Kauno apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė paskirti už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu atsakovę; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ atsiliepime į ieškinį bei priešieškinį nurodė, kad ieškinys ir priešieškinis spręstini teismo nuožiūra. Pagal Įmonės turimus duomenis, kapavietėje (duomenys neskelbtini) pirmasis buvo palaidotas A. K., atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu buvo paskirtas A. K.. (duomenys neskelbtini) kapavietėje buvo palaidotas ir pats už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo A. K.. 2020 m. rugsėjo 24 d. atsakovė Įmonei pateikė prašymą pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį. Įvertinus prašyme nurodytą informaciją bei pateiktus dokumentus, kapavietės priežiūra buvo perrašyta atsakovei. 2020 m. spalio 1 d. Įmonė gavo ieškovės prašymą dėl kapavietės priežiūros atsakingo asmens anuliavimo. Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, tai yra, kad atsakovės 2020 m. rugsėjo 24 d. prašyme dėl kapavietės priežiūros perrašymo buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti ir neišsami informacija bei nebuvo pateikti kitų giminaičių rašytiniai sutikimai kapavietės priežiūrą paskirti atsakovei, buvo nuspręsta kapavietės perrašymą atsakovės vardu anuliuoti. Šalys pranešimais informuotos apie atsakovei nuo 2020 m. spalio 16 d. panaikintą kapavietės priežiūrą, paliekant kapavietę be atsakingo asmens tol, kol visi kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiai raštu nesusitars, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą. Pažymėjo, kad Įmonė vykdo tik formalų įrašų apie kapaviečių prižiūrėtojus administravimą, užtikrina tokių asmenų paskyrimo ir jų pateiktų dokumentų atitiktį tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatoms, tačiau neturi sprendimo teisės, esant dviejų ir daugiau kapavietės priežiūra suinteresuotų asmenų ginčui.

Atsiliepimas

13. Teismas pažymėjo, jog ieškovė tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į priešieškinį, tiek 2022 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog trijų vietų kapavietė buvo gauta K. šeimai ir joje yra dar viena laisva vieta, kuri pagal šeimos susitarimą turėjo būti skirta J. K.. Atsakovė teigė, kad ši ieškovės nurodyta aplinkybė neįrodyta ir nepagrįsta. Tačiau byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) laidojimo leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ginčo kapavietė buvo išskirta mirus A. K., kuris buvo susituokęs su J. K., o už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu paskirtas A. K., kuris tuo metu su atsakove dar nebuvo vedęs. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ginčo kapavietė buvo paskirta K. šeimai, kuriai atsakovė dar nepriklausė, kadangi su A. K. atsakovė susituokė tik (duomenys neskelbtini), kai kapavietė jau seniai buvo gauta ir įrengta.

Atsiliepimas

17. Atsakovė teigė, kad būtent ji, o ne ieškovė ir trečiasis asmuo J. K. rūpinasi ginčo kapaviete. Ieškovė neginčijo, jog atsakovė kapavietę lanko, padeda gėlių, tačiau tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo J. K. nurodė, jog jos taip pat lanko kapavietę, ja rūpinasi, ieškovė nuveža ten J. K., nuperka įvairių reikmenų, reikalingų kapavietės tvarkymui. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad kažkuri iš šalių nesirūpina kapaviete ar jos nelanko. Teismas pažymėjo, kad teisę rūpintis artimųjų kapais turi visi asmenys ir ją išsaugo nepriklausomai nuo to, ar jie yra paskirti atsakingais už kapavietės priežiūrą.

Atsiliepimas

23.8. Atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tai, kad atsakovė rūpinosi mirusio sutuoktinio A. K. laidotuvėmis bei mokėjo laidotuvių išlaidas, nėra reikšmingos aplinkybės, sprendžiant nagrinėjamą ginčą. Atsakovė mano, kad teismas nemotyvavo, kodėl jo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog kapavietės prižiūrėtoja turėtų būti paskirta atsakovė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visas su savo sutuoktinio A. K. laidojimu susijusias išlaidas apmokėjo būtent atsakovė bei jos tėvas V. K., kuris labai gerai sutarė su mirusiuoju A. K., o ieškovė nei vienu euru neprisidėjo prie šių išlaidų padengimo. Sutartį dėl laidojimo paslaugų teikimo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sudarė būtent atsakovė, jos pavedimu už duobės iškasimą ir užkasimą su papuošimu sumokėjo atsakovės tėvas V. K., už prekes ir paslaugas, susijusias su laidojimu, o taip pat PVM sąskaita–faktūra už aukščiau nurodytas paslaugas buvo išrašyta atsakovės vardu, kuri ir už šias paslaugas sumokėjo. Atsakovė ir dabar rūpinasi kapaviete. Teismas, paskirdamas kapavietės prižiūrėtoja ieškovę bei atsižvelgdamas į trečiojo asmens J. K. norą, akcentavo labai artimą ryšį pastarųjų proceso dalyvių ir mirusiųjų, tačiau, atsakovės vertinimu, tas artimas ryšys „kažkur buvo dingęs“ iš karto po A. K. mirties, nes mirusiojo dukra ir motina nesugebėjo pasirūpinti net laidotuvėmis ir jų išlaidomis. Atsakovės vertinimu, ciniškiausia yra tai, kad vietoje rūpinimosi A. K. laidotuvėmis, ieškovė ir trečiasis asmuo J. K., nepraėjus net mėnesiui po A. K. mirties, jau sprendė turtinius klausimus, susijusius su de facto nuosavybės teise atsakovei ir jos sutuoktiniui A. K. priklausančio turto perleidimu, dėl ko šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-814-330/2022. Minėtoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino tarp ieškovės ir trečiojo asmens J. K. sudarytus sandorius apsimestiniais ir laikė, kad tikrieji turto savininkai iš tiesų yra atsakovė ir mirusysis A. K.. Nurodomos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo nurodomą ieškovės ir trečiojo asmens J. K. artimą ryšį su mirusiaisiais ir leidžia daryti išvadą, kad ieškovės noras būti už kapavietę atsakingu asmeniu yra niekas kita, kaip noras kerštauti atsakovei už šios pirmosios instancijos teisme laimėtą bylą. Nors šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, jos akivaizdžiai iliustruoja faktą, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas, kuris galėtų būti paskirtas už kapavietės priežiūrą.

Atsiliepimas

23.11. Atsakovė mano, kad teismas suabsoliutino faktą, kad neva dažnai atsakovė būna užsienyje, o ieškovė neketina išvykti į užsienį, nes yra valstybės tarnautoja. Šie teismo argumentai nei patvirtina, nei paneigia bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių, kadangi byloje nėra ginčo dėl to, kad nuolatinė atsakovės gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, Kaune. Tačiau už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens pareigos nėra tokios, kad jos privalėtų būti vykdomos absoliučiai kiekvieną dieną. Tokiu būdu net ir tuo atveju, jei atsakovė kartais išvyksta į užsienį, tai nereiškia, kad ji negali įgyvendinti visas už kapavietės priežiūrą atsakingam asmeniui tenkančias teises ir pareigas.

23.12. Sprendime teismas didelį dėmesį kreipė į jauną atsakovės amžių, galimybę ateityje sukurti naują šeimą bei į aplinkybę, kad neva ji laiką leidžia vyro draugijoje, tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir paminėjo ieškovės jauną amžių, tačiau apie galimybę sukurti naują šeimą neužsiminė. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovė neneigė, kad šiuo metu ieškovė jau yra faktiškai išsiskyrusi. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas taikė dvejopus standartus, tai yra vienu atveju, jauną atsakovės amžių laikė kliūtimi, kitu atveju, vertindamas jauną ieškovės amžių, šios aplinkybės kliūtimi paskirti ją atsakinga už kapavietės priežiūrą nelaikė. Šiuo atveju, ieškovei esant gerokai jaunesnio amžiaus nei atsakovė ir faktiškai esant išsituokusiai, yra kur kas didesnė tikimybė sukurti naują šeimą nei atsakovei. Byloje pateikta fotonuotrauka, kurioje galimai matosi atsakovė su kažkokiu vyru, nepatvirtina, kad ten iš tiesų yra atsakovė, be to, fotonuotrauka yra visiškai neinformatyvi ir ja remiantis negalima daryti išvados apie galimai naujai sukurtą atsakovės šeimą. Atsakovė pažymėjo, kad ji nėra sukūrusi naujos šeimos, šios aplinkybės neįrodė ir ieškovė. Tuo tarpu teismas iš esmės vadovavosi tik hipotetinėmis prielaidomis ir spėlionėmis apie tai, kad atsakovė gali ateityje sukurti šeimą, nors turėjo vadovautis ne ateities spėlionėmis, o dabartinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Atsiliepimas

23.14. Trečiojo asmens Įmonės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nagrinėjamos konkrečios bylos atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesutiko, jog atsakovė būtų palaidota kapavietėje, tikslinga būtų atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu paskirti atsakovę, kadangi atsakovės skyrimas atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu sumažintų konfliktų tikimybę. Tik po to, kai minėtas trečiasis asmuo posėdžio metu išsakė nepalankią poziciją ieškovės atžvilgiu, ši „formaliai“ pateikė į bylą sutikimą, jog ji bei J. K. neprieštarautų, jei kapavietėje būtų palaidota atsakovė, nors iki tol tokią galimybę viso bylos nagrinėjimo metu neigė. Šio procesinio ieškovės elgesio pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, išimtinai konstatuodamas faktą, kad atsakovės skyrimas už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu nesudaro pagrindo spręsti, kad tenkinus priešieškinį, ateityje būtų išvengta ginčų bei konfliktų, prižiūrint ir priimant sprendimus dėl ginčo kapavietės. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tenkinus ieškinį jokiu būdu nebus įgyvendinti teisingumo, protingumo ir teisėtumo principai. Be to, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai suponuoja išvadą, kad už kapavietės priežiūrą turėtų būti paskirtas artimiausias mirusiajam žmogui asmuo, turintis gyvenimiškos patirties, o būtent tokia ir yra atsakovė. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad laikotarpiu nuo A. K. mirties iki A. K. mirties kapaviete rūpintųsi ieškovė. Natūralu, kad būdama tokio jauno amžiaus bei neturėdama jokios gyvenimiškos patirties, to ji ir negalėjo daryti. Be to, byloje apklaustas liudytoju V. K. patvirtino, kad kapaviete visą laiką rūpinosi jis, A. K. bei atsakovė. Todėl būtent atsakovė ir yra pats tinkamiausias asmuo, kuris turėtų būti atsakingas už kapavietės priežiūrą.

24. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Priešingai nei teigia atsakovė, jos ir A. K. tarpusavio santykiai buvo itin konfliktiški, nuo 2020 m. vasaros pradžios sutuoktiniai nebegyveno kartu ir netgi planavo santuokos nutraukimą. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės, trečiojo asmens bei byloje apklaustų liudytojų D. Č., I. Č., V. A., Š. K. paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai, tai yra Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros priimtas 2020 m. lapkričio 7 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame atsakovė 2020 m. rugpjūčio 28 d., tai yra praėjus vos penkioms dienoms po sutuoktinio mirties, apklausos metu parodė, jog iki A. K. mirties, tarpusavyje jie dažnai kalbėdavo telefonu apie skyrybas <...> iki A. K. mirties paskutinį kartą gyvai su juo bendravo 2020 m. liepos 31 d. Atsakovė 2022 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog prieš mirtį A. K. jau buvo nusprendęs pagyventi atskirai nuo jos. Ieškovė mano, kad jeigu ne A. K. staigi mirtis, labai tikėtina, jog sutuoktiniai jau būtų nutraukę santuoką, o atsakovė neturėtų net teisės pretenduoti į kapavietės prižiūrėtojos pareigas.

24.2. Teismas vertindamas bylos medžiagą ir remdamasis liudytojų parodymais padarė teisingą išvadą, jog kapavietė buvo suteikta būtent „K.“ šeimai. Todėl priešingai nei atsakovė, ieškovė šiuo atveju yra žymiai tinkamesnis asmuo eiti kapavietės prižiūrėtojos pareigas, o palikus galioti teismo priimtą sprendimą būtų apsaugotos ir trečiojo asmens J. K. teisė ir didžiausias noras būti palaidotai kapavietėje šalia savo sūnaus A. K. ir (duomenys neskelbtini) mirusio mylimo sutuoktinio ir ieškovės senelio A. K., su kuriuo ji santuokoje pragyveno trisdešimt ketverius metus.

24.3. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovę su kapavietėje palaidotais asmenimis sieja tiesioginiai giminystės ryšiai, ji yra artimiausia kapavietėje palaidotų asmenų giminaitė. Tuo tarpu atsakovė nėra A. K. giminaitė, ji net nepažinojo A. K., nebuvo jo mačiusi. Ji yra A. K. sutuoktinė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė daug laiko praleidžia užsienyje, ten dirba. Tai patvirtino ir pati atsakovė bei jos tėvas V. K., apklaustas liudytoju 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu. Apklausos metu liudytojas paminėjo, jog atsakovė dažnai vyksta į įvairias pasaulio šalis užsidirbti. Atsakovė yra jauna, nevengia leisti laiką vyrų draugijoje. Tai patvirtina byloje pateikta fotonuotrauka. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė galimai planuoja ateityje sukurti kitą šeimą, o mirusiojo sutuoktinio statusą turi tik sutuoktinis, po sutuoktinio mirties nesudaręs naujos santuokos. Atsakovei sudarius naują santuoką, ji prarastų mirusiojo A. K. sutuoktinės statusą nuo kitos santuokos sudarymo dienos. Tokiu atveju, atsakovė nebūtų nei šeimos narė, nei mirusiojo sutuoktinė ir neturėtų jokių teisių į šeimos kapavietę.

24.4. Nors atsakovė nurodė, kad teismas nevertino nei V. K., nei pačios atsakovės argumentų, jog J. K. dėl savo prastos sveikatos ir finansinės padėties tiesiog neturėjo galimybių sumokėti už paminklą, o pinigus davė būtent A. K., kuris ir buvo paskirtas atsakingu už kapavietės priežiūrą, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje ji arba V. K. apskritai būtų dėstę, įrodinėję šiuos argumentus ir teikę nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Be to, kapavietės įrengimo momentu atsakovė dar nebuvo nė pažįstama su A. K., kadangi tuo metu jis buvo santuokoje su ieškovės motina Š. K. (santuoka iširo (duomenys neskelbtini)). Todėl atsakovei faktiškai nėra ir negali būti žinomos aplinkybės apie kapavietės įrengimą. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių liudytojų nurodytas aplinkybes, todėl laikytina, jog ši apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė yra visiškai nepagrįsta. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tai yra, kad atsakovė su A. K. buvo pažįstama nuo 2007 m. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė 2007 m. gyveno ir vedė bendrą ūkį su A. R., o 2007 m. vasario 2 d. jie kartu (po ½ dalį) įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), su banko paskola. Be to, atsakovė Apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-814-330/2022, taip pat nurodė, kad su A. K. ji susipažino 2008 m. Tačiau netgi, jeigu asmenys ir būtų buvę pažįstami nuo 2007 m. ar 2008 m., tai esmės nekeistų, kadangi kapavietė buvo gauta ir įrengta (duomenys neskelbtini), po A. K. mirties J. K. lėšomis, o apie jos gavimo ir įrengimo aplinkybes atsakovei nėra ir negalėjo būti žinoma.

24.5. Atsakovė kvestionuoja teismo argumentus bei nurodo, jog trečiojo asmens J. K. nuogąstavimai, kad ji negalės būti palaidota kapavietėje, atsakovę paskyrus kapavietės prižiūrėtoja, dėl blogų tarpusavio santykių nėra pagrįsti ir nepaneigia galimybės atsakovę paskirti kapavietės prižiūrėtoja. Ieškovė pažymėjo, kad pati atsakovė 2022 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu aiškiai išreiškė ketinimą išniekinti kapavietę ir išsikasti A. K. palaikus ir A. K. urną, jeigu kapavietėje ateityje bus laidojama J. K. arba ieškovė bus paskirta už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Minėto posėdžio metu atsakovė J. K. nevengė vadinti A. K. meiluže ir kitais nepagarbiais žodžiais, nepaisant to, jog A. K. ir J. K. santuokoje išgyveno trisdešimt ketverius metus (iki pat A. K. mirties) ir susilaukė sūnaus A. K.. Be to, atsakovė nedelsiant, po A. K. mirties, (duomenys neskelbtini), t. y. sekančią dieną išvarė ieškovę su J. K. iš jų namų, teigdama, jog po sutuoktinio mirties viskas priklauso jai. Ieškovės vertinimu, tiek 2020 m. rugsėjo 24 d. pateiktas atsakovės prašymas Įmonei, tiek priešieškinis šioje byloje, tikėtina, jog buvo susijęs su dovanojimo sandoriu tarp ieškovės ir J. K. ir tai viso labo yra tik siekis atkeršyti ir įskaudinti J. K.. Ieškovės manymu, jei kapavietės prižiūrėtoja būtų paskirta atsakovė, J. K. teisė laidotis kapavietėje prie savo sutuoktinio ir vienintelio sūnaus, labai tikėtina, būtų pažeista arba mažų mažiausiai dėl to kiltų nesutarimai. Tuo tarpu ieškovė įsipareigoja užtikrinti šeimos kapavietės tinkamą priežiūrą, besąlygiškai ja rūpintis, išsaugoti ir įgyvendinti tiek A. K., tiek J. K. ir A. K. norą turėti šeimos kapavietę, tiek ir J. K. norą būti palaidotai šalia jos sutuoktinio ir vienintelio sūnaus.

24.6. Atsakovė remiasi Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto norma bei kelia klausimą ar šiuo atveju neturėtų būti taikomos CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo, kadangi nepilnametė A. K. ir atsakovės dukra A. K. nebuvo įtraukta į civilinį procesą ir negalėjo išreikšti savo nuomonės dėl asmens, atsakingo už kapavietės prižiūrą, paskyrimo. Tačiau iki A. K. pilnametystės ir galimybės organizuoti laidotuves liko daugiau kaip penkeri metai, taigi, kad ir koks būtų priimtas sprendimas, jis visiškai nepažeis nepilnametės teisių ir nesukels jai jokių pareigų, nes šiuo metu ji net neturi teisės organizuoti laidotuvių. Taip pat Įstatymo 20 straipsnyje numatyta, jog atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Taigi net ir šiuo aspektu nepilnametė A. K. negalėtų įgyvendinti asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą funkcijų. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė neteikė prašymo į civilinį procesą trečiuoju asmeniu įtraukti A. K., todėl šis klausimas apeliacinėje instancijoje negali būti nagrinėtinas.

24.7. Atsakovė kvestionuoja teismo argumentus, jog aplinkybė, kad atsakovė rūpinosi mirusio sutuoktinio A. K. laidotuvėmis bei mokėjo laidotuvių išlaidas, nėra reikšmingos, sprendžiant nagrinėjamą ginčą. Ieškovė sutiko su tokia teismo išdėstyta pozicija bei pažymėjo, kad atsakovė, kaip sutuoktinė, prisiėmė mirusiojo laidojimo atsakomybę, su niekuo nesitarė, netgi nepranešė dėl laidojimo ceremonijos vietos ir laiko, reikmenų, pašarvojimo vietos. Kadangi atsakovė savavališkai viena prisiėmė šią pareigą, tai ji turėjo teisę, tačiau jos neįgyvendino ir nepranešė artimiesiems apie tai, kiek kainavo laidotuvių reikmenys ir procedūra, nepasiūlė prisidėti. Visas šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino ieškovės pakviesti liudytojai. Nepaisant to, mirusiojo laidotuvių ir joms reikalingų reikmenų apmokėjimas neįrodo, jog atsakovė turėtų būti skiriama kapavietės prižiūrėtoja. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog A. K. palikimas įpėdinėms dar nėra padalintas, atsakovė, priėmusi palikimą, turės teisę kreiptis į abi įpėdines dėl laidojimo išlaidų atlyginimo. Ieškovė mano, kad atsakovė nepagrįstai bando sutapatinti neturtinius klausimus su turtiniais. Taip pat sutiko su teismo pozicija, jog Lietuvos Apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-814-330/2022 keliami turtiniai klausimai visiškai nėra susiję ir neturėtų būti tapatinami su šia nagrinėjama byla. Juo labiau, kad civilinėje byloje Nr. e2A-814-330/2022 Lietuvos Apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas patikslintas atsakovės ieškinys, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį nusprendė atmesti.

24.8. Atsakovė teigia, jog J. K. nedalyvavo procese. Pažymėtina, jog kaip trečiasis asmuo ir nurodė savo procesiniuose dokumentuose, jos sveikata yra itin silpna, jai būtina vengti bet kokio streso. Dėl savo sveikatos būklės trečiasis asmuo ir nepretendavo būti atsakinga už kapavietės priežiūrą. Nepaisant to, nėra ginčo, jog byloje ji savo poziciją išreiškė tinkamai ir aiškiai, pateikdama procesinius dokumentus. Be to, ieškovės, priešingai nei atsakovės, santykiai su J. K. ir visa K. gimine yra itin šilti, kupini atjautos ir supratimo, taigi nėra abejonės, jog palikus galioti teismo sprendimą, ieškovė tinkamai įgyvendins kapavietės prižiūrėtojo pareigas ir K. šeimos narių norą bei susitarimą.

Atsiliepimas

25. Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Trečiasis asmuo nurodė, kad trijų vietų kapavietė, skirta „K.“ šeimai – išskirtinai trečiajam asmeniui, jos sutuoktiniui ir sūnui A. K., buvo gauta ir įrengta po sutuoktinio A. K. mirties, (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties, pasitarusi su sūnumi nusprendė, jog kapavietės prižiūrėtojo pareigas turėtų eiti sūnus, kadangi jis buvo jaunesnis ir geros sveikatos. Juo labiau nemanė, kad jai teks laidoti sūnų. Kapavietė buvo įrengta trečiojo asmens asmeninėmis lėšomis – paminklas kainavo 1 300 Lt, kurie buvo perduoti giminaitei D. Č. su tuometine sūnaus sutuoktine Š. K., kurios ir važiavo pirkti paminklo. Ant paminklo „K.“ pavardę bei sutuoktinio vardą, pavardę ir metus neatlygintinai suklijavo D. Č. su savo sutuoktiniu, kurie verčiasi šia veikla.

25.2. Nurodė, kad A. K. su Š. K. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), o skyriumi pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos. Kuomet buvo gauta bei įrengta kapavietė, A. K. dar nebuvo pažįstamas su atsakove, be kita ko, nei atsakovė, nei jos tėvai nepažinojo trečiojo asmens ir jos šeimos. Taigi nesuvokiama, dėl kokių priežasčių atsakovė turėtų spręsti, kas gali būti laidojama šioje kapavietėje.

25.3. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovė nesutarė nei su ja, nei su trečiojo asmens šeima. Atsakovės bei jos sutuoktinio (trečiojo asmens sūnaus) santykiai buvo itin konfliktiški, toksiški, sūnus visada visur vykdavo vienas, atsakovė dažnai išeidavo pagyventi pas savo tėvus. Sūnaus mirties vasarą jie netgi nebegyveno kartu, nebendravo apie mėnesį laiko absoliučiai ir netgi planavo skyrybas. Su sūnumi 2020 m. vasarą iki pat jo mirties gyveno ieškovė, kuri labai rūpinosi tėvu. Sūnus dažnai kalbėdavo apie tai, kaip norėtų nutraukti su atsakove santuoką. Taigi, jeigu sūnus išties būtų spėjęs su atsakove nutraukti santuoką, šiai dienai atsakovė net negalėtų pretenduoti į kapavietės prižiūrėtojos pareigas. Netgi po sūnaus mirties atsakovė nesiteikė tinkamai pranešti apie jo mirtį, apie tai sužinojusi pirma, nesitarė dėl sūnaus pašarvojimo, laidojimo ir kitų su tuo susijusių aplinkybių. Nepranešė kur bus šarvojamas sūnus, apie tai trečiasis asmuo sužinojo iš savo vaikaitės, kuriai, kaip sakė, pranešė ne atsakovė, bet sūnaus draugas.

25.4. Skunde taip pat yra akcentuojamos aplinkybės, jog atsakovė sumokėjo už sūnaus laidotuves ir dėl to ji turėtų būti paskirta už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Su tuo trečiasis asmuo visiškai nesutinka, pažymėjo, kad atsakovė nutyli tam tikras aplinkybes. Nedelsiant po sūnaus mirties, ji pareikalavo trečiojo asmens pateikti kapavietės dokumentus ir nurodė, jog jei nebus pateikti dokumentai, ji sutuoktinį palaidos kitoje kapavietėje. Todėl ji atsakovei atidavė dokumentus, supratusi, jog atsakovė, kaip sutuoktinė, rengiasi organizuoti laidotuves. Kadangi atsakovė visiškai nekomunikavo, nebuvo žinoma, kokias laidojimo išlaidas ji patyrė, dėl to prie jų negalėjo prisidėti. Kaip teisingai pastebėjo teismas, tai, jog atsakovė apsiėmė sutuoktinio laidojimo pareigą, nėra joks netikėtumas, visgi, kad ir kokie buvo atsakovės ir jos mirusio sutuoktinio santykiai, santuokos jie nutraukę nebuvo, tačiau tai nereiškia, jog dėl to ji gali tapti atsakinga už visos kapavietės priežiūrą ir spręsti ką joje laidoti.

25.5. Atsakovė teismui taip pat neatskleidžia ir kitų aplinkybių, kurios yra itin susijusios su jos noru tapti kapavietės prižiūrėtoja. Trečiojo asmens teigimu, kitą dieną po sutuoktinio mirties atsakovė su tėvais ir būriu draugų atvykusi į tuo metu trečiajam asmeniui priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), išvarė tiek ją, tiek ieškovę iš jų namų, teigdama, jog nuo šiol viskas priklauso jai. Kadangi tokios tragedijos akivaizdoje ir dėl savo sveikatos būklės ji nenorėjo konfliktuoti su atsakove, po sūnaus mirties nusprendė minėtą gyvenamąjį namą padovanoti vaikaitei. Atsakovė apie tai sužinojusi labai supyko, siekdama nuginčyti minėtą namo dovanojimo sutartį, pareiškė ieškinį tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui, ir kaip vėliau paaiškėjo, sužinojusi apie dovanojimo sandorį, kitą dieną nuvyko į kapinių priežiūrą ir pateikė melagingą prašymą paskirti ją už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Atsakovė neprašė sutikimų, net nepranešė apie tai, jog ketina atlikti tokius veiksmus. Atsakovės noras tapti kapavietės prižiūrėtoja vertintinas kaip noras atkeršyti už tai, kad minėtas gyvenamasis namas buvo padovanotas ieškovei. Trečiasis asmuo mano, kad paskyrus atsakovę atsakinga už kapavietės priežiūrą, ji iš tiesų neleistų jai būti palaidotai kapavietėje. Atsakovės byloje pateiktas sutikimas, trečiojo asmens vertinimu, yra duotas tik dėl vaizdo, o atėjus lemiamai akimirkai ji arba uždraustų laidoti, dėl ko kiltų nauji, ilgai besitęsiantys ginčai ir artimiesiems neliktų jokio kito pasirinkimo kaip tik palaidoti kitur, arba pradėtų šantažuoti ieškovę, siekdama gauti kokį nors atlygį už tai, kad leistų palaidoti, kas vėlgi sukeltų papildomus konfliktus ir ginčus.

25.6. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad šiuo metu kapavietė yra pilnai įrengta, jai nėra reikalinga atlikti kokius nors didesnius tvarkymo darbus, ji nereikalauja papildomų investicijų. Tiek po sutuoktinio, tiek ir po sūnaus mirties kapavietės priežiūra rūpinosi ir tebesirūpina ji su ieškove. Ar kapavietėje lankosi atsakovė, jai nėra žinoma.

25.7. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad priešingai nei atsakovė, ieškovė gyvena ir dirba Lietuvoje, yra valstybės tarnautoja, puikiai tvarko dokumentus ir neketina išvykti gyventi niekur kitur. Taip pat ieškovė yra geros sveikatos, jauna, o net ir sukūrusi savo šeimą, neapleis kapavietės, nes priešingai nei atsakovės, joje visada bus palaidoti jos artimiausi šeimos nariai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, mano, jog ieškovė yra tinkamiausias žmogus eiti būtent šios – „K.“ kapavietės prižiūrėtojos pareigas bei užtikrinti trečiojo asmens teisę būti palaidotai šalia mylimo vyro ir vienintelio sūnaus. Be to, lankyti kapavietę nei atsakovei, nei jos šeimos nariams niekas niekada neuždraus, nepriklausomai nuo to, kas bus paskirtas už jos priežiūrą atsakingu asmeniu, ir jei atsakovė nesudarys kitos santuokos ir tam neprieštaraus jos dukra bei trečiojo asmens anūkė A. bei kita atsakovės duktė, trečiasis asmuo taip pat neprieštaraus, jog atsakovė būtų palaidota šalia sutuoktinio, nepaisant konfliktiškų tarpusavio santykiai.