- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- e2FB-25950-1043/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01435-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- L. S., G. K., K. P., R. B., J. B., AB „Swedbank“
- Advokatai
- Gilbertas Kinderevičius, Henrikas Ratautas
suinteresuoto asmens antstolio Sauliaus Užkuraičio įgaliotai atstovei antstolio padėjėjai Indrei Jankauskaitei,
nedalyvaujant, suinteresuotiems asmenims L. S., G. K., K. P., R. B., J. B., AB „Swedbank“,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“ (3-10 b. l., 1 tomas). Nurodo, kad pareiškėjas buvo sudaręs paskolos sutartį su kreditoriumi AB „Swedbank“, tačiau dėl šalyje įsivyravusios ekonominės krizės tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtų įsipareigojimų nebepajėgė. Kreditorius AB „Swedbank“ su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl 14 969,05 Eur (51 685,12 Lt) skolos, 8,75 proc. palūkanų nuo 14 658,71 Eur (50 613,61 Lt) negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 546,51 Eur (1 887 Lt) bylinėjimo išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų (pareiškėjo) J. P., R. B. ir J. B. (Kauno apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-459-364/2009). Šioje civilinėje byloje šalys abipusių nuolaidų būdu 2009-05-05 sudarė taikos sutartį ir šią civilinę bylą baigė taikiai. Nors šalys pasirašė šią taikos sutartį, tačiau negerėjant pareiškėjo finansinei situacijai šie įsipareigojimai pagal taikos sutartyje numatytus terminus ir numatytas sumas įvykdyti nebuvo. Pareiškėjas 2012-04-15 vekselio gavėjui A. K. išdavė 19 404,54 Eur (67 000 Lt) dydžio paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Vekselio apmokėjimo terminas buvo numatytas iki 2012-04-15. Pareiškėjas taip pat išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 47 700,42 Eur sumai vekselio gavėjai G. K.. Pagal šį vekselį Pareiškėjas įsipareigojo 2014-09-01 sumokėti visą vekselyje nurodytą sumą. 2014-06-11 J. P. išrašė vekselį tai pačiai kreditorei G. K., kurio suma – 21 819,10 Eur, šią sumą kreditorei pareiškėjas įsipareigojo grąžinti iki 2014-06-18. Abu G. K. išrašyti vekseliai buvo už suteiktą paskolą tarptautiniam verslui – tarpininkavimui – vykdyti. 2013-08-12 Union Fishing 2007 Company Limited ir Josmar Seafood S.L., tarpininkaujant fiziniam asmeniui J. P., sudarė ir pasirašė Sutartį Nr. SL001 dėl šaldytos žuvies produkcijos tiekimo. Pagal Sutarties suderintas sąlygas, Josmar Seafood S.L. įsipareigojo pirkėjui Union Fishing 2007 Company Limited patiekti šaldytos žuvies produkciją, nurodytą 12/08/2013 Josmar Seafood S.L., išrašytoje sąskaitoje Nr. 0214/2013, 800 700,00 Eur sumai, kurią J. P. atsiuntė Jose J. V. Curbelo. J. P., iš aukščiau minėtųjų asmeninių lėšų, už Union Fishing 2007 Company Limited, į Josmar Seafood S.L., direktoriaus J. J. V. C. nurodytą sąskaitą banke, pervedė viso 39 000 Eur sumą (2013-09-02 išankstinis mokėjimas Nr. 1 – 24 000 Eur, 2013-09-19 išankstinis mokėjimas Nr. 2 – 10 000 Eur, 2013-09-26 išankstinis mokėjimas Nr. 3 – 5 000 Eur), tačiau Josmar Seafood S.L., direktoriaus J. J. V. C. nustatytu būdu ir laiku į sutartą vietą šaldytos žuvies produkcijos pristatymo taip ir neįvykdė. Neatgavęs investuotų pinigų J. P. liko skolingas G. K. 2013-07-28 ir 2014-06-11 vekseliuose išrašytas pinigų sumas. Pareiškėjas, būdamas verslininkas, stengėsi siekti kuo geresnių rezultatų, veikti konkurencingai bei siekti pelno, todėl buvo priverstas nuolat priimti investicinius sprendimus, dėl ko neišvengė ir rizikos faktoriaus. Iš viso Pareiškėjo kreditoriniai įsiskolinimai sudaro daugiau kaip 104 102,72 Eur dydžio sumą. Pareiškėjas prašo būti pripažintu nemokiu ir jo atžvilgiu iškelti bankroto bylą. Pareiškėjas per paskutiniųjų trijų metų laikotarpį nebuvo sudaręs jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti nesąžiningais, dėl kurių atsirado skola ir Fizinis asmuo tapo nemokus. VĮ Registrų centras duomenimis Pareiškėjo vardu per paskutiniuosius trejus metus nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir neturėjo. Pareiškėjui po tėvo V. P. mirties, priklauso turtinės teisės į: 1) 855/2565 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), turto vertė – 7 617,01 Eur; 2) 118/353 dalių žemės sklypo, kadastrinis Nr. 6754/0001:200, Pumpėnų k.v., esantis adresu (duomenys neskelbtini), turto vertė – 919,83 Eur; 3) 40/100 dalių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), turto vertė – 31 510,65 Eur; 4) 40/100 dalių kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), turto vertė – 262,29 Eur; 5) 100/1375 dalų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu(duomenys neskelbtini), turto vertė – 13 383,05 Eur; 6) Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), turto vertė – 4 454,65 Eur. Antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje yra vykdomos varžytinės, kuriose yra parduodamos pareiškėjui priklausančios turtinės teisės į nurodytą turtą. Pradinė varžytinėse parduodamo turto bendra kaina – 71 998,00 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis, Pareiškėjo vardu per pastaruosius tris metus buvo įregistruotos ir šiuo metu priklauso transporto priemonės: 1) lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto galima vertė apie 100 Eur, turtui yra pritaikytas Antstolio Sauliaus Užkuraičio areštas. Pareiškėjas yra VšĮ Grožio ir sveikatos centras „La Soley“ dalininkas, šiuo metu įstaiga veiklos nevykdo. Individualia veikla ir ūkininkavimu pareiškėjas nesiverčia. Pajamų vos pakanka pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti. Pastaruoju metu Pareiškėjui materialinę pagalbą taip pat teikia ir artimieji. Pareiškėjo nurodyto turto vertė sudaro 71 998,00 Eur. Pareiškėjas yra vedęs, santuoka sudaryta 2007-07-26. Pareiškėjas kartu su savo sutuoktine turi tris nepilnamečius vaikus J. P., gim. (duomenys neskelbtini), J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriuos Pareiškėjas privalo išlaikyti. Pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalingos lėšos sudaro 715 Eur. 2015-01-07 Pareiškėjas raštu pranešė visiems suinteresuotiems asmenims apie ketinimą iškelti Fizinio asmens bankroto bylą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis Saulius Užkuraitis pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka, prašo jo netenkinti ir neiškelti J. P. bankroto bylos (78-80 b. l., 1 tomas). Nurodo, kad antstolio S. Užkuraičio kontoroje vykdomas Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro 2014-07-07 išduotas vykdomasis įrašas Nr. 8364 dėl 21 908,54 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. P. III eilės išieškotojos G. K. naudai (v. b. Nr. 0034/14/00820), Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro 2014-09-08 išduotas vykdomasis įrašas Nr. 10621 dėl 47 893,54 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. P. III eilės išieškotojos G. K. naudai (v. b. Nr. 0034/14/01170), Kauno apylinkės teismo 2014-07-29 išduota nutartis Nr. 2-17988-945/2014 dėl 1 404,54 Eur laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui J. P. III eilės išieškotojos L. S. naudai (v. b. Nr. 0034/14/00959), Kauno apylinkės teismo 2015-03-24 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-4998-945/2015 dėl 20 456,03 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. P. III eilės išieškotojos L. S. naudai (v. b. Nr. 0034/15/00455). 2015-04-24 turto arešto aktu Nr. S-00028067 areštuotos skolininko J. P. turtinės teisės į mirusio tėvo V. P. nekilnojamąjį turtą: Paskelbus areštuoto turto varžytynes, kurios turėjo vykti 2015-12-31 – 2016-02-01 specialiame elektroniniame tinklalapyje, pirkėjai užsiregistravę varžytynėse, pasiūlė perkamo turto kainą. Areštuoto turto varžytynės buvo atšauktos, nes gauta Kauno apylinkės teismo 2016-02-01 nutartis Nr. e2FB-5191-713/2016, kuria priimtas skolininko J. P. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš varžytynių puslapio išrašų, matyti, kad skolininkui priklausančios turtinės teisės būtų buvusios parduotos padidinta kaina. J. P. būklės kritine negalima laikyti, kadangi jis turi turto, kurį realizavus būtų padengti pareiškėjo įsiskolinimai. Pareiškėjas teigia, kad užsienyje ieškojo darbo. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas Lietuvoje negyvena. Galimai užsienyje gauna pajamas, tačiau duomenų apie tai nepateikia. Kadangi skolininkas J. P. turi turto, į kurį gali būti nukreipti skolų išieškojimai ir kuris gali būti realiai realizuotas, tai skolininkas gali vykdyti savo skolinius įsipareigojimus išieškotojoms G. K. ir L. S. bei antstoliui Sauliui Užkuraičiui.
Suinteresuoti asmenys L. S. ir G. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nesutinka su pareiškimu, prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas (97-101 b. l., 1 tomas). Nurodo, kad pareiškėjas J. P., pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra galimai nesąžiningas, kadangi tokiais savo veiksmais siekia išvengti prievolės įvykdymo suinteresuotiems asmenims G. K., L. S. ir kitiems kreditoriams. Pareiškėjas bet kokiomis priemonėmis vilkina išieškojimo veiksmus, savo reiškiamais skundais, pareiškimais teisme piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. LITEKO sistemos duomenimis, J. P. Kauno apylinkės teisme šiuo metu yra užvedęs 5 civilines bylas (2 iš jų baigtos), kuriomis siekia sustabdyti išieškojimo veiksmus iš jam priklausančio turto. Taip pat pareiškėjas teikė skundus dėl antstolio veiksmų, kuriais be kita ko prašydavo ir laikinųjų apsaugos priemonių – antstolio veiksmų sustabdymo. Visi pareiškėjo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Antstoliui Sauliui Užkuraičiui paskelbus pareiškėjui priklausančio areštuoto turto varžytynes, kurios turėjo vykti 2015-12-31 – 2016-02-01, pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo 2016-01-26, t. y. likus vos kelioms dienoms iki varžytynių pabaigos. Jei pareiškėjas nebūtų pateikęs pareiškimo, pareiškėjo turtas būtų realizuotas varžytinėse, pardavus turtą, būtų padengtos pareiškėjo skolos. Šie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai liudija, jog pareiškėjas pateiktu pareiškimu siekia ne atkurti savo mokumą, o bet kokiais būdais išvengti savo prievolių įvykdymo suinteresuotiems asmenims, tokiu būdu vilkinant išieškojimo procesą. Pareiškėjo nesąžiningumą rodo ir tai, kad jis kitose civilinėse bylose siekia, kad jam priklausančios turtinės teisės, t. y. beveik visas jo turtas būtų perleistas jo artimiems giminaičiams. Pareiškėjas civilinėje byloje Nr. 2-2717-944/2016 buvo pareiškęs ieškinį dėl jo vienašalio pareiškimo priimti tėvo J. P. palikimą pripažinimo negaliojančiu, kuriame pareiškėjas tvirtina, jog nesiekė priimti tėvo palikimo ir jį priėmė suklydimo įtakoje, t. y. veikė savo sesers M. K. interesais – priėmė palikimą už ją. Ieškinio pirmosios instancijos teismas netenkino, tačiau 2016-02-05 pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuris yra priimtas. 2009-05-05 pareiškėjas sudarė taikos sutartį su AB „Swedbank“, kuria įsipareigojo padengti kreditoriui susidariusį įsiskolinimą taikos sutartyje numatytais terminais ir sumomis, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė ir užuot dėjęs pastangas grąžinti susidariusį įsiskolinimą bankui, pareiškėjas sudarė eilę rizikingų sandorių (2012-04-15 išdavė 19 404,54 Eur dydžio vekselį A. K., 2013-07-28 pareiškėjas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 47 700 Eur sumai vekselio gavėjai G. K., 2014-06-11 pareiškėjas išrašė vekselį G. K. 21 819,10 Eur sumai, 2013-08-12 sudarė sutartį Nr. SL001 dėl šaldytos žuvies produkcijos tiekimo, kuria pervedė 39 000 Eur sumą, nors jau iki šios sutarties pasirašymo turėjo 81 763,67 Eur skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Pareiškėjas prie pareiškimo nepateikia duomenų apie savo banko sąskaitų likučius. Tai, kad pareiškėjas nėra nemokus patvirtina tai, jog remiantis VĮ Registrų centras pateikiama vidutine rinkos verte, pareiškėjo turtas preliminariai sudaro 71 998,00 Eur sumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas naudojasi ne vieno advokato (žr. pateikiamą išrašą iš LITEKO sistemos: pareiškėjui atstovauja Ž. V., Dalia Stakvilevičiūtė, adv. padėjėjas Henrikas Ratautas), kurie atstovauja pareiškėjui civilinėse bylose, paslaugomis, todėl iš šių aplinkybių logiška teigti, kad priešingai nei tvirtina pareiškėjas, jam jo gaunamų pajamų užtenka ne tik būtiniesiems poreikiams patenkinti, bet ir advokatų teikiamoms teisinėms paslaugoms apmokėti. Suinteresuoti asmenys dėl pareiškėjo nesąžiningų veiksmų kreipėsi su pareiškimu į prokuratūrą dėl galimai atliktų nusikalstamų veiksmų suinteresuotų asmenų atžvilgiu; prašo patraukti J. P. baudžiamojon atsakomybėn dėl sistemingų, galimai neteisėtų, panaudojant apgaulę tiek pareiškėjų, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu, veiksmų, siekiant išvengti turtinių prievolių įvykdymo pareiškėjoms ar šias prievoles panaikinti. Pareiškėjas nėra nemokus, o jo atliekami procesiniai veiksmai tiek šioje, tiek kitose civilinėse byloje nėra sąžiningi, pažeidžiantys kreditorių teises, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo pareiškėjui J. P. iškelti bankroto bylą.
Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jo darbo užmokestis yra 1500 Eur į rankas. Būtinųjų poreikių tenkinimui pareiškėjui yra reikalinga pareiškime nurodyta 715 Eur per mėnesį suma, nes pareiškėjo sutuoktinė nedirba, šeima augina tris nepilnamečius vaikus. Taip pat nurodė planuojantis papildomai užsidirbti iš prekių pardavinėjimo Vokietijoje vyksiančiose mugėse, kas pareiškėjo skaičiavimu, sudarytų dar 800-1000 Eur per mėnesį, tad pareiškėjo bendros pajamos siektų apie 2000-2500 Eur per mėnesį. Papildomas pajamas planuoja nuo 2017 metų sausio mėnesio. patvirtino, kad Vokietijoje neturi įgijęs kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, iš UAB „Redas &Jo“ dividendų niekada nėra gavęs, o ši įmonė niekada nėra gavusi pajamų, realiai jokios veiklos nevykdė.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas adv. padėjėjas Henrikas Ratautas teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Palaikė pareiškime išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad protingas terminas kreditorinių įsipareigojimų padengimui pripažįstamas trys metai, per šį laikotarpį pareiškėjas, net ir realizavus visą turtą, nebūtų pajėgus pilnai atsiskaityti su kreditoriais. Tai, kad pareiškėjas nurodo, kad ateityje jis daugiau uždirbs, vystys verslą yra deklaratyvūs teiginiai, realybė yra visai kitokia. Norint įsitvirtinti rinkoje jam neužtektų resursų. Pareiškėjui nustatytas 6 mėnesių bandomasis laikotarpis, todėl neaišku ar pareiškėjas pasiliks tame darbe ir gaus pajamas. Pareiškėjas kreditoriams galėtų skirti daugiausiai 500-600 Eur. Akcentavo, kad J. P. dėjo pastangas susigrąžinti iš įmonės pinigines lėšas, tačiau šiai dienai ta įmonė yra bankrutavusi, o iš ofšorinės įmonės susigrąžinti lėšas nerealu. Bankroto procese turtas bus realizuotas, gal dar už didesnę kainą.
Suinteresuotų asmenų L. S. ir G. K. atstovas avokatas Gilbertas Kinderevičius teismo posėdžio metu prašė bankroto bylos nekelti procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais. Papildomai pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjas neteikė duomenų apie savo finansinę padėtį dėl ko nėra galimybės nustatyti turto ir įsipareigojimų balanso. Nepateikė įrodymų kokį turtą turi Vokietijoje, kaip pasikeitė jo turtinė padėtis. Neaišku ar skolos mokėjimo terminai AB „Swedbank“ yra suėję, nes kaip patvirtino antstolės padėjėja, šiai dienai antstolių informacinėje sistemoje nėra duomenų apie šios skolos priverstinį vykdymą. Šis kreditorinis įsipareigojimas įtrauktas sąmoningai, siekiant padidinti savo kreditorinių įsipareigojimų sumą. Vien pareiškėjo nekilnojamasis turtas įvertinas 90 000 Eur sumai. Jį realizavus būtų pilnai atsikaityta su pagrindiniais kreditoriais. Net jei ir vertinti skolą AB „Swedbank“, pareiškėjas yra pajėgus sumokėti 15 000 Eur skolą per metus laiko. Pažymėjo, kad į turto sudėtį nėra įtrauktas kreditorinis reikalavimas į Ispanijos kompaniją. Reikalavimas sudaro apie 60 000 Eur, jis yra galiojantis ir turi turtinę vertę. Tokie reikalavimai rinkoje svyruoja nuo jį nuo 10 iki 40 procentų. Jį galima parduoti tarptautinėms skolų išieškojimo kompanijoms. Pareiškėjas siekia išvengti skolų grąžinimo, nesistengė mažinti kreditorinių įsipareigojimų, bandė atsisakyti turtinių teisių į turtą, iš kurių vykdomas priverstinis išieškojimas.
Suinteresuoto asmens antstolio Sauliaus Užkuraičio atstovė prašė nekelti pareiškėjui bankroto bylos, nes skoloms padengti užtenka pareiškėjo turto.
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinamas.
Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 1 dalimi, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Nemokumo sąvoka įtvirtinta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį ir bylą perdavė Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas konstatavo, jog vertindamas pareiškėjo sąžiningumą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad J. P., būdamas verslininku, jau turėdamas skolinių įsipareigojimų, turėjo ir galėjo suvokti savo atliekamų finansinių operacijų riziką, elgėsi neatsakingai, nerūpestingai ir sudarydamas rizikingą sandorį, susijusį su šaldytos žuvies produkcijos tiekimu, sunkino savo finansinę padėtį bei menkino galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas, veikdamas pagal įgaliojimą, prisiėmė riziką už juridinį asmenį sumokėdamas dalį avanso už šaldytą žuvį iš skolintų pinigų, tačiau šiuos apelianto veiksmus negalima vertinti nesąžiningais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. O byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas buvo apgautas verslo partnerių, siekė sumokėtus pinigus susigrąžinti. Taip pat nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, todėl neturi būti užkirstas kelias jam bankrutuoti. Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, jog atsižvelgiant į pareiškėjo turimų piniginių įsipareigojimų mastą, kuris viršija FABĮ nustatytą 25 MMA dydį, taip pat įvertinus pareiškėjų turimo turto bei gaunamų pajamų apimtį, būtų galima konstatuoti pareiškėjo nemokumo faktą. Apeliacinės instancijos teismas bylą pirmosios instancijos teismui perdavė nagrinėti iš naujo tam, kad būtų įvertintos pareiškėjo gaunamos pajamos, išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti bei kitos reikšmingos bylai aplinkybės. Kadangi Kauno apygardos teismas konstatavo, jog nėra pareiškėjo nesąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, teismui iš naujo analizuoti ir vertinti pareiškėjo sąžiningumą nėra pagrindo (CPK 182 str. 2 p.).
Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – ir FABĮ) nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 str. 2 d.). Minimali mėnesinė alga nuo 2016 m. liepos 1 d. nustatyta 380 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 9 500 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aplinkybę, jog pareiškėjas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė 2016 m. sausio 26 d. ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjamas praėjus beveik metams laiko, reikalinga įvertinti, ar nepasikeitė aplinkybės, sudarančios faktinį pareiškėjo prašymo pagrindą, taip pat ar nepasikeitė ir pareiškėjo turtinė padėtis. Todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo vertintina jo turimo turto ir įsipareigojimų balansas bei pareiškėjo gaunamos pajamos.
Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino, kad pareiškėjo skolos kreditoriams siekia 104 102,72 Eur (b. l. 5, 38, t. I). Kreditorei AB „Swedbank“ – 15 178,66 Eur, kreditorei L. S. – 19 404,54 Eur, kreditorei G. K. – 69 519,52 Eur. Byloje nėra ginčo dėl įsiskolinimo dydžio kreditorėms L. S. ir G. K.. Suinteresuotų asmenų atstovo teigimu, 15 178,66 Eur dydžio įsiskolinimas kreditorei AB „Swedbank“ į skolų sumą įtrauktas nepagrįstai, nes neaišku ar skolos mokėjimo terminai AB „Swedbank“ yra suėję ir koks skolos dydis šiai kreditorei yra šiuo metu. Teismas neturi pagrindo pritarti tokiai suinteresuotų asmenų atstovo pozicijai. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-459-364/2009 patvirtino taikos sutartį, kuria J. P., R. B., J. B. solidariai įsipareigojo iki 2009 m. birželio 05 d. sumokėti įsiskolinimą ir palūkanas bankui. 2016-04-15 raštu, bankas patvirtino, kad įsipareigojimai bankui nėra įvykdyti (b. l. 71, t. II). Iš to galima daryti pagrįstą išvadą, jog skolos mokėjimo terminai bankui yra suėję. Iš tiesų, byloje nepateikta duomenų kaip pasikeitė įsiskolinimo dydis po 2016-04-15 iki klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo momento, tačiau pareiškėjui patvirtinus, kad įsiskolinimai bankui nėra padengti ir nurodžius, kad įsiskolinimas siekia 15 178,66 Eur, byloje nesant priešingą išvadą leidžiančių daryti įrodymų, pripažintina, kad skola bankui į bendrą kreditorinių reikalavimų sumą yra įtraukta pagrįstai. Atsakant į argumentą, kad pareiškėjo skola kreditoriui yra solidari su kitais asmenimis, pažymėtina, jog tais atvejais kai skolininkų pareiga yra solidari – kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (LR CK 6.6 str. 5 d.). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (LR CK 6.6 str. 6 d.). Taigi, solidarumas, esant skolininkų daugetui, reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų. Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Taigi, kreditorius turi teisę pasirinkti iš ko reikalauti solidarios prievolės įvykdymo. Esant tokiam solidarios prievolės teisiniam reglamentavimui, fizinio asmens, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, solidarūs įsipareigojimai kreditoriams turi būti vertinami pilna apimtimi sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens nemokumo. Pagal byloje esančius duomenis darytina išvada, kad skolų suma skolos kreditoriams siekia 104 102,72 Eur. Akivaizdu, jog pradelstų pareiškėjo kreditorinių įsipareigojimų suma viršija įstatyme nustatytą ribą.
Kaip minėta, bankroto bylai iškelti nepakanka vien sąlygos, kad įsiskolinimų suma viršija tam tikrą ribą, būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neturi realių galimybių per protingą laiko tarpą skolas grąžinti. Būtent dėl šios priežasties ir yra vertinamas įsipareigojimų ir turto balansas.
Pareiškėjas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, registruotų Lietuvos Respublikoje, neturi (39 b. l., t. I). Pareiškėjo J. P. vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė pareiškėjo skaičiavimu yra 100 Eur ir transporto priemonė Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (su 2016-12-16 prašymu pateikti dokumentai, DOK-31749), kurios, kaip paaiškino pareiškėjas, šiai dienai nėra. Ginčo byloje dėl paminėto kilnojamo turto sudėties ir vertės byloje nėra.
Turto areštų aktų registro duomenimis, areštuotas skolininko J. P. transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei turtinės teisės į pareiškėjo mirusio tėvo V. P. nekilnojamąjį turtą: 855/2565 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 118/353 dalį žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 40/100 dalį gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 40/100 kitų statinių (tvora, kiemo aikštelė), esančių(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 100/1375 dalį žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butą, esantį Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-25, t, I).
Iš šio turto yra vykdomas priverstinis išieškojimas antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje išieškotojoms L. S. ir G. K.. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl šio turto vertės. Pareiškėjo vertinimu turtinės teisės į nekilnojamąjį turtą vertos 71 998 Eur. Tokia vertė nustatyta atsižvelgiant į pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą (b. l. 6, t. I). Tuo tarpu suinteresuoti asmenys šį turtą vertina 89 996,89 Eur sumai pagal vykdymo procese atliktos turto vertinimo ekspertizės nustatytą kainą (b. l. 79, t. I.). Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai sutapatina pradinę varžytinėse nustatytą kainą su turto verte. Įkainuojant turtą ekspertizės metu nustatoma turto rinkos vertė – pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų šio CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos, šiuo atveju eksperto nustatytos kainos. Varžytinės vyksta didinat pradinę nurodytą varžytinių kainą (CPK 713 str. 8 d.). Tokiu būdu pradinės kainos nustatymas dar nereiškia, kad turtas bus parduotas už pradinę kainą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad varžytinėse registravosi dalyviai, buvo siūlomos kainos, o turtas būtų buvęs parduotas už padidintą kainą. Už turtinę teisę į 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu(duomenys neskelbtini), didžiausia pasiūlyta kaina buvo 26 000 Eur (b. l. 81, t. I), o pradinė šio turto kaina varžytinėse buvo 21 462 Eur. Už turtinę teisę į 1/5 dalį gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, buvo pasiūlyta 45 000 Eur kaina, o pradinė šio turto kaina buvo nustatyta 35 325 Eur (b. l. 83, t. I). Šios varžytinės neįvyko, nes buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjui priklausančių turtinių teisių verte laikytina eksperto vykdymo procese nustatyta turto vertė. Pareiškėjui taip pat priklauso vienas automobilis, kurį pareiškėjas vertina 100 Eur (kitas pareiškėjui priklausantis automobilis yra išregistruotas). Dėl šio turto vertės byloje ginčo nėra. Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų atstovas taip pat nurodė, kad į pareiškėjui priklausančio turto masę turėtų būtį įtraukta ir pareiškėjui priklausančių UAB „Redas & Jo“ akcijų vertė ir reikalavimo teisė į Ispanijos kompaniją, bet to pareiškėjas yra ir VšĮ „La Soley“ dalininkas. Iš pareiškėjo su 2016-12-16 prašymu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad jam priklauso 10 procentų UAB „Redas & Jo“ akcijų, kurių nominali vertė 100 Lt (Akcininkų sąrašas). Teismui patikrinus nekilnojamojo turto registrą nustatyta, kad nei vienas iš aukščiau nurodytų juridinių asmenų nekilnojamojo turto neturi. VšĮ „La Soley“ veiklos nevykdo, VMI 2015-08-06 sprendimu yra atleista nuo mokesčių deklaracijų ir kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. UAB „Redas & Jo“ įsteigta 2012-08-20 ir Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi nei vieno balanso, iš išplėstinio juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad nuo įsteigimo nėra apskritai teikusi jokių duomenų. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši įmonė niekada jokios veiklos ir nevykdė, dividendų niekada nėra mokėjusi, net pajamų nėra gavusi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo turimos turtinės teisės į minėtus juridinius asmenis jokios realios vertės neturi, todėl nėra pagrindo jų įtraukimui į pareiškėjo turimo turto masę. Pasisakant dėl reikalavimo teisės į Ispanijos kompaniją pažymėtina, kad ne visa suma, pervesta šiai kompanijai, priklauso pareiškėjui. Iš 63 500 Eur, pareiškėjui priklauso 39 000 Eur (b. l. 122, t. II). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas ėmėsi priemonių, kad atgauti skolą, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Lietuvoje (b. l. 36-64, t. II). Kreipėsi į Ispanijos įmone su pretenzija (b. l. 121-129, t. II). Tačiau skolos nepavyko atgauti. Pati įmonė yra registruota Kanarų salose. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad galimybių atgauti įsiskolinimą nėra, nes pareiškėjas buvo apgautas. Atsakant į suinteresuotų asmenų atstovo argumentą, jog pareiškėjas galėjo kreiptis dėl skolos priteisimo civiline tvarka, atsižvelgtina į tai, kad skolininkė yra užsienio juridinis asmuo, kas sąlygoja jog teisminis procesas turėtų būti inicijuojamas užsienio valstybėje, pareiškėjui reikėtų samdytis kvalifikuotą tos valstybės advokatą išmanantį tiek materialinę, tiek procesinę teisę, kas savo ruožtu lemtų ženklias išlaidas teisinei pagalbai. Suinteresuotų asmenų atstovas, teigdamas, kad tokios reikalavimo teisės paprastai tarptautinėms skolų išieškojimo įmonėms parduodamos už 10-40 procentų nuo reikalavimo sumos, nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Sutiktina, kad reikalavimo teisė yra turtinė teisė, galinti būti civilinės apyvartos objektu, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo turtinė teisė į Ispanijos kompaniją turi bent kiek realios rinkos vertės. Dėl ko nėra pagrindo jos įtraukimui į pareiškėjo turto balansą. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad vykdymo procese, kuriame vykdomas skolos iš pareiškėjo išieškojimas suinteresuotiems asmenims, kurias šioje byloje ir atstovauja advokatas Gilbertas Kinderevičius išsakęs argumentus, kad pareiškėjo reikalavimo teisė į Ispanijos kompaniją turi vertę, ši reikalavimo teisė nėra areštuota, iš jos nėra vykdomas išieškojimas. Tą patvirtino ir antstolio padėjėja teismo posėdžio metu. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad pareiškėjo turto vertė yra 90 096, 89 Eur (89 996,89 Eur + 100 Eur).
Taigi realizavus pareiškėjo turimą turtą liktų nepadengti kreditoriniai reikalavimai 14 005,83 Eur sumai (104 102,72 – 90 096,89). Šiuo metu pareiškėjo gaunamos pajamos iš darbo santykių Vokietijos įmonėje siekia 1500 Eur į rankas (b. l. 131, t. III). Pareiškėjo skaičiavimu, patiems būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalinga 715 Eur suma per mėnesį. Iš kurių būtų skiriama mokesčiams 150,00 Eur, transporto išlaidoms - 25,00 Eur, maistui - 150,00 Eur, vaikų išlaikymui- 300,00 Eur, higienos, ūkinėms prekėms - 30,00 Eur, rūbams - 30,00 Eur, vaistams bei medicininės paskirties prekėms - 30,00 Eur. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra susituokęs su K. P. (50 b. l., 1 tomas), turi nepilnamečius vaikus J. P., gim. (duomenys neskelbtini) (51 b. l., 1 tomas), J. P., gim. (duomenys neskelbtini) (52 b. l., 1 tomas), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini) (53 b. l., 1 tomas). Pareiškėjo sutuoktinė nedirba. Į bylą taip pat pateikti įrodymai apie patiriamas išlaidas vaistams, komunaliniams mokesčiams (b. l. 91-117, t. III). Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjo nurodyta suma, jo būtiniausiems poreikiams tenkinti yra pagrįsta. Taigi pareiškėjui pasiliekant pinigų sumą, būtiniausių poreikių tenkinimui, pareiškėjas kiekvieną mėnesį galėtų skirti kreditoriniams reikalavimams padengti po 785 Eur (1500 Eur -715 Eur), kas leistų skolas padengti per 18 mėn., t. y. terminą, trumpesnį, nei FABĮ įtvirtintas mokumo atkūrimo plano vykdymo terminas, lygus 3 metams. Atsižvelgiant į tai, kad realizavus pareiškėjo turtą, gautų lėšų pakaktų įvykdyti didžiąją dalį pareiškėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, bei įvertinus jo gaunamas pajams ir išlaidas būtiniausių poreikių tenkinimui, darytina išvada, kad pareiškėjas turi realias galimybes padengti kreditorinius įsipareigojimus per protingą terminą. Teismo vertinimu, vienerių metų ir aštuonių mėnesių terminas negali būti vertinamas kaip neprotingai ilgas. Pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, jog ateityje su pareiškėju gali būti nutraukti darbo santykiai, kas gali turėti įtakos jo gaunamoms pajamoms, vertintina kai prielaida. Tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių ateityje pareiškėjo pajamos sumažėtų, tokia pasikeitusi aplinkybė galėtų tapti sąlyga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau kol ši sąlyga neegzistuoja, spręsti, kad ji gali tapti pagrindu iškelti bankroto bylą pagal nagrinėjamoje byloje pateiktą pareiškimą, negalima.
Nurodytos aplinkybės paneigia bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui tikslingumą, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas yra pajėgus padengti įsiskolinimus kreditoriams per pakankamai trumpą laiką, kas lemia jo pareiškimo nepagrįstumą. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal byloje susiklosčiusią situaciją bankroto bylos iškėlimas neatitiktų ne tik kreditorių, bet ir paties pareiškėjo interesų. Bankroto procese turėtų būti mokamas atlyginimas bankroto administratoriui. Kas sąlygotų, tai, kad iš parduoto turto ir /ar pareiškėjo gaunamų pajamų atskaičius atlyginimą administratoriui kreditorių reikalavimų tenkinimui tektų mažesnė lėšų dalis, t. y. kreditoriniai reikalavimai liktų nepatenkintai didesne dalimi, o pareiškėją slėgtų didesnė skolų našta kreditoriams. Tokio bankroto proceso metu naudą iš esmės gautų vien tik bankroto administratorius, gavęs atlyginimą, už skolininkui priklausančio turto realizavimą, kai tuo tarpu galimybė patenkinti kreditorinius reikalavimus iš esmės nepadidėtų.
Po bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje pareiškėjo turtinė padėtis pasikeitė, nors jis neįgijo turto ir nesumažino kreditorinių įsipareigojimų dydžio, tačiau pradėjo gauti nuolatines, pajamas, kurios yra pakankamos, realizavus pareiškėjui priklausantį turtą, per protingą terminą atsiskaityti su kreditoriais. Ši aplinkybė nebuvo vertinta, nei bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nes atsirado bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra konstatuota, kad pareiškėjui turi būti keliama bankroto byla, o nurodyta, kad pagal pareiškėjo turtinių teisių ir skolų santykį, būtų galima konstatuoti pareiškėjo nemokumo faktą.
Vadovaujantis išdėstytu, pareiškėjui bankroto bylą atsisakytina kelti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkto pagrindu.
Pareiškimai dėl fizinio asmens bankroto nagrinėjami civilinio proceso kodekse numatyta supaprastinto proceso tvarka (CPK 582 str.). Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje nurodoma, kad ypatingos teisenos bylose ir kitose bylose, kurios pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai suinteresuotam asmeniui turinčiam priešingus interesus priteisiama iš pareiškėjo, kurio pareiškimas atmetamas. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad suinteresuotas asmuo G. K. patyrė 907,81 Eur (b. l. 137-141, t. 1, b. l. 22-26, t. II, b. l. 69-74, t. III), L. S. – 600,00 Eur (b.l. 142-146, t. I, b. l. 137-141, t. III, 200 Eur už atstovavimą 2016-12-19 teismo posėdyje).
Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, nei numatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Išlaidos už procesinių dokumentų parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, nėra pernelyg didelės ir neprotingos, atitinka bylos sudėtingumą, todėl turi būti atlygintos. LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 9 punkte įtvirtinta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.). Už advokato pasirengimą ir dalyvavimą 2016-11-17 teismo posėdyje G. K. patyrė 200 Eur išlaidų, o L. S. už atstovavimą 2016-12-06 ir 2016-12-09 posėdžiuose patyrė 400 Eur išlaidų. Maksimalus advokato užmokesčio dydis už vienos valandos atstovavimą teismo posėdžio metu yra 77,19 Eur. 2016-11-17 teismo posėdis užtruko 12:40 min. Pagal Rekomendacijose nurodytas teisinių paslaugų teikimo apskaičiavimo taisykles, maksimali suma už atstovavimą šiame teismo posėdyje sudarytų 39 Eur. 2016-12-06 ir 2016-12-09 posėdžiai užtruko 2 val. 16 min. tad maksimali suma už atstovavimą šiuose teismo posėdžiuose sudarytų 154 Eur. Atsižvelgiant į tai, G. K. priteistinos išlaidos mažintinos iki 746,81 Eur, o L. S. iki 354 Eur.
Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys taip pat buvo pateikę prašymą priteisti už atsiliepimą parengimą patirtas išlaidas ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą suinteresuoti asmenys patyrė 489,94 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šių išlaidų paskirstymas apeliacinės instancijos teisme išspręstas nebuvo, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą. Atskiruoju skundu buvo prašoma skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotų asmenų G. K. ir L. S. atstovas advokatas Gilbertas Kinderevičius prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi skundžiamą nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad nutarties panaikinimas ir klausimo perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo apeliantui priėmimu. Kadangi apeliacinės instancijos teismo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nebuvo pripažinti pagrįstais, šios išlaidos suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 93 str.).
Valstybė šioje byloje turėjo 12,80 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, kurios priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Informacija apie atsisakymą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo skelbtina teismo tinklapyje (FABĮ 5 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis,
nutaria:
atsisakyti iškelti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.
Informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbti teismo tinklapyje.
Priteisti iš pareiškėjo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 746,81 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 354 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,80 Eur (dvylika eurų 80 ct) pašto išlaidų (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, įmokos kodas 5660).
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.