- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-08
- Bylos Nr.
- 2-1387-807/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13114-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Ieškovas
- M. B. S.
- Atsakovas
- UAB NT valdymo
- Advokatai
- Viktoras Gecas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Raimondai Vičienei, dalyvaujant ieškovei M. B. S. ir ieškovės atstovui advokatui Viktorui Gecui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) NT valdymo koncernas LT atstovui R. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. B. S. ieškinį atsakovui UAB NT valdymo koncernas LT dėl piniginės prievolės, atsiradusios iš sutarties, nevykdymo, baudos ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė M. B. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-5), prašydama priteisti iš atsakovo UAB NT valdymo koncernas LT 363 Eur įsiskolinimą, 3000 Eur dydžio baudą, 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu sudarė 2020-11-24 Preliminariąją turto pirkimo pardavimo sutartį Nr.B-B-H2, kuria atsakovas (busimasis pardavėjas) įsipareigojo ieškovei (būsimam pirkėjui) pastatyti ir parduoti, o ieškovė įsipareigojo pirkti ir notarine forma sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį dėl atsakovo statomo gyvenamosios paskirties 1 (vieno) kambario buto, kurio projektinis Nr.B-H2, preliminarus buto plotas - 27,14 kv.m. ir dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dydžio dalies pirkimo. Ieškovė, patvirtindama savo ketinimą pirkti paminėtą nekilnojamąjį daiktą, tinkamai įvykdė Preliminariosios sutarties 5.1.p. ir atsakovui 2020-11-28 sumokėjo avansinę 8 000 Eur dydžio įmoką. Pagal Preliminariosios sutarties 2.3.p. šalys susitarė, kad pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis pas notarą bus sudaryta iki 2021-12-23. Atsakovas nevykdė Preliminariosios sutarties, todėl nesudarė pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties pas notarą, tačiau ieškovei grąžino 8 000 Eur. Laikotarpiu nuo 2020-11-24 iki 2022-02-11 atsakovas neteikė ieškovei informacijos apie statomą gyvenamosios paskirties pastatą, atsakovas taip pat nepriėmė ieškovės paštu siunčiamų dokumentų, t.y. atsakovas kaip nekilnojamojo turto objekto statytojas (vystytojas) būsimo pirkėjo (ieškovės) atžvilgiu elgėsi pasyviai. Ieškovė 2021-04-21 atsakovui papildomai sumokėjo 363 Eur, kuriuos atsakovas įvardijo kaip Preliminariosios pirkimo - pardavimo sutarties Nr.B-B-H2 2020-11-26 pakeitimų bute administravimo mokesčiu, tačiau šių piniginių lėšų atsakovas ieškovei negrąžino. Ieškovės vertinimu, atsakovas šias pinigines lėšas priėmė iš ieškovės ir tokiu būdu galimai dėl akių demonstravo atitinkamą savo rūpestį ir / ar pastangas dėl ieškovei statomo buto. Ieškovė mano, kad dabar yra aišku, jog atsakovas niekada neketino tinkamai vykdyti Preliminariosios sutarties, kadangi atsakovas niekada nesiekė pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, tačiau atsakovas vienašališkai savo iniciatyva nutraukė Preliminariąją sutartį, bet jis ieškovei nepateikė jokių paaiškinimų dėl tokių savo veiksmų. Atsakovas dėl negražintų 363 Eur nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaitą, todėl atsakovas įpareigotinas grąžinti šias pinigines lėšas ieškovei. Teigia, kad atsakovas vienašališkai savo iniciatyva nutraukė Preliminariąją sutartį, apie tokį savo sprendimą nepranešė ieškovei, atsakovas net neketino sudaryti Pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau atsakovas pats savo iniciatyva be paaiškinimo ir / ar atitinkamo pranešimo grąžino ieškovei 8000 Eur dydžio avansinę įmoką. Tokie atsakovo veiksmai patvirtino jo nerūpestingumą dėl tinkamo Preliminariosios sutarties įvykdymo, patvirtino ieškovo teisėtų lūkesčių įsigyti butą ignoravimą ir atsakovo kaltę dėl Pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties nesudarymo iki 2021-12-23. Dėl šių priežasčių ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas pagal Preliminariosios sutarties 9.4.p. reglamentavimą ieškovei sumokėtų šalių sutartą 3 000 Eur dydžio piniginę baudą. Taip pat teigia, kad laikotarpiu nuo 2020-11-28 iki 2021-01-21 atsakovas nemokamai naudojosi ieškovės lėšomis sumoje 8 000 Eur, Preliminarią sutartį sudarė tik dėl akių, net neketindamas jos vykdyti. Ieškovė laikotarpiu nuo 2020-11-24 iki 2022-01-24 patyrė teisinio neapibrėžtumo ir nežinomybės jausmą, todėl ieškovė atitinkamai patyrė neigiamas emocijas - atitinkamus išgyvenimus dėl situacijos nežinojimo, nusivylimą dėl atsakovo nebendradarbiavimo ir dėl atsakovo kaltės neįvykusio piniginių lėšų investavimo į nekilnojamąjį daiktą, dėl atsakovo žinioje laikotarpiu nuo 2020-11-28 iki 2022-01-24 esančių ieškovės 8000 Eur dydžio piniginių lėšų. Šios visos neigiamos faktinės aplinkybės sudaro teisines prielaidas ieškovei reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo. Šalių sudaryta Preliminarioji sutartis turi įstatymo galią, tačiau atsakovas nerūpestingai, sąmoningai ir tyčią be jokių paaiškinimų savo iniciatyva atsisakė vykdyti šią sutartį, todėl toks atsakovo pasyvus ir sąmoningas bei tyčinis veikimas prieš ieškovę sukėlė neigiamas pasekmes ieškovės atžvilgiu. Atsakovas netgi negrąžino ieškovei 363 Eur, kurie kaip galima suprasti atsakovo turbūt buvo pamiršti arba jie atsakovo yra laikytini kaip nereikšminga pinigų suma. Ieškovė savo patirtą neturtinę žalą dėl atsakovo sąmoningų ir tyčinių veiksmų ieškovės atžvilgiu dėl sąmoningo Preliminariosios sutarties nevykdymo, dėl 363 Eur negrąžinimo ir 3000 Eur baudos nesumokėjimo pagal Preliminariosios sutarties 9.4.p. reglamentavimą, vertina mažiausiai 8000 Eur pinigine suma, kuri iš dalies kompensuotų ieškovės patirtus nepatogumus dėl atsakovo iniciatyva neįvykdytos Preliminariosios sutarties. Ieškovė laiko sąnaudos laikotarpiu nuo 2020-11-24 iki 2022-01-24 yra negrąžinamos, todėl šis ieškovės praradimas dalinai gali būti kompensuojamas pinigais, kuriuos atsakovas privalo sumokėti ieškovei kaip neturtinės žalos atlyginimą už patirtus ieškovės praradimus, už sugaištą laiką, už atsakovo kaltais veiksmais prarastą ieškovės teisėtą lūkestį įsigyti butą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB NT valdymo koncernas LT pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 37-40), prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad 2020-11-26 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Preliminarioji turto pirkimo pardavimo sutartis Nr. B-B-H2 dėl statomo vieno kambario buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. 2021-02-20 ieškovė paprašė pagal jos pateikiamą planą pakeisti kanalizacijos ir vandentiekio sistemų įrengimo sprendinius. 2021-04-20 ieškovei buvo pateikta sąskaita už pakeitimų administravimą. Ieškovas, patvirtindamas savo pareikštus prašymus, sumokėjo už prašomų atlikti pakeitimų administravimą. 2021-05-06 buvo gautas ieškovės prašymas pakeisti elektros instaliacijos bute išvedžiojimo projektą ir darbus atlikti pagal jos prašymą, kurį ieškovė 2021-05-14 patikslino. 2021 metais atsakovo pasamdyti rangovai atliko ieškovės pageidaujamus darbus, t. y. buto patalpų atitvarus išmūrijo ne pagal prie Preliminariosios sutarties pridėtą buto planą, o pagal ieškovės prašymą - kitoje vietoje, pagal ieškovės 2021-05-06 ir 2021-05-14 prašymus iš esmės pakeitė elektros, pagal 2021-02-20 prašymą - vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinių tinklų įrengimo projektus, perkeliant prietaisus į kitas vietas, įrengiant daug papildomų rozečių ir jungiklių, dėl ko atsakovas patyrė 4 070 Eur papildomų išlaidų statybos darbams bute atlikti. 2021 spalio mėnesį atsakovas ieškovę žodžiu informavo apie papildomai atliktų, ryšium su aukščiau nurodytais pakeitimais, darbų kainą. Preliminariojoje sutartyje sutartomis sąlygomis ir terminais ieškovė nesumokėjo visos buto kainos, todėl iki šalių sutarto termino pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Pažymėjo, kad pagal Preliminariosios sutarties 5.1 punkto nuostatas ieškovė už butą visą sutartą pinigų sumą turėjo sumokėti iki 2021-11-15. Pagal Preliminariosios sutarties 2.3 ir 2.4 punktų nuostatas Pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo nustatytas 2021-12-23, o prievolės sudaryti Pagrindinę sutartį pasibaigimo terminas - 2022-01-15. Ieškovės pareiga sumokėti visa Sutarties 5.1 punkte nustatytą kainą nebuvo siejama su jokiais konkrečiais įvykiais, juridiniais faktais, ji buvo nustatyta konkrečia data. Ieškovė visos sumos už butą nesumokėjo, nustatytais terminais - t.y. iki 2021-11-15 arba vėliausiai iki 2021-12-23, tai, remiantis Preliminariosios sutarties 5.1.2 papunkčio nuostata, ieškovas likusią nesumokėtą buto kainos dalį turėjo sumokėti vėliausiai iki 2021-12-23 (Sutarties 5.1.2 punktas). Šalys buvo sutarusios sudaryti Pagrindinę sutartį iki 2021-12-23, todėl, remiantis aukščiau nurodytu CK įtvirtintu reguliavimu, laikytina, jog šalių pareiga sudaryti Preliminariąją sutartį baigėsi 2021-12-23, nepriklausomai nuo to, kad Preliminariosios sutarties 2.4 punkte nustatyta, jog tokia šalių prievolė pasibaigia tik nuo 2022-01-15. Atsakovo įsitikinimu, tik tokiu atveju, jei iki 2021-11-15 ar vėliausiai iki 2021-12-23 Ieškovas būtų sumokėjęs Atsakovui visą Preliminariosios sutarties 5.1 punkte nustatytą Buto kainą, Atsakovui būtų atsiradusi pareiga sudaryti Pagrindinę sutartį ir tokiu atveju Ieškovas galėtų remtis Atsakovo Preliminariosios sutarties nevykdymu ir/ar Pagrindinės sutarties nesudarymu ir/ar teigti, jog ji nebuvo sudaryta dėl Atsakovo kaltės. Ieškovė ieškinyje teigia, kad atsakovas nuo 2020-11-24 iki 2022-02-11 neteikė jai informacijos apie statomą gyvenamosios paskirties pastatą, nepriėmė ieškovės paštu siunčiamų dokumentų ir kaip nekilnojamojo turto vystytojas pirkėjo atžvilgiu elgėsi pasyviai, tačiau ieškovė tokių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad ieškovė draugiškai bendravo su atsakovu tol, kol buvo vykdomi jo pageidavimai ir nurodymai, tačiau atėjus laikui sumokėti už butą ir papildomai atliktus darbus, malonus bendravimas baigėsi, o pradėta ieškoti preteksto, kad nereikėtų mokėti už butą pinigų. Mano, kad ieškovė butą ketino įsigyti ne asmeninių poreikių tenkinimui, bet komerciniais tikslais, todėl ieškovė negali būti kvalifikuojama kaip silpnesnė Preliminariosios sutarties šalis ir remtis atsakovui taikytinais griežtesniais civilinės atsakomybės kriterijais. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad ieškovas Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu neįvykdė savo įsipareigojimo sumokėti atsakovui visą buto kainą, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų atsakovui, kurie buvo būtina sąlyga sudaryti Pagrindinę sutartį, ir kurie nepriklausė nuo atsakovo veiksmų, t. y. ieškovė pažeidė Preliminariąją sutartį, tuo sudarydama atsakovui nuomonę, kad ieškovas nusprendė nebesudaryti Pagrindinės sutarties, dėl ko ji ir nebuvo sudaryta iki šalių sutarto termino pabaigos. Niekuo nepagrįsti ir ieškovės teiginiai, kad tariamai atsakovas niekada nesiekė sudaryti Pagrindinės sutarties, kad Preliminariąją sutartį sudarė tik dėl akių, tariamai siekdamas pastatyti butą ieškovės lėšomis ir jį vėliau brangiau parduoti kitiems asmenims. Dėl nepagrįsto praturtėjimo nurodė, kad 363 eurų suma ieškovės atsakovui buvo sumokėta pagrįstai ir esant neginčijamam teisiniam pagrindui – už pagal ieškovės prašymą dėl pageidaujamų buto pakeitimų organizavimą ir administravimą. Atsakovo atlikti darbai gerokai viršija 363 Eur, o buto pakeitimų atlikimo faktas byloje nėra ginčijamas. Buto perdarymo pagal ieškovės nurodymus faktą patvirtina buto (duomenys neskelbtini) kadastrinis planas, elektros tinklų instrukcija su planu B-H2 ir lokalinė sąmata Nr. S035. Dėl prašomos priteisti baudos nurodė, kad Preliminariosios sutarties 9.4 punkte nustatyta atsakovo atsakomybė, taikytina tuo atveju, jeigu iki nustatyto termino Pagrindinė sutartis nesudaroma dėl jo kaltės, jis nepagrįstai atsisako sudaryti Pagrindinę sutartį ir šiuo pagrindu Preliminarioji sutartis nutraukiama. Atsakovas vykdė Preliminariąją sutartį, jokių Preliminariosios sutarties nutraukimo veiksmų neatliko, taip pat atsakovas neatsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį. Atsakovo nuomone, taikyti jam sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovei iš atsakovo baudą pagal Preliminariosios sutarties 9.4 punkto nuostatas nėra pagrindo, kadangi atsakovas neatliko veiksmų, kurie galėtų būti vertintini kaip neteisėti nėra pagrindo išvadai, jog būtent atsakovo veiksmai galėtų būti vertintini kaip neteisėti ir būtų lėmę Pagrindinės sutarties nesudarymą iki nustatyto termino, arba kuriais atsakovas būtų neteisėtai atsisakęs sudaryti Pagrindinę sutartį ir kad tokiu pagrindu Preliminarioji sutartis būtų buvusi nutraukta. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų sutartinė civilinė atsakomybė negali būti jam taikoma, kadangi nėra bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo susiklostę nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo esmę atitinkantys santykiai, todėl sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo atlyginti jai neturtinę žalą, tariamai atsiradusią iš tokių ginčo šalių santykių, būtina įsitikinti, ar įstatyme, reguliuojančiame šiuos santykius, yra numatyta teisė nukentėjusiai šaliai reikšti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Su nekilnojamojo turto sandoriais susijusius teisinius santykius, įskaitant ir preliminariuosius, reguliuoja CK normos, tačiau CK normos nenustato tokių atvejų, kai tokių santykių dalyviui suteikiama teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo tuomet, kai dėl kitos santykio šalies neteisėtų veiksmų/neveikimo yra nesudaromas su nekilnojamuoju turtu susijęs sandoris ir dėl to kaltajai šaliai taikoma civilinė atsakomybė. Taigi, net tuo atveju, jei byloje būtų pripažinta, kad atsakovui turėtų būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė dėl galimai netinkamo Preliminariosios sutarties vykdymo, Pagrindinės sutarties nesudarymo, tai atsakovas negalėtų būti įpareigotas atlyginti ieškovui neturtinę žalą jo nurodytais reikalavimo pagrindais, kadangi jam teisė tokį reikalavimą pareikšti nėra numatyta įstatyme.
3. Pateiktame dublike (b.l. 76-80) ieškovė iš esmės palaikė ieškinyje nurodytus argumentus ir motyvus.
Atsiliepimas
4. Pateiktame triplike (b.l. 86-87) atsakovas iš esmės palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir motyvus.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškindama, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių bute, o naujajį butą norėjo įsigyti tam, kad galėtų gyventi arčiau savo dukters, kadangi tame pačiame name butą kartu planavo įsigyti ir jos dukra. Ji į statybų objektą buvo atvykusi porą kartų, nes buto pirkimo reikaluose pilnai pasitikėjo savo dukra bei žentu.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad 45 000 Eur iškovė iki 2021-11-15 nesumokėjo, nes lapkričio pradžioje gavo laišką, kad bus didinama buto kaina. Patvirtino, kad Preliminariosios sutarties sąlygos nebuvo pakeistos.
7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad Preliminarioji sutartis buvo sudaryta ne 2020-11-24, kaip teigia rocesiniuose dokumentuose ieškovė, o 2020-11-26. Ši sutartis galiojo iki 2022-01-15, avansas ieškovei buvo grąžintas 2022-01-24, t.y. jau po Preliminariosios sutarties pasibaigimo. Mano, kad ieškovė pažeidė sutartį ir laiku nesumokėjo už butą pagrindinės sumos pagal Sutarties 5.1.2 punktą. Nurodė, kad ieškovė pateikė eilę prašymų – dėl vonios sienos perdarymo, dėl kanalizacijos vietos pakeitimo, dėl rozečių vietų pakeitimo ir kt. 363 Eur buvo sumokėti būtent už šiuos papildomus ieškovės pageidavimus, kadangi būtina buvo tai suprojektuoti. 4070,68 Eur suma padidėjo ieškovės buto kaina būtent dėl minėtų darbų, kurie buvo atlikti ieškovės pageidavimu. Visas susirašinėjimas su ieškove vyko elektroniniu paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Į 2021-11-06 pranešimą ieškovei buvo pateiktas atsakymas 2021-12-06. Namo statybos buvo užbaigtos 2022 metų pradžioje.
8. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. O. paaiškino, kad jis yra ieškovės dukters vyras. Nurodė, kad su atsakovu sudarė dvi sutartis, pagal kurias ketino pirkti du butus. Atsakovui buvo nurodytas bendras šeimos elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). ir jo žmonos J. telefono numeris, tačiau į šį telefono numerį nebuvo nei karto paskambinta. Apie papildomus darbus atsakovas jų neinformavo, atskiros sąskaitos už juos nepateikė. Patvirtino, kad ieškovė turėjo pakankamai lėšų butui pirkti, ieškovė butą ketino įsigyti savo reikmėms, o liudytojas verslui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
1. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė
9. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad 2020-11-26 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Preliminarioji turto pirkimo pardavimo sutartis Nr. B-B-H2 dėl statomo vieno kambario buto, kurio projektinis Nr. B-H2, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje (b.l. 41-46). Pagal Preliminariosios sutarties nuostatas ieškovė už butą visą sutartą pinigų sumą turėjo sumokėti iki 2021-11-15 (Preliminariosios sutarties 5.1 punktas). Pagal Preliminariosios sutarties 2.3 ir 2.4 punktų nuostatas pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo nustatytas 2021-12-23, o prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimo terminas - 2022-01-15.
10. Iš Preliminarios sutarties 9.4 punkto nuostatų seka, kad tuo atveju, jeigu dėl pardavėjo kaltės per šioje Sutartyje 2.4 p. nustatytą terminą nesudaroma pagrindinė sutartis arba busimajam pardavėjui nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį iki šioje Sutartyje numatyto termino, būsimasis pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo sumokėti baudą, lygią 3000 Eur. Nutraukus Sutartį šiuo pagrindu, būsimasis pardavėjas įsipareigoja grąžinti visas busimojo pirkėjo busimajam pardavėjui sumokėtas įmokas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties nutraukimo dienos ir sumokėti busimajam pirkėjui baudą, lygią 3000 Eur.
11. 2020-11-28 ieškovė sumokėjo atsakovui 8 000 Eur avansą, numatytą Preliminariosios sutarties 5.1.1 punkte (b.l. 14)
12. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2020-12-02 ieškovė pateikė atsakovui prašymą perplanuoti buto vidines sienas, sumažinant vonios kambario plotį, sumūryti tiesią sieną tarp kambario ir vonios, nemūryti pertvaros koridoriaus ir virtuvės zonoje (b.l. 47-48).
13. 2021-02-20 ieškovė pateikė atsakovui prašymą pagal jos pateiktą projektą pakeisti kanalizacijos ir vandentiekio sistemų įrengimo sprendinius (b.l. 49-50).
14. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovės planuojamam įsigyti butui buvo prašoma atlikti elektros instaliacijos išvedžiojimo darbus pagal ieškovės dukters vyro T. O. pateiktus projektus (b.l. 52-58).
15. 2021-04-20 atsakovas pateikė ieškovei sąskaitą už pakeitimų bute B-H2 administravimą bendrai 363,00 Eur sumai (b.l. 51).
16. Ieškovė sumokėjo už prašomų atlikti pakeitimų administravimą, ką patvirtina į bylą pateiktas SEB banko mokėjimo nurodymas (mokėjimą atliko T. O.) (b.l. 13).
17. Iš byloje esančio elektroninio laiško turinio matyti, kad ieškovės dukra J. O. 2021-10-26 kreipėsi į atsakovą, prašydama informuoti, kokia tiksliai bus nauja buto B-B-H2 kaina, ar tai bus galutinė parduodamo turto kaina, kaip ji bus įforminta teisiškai, kada bus sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis ir kada planuojamas 100 proc. pastato baigtumas (b.l. 92).
18. Atsakovas el paštu pateikė ieškovei 2021-11-08 siūlomo sudaryti Susitarimo dėl 2020-11-26 Preliminariosios turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. B-B-H2 pakeitimo projektą, parengtą atsižvelgiant į dėl ieškovės prašymu atliktų papildomų darbų vertę (b.l. 81, 88, 89, 93).
19. 2021-11-09 ieškovė elektroniniu laišku išsiuntė atsakovui atsisakymą pasirašyti šį šalių susitarimą (b.l. 82-83), motyvuodama jį tuo, kad pateiktame Susitarimo projekte atsakovas vienašališkai ketina buto kainą padidinti iki 57 070 Eur, nėra nurodyti duomenys apie statybos užbaigimą iki 100 proc., yra keičiamos esminės Preliminariosios sutarties sąlygos ir toks jų pakeitimas nėra priimtinas ieškovei.
20. Iš byloje esančio antstolės B. T. 2024-03-12 Faktinių aplinkybių konstatvimo protokolo matyti, kad ieškovės atstovas advokatas V. Gecas jai pateikė voką, kuris buvo užklijuotas ir fiziškai nepažeistas, ant kurio nurodytas siuntėjas “M. B. S. (duomenys neskelbtini)” ir gavėjas “UAB NT valdymo koncernas LT (duomenys neskelbtini)”; ant voke esančio lipduko pažymėta siuntos grąžinimo priežastis – “neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą”; ant lipduko uždėtas apvalus spaudas su užraš “VILNIUS 8 1 POSKYRIS 2021-12-13 LIETUVA”. Atidarius voką, jame buvo įdėtas dokumentas iš dviejų lapų, t.y. 2021-11-09 pranešimas dėl būsimos pirkėjos atsisakymo sudaryti civilinį sandorį.
21. Bylos duomenys patvirtina ir ginčo tarp šalių dėl to nėra, kad atsakovas 2022-01-24 grąžino ieškovei jos įmokėtą 8000 Eur avansą.
22. Ieškovė teigia, kad ji tinkamai ir laiku įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, kyliančius iš šalių pasirašytos Preliminarios sutarties nuostatų, tuo tarpu atsakovas su ja nebendradarbiavo, o Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta tik dėl atsakovo kaltės. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad jis buvo pasiruošęs sudaryti Pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį ir būtent ieškovė nevykdė savo sutartinių pareigų, kyliančių iš šalių pasirašytos Preliminarios sutarties nuostatų, neapmokėjo sutartos galutinės pinigų sumos pagal Preliminariosios sutarties 5.1.2 punktą, todėl tik dėl pačios ieškovės kaltų veiksmų (neveikimo) ši pagrindinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo.
23. Taigi, nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Preliminarios sutarties nuostatų tinkamo aiškinimo ir vykdymo bei iš jų kylančių teisinių pasėkmių.
24. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 3K-3-35/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 3K-3-486/2012, kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015, kt.).
25. Sutinkamai su LR CPK nuostatomis šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.).
II. Dėl sutarties sąlygų aiškinimo
26. Sutinkamai su LR CK 6.193 straipsnio 1-5 p. p. nuostatomis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
27. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje sprendžiant ginčus dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ne kartą yra konstatuota, jog kai kyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus (LR CK 6.193 str. 1 d.) ir teismas turi kuo tiksliau išsiaiškinti šalių valią, kurią jos išreiškė sudarydamos sutartį ir prisiimdamos iš tokios sutarties kylančius sutartinius įsipareigojimus. Vis dėlto, nors sutarties aiškinimo tikslas – tikrosios šalių valios nustatymas – lemia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti ir jeigu šalių ketinimai nesutampa, tai didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012).
28. Be to, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyviojo sutarties aiškinimo būdą, prioritetas yra teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2012). Be to, taip pat yra reikšminga ir LR CK 6.193 str. 5 d. nuostatose nustatyta bendroji taisyklė, jog sutarties aiškinimui svarbios ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu bei kitokiais šalių veiksmais ir tai padeda nustatyti tikruosius šalių ketinimus pagal atliktus veiksmus (neveikimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2013).
29. Kaip minėta, iš 2020-11-26 tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos Preliminariosios turto pirkimo pardavimo sutarties Nr. B-B-H2 turinio matyti, kad šalys susitarė dėl statomo vieno kambario buto, kurio projektinis Nr. B-H2, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
30. Šalys pagal Preliminariosios sutarties 5.1 punkto nuostatas susitarė, kad ieškovė už butą likusią sutartą pinigų sumą (45 000 Eur) turėjo sumokėti atsakovui iki 2021-11-15, bet ne vėliau kaip iki Pagrindinės sutarties sudarymo dienos.
31. Šalys pagal Preliminariosios sutarties 2.3 ir 2.4 punktų nuostatas taip pat susitarė, kad pagrindinę sutartį jos įsipareigoja sudaryti iki 2021-12-23 ir jeigu šalys iki 2022-01-15 Pagrindinės sutarties nesudarys, tai prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia.
32. Šalys pagal Preliminarios sutarties 9.4 punkto nuostatas susitarė, kad tuo atveju, jeigu dėl pardavėjo kaltės per šioje Sutartyje 2.4 p. nustatytą terminą nesudaroma pagrindinė sutartis arba busimajam pardavėjui nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį iki šioje Sutartyje numatyto termino, būsimasis pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo sumokėti baudą, lygią 3000 Eur. Nutraukus Sutartį šiuo pagrindu, būsimasis pardavėjas įsipareigoja grąžinti visas busimojo pirkėjo busimajam pardavėjui sumokėtas įmokas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties nutraukimo dienos ir sumokėti busimajam pirkėjui baudą, lygią 3000 Eur.
33. T.y. iš minėtų sutarties sąlygų aiškiai matyti, kad pagrindinę sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki konkretaus ir numatyto termino - 2021-12-23 dienos. Be to, šalys taip pat susitarė ir dėl kitos sąlygos - jei šalys iki 2022-01-15 pagrindinės sutarties visgi nesudarys, tai prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia. Tokiu būdu darytina išvada, kad pačios šalys savo laisva valia sutarė būtent dėl tokių Preliminarios sutarties sąlygų ir byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad šios sąlygos būtų nuginčytos, pakeistos, panaikintos ar pripažintos negaliojančiomis (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, šalys susitarė, kad ieškovė už butą likusią sutartą pinigų sumą (45 000 Eur) turėjo sumokėti atsakovui taip pat iki konkretaus numatyto termino - iki 2021-11-15, bet ne vėliau kaip iki Pagrindinės sutarties sudarymo dienos. Tokiu būdu darytina išvada, jog šalys ir galutiniam atsiskaitymui tarpusavio susitarimu taip pat nustatė konkretų terminą ir byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad šios sutarties nuostatos būtų nuginčytos, pakeistos, panaikintos, pripažintos negaliojančiomis (LR CPK 176 str. – 179 str.).
III. Dėl 363 Eur sumos priteisimo
34. Ieškovė vienu iš reikalavimų prašo priteisti iš atsakovo 363 Eur sumą, kurią ji sumokėjo atsakovo pareikalavimu 2021-04-21 kaip Preliminariosios sutarties pakeitimų bute administravimo mokestį.
35. Pažymėtina, kad pagal preliminarią sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių nėra atliekami, nes tai yra organizacinė (parengiamoji) sutartis dėl sutarties sudarymo ateityje, pagal kurią mokėjimo pareiga neatsiranda. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2005). Teismų praktikoje suformuota, kad kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pinigai, perduoti pagal preliminarią sutartį konkrečiam tikslui, kuris vėliau nepasiekiamas, laikytini pinigais, perduotais (gautais) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo (CK 6.237 straipsnis), ir todėl turi būti grąžinami juos perdavusiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, kt.).
36. Aptariamu atveju, byloje nėra ginčo, kad pagal ieškovės prašymus statomame bute buvo atlikti tam tikri darbai, visgi jokie pakeitimų bute administravimo darbai į preliminariosios sutarties nuostatas nebuvo įtraukti. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pagrindinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, taip pat į aukščiau paminėtą teismų praktiką, yra pagrindas ieškovės sumokėta atsakovui 363 Eur suma priteisti iš atsakovo, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.
III. Dėl baudos priteisimo
37. Kitu reikalavimu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur dydžio baudą pagal Preliminariosios sutarties 9.4 punktą.
38. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pagal teisinį reguliavimą preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).
39. Nagrinėjamu atveju, nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas nurodo, kad būtent pati ieškovė nesilaikė Preliminariosios sutarties įsipareigojimų, nesumokėjo nustatytu terminu visos preliminariojoje sutartyje nurodytos nekilnojamojo turto kainos, kas ir lėmė, kad pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Teismo vertinimu, su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo sutikti.
40. Iš bylos duomenų matyti, kad sudarius Preliminariąją sutartį, tarp šalių vyko komunikacija, bendradarbiavimas, ką patvirtina byloje esantis šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, ieškovės teikti prašymai atsakovui dėl tam tikrų pakeitimų statomame bute, į kuriuos, kaip nurodo pats atsakovas, buvo atsižvelgta ir kurie buvo įgyvendinti. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad situacija pasikeitė 2021-11-08, kuomet atsakovas pateikė ieškovei siūlomo sudaryti Susitarimo dėl preliminariosios sutarties pakeitimo projektą, kuriuo be kita ko buvo numatyta pakeisti Preliminariosios sutarties 2.3 punktą, numatant, kad Pagrindinę sutartį šalys įsipareigoja sudaryti iki 2022 m. sausio 31 d.; 2.4 punktą, numatant, kad jeigu šalys iki 2022 m. kovo 31 d. Pagrindinės sutarties nesudarys, tai prievolė sudaryti Pagrindinę sutartį pasibaigia; tokiu atveju dėl Pagrindinės sutarties sudarymo terminų bei sąlygų šalys gali tartis papildomai; taip pat pakeisti Preliminariosios sutarties 4.1, 5.1 punktus, numatant, kad buto su jam priskirtos žemės sklypo dalies kaina yra 57 070 Eur; likusią sumą – 49 070 Eur ieškovė turi sumokėti iki Pagrindinės sutarties sudarymo dienos.
41. Ieškovė 2021-11-09 elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad ji atsisako pasirašyti ieškovo jai pateiktą Susitarimą dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo, motyvuodama tuo, kad pateiktame Susitarimo projekte atsakovas vienašališkai ketino buto kainą padidinti iki 57 070 Eur, kad nenurodė duomenų apie statybos užbaigimą iki 100 proc., kad yra keičiamos esminės Preliminariosios sutarties sąlygos ir toks jų pakeitimas ieškovei nėra priimtinas. Taip pat ieškovė paprašė nedelsiant, per vieną darbo dieną, informuoti ją apie savo veiksmus dėl tolimesnio preliminariosios sutarties vykdymo, ir visus pranešimus ir/ar rašytinius dokumentus ieškovui siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).
42. Visgi, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas, pats inicijavęs Preliminariosios sutarties pakeitimą, kuriame numatė ne tik kitą nekilnojamojo turto kainą, bet ir kitokius Pagrindinės sutarties sudarymo terminus, nepateikė jokio atsakymo ieškovei, kuriai nurodžius, jog ji nesutinka su Preliminariosios sutarties pakeitimu, pagrįstai galėjo kilti klausimas dėl tolesnės jau pasirašytos Preliminariosios sutarties vykdymo. Pažymėtina, kad sudarytos Preliminariosios sutarties 12.1 punkte šalys aiškiai susitarė, jog bet kokius pranešimus pagal šią sutartį įteikia pasirašytinai arba siunčia registruotu laišku arba elektroniniu paštu šios sutarties 14 punkte nurodytais šalių adresais, o Preliminarios sutarties 14 punkte nurodytas ieškovės elektroninis paštas būtent (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad jau po Preliminariosios sutarties pasirašymo bendravimas tarp šalių be kita ko vyko būtent minėtu Preliminariojoje sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu (komunikacija tarp šalių dėl ieškovės prašymų atlikti tam tikrus pakeitimus statomame bute; siūlymas dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo ir kt.), todėl nesuprantama, kodėl 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovės atsiųstas atsakymas iš to paties elektroninio pašto adreso atsakovui sukėlė abejonių ir jis negalėjo pateikti ieškovei atsakymo dėl tolesnio Preliminariosios sutarties vykdymo, pareikalaudamas atsiųsti dokumentus, patvirtinančius tinkamą ieškovės atstovavimą, juolab, kad ir iki Preliminariosios sutarties 5.1.2 punkte ieškovei nustatyto likusios sumos apmokėjimo termino (2021-11-15) buvo likę nedaug laiko.
43. Aukščiau aptartų aplinkybių kontekste dar būtina pažymėti ir tai, kad nors byloje nėra ginčo, kad ieškovė Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nesumokėjo atsakovui visos numatytos sumos, tačiau jos veiksmai rodo, kad Pagrindinę sutartį ji siekė sudaryti (komunikavo su atsakovu, 2021 m. lapkričio 8 d. laiške, išreiškusi nesutikimą preliminariosios sutarties pakeitimui, prašė nedelsiant informuoti apie tolesnius atsakovo veiksmus vykdant Preliminariąją sutartį). Tuo tarpu atsakovas, akcentavęs, kad Pagrindinės sutarties sudaryti neatsisakė, savo veiksmais to visgi neįrodė, priešingai - elgėsi nerūpestingai, nepateikė atsakymo į minėtą ieškovės laišką, iš kurio turinio akivaizdu, kad ieškovei kilo pagrįsta abejonė dėl tolesnio Preliminariosios sutarties vykdymo, kai atsakovas iniciavo Preliminariosios sutarties pakeitimą, kuriame kito tiek galutinė kaina, tiek pagrindinės sutarties sudarymo terminas. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad ieškovei būtų aiški atsakovo pozicija ir Preliminarioji sutartis būtų įvykdyta joje numatytomis sąlygomis, o 2022 m. sausio 24 d. ieškovei grąžino avansinę įmoką, kas be kita ko galutinai paneigė atsakovo ketinimą sudaryti Pagrindinę sutartį. Todėl atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad per Preliminariosios sutarties 2.4 punkte nustatytą terminą Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo kaltės.
44. Preliminariosios sutarties 9.4. punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu dėl pardavėjo, t. y. atsakovo, kaltės per šioje sutartyje 2.4 punkte nustatytą terminą nesudaroma Pagrindinė sutartis arba būsimajam pardavėjui nepagrįsta atsisakius sudaryti Pagrindinę sutartį iki šioje sutartyje numatyto termino, būsimasis pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo sumokėt baudą, lygią 3 000 Eur; nutraukus sutartį šiuo pagrindu, būsimasis pardavėjas įsipareigoja grąžinti visas būsimojo pirkėjo būsimajam pardavėjui sumokėtas įmokas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties nutraukimo dienos ir sumokėti būsimajam pirkėjui baudą, lygią 3 000 Eur. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, konstatavus, kad aptariamu atveju Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, ieškovės prašymas priteisti 3 000 Eur baudą pagal Preliminariosios sutarties 9.4 punktą laikytinas pagrįstu, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 3 000 Eur bauda.
45. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs analogišką civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sprendžiamas tapatus ginčas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir praktiškai tarp tų pačių šalių (skyrėsi tik ieškovai – nurodytoje byloje ieškovas buvo M. B. S. dukters vyras T. O.), priimtu galutiniu procesiniu sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir ieškinį tenkinus iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB NT valdymo koncernas LT ieškovo T. O. naudai 363 Eur sumą, 3 000 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, konstatuodamas, kad Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo kaltės.
IV. Dėl neturtinės žalos atlyginimo
46. Pažymėtina tai, kad teisė į neturtinę žalą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (LR Konstitucijos 30 str. 2 d.), kurios samprata apibrėžta CK 6.250 str. 2 d. ir nurodyta, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).
47. Be to, neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta, t. y. asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Taigi, tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
48. LR CK 6.250 str. 1 d. nuostatos išaiškina neturtinę žalą kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, kurie yra teismo įvertinti pinigais.
49. Teismų praktikoje yra laikoma, kad nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu turėti omenyje tai, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
50. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis yra - teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Dėl to turi būti atsižvelgtina į principus, numatytus CK 1.5 str., žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kaltę bei žalos pasekmes, į specifinius, tik šios kategorijos bylos būdingus kriterijus ir nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdami tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2007, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-386/2013).
51. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
52. Teismas daro išvadą, kad ieškovė nagrinėjamu atveju visiškai neįrodė aplinkybių, jog yra teisinis pagrindas neturtinei žalai atsirasti ir priteisti ją iš atsakovo, t. y. visų pirma, ieškovė neįrodė, jog ji tokią žalą apskritai patyrė, deklaratyviai nurodydama, kad ji patyrė teisinio neapibrėžtumo ir nežinomybės jausmą, išgyvenimus dėl situacijos nežinojimo, nusivylimą dėl atsakovo nebendradarbiavimo ir neįvykusio piniginių lėšų investavimo, tačiau nepateikė teismui jokių objektyvių, neginčytinų tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat ieškovė niekaip nepagrindė ir neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, neįrodė ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, o nenustačius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
53. Taigi, apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad ieškinys yra tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo UAB NT valdymo koncernas LT, ieškovės M. B. S. naudai 363 Eur sumą ir 3 000 Eur baudą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
V. Dėl palūkanų priteisimo
54. Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
55. LR CK 6.37 str. 2 d. nuostatose yra numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. To paties straipsnio 1 d. nuostatose yra numatyta, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai.
56. Remiantis nurodytu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 3 363 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-09-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
57. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
59. Nagrinėjamu atveju ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje patyrė 2 335,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (340,89 Eur žyminio mokesčio, 180 Eur už antstolės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 1 815 Eur advokato atstovavimo išlaidų), o atsakovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
60. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (iš trijų pagrindinių ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinti du), t.y. patenkinta 66,66 proc. visų reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 557 Eur bylinėjimosi išlaidų.
61. Byloje patirtos 33,34 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 22,22 Eur, o iš ieškovės 11,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 46 str. 2 dalis, 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės NT valdymo koncernas LT, įmonės kodas 305481455, ieškovės M. B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) sumą, 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 3 363 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-09-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 557 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės NT valdymo koncernas LT, įmonės kodas 305481455, valstybės naudai 22,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovės M. B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.