- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-1551-436/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01435-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- J. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-5191-713/2015 pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U., L. S., G. K., K. P., R. B., J. B., AB „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
L Pareiškėjo J. P. pateiktu teismui pareiškimu prašė iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“. Iš viso Pareiškėjo kreditoriniai įsiskolinimai sudaro daugiau kaip 104 102,72 Eur dydžio sumą. Pareiškėjas prašo būti pripažintu nemokiu ir jo atžvilgiu iškelti bankroto bylą. Pareiškėjas per paskutiniųjų trejų metų laikotarpį nebuvo sudaręs jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti nesąžiningais dėl kurių atsirado skola ir fizinis asmuo tapo nemokus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjui J. P..Teismas nurodė, kad pareiškėjas J. P. yra UAB „Redas&Jo“ vadovas bei VšĮ Grožio ir sveikatos centras „La Soley“ dalininkas (43-48 b. L, 1 tomas). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Viešoji įstaiga veiklos nevykdo. Pareiškėjas nenurodė, kokios jo mėnesio pajamos, iš pateiktos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą (47-48 b. 1., 1 tomas) matyti, kad pareiškėjas 2015 m. draudžiamųjų pajamų negavo, pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jam padeda artimieji, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Pareiškėjas nurodė, kad nuolat ieško ir siekia susirasti geriau apmokamą darbą ar papildomą pajamų šaltinį, tačiau dėl šalyje padidėjusio nedarbo to padaryti negali. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo siekį įsidarbinti - byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų registruotas darbo biržoje ar kitais aktyviais veiksniais būtų ieškojęs geriau apmokamo darbo. Tokių duomenų teismui nepateikus, teismas pareiškėjo teiginius apie siekį įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas vertina kaip deklaratyvius.Viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridėti taip pat ir fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu - pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas). Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesnį asmens elgesį. Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, iš kur ir kiek planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais bei mokėti atlyginimą administratoriui, nenurodė jokių motyvų, planų, kaip planuoja atkurti savo nemokumą. Šių aplinkybių pagrindu pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip itin atidus ir rūpestingas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo aktyvius veiksmus siekiant gauti kokias nors pajamas, pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo faktas vertintinas kaip siekis išvengti turimų skolinių įsipareigojimų, o ne atkurti mokumą, o tokie pareiškėjo siekiai nesuderinami su sąžiningumo reikalavimais. Teismas darė išvadą, kad teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna ir neketina gauti pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais.Pateiktoje teismui būtinųjų poreikių tenkinimo lentelėje (49 b. L, 1 tomas) pareiškėjas nurodė, jog per mėnesį jo poreikių tenkinimui reikalinga 715,00 Eur suma, kurią sudaro: mokesčiai - 150,00 Eur, transporto išlaidos - 25,00 Eur, maistas - 150,00 Eur, išlaikymas vaikui - 300,00 Eur, higienos, ūkinės prekės - 30,00 Eur, rūbams - 30,00 Eur, vaistai bei medicininės paskirties prekės - 30,00 Eur. Pareiškėjo nurodytos išlaidos poreikių lentelėje nepagrįstos jokiais rašytiniais dokumentais - pareiškėjas savo poreikių lentelės nepagrindė. Šiuo metu Lietuvos Vyriausybės nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis yra 350,00 Eur, todėl pareiškėjo nurodomos jam reikalingos sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti dydis - 715,00 Eur, daugiau kaip 2 kartus viršija Lietuvoje bankrutuojantiems fiziniams asmenims būtiniesiems poreikiams skiriamos protingos sumos dydį. Be to, pareiškėjas savo išlaidų lentelėje nenumatė lėšų, skiriamų kreditoriniams reikalavimams tenkinti.Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2013-08-12 Union Flshing 2007 Company Limited ir J. S. S.L., tarpininkaujant fiziniam asmeniui J. P., sudarė ir pasirašė Sutartį Nr. SL001 dėl šaldytos žuvies produkcijos tiekimo, o J. P. iš asmeninių lėšų už Union Fishing 2007 Company Limited pervedė iš viso 39 000 Eur sumą (36-67 b. L, 2 tomas), tačiau šaldytos žuvies produkcijos pristatymas taip ir neįvyko, dėl to pareiškėjas liko skolingas G. K. 2013-07-28 ir 2014-06-11 vekseliuose išrašytas pinigų sumas. Teismo vertinimu, J. P., būdamas verslininku, jau turėdamas skolinių įsipareigojimų, turėjo ir galėjo suvokti savo atliekamų finansinių operacijų riziką, elgėsi neatsakingai, nerūpestingai ir sudarydamas rizikingą sandorį sunkino savo finansinę padėtį bei menkino galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad abu G. K. išrašyti vekseliai buvo už suteiktą paskolą tarptautiniam verslui - tarpininkavimui - vykdyti. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti skolinimosi. Akivaizdu, kad toks pareiškėjo elgesys neatitinka rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standarto, o jo veiksmai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1203-848/2016 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams J. P. ir M. K. dėl dalinės nuosavybės teisės pripažinimo bei civilinė byla Nr. e2-168-800/2016 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui J. P. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pakeitimo, bendrosios dalinės nuosavybės turto dalių pakeitimo. Kauno apygardos teisme taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-1009-657/2016 pagal ieškovo J. P. apeliacinį skundą atsakovei notarei J. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, kad realizavus skolininko turtą, gautų lėšų pakaktų įvykdyti bent didžiąją dalį pareiškėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, darytina išvada, kad pareiškėjas turi realias galimybes padengti kreditorinius įsipareigojimus per protingą terminą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - iškelti fizinio asmens J. P. bankroto bylą ir pareiškėjo administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą apeliantui grindė LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta galimybė neiškelti bankroto bylos jei pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Aplinkybė, kad pareiškėjas kreipiantis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, neturėjo su darbo santykiais ar kitais būdais gaunamų pajamų, nėra pagrindas pripažinti pareiškėją kaip pasyvų, nededantį pastangų atsiskaityti su kreditoriais. Pažymi, kad pareiškėjo atstovas ne kartą vykusiuose teismo posėdžiuose nurodė, kad jo atstovaujamasis neatvykdavo į teismo posėdžius, o būtent dėl to, jog pastarasis intensyviai ieškojo darbo užsienio šalyse Vykusio teismo proceso metu pareiškėjas susirado darbą Vokietijos Federacijos Respublikoje, įmonėje MAH modern Automobilhandels GmbH, kurioje nuo 2016-04-11 dirba automobilių remontininku ir gauna 1050,00 EUR per mėnesį siekiantį darbo užmokestį. Pažymi, kad pareiškėjas realiai įvertindamas Lietuvoje darbo rinką ir planuojamas gauti pajamas ateityje, pasirinko galimybę įsidarbinti užsienio įmonėje. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi tris mažamečius vaikus, todėl sprendimas kuriam laikui nesimatyti su savo sutuoktine ir trimis vaikais, buvo ypatingai sunkus pastarajam. Šie pareiškėjo veiksmai tik parodo, kad jis nevengia, o priešingai, siekia FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu.Nors teismas savo nutartyje ir nurodė, kad pareiškėjas savo pateiktoje išlaidų lentelėje nenumatė skiriamų lėšų kreditoriniams reikalavimams tenkinti, tačiau teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, toks reikalavimas FABĮ nėra numatytas, todėl ir neprivalomas. Dar daugiau, pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo numatyti ir nurodyti skiriamų lėšų kreditoriniams reikalavimams dengti nėra tikslinga. Pareiškėjas tam ir kreipiasi su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prašydamas paskirti bankroto administratorių, jog visus finansinius sprendimus palieka profesionalui ir pats negali savo nuožiūra disponuoti lėšomis. Pažymi, jog teismas fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje neturi vertinti kokiomis proporcijomis ateityje bus dengiami kreditorių reikalavimai iš pareiškėjų turto ar pajamų, nes ši aplinkybė vertinama po bankroto bylos iškėlimo, plano tvirtinimo metu.Pareiškėjas būdamas verslininkas stengėsi siekti kuo geresnių rezultatų, veikti konkurencingai bei siekti pelno. Būtent dėl to, pareiškėjas buvo priverstas nuolat priimti investicinius sprendimus dėl ko neišvengė ir rizikos faktoriaus. Daugiau nei akivaizdu, kad vykdant ūkinę komercinę veiklą visada susiduriama su rizika, o tuo pačiu ir nuostolių galimybe. Šioje konkrečioje situacijoje pareiškėjas turėjo verslo viziją vystyti šaldytos žuvies produkcijos prekybą, tačiau pastarasis buvo apgautas. Pažymi, kad minėtajam verslui pradėti, reikalingos didelės apyvartinės lėšos tam, kad šiuo atveju, galima būtų įsigyti didelį kiekį produkcijos. Šiuo konkrečiu atveju teismas nevertino, ar pareiškėjas prievolių prisiėmimo metu turėjo pagrindo prognozuoti, kad jas galės įvykdyti. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kodėl pareiškėjas pakartotinai išrašė vekselius G. K.. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 15 d. vekselio gavėjui A. K. išdavė 19 404,54 € (67.000 Lt) dydžio paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Vekselio apmokėjimo terminas buvo numatytas iki 2012 m. balandžio 15 d. 2014 m. liepos 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu A. K. turimą reikalavimą į pareiškėją pagal išduotą vekselį pilna apimtimi perleido naujajai kreditorei L. S.. Pareiškėjas savo pateiktame pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad pasitikėdamas verslo partneriais rizikavo ir priėmė pareiškime nurodytus investicinius sprendimus. Visos lėšos buvo gautos išskirtinai su pradinio kreditoriaus A. K. pagalba.Tai, kad pareiškėjas buvo apgautas savo verslo partnerių, kuriais pasitikėjo, negali būti vertinama kaip neapdairumas, nerūpestingumas, o juo labiau nesąžiningumas. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjas stengėsi sukurti verslą ir į jį investavo dideles pinigines lėšas ir tai yra tiesiogiai susiję su verslo rizika.Pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, kad sudarydamas kredito sutartis ar išrašydamas vekselius, su tikslu nupirkti didelį šaldytos žuvies kiekį iš užsienio įmonės, pareiškėjas neketino vykdyti šiomis sutartimis prisiimamų įsipareigojimų, pateikė kreditoriui ar vekselio gavėjams klaidingus duomenis dėl savo turtinės padėties ar kitokiais tyčiniais veiksmais suklaidino kreditorius. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas sąmoningai siekė bloginti savo turtinę padėtį ir išvengti prievolių kreditoriams vykdymo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sąžiningumo aspektu neanalizavo pareiškėjo veiksmų visumos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu laikotarpiu ir neįvertino, ar konkretus pareiškėjo elgesys turėjo įtakos pareiškėjo nemokumui atsirasti, ir jei taip, ar šis elgesys atitinka įstatyme nurodytus kriterijus, dėl kurių bankroto byla pareiškėjui negali būti keliama. Akivaizdu, kad skundžiamoje teismo nutartyje nustatytos aplinkybės nebuvo pakankamos atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu.Pareiškėjas teikdamas pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismui yra nurodęs, kad pareiškėjo žiniomis šio pareiškimo surašymo dienai, jo atžvilgiu teismuose nėra iškeltos administracinės bylos. Pareiškėjui nėra areštuotas turtas nei tai yra nurodyta šiame pareiškime, nėra pareikšta kitų su darbo santykiais susijusių reikalavimų, taip pat nėra iškeltos baudžiamosios bylos, kurioje pareiškėjui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (ar) areštuotas turtas, bei nevykdomas išieškojimas ne ginčo tvarka. Taigi, pareiškėjas, kaip to reikalauja FABĮ, atsakingai nurodė, kad jo atžvilgiu administracinių ir baudžiamųjų bylų nėra iškelta. Taip pat nei jis pats, nei jo atžvilgiu nėra iškeltos ir civilinės bylos, kuriose jis būtų ieškovo ar atsakovo procesinėje padėtyje. Aukščiau teismo nutartyje paminėtoje byloje pareiškėjo procesinė padėtis - trečiasis asmuo. Iš viso to matyti, kad pareiškėjui nėra teismuose iškeltų civilinių bylų, kuriose fiziniam asmeniui būtų pareikšti turtiniai ar neturtiniai reikalavimai.Pareiškėjas savo pareiškime yra pateikęs Centrinės hipotekos įstaigos pažymą, iš kurios matyti, kad po V. P. mirties, pareiškėjui priklauso turtinės teisės į dalį nekilnojamojo turto. Pareiškėjo aukščiau nurodytas turtas, remiantis viešai prieinamai VĮ
Registrų centras duomenimis, bendroje sumoje preliminariai sudaro 71 998,00 €. Viso pareiškėjo kreditoriniai įsiskolinimai šio atskirojo skundo padavimo dieną sudaro daugiau kaip 104.102,72 €. Pareiškėjo įsiskolinimai yra gerokai didesni ir jų neįmanoma padengti per protingą terminą, nes dėl kintamos palūkanų normos šiuo metu įsiskolinimas išaugo beveik dvigubai. Pažymi, kad neiškėlus fizinio asmens bankroto bylos pareiškėjui, įsiskolinimai tik augtų dėl skaičiuojamų delspinigių, o tai tik dar labiau blogintų jau ir taip blogą pareiškėjo finansinę padėtį. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjas ne tik, kad yra nemokus, tačiau jam taip pat turi būti suteikta ir FABĮ nustatyta apsauga tam, kad pastarasis, prižiūrimas jam paskirto bankroto administratoriaus stengtųsi įvykdyti didžiąją dalį savo prisiimtų įsipareigojimų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotų asmenų G. K. ir L. S. atstovas advokatas G. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjas nurodo naujas aplinkybes, kurios galėjo būti nurodomos dar 2016-04-19 ir 2016-04-21 vykusių teismo posėdžių metu. Atkreipia dėmesį, jog iš pareiškėjo naujai pateiktų įrodymų — darbo sutarties matyti, jog pareiškėjas pradėjo dirbti 2016-04-11, tuo tarpu 2016-04-19 ir 2016-04-21 vykusių teismo posėdžių metu pareiškėjo atstovas šių aplinkybių nenurodė ir nereiškė jokio prašymo pateikti papildomus įrodymus. Kaip matyti iš aukščiau nurodomų datų, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko iki įvykusių teismo posėdžių pateikti papildomus įrodymus, tačiau dėl neaiškių priežasčių to nepadarė. Remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio nuostatas, akivaizdu, jog pareiškėjas turėjo visas galimybes darbo sutartį pateikti pirmosios instancijos teisme.Pareiškėjas naudojasi ne vieno advokato (pagal byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjui atstovauja Ž. V., D. S., adv. padėjėjas H. R.), atstovaujančio pareiškėjui civilinėse bylose, paslaugomis, todėl darytina pagrįsta išvada, kad priešingai nei tvirtina pareiškėjas, jam jo gaunamų pajamų užtenka ne tik būtiniesiems poreikiams patenkinti, bet ir advokatų teikiamoms teisinėms paslaugoms apmokėti.Pareiškėjas atskirajame skunde nepaaiškina, dėl kokių priežasčių nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti.Pareiškėjas į bylą pateikėjo sutuoktinės K. P. banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog yra atliekami mokėjimai BIGBANK AS filialui, UAB 4FINANCE, tačiau iš pateiktų įrodymų nėra aiškus šių prievolių pobūdis. Pažymi, jog pareiškėjas, turėdamas procesinę pareigą įrodyti savo pareiškimo pagrįstumą bei atitiktį FABĮ nustatytiems reikalavimams (LR CPK 12 str., 178 str.), neteikė jokių paaiškinimų dėl minėtų kreditorių, nepateikė duomenų apie vykdomų prievolių pobūdį, todėl pareiškėjui nepateikus minėtų įrodymų, darytina išvada, jog pareiškėjas nepagrįstai šių kreditorių neįtraukė į bylą suinteresuotais asmenimis.Pirmosios instancijos teismas 2016-04-19 posėdžio metu buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti duomenis apie jo valdomas įmones ir iš tų įmonių gaunamas pajamas kaip tai numato FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai. Tačiau pareiškėjas jokių objektyvių įrodymų nepateikė. Atitinkamai, pareiškėjas taip pat nepateikė ir duomenų apie jo sutuoktinės K. P. turimą turtą, nepaisant to, kad LR CK 3.87 str. 1 d. numato, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, pareiškėjui nepateikus duomenų apie sutuoktinės turimą turtą, valdomas įmones ir iš tų įmonių gaunamas pajamas, pareiškėjas neįvykdė FABĮ 4 str. 4 d. 3 p. nustatytos pareigos pateikti duomenis apie visą savo turimą turtą.Pareiškėjas pareiškime nepateikė duomenų apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus, kaip tai numato FABĮ 4 str. 4 d. 4 p.Pareiškėjas pareiškime ypač akcentavo, jog jo nemokumą iš esmės sukėlė Union Fishing 2007 Company Limited, J. S. S.L. nesąžiningi veiksmai pagal 2013-08-12 sutartį S. L. nepristačius produkcijos, kurios vertė 39 000 €. Tačiau pareiškėjas šios sutarties į bylą nepateikė, todėl neįrodė, kokiu pagrindu atliko piniginius pavedimus minėtai įmonei.Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, jog iškeltose civilinėse bylose pareiškėjas užima ieškovo, atsakovo procesines padėtis, todėl neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo paminėtose civilinėse bylose tėra trečiasis asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu atsisakyta iškelti apeliantams bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, teigiant, jog teismas, netinkamai taikė teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą dėl apelianto sąžiningumo.FABĮ nurodyta jo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad jis su kreditoriumi AB „Svvedbank“ buvo sudaręs paskolos sutartį, tačiau pareiškėjui netinkamai vykdant prisiimtus skolinius įsipareigojimus, bankas nutraukė paskolos sutartį ir kreipėsi į teismą dėl 51 685,12 Lt skolos iš apelianto priteisimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2- 459-364/2009 kreditorius AB „Swedbank“ su atsakovais J. P., R. B., J. B. 2009 m. gegužės 5 d. sudarė taikos sutari}, pagal kurią atsakovai solidariai įsipareigoja iki 2009 m. birželio 05 d. sumokėti bankui 52408,87 litų skolą (tame tarpe 387,75, t. y. 25 proc. banko sumokėto žyminio mokesčio ir 336,00 litų bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu), 8,75 proc. metinių palūkanų nuo 50613,61 litų sumos, skaičiuojant nuo 2008 10 24 iki šiame sutarties punkte nurodytos skolos pilno grąžinimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo 52408,87 litų sumos, skaičiuojant nuo 2008 10 24 iki šiame sutarties punkte nurodytos skolos pilno grąžinimo.Kauno apylinkės teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtino minėtą šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Apeliantas nurodo, kad šią taikos sutartį taip pat netinkamai vykdė, todėl buvo išduotas kreditoriui vykdomasis raštas, tačiau duomenų apie vykdomojo rašto pateikimą antstolių kontorai vykdymui nėra.Kreditoriaus AB „Svvedbank“ 2016 m. balandžio 15 d. raštas patvirtina, kad pagal minėtą taikos sutartį bankas gavo įmokų 16 241,94 Lt ir 620,00 Eur. Pagal 2009 m. gegužės 5 d. sudarytą taikos sutartį įsipareigojimai bankui sudaro 21 114,74 Eur, iš jų 14 553,70 Eur nesumokėtos paskolos dalis ir 6 561,04 Eur palūkanų.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas 2012 m. balandžio 15 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo A. K. sumokėti 67 000 Lt (19 404,54 Eur). Šio vekselio įvykdymo terminas nenurodytas. A. K. 2014 m. liepos 20 d. pagal minėtą vekselį reikalavimo teises į pareiškėją perleido L. S., kuri netrukus kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl skolos pagal vekselį išieškojimo.Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. preliminariu sprendimu L. S. ieškinys patenkintas, iš atsakovo jai priteista 67 000 Lt skola, 5% metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. liepos 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1.005 Lt žyminio mokesčio. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas (civ. byla Nr. 2-4998- 945/2015).Pagal šį teismo sprendimą antstolio S. U. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0034/15/00455 yra pradėti priverstinio 20 456,03 Eur skolos išieškojimo veiksmai.Pareiškėjas 2013 m. liepos 28 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo iki 2014 m. rugsėjo 1 d. sumokėti G. K. 154 700 Lt (47 700,42 Eur). G. K. 2014 m. rugsėjo 1 d. apeliantui pateikė pranešimą minėto vekselio apmokėjimui, tačiau apeliantui neapmokėjus vekselio, Klaipėdos miesto 15-asis notarų biuras 2014 m. rugsėjo 8 d. išdavė vykdomąjį įrašą' Nr. 10621 dėl 47 893,54 Eur išieškojo iš pareiškėjo G. K. naudai. Šis vykdomasis įrašas taip pat pateiktas vykdyti antstoliui S. U. (vykd. BylaNr. 0034/14/01170).Pareiškėjas 2014 m. birželio 11 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo iki 2014 m. birželio 18 d. sumokėti G. K. 75 337,00 Lt (21 819,10 Eur). Suėjus apmokėjimo terminui pareiškėjas skolos kreditorei negrąžino, todėl Klaipėdos miesto 15-asis notarų biuras 2014 m. liepos 7 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 8364 dėl 21908,54 Eur skolos iš apelianto išieškojimo kreditorės G. K. naudai.Apeliantas teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad jo skola kreditoriams iš viso yra 104 102,72 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad apelianto skola kreditoriams G. K. ir L. S. sudaro 90 258,11 ir solidari su kitais asmenimis skola AB „Svvedbank“ sudaro 21 114,74 Eur.Nekilnojamojo turto registro duomenimis apeliantas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau turi turtinės teisės į pareiškėjo mirusio tėvo V. P. nekilnojamąjį turtą: 855/2565 dalį žemės sklypo, esančio Pasvalio r. sav., Pumpėnų šen., Pumpėnų vs., unikalus Nr. 6754-0002-0129; 118/353 dalį žemės sklypo, esančio Pasvalio r. sav., Pumpėnų šen., Pumpėnų vs., unikalus Nr. 6754-0001-0200; 40/100 dalį gyvenamojo namo, esančio Kauno m. sav., Kauno m., Vaižganto g. 40B, unikalus Nr. 1995-8057-1013; 40/100 kitų statinių (tvora, kiemo aikštelė), esančių Kauno m. sav., Kauno m., Vaižganto g. 40B, unikalus Nr. 1995-8057-1024; 100/1375 dalį žemės sklypo, esančio Kauno m. sav., Kauno m., Vaižganto g. 10, unikalus Nr. 1901-0181-0092; butą, esantį Kauno m. sav., Kauno m., Vaižganto g. 10-6, unikalus Nr. 1992- 7019-8011:0005. Visas šis turtas yra antstolio S. U. vykdomosiose bylose areštuotas.VĮ „Regitra“ duomenimis laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. apelianto vardu buvo registruotos 7 transporto priemonės, tačiau jos visos išregistruotos ir jų dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas.Apeliantas yra UAB „Redas&Jo“ direktorius bei VšĮ Grožio ir sveikatos centras „La Soley“ dalininkas. Pareiškėjas nurodo, kad pastaroji įstaiga veiklos nevykdo. Iš VSDFV Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. pažymos matyti, kad apelianto pajamos 2012 m. sudarė 97,85 Lt, 2013 metais - 975,66 Lt, 2014 metais - 6,06 Lt, 2015 metais apeliantas iš viso jokių pajamų iš minėtų dviejų įmonių negavo.Visos šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo turimi skoliniai įsipareigojimai ženkliai viršija jų turimo turto vertę, o jų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms galima būtų konstatuoti pareiškėjo nemokumo faktą, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais.Pažymėtina, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos pagrindu galima būtų atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą, jeigu: 1) paaiškėjo, kad pareiškėjai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokūs dėl LR CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jie neprivalėjo; 2) paaiškėjo, kad pareiškėjai atliko kitokius tyčinius veiksmus pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 3) paaiškėjo, kad fizinis asmuo sąmoningai neveikė, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad J. P., būdamas verslininku, jau turėdamas skolinių įsipareigojimų, turėjo ir galėjo suvokti savo atliekamų finansinių operacijų riziką, elgėsi neatsakingai, nerūpestingai ir sudarydamas rizikingą sandorį sunkino savo finansinę padėtį bei menkino galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad abu G. K. išrašyti vekseliai buvo už suteiktą paskolą tarptautiniam verslui - tarpininkavimui - vykdyti. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas išvengti skolinimosi. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys neatitinka rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standarto.Iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad 2013-08-12 Union Flshing 2007 Company Limited ir J. S. S.L., tarpininkaujant fiziniam asmeniui J. P., sudarė ir pasirašė Sutartį Nr. SL001 dėl šaldytos žuvies produkcijos tiekimo. Pagal šią sutartį tarpininkas J. P. iš asmeninių lėšų už Union Fishing 2007 Company Limited pervedė iš viso 39 000 Eur, tačiau šaldytos žuvies produkcijos pristatymas taip ir neįvyko. 2014 m. balandžio 30 d. Union Flshing 2007 Company Limited apeliantui išdavė įgaliojimą pareikalauti ir atgauti visą sumą, sumokėtą iš anksto už žuvų pristatymą.Dėl šio įvykio apeliantas 2011 m. liepos 4 d. kreipėsi į Lietuvos Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Kauno apskrities VPK NTV ENTS 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą atsisakė pradėti. Dėl šio nutarimo apeliantas 2014 m. rugsėjo 22 d. ir 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė skundus, tačiau Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimu pareiškėjo skundas atmestas. Dėl šio nutarimo su skundu apeliantas 2014 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, tačiau Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi apelianto skundas atmestas. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad galima būtų sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad jam ir kompanijai buvo padaryta turtinė žala, tačiau galimybės tenkinti skundą ir pradėti Ispanijos karalystėje veikiančios kompanijos J. S. S.L. vadovo Jose J. V. C. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nėra įstatyminio pagrindo, nes jos vadovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir jis nuolat Lietuvoje negyvena.Šios nustatytos aplinkybės patvirtina apelianto teiginius dėl skolos G. K. pagal 2013 m. liepos 28 d. ir 2014 m. birželio 11 d. vekselius.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantas elgėsi neatsakingai, nerūpestingai ir sudarydamas minėtą rizikingą sandorį sunkino savo finansinę padėtį bei menkino galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš tai minėta sutartis buvo pasirašyta tarp dviejų juridinių asmenų, kurių abiejų buveinės yra užsienyje, o apeliantas buvo tik tarpininkas, todėl savaime suprantame, kad apeliantas veikdamas pagal įgaliojimą prisiėmė riziką už juridinį asmenį sumokėdamas dalį avanso už šaldytą žuvį iš skolintų pinigų, tačiau šiuos apelianto veiksmus negalima vertinti nesąžiningais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas buvo apgautas verslo partnerių, siekė sumokėtus pinigus susigrąžinti, dėl to kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau ne dėl jo neveikimo ikiteisminis tyrimas Ispanijos karalystės ūkio subjektui nebuvo pradėtas. Taip pat pažymėtina, kad jokių kitokių apelianto nesąžiningų veiksmų teismas nenustatė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas netinkamai įvykdė FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytą pareigą ir nepateikė teismui visų duomenų apie teisme nagrinėjamas jo atžvilgiu civilines bylas.FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama informacija apie fiziniam asmeniui teismuose iškeltas civilines bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, apie bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, taip pat apie baudžiamąsias bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, ir apie išieškojimus ne ginčo tvarka.Pažymėtina, kad tiek juridinio, tiek fizinio asmens bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas jose turi būti aktyvus; tai apima teismo teisę ex officio tikrinti fizinio asmens sudarytus sandorius ir teisę rinkti įrodymus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. S. ir M. S. prašymą, bylos Nr. 3K-3-106/2014; 2014 m. lapbičio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal 1. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3- 516/2014).Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1203-848/2016 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams J. P. ir M. K. dėl dalinės nuosavybės teisės pripažinimo bei civilinė byla Nr. e2-168- 800/2016 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui J. P. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pakeitimo, bendrosios dalinės nuosavybės turto dalių pakeitimo.Šiose abejose bylose ginčas vyksta dėl nuosavybės teisės, atsiradusios po apelianto tėvo mirties, bylose dalyvaujantys asmenys yra artimi giminaičiai. Apeliantas nurodo, kad pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 7 punktą jis teismui pateikė informaciją dėl teismuose nagrinėjamų bylų, tačiau šių minėtų bylų nenurodė, kadangi laiko, kad jose jam nėra pareikšta turtinių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ir netiesiogiai neprašoma iš apelianto priteisti pinigų sumos, tačiau pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus šiose bylose apeliantas arba įregistruos savo nuosavybę į dalį nekilnojamojo turto, kuri priklausytų jam po jo tėvo mirties, arba šios nuosavybės dalies neteks, t. y. apelianto turtinė padėtis arba pagerės, arba pablogės. Tai reiškia, kad nors ir netiesiogiai, bet minėtose bylose apelianto atžvilgiu bylos nagrinėjamos dėl turtinių reikalavimų, todėl pareiškėjas šias bylas teismui ir kreditoriams turėjo nurodyti. Tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas atsisakyti pareiškėjui iškelti bankroto bylą dėl tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal I. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis įyšys - nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių byliĮ skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 168-185).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu prieš tai nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, todėl neturi būti užkirstas kelias jam bankrutuoti.Teismas taip pat nurodė, kad apeliantas nepagrindė savo poreikių lentelės. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantas yra vedęs, jo sutuoktinė K. P., sutuoktiniai augina tris nepilnamečius vaikus - J. P., gim. 2009-06-03, J. P., gini. 2010-08- 31 ir J. P., gim. 2010-08-31, todėl prašo iškėlus fizinio asmens bankroto bylą būtiniems poreikiams tenkinti skirti 715,00 Eur, iš kurių būtų skiriama mokesčiams 150,00 Eur, transporto išlaidoms - 25,00 Eur, maistui - 150,00 Eur, vaikų išlaikymui- 300,00 Eur, higienos, ūkinėms prekėms - 30,00 Eur, rūbams - 30,00 Eur, vaistams bei medicininės paskirties prekėms - 30,00 Eur.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, o tėvai abu turi pareigą vienodai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), sudaro pagrindą nukrypti nuo pirmosios instancijos teismo minimo kasacinio teismo išaiškinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014. Teisimi praktika. 2014, 42, p. 168-185).Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, nes nevertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingų aplinkybių, nustatytų FABĮ. Dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, tačiau šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs materialinės teisės normų pažeidimus, sprendžia, kad skundžiama 2016 m. balandžio 28 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo, panaikinus skundžiamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės - iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą. Tačiau apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą iš esmės, nes tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas. Be to, bankroto bylos iškėlimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme apribotų bylos dalyvių teisę į apeliaciją. Nutarties panaikinimas ir klausimo perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo apeliantui priėmimu (CPK 313 str., 338 str.).Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui įrodymus apie tai, kad jis nuo 2016 m. balandžio 11 d. įsidarbino Vokietijos įmonėje ir jam mokamas 1050 Eur atlyginimas. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutarė skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo perduoti nagrinėti iš naujo, išaiškintina, kad apeliantas turi pareigą pateikti pirmosios instancijos teismui papildomus įrodymus, patvirtinančius jo gaunamas pajamas ir kitus, su byla susijusius įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos pareiškėjui J. P. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.