Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams S. S. ir D. S. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

14. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos, atsiradusios atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose kilus gaisrui, atlyginimo subrogacijos tvarka. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčo faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojama civilinė atsakomybė už gaisro padarytą žalą, ar teisingai taikė proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

17. ERGO užsakymu, UAB „Gaisriniai projektai“ atliko gaisro, kilusio 2021 m. spalio 22 d. draudėjos UAB „Putokšnis“ nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), tyrimą ir pateikė 2021 m. lapkričio 22 d. Gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvadą Nr. GP\GT\2021\11-3 (Išvada1). Išvadoje nurodyta, kad gaisro židinio zona yra D. ir S. S. priklausančioje patalpoje įrengtoje palapinėje, ties hidraulinio preso įrengimo vieta. Apibendrinus iškeltų ir tirtų versijų (dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo; dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo; dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio) tyrimo rezultatus padaryta išvada – tikėtina, kad gaisras kilo dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo; galima daryti prielaidą, kad aktyvių gaisrinės saugos sistemų S. priklausančioje patalpoje nebuvimas galėjo turėti įtakos gaisro išplitimui ir jo padariniams (1 t., b. l. 61–70).

18. Siekiant nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis, aplinkybes ir nuostolių dydį, ERGO užsakymu, survejeris UAB „Klaipėdos netas“ UAB „Putokšnis“ nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), po gaisro atliko PET ruošinių atsargų apžiūrą. Apžiūros raporte nurodė, kad pagal UAB „Putokšnis“ 2022 m. vasario 25 d. pateiktus pagrindžiančius dokumentus nuostolių suma – 51 595,89 Eur (1 t., b. l. 43–60). Ieškovė (draudikė) draudėjai UAB „Putokšnis“ 2022 m. kovo 15 d. išmokėjo 51 595,89 Eur draudimo išmoką (1 t., b. l. 79, 80).

19. Atsakovo D. S. užsakymu, UAB „Nepriklausomas gaisrų tyrimas“ atliko gaisro tyrimą ir 2022 m. birželio 6 d. parengė Gaisro tyrimo išvadą NGT-2022/04/22 (Išvada2), kurioje nurodyta, kad gaisro židinio zona yra pastato viduje, degių medžiagų sandėliavimo vietoje (nuotraukos Nr. 6, 7). Apibendrinus visų iškeltų versijų (savaiminis medžiagų užsiliepsnojimas; pašalinis ugnies šaltinis; elektros instaliacijos avarinis darbo režimas) padaryta išvada, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – pašalinis atviros ugnies šaltinis (1 t., b. l. 132–142).

20. Į bylą pateikta ikiteisminio tyrimo metu gauta Gaisro tyrimų centro parengta 2022 m. kovo 24 d. specialisto išvada Nr. 35-2 (SI) (Išvada3). Ištyrus galimas gaisro kilimo priežastis (dėl elektros instaliacijos ir (ar) elektros įrenginių avarinio darbo režimo požymių; dėl savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo; dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio) padaryta išvada, kad tikėtina, jog gaisras galėjo kilti ne dėl tyčinės žmogaus veiklos, o dėl pastate buvusių elektrinių įrenginių (įvairios staklės) ar elektros instaliacijos gedimų. Kartu pažymėta, kad negalima atmesti, jog gaisras galėjo kilti dėl tyčinės žmogaus veiklos, pilant degų skystį nuo pastato stogo (3 t., b. l. 75–89).

21. Bylos duomenimis, pagal atsakovo D. S. 2021 m. spalio 26 d. pareiškimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2020 m. spalio 30 d. pradėtas ikiteisminis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį dėl 2021 m. spalio 22 d. apie 23 val. D. S. priklausančio gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), padegimo, kurio metu apdegė pastatas, jame buvę įvairūs įrenginiai, mediena ir jos gaminiai; nukentėjusiu asmeniu pripažintas D. S. (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37907-21) (3 t. b. l. 3–13). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. balandžio 25 d. nutarimu, atlikus visus būtinus procesinius veiksmus (apklausti nukentėjusysis D. S., liudytojai, apžiūrėta įvykio vieta, skirtos ir atliktos užduotys objektų tyrimams atlikti, papildomai atlikta įvykio vietos apžiūra, kurią atliko gaisrinių tyrimų centro specialistai, atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime) ir nenustačius galimo įtariamojo, ikiteisminis tyrimas sustabdytas (2 t., b. l. 190–192).

22. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. posėdyje priimta žodine nutartimi byloje paskirta teismo ekspertizė, 2023 m. birželio 13 d. nutartimi ekspertams pavesta atsakyti į tokius klausimus: 1) ar pastate – sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengta ugniasienė, kuri ribotųsi su D. S. ir S. S. patalpomis, ir ar ji įrengta laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų? 2) kur yra gaisro židinio vieta arba gaisro židinio zona? 3) kokia yra gaisro kilimo priežastis? (6 t., b. l. 13–16).

23. Į bylą pateiktas Gaisrinių tyrimų centro 2023 m. spalio 4 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 65-6 (EA), kuriame pateiktos tokios išvados: 1) ekspertas negali atsakyti, ar pastate – sandėlyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengta ugniasienė, kuri ribotųsi su D. S. ir S. S. bei UAB „Putokšnis“ patalpomis, ir ar ji įrengta laikantis teisės aktų reikalavimų. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad buvo suprojektuotos sandėliavimo paskirties patalpos, tarp D. S. ir S. S. bei UAB „Putokšnis“ patalpų turėjo būti įrengta priešgaisrinė pertvara, kuri turėjo užtikrinti ne mažesnį kaip 45 minučių atsparumą ugniai (vientisumą ir sandarumą). Įvertinus pastate – sandėlyje įrengtų užtvarų vizualią apžiūrą ir ekspertiniam tyrimui pateiktą medžiagą galima teigti, kad nė viena iš šių įrengtų užtvarų neatitiko 2009 m. rugsėjo mėn. priešgaisrinei pertvarai keliamų gaisrinės saugos reikalavimų; 2) kilusio gaisro židinio zona yra pastato sandėliavimo zonoje. Nustatyti tikslios kilusio gaisro kilimo vietos ekspertai neturi galimybių, nes tyrimo medžiagoje pirminės įvykio vietos apžiūros nuotraukos žemos kokybės, darytos nesistemiškai, vėlesnės įvykio vietos nuotraukos atliktos po tvarkymo darbų, procesų dalyvių parodymai skiriasi, o pateiktas gaisro vaizdo įrašas yra nenuoseklus; 3) tikėtina, kad gaisras pastate kilo dėl savaiminio degių medžiagų užsiliepsnojimo, lemto šildymo įrenginio poveikio (tuo atveju, jeigu šildymo įrenginys buvo eksploatuojamas, dėl to gaisro kilimo dieną galėjo būti potencialus uždegimo šaltinis), arba pašalinio uždegimo šaltinio poveikio, arba dėl pastato (įrenginio) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Mažai tikėtina, kad gaisras pastate kilo dėl savaiminio degių medžiagų užsiliepsnojimo.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, kad atsakovai įrodė, jog gaisras jiems priklausančiose patalpose kilo dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio, t. y. padegimo, todėl ieškinį, atmetė, nenustatęs atsakovų neteisėtų veiksmų.

25. Apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė (ieškovė) grindžia tuo, kad: 1) teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra pašalinis atviras ugnies šaltinis, t. y. padegimas; 2) teismo argumentai atmesti ieškinį remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga yra nepagrįsti, nes ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti žalą padarę asmenys, be to, versija apie ant stogo rastus butelius su degiu skysčiu atsirado vėliau. Taigi apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Dėl atsakovų, kaip patalpų, kuriose kilo gaisras, savininkų civilinės atsakomybės už žalą sąlygų, įrodinėjimo naštos, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, paskirstymo ir įrodymų, surinktų nagrinėjamoje byloje, vertinimo

26. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal to paties straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020, 35 punktas).

27. Nagrinėjamoje byloje apeliantė (ieškovė) ERGO, išmokėjusi draudėjai UAB „Putokšnis“ draudimo išmoką pagal turto draudimo sutartį ir taip atlyginusi draudėjai žalą, atsiradusią dėl atsakovams S. S. ir D. S. nuosavybės teise priklausančiose patalpose kilusio gaisro, perėmė iš draudėjos reikalavimo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovų, kaip patalpų, kuriose kilo gaisras, savininkų (CK 6.1015 straipsnis).

28. Kadangi žala UAB „Putokšnis“ atsirado iš delikto, apeliantė (ieškovė) iš draudėjos perimtą reikalavimo teisę gali įgyvendinti pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

29. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta griežtoji statinių savininko (valdytojo) atsakomybė už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gaisro priežastis buvo ne statinio konstrukciniai trūkumai. Už žalą, padarytą nesant CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, įstatymas pastato savininkui (valdytojui) nenustato griežtosios civilinės atsakomybės, todėl tokios žalos atlyginimui taikytinos bendrosios iš delikto kilusios žalos atlyginimo taisyklės.

30. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalis įpareigoja dėl žalos atsiradimo atsakingą asmenį visiškai atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

31. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės gaisro atveju, yra išaiškinęs, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, atlikus neteisėtus veiksmus, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jeigu nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019).

32. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta ir byloje dėl to nėra ginčo, kad gaisras, dėl kurio buvo sugadintas draudėjai UAB „Putokšnis“ priklausantis turtas, kilo atsakovams S. S. ir D. S. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose tame pačiame pastate, kaip ir draudėjos UAB „Putokšnis“ nuomojamos patalpos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju atsakovai, siekdami išvengti civilinės atsakomybės už jų patalpose kilusio gaisro gretimų patalpų naudotojui padarytą žalą taikymo, turi pareigą įrodyti gaisro kilimo priežastį ir kad jie nekalti dėl gaisro kilimo.

33. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, susijusius su gaisro priežasčių nustatymu, tarp jų – tris specialių žinių turinčių asmenų išvadas ir teismo ekspertizės aktą, priėjo prie išvados, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – pašalinis atviros ugnies poveikis, t. y. padegimas. Teismas konstatavo, jog atsakovai įrodė, kad jie nėra atsakingi dėl jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose kilusio gaisro, todėl ieškinį atmetė.

34. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadą, teigia, kad UAB „Gaisriniai projektai“ Išvadoje1 pateikta gaisro kilimo versija (kad gaisras kilo dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo) yra objektyviausia, nes šią išvadą parengusios įmonės atstovas pirmasis apžiūrėjo įvykio vietą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija.

35. Pažymėtina tai, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

36. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

37. Nagrinėjamo ginčo ypatumas yra tas, kad esminiam klausimui, susijusiam su civilinės atsakomybės atsakovams taikymu, išspręsti, t. y. gaisro atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose kilimo priežasčiai nustatyti, būtinos specialios žinios. Jau nurodyta, kad į bylą pateiktos trys specialių žinių turinčių asmenų išvadas ir teismo ekspertizės aktas. Visuose šiuose ekspertiniuose tyrimuose nurodyta, kad, formuluojant galutines išvadas, taikoma tokia išvadų skalė: 1) kategoriška išvada – kai, eksperto vidiniu įsitikinimu, yra pakankamai duomenų, požymių vertinamai versijai pripažinti arba atmesti; kategoriškai pripažinti tam tikrą gaisro priežasties versiją galima tada, kai visos kitos versijos yra atmestos; 2) labiausia tikėtina išvada – kai tam tikrai gaisro priežasties versijai pagrįsti yra esminių požymių, bet pagal pateiktą medžiagą alternatyvių versijų visiškai atmesti taip pat negalima (pavyzdžiui, esant pakankamai įrodymų, kad gaisras galėjo kilti dėl laidų trumpojo jungimo, trūksta duomenų, kad būtų galima atmesti atviros ugnies šaltinio panaudojimo versiją); pradinių duomenų tam tikroms versijoms tirti nebuvimas pateiktoje medžiagoje nesudaro pakankamo pagrindo kitą arba kitas versijas pripažinti labiau tikėtinomis; 3) tikėtina išvada – kai, eksperto nuomone, vertinamos versijos tikimybė yra apytikriai lygiavertė su bent viena kita gaisro priežasties versija; 4) mažai tikėtina išvada – kai, eksperto nuomone, vertinamos versijos tikimybė yra reikšminga, bet mažesnė negu kitų galimų (alternatyvių) versijų tikimybių; 5) yra tikimybė – kai vertinamos gaisro priežasties versijos negalima pripažinti arba atmesti kategoriškai, bet šios versijos tikimybė nelyginama su kitų versijų tikimybe; 6) nustatyti negalima – kai tyrimui pateiktoje medžiagoje ir tyrimo objektuose nėra jokios informacijos apie tiriamas įvykio aplinkybes arba tie duomenys yra prieštaringi tiek, kad egzistuoja daugybė skirtingų lygiaverčių situacijų galimybė.

38. Jau nurodyta, kad Išvada1 buvo parengta apeliantės (ieškovės) užsakymu, ją pasirašė UAB „Gaisriniai projektai“ direktorius M. L. (žr. nutarties 17 punktą). Šioje išvadoje gaisro židinio zona nurodyta atsakovams priklausančioje patalpoje įrengtoje palapinėje ties hidraulinio preso įrengimo vieta. Išvados1 dalyje, kurioje tirta gaisro kilimo priežastis dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, pažymėta, kad atsakovas D. S. nurodė, jog baigus darbus elektros tiekimas nebuvo išjungtas; nustatytoje gaisro židinio zonoje apžiūros metu buvo aptiktas hidraulinis presas, kuris turi elektrinį variklį, o tai reiškia, kad elektros energija iki šio įrenginio buvo tiekiama ir hidraulinis presas nebuvo atjungtas nuo elektros tiekimo. Tiriamojoje dalyje pažymėta, kad pačios hidraulinio preso instaliacijos apžiūrėti nepavyko, nes viskas buvo sutvarkyta. Taigi tikėtina išvada, kad gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos avarinis darbo režimas, iš esmės grindžiama tik faktu, jog gaisro zonoje buvo hidraulinis presas, kuris nebuvo atjungtas nuo elektros tiekimo, tačiau pati elektros instaliacija nebuvo tirta.

39. Išvados1 dalyje, kurioje nagrinėta trečioji gaisro kilimo versija – dėl pašalinio atviros ugnies poveikio, nurodyta, jog ši versija keliama dėl to, kad buvo gauta papildoma informacija iš užsakovo, kuris persiuntė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažymą dėl kilusio gaisro. Pažymėta, jog apžiūros metu neaptikta požymių, būdingų tyčinei veiklai; aiškinantis gaisro kilimo aplinkybes, požymių, būdingų tyčinei veikai, nenustatyta. Taip pat nurodyta, kad šią versiją būtų tikslinga nagrinėti, jeigu būtų galimybė gauti informaciją iš Šiaulių PGV, kuo remdamiesi jie nustatė tokią galimą gaisro kilimo priežastį. Tokie Išvados1 tiriamojoje dalyje išdėstyti argumentai leidžia teigti, kad, rengiant šią išvadą, gaisro kilimo dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio versija nebuvo išsamiai ištirta.

40. Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. kovo 6 d., apklaustas kaip liudytojas UAB „Gaisriniai projektai“ Išvadą1 pasirašęs M. L., be kita ko, nurodė, kad jis nebuvo įvykio vietoje, medžiagą surinko ir jam pateikė kitas bendrovės darbuotojas, o jis parengė išvadą (2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min.16 sek. – 6 min. 5 sek.). Liudytojas pažymėjo, kad padegimo versiją iškėlė vėliau, kai gavo pažymą dėl kilusio gaisro, todėl išvadoje ir parašė, jog šią versiją būtų tikslinga nagrinėti gavus informaciją, kuria rėmėsi Priešgaisrinė tarnyba (2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 55 sek. – 10 min. 11 sek.). Aptarti liudytojo parodymai papildomai patvirtina, kad, rengiant Išvadą1, gaisro kilimo dėl pašalinio atviros ugnies poveikio versija iš esmės nebuvo ištirta.

41. Išvadoje2, parengtoje atsakovo D. S. užsakymu, nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikis. Tiriant šią gaisro kilimo priežastį nustatyta, jog teritorija nebuvo aptverta; ugnies šaltinio įnešimas į nustatytą gaisro židinio zoną per pastato stogą yra įmanomas ir nėra apsunkintas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Gaisrinių tyrimų centro 2022 m. kovo 24 d. išvadoje Nr. 35-2 (Išvada3) pažymėta, jog buvo aptikti degių skysčių pėdsakai ir pastato viduje prie įrengtos palapinės, ir ant stogo.

42. Išvadoje2, tiriant gaisro kilimo dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo versiją, nurodyta, kad nustatytoje gaisro židinio zonoje iš šaltinių, galinčių sukelti užsidegimą, buvo tik elektros instaliacija; nė viename iš gaisravietės apžiūros aktų nėra pažymėta, jog buvo aptikti elektros instaliacijos fragmentai su avarinio darbo režimo pėdsakais; apžiūros metu nustatyta, kad elektros instaliacija yra nutolusi nuo gaisro židinio zonos; apžiūrėjus likusią instaliaciją, avarinio darbo režimo pėdsakų nerasta, o pati instaliacija daugiausiai patenka į gaisro terminio poveikio zoną; buvo atlikti elektros instaliacijų varžų matavimai. Be to, atkreiptas dėmesys į tai, kad nuo užsidegimo pradžios pusantros valandos filmavo vaizdo kamera, kurios maitinimas buvo tiekiamas kabeliu, nutiestu per visą pastatą iš įrengtos palapinės pusės; kilus užsidegimui dėl trumpojo jungimosi, vaizdo kameros filmavimas būtų neįmanomas. Išvadą2 parengęs ekspertas V. K., apklaustas kaip liudytojas 2023 m. kovo 6 d. teismo posėdyje, pateikė nuoseklius paaiškinimus dėl Išvadoje2 padarytų išvadų, pagrindė jas, atsakė į teismo bei šalių klausimus (2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 24 sek. – 1 val. 1 min. 40 sek.).

43. Gaisrinių tyrimų centro parengtoje Išvadoje3, tiriant gaisro kilimo dėl elektros instaliacijos ir (ar) elektros įrenginių avarinio darbo režimo versiją, nurodyta, kad gaisro kilimo dieną galbūt nebuvo išjungtas elektros tiekimas; tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog buvo aptikti elektros instaliacijos laidų fragmentai su vizualiais avariniam darbo režimui būdingais požymiais; 2021 m. spalio 27 d. ir 2022 m. vasario 24 d. apžiūrų metu nebuvo aptikta elektros instaliacijos laidų fragmentų su vizualiai avariniam darbo režimui būdingais požymiais. Pažymėta, kad neatmestina galimybė, jog tvarkymo po gaisro metu elektros instaliacijos fragmentai su avariniam darbo režimui būdingais požymiais galėjo būti pašalinti. Išvadoje3, tiriant gaisro kilimo dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio versiją, apibendrinus surinktus duomenis konstatuota, kad šios versijos atmesti visiškai negalima, nes ant laisvai prieinamo pastato stogo buvo aptiktos talpos su degiais skysčiais, taip pat buvo galimybė degius skysčius įpilti į nustatytą gaisro židinio zoną.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Išvadoje2 bei Išvadoje3 nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų nepaneigia teismo ekspertizės akto tiriamoji dalis ir jame padarytos išvados, kad trys ištirtos ginčo gaisro kilimo versijos (savaiminis degių medžiagų užsiliepsnojimas, lemtas šildymo prietaiso poveikio; pašalinis uždegimo šaltinio poveikis; elektros instaliacijos (prietaisų) avarinio darbo režimo poveikis) yra tikėtinos, o tiesioginės gaisro priežasties negalima nustatyti dėl praėjusio laiko ir išlikusių duomenų stokos (CPK 185 straipsnis).

45. Įvertinus tai, kad nė viename byloje esančiame ginčo gaisro zonos apžiūros akte nėra užfiksuota elektros instaliacijos laidų su aiškiais avariniam darbui būdingais požymiais, tai, jog gaisro židinio patalpoje bei ant pastato stogo buvo rasta degaus skysčio likučių, tai, kad buvo galimybė nuo stogo degius skysčius įpilti į nustatytą gaisro židinio zoną, yra pakankamas pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovai įrodė, jog gaisro kilimo priežastis – pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikis, t. y. padegimas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai).

46. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo šalių į bylą pateiktus įrodymus, pagrįstai vadovavosi ne apeliantės (ieškovės) užsakymu parengta Išvada1, kurioje išsamiai neištirta viena iš trijų tirtinų gaisro kilimo priežasčių (pašalinis atviros ugnies šaltinis, t. y. padegimas), bet byloje esančių rašytinių įrodymų, gautų iš specialių žinių turinčių asmenų (Išvada2, Išvada3, teismo ekspertizės aktu) analize, be to, liudytojų parodymais, ir, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovų įrodytos gaisro kilimo priežasties (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

47. Apeliantės (ieškovės) argumentai, kad įvykio vietą pirmasis apžiūrėjo UAB „Gaisriniai projektai“ atstovas ir kad Išvada1 surašyta anksčiau nei kitos, nėra pagrindas per se (lot. savaime) konstatuoti, jog ši išvada yra labiau objektyvi ir labiau pagrįsta, juolab įvertinus šios nutarties 38–40 punktuose aptartas aplinkybes. Be to, jau pažymėta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2021 m. lapkričio mėn. pažymoje dėl kilusio gaisro kaip labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis nurodyta tyčinė žmonių veikla (padegimas) (žr. nutarties 16 punktą).

48. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pažymėtina tai, kad atsakovo D. S. pareiškimo pagrindu pagal BK 187 straipsnį pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra nutrauktas, jis yra sustabdytas, atlikus būtinus procesinius veiksmus (apklausti nukentėjusysis D. S., liudytojai, apžiūrėta įvykio vieta, paskirtos ir atliktos užduotys objektų tyrimams, papildomai atlikta įvykio vietos apžiūra, kurioje dalyvavo Gaisrinių tyrimų centro specialistai, kt.), kol bus nustatytas galimas įtariamasis. Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl melagingo pranešimo.

49. Apeliantės (ieškovės) nurodyta aplinkybė, kad versija apie rastus butelius su degaus skysčio likučiais atsirado ne iš karto po gaisro, nesuponuoja pagrindo daryti kitokias išvadas, nei padarytos pirmosios instancijos teismo. Pažymėtina tai, kad apklaustas kaip liudytojas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažymą dėl kilusio gaisro surašęs S. D. parodė, jog buvo užlipęs ant stogo ir gaisro metu, ir vėliau bei matė butelius su degaus skysčio likučiais; buteliai buvo rasti vėliau, nes įvykio metu buvo naktis; kas juos rado, pasakyti negalėjo (2023 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 24 sek. – 7 min. 18 sek.). Esant tokiems bylos duomenims, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai, siekdami išvengti atsakomybės, galėjo inscenizuoti padegimą. Apeliantės abejonės ir svarstymai dėl butelių su degu skysčiu atsiradimo aplinkybių ir laiko nepagrįsti jokiais duomenimis, net netiesioginiais įrodymais, todėl atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

50. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal įrodymų vertinimo taisykles ir priėjo prie bylos duomenimis pakankamai pagrįstos išvados, jog atsakovai įrodė, kad jie nėra kalti dėl kilusio gaisro ir gretimose patalpose buvusio draudėjo turto apgadinimo, kad jie negalėjo numatyti gaisro kilimo ir dėl to imtis veiksmų (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185, 302 straipsniai). Nenustatęs vienos iš būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėtų veiksmų – pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

51. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

52. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje kilusio ginčo faktines aplinkybes, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama patalpų savininko deliktinė civilinė atsakomybė už jam priklausančiose patalpose kilusio gaisro padarytą žalą. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.

54. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovai turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

55. Atsakovai pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 1 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2024 m. vasario 19 d. PVM sąskaita faktūra serija DC Nr. 2024/008, 2024 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymas).

56. Įvertinus bylos sudėtingumą, atsižvelgus į tai, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.11 papunktį apskaičiuoto rekomenduojamo atlyginti maksimalaus atlygio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jų patirtos išlaidos – 1 500 Eur – atsakovams lygiomis dalimis priteisiamos iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE (juridinio asmens kodas 10017013), Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302912288), atsakovams S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.