- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2-67-752/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06133-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- G Š
- Atsakovas
- L K, L K priešieškinį
- Trečiasis asmuo
- J K, Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“
- Advokatai
- Vidas Adomaitis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G Š ieškinį atsakovei L K ir atsakovės L K priešieškinį ieškovei G Š dėl kapavietės prižiūrėtojo nustatymo, tretieji asmenys J K, Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė G Š ieškiniu prašo nustatyti už Kauno miesto Karmėlavos viešosiose kapinėse esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingą asmenį - ieškovę; priteisti iš atsakovės L K ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad Kauno miesto Karmėlavos viešosiose kapinėse esančioje kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kapavietė) yra palaidotas jos senelis A K ((duomenys neskelbtini)) ir tėvas A K ((duomenys neskelbtini)). Už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu buvo paskirtas A K, kuris mirė ir buvo palaidotas toje pačioje kapavietėje.
1.2. Ieškovė 2020 m. spalio 1 d. su prašymu dėl kapavietės priežiūros atsakingo asmens anuliavimo kreipėsi į Kauno sav. įm. „Kapinių priežiūra“ direktorių R. Čėsną. Prašyme nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirusiojo A K sutuoktinė atsakovė L K atvyko į Kauno sav. įm. „Kapinių priežiūra“ ir pateikė prašymą dėl kapavietės perrašymo jos vardu. Atsakovė pateikė melagingą informaciją, jog mirusiojo giminaičių nėra, todėl jai, kaip mirusiojo sutuoktinei ir vieninteliam asmeniui, buvo priskirta kapavietės priežiūra. Kauno sav. įm. „Kapinių priežiūra“ 2020 m. spalio 19 d. pranešimu Nr. S-321 ieškovę informavo, jog toks atvejis išties buvo, kad atsakovė nurodė, jog kitų kapavietėje palaidotų asmenų giminaičių, kurie būtų suinteresuoti kapavietės priežiūra nėra. Įmonė taip pat informavo, jog kapavietė paliekama be atsakingo asmens, kol visi kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiai raštu nesusitars, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą.
1.3. Ieškovė pažymėjo, jog kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiai, kurie būtų suinteresuoti kapavietės priežiūra yra netgi du – tai ieškovė ir mirusiojo A K motina J K, kuri 2021 m. kovo 5 d. davė rašytinį sutikimą, jog kapavietės prižiūrėtoja būtų skiriama ieškovė. Ieškovė 2021 m. kovo 8 d. su prašymu kreipėsi į atsakovę bei prašė pateikti nuomonę dėl to, jog kapavietės prižiūrėtoja būtų skiriama ji. Atsakovei su prašymu buvo pateiktas ir J. K rašytinis sutikimas. Atsakovės atstovas, 2021 m. kovo 30 d. pateikdamas atsakymą į aukščiau minėtą prašymą, nurodė, jog atsakovė nesutinka, kad ieškovė būtų skiriama kapavietės prižiūrėtoja, nes ji, kaip mirusiojo sutuoktinė bei našlė, ketina prižiūrėti aptariamą kapavietę ir ja rūpintis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nesuteikė rašytinio leidimo, kurio pagrindu ieškovė būtų paskirta kapavietės prižiūrėtoja ir kilus ginčui, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingas asmuo yra ieškovė.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atsakovės priešieškinį ieškovė nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
2.1. Nurodė, kad priešieškinyje, atsakovės nurodyti argumentai dėl kremavimo tėra tik neargumentuota prielaida, kadangi tai, jog sutuoktinis tam tikrais atvejais turi pirmumo teisę vykdyti valią dėl kremavimo ar laidojimo, neįrodo, jog sutuoktinis ir turėtų būti paskiriamas kapavietės prižiūrėtoju kai yra veiksnių vaikų ar kitų giminaičių. Nagrinėjamu atveju atsakovė tapo laidojančiu asmeniu tik dėl to, jog kapavietė liko be prižiūrėtojo po A. K mirties ir jai kaip sutuoktinei niekas nedraudė palaidoti savo vyro, taip pat ji pirma suskubo prisiimti šią pareigą.
2.1. Atsakovės vertinimu ginčas dėl kapavietės prižiūrėtojo paskyrimo kilo ne dėl to, jog atsakovė nesuteikė rašytinio leidimo, tačiau dėl to, jog Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-792-260/2021, kurioje atsakovė ginčija dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovei jos senelė J K padovanojo gyvenamąjį namą. Pareikštu ieškiniu atsakovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į minėtą namą. Tokie atsakovės išvedžiojimai yra niekuo nepagrįsti bei neatitinkantys tikrovės. Ginčas dėl kapavietės prižiūrėtojo paskyrimo kilo ne vien dėl to, jog atsakovė nesuteikė rašytinio leidimo, tačiau taip pat ir dėl to, jog atsakovė 2020 m. rugpjūčio 24 d. Kauno sav. įm. „Kapinių priežiūra“ pateikė prašymą dėl kapavietės perrašymo jos vardu, kuriame nurodė melagingus duomenis, jog kitų, gyvų A. K giminaičių, kurių reikėtų prašyti rašytinio sutikimo dėl kapavietės prižiūrėtojo paskyrimo, nėra. Iš prašymo turinio matyti, kad atsakovė prisiėmė visą atsakomybę dėl pateiktos informacijos tikrumo, vadinasi, ji veikė sąmoningai, siekdama nuslėpti šį faktą nuo ieškovės ir mirusiojo A. K motinos J. K. Tokia atsakovės pozicija sukelia realų ieškovės ir J. K nuogastavimą, jog po J. K mirties, atsakovė, būdama teisėta K šeimos kapavietės prižiūrėtoja, neleistų kapavietėje laidoti senelės, kur yra palaidotas jos vyras bei sūnus.
2.2. Atsakovės nesąžiningumas matyti ir situacijoje, kaip ji gavo kapavietės dokumentus, kuriuos vėliau pateikė Kauno sav. įm. „Kapinių priežiūra“ ir tapo kapavietės prižiūrėtoja. Atsakovė iškart po sutuoktinio mirties, kreipėsi į jo motiną J. K ir pareikalavo atiduoti jai kapavietės dokumentus, kuriuos saugojo J. K. Grasino, jog, jeigu dokumentų nepateiks – A. K bus palaidotas kitoje kapavietėje. Išsigandusi, garbaus amžiaus ir prastos sveikatos J. K, sutiko atiduoti dokumentus, tačiau nė neįtarė, jog jie bus panaudoti ne siekiant palaidoti A. K, tačiau siekiant užvaldyti šeimos kapavietę ir tapti jos teisėta prižiūrėtoja.
2.3. Priešieškinyje klaidingai teigiama, jog kad iki A K mirties, kapaviete visą laiką rūpinosi tik atsakovė su vyru, padėjo atsakovės tėvas V K. Taip pat klaidingai nurodoma, jog tiek atsakovė, tiek jos tėvas V K iki pat A K mirties itin gerai sutardavo su mirusiuoju A K, atsakovė su juo planavo ateitį. Iš tikrųjų po J. K vyro A K mirties, kapavietę prižiūrėjo ne tik atsakovė su A K, tačiau ir ieškovė su savo motina bei J. K, kiek jai leido sveikata. Ieškovei yra puikiai žinomi atsakovės ir ieškovės tėvo santykiai bei tai, jog iki mirties likus keliems mėnesiams jie netgi nebegyveno kartu. Atsakovė iki 2021 m. liepos mėn. gyveno adresu(duomenys neskelbtini), Kaunas, kartu su savo sutuoktiniu ir dukra A K, o ieškovė bei jos sutuoktinis D Š dažnai atvykdavo aplankyti A. K. 2021 m. liepos mėn. tarp atsakovės ir ieškovės tėvo įvyko konfliktas, po kurio ji su dukra A. K išsikraustė gyventi pas savo tėvus, pasiimdama visus savo daiktus. Po šio išsikraustymo, ieškovė su sutuoktiniu parsikraustė gyventi pas A. K, kadangi A. K buvo labai sunku psichologiškai, jis netgi rengėsi nutraukti santuoką su atsakove, su kuria konfliktavo itin dažnai, o visą tai matė ieškovė, jos sutuoktinis bei atsakovės nepilnametė dukra. Atsakovė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje vykusiame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-33938-20, duodama parodymus pati yra paminėjusi, jog dažnai su A. K telefonu kalbėdavo apie skyrybas. Jeigu A K nebūtų ištikusi staigi mirtis ir sutuoktiniai būtų išsiskyrę jam esant gyvam šiuo metu ginčo dėl kapavietės prižiūrėtojo nebūtų, o atsakovė būtų laikomas tiesiog svetimu asmeniu K šeimai. Taigi, atsakovė sąmoningai klaidina teismą dėl kapavietės priežiūros bei jos ir mirusiojo neva gerų santykių.
2.4. Priešieškiniu atsakovė siekia atkreipti dėmesį į tai, kad visas su savo sutuoktinio A K laidojimu susijusias išlaidas apmokėjo būtent ji bei jos tėvas V K, kuris, buvo labai geruose santykiuose su mirusiuoju A K, o ieškovė nei vienu euru neprisidėjo prie šių išlaidų padengimo. Ieškovė su tuo nesutinka, nurodo, jog atsakovė neteisingai nurodo tiek faktą, jog tik atsakovė rūpinosi su A. K laidotuvėmis susijusiais reikalais, tiek, jog A. K ir V. K santykiai buvo geri, taip pat nutyli kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Nedelsiant po ieškovės tėvo mirties, jo motina J. K kreipėsi į D bei A K Č, jog būtų iškaltos ant paminklo raidės ir ieškovės tėvui. Apie tai, jog turėtų būti iškaltos raidės iki keturnedėlio buvo žinoma ir atsakovei. Ieškovė kartu su senele J. K Kauno Šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) parapijoje 2020 m. rugsėjo 27 d. užsakė aukojimą už A ir A K, taip pat 2021 m. rugsėjo 27 d. ieškovė apmokėjo gedulingus pietus. Be kita ko, kadangi atsakovė, kaip sutuoktinė, prisiėmė mirusiojo laidojimo atsakomybę, tai ji turėjo teisę, tačiau jos neįgyvendino ir nepranešė artimiesiems apie tai, kiek kainavo laidotuvių reikmenys ir procedūra, nepasiūlė prisidėti. Nepaisant to, šios aplinkybės neįrodo, jog ji turėtų būti skiriama kapavietės prižiūrėtoja, taip pat, atsižvelgiant į tai, jog A. K paveldėjimas įpėdinėms dar nėra padalintas, atsakovė priėmusi palikimą turės teisę kreiptis į abi įpėdines (ieškovę bei savo dukrą) dėl laidojimo išlaidų padalijimo.
Motyvuojamoji dalis
2.5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė teigia, jog atsakovei tapus kapavietės prižiūrėtoja kiltų reali grėsmė, jog atsakovė neleistų laidoti močiutės J K kapavietėje, kurioje palaidoti jos vyras su sūnumi ir taip būtų nesilaikoma K šeimos susitarimo.
2.6. Nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose, ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti nurodytų aplinkybių pagrindu, o atsakovės priešieškinį atmesti. Duodama paaiškinimus 2022 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje, ieškovė papildomai paaiškino, jog mirus tėčiui, ji norėjo būti kapavietės prižiūrėtoja. Nustebo sužinojusi, kad kapavietės prižiūrėtoja paskirta atsakovė. Kapavietėje palaidotas ne tik jos tėtis, bet ir senelis, toje kapavietėje bus laidojama ir močiutė, nes yra toks susitarimas. Ji neįsivaizduoja, kad kas nors kitas būtų kapavietės prižiūrėtoju. Mano, kad atsakovė neleistų laidoti močiutės. Iki tėčio mirties kapą prižiūrėjo ji, močiutė, giminės iš tėčio pusės. O kai buvo gyvas tėtis, rūpinosi ir jis. Paminklą pirko močiutė, tik užsakė D. Č. Nežino, ar ir atsakovė važiavo tvarkyti kapą. Bet ji senelio net nepažino, tuo tarpu ieškovės santykiai su abiem kapavietėje palaidotais asmenimis buvo labai artimi. Ji pastoviai lanko kapavietę, žino, kad kapavietė buvo planuota K šeimai – seneliui, močiutei, jos tėčiui. Atsakove ji nepasitiki, nes po laidotuvių atsakovė išmetė ją iš namų, apsigyveno ten pati. Su jos tėčiu atsakovė nuolat pykdavosi, jie dažnai gyvendavo atskirai. Atsakovė nei su ja, nei su močiute nesitarė dėl laidotuvių organizavimo, vienasmeniškai priėmė sprendimą būti kapo prižiūrėtoja, melagingai nurodė, kad kitų artimų giminaičių nėra.
II. Atsakovės pozicija ir argumentai
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė paskirti už Kauno miesto Karmėlavos viešosiose kapinėse esančios kapavietės, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), priežiūrą atsakingu asmenį atsakovę; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 21 str. 2 d., mirus asmeniui, kuris šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą, laidojimą organizuoja: kai asmens valia dėl laidojimo pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, jeigu iki testamento paskelbimo valią pareiškęs asmuo nepalaidotas (1 p.); mirusio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą (2 p.). Iš aukščiau aptariamų Įstatymo nuostatų, matyti, kad tuo atveju, jei atitinkamais klausimais kyla ginčas tarp suinteresuotų asmenų, prioritetas eiliškumo tvarka yra teikiamas būtent sutuoktiniui. Ir nors Įstatyme nėra konkrečiai nustatyta, kad nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant klausimą dėl kapavietės prižiūrėtojo paskyrimo prioritetiškai juo turėtų būti skiriamas mirusiojo asmens sutuoktinis, tačiau sisteminė bei loginė aukščiau aptariamų Įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Įstatymo leidėjo valia yra laikyti sutuoktinį prioritetiniu asmeniu kitų asmenų atžvilgiu, į kurio valią laidojant mirusįjį, jį kremuojant, o tuo pačiu sprendžiant klausimą dėl jo paskyrimo kapavietės prižiūrėtoju, turėtų būti atsižvelgiama pirmiausiai. Todėl teigia, kad ne mirusiojo A K dukra, bet jo sutuoktinė, t. y. atsakovė, turi būti paskirta kapavietės prižiūrėtoja. Ieškovė nurodo, kad neva ginčas kilo dėl to, kad mirusiojo sutuoktinė nesuteikia rašytinio leidimo, kurio pagrindu ieškovė būtų paskirta kapavietės prižiūrėtoja. Tačiau atsakovės vertinimu, šis ginčas yra kilęs išimtinai dėl to, kad paralelei Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-792-260/2021, kurioje atsakovė reikalauja pripažinti jai nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, o tuo pačiu yra ginčijama dovanojimo sutartis, remiantis kuria mirusiojo motina J K, kuri formaliai de jure buvo gyvenamojo namo savininkė, padovanojo Ieškovei žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Šiuo ieškiniu ieškovė nori įrodyti tariamą jos gerą buvusį ryšį ir santykį su savo tėvu, mirusiuoju A K, nors nutyli, kad iš esmės vienintelis ieškovės tikslas visada buvo ir yra finansinės naudos gavimas bet kokia kaina. Ieškinyje nurodoma, kad neva kapavietėje taip pat yra ir dar viena laisva laidojimo vieta, kuri, pagal K šeimos susitarimą, turėjo būti skirta J K, tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių tokio susitarimo egzistavimą.
3.2. Ieškovė nurodo, kad kapavietėje yra palaidotas ne tik ieškovės tėvas A K, bet ir senelės J K vyras A K, tačiau ieškovė sąmoningai nutyli, kad tos pačios J K santykiai su jos mirusiu vyru buvo visiškai pašliję, J K gyveno su kitu vyru ir prieš senelio mirtį net negyveno su juo kartu. Ši aplinkybė paneigia bet kokias spekuliacijas apie tai, kad neva egzistavo kažkoks mistinis susitarimas tarp K šeimos apie tai, kad kapavietėje viena vieta dar turėtų būti skirta J K. Be to, ieškovė meluoja ir nurodo tikrovę neatitinkančias aplinkybes, kad neva kapavietės priežiūra faktiškai visą laiką rūpinosi J K, tačiau dėl prastos sveikatos būklės ji negali eiti kapavietės prižiūrėtojos pareigų ir norėtų, jog jas užimtų būtent ieškovė, kadangi ji yra jos vienintelė vaikaitė, o šią kapavietę laiko šeimos kapaviete. Pirmiausiai priešingai nei nurodo ieškovė, kapaviete visą laiką rūpinosi būtent atsakovė su vyru, padėjo atsakovės tėvas V K, o ne J K. Be to, jei J K būtų rūpinusi kapaviete, ji pati būtų tapusi oficialiai atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniui po savo vyro A K mirties. Tačiau dėl jos iš esmės visiškai faktiškai nutrūkusių santykių su vyru ir naujo gyvenimo draugo atsiradimo, būtent atsakovės vyras A K ir tapo atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, bet ne J K, kuri dar iki atsakovės sutuoktinio A K tėvo mirties gyveno jau kitu adresu ir nevedė kartu bendro ūkio. Argumentas, kad neva dėl sveikatos būklės J K negali rūpintis kapaviete yra viso labo deklaratyvus teiginys ir pretekstas ieškovei pareikšti ieškinį.
3.3. Ieškovė akivaizdžiai meluoja ir nurodo visiškai nepagrįstus teiginius apie tai, kad mirusiojo A K ir atsakovės santykiai iki A K mirties kurį laiką nebuvo geri, sutuoktiniai paskutiniu metu netgi nebegyveno kartu, L K nesirūpino juo. Ieškovė nėra ir niekada nebuvo A K ir L K šeimos narys, kartu negyveno, todėl jai apskritai nėra ir negali būti žinomos A K ir atsakovės tarpusavio santykiai ir peripetijos. Kita vertus, tai yra viso labo deklaratyvūs ir neįrodyti teiginiai. Priešingai nei nurodo ieškovė, tiek ji, tiek jos tėvas V K itin gerai sutardavo su mirusiuoju A K, planavo ateitį, kūrė savo gerovę. Ieškovė visą laiką būdavo apimta pavydo dėl to, kad tiek tėvui A K, tiek atsakovei viskas gerai sekasi, o ieškovės santykis su tėvu pasireikšdavo išimtinai pastoviu pinigų reikalavimu.
3.4. Nors ieškovė teigia, kad neva L K niekuo neprisidėjo prie kapavietės įrengimo – paminklą pastatė ir raides ant paminklo iškalė mirusiojo pusseserė su vyru, tačiau ieškovė eilinį kartą nutyli ir teismui nenurodo kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausiai aplinkybė dėl paminklo pastatymo ir raidžių iškalimo nėra pagrindžiama jokiu rašytiniu įrodymu. Antra vertus, paminklas kapavietėje buvo pastatytas ne už ilgo po to, kai mirė A K tėtis, dar 2004 metais, o paminklo įsigijimu rūpinosi atsakovės sutuoktinis A K. Tad ieškovė akivaizdžiai meluoja, kad paminklą pastatė J K. Trečia vertus, iš karto po sutuoktinio A K laidotuvių atsakovė paprašė A Č, kad jis iki keturnedėlio iškaltų raides ant paminklo, kad susirinkus jo pagerbti jau būtų buvęs užrašas. Ketvirta vertus, pažymėtina, kad visas su savo sutuoktinio A K laidojimu susijusias išlaidas apmokėjo būtent atsakovė bei jos tėvas V K, kuris buvo labai geruose santykiuose su mirusiuoju A K, o ieškovė nei vienu euru neprisidėjo prie šių išlaidų padengimo. Sutartį dėl laidojimų paslaugų teikimo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sudarė būtent atsakovė, atsakovės pavedimu už duobės iškasimą ir užkasimą su papuošimu sumokėjo atsakovės tėvas V K, prekes ir paslaugas, susijusias su laidojimu, o taip pat PVM sąskaita – faktūra už aukščiau nurodytas paslaugas buvo išrašyta atsakovės vardu, kuri ir už šias paslaugas sumokėjo. Ieškovės argumentai yra ant tiek persismelkę melu, kad ji „pamiršta“, jog jos mirusysis tėtis A K susilaukė su atsakove dukros A, kuri laikytina jos seserimi, o J K atžvilgiu – tikra vaikaitė. Taigi, ieškovė teismui nurodo akivaizdžiai melagingus faktus, kad neva ji yra vienintelė J K ir tai iliustruoja ieškovės nesąžiningumą.
3.5. Melagingas ieškovės argumentas, kad šiuo metu kapaviete taip pat faktiškai rūpinasi ieškovė su mama Š K (pirmąja mirusiojo A K žmona) bei senele J K. Atsakovės sutuoktinio A K santykiai su pirmąja žmona buvo itin konfliktiški, tarp jų buvo vykęs teisminiai procesai, kuriuose šalys turėjo priešingą teisinį suinteresuotumą, todėl visiškai nelogiška būtų teigti, kad po tokių konfliktų Š K pastoviai prižiūrėtų ir rūpintųsi jos buvusio sutuoktinio A K kapaviete. Antra vertus, atkreiptinas dėmesys į ieškovės nurodytų argumentų visišką nenuoseklumą – vienu atveju ieškinyje ji nurodo, kad dėl sveikatos būklės senėle J K negali eiti kapavietės prižiūrėtojos pareigų, o kitoje ieškinio vietoje jau teigia, kad faktiškai kapaviete rūpinasi ir J K. Nei J K, nei pačiai ieškovei niekada nerūpėjo kapavietė, ja jos nesirūpino, kadangi visą laiką kapaviete rūpinosi A K ir atsakovė, atsakovės tėvas, o po A K mirties – tik atsakovė su tėvu V K.
3.6. Ieškovė kaltina atsakovę tariamu nesąžiningumu, tačiau pati ieškovė akivaizdžiai klaidina teismą, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nuslepia teisiškai reikšmingas aplinkybes, kas tik patvirtina jos pačios nesąžiningumą. Leidimas laidoti buvo gautas dėl to, kad atsakovę ir mirusįjį siejo šeiminiai vyro ir žmonos santykiai, atsakovė buvo artimiausias jam asmuo, todėl logiška ir teisinga, kas kapavietės prižiūrėtoja turėtų būti atsakovė. Vien tai, kad atsakovė nesusisiekė su mirusiojo mama bei dukra, neprašė sutikimo dėl kapavietės prižiūrėtojo paskyrimo, visiškai nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo bei neįrodo, kad būtent ieškovė turėtų būti paskirta kapavietės prižiūrėtoja. Priešingai, atsakovė kvietė ieškovę ir J K į keturnedėlį, tačiau pastarosios neatvyko. Maža to, iš karto po A K mirties vietoje to, kad laikytųsi savo įsipareigojimo perrašyti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą atsakovės vardu, J K ir ieškovė atliko nesąžiningus veiksmus, kurių pasėkoje gyvenamasis namas buvo perleistas ieškovei ir dėl kurio nuosavybės teisės priklausymo šiuo metu, kaip jau nurodyta aukščiau, vyksta teisminis ginčas. Dėl aukščiau išvardintų argumentų ir motyvų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
3.7. Teismo posėdžių metu atsakovė ir jos atstovas priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškinį prašė atmesti. Duodama paaiškinimus 2022 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje, atsakovė papildomai paaiškino, kad ji labai mylėjo savo vyrą. Skirtis su juo neketino, nors pripažįsta, kad dėl jo girtavimo kartais buvo pavojinga su juo gyventi, dėl saugumo jai tekdavo išvykti. Bet norėjo jam padėti, o ne išsiskirti. Ieškovė jos nekentė, nors ji nėra kalta dėl jos tėvų skyrybų. Ji su savo vyru A. K prižiūrėjo kapavietę, kurioje buvo palaidotas sutuoktinio tėvas A K. J K buvo apleidusi savo vyrą A, su juo negyveno. Jos vyras labai mylėjo savo tėvą, tvarkė kapą. Be jos ir sutuoktinio, kapavietę dar prižiūrėjo jos sesuo, tėvas. G kapaviete nesirūpino. A K mirus, ji organizavo laidotuves, gavo išmoką, lanko ir prižiūri jo kapą. Tai daryti jai niekas netrukdo. Sutuoktinis nebuvo išreiškęs savo valios, kur turėtų būti palaidotas. Jos sprendimą laidoti tame kape lėmė tai, kad vyras labai mylėjo savo tėvą. Dėl močiutės laidojimo tame kape ji neprieštarauja. Taip pat sutiktų išsikasti savo vyrą ir jo tėvą. Jokių kapavietės dokumentų iš J K ji negavo, o gavo iš Kapinių priežiūros. Tuo metu nei su ieškove, nei su trečiuoju asmeniu ji nebendravo, todėl jų sutikimo tapti kapavietės prižiūrėtoja nepaprašė.
III. Trečiųjų asmenų pozicija ir argumentai
4. Trečiasis asmuo Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ atsiliepime į ieškinį bei priešieškinį nurodė, kad ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį spręsti teismo nuožiūra.
4.1. Nurodė, kad pagal Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ turimus duomenis, Kauno miesto Karmėlavos viešosiose kapinėse esančioje kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. lapkričio 11 d. pirmasis buvo palaidotas A K, atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu buvo paskirtas A K. 2020 m. rugpjūčio 27 d. kapavietėje buvo palaidotas ir pats už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo A K.
4.2. 2020 m. rugsėjo 24 d. atsakovė Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ pateikė prašymą pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, kuriame nurodė, jog Kauno miesto Karmėlavos viešosiose kapinėse esančioje kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra palaidotas jos uošvis A K ir vyras A K. Prašyme taip pat buvo nurodyta, jog kitų kapavietėje palaidotų asmenų giminaičių ar kitų suinteresuotų asmenų, kurie galėtų prižiūrėti kapavietę, nėra. Įvertinus prašyme nurodytą informaciją bei pateiktus dokumentus kapavietės priežiūra buvo perrašyta atsakovei.
4.3. 2020 m. spalio 1 d. Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ gavo ieškovės prašymą dėl kapavietės priežiūros atsakingo asmens anuliavimo, kuriame buvo nurodyta, jog sutikimo kapavietės priežiūrą perrašyti atsakovės vardu nei ieškovė nei jos močiutė J K nedavė. Ieškovė prašė anuliuoti kapavietės priežiūros perrašymą todėl, kad atsakovė siekdama tapti už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu pateikė melagingą informaciją. Atsižvelgdami į naujai paaiškėjusias aplinkybes, jog atsakovės 2020 m. rugsėjo 24 d. prašyme dėl kapavietės priežiūros perrašymo buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti ir neišsami informacija bei nebuvo pateikti kitų giminaičių rašytiniai sutikimai kapavietės priežiūra paskirti atsakovės vardu, buvo nuspręsta įvykusį kapavietės perrašymą atsakovės vardu anuliuoti. Ieškovei bei atsakovei registruotu paštu buvo išsiųsti pranešimai, jos informuotos apie L K nuo 2020 m. spalio 16 d. panaikintą Kauno miesto Karmėlavos viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą, paliekant kapavietę be atsakingo asmens tol, kol visi kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiai raštu nesusitars, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą.
4.4. Nurodė, kad Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ vykdo tik formalų įrašų apie kapaviečių prižiūrėtojus administravimą, užtikrina tokių asmenų paskyrimo ir jų pateiktų dokumentų atitiktį tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatoms, tačiau neturi sprendimo teisės esant dviejų ir daugiau kapavietės priežiūra suinteresuotų asmenų ginčui. Tai reiškia, kad esant rašytiniam ieškovės ir atsakovės susitarimui arba teismo sprendimui, Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ kiltų pareiga atlikti formalius laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalų įrašų pakeitimus bei pakoreguoti už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis.
5. Trečiasis asmuo J K atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
5.1. Nurodė, kad jos vyras A K mirė (duomenys neskelbtini) d. ir buvo palaidotas ginčo kapavietėje, kurią gavo būtent po jo mirties. Buvo paskirta trijų vietų kapavietė, kadangi buvo trijų asmenų šeima – ji, jos vyras ir sūnus A K. Atsižvelgiant į tai, mano, kad kapavietėje turėtų būti palaidoti išskirtinai ji su vyru ir sūnus. Po vyro mirties, pasitarę nusprendė, jog prižiūrėtoju turėtų būti paskirtas sūnus A. K, kadangi tuo metu tikėjosi, jog po vyro kapavietėje pirmoji bus palaidota ji ir nesitikėjo, kad sūnus numirs anksčiau. Po sūnaus mirties, jo žmona – atsakovė, pareikalavo pateikti kapavietės dokumentus, antraip pagrasino sūnų palaidoti kitoje kapavietėje. Dokumentus atsakovei davė, net nepagalvojo, kad atsakovė nori tapti kapavietės prižiūrėtoja. Ją ištiko šokas, kai sužinojo, jog atsakovė buvo paskirta kapavietės prižiūrėtoja, nurodydama melagingus duomenis, kad daugiau jokių artimųjų nėra.
5.2. Kapavietės priežiūra po sūnaus mirties daugiausia rūpinasi ji su ieškove, kuri nuveža ją į kapines, nuperka reikalingų priežiūrai ir tvarkymui reikmenų. Mano, jog būtent ieškovė ir turi būti paskirta naująja kapavietės prižiūrėtoja, kadangi yra jauna, sveika, rūpinasi kapaviete, puikiai tvarkosi su dokumentais. Ji ja pasitiki. Savarankiško reikalavimo dėl kapavietės priežiūros nereiškia vien dėl savo sveikatos būklės, taip pat nenori, jog po jos mirties susiklostytų situacija, kad svetimas žmogus pretenduotų į kapavietės priežiūrą.
5.3. Nurodė, kad atsakovės ir sūnaus santykiai nebuvo geri, jie daug metų pykosi, o prieš sūnaus mirtį atsakovė nė negyveno su sūnumi nuolatos bei ketino nutraukti santuoką. Atsakovė yra dar jauna ir tikėtina jog ateityje sukurs naują šeimą, todėl prižiūrėtoja turėtų būti paskirta ieškovė. Be to, mano, kad atsakovės siekis tapti kapavietės prižiūrėtoja yra nesąžiningas ir nesusijęs su tuo, kad joje palaidotas jos vyras, o kaip kerštas už ieškovei padovanotą gyvenamąjį namą.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė A K, kuris buvo ieškovės tėvas, atsakovės sutuoktinis, trečiojo asmens J K sūnus. Au K palaidotas Kauno miesto Karmėlavos viešosiose kapinėse esančioje kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kapavietė), kurioje(duomenys neskelbtini). jau buvo palaidotas A K, mirusio A K tėvas, ieškovės senelis, trečiojo asmens J K sutuoktinis. Asmeniu atsakingu už kapavietės priežiūrą iki mirties buvo A K. 2020 m. rugsėjo 24 d. atsakovė kreipėsi į Kauno savivaldybės įmonę „Kapinių priežiūra“ prašydama pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį. Atsakovė nurodė, kad už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo mirė, kitų artimų giminaičių nėra. Ieškovė 2020 m. spalio 1 d. kreipėsi dėl kapavietės priežiūros atsakingo asmens anuliavimo. Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 2020 m. spalio 16 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-10 įrašas, jog už kapavietės priežiūrą yra atsakinga atsakovė, pripažintas negaliojančiu. Apie priimtą įsakymą 2020 m. spalio 19 d. informuota atsakovė, taip pat jai pranešta, kad kapavietė paliekama be atsakingo asmens tol, kol visi kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiai raštu nesusitars, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, o ginčai tarp giminaičių sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
7. Kapinių priežiūra organizuojama vadovaujantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymu (toliau ŽPLĮ) ir kitais teisės aktais. ŽPLĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kapas – vieta, kurioje užkasti žmogaus (žmonių) palaikai. Kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti (ŽPLĮ 2 straipsnio 3 dalis). ŽPLĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus bei paslaugų atlikimo tvarką, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Vyriausybė.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 20 punkte nustatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo, įrašytas žurnale kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis.
9. Vadovaujantis Taisyklių 20 p. nuostata, išskiriami trys pagrindai, kada ir kokie asmenys turi teisę būti paskirti oficialiais kapavietės prižiūrėtojais: pirmasis pagrindas apibrėžia atsakingo asmens paskyrimą laidojant pirmą kartą, tokiu atveju atsakingu asmeniu tampa laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša (Kapinių tvarkymo taisyklių 20 p.); antrasis pagrindas, kada asmuo gali būti paskiriamas kapavietės prižiūrėtoju, tai paskirtajam atsakingam asmeniui mirus arba dėl kitų priežasčių negalint rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra (Kapinių tvarkymo taisyklių 21 p.). Šiuo pagrindu atsakingu už kapavietės priežiūra asmuo gali būti paskirtas tik tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: raštu susitarus atsakingo asmens giminaičiams ir sutuoktiniui; arba raštu susitarus kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir sutuoktiniui. Trečiasis pagrindas, kada asmuo paskiriamas atsakingu už kapavietę asmeniu, kai kapavietė teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama neprižiūrima (Kapinių tvarkymo taisyklių 24 p.): joje palaidotų asmenų giminaičiams (pirmenybė); arba tose kapinėse palaidotų asmenų giminaičiams (pirmenybė); arba kitiems bet kuriems suinteresuotiems asmenims. Teisės aktuose nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, kada asmuo gali būti paskirtas kapavietę prižiūrinčiu asmeniu.
10. Kapinių tvarkymo taisyklėse atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas yra siejamas su juridiniu faktu – tokio asmens įregistravimu laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo yra nurodomas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale jo paties iniciatyva ir valia.
11. Iš byloje pateikto Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo sistemos išrašo nustatyta, kad ginčo kapavietė buvo gauta 2004 m. lapkričio 11 d., laidojant ieškovės senelį A K. A K buvo vedęs, jo sutuoktinė J K. Tačiau iš 2004 -11-10 Laidojimo leidimo Nr. 2164 nustatyta, kad už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu buvo įrašyta ne sutuoktinė, o mirusiojo sūnus A K. A. K, jau būdamas už kapo priežiūrą atsakingu asmeniu, (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su atsakove, su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A K (šios bylos nagrinėjimo metu ji yra nepilnametė). Ieškovė yra A K dukra iš jo pirmosios santuokos su ieškovės motina Š K. (duomenys neskelbtini) mirus A K, kapavietė liko be atsakingo asmens.
12. Kaip nustatyta, 2020 m. rugsėjo 24 d. atsakovė pateikė prašymą paskirti ją už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, nurodydama, jog už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo A K mirė ir yra palaidotas šioje kapavietėje, kurioje taip pat palaidotas jo tėtis A K. Taip pat nurodė, kad kapavietėje „palaidotų žmonių artimų giminaičių nėra daugiau, visą teisinę atsakomybę dėl čia pateiktos informacijos prisiimu sau“. Ši atsakovės nurodyta informacija akivaizdžiai neatitiko tikrovės, nes jai neabejotinai buvo žinoma apie kapavietėje palaidotų asmenų artimuosius giminaičius – A K pilnametę dukrą (ieškovę) ir A K sutuoktinę (trečiąjį asmenį J K). Atsakovės paaiškinimu, ji šią informaciją nuslėpė vien todėl, kad tuo metu su ieškove ir trečiuoju asmeniu nebendravo, jų santykiai konfliktiški.
13. Byloje nustatyta, kad atsakovės prašymas buvo patenkintas, padarytas įrašas, kad ji yra atsakinga už minėtos kapavietės priežiūrą. Tačiau paaiškėjus, kad atsakovės pateikta informacija neatitinka tikrovės, 2020 m. spalio 16 d. Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ Įsakymu Nr. V-10 minėtas įrašas buvo pripažintas negaliojančiu, o ieškovei bei atsakovei registruotu paštu buvo išsiųsti pranešimai ir jos informuotos apie tai, kad kapavietė palikta be atsakingo asmens tol, kol visi kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiai raštu nesusitars, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą.
14. Taigi, nepaisant minėto nesąžiningo atsakovės elgesio ir įrašo anuliavimo, vadovaujantis Taisyklių 20 p. nuostata, paskirtajam už kapavietės priežiūrą atsakingam asmeniui mirus, atsakovė, kaip ir ieškovė ir trečiasis asmuo, turi teisę pretenduoti būti paskirta už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, kadangi ji yra kapavietėje palaidoto asmens sutuoktinė.
15. Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo nesutaria, kas turėtų būti paskirtas už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, nors kapavietėje yra palaidoti tiek ieškovei, tiek atsakovei ir trečiajam asmeniui artimi ir brangūs žmonės.
16. Ieškovės noras būti atsakingai už kapavietės priežiūrą grindžiamas tuo, kad ji yra abiejų kapavietėje palaidotų asmenų artimoji giminaitė, kad kapavietė buvo suteikta K šeimai dar iki atsakovei tampant A K sutuoktine, kad kapavietę įrengė, pastatė paminklą, iškalė raides jos močiutė J K, kuri sutinka, jog ieškovė būtų paskirta už kapavietę atsakingu asmeniu. Ieškovė taip pat teigė, jog ji kapavietę lanko, ją prižiūri. Tapusi už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, ji sutiktų, kad kapavietėje būtų laidojama J K, o taip pat ir atsakovė.
17. Tuo tarpu atsakovė neigė ieškovės nurodytus argumentus, teigė, jog tik ji su sutuoktiniu rūpinosi kapaviete, paminklą pastatė jos sutuoktinis, o raidės iškaltos jos prašymu. Ji taip pat pateikė sutikimą, kad tapusi atsakingu asmeniu, ji sutiktų, kad kapavietėje būtų laidojama J K, o kapavietėje jau palaidotų asmenų neišlaidotų.
18. Vertinant minėtus šalių argumentus, pažymėtina, jog ieškovė tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į priešieškinį, tiek 2022 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog trijų vietų kapavietė buvo gauta K šeimai ir joje yra dar viena laisva vieta, kuri pagal šeimos susitarimą turėjo būti skirta J. K. Atsakovė teigė, kad ši ieškovės nurodyta aplinkybė neįrodyta ir nepagrįsta. Tačiau iš į bylą pateikto 2004 m. lapkričio 10 d. laidojimo leidimo Nr. 2164 matyti, kad ginčo kapavietė buvo išskirta mirus A K, kuris buvo susituokęs su J K, o už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu paskirtas A K, kuris tuo metu su atsakove dar nebuvo vedęs. Taigi, visiškai akivaizdu, kad ginčo kapavietė buvo paskirta K šeimai, kuriai atsakovė dar nepriklausė. Atsakovė su A K susituokė tik 2014 metais, kai kapavietė jau seniai buvo gauta ir įrengta.
19. Nors atsakovė neigė ieškovės nurodytus argumentus, kad ginčo kapavietės priežiūra rūpinosi J K, tačiau iš byloje apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, kad J K po savo sutuoktinio, A K mirties, pilnai įrengė kapavietę ir ja rūpinosi. Tiek J K pateikdama atsiliepimą į ieškinį, tiek liudytojai – Š K (ieškovės motina), V A (A K sesuo), I Č (A K pusseserės dukra) ir D Č (A K pusseserė) apklaustos teismo posėdžio metu nurodė, jog kapavietės paminklą važiavo pirkti D Č su Š K. Už paminklą sumokėjo 1 300,00 Lt, kuriuos joms davė J K. Taip pat nemokamai raides ant paminklo suklijavo mirusiojo pusseserė D Č, su vyru A Č, kurie verčiasi šia veikla. Mirus A K nedelsiant buvo paženklinta, jog tai yra ne „K“ kapas, tačiau „K“ šeimos kapavietė, kadangi ant paminklo buvo suklijuotos raidės „K“. Liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, o ir atsakovė nepateikė įrodymų paneigiančių liudytojų nurodytas aplinkybes.
20. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ginčo kapavietė gali būti laikoma K šeimos kapaviete, kurioje palaidoto A K šeimos nariai (sūnus ir sutuoktinė), pat pagrįstai galėjo tikėtis būti palaidoti jiems mirus. Kaip nustatyta, K šeimos narys A K šioje kapavietėje jau yra palaidotas. Tačiau trečiasis asmuo J K nuogąstauja, jog ji kapavietėje nebus palaidota, kadangi mirus už kapavietę atsakingam asmeniui A. K, už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu pretenduoja tapti atsakovė, su kuria J K santykiai nėra geri.
21. Kadangi už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo turi teisę spręsti dėl kapavietėje laidojamų asmenų, tokie trečiojo asmens, o taip pat ir ieškovės nuogąstavimai, kad kapavietėje negalės būti palaidota jos močiutė, yra pagrįsti. Nors nagrinėjamu atveju L K yra pateikusi rašytinų sutikimą, jog paskyrus kapavietės prižiūrėtoja ji sutiktų, kad J. K būtų laidojama kapavietėje, tačiau esant konfliktiškiems atsakovės ir trečiojo asmens santykiams bei vykstant teisminiams ginčams, ieškovė, kuri yra trečiojo asmens vaikaitė ir kuria J. K pasitiki, laikytina tinkamesne būti paskirta už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu.
22. Atsakovės argumentai, kad ji rūpinosi mirusio sutuoktinio A K laidotuvėmis bei mokėjo laidotuvių išlaidas, teismo vertinimu, nėra reikšmingi sprendžiant nagrinėjamą ginčą. Teismas pažymi, kad visiškai natūralu, jog sutuoktinio laidotuvėmis rūpinosi ir jas finansavo atsakovė, kaip mirusiojo sutuoktinė. Tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog būtent dėl nurodytų aplinkybių kapavietės prižiūrėtoja turėtų būti paskirta atsakovė.
23. Atsakovė taip pat teigė, kad ji, o ne ieškovė ir trečiasis asmuo J. K rūpinasi ginčo kapaviete. Ieškovė neginčijo, jog atsakovė kapavietę lanko, padeda gėlių. Tačiau ieškovė ir trečiasis asmuo J K nurodė, jog jos taip pat lanko kapavietę, ja rūpinasi, ieškovė nuveža ten J K, nuperka įvairių reikmenų reikalingų kapavietės tvarkymui. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad kažkuri iš šalių nesirūpina kapaviete, jos nelanko. Teismas pažymi, kad teisę rūpintis artimųjų kapais turi visi asmenys ir ją išsaugo nepriklausomai nuo to, ar jie yra paskirti atsakingais už kapavietės priežiūrą asmenimis.
24. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, taip pat į tai, kad trečiasis asmuo J. K, kuri taip pat turi teisę pretenduoti būti paskirta atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, nes jos artimiausi asmenys, t.y. vyras ir sūnus, yra palaidoti ginčo kapavietėje, tačiau dėl prastos sveikatos būklės, garbaus amžiaus mano, jog tinkamai eiti kapavietės prižiūrėtojo pareigų negalėtų ir siūlo kapavietės priežiūrą pavesti ieškovei, sprendžia, jog ieškovė yra tinkamesnis asmuo, nei atsakovė prižiūrėti kapavietę. Ieškovė yra jauna, pilnametė, yra nurodžiusi, kad yra valstybės tarnautoja ir neketina niekur išvykti iš Lietuvos. Ji ketina užtikrinti kapavietės tinkamą priežiūrą ir išreiškusi norą tapti atsakingu už ginčo kapavietę asmeniu. Ji taip pat siekia rūpintis šeimos kapaviete, ją išsaugoti ir įgyvendinti tiek A K, J K ir A K norą turėti šeimos kapavietę, tiek ir J K norą būti palaidotai šalia jos sutuoktinio ir vienintelio sūnaus.
25. Ieškovę su kapavietėje palaidotais asmenimis sieja tiesioginiai giminystės ryšiai. Tuo tarpu atsakovė nėra A K giminaitė. Ji yra A K sutuoktinė. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ji daug laiko praleidžia užsienyje ten dirba. Tai patvirtino pati ieškovė ir jos tėvas V o K, apklaustas liudytoju 2022 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu, kuriame jis paminėjo, jog atsakovė dažnai vyksta į įvairias pasaulio šalis užsidirbti. Atsakovė yra jauna, nevengia leisti laiką vyrų draugijoje. Tai patvirtina byloje pateikta fotonuotrauka. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog atsakovė galimai planuoja ateityje sukurti kitą šeimą. Pažymėtina, jog mirusiojo sutuoktinio statusą turi tik sutuoktinis, po sutuoktinio mirties nesudaręs naujos santuokos. Atsakovei sudarius naują santuoką, ji prarastų mirusiojo, A K, sutuoktinės statusą nuo kitos santuokos sudarymo dienos. Tokiu atveju, atsakovė nebūtų nei šeimos narė, nei mirusiojo sutuoktinė ir neturėtų jokių teisių į šeimos kapavietę.
26. Kaip minėta, nebuvimas oficialiu už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu neatima galimybės rūpintis kapaviete ir ją tvarkyti. Paskyrus ieškovę už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, atsakovė neprarastų teisės ir galėtų toliau lankyti ir tvarkyti kapavietę, t. y. aplankyti, atnešti gėlių, uždegti žvakę. Taip pat teismas įvertina, kad nagrinėjant bylą tiek ieškovė, tiek J K byloje pateikė ir rašytinius sutikimus, kuriais sutinka, jog ieškovę paskyrus už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, atsakovė galėtų būti palaidota šalia sutuoktinio, jeigu tam neprieštarautų atsakovės dukros – A K ir G R.
27. Taip pat, tenkinant ieškovės ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmetant, teismas vertina ir byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovės bei ieškovės ir trečiojo asmens J K santykiai yra itin konfliktiški, tarp šalių vyksta teisminiai ginčiai, atsakovė buvo išsakiusi ketinimą išsikasti A K ir A K palaikus, jeigu ieškovė bus paskirta už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Nors 2022 m. spalio 7 d. atsakovė byloje pateikė sutikimą, kad sutiktų, jog ginčo kapavietėje būtų palaidota J K ir pasižadėjo savo sutuoktinio bei jo tėvo iš kapavietės neperlaidoti, jei ji būtų paskirta už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, teismas sprendžia, kad atsakovės pateiktas sutikimas nesudaro pagrindo spręsti, kad tenkintus priešieškinį, ateityje būtų išvengta ginčų bei konfliktų prižiūrint ir priimant sprendimus dėl ginčo kapavietės. Todėl teismas vertina, kad tenkinus ieškinį bus labiau įgyvendinti teisingumo, protingumo ir teisėtumo principai.
28. Dėl šalių nurodytų aplinkybių, susijusių su šalių gyvenimo peripetijomis, teismas nepasisako, kadangi jos yra nereikšmingos nagrinėjant ginčą. Tai laikytina tarpusavio santykių aiškinimosi būdu, emocijomis, kurios neaktualios sprendžiant šalių ginčą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis ir 2 212,95 Eur už byloje suteiktą teisinę pagalbą. Išlaidas už teisinę pagalbą sudaro išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
31. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.
Paskirti už Kauno miesto Karmėlavos viešosiose kapinėse esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingu asmeniu ieškovę G Š, asmens kodas(duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės(duomenys neskelbtini), asmens kodas(duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį ir 2 212,95 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvylikos eurų 95 ct) teisinės pagalbos išlaidas.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.