Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui V. O., tretiesiems asmenims ERGO Insurance SE Lietuvos filialui ir D. P. dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų

7. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą, t. y. draudimo kompanijos ERGO raštą. Paaiškino, kad šis įrodymas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2015 m. kovo 20 d. automobilis „Mazda Xedos6“ buvo draudžiamas, tačiau nesiaiškinta, koks asmuo jį draudė. Tai galėtų patvirtinti jo nurodytas aplinkybes dėl automobilio pardavimo atsakovui. Anksčiau šio dokumento pateikti negalėjo, nes raštą gavo 2018 m. gegužės 7 d.

8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateiktas naujas įrodymas – ERGO raštas, patvirtinantis automobilio „Mazda Xedos6“ draudimo laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 20 d. iki 2015 m. kovo 20 d., nėra esmingai susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, be to, ieškovas turėjo visas galimybes šį dokumentą pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako jį priimti.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas ieškinys patvirtinti pirkimo–pardavimo sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

10. Nustatyta, kad automobilis „Mazda Xedos 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas ieškovo vardu. Iš 2014 m. liepos 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, jog V. M. pardavė automobilį „Mazda Xedos 6“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 231,70 Eur (800,00 Lt) D. P.. UAB „Transkona“ 2018 m. gegužės 3 d. pranešime Nr. 169 nurodyta, kad transporto priemonės „Mazda Xedos 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomoji techninė apžiūra atlikta 2012 m. gegužės 12 d. ir galioja iki 2014 m. gegužės 12 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas V. M. 2017 m. liepos 14 d. raštu Nr. 2700894-2850_1-001 „Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka“ informavo, jog Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, draudimo kompanija išmokėjo 6 142,72 Eur draudimo išmoką ir jis bei E. D. turi grąžinti iki 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 1 228,54 Eur.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog tarp jo ir atsakovo 2014 m. gegužės 3 d. buvo sudaryta automobilio „Mazda Xedos 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimo taisykles. Tokiai apelianto dėstomai pozicijai apeliacinės instancijos teismas nepritaria, pažymėdamas tai, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de H. v. the Netherlands, judgementof 19 April 1994, par. 61).

12. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal CK 6.311 straipsnį pirkimo–pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo–pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartys turi būti rašytinės formos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties formos reikalavimas atsirado nuo 2015 m. lapkričio 11 d. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė patvirtinti rašytinės motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2014 m. gegužės 3 d. Kadangi 2014 m. ginčo motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta bet kuria forma, tai teisės aktuose nėra nustatytų ribojimų jos sudarymo faktą įrodinėti visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2014).

14. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, būtent ieškovui, daikto pardavėjui, teko pareiga įrodyti, kad pirkimo–pardavimo sandoris įvyko (CPK 12, 178 straipsniai).

15. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).

16. Pagal kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas; turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. V. individuali įmonė „Vilguoja“ v. L. B., bylos Nr. 3K-3-688-684/2015; kt.).

17. Ieškovas įrodinėjo, jog jis perdavė atsakovui automobilį nuosavybės teise, o atsakovas atsikirsdamas aiškino, kad jam automobilis buvo perduotas tik laikinai valdyti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas neįrodė, kad automobilį „Mazda Xedos 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis perdavė atsakovui nuosavybės teise.

18. Byloje nustatyta, jog automobilis „Mazda Xedos 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas ieškovo vardu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovas, kaip automobilio savininkas, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 72.3 p., kai pasikeičia transporto priemonės valdytojas, valdytojo ar transporto priemonės duomenys, privalo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl įregistruotų duomenų keitimo per 15 dienų nuo įregistruotų duomenų pasikeitimo. Pagal Taisyklių 73 p. galimi trys pasikeitusio transporto priemonės valdytojo duomenų registravimo atvejai: 1) kai buvusio ir naujo transporto priemonės valdytojų vardu veikiantys pareiškėjai į VĮ „Regitra“ padalinį atvyksta kartu ir užpildo bendrą prašymą, pateikdami reikalingus dokumentus; 2) kai buvusio ir naujo transporto priemonės valdytojų vardu veikiantys pareiškėjai į VĮ „Regitra“ kreipiasi atskirai; 3) kai į VĮ „Regitra“ kreipiasi tik naujo transporto priemonės valdytojo vardu veikiantis pareiškėjas. Vadinasi, apeliantas, kaip apdairus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, perleidęs nuosavybės teises į ginčo automobilį, turėjo nuvykti į VĮ „Regitra“ ir patikrinti duomenis apie automobilio savininko duomenų pasikeitimą, o nustatęs, kad duomenys apie tai, kad jis perleido nuosavybės teises į ginčo automobilį atsakovui nėra įregistruoti, šį juridinį faktą įregistruoti. Jam šios pareigos nevykdant, nesant sutarties, patvirtinančios nuosavybės teisių į ginčo automobilį perleidimą atsakovui, atsakovui šio fakto nepripažįstant, jis prisiėmė iš to atsiradusius teisinius padarinius ir pagrįstai yra laikomas automobilio „Mazda Xedos 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku.

19. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog privalomas automobilio įregistravimas, skirtingai nuo jo pirkimo–pardavimo sutarties, nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, todėl savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Byloje ginčo nėra, kad automobilis faktiškai buvo perduotas atsakovui naudotis (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Liudytojos V. V. paaiškinimai, duoti 2018 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu, patvirtino, kad ieškovas su jos pusbroliu atsakovu susimainė automobiliais, t. y. išmainė automobilį „Mazda Xedos 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į „Audi“ markės automobilį. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šie paaiškinimai nepatvirtina ieškovo argumentų dėl automobilio perdavimo atsakovui nuosavybės teise. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė šias išvadas paneigiančių duomenų (CPK 12, 178 straipsniai).

20. Kad automobilis „Mazda Xedos 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo perduotas atsakovui nuosavybės teise, patvirtina byloje esanti 2014 m. liepos 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios nustatyta, jog V. M. pardavė D. P. automobilį „Mazda Xedos 6“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 231,70 Eur (800,00 Lt). Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šiuo suklastotu įrodymu, teisiškai nepagrįstas. Jeigu pareiškiama, jog įrodymas yra suklastotas, pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismo nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus (CPK 184 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliantas neginčijo byloje pateiktos 2014 m. liepos 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, ant kurios yra jo parašas (CPK 187 straipsnio 1 dalies). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo dokumentu vadovavosi kaip tinkamu įrodymu ir vertino visų įrodymų kontekste (CPK 184 straipsnio 2 dalis).

21. Kita būtina pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, kurią turi įrodyti pardavėjas, yra pinigų sumokėjimo faktas. Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnis). Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainos konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 straipsnio 2 dalyje). CK 6.314 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą. Ieškovas teigė, kad pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas tą pačią dieną jam sumokėjo pinigus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nei rašytiniais duomenimis, nei teisme apklaustais liudytojų parodymais neįrodė, kad atsakovas jam jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Katyčių sen., Šilutės r. sav., sumokėjo 289,63 Eur (1 000,00 Lt) (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovas neįrodė, kad perleido automobilio „Mazda Xedos 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę atsakovui ir už automobilio pardavimą gavo atlygį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, todėl pagrįstai ieškinį atmetė.

23. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)

Dėl procesinės bylos baigties

24. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti priešingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

25. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

26. Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

27. Atsakovas duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, dėl to jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti priimti apelianto V. M. su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.

ieškovo V. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.