnę aktyviais tėvo veiksmais daromą destrukciją. Atsakovo prašymo patenkinimas gali sudaryti atsakovui prielaidas iš viso išvykti su dukra į užsienį, todėl vaiko interesams yra iškilusi reali grėsmė, kad vaiko ryšys su motina nebus atkurtas, o vaikas bus išvežtas ir iš (duomenys neskelbtini) Respublikos. Atsakovas nepalaiko su jokiais asmenimis artimų socialinių ryšių, kadangi tokie ryšiai yra svetimi atsakovo vedamam gyvenimo būdui. Atsakovo sesers šeima ir atsakovo sesers gyvenamosios vietos adresas yra tik priedanga oficialiai prezentuoti institucijoms. Atsakovas turi polinkį į izoliuotą nuo visuomenės gyvenimo būdą, į kurį yra įtraukęs ir nepilnametę. Atsakovo valdžioje ir kontrolėje yra ne tik dukra, bet ir ilgus metus buvo pati vaiko motina. Vaiko tėvas nuo mažumės taikė dukrai psichologine prievarta grindžiamomis bausmėmis vaiko auklėjimo metodus, kuriems negalėjo pasipriešinti vaiko motina.
7. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškovės J. R. prašymo papildyti jau taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovo prašymo suteikti leidimą išvykti į (duomenys neskelbtini) (I. K.), kurioje nurodė, jog: 1) ieškovės prašymas papildyti / pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atitiks nepilnamečio vaiko geriausius interesus; 2) atsakovo prašymas leisti išvykti su nepilnamečiu vaiku atostogauti į užsienį atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tačiau teismui išdavus leidimą atsakovas turėtų užtikrinti, kad ieškovė galėtų bendrauti su dukra nuotoliniu būdu bei suderinti kelionės grafiką taip, kad būtų užtikrinta reali galimybė atkurti ir palaikyti ryšį su motina (el. b. f. 2, f. l. 150–157). Išvadoje nurodė, kad nepilnametė 2025-08-19 Vaiko nuomonės išklausymo (aktas Nr. 3VAIK-249) metu, paklausta kaip norėtų toliau bendrauti su motina, nepilnametė atsakė, kad „dabar man reikia ramybės nuo mamos, paskui žiūrėsim, kol kas negaliu nieko žadėti į priekį“. Vaiko motina deda pastangas siekdama atkurti ryšį su nepilnamete dukra teigdama prašymą nustatyti pereinamąjį laikotarpį dėl ryšio atkūrimo su dukra, kuomet motinai ir dukrai bendraujant dalyvautų tarpininkas (psichologas), kuris įvertintų dukros emocinę būklę, priežastį dėl ko nepilnametė nenori bendrauti su motina. Tarnyba nekvestionuoja ieškovės teisės bendrauti su dukra ir dalyvauti dukros auklėjime, tačiau, Tarnybos įsitikinimu, lemiamą reikšmę turi vaiko psichologinio ir fizinio saugumo užtikrinimas. Tarnybos vertinimu, kol bus atkurtas teigiamas motinos ir vaiko emocinis ryšys, laikinas motinos ir vaiko bendravimas neutralioje aplinkoje, dalyvaujant tarpininkui, kuris esant reikalui, galės padėti vaiko įstatyminiam atstovui atkurti teigiamą ryšį su vaiku. Abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į 14 dienų atostogų su vaikais trukmę, ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus). Atsakovo kelionė su vaiku yra suplanuota vaiko atostogų metu (moksleivių atostogų grafikas yra skelbiamas viešai mokslo metų pradžioje). Atsakovas su dukra prašo išduoti leidimą ne viso ieškovės planuojamo būti (duomenys neskelbtini) Respublikoje laiku, bet tik dalies, todėl siūloma ieškovei svarstyti galimybę dėl ieškovės atvykimo datos pakeitimo, o su dukra buvimo kelionėje metu bendrauti nuotoliniu būdu ZOOM programėlės pagalba. Vaiko emocinė gerovė labiausiai užtikrinama suderinus abiejų tėvų teisėtus interesus, todėl atsakovui rekomenduojama kelionės metu sudaryti sąlygas, kad ieškovė galėtų bendrauti su nepilnamete dukra nuotoliniu būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmai 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovės J. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. uždraudė atsakovui D. D. išvežti (išvykti) su nepilnametę I. R. už (duomenys neskelbtini) Respublikos jurisdikcijos ribų iki bus priimtas procesinis sprendimas, kurio pagrindu bus užbaigtas teisminis procesas, be ieškovės J. R. atskiro sutikimo, o ieškovės J. R. sutikimo nesant, be teismo leidimo vykstančiame teisminiame procese; siūlė atsakovui D. D. iki 2025 m. gruodžio 16 d. (imtinai) įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“ 2 250 Eur užstatą už (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje numatytų įpareigojimų vykdymo užtikrinimą laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 17 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. išvykos į (duomenys neskelbtini) (I. K.) su dukra I. R. metu (teismo rekvizitai – (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismas, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirti – užstatas civ. b. Nr. (duomenys neskelbtini) už LAP vykdymo užtikrinimą); Pakeitė (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatyta laikiną ieškovės J. R. ir skyriumi gyvenančios dukros I. R. laikiną bendravimo tvarką ir nustatė laikiną skyriumi gyvenančios motinos J. R. bendravimo su nepilnamete dukra I. R. tvarką: „laikotarpiu nuo 2025-12-13 iki 2026-01-11 motina J. R. bendrauja su dukra I. R. per psichologą E. M. specialisto nurodytu laiku nuo 1 iki 2 kartų per savaitę specialistui sprendžiant pagal mergaitės emocinį saugumą ir proceso eigą; įpareigojo vaiko tėvą D. D. užtikrinti dukros dalyvavimą (psichologo – apylinkės teismo pastaba) konsultacijos; įpareigojo vaiko tėvą D. D. iki 2025-12-10 (imtinai) pateikti raštu dukters užimtumą 2025-12-13–2026-01-11 laikotarpiu; nustatė, kad nuo 2026-01-12 motina turi bendrauti su dukra ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, ne trumpiau nei po 10 min. Pokalbiai vyksta darbo dienomis nuo 10 val. iki 18 val. ((duomenys neskelbtini) laiku), laiką suderinus raštu iš anksto – ne vėliau kaip prieš 48 val.; pokalbių metu tėvas D. D. užtikrina technines sąlygas (vaizdo ryšio įranga, interneto prieiga) vaiko nuotoliniam bendravimui su motina, tačiau bendravime nedalyvauja. Įgyvendinant nuotolinio bendravimo tvarką gali dalyvauti specialistas (psichologas, atvejo vadybos specialistas, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas-psichologas), kad būtų užtikrintas vaiko emocinis saugumas“; netenkino likusių ieškovės J. R. ir atsakovo D. D. prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / pakeitimo / papildymo.
9. Teismas įvertinęs aplinkybes, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis (SoDra) (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 376 straipsnio 1–2 dalys) atsakovas verčiasi individualia veikla, pats atsakovas teismui procesiniuose dokumentuose nurodė, jog pastarojo darbas lankstus, atsakovas turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Atsižvelgdamas į tai, jog šalių santykiai konfliktiški, bei tai, jog atsakovas neturi (nekilnojamojo turto, gyvena pas seserį (duomenys neskelbtini)) kitų įsipareigojimų, kurie trukdytų nesudėtingai, vykstant teisminiam ginčui ir turint gyvenimo užsienyje patirties, palikti (duomenys neskelbtini) Respublikos jurisdikciją, nusprendė nesuteikti atsakovui leidimo išvažiuoti į užsienį neturint motinos (ieškovės) sutikimo su nepilnamečiu vaiku.
10. Atsižvelgęs į šalių kartu su prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo teismui pateiktus susirašinėjimus ir kitus įrodymus, teismas nustatė, jog tarp ginčo šalių bendravimas nevyksta sklandžiai. Dėl aptarto nesklandaus bendravimo ieškovė kaltina atsakovą, o atsakovas kaltina ieškovę. Teismas vertino, kad teismui neišnagrinėjus bylos iš esmės, šioje proceso stadijoje sudėtinga atsakyti, dėl kurios iš šalių kaltės (ar objektyvių aplinkybių) sklandus bendravimas su dukra nevyksta. Ir nors atsakovas nurodo, kad sudarys sąlygas nuotoliniam dukros ir ieškovės bendravimui, tačiau teismas, atsižvelgęs į sudėtingai vykstantį dukros ir motinos nuotolinį bendravimą, įvertinęs tai, jog (duomenys neskelbtini) saloje (I. K.) dėl gamtinių (kalnuotas reljefas, santykinai didelis atstumas nuo žemyninės Europos žemyno dalies, kas sąlygoja prastesnę technologinę infrastruktūrą) sąlygų, taip pat į tai, jog atsakovas planuoja keliauti automobiliu ir neteikė duomenų apie viešbutį (ar būstą), kuriame planuoja apsistoti, sprendė leidimą suteikti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą sumokės 2 250 Eur užstatą (150 Eur už kiekvieną dieną už laikotarpį nuo 2025-12-17 iki 2025-12-31) (CPK 101–102 straipsniai, 376 straipsnio 2 dalis, CK 3.65straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Teismas, įvertinęs atsakovo argumentus dėl psichologo E. M. šališkumo, nustatė, kad tai yra subjektyvi atsakovo nuomonė, kuri teismui, kaip nešališkam ginčo šalių situacijos stebėtojui, nekelia abejonių iš nesusijusio su ginčo asmens stebėtojo perspektyvos, todėl tenkino ieškovės prašomą (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo 2025-08-28 nutarties modifikacija, t. y. nustatant, kad laikotarpiu nuo 2025-12-13 iki 2026-01-11 motina J. R. bendrauja su dukra I. R. per psichologą E. M. specialisto nurodytu laiku nuo 1 iki 2 kartų per savaitę specialistui sprendžiant pagal mergaitės emocinį saugumą ir proceso eigą.
12. Atsižvelgęs į ieškovės prašymą įpareigoti vaiko tėvą D. D. užtikrinti dukros dalyvavimą konsultacijose, nedarant vaikui spaudimo ir neperduodant jai (dukrai) atsakomybės spręsti dėl dalyvavimo susitikimuose pas psichologą, teismas pažymėjo, jog ieškovės reikalavimą galima tenkinti, tačiau jis modifikuojamas nurodant, kad atsakovas ir be teismo įpareigojimo neturi teisės daryti spaudimo dukrai, o esant dukros atsisakymui vykti į konsultacijas turi imtis adekvačių veiksmų siekiant, kad konsultacijos įvyktų. Kadangi teismas negali numatyti visų galimų ateityje įvykti situacijų dėl galimo dukros neatvyko pas psichologą, todėl aptartas punktas modifikuojamas iš pastarojo išbraukiant įstatyminius įpareigojimus atsakovui.
13. Įvertinęs ieškovės prašymą įpareigoti vaiko tėvą D. D. užtikrinti, kad į konsultacijas vaiką atvestų ne tėvas, o kitas artimas asmuo (pvz., tėvo sesuo, senelis, močiutė), siekiant mažinti lojalumo konfliktą ir emocinį spaudimą mergaitei, atsakovui su aptartu reikalavimu nesutinkant, teismas pritarė atsakovo argumentui, jog teismas negali įpareigoti abstrakčių (nežinomų) trečiųjų asmenų, nesant pastarųjų sutikimo, kokiomis nors teisėmis ir pareigomis, todėl aptartą ieškovės reikalavimą atmetė.
14. Pažymėjo, kad ieškovės prašomą reikalavimą - įpareigoti tėvą (atsakovą) bendradarbiauti su paskirtu specialistu, dalyvauti bendrose konsultacijose ir aktyviai prisidėti prie ryšio atkūrimo proceso, su kuriuo atsakovas nesutinka. Teismas vertino, kad atsakovui nesutinkant dalyvauti psichologo konsultacijoje, net ir įpareigojus tai daryti teismo nutartimi, teigiamas tokio įpareigojimo efektas vargu ar įmanomas. Iš esmės atsakovas gali būti įpareigojamas tik netrukdyti ieškovei bendrauti su nepilnamete dukra per psichologą E. M., tačiau teismas neturi teisės įpareigoti atsakovą dalyvauti tose konsultacijose, kuriose atsakovas nepageidauja dalyvauti.
15. Teismas įvertinęs ieškovės prašymą dėl psichologo E. M. rekomendacijų kaip privalomai įgyvendintinų, siekiant užtikrinti nuoseklų procesą vaiko interesais, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo psichologo E. M. rekomendacijų konvertuoti į privalomas. Kadangi psichologo rekomendacijos yra ne teisinio pobūdžio, todėl pastarųjų kontrolė iš esmės negalima teisinėmis priemonėmis. Psichologas teismo procese nedalyvauja kokiu nors statusu, todėl ir pačio psichologo veiksmų teisminė kontrolė negalima (teismas negali įpareigoti psichologo atlikti kokių nors veiksmų).
16. Įvertinęs ieškovės prašymą nustatyti, kad psichologo E. M. paslaugas apmoka J. R. ir D. D. lygiomis dalimis, teismas nustatė, jog šioje bylos stadijoje negalima atsakovą įpareigoti apmokėti psichologo išlaidų lygiomis dalimis. Teismas bylos neišnagrinėjęs iš esmės, todėl teismui nežinoma, kieno yra kaltė dėl situacijos šeimoje. Teismo sprendė, kad išlaidų psichologui kompensavimo / atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas priimant sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau ne nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
17. Atsižvelgęs į ieškovės prašymą nustatyti, kad nuo 2026-01-12 motina turi bendrauti su dukra ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, ne trumpiau nei po 10 min. pokalbiai vyksta darbo dienomis nuo 10 val. iki 18 val. ((duomenys neskelbtini) laiku), laiką suderinus raštu iš anksto – ne vėliau kaip prieš 48 val., su kuriuo atsakovas su aptartu reikalavimu sutiko iš dalies, ir nustatęs, kad konfliktas tarp šalių gilus, dukra su motina iš esmės nebendrauja, todėl vien nepilnamečio užimtumas aptariamu atveju negali būti visa lemianti aplinkybė. Nesant konkretaus įpareigojimo, dukrą gali visuomet pasiteisinti savo užimtumu, todėl aptariamu atveju racionaliau ne motinai, tačiau dukrai koreguoti savo užimtumo grafiką. Juolab, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš principo minimali.
18. Teismas spręsdamas dėl ieškovės prašymo pokalbių metu tėvą užtikrinti technines sąlygas (vaizdo ryšio įranga, interneto prieiga) vaiko nuotoliniam bendravimui su motina, tačiau bendravime nedalyvauti, nustatė, kad įgyvendinant nuotolinio bendravimo tvarką gali dalyvauti specialistas (psichologas, atvejo vadybos specialistas, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas-psichologas), kad būtų užtikrintas vaiko emocinis saugumas. Teismas vertino, kad aptartas punktas iš esmės techninio pobūdžio. Teismas sutiko su ieškove, jog nesant faktinio pagrindo (smurtas, nederamas ar netinkamas elgesys), nėra teisinio pagrindo drausti ieškovei bendrauti su dukra ir nesant šalia tėvo.
19. Teismas pasisakė dėl atsakovo prašymo apklausti nepilnametę tiesiogiai teisme, nurodęs, jog siekiant išnagrinėti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių operatyviai, dar iki galimo šalių išvykimo į užsienį, galimybės operatyviai organizuoti žodinį posėdį, užtikrinti psichologo dalyvavimą procese bei vaiko apklausą, nėra. Visgi, esant poreikiui, nepilnametė teismo proceso metu galės būti išklausyta ir tiesiogiai teisme vėlesnėse proceso stadijoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Atskiruoju skundu (atsakovas) D. D. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - patenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pateiktą 2025-12-04 atsiliepimu į ieškovės 2025-11-21 prašymą „Dėl 2025-08-28 (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo nutarties (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakeitimo/papildymo” ir 2025-11-27 priešinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; Netenkintus 26.1. p. nurodyto prašymo, panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
20.1. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neturėdamas pakankamų specialiųjų žinių ir išsamios ekspertinės informacijos apie šiuo metu vaiko emocinei būklei tinkamiausią bendravimo tvarką. Byloje pateiktos psichologo E. M., šiuo metu teikiančio vaikui psichologines paslaugas, išvados yra bendro pobūdžio - jose konstatuojami jau minėti tėvų konfliktinių santykių faktai ir vaiko lojalumo konfliktas, tačiau nepateikiamos jokios konkrečios ar individualizuotos rekomendacijos dėl optimalios bendravimo su abiem tėvais tvarkos. Vietoje konstruktyvių rekomendacijų pateikiami nepagrįsti kaltinimai atsakovui dėl esą vengimo bendradarbiauti;
Žemesnės instancijos teismas
20.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi legitimizavo ieškovės siūlomą bendravimo grafiką - nustatė, kad nuo 01-12 motina turi bendrauti su dukra ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, ne trumpiau nei po 10 min. Pokalbiai vyksta darbo dienomis nuo 10 val. iki 18 val. ((duomenys neskelbtini) laiku), laiką suderinus raštu iš anksto - ne vėliau kaip prieš 48 val. (4 p.). Tačiau teismas neįvertino šio grafiko realaus veiksmingumo ir neatitikimo vaiko kasdienei rutinai bei emocinei būklei. Byloje pateiktų procesinių dokumentų, vaizdo ir garso įrašų duomenys patvirtina, kad dar 2025-08-28 teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kurioje net nebuvo konkrečiai apibrėžta nuotolinio motinos ir vaiko bendravimo trukmė minutėmis, faktiškai neveikia - vaikas neišlaiko emocinio krūvio ir keliolikos sekundžių bėgyje savarankiškai nutraukia nuotolinį bendravimą. Tokia fragmentiška ir formali komunikacija prieštarauja bendravimo paskirčiai, o vėlesnis nesėkmingas bendravimo tvarkos vykdymas nepagrįstai interpretuojamas kaip atsakovo kaltė;
Šalies argumentai
20.3. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka pažeidžia CK 3.3 ir 3.175 straipsnius, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą, bei J. T. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatose įtvirtintą geriausių vaiko interesų principą, pagal kurį visi sprendimai dėl vaiko privalo būti pagrįsti išsamia aplinkybių analize ir orientuoti į ilgalaikę vaiko gerovę, emocinį saugumą ir stabilumą. Kaip jau minėta, laikina bendravimo tvarka buvo nustatyta neturint kvalifikuoto psichologinio vertinimo, o vien tik formaliai įvertinus ieškovės siūlymų teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino vaiko emocinių poreikių, nebuvo ištirta galimo emocinio spaudimo iš motinos pusės rizika, nebuvo nustatyta, kokia bendravimo intensyvumo dinamika būtų tinkama pereinamuoju laikotarpiu, nebuvo pagrįsta, kodėl tokie konkretūs pokalbių grafikai (trukmė ir periodiškumas) laikomi tinkamais būtent šiam vaikui;
20.4. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta sąlyga dėl 2 250 Eur užstato sumokėjimo yra nepagrįsta, neproporcinga ir nesuderinama su geriausių vaiko interesų principu. Užstato mechanizmas suteikia ieškovei realų pagrindą ateityje manipuliuoti situacija. Atsižvelgiant į konfliktinius tėvų santykius ir į ieškovės byloje, kurioje dar net nepradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės, pateiktų procesinių dokumentų gausą, kuriais iš esmės nuolatos palaikomas vis intensyvesnis ar agresyvesnis atsakovo kaltinimas neva ribojant motinos ir vaiko bendravimą, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo užstato prievolė suteikia ieškovei realų pagrindą ateityje manipuliuoti situacija;
20.5. Pažymi, kad neįrodyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) saloje egzistuoja realios techninės kliūtys nuotoliniam bendravimui. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių faktinių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) saloje (I. K.) egzistuoja realios techninės kliūtys nuotoliniam ryšiui. Teismo argumentas apie kalnuotą reljefą ir santykinai prastesnę technologinę infrastruktūrą nėra paremtas jokiais įrodymais, oficialiais šaltiniais ar ekspertine nuomone. Be to, tai, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) planuoja keliauti automobiliu ir neteikė duomenų apie viešbutį (ar būstą), kuriame planuoja apsistoti, taip pat nesudaro jokio teisinio pagrindo išvadai dėl galimo riboto nuotolinio susisiekimo;
20.6. Apeliantas nurodo, kad nėra įrodymų, jog atsakovas kada nors piktnaudžiavo kelionėmis ar kada nors nevykdė pareigos užtikrinti bendravimą, juolab, kad atsakovas ketintų manipuliuoti ar slėpti savo ir vaiko buvimo vietą. Pats pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 21 punkte nurodė, kad, nors ir nesklandžiai, bet vaiko ir motinos bendravimas vyksta. Tokiu atveju, teismo užstato taikymas yra perteklinis ir diskriminuojantis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi ne faktiniais duomenimis, bet hipotetinėmis prielaidomis. Kadangi jokių duomenų, pagrindžiančių teismo išvadas nėra, teismo teiginiai dėl ribotų nuotolinio susisiekimo galimybių (duomenys neskelbtini) saloje laikytini nemotyvuotais ir prieštaraujančiais CPK 270 straipnsio 4 dalimi reikalavimams dėl sprendimo pagrįstumo.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į atskirąjį skundą (ieškovė) J. R. prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, bei prijungti naujus įrodymus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Ieškovė nesutinka su apelianto atskiruoju skundu, nurodo, kad atsakovas tokiais atskirojo skundo argumentais, kad nebuvo atliktas psichologinis vertinimas aiškiai klaidina teismą, kadangi aukščiau minimame atsiliepime į ieškovės prašymus jis teismui neteikė prašymo atlikti jokio išsamaus psichologinio vertinimo. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, susijusioje su laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymu/ (ne)modifikavimu teismas nevertina bylos duomenų ir neatlieka psichologinių vertinimų (nepaskiria tokius vertinimus atlikti), o tik remdamasis bylos duomenimis laikinai (preliminariai) sureguliuoja kilusio ginčo situaciją, (ne)taikydamas/(ne)modifikuodamas laikinąsias apsaugos priemones;
Žemesnės instancijos teismas
21.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vertino bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog ieškovės (vaiko motinos) pasiūlyta laikina bendravimo tvarka yra geresnė nei nekonkreti atsakovo (vaiko tėvo) siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka ir ši tvarka konkrečioje (pradinėje) bylos nagrinėjimo stadijoje užtikrina geriausius vaiko interesus;
21.3. Nesutiktina su atsakovu, teigiančiu, kad psichologo išvados negali būti laikomos pakankamu pagrindu sprendžiant klausimus, tiesiogiai susijusius su vaiko emociniu saugumu ir jo ryšio su motina atkūrimu. Atsakovas visiškai nepagrindžia savo teiginių, kodėl teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka emocinės vaiko būklės. Kadangi iki šiol neįvyko dar nei vienas motinos ir dukters susitikimas, negalima sutikti su atsakovu, teigiančiu kad nustatyta bendravimo tvarka realiai neveikia ir yra neįgyvendinama. Pažymi, kad atskiruoju skundu kvestionuojamai pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytai/modifikuotai laikinai bendravimo tvarkai pritarė ir išvadą byloje teikianti institucija;
21.4. Paaiškina, kad praktikoje nuotolinis bendravimas šiuo laikotarpiu buvo vykdomas tik formaliai ir techniškai, atsakovui taikant jo atidirbtą schemą, kuri neužtikrina realaus vaiko ir motinos kontakto. Bendravimas buvo organizuojamas taip, kad atsakovas pateikdavo du siūlomus laikus nuotoliniam bendravimui, orientuodamasis į skundžiama teismo nutartimi nuo 2026-01-12 nustatytą nuotolinio bendravimo tvarką, nors šis laikotarpis dar nebuvo prasidėjęs. Prisijungus prie vaizdo skambučio, atsakovas trumpam pasirodydavo vaizdo ryšyje tik techniniams parametrams patikrinti, po to pasitraukdavo iš vaizdo lauko, palikdamas užmaskuotą foną, o vaikas vaizdo ryšyje nepasirodydavo. Netrukus iš atsakovo pusės būdavo išjungiamas mikrofonas, taip ir neišgirdus jokio vaiko atsakymo, arba vaikas ištardavo vieną ar kelis trumpus standartinius sakinius, po kurių ryšys būdavo nutraukiamas. Tokiu būdu nuotolinis bendravimas faktiškai virsdavo formaliu pri(si)jungimo veiksmu, nesukuriant realaus motinos ir vaiko kontakto;
21.5. Pažymi tai, kad ieškovė, siekdama ne eskaluoti situaciją, tačiau išsaugoti bent minimalų ryšį su vaiku, sutinka ir su ribotu nuotoliniu bendravimu net ir tuomet, kai jis yra fragmentiškas ir neefektyvus. Ieškovė laiko tokį kontaktą geresniu sprendimu nei visišką ryšio su dukra nutraukimą, tačiau nuosekliai pabrėžia, kad toks formalus ir techniškai ribotas bendravimas negali būti laikomas tikru motinos ir vaiko ryšiu ar šio ryšio atkūrimu. Ieškovės tikslas - sudaryti sąlygas realiam, saugiam ir moderuojamam jos ir dukters kontaktui, kuriame būtų galima suprasti vaiko at(si)ribojimo priežastis ir spręsti jas konstruktyviai, o ne tęsti situaciją, kai ryšio nebuvimas pateikiamas kaip problemos sprendimas, nors faktiškai tai reiškia šios problemos sprendimo atidėliojimą;
Šalies argumentai
21.6. Ieškovė nesutinka su atsakovo nuolat vartojamais manipuliacinio pobūdžio terminais, tokiais, kaip „vaiko emocinė būklė“, „psichologinis nuovargis“, „ryšio su motina specifika“, kadangi jis, siekdamas išvengti teismo nutartimi pagrįstai nustatyto užstato sumokėjimo (užstatą atsakovas faktiškai jau sumokėjo), ir toliau nori įtvirtinti jam palankią ir priimtiną situaciją, kurioje vaiko ir motinos ryšys nebus atkurtas ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, atsakovo aukščiau nurodomos visiškai neargumentuotos „priežastys, dėl kurių vaikas nebendrauja su motina“, nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Ieškovės įsitikinimu, užstatas atsakovui yra nustatytas pagrįstai, kadangi pastarasis gali gyventi faktiškai visiškai kontroliuodamas nepilnametės dukters buvimo vietą ir ryšius bet kokioje pasaulio valstybėje, vandenyje (laive) ar sausumoje. Jokie socialiniai ekonominiai interesai su (duomenys neskelbtini) iš esmės atsakovo nesieja. Ieškovės nuomone, atsakovo atskirojo skundo argumentai nepaneigia objektyvių ir teisingų išvadų, kurias padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iš dalies tenkinti ieškovės prašymą pakeisti laikiną teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, ir uždrausti nepilnamečio vaiko tėvui nepilnametį vaiką išvežti atostogauti į užsienį.
Dėl naujų įrodymų
24. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus apie interneto ryšį (duomenys neskelbtini) saloje (I. K.). Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pateikė naujus įrodymus (2025-12-26 rašytą laišką vaiko tėvui po teismo nutarties priėmimo dėl dalyvavimo psichologo konsultacijoje, į kurį jis sureagavo tik vėlų 2026-01-01 vakarą, t.y. suplanuotos konsultacijos išvakarėse), nurodo, kad šiuos duomenis iškilo būtinybė pateikti po to, kai atsakovas, siekdamas vilkinti motinos ir vaiko ryšio atkūrimo procesą, į psichologo 2025-12-19 pasiūlytą datą 2026-01-02 konsultacijai sureagavo tik 2026-01-01.
25. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
26. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalių pateikti nauji įrodymai susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teismas sprendžia juos priimti, ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo esmės
27. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą ir pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, t. y. iš dalies pakeitė teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku pagal ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir neleido nepilnamečio vaiko tėvui (atsakovui) be motinos sutikimo išvežti nepilnametį vaiką į užsienį atostogauti su atsakovu (tėvu), o pasiūlė nepilnamečio vaiko tėvui dėl atotosų į (duomenys neskelbtini) įmokėti užstatą į teismo depozytinę sąskaitą.
28. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui D. D. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos nesudariusios. Ginčo šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. R. (el. b. f. l. 19). Tarnybos specialistai surašė Vaiko situacijos 2025-06-10 vertinimą Nr. 3VSV-1972 (el. b. f. l. 139–142), kurį atsakovas D. D. apskundė Regionų administraciniam teismui (el. b. f. 35–45). Regionų administracinio teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmai sprendimu panaikino minėtą Vaiko situacijos 2025-06-10 vertinimą Nr. 3VSV-1972, ir įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo išnagrinėti ieškovės J. R. 2025-05-26 skundą. Tarnybos specialistai 2025-08-19 išklausė nepilnametės nuomonę (el. b. f. 158–164).
30. (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmai 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi tenkino ieškovės J. R. prašymą (dok. reg. Nr. CBP-6878) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir nustatė laikiną skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: „1. laikotarpiu nuo 2025-08-28 iki 2025-09-18 motina bendrauja su dukra per psichologą specialisto nurodytu laiku 2 kartus per savaitę atsižvelgiant į dukters užimtumą. Vaiko tėvas pristato dukterį pas motinos pasirinktą psichologą specialisto nurodytu laiku. Vaiko tėvas iki 2025-09-01 (imtinai) pateikia raštu dukters užimtumą laikotarpiu nuo 2025-08-28 iki 2025-09-18; 2. nuo teismo nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo priėmimo dienos iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos motina bendrauja su dukra nuotoliniu būdu (vaizdo skambučiais arba per Zoom programą) tris kartus per savaitę iki 1 val., įpareigojant vaiko tėvą užtikrinti prieigą dukrai prie nuotolinio ryšio įrenginio ir susisiekimą šiuo įrenginiu su motina. Tėvas iki kiekvienos savaitės sekmadienio 20 val. raštu – elektroninio pašto laišku informuoja vaiko motiną apie tai, kuriomis po sekmadienio einančios savaitės dienomis ir kokiu laiku motina galės bendrauti su dukra“. Netenkino atsakovo D. D. prašymų, suformuluotų atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (dok. reg. Nr. DOK-42856).
31. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pakeitė (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs, kad 1) „laikotarpiu nuo 2025-12-13 iki 2026-01-11 motina J. R. bendrauja su dukra I. R. per psichologą E. M. specialisto nurodytu laiku nuo 1 iki 2 kartų per savaitę specialistui sprendžiant pagal mergaitės emocinį saugumą ir proceso eigą; 2) įpareigoti vaiko tėvą D. D. užtikrinti dukros dalyvavimą (psichologo – apylinkės teismo pastaba) konsultacijos; 3) įpareigoti vaiko tėvą D. D. iki 2025-12-10 (imtinai) pateikti raštu dukters užimtumą 2025-12-13 –2026-01-11 laikotarpiu; 4) nustatyti, kad nuo 2026-01-12 motina turi bendrauti su dukra ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, ne trumpiau nei po 10 min. Pokalbiai vyksta darbo dienomis nuo 10 val. iki 18 val. ((duomenys neskelbtini) laiku), laiką suderinus raštu iš anksto – ne vėliau kaip prieš 48 val.; 5) pokalbių metu tėvas D. D. užtikrina technines sąlygas (vaizdo ryšio įranga, interneto prieiga) vaiko nuotoliniam bendravimui su motina, tačiau bendravime nedalyvauja. Įgyvendinant nuotolinio bendravimo tvarką gali dalyvauti specialistas (psichologas, atvejo vadybos specialistas, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas-psichologas), kad būtų užtikrintas vaiko emocinis saugumas“.
32. Ta pačia nutartimi teismas uždraudė atsakovui išvežti nepilnametį vaiką už (duomenys neskelbtini) Respublikos jurisdikcijos ribų iki bus priimtas procesinis sprendimas, be ieškovės atskiro sutikimo, o ieškovės sutikimo nesant, be teismo leidimo vykstančiame teisminiame procese. Pasiūlė atsakovui iki 2025 m. gruodžio 16 d. (imtinai) įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“ 2 250 Eur užstatą už (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje numatytų įpareigojimų vykdymo užtikrinimą laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 17 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. išvykos į (duomenys neskelbtini) (I. K.) su dukra metu (teismo rekvizitai – (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismas, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirti – užstatas civ. b. Nr. e2-13065-1151/2025 už LAP vykdymo užtikrinimą).
Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo
33. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada tenkinti iš dalies ieškovės prašymą pakeisti teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi legitimizavo ieškovės siūlomą bendravimo grafiką - nustatęs, kad nuo 2026 m. sausio 12 d. motina turi bendrauti su dukra ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, ne trumpiau nei po 10 min. Pokalbiai vyksta darbo dienomis nuo 10 val. iki 18 val. ((duomenys neskelbtini) laiku), laiką suderinus raštu iš anksto - ne vėliau kaip prieš 48 val. (4 p.). Pirmosios instancijos teismas neįvertino šio grafiko realaus veiksmingumo ir neatitikimo vaiko kasdienei rutinai bei emocinei būklei. Byloje pateiktų procesinių dokumentų, vaizdo ir garso įrašų duomenys patvirtina, kad dar 2025-08-28 teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kurioje net nebuvo konkrečiai apibrėžta nuotolinio motinos ir vaiko bendravimo trukmė minutėmis, faktiškai neveikia - vaikas neišlaiko emocinio krūvio ir keliolikos sekundžių bėgyje savarankiškai nutraukia nuotolinį bendravimą. Tokia fragmentiška ir formali komunikacija prieštarauja bendravimo paskirčiai, o vėlesnis nesėkmingas bendravimo tvarkos vykdymas nepagrįstai interpretuojamas kaip atsakovo kaltė.
34. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
36. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
37. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl ieškovės prašomos nustatyti kitos laikinos bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, su kuria apeliantas iš esmės nesutinka. Apeliacinės instancijos teismui, įvertinus ginčo šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, matyti, kad ginčo šalys yra konfliktiškos, neranda tarpusavio sutarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, abi šalys linkusios vieną kitą kaltinti, vaikas šiuo metu yra abiejų tėvų manipuliacijų ir tarpusavių konfliktų įkaitas.
38. Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas tinkamai analizavo vaiko situacijos vertinimo anketą, atsižvelgė į ieškovės pateiktas psichologo rekomendacijas, į Tarnybos išvadą, į nepilnamečio vaiko interesą bendrauti su abiem tėvais, dėl ko pakeitė į pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
39. Konstatuotina, kad teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą,
40. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).
41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, sprendžia, jog iš esmės yra nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendęs pakeisti pagal ieškovės prašymą nustatytą laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, nustatęs naują bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovė su nepilnamete dukra nustatytomis valandomis turi teisę bendrauti nuotoliniu būdu, kenktų nepilnamečio vaiko psichologinei būsenai. Pažymėtina, kad ieškovė siekia atkurti ryšį su nepilnamečiu vaiku, o tuo tarpu atsakovas, sprendžiant iš jo priešiškų argumentų ieškovės atžvilgiu apskritai nesutinka, kad dukra bendrautų su skyrium gyvenančia motina. Byloje nėra duomenų, kad motinos bendravimas iš esmės kenktų nepilnamečiam vaikui, ir kad motinos vedamas gyvenimo būdas neigiamai įtakotų nepilnametę dukrą, todėl apelianto siekis, kad dukra rirbotai bendrautų su savo motina yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir vertinamas kaip asmeninis nusistatymas ieškovės atžvilgiu. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi pakeista nustatyta laikina bendravimo tvarka laikytina pakankamai minimalia bei ribojančia tiek ieškovės teisę bendrauti su savo nepilnamete dukra, tiek ir nepilnamečio vaiko teisę bendrauti vienodai su abiem tėvais.
42. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu su vaikais ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti, ieškovė siekia atkurti ryšį su dukra, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad tarp šalių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, tai nėra pagrindas žymiai apriboti motinos ir dukros bendravimą.
43. Papildomai pasisakytina dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neturėdamas pakankamų specialiųjų žinių ir išsamios ekspertinės informacijos apie šiuo metu vaiko emocinei būklei tinkamiausią bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su šiais apelianto argumentais, pažymi, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nesprendžia ginčo iš esmės, o tik siekia laikinai sureguliuoti tarp ginčo šalių susiklosčiusią konfliktinę situaciją. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pakeisdamas nustatytą laikiną bendravimo tvarką, neturėjo vertinti specialiųjų žinių, ir ar sulaukti ekspertizės išvadų, tik reguliavo tarp ginčo šalių esamą konfliktinę situaciją, keisdamas bendravimo tvarką nustatė laikiną naują bendravimo grafiką tarp vaiko ir skyrium gyvenančios motinos, taip užtikrindamas bent minimalų tarpusavio bendravimą.
Rezoliucinė dalis
44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl, esant pasikeitusioms aplinkybėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, šalys turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taikymo (panaikinimo). Todėl remiantis LITEKO duomenimis byloje konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmų teisėjo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi, sprendžiant atsakovo D. D. teiktą naują prašymą dėl teismo leidimo leisti nepilnametei išvykti į užsienį, nutarė:
„pakeisti (modifikuoti) (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties dalį, kurios pagrindu uždrausta atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išvykti kartu nepilnamete I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) Respublikos jurisdikcijos ribų iki bus priimtas procesinis sprendimas, kurio pagrindu bus užbaigtas teisminis procesas, be ieškovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atskiro sutikimo, o ieškovės J. R. sutikimo nesant, be teismo leidimo vykstančiame teisminiame procese ir suteikti leidimą (leisti) atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinai išvykti kartu su nepilnamete I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) Respublikos atostogų į užsienio valstybę (jurisdikciją) – (duomenys neskelbtini) salą (I. K.) laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 17 d. iki 2026 m. sausio 1 d. (imtinai) be ieškovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo;
konstatuoti, jog atsakovas D. D. įvykdė (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartyje nurodytą įpareigojimą pateikti dukros užimtumo grafiką;
informuoti nedelsiant apie priimtą nutartį (duomenys neskelbtini) sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
patikslinti (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties rezoliucinę dalį nurodant, kad „laikotarpiu nuo 2026-01-02 motina J. R. bendrauja su dukra I. R. per psichologą E. M. specialisto nurodytu laiku nuo 1 iki 2 kartų per savaitę specialistui sprendžiant pagal mergaitės emocinį saugumą ir proceso eigą“;
nurodyti, kad nutartis vykdytina skubiai;
nurodyti, kad nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmus, tačiau atskirojo skundo padavimas nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo nestabdo“.
45. Todėl vertinant apelianto teiktą skundą dėl 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties panaikinimo ir klausimo išsprendimo iš esmės pagal atsakovo teiktą priešinį 2025 m. lapkričio 27 d. prašymą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, matyti, kad iš esmės ši skundžiama nutartis jau yra pakeista teiktu nauju atsakovo prašymu, 2025 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmai nutartimi atsakovui suteiktas leidimas laikinai išvykti kartu su nepilnamete dukra iš (duomenys neskelbtini) Respublikos atostogų į užsienio valstybę (jurisdikciją) – (duomenys neskelbtini) salą (I. K.) laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 17 d. iki 2026 m. sausio 1 d. (imtinai) be ieškovės sutikimo, be to tikslintos ir kitos nutarties rezoliucinės dalys, konstatuojant, kad atsakovas įvykdė įpareigojimą pateikti dukros užimtumo grafiką; nurodant, kad laikotarpiu nuo 2026-01-02 motina J. R. bendrauja su dukra I. R. per psichologą E. M. specialisto nurodytu laiku nuo 1 iki 2 kartų per savaitę specialistui sprendžiant pagal mergaitės emocinį saugumą ir proceso eigą. Taip pat iš LITEKO duomenų matyti, kad 2026 m. sausio 26 d. byloje teiktas ieškovės J. R. prašymas dėl 2025 m. gruodžio 11 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių keitimo, šis prašymas iš esmės teismo nagrinėtas, 2026 m. vasario 17 d. atidėtas nutarties priėmimas ir paskelbimas. Be to bylą nagrinėjantis teismas 2026 m. vasario 2 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovės prašymą dėl teismo psichologijos/psichiatrijos ekspertizės (pa)skyrimo; skyrė šalių nepilnamečiam vaikui kompleksinę teismo psichologijos ir psichiatrijos ekspertizę; sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta kompleksinė teismo psichologijos/psichiatrijos ekspertizė.
46. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes ir pasikeitusią byloje procesinę situaciją skundo nagrinėjimo dieną, darytina išvada, kad apelianto kiti argumentai dėl 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties panaikinimo iš esmės nebėra aktualūs ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
47. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus byloje, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus bei atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį atsakovo atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio
nutaria:
(duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.