Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Birutės Jonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Margaritos Dzelzienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-238-940/2019 pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. R., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrija, dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

34. Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

36. Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinę priežiūrą vykdantis specialistas, gavęs skundą, 2018 m. vasario 28 d. atliko patikrinimą trečiajam asmeniui L. R. nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosios paskirties patalpose – bute, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurį 2015 m. spalio 13 d. įgaliojimu, notarinio registro Nr. R-5700, L. R. įgaliojo valdyti ir naudoti savo sūnų L. R. (įgaliojimas galioja iki 2020 m. spalio 13 d., duomenų, kad įgaliojimas būtų atšauktas nėra) (t. 2, b. l. 25-26), o 2017 m. sausio 2 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra L. R., sudarytos panaudos sutarties pagrindu neatlygintinai perdavė naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2022 m. sausio 1 d. (sutartis viešajame registre neįregistruota) (t. 1, b. l. 183). 2018 m. vasario 12 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-114 L. R. buvo nurodyta patikrinimo dieną 2018 m. vasario 28 d. patikrinimą atliekančiam pareigūnui pateikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą bei projektus, statybą leidžiančius dokumentus ir kitą nepaminėtą dokumentaciją, susijusią su buto šildymo sistemos vamzdžių ir prietaisų permontavimu, pastato fasadų pakeitimu (t. 1., b. l. 58). 2018 m. vasario 28 d. atlikus patikrinimą, surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, registruotas 2018 m. kovo 2 d. Nr. FAK-340(19.2), su kuriuo patikrinime asmeniškai dalyvavęs L. R. susipažino ir jį pasirašė (t. 1, b. l. 47-57). 2018 m. kovo 12 d. surašytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-271, kuriame nurodyta, kad statybą leidžiančio dokumento ir projekto nėra, gautas skundas yra pagrįstas, nes bute pertvarkyta šildymo sistema, pakeičiant vamzdžių sujungimo tipą, vamzdžiai paslėpti po gipso plokštėmis, nuimtas šildymo prietaisas vonios kambaryje, virtuvės lango dalis pakeista, vietoje stiklo paketo naudojant apšiltintą plastikinę plokštę (pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo fasadas). Akte nurodyta, kad atliekant patikrinimą dalyvavo buto naudotojas L. R., kuris patikrinimo metu jo paties prašymu buvo konsultuotas apie projekto privalomumą keičiant buto paskirtį (t. 1, b. l. 39-46). 2018 m. kovo 13 d. statytojui L. R. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-60-180313-00004, kuriuo buvo konstatuota, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties patalpose unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai buvo atliktas statinio paprastasis remontas, pažeidžiant Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 22 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 4.1 punktą, su kuriuo L. R. pasirašytinai susipažino ir nurodė, kad su nustatytais pažeidimais nesutinka (t. 1, b. l. 7-9). 2018 m. kovo 13 d. statytojui L. R. taip pat buvo surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-60-180313-00004, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (t. 1. b. l. 31-38), o 2018 m. kovo 20 d. – privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-180320-00005, kuriuo jis įpareigotas iki 2018 m. rugsėjo 20 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, o būtent, išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: išardyti savavališkai įrengtą (sumontuotą) bendrosios inžinerinės šildymo sistemos dalį daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bute Nr. 11, pertvarkyti šildymo sistemą, pakeičiant savavališkai sumontuotus vamzdžius, perjungti radiatorius (2 vnt.), vonios kambaryje įrengti rankšluosčių džiovintuvą, vadovaujantis daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), modernizavimo projektu bei jame numatytomis prijungimo schemomis ir mazgais, o buto virtuvės lange vietoje apšiltintos plastikinės plokštės įdėti stiklo paketą, kaip numatyta namo modernizavimo projekte (t. 1, b. l. 12-17, 31-34). Ieškovas L. R., nesutikdama su atsakovės priimtais sprendimais, pateikė teismui ieškinį dėl jų panaikinimo.

37. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo L. R. ieškinys dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo, o byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Apeliantas L. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis yra tinkamas surašytų privalomųjų nurodymų subjektas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto nurodytais argumentais šiuo aspektu.

39. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įgaliojimas patvirtina ieškovo, kaip L. R. sūnaus, teisę, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2020 m. spalio 13 d., be kita ko, valdyti ir naudoti L. R. nuosavybės teise priklausančius butus Nr. 11 ir Nr. 10, esančius (duomenys neskelbtini), tuo tikslu atstovauti ją visais klausimais visose valstybės, savivaldybės ir kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose ir institucijose ir kt.. Byloje nustatyta, kad ieškovas pats asmeniškai dalyvavo atsakovės atstovui bute Nr. 11 atliekant patikrinimą, kuriam pateikė šį įgaliojimą. Teismo posėdyje liudytojas R. A. (patikrinimą atlikęs atsakovės atstovas) nurodė, kad prieš patikrinimą ieškovo paklausus, ar kviesti motiną (buto savininkę L. R.), ieškovas nurodė visus dokumentus rašyti jo vardu. R. A. taip pat nurodė, kad po to vyko susirašinėjimas su ieškovu, siekiant išsiaiškinti, kam – ieškovui ar L. R. – siųsti dokumentus ir kvietimą, ko pasekoje, visi dokumentai buvo išsiųsti ieškovui jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Ieškovas šių liudytojo nurodytų aplinkybių neginčijo. Teismo posėdyje pats ieškovas nurodė, kad buto Nr. 11 paskirtis yra gyvenamoji, kadangi negauna leidimo pakeisti šių patalpų paskirties, šias patalpas jau seniai jis naudoja kaip pagalbines sandėliavimui tiek jo įmonės, veikiančios bute Nr. 10, tiek jo asmeninėms reikmėms. Iš statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto (kontrolinio klausimyno) turinio matyti, kad ieškovas patikrinimo metu jo paties prašymu buvo konsultuotas dėl projekto privalomumo keičiant buto paskirtį (t. 1, b. l. 45-46). Byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad ieškovas, pagal įgaliojimą turėdamas teisę valdyti ir naudoti butą Nr. 11, visus šiuos veiksmus atliko, veikdamas L. R. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir interesais. Ieškovas nepateikė įrodymų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui, kad panaudos sutartis, sudaryta tarp L. R. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pateikta patikrinimą atlikusiam atsakovės atsakovui, nors atsižvelgiant į jos sudarymo datą, tokia sutartis galėjo būti pateikta, šiam aiškinantis dėl asmens, atsakingo dėl nustatytos savavališkos statybos. Aplinkybė, jog ieškovas atsakovės atstovui nurodė visus dokumentus siųsti adresu (duomenys neskelbtini), o ne ieškovo asmeniniu elektroninio pašto adresu, savaime nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovas patikrinimo metu veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Taigi priešingai, nei teigia apeliantas, nurodytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būtent ieškovas turėjo interesą bute Nr. 11 atlikti aptariamus remonto darbus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ieškovui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių, jog savavališką statybą atliko ar jos atlikimu suinteresuoti kiti asmenys, padarė pagrįstas tikėtinas išvadas, jog dėl savavališkos statybos atsakingas būtent ieškovas ir atmetė kaip neįrodytą ieškovo argumentą, kad statytoju ir naudotoju nagrinėjamu atveju yra kitas asmuo. Tokią išvadą teismas padarė tinkamai paskirstęs šalims įrodinėjimo pareigą bei įvertinęs įgaliojimo turinį pagal kasacinio teismo nuosekliai plėtojamas sutarčių aiškinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2014, ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką), ji nepaneigta apeliacinio skundo argumentais.

40. Vertintini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad panaudos sutartis šioje byloje atlieka tik faktinės aplinkybės konstatavimo, o ne panaudojimo prieš trečiuosius asmenis funkciją CK 1.75 straipsnio 2 dalies, CK 6.629 ir CK 6.478 straipsnių prasme.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju atsakovė neabejotinai turėjo suinteresuotumą būti informuota apie privalomai registruotino sandorio – panaudos sutarties sudarymą, kadangi jos interesai yra tiesiogiai susiję su tokio sandorio dalyku (objektu). Atsižvelgiant į tai, kad byloje reiškiamas reikalavimas panaikinti privalomuosius nurodymus bei savavališkos statybos aktą, motyvuojant tuo, kad šie surašyti netinkamam subjektui, bei grindžiant panaudos sutartimi, yra pagrindas taikyti ribojimą remtis šiuo sandoriu, įrodinėjant nurodytas aplinkybes, ir negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, t. y. atsakovę. Dėl nurodyto atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė panaudos sutartį, kaip įrodymą, grindžiant privalomųjų nurodymų surašymą netinkamam subjektui.

43. Apeliaciniame skunde apeliantas kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą bei jo pagrindu nustatytą aplinkybę, jog buto remonto darbai buvo vykdomi 2017 metais.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45. Atsižvelgusi į nurodytą, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, nenustatė pagrindo byloje esančius duomenis vertinti kitaip ir spręsti, jog buto remonto darbai vyko iki 2017 metų, kaip to pageidauja apeliantas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas buto remonto darbų laikotarpį, pagrįstai vadovavosi byloje esančiais įrodymais, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdančios daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos techninę priežiūrą bei atlikusios bendrainžinerinės šilumos ir apskaitos sistemos fragmentų bute Nr. 11 techninę apžiūrą, 2017 m. liepos 24 d. Atliktų darbų akte Nr. 2017/07/24-2 nurodytomis aplinkybėmis apie tai, jog atlikta slapta savavališka bendrainžinerinės pastato šilumos sistemos fragmento, esančio bute Nr. 11 rekonstrukcija (t. 1., b. l. 109-111), UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdžiusio pastato išorės ir vidaus patalpos, stogo, inžinerinių tinkų apžiūrą, Statinio būklės įvertinimo ir privalomųjų darbų nustatymo 2017 m. lapkričio 2 d. akte Nr. 17/11/02 nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad buto Nr. 11 dvivėrio lango vienos varčios stiklas pakeistas baltu plastiko skydu, t. y. savavališkai pakeistas fasado vaizdas (t. 2., b. l. 72-74). Atkreiptinas dėmesys ir į pirmininkės B. V. parodymus, duotus 2019 m. sausio 8 d. teismo posėdyje, anot kurių, 2016 metais atsakovės atstovai, atlikdami patikrinimą bute Nr. 10 ir nustatę, kad per rūsio lubas į butą Nr. 11 yra nutiesti vamzdžiai (ne šilumos), atliko apžiūrą ir bute Nr. 11, kurioje dalyvavo ir ji pati, tačiau savavališkos statybos darbai bute Nr. 11 nebuvo pastebėti. B. V. taip pat nurodė, kad tuo metu, kai bute Nr. 10 buvo atliekama savavališka statyba, bute Nr. 11 gyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja. Pastebėtina, kad nors ieškovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad nepamena ir negali nurodyti, kada buvo atlikti aptariami darbai, tačiau, atsakydamas į trečiojo asmens bendrijos atstovo klausimus, pats nurodė, kad lango stiklas buvo išmontuotas 2017 metais, kai buvo šalinami savavališkos statybos padariniai bute Nr. 10 pagal teismo sprendimą, kas taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstumą. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių suabejoti teismo padaryta išvada ir pagrįstai spręsti, kad aptariami buto remonto darbai buvo atlikti iki 2017 metų. Todėl nesant kitų įrodymų apie buto remonto darbų, dėl kurių surašyti privalomieji nurodymai, pradžią ir pabaigą, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė buto remonto darbų faktinį momentą (CPK 185 straipsnis).

46. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog B. V. parodymams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktuose nurodytiems duomenims pirmosios instancijos teismas suteikė didesnę įrodomąją galią, nei kitiems byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams bei liudytojų parodymams, patvirtinantiems priešingas aplinkybes. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui motyvuojant savo išvadas, B. V. parodymai, aktuose nurodyti duomenys buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių kontekste, įsitikinus kiekvieno iš jų patikimumu, palyginus juos tarpusavyje, motyvuotai pašalinus prieštaravimus tarp byloje surinktų duomenų apie faktines bylos aplinkybes. Todėl teigti, kaip tvirtina apeliantas, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, šiems įrodymams suteikdamas didesnę įrodomąją galią, nėra teisinio pagrindo, nes šių įrodymų įrodomoji vertė nustatyta teismo pagal vidinį jo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

47. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu, todėl siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, turi būti nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t. y. šio statinio statymo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012). Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog buto remonto darbai, labiau tikėtina, buvo vykdomi 2017 metais, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai taikė nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 normas, o ginčijami privalomieji nurodymai surašyti netinkamai taikant teisės normas.

48. Kita vertus, ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios statybą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos draudė savavališkus tokio pobūdžio statinio paprastojo remonto darbus daugiabučiame name.

49. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 6 priedo 5.2 papunktyje buvo reglamentuota, kad rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui privalomas atliekant, be kita ko, daugiabučio namo <...> paprastąjį remontą mieste, <...>, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Pagal to paties priedo 9 punktą, pastato išvaizdos keitimu buvo laikoma: <..> fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), <...> kiti darbai, keičiantys pastatų išorės išvaizdą.

50. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 6 priedo 5.3 papunktyje buvo reglamentuota, kad rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui privalomas, be kita ko, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį) šildymo <...> bendrąsias inžinerines sistemas. Šildymo sistemos vamzdynų pakeitimo (nekeičiant diametro), šildymo prietaisų pakeitimo (nekeičiant galios), jų vietos pakeitimo toje pačioje patalpoje (nekeičiant šildymo prietaisų galios ir pajungimo schemos) darbai nepriskirtini statinio bendrosios šildymo inžinerines sistemos pertvarkymui. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 10 priedo 6 punkte buvo reglamentuota, kad iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti to pastato techninio prižiūrėtojo rašytinį pritarimą projektui, jei projekte suprojektuoti pastato bendrųjų inžinerinių sistemų (šildymo, <...>) kokybiniai ar (ir) kiekybiniai pakeitimai (apkrova, diametrai, leistinoji galia ir pan.).

51. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad aptariamiems vamzdynų darbams atlikti iki 2017 metų nebuvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas (rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui). Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir darant prielaidą, kad aptariami vamzdynų darbai buvo atlikti iki 2017 metų, būtent ieškovas, nesutinkantis su vertinimu, kad jis šiuos darbus atliko neturėdamas tam leidimo, turėjo procesinę pareigą įrodinėti, kad statybos leidimas neturėjo būti išduotas (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atlikus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, buvo suprojektuota ir įrengta decentralizuoto saulės kolektorių šildymo ir centrinio dujinio šildymo sistema pagal 2010 metų „Decentralizuoto saulės kolektorių šildymo ir centrinio dujinio šildymo sistemos įrengimas“ projektą – įrengta dvivamzdė, apatinio paskirstymo vandens šildymo sistema, butuose, nuo šilumos ir karšto vandens ruošimo modulių iki šildymo prietaisų, šildymo sistema sumontuota plastikiniais daugiasluoksniais presuojamais vamzdžiais, kurie sujungti presuojamais trišakiais (t. 2, 4-19, b. l. 83-85). Šiuo atveju ieškovas teismo posėdžio metu pats nurodė ir neginčijo bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, kad atliekant apdailos darbus bute Nr. 11, šilumos sistemos vamzdžiai buvo atjungti, po to vėl prijungti ir paslėpti stacionariomis, neatkeliamomis, naujai sumontuotomis gipso plokščių konstrukcijomis. Todėl tokiu atveju būtent ieškovas, kaip minėta, turintis procesinę pareigą įrodinėti, kad statybą leidžiantis dokumentas šiems darbams atlikti iki 2017 metų nebuvo privalomas, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog po atjungimo po gipso plokščių konstrukcijomis sumontuoti šildymo sistemos vamzdžiai pagal techninius parametrus atitinka renovacijos techninį projektą, t. y. atlikti šildymo sistemos vamzdynų darbai pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 6 priedo 5.3 punkte numatytą išimtį nepriskirtini statinio bendrosios šildymo inžinerines sistemos pertvarkymui, tačiau ieškovas šios išimties taikymą pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

52. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, jog trečiojo asmens ir atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog rankšluosčių džiovintuvas, numatytas modernizavimo projekte, bute Nr. 11 buvo sumontuotas. Į bylą pateikto Statybos darbų žurnalo Nr. 4, 35 puslapyje atlikti įrašai patvirtina, jog 2010 m. lapkričio 26 d. bute Nr. 11 buvo sumontuotas rankšluosčių džiovintuvas, darbų priėmimas patvirtintas specialiųjų darbų vadovo ir specialiųjų darbų statybos techninės priežiūros vadovo parašais. Atliktų darbų aktu Nr. 103 bendrijos ir rangovo atstovų parašais patvirtintas darbų, susijusių su šildymo sistemos įrengimu, atlikimas. Iš 2012 m. birželio 8 d. Statybos užbaigimo akto matyti, jog minėtas Atliktų darbų aktas Nr. 103, kartu su statinio techniniu ir darbo projektu, su žyma „Taip pastatyta“ buvo pateiktas komisijai, atlikusiai statinio statybos užbaigimo procedūras ir nusprendusiai, kad statyba baigta (t. 2, b. l. 9-10, 78-80). Būtent ieškovui, bylos nagrinėjimo metu tvirtinusiam, kad rankšluosčių džiovintuvas, vykdant modernizavimo darbus, bute Nr. 11 nebuvo sumontuotas, pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kilo pareiga įrodinėti šias aplinkybes (CPK 178, 185 straipsniai), tačiau ieškovas nepateikė tokius argumentus pagrindžiančių įrodymų bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokių įrodymų neturi ir negali pateikti. Todėl vertintini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl rankšluosčių džiovintuvo, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, perkeldamas šią pareigą ieškovui, ir tokiu būtu pažeidė šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką.

53. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 6.7 punktu ir lango stiklo paketo pakeitimą plastikine plokšte laikė pastato išvaizdą keičiančiu sprendiniu.

54. Remiantis ginčo laikotarpiui aktualaus Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 priedo Nr. 3, 4.1. punktu, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas, atliekant daugiabučio namo paprastąjį remontą mieste, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Pagal to paties priedo 5 punktą, pastato išvaizdos keitimu laikomas fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), taip pat kiti darbai, keičiantys pastatų išvaizdą. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 6.7. punkte įtvirtinta sąvoka, fasado elementai – tai langai, durys, balkonai, lodžijos, o pagal 7.3.2., 12, 12.9, 12.12 punktus, statinio paprastajam remontui, kurio tikslas yra atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant, priskirtini visi statybos darbai, nenurodyti VI (Statinio rekonstravimas) ir VII (Statinio kapitalinis remontas) skyriuose, tarp jų ir fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, taip pat kiti statybos darbai (jų tarpe ir apdailos), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

55. Sistemiškai vertinant reglamente įtvirtintus principus, nagrinėjamu atveju fasado elemento – dvivėrio varstomo lango vienos varsčios skaidraus stiklo paketo keitimas į neskaidrų baltos spalvos plastiką laikomas pastato išorės išvaizdą keičiančiu sprendiniu, kadangi tokie statybos darbai įtakoja bendrą pastato fasado vaizdą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atnaujinant (modernizuojant) daugiabutį gyvenamąjį namą buvo numatyta, be kita ko, esamus medinius langus pakeisti plastikiniais langais su stiklo paketu, kaip minėta 2012 m. birželio 8 d. Statybos užbaigimo aktu buvo baigtas daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) atnaujinimas (modernizavimas) (t. 2., b. l. 4-19, 77). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, kad Bendrijos narių 2018 m. gegužės 24 d. visuotinio susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl buto Nr. 11 lango plastiko pakeitimo į stiklo paketą ir buvo nutarta, kad jį ne bendrijos lėšomis būtina pakeisti. 2018 m. gegužės 24 d. visuotinio susirinkimo protokolo išrašas buvo iškabintas viešai (t. 2, b. l. 75-76), visuotinio susirinkimo sprendimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, pagrįstai juo vadovavosi.

56. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas, norėdamas išmontuoti bute įrengtą rankšluosčių džiovintuvą, pakeisti šildymo vamzdyną, jo sujungimus, turėjo nustatyta tvarka gauti Bendrijos rašytinį pritarimą.

57. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punkto nuostatos, galiojusios nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2018 m. birželio 21 d., nustatė, jog statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių sutikimą CK nustatytais atvejais ir tvarka. Nuo 2018 m. birželio 21 d. galiojanti šio punkto redakcija tokiems darbams vykdyti numato pareigą gauti statinio bendraturčių pritarimą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, ir pagal viešosios teisės normas toks Bendrijos sutikimas šiuo atveju buvo reikalingas, o iki Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 įsigaliojimo, statybą reglamentavę teisės aktai taip pat numatė būtinybę gauti bendraturčių sutikimą, taip užtikrinant jų teisių apsaugą.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad išvada, jog ginčo atveju remonto darbams atlikti buvo būtinas statinio bendraturčių sutikimas, padaryta pagal viešosios teisės normas, koreliuoja ir su privatinės teisės normomis, reguliuojančiomis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą bei bendraturčių teises (CK 4.75, 4.82 straipsniai). Todėl nesutiktina su apelianto skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai kvalifikavo byloje kilusį teisinį ginčą ir taikė visai kitus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

59. Šiame kontekste akcentuotina, jog nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013 ir joje nurodyta praktika). Bendraturčių tarpusavio teisės ir pareigos yra konkrečiai apibrėžtos įstatymo ar (ir) bendraturčių susitarimo.

60. Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su planuojamais atlikti remonto darbais, sutikimą. Kaip minėta, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „statinio statybos rūšys“ 18 punktas nustatė, kad statinio bendraturčių sutikimas vykdyti statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbus turi būti gautas CK nustatytais atvejais ir tvarka. Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnio 1 dalis suteikia teisę daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priimti sprendimus, susijusius su bendrojo naudojimo objekto – daugiabučio namo šildymo sistemos – valdymu ir naudojimu.

61. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Bendrijos visuotinio susirinkimo, vykusio 2012 m. rugsėjo 23 d., sprendimu (t. 1., b. l. 160) buvo patvirtinta Bendrijos šildymo ir karšto vandens sistemos bei šilumos apskaitos, esančios bute ar kitos paskirties patalpose, remonto, rekonstrukcijos tvarka, kurios 6 punkte išsamiai detalizuota šildymo sistemos rekonstrukcijos atlikimo (įskaitant ir gyvatuko, radiatorių keitimą, vamzdžių permontavimą ir t. t.) tvarka, įskaitant raštišką suderinimą su Bendrija (t. 1., b. l. 161-162). To paties susirinkimo metu buvo patvirtinta ir Bendrijos pastato eksploatacijos ir techninės priežiūros tvarka, kurios F dalies 1 punkte numatyta, kad bendrainžinerinės konstrukcijos, esančios bute yra „šildymo ir individualaus karšto vandens ruošimo sistema, jos įrenginiai, įskaitant radiatorius, „gyvatuką”, šildymo vamzdyną, magistralinį vamzdyną, termoizoliaciją (išskyrus karšto vandens vamzdžio fragmentą, čiaupą, esančius už buto šilumos mazgo)” ir jų remontui, rekonstrukcijai reikalingas bendrijos raštiškas pritarimas (t. 1., b. l. 165-167). Minėti Bendrijos 2012 m. rugsėjo 23 d. visuotinio susirinkimo sprendimai yra galiojantys, todėl yra privalomi visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ar kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo (CK 4.85 straipsnio 6 dalis).

62. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

63. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64. Atmetant L. R. apeliacinį skundą, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Bendrijai, kuri dalyvavo byloje atsakovės pusėje ir prašė apeliacinį skundą atmesti, priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 570 Eur advokato pagalbos išlaidos. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 ir 8.19 punktų nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) namų savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 570 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.