Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1327-826/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-02Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-09
Bylos Nr.
2A-1327-826/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05500-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Marius Dobrovolskis (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas
V. Ž.
Atsakovas
L. P.
Trečiasis asmuo
E. K., M. Ž.
Kategorijos

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1327-826/2015

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-05500-2014-8)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.20.1; 3.3.1.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. spalio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei L. P. dėl įpareigojimo perskaičiuoti įsiskolinimo dydį, tretieji asmenys E. K., M. Ž., M. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovę perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą išieškotojoms vykdomojoje byloje Nr. 0109/02/00717 pagal 1998-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą už 2005-2007 metus. Nurodė, kad 1998-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teisme išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį buvo skaičiuojamas išlaikymas nepilnametėms dukroms M. Ž. ir M. Ž. iš visų rūšių uždarbio pajamų, gaunamų atitinkamais laikotarpiais. Išlaikymo įsiskolinimo dydis už 2005-2007 metus nebuvo teisingai apskaičiuotas, todėl atsakovė turi jį perskaičiuoti, atsižvelgdama į duomenis apie jo gaunamas pajamas atskaičius privalomuosius mokėjimus į valstybės biudžetą ir kitus einamuosius mokesčius, susijusius su advokato profesine veikla. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-06 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo valstybei 5,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų. Teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovas iš esmės naujų aplinkybių, nei jau išnagrinėtose kitose civilinėse bylose nenurodo, tik papildo ir praplečia jau nagrinėtas faktines aplinkybes bei pateikė savo vertinimus dėl teismų sprendimais nustatytų bylos aplinkybių, todėl ieškinio pagrindas yra tapatus. Tapačios ir ginčo šalys, tačiau ginčo dalykas skiriasi, nes šios bylos ieškinio dalykas yra 2009-11-18 antstolės patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0109/02/00717 nustatytas išlaikymo įsiskolinimo dydis. Dėl to nustačius ieškinio pagrindo bei ginčo šalių tapatumą, tačiau nesant ieškinio dalyko tapatumo, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo civilinę bylą nutraukti. Teismas konstatavo, kad jau išnagrinėtose civilinėse bylose, kuriose buvo vertinamos panašios faktinės aplinkybės, ieškovas ginčijo visą antstolės 2009-11-18 patvarkymu nustatytą išlaikymo įsiskolinimo dydį, t. y. išlaikymo įsiskolinimo dydį už laikotarpį nuo 2003 metų iki 2007 metų. Tačiau jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas už 2003 metus bei 2004 metus buvo paskaičiuotas netinkamai ir jis perskaičiuotas. Buvo įvertintas išlaikymo įsiskolinimo dydis už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2007 m. ir nenustatyta, jog jis būtų paskaičiuotas neteisingai, todėl atsakovės 2009-11-18 patvarkyme nustatytas išlaikymo įsiskolinimo dydis už 2005-2007 metus paliktas nepakeistas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-411-255/2012, išnagrinėjęs ieškovo ieškinį dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia, jį atmetė. Nurodytoje civilinėje byloje teismas ne tik konstatavo, kad nėra pagrindo ieškovo išlaikymo prievolę pripažinti pasibaigusia, tačiau kartu pabrėžė, kad ieškovo išlaikymo įsiskolinimo dydis yra nustatytas įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, t. y. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-10949-792/2010. Teismas taip pat nurodė, kad faktą, jog išlaikymo įsiskolinimo dydis nustatytas tinkamai, konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011. Taigi ieškovo išlaikymo vaikams įsiskolinimo dydis vykdomojoje byloje Nr. 0109/02/00717 yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. Ž. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-06 sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat ieškovas prašė skirti buhalterinę ekspertizę. Ieškovas nurodė, kad teismas nevertino faktinių duomenų vykdomojoje byloje bei ieškovo pateiktų paskaičiavimų, pagal kuriuos išlaikymo įsiskolinimas už 2005-2007 m. turi būti perskaičiuotas. Teismas, abejodamas paskaičiavimų teisingumu, privalėjo skirti buhalterinę ekspertizę, nes antstolė nuo ieškovo pajamų neatliko privalomų atskaitymų, nes tik juos atlikus galima tiksliai apskaičiuoti įsiskolinimo sumą. Nesutinka su teismo išvada, kad išlaikymo įsiskolinimas už 2006-2007 m. yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nes tokių sprendimų nėra. Be to, ginčo dalykas yra tik antstolės 2009-11-18 patvarkymo dalis, dėl kurios įsiteisėjusių teismų sprendimų nėra, nes teismų sprendimai yra susiję su 2008-05-30 antstolės patvarkymo teisėtumu.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys E. K. ir M. Ž. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Ieškovas reiškia tapačius reikalavimus, kurie jau buvo išnagrinėti. Ieškovas, reikšdamas nepagrįstus ieškinius vilkina išieškojimo procesą, pažeidžia išieškotojų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 str. 1 d. apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Byloje kilo ginčas dėl antstolės apskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo už 2005-2007 m. dydžio. Apelianto teigimu, antstolė neteisingai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą už nurodytus metus, nes pajamoms, nuo kurių skaičiuojamas išlaikymas, neatskaičiuoti mokesčiai bei kiti privalomi mokėjimai.

Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija nesutinka. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad iš ieškovo priverstinio vykdymo tvarka išieškomo išlaikymo įsiskolinimo dydis už 2005-2007 m. yra nustatytas jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-8478-642/2009, Nr. 2-945-613/2010 ir Nr. 2S-825-265/2010, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-945-613/2010, bei civilinėje byloje Nr. A2-10949-792/2010, kurioje atnaujintas civilinis procesas civilinėje byloje Nr. 2-945-613/2010. Paminėtose bylose buvo nagrinėjamas ir šioje byloje skundžiamas 2009-11-18 antstolės patvarkymas, ieškovas kėlė analogiškus klausimus, susijusius su paskaičiavimo teisingumu ir teismai jau buvo konstatavę, kad išlaikymo įsiskolinimas už 2005-2007 m. apskaičiuotas teisingai. Be to įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje 2-6747-122/2013 (apeliacinės instancijos teismo civilinė byla 2A-735-777/2014) buvo nagrinėjamas ieškovo reikalavimas įpareigoti antstolę patikslinti 2009-11-18 patvarkymą, tai yra, teisingai apskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą už 2006 ir 2007 metus. Šis ieškovo reikalavimas buvo atmestas.

Apeliantas ir ankstesniuose skunduose teigė, jog atsakovė nuo pajamų, nuo kurių skaičiuotinas išlaikymas, neatskaitė apelianto mokėtinų mokesčių bei kitų privalomų mokėjimų valstybei, tačiau toks teiginys prieštarauja faktinei situacijai. Įvertinus antstolės 2009-11-18 patvarkymo turinį, darytina akivaizdi išvada, jog antstolė ieškovo mokėtino išlaikymo dydį nuo visų jo gautų pajamų apskaičiavo atsižvelgusi į apelianto sumokėtus mokesčius. Dėl to nesuprantamas apelianto argumentas, jog mokesčiai nebuvo išskaičiuoti. Tuo labiau, kad išdėstytos aplinkybės buvo revizuotos ir ankstesniais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose buvo pasisakyta dėl viso 2009-11-18 antstolės patvarkymo teisėtumo, o ne tik dėl 2008-05-30 patvarkymo, kaip neteisingai nurodo apeliantas. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestinas apelianto prašymas skirti byloje buhalterinę ekspertizę tam, kad būtų apskaičiuoti mokesčiai nuo jo pajamų, nes mokesčiai buvo išskaičiuoti, o išlaikymo įsiskolinimo už 2005-2007 m. laikotarpį dydžio teisingumas konstatuotas teismų sprendimais. Tai, kad apeliantas, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis formuluoja šiek tiek kitokį ieškinio dalyką, kurio esmė ta pati, kaip ir ankstesniuose skunduose dėl antstolių veiksmų, nėra pagrindas analogiškas aplinkybes vertinti priešingai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl 2009-11-18 antstolės partvarkymo nėra priimta jokių sprendimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad 2009-11-18 patvarkymo teisėtumas buvo revizuojamas ypatingosios teisenos tvarka nėra pagrindas išvadai, jog dėl šio patvarkymo nėra teismo sprendimo. Bylas dėl antstolių veiksmų teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka, o bylą išnagrinėjus iš esmės yra priimama nutartis, kuri ir yra galutinis teismo sprendimas tokiose bylose. Pagal CPK 182 str. prasmę, prejudicinę reikšmę turi ne tik teismų sprendimai siaurąją prasme, t. y. priimti bylą išnagrinėjus iš esmės ginčo teisena, bet ir tokie procesiniai sprendimai, kurie buvo priimti bylą nagrinėjant ypatingąja teisena. Esminę reikšmę turi tai, kad ankstesnėse bylose nustatyti faktai, šiuo atveju, išlaikymo įsiskolinimo dydžio apskaičiavimas, buvo ir šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tokius išaiškinimus yra pateikęs ir kasacinis teismas savo nutartyse, kurias teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, dėl to jos pakartotinai necituojamos.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu suformuotos tokios pagrindinės taisyklės: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J.. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „FF lizingas“ v. Finansų ministerija ir kt., bylos Nr. 3-3K-602/2013). Dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti kasacinio teismo praktikoje taip pat išsamiai pasisakyta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. MG AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Ping fan“ v. L. W. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2013; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. TPKB „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr.3K-3-284/2012). Taigi sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos.

Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J.. v. V. J. ir kt., bylos Nr.3K-3-284/2012). Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo priverstinio vykdymo tvarka išieškomo išlaikymo įsiskolinimo dydis už 2005-2007 m. yra nustatytas jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-8478-642/2009, Nr. 2-945-613/2010 ir Nr. 2S-825-265/2010, A2-10949-792/2010, 2-6747-122/2013, todėl konstatuotina, kad ieškovas yra pareiškęs tapatų ieškinį (šalys yra tos pačios, ieškovas reiškia atsakovei reikalavimą perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą išieškotojoms vykdomojoje byloje Nr. 0109/02/00717 pagal 1998-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą už 2005-2007 metus), todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ieškinio tapatumą, turėjo jį atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.), o ieškinio tapatumą nustatęs po priėmimo – jį nutraukti (CPK 293 str. 3 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas (ieškinį atmetė nors turėjo civilinę bylą nutraukti), tačiau iš esmės priėmė sprendimą, kurio pasekmės ieškovui yra analogiškos kaip ir bylos nutraukimo atveju, priimto teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Marius DobrovolskisKolegijos teisėjai Erinija KazlauskienėAlmantas Padvelskis