Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-25950-1043/2016 pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis S. U., L. S., G. K., K. P., R. B., J. B., AB Swedbank.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą (toliau – FABĮ), pareiškėjo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“.Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas buvo sudaręs paskolos sutartį su kreditoriumi AB „Swedbank“, tačiau dėl prasidėjusios ekonominės krizės tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtų įsipareigojimų nebepajėgė. Kreditorius AB „Swedbank“ su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl 14 969,05 Eur (51 685,12 Lt) skolos, 8,75 proc. palūkanų nuo 14 658,71 Eur (50 613,61 Lt) negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 546,51 Eur (1 887 Lt) bylinėjimo išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų (pareiškėjo) J. P., R. B. ir J. B. (Kauno apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-459-364/2009). Šioje civilinėje byloje šalys abipusių nuolaidų būdu 2009 m. gegužės 5 d. sudarė taikos sutartį ir šią civilinę bylą baigė taikiai. Nors šalys pasirašė šią taikos sutartį, tačiau negerėjant pareiškėjo finansinei situacijai šie įsipareigojimai pagal taikos sutartyje numatytus terminus ir numatytas sumas įvykdyti nebuvo. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 15 d. vekselio gavėjui A. K. išdavė 19 404,54 Eur (67 000 Lt) dydžio paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Vekselio apmokėjimo terminas buvo numatytas iki 2012 m. balandžio 15 d. Pareiškėjas taip pat išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 47 700,42 Eur sumai vekselio gavėjai G. K.. Pagal šį vekselį pareiškėjas įsipareigojo 2014 m. rugsėjo 1 d. sumokėti visą vekselyje nurodytą sumą. Pareiškėjas 2014 m. birželio 11 d. išrašė vekselį tai pačiai kreditorei G. K., kurio suma – 21 819,10 Eur, šią sumą kreditorei pareiškėjas įsipareigojo grąžinti iki 2014 m. birželio 18 d. A. G. K. išrašyti vekseliai buvo už suteiktą paskolą tarptautiniam verslui – tarpininkavimui – vykdyti. U. F. 2007 C. L. ir J. S. S.L., tarpininkaujant fiziniam asmeniui J. P., 2013 m. rugpjūčio 12 d. sudarė ir pasirašė Sutartį Nr. SL001 dėl šaldytos žuvies produkcijos tiekimo. P. S. suderintas sąlygas, J. S. S.L. įsipareigojo pirkėjui U. F. 2007 C. L. patiekti šaldytos žuvies produkciją, nurodytą 12/08/2013 J. S. S.L. išrašytoje sąskaitoje Nr. 0214/2013, 800 700 Eur sumai, kurią J. P. atsiuntė J. J. V. C.. J. P. iš aukščiau minėtų asmeninių lėšų už U. F. 2007 C. L., į J. S. S.L., direktoriaus J. J. V. C. nurodytą sąskaitą banke, pervedė viso 39 000 Eur sumą (2013 m. rugsėjo 2 d. išankstinis mokėjimas Nr. 1 – 24 000 Eur, 2013 m. rugsėjo 19 d. išankstinis mokėjimas Nr. 2 – 10 000 Eur, 2013 m. rugsėjo 26 d. išankstinis mokėjimas Nr. 3 – 5 000 Eur), tačiau J. S. S.L. direktoriaus J. J. V. C. nustatytu būdu ir laiku į sutartą vietą šaldytos žuvies produkcijos pristatymo taip ir neįvykdė. Neatgavęs investuotų pinigų, J. P. liko skolingas G. K. 2013 m. liepos 28 d. ir 2014 m. birželio 11 d. vekseliuose išrašytas pinigų sumas. Pareiškėjas, būdamas verslininkas, stengėsi siekti kuo geresnių rezultatų, veikti konkurencingai bei siekti pelno, todėl buvo priverstas nuolat priimti investicinius sprendimus, dėl ko neišvengė ir rizikos faktoriaus. Iš viso pareiškėjo kreditoriniai įsiskolinimai sudaro daugiau kaip 104 102,72 Eur dydžio sumą. Pareiškėjas per paskutinių trejų metų laikotarpį nebuvo sudaręs jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti nesąžiningais, dėl kurių atsirado skola ir fizinis asmuo tapo nemokus. VĮ Registrų centras duomenimis, pareiškėjo vardu per paskutiniuosius trejus metus nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra įregistruota. Pareiškėjui po tėvo V. P. mirties priklauso turtinės teisės į: 1) 855/2565 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)A. S. U. kontoroje yra vykdomos varžytinės, kuriose yra parduodamos pareiškėjui priklausančios turtinės teisės į nurodytą turtą. Pradinė varžytinėse parduodamo turto bendra kaina – 71 998,00 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis, pareiškėjo vardu įregistruota ir jam šiuo metu priklauso transporto priemonė lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto galima vertė apie 100 Eur, turtui yra pritaikytas areštas. Pareiškėjas yra VšĮ Grožio ir sveikatos centras „La Soley“ dalininkas, šiuo metu įstaiga veiklos nevykdo. Individualia veikla ir ūkininkavimu pareiškėjas nesiverčia. Pajamų vos pakanka pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti. Pastaruoju metu pareiškėjui materialinę pagalbą taip pat teikia ir artimieji. Pareiškėjo nurodyto turto vertė sudaro 71 998 Eur. Pareiškėjas yra vedęs, kartu su savo sutuoktine turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos pareiškėjas privalo išlaikyti. Pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalingos lėšos sudaro 715 Eur. Pareiškėjas raštu pranešė visiems suinteresuotiems asmenims apie ketinimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė iškelti J. P. bankroto bylą.Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje e2FB-5191-713/2016 atsisakė pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-1551-436/2016 panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį ir bylą perdavė Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas bylą pirmosios instancijos teismui perdavė nagrinėti iš naujo tam, kad būtų įvertintos pareiškėjo gaunamos pajamos, išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti bei kitos reikšmingos bylai aplinkybės. K. K. apygardos teismas konstatavo, jog nėra pareiškėjo nesąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, teismui iš naujo analizuoti ir vertinti pareiškėjo sąžiningumą nėra pagrindo (CPK 182 str. 2 p.).Pagal byloje esančius duomenis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skolų suma kreditoriams siekia 104 102,72 Eur. Teismas nurodė, kad pradelstų pareiškėjo kreditorinių įsipareigojimų suma viršija įstatyme nustatytą ribą, tačiau bankroto bylai iškelti nepakanka vien sąlygos, kad įsiskolinimų suma viršija tam tikrą ribą, būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neturi realių galimybių per protingą laiką skolas grąžinti. Būtent dėl šios priežasties ir yra vertinamas įsipareigojimų ir turto balansas. Pareiškėjas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, registruotų Lietuvos Respublikoje, neturi. Pareiškėjo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė pareiškėjo skaičiavimu yra 100 Eur, ir transporto priemonė F. F., kurios, kaip paaiškino pareiškėjas, šiai dienai nėra. Turto areštų aktų registro duomenimis, areštuota skolininko J. P. transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei turtinės teisės į pareiškėjo mirusio tėvo V. P. nekilnojamąjį turtą, iš šio turto yra vykdomas priverstinis išieškojimas antstolio S. U. kontoroje išieškotojoms L. S. ir G. K.. Pareiškėjo vertinimu, turtinės teisės į nekilnojamąjį turtą vertos 71 998 Eur. pareiškėjui priklausančių turtinių teisių verte laikytina eksperto vykdymo procese nustatyta turto vertė. Realizavus pareiškėjo turimą turtą liktų nepadengti kreditoriniai reikalavimai 14 005,83 Eur sumai (104 102,72 – 90 096,89). Šiuo metu pareiškėjo gaunamos pajamos iš darbo santykių Vokietijos įmonėje siekia 1 500 Eur į rankas. Pareiškėjo skaičiavimu, patiems būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalinga 715 Eur suma per mėnesį. Iš kurių būtų skiriama mokesčiams 150,00 Eur, transporto išlaidoms – 25 Eur, maistui – 150 Eur, vaikų išlaikymui- 300 Eur, higienos, ūkinėms prekėms – 30 Eur, rūbams – 30 Eur, vaistams bei medicininės paskirties prekėms – 30 Eur. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodyta suma jo būtiniausiems poreikiams tenkinti yra pagrįsta. Teismas nurodė, kad pareiškėjui pasiliekant pinigų sumą būtiniausių poreikių tenkinimui, pareiškėjas kiekvieną mėnesį galėtų skirti kreditoriniams reikalavimams padengti po 785 Eur (1500 Eur -715 Eur), kas leistų skolas padengti per 18 mėn., t. y. terminą, trumpesnį, nei FABĮ įtvirtintas mokumo atkūrimo plano vykdymo terminas, lygus 3 metams. Atsižvelgiant į tai, kad realizavus pareiškėjo turtą, gautų lėšų pakaktų įvykdyti didžiąją dalį pareiškėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, bei įvertinus jo gaunamas pajamas ir išlaidas būtiniausių poreikių tenkinimui, teismas sprendė, kad pareiškėjas turi realias galimybes padengti kreditorinius įsipareigojimus per protingą terminą. Teismo vertinimu, vienerių metų ir aštuonių mėnesių terminas negali būti vertinamas kaip neprotingai ilgas. Pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, jog ateityje su pareiškėju gali būti nutraukti darbo santykiai, kas gali turėti įtakos jo gaunamoms pajamoms, vertintina kai prielaida. Tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių ateityje pareiškėjo pajamos sumažėtų, tokia pasikeitusi aplinkybė galėtų tapti sąlyga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau kol ši sąlyga neegzistuoja, spręsti, kad ji gali tapti pagrindu iškelti bankroto bylą pagal nagrinėjamoje byloje pateiktą pareiškimą, negalima. Nurodytos aplinkybės paneigia bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui tikslingumą, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas yra pajėgus padengti įsiskolinimus kreditoriams per pakankamai trumpą laiką, kas lemia jo pareiškimo nepagrįstumą. Po bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje pareiškėjo turtinė padėtis pasikeitė, nors jis neįgijo turto ir nesumažino kreditorinių įsipareigojimų dydžio, tačiau pradėjo gauti nuolatines, pajamas, kurios yra pakankamos realizavus pareiškėjui priklausantį turtą per protingą terminą atsiskaityti su kreditoriais. Ši aplinkybė nebuvo vertinta nei bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nes atsirado bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra konstatuota, kad pareiškėjui turi būti keliama bankroto byla, o nurodyta, kad pagal pareiškėjo turtinių teisių ir skolų santykį, būtų galima konstatuoti pareiškėjo nemokumo faktą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau –apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Apeliantas nėra pajėgus per protingą terminą, t. y. trumpesnį, nei FABĮ įtvirtintas mokumo atkūrimo plano vykdymo terminas (3 metai), padengti savo kreditorinių įsipareigojimų, nors ir būtų realizuotas jam priklausantis turtas ir turtinės teisės. Apeliantas vykusio teismo posėdžio metu buvo nurodęs, kad šeimai skiria 715 Eur, tačiau teismas nesidomėjo jo išlaidomis gyvenant Vokietijoje. Apelianto pragyvenimas Vokietijoje jam kainuoja per mėnesį 570 Eur. Pareiškėjas per mėnesį patiria 1 285 Eur išlaidų. Pareiškėjui pasiliekant pinigų sumą būtiniausių poreikių tenkinimui, pareiškėjas kiekvieną mėnesį galėtų skirti kreditoriniams reikalavimams padengti 215 Eur. Apeliantas dirba užsienio valstybėje, darbo užmokestis per mėnesį siekia 1 500 Eur. Vertinant apelianto skolinių įsipareigojimų kitimo perspektyvą jo šiuo metu gaunamų ir ateityje ketinamų gauti pajamų kontekste nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo pajamos leistų įvykdyti pradelstus skolinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas įmonėje „(duomenys neskelbtini).“ pradėjo dirbti tik nuo 2016 m. gruodžio 1 d. Darbo sutarties 2 punkte nurodyta, kad pirmi 6 mėnesiai galioja kaip bandomasis laikotarpis. Bandomojo laikotarpio metu abi šalys gali nutraukti sutartį laikantis 2 savaičių įspėjimo termino.Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sąžiningumo aspektu neanalizavo pareiškėjo veiksmų visumos FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytu laikotarpiu ir neįvertino, ar konkretus pareiškėjo elgesys turėjo įtakos pareiškėjo nemokumui atsirasti, ir jei taip, ar šis elgesys atitinka įstatyme nurodytus kriterijus, dėl kurių bankroto byla pareiškėjui negali būti keliama. Akivaizdu, kad skundžiamoje teismo nutartyje nustatytos aplinkybės nebuvo pakankamos atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu. Teismas neanalizavo konkrečiai esamo turto masės ir kreditorinių įsiskolinimų balanso, tačiau formaliai nurodo, kad pareiškėjas yra pajėgus atsiskaityti. Teismas, nurodydamas likusią nepadengtą sumą realizavus apelianto turimą turtą, nevertino, jog kreditoriaus AB „Swedbank“ skola šiuo metu siekia ne 15 178,66 Eur, kaip nutartyje nurodė teismas, o 21 144,74 Eur, neskaičiuojant nuolat augančių palūkanų. Taigi, net ir vadovaujantis teismo nurodyta turto verte - 90 096,89 Eur, realizavus priklausantį turtą, nepadengti kreditoriniai reikalavimai būtų 20 566,87 Eur. Akivaizdu, kad dėl savo finansinės padėties ir įsiskolinimo kreditoriams dydžio, apeliantas negalėtų visų skolų kreditoriams padengti per protingą laiką. Tuo labiau negalėtų užtikrinti proporcingo gaunamų lėšų kreditoriams paskirstymo. Pažymėtina ir tai, kad neiškėlus fizinio asmens bankroto bylos apeliantui, įsiskolinimai tik augtų dėl skaičiuojamų delspinigių, o tai tik dar labiau blogintų jau ir taip blogą apelianto finansinę padėtį. Suinteresuoti asmenys G. K. ir L. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiomis aplinkybėmis: Pažymėtina, jog pareiškėjas savo pareiškime aiškiai nurodė, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalingos lėšos sudaro 715 Eur. Šiems poreikiams pagrįsti pareiškėjas pateikė teismui poreikių lentelę. Tik teikdamas atskirąjį skundą, pareiškėjas deklaratyviai teigia, jog 715 Eur suma patenkina tik jo šeimos poreikius, o jo asmeniams poreikiams yra reikalinga papildomai 570 Eur suma. Pareiškėjui nepatikslinus ir nepakeitus pareiškime nurodomos sumos, reikalingos būtiniesiems poreikiams patenkinti bei nepateikus jokių įrodymų apie papildomas pareiškėjo išlaidas, nors tam turėjo visas galimybes, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertindamas pareiškėjo galimybes atsiskaityti su kreditoriais per protingą terminą, rėmėsi pareiškėjo pareiškime nurodoma informacija apie jo patiriamas būtinąsias išlaidas. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kreditoriams pareiškėjas galėtų skirti 500-600 Eur per mėnesį. Pareiškėjas taip pat planuoja papildomai užsidirbti iš prekių pardavinėjimo Vokietijoje vyksiančiose mugėse, kas, pareiškėjo skaičiavimu, sudarytų dar 800-1000 Eur per mėnesį, tad pareiškėjo bendros pajamos siektų apie 2000-2500 Eur per mėnesį. Be kita ko, pareiškėjas yra jaunas (33 metų), darbingo amžiaus asmuo, todėl turi realias galimybes visiškai atsiskaityti su savo kreditoriais per protingą terminą nekeliant bankroto bylos Pareiškėjas nepagrįstai atskirajame skunde tvirtina, kad teismas neanalizavo konkrečiai esamo turto masės ir kreditorinių įsiskolinimų balanso, formaliai nurodė, kad pareiškėjas yra pajėgus atsiskaityti. Pareiškėjas pagal savo turimą turtą ir gaunamas pajamas realiai yra pajėgus atsiskaityti su savo kreditoriais. Pareiškėjo nurodomi argumentai, jog ateityje su pareiškėju gali būti nutraukti darbo santykiai, kas gali turėti įtakos jo gaunamoms pajamoms, yra prielaidos ir spėliojimai. Teismas byloje vertina faktus, o ne prielaidas. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas esamą pareiškėjo finansinę būklę visiškai pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas yra pajėgus įvykdyti savo prievoles kreditoriams per protingą terminą.Skundžiamoje nutartyje yra išsamiai nurodomi motyvai, kurių pagrindu buvo atsisakyta kelti bankroto bylą. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-1551-436/2016 įvertino pareiškėjo elgesį FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme ir konstatavo, kad nėra pareiškėjo nesąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, teismui iš naujo analizuoti ir vertinti pareiškėjo sąžiningumą nėra pagrindo. Pareiškėjo būklės negalima laikyti kritine, kadangi jis turi turto, kurį realizavus būtų didžiąja dalimi padengiami pareiškėjo įsiskolinimai, tuo tarpu iš gaunamų pajamų pareiškėjas galėtų reguliariai dengti likusį įsiskolinimą ir visiškai įvykdyti savo prievoles per protingą terminą. Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekia išvengti visiško prievolės įvykdymo suinteresuotiems asmenims G. K., L. S. ir kitiems kreditoriams. Pareiškėjas bet kokiomis priemonėmis vilkina išieškojimo veiksmus, savo reiškiamais skundais, pareiškimais teismui piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas ne pirmą kartą tendencingai siekia sustabdyti jo atžvilgiu vykdomus išieškojimo veiksmus užvestose vykdomosiose bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis). Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu atsisakyta iškelti apeliantui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, jog asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju, kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju, kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės, jis laikytinas mokiu. Kasacinis teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Be to, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinęs, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Plėtojant šį išaiškinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija 25 MMA dydį, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad realizavus pareiškėjo turtą, gautų lėšų pakaktų įvykdyti didžiąją dalį pareiškėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, bei įvertinęs pareiškėjo gaunamas pajams ir išlaidas būtiniausių poreikių tenkinimui, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas turi realias galimybes padengti kreditorinius įsipareigojimus per protingą terminą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės su nurodyta išvada sutinka.Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo konkrečiai esamo turto masės ir kreditorinių įsiskolinimų balanso, nes skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas analizavo ir nustatė pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų sumą bei turimo turto mastą ir vertę.Bylos duomenimis, pareiškėjo skolos kreditoriams siekia 104 102,72 Eur (t.1, b. l. 5, 38). Kreditorei AB „Swedbank“ – 15 178,66 Eur, kreditorei L. S. – 19 404,54 Eur, kreditorei G. K. – 69 519,52 Eur. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjo atstovas (2016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2FB-25950-1043/2016 garso įrašas nuo 46:13 min.) Turto areštų aktų registro duomenimis, areštuota pareiškėjo J. P. transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei turtinės teisės į pareiškėjo mirusio tėvo V. P. nekilnojamąjį turtą, iš šio turto yra vykdomas priverstinis išieškojimas antstolio S. U. kontoroje išieškotojoms L. S. ir G. K.. Teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys šį turtą vertina 89 996,89 Eur sumai pagal vykdymo procese atliktos turto vertinimo ekspertizės nustatytą kainą (1 t., b. l. 79). Pareiškėjui taip pat priklauso vienas automobilis, kurį pareiškėjas vertina 100 Eur. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolos kreditoriams siekia 104 102,72 Eur. Pareiškėjo turto vertė yra 90 096, 89 Eur (89 996,89 Eur +100 Eur). Pažymėtina, kad šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas. Be to teismas nustatė, kad realizavus pareiškėjo turimą turtą liktų nepadengti kreditoriniai reikalavimai 14 005,83 Eur sumai (104 102,72 - 90 096,89), pareiškėjo gaunamos pajamos iš darbo santykių Vokietijos įmonėje siekia 1 500 Eur į rankas (t.3, b. 1. 131). Pareiškėjo skaičiavimu, patiems būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalinga 715 Eur suma per mėnesį. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui pasiliekant pinigų sumą, būtiniausių poreikių tenkinimui, pareiškėjas kiekvieną mėnesį galėtų skirti kreditoriniams reikalavimams padengti po 785 Eur (1500 Eur - 715 Eur), kas leistų skolas padengti per 18 mėnesių, t. y. terminą, trumpesnį, nei FABĮ įtvirtintas mokumo atkūrimo plano vykdymo terminas, lygus 3 metams. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad tokioje situacijoje iškėlus pareiškėjui bankroto bylą, jis turėtų papildomų išlaidų bankroto administratoriui, kas iš esmės apsunkintų kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą per 18 mėnesių ir neatitiktų racionalaus lėšų paskirstymo principų. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad skundžiamoje teismo nutartyje nustatytos aplinkybės nebuvo pakankamos atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai nurodė, kad pareiškėjui bankroto bylą atsisakytina kelti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkto pagrindu. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-1551-436/2016 nagrinėdamas pareiškėjo atskirą skundą įvertino pareiškėjo elgesį FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, t. y. sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad teismui iš naujo analizuoti ir vertinti pareiškėjo sąžiningumą nėra pagrindo.Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad teikdamas pareiškimą buvo nurodęs būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą 715 Eur sumą ir jos nekeitęs, tačiau apelianto pragyvenimas Vokietijoje jam kainuoja per mėnesį 570 Eur, dėl to pareiškėjas per mėnesį patiria 1 285 Eur išlaidų, atsižvelgiant į tai, pareiškėjas kiekvieną mėnesį galėtų skirti kreditoriniams reikalavimams padengti 215 Eur.Pažymėtina, jog pareiškėjas savo pareiškime aiškiai nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalingos lėšos sudaro 715 Eur (2016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2FB-25950-1043/2016 garso įrašas: 38 min. 58 sek. - 39 min.09 sek.) Šiems poreikiams pagrįsti pareiškėjas pateikė teismui detalizuotą poreikių lentelę, kurioje nurodoma, kad mokesčiams, transporto išlaidoms, maistui, vaikų išlaikymui, higienos, ūkinėms prekėms, rūbams, vaistams bei medicinos paskirties prekėms yra reikalinga 715 Eur suma per mėnesį. Pareiškėjas minėtos prašomos patvirtinti sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti nekeitė, netikslino. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepatikslinus ir nepakeitus pareiškime nurodomos sumos, reikalingos būtiniesiems poreikiams patenkinti bei nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių papildomas pareiškėjo išlaidas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi pareiškėjo pareiškime nurodytais duomenimis apie jo patiriamas būtinąsias išlaidas.Dėl pareiškėjo nurodyto argumento, jog pareiškėjo įsipareigojimai Swedbank AB siekia ne 15 178,66 Eur, o 21 144,74 Eur, pasisakytina, kad aplinkybes dėl skolos dydžio teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėjo atstovas, kuris nurodė, kad skola Swedbank AB sudaro 15 178,66 Eur, t. y. tokia, kuri buvo nurodyta pareiškėjo pareiškime (2016 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2FB-25950-1043/2016 garso įrašas: 42 min. 58 sek.) Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią aplinkybę rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-459-364/2009 patvirtinta taikos sutartimi, kuria J. P., R. B., J. B. solidariai įsipareigojo iki 2009 m. birželio 5 d. sumokėti įsiskolinimą ir palūkanas bankui. Bankas 2016 m. balandžio 15 d. raštu patvirtino, kad įsipareigojimai bankui nėra įvykdyti (2 t., b. l. 71). Byloje nepateikta duomenų, kaip pasikeitė įsiskolinimo dydis po 2016 m. balandžio 15 d. iki klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo momento, tačiau pareiškėjui patvirtinus, kad įsiskolinimai bankui nėra padengti ir nurodžius, kad įsiskolinimas siekia 15 178,66 Eur, byloje nesant priešingą išvadą leidžiančių daryti įrodymų, teismas pripažino, kad skola bankui į bendrą kreditorinių reikalavimų sumą yra įtraukta pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog ateityje su pareiškėju gali būti nutraukti darbo santykiai, kas gali turėti įtakos jo gaunamoms pajamoms, yra prielaidos ir spėliojimai. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas apie pareiškėjo mokumą ir galėjimą padengti susidariusius įsiskolinimus kreditoriams sprendė pagal esamą pareiškėjo finansinę būklę, t. y. turimą turtą, gaunamas pajamas. Pritartina atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentui, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių ateityje pareiškėjo pajamos sumažėtų, tokia pasikeitusi aplinkybė galėtų tapti sąlyga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą iš naujo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes pareiškėjo būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos būklės.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Suinteresuoti asmenys L. S. ir G. K. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias turėjo sumokėdamos advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ( 648,69 Eur). Prašymas tenkintinas, suinteresuotiems asmenims priteistina iš pareiškėjo J. P. bylinėjimosi išlaidos: G. K. priteistina 324,25 Eur, L. S. priteistina 324 Eur ( CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 324,25 Eur ( tris šimtus dvidešimt keturis eurus ir 25 ct) ir suinteresuotam asmeniui L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 324 Eur ( tris šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.