Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Simonai Biskuvienei, Neringai Butrimei, Elvinai Škarnulienei, Ingai Madeikienei,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams A. T., R. A.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui L. R., trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos akto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dalis bylos nutrauktina. Kita ieškinio dalis atmestina.

Faktinės aplinkybės

2018 m. kovo 13 d. ieškovui buvo surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-60-180313-00004, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (t. 1. b.l. 31-32).

2018 m. kovo 20 d. ieškovui buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-60-180320-00005, kuriuo jis įpareigotas iki 2018 m. rugsėjo 20 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, o būtent, išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: išardyti savavališkai įrengtą (sumontuotą) bendrosios inžinerinės šildymo sistemos dalį daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pertvarkyti šildymo sistemą, pakeičiant savavališkai sumontuotus vamzdžius, perjungti radiatorius (2 vnt.), vonios kambaryje įrengti rankšluosčiu džiovintuvą, vadovaujantis daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), modernizavimo projektu bei jame numatytomis prijungimo schemomis ir mazgais, o buto virtuvės lange vietoje apšiltintos plastikinės plokštės įdėti stiklo paketą, kaip numatyta namo modernizavimo projekte (t. 1, b. l. 12-17, 31-34).

Dėl ieškinio pagrindo, dalyko ir termino kreiptis į teismą atnaujinimo

Ieškovas ginčija 2018 m. kovo 13 d. savavališko statybos aktą ir tą pačią dieną surašytą privalomąjį nurodymą, bei 2018 m. kovo 20 d. pravalomąjį nurodymą. Ieškinys Šiaulių apylinkės teisme gautas 2018 m. birželio 27 d., o priimtas 2018 m. liepos 5 d. teisėjo rezoliucija. Ieškovo 2018 m. birželio 22 d. prašymas atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, tenkintas 2018 m. liepos 5 d. teisėjo rezoliucija (t. 1, b. l. 4). Atsižvelgiant į tai, kad prašymas atnaujinti terminą kreiptis į teismą jau yra išnagrinėtas ir tenkintas, teismas pakartotinai šio klausimo nesprendžia (CPK 78 str.).

Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Teismas nesutinka su atsakovės atstovės teiginiais, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą. CPK įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 str. 1 d., 141 str.). Pažymėtina, kad teisinis ieškinio pagrindas nėra ieškinio pagrindas, nes ieškinio pagrindas yra faktinės aplinkybės (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Bylos teisminio nagrinėjimo metu ieškovas, jo atstovas žodžiu patikslino ir papildė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir prašo pripažinti neteisėtais minėtus atsakovės priimtus individualius administracinius teisės aktus. Dėl šių aplinkybių byloje dalyvaujantys asmenys teikė paaiškinimus, atsikirtimus, įrodymus. Ieškovas jokių naujų reikalavimų nekėlė ir ieškinio pagrindo nepakeitė.

Dėl 2018 m. kovo 13 d. savavališkos statybos akto pripažinimo neteisėtu

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Savavališkos statybos aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1089-261/2015).

Dėl privalomųjų nurodymų turinio

2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. kovo 20 d. privalomieji nurodymai, kuriuos skundžia ieškovas ir prašo panaikinti, surašyti laikantis įstatyme numatyto 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos termino (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau ir Priežiūros įstatymas) 14 str. 2 d. d.), turinys yra aiškus, juose nurodyti visi vykdomojo dokumento turinį sudarantys nurodymai: privalomąjį nurodymą išdavusio asmens pavadinimas, duomenys apie asmenį, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, privalomojo nurodymo pašalinti padarinius esmė, turinys ir teisinis pagrindas, įvykdymo terminas ir kt. (t. 1, b. l. 7-10, 12-17, 31-24). Toks privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius turinys atitinka Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-176 patvirtintus privalomojo nurodymo rekvizitus ir CPK 648 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl ieškovo argumentai, kad buvo apsunkintos jo galimybės gintis yra visiškai nepagrįsti.

Dėl subjekto, kuriam surašyti privalomieji nurodymai

Atsakovei atliekant patikrinimus ginčo bute ieškovas dalyvavo pats ir pateikė įgaliojimą, galiojantį nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2020 m. spalio 13 d., patvirtinantį, jo teisę valdyti ir naudoti L. R. nuosavybės teise priklausiančius butus Nr. 11 ir Nr. 10, esančius (duomenys neskelbtini), bei atstovauti tuo tikslu visais klausimais įmonėse, įstaigose ir organizacijose, dalyvauti bendrijos susirinkimuose, balsuoti visais klausimais savo nuožiūra ir kt. (CK 2.137 str.). Atsakovės atstovas R. A. nurodė, kad atliekant patikrinimą ieškovas nurodė visus dokumentus siųsti jam (ieškovui), nes jis buto naudotojas. Teismas neturi pagrindo nesiremti šiais paaiškinimais, kurie atitinka bylos faktines aplinkybes. Ieškovo teiginiai, kad jis nieko nepamena, nežino apie bute Nr. 11 atliktus remonto darbus, susijusius su šildymo sistema ir lango pakeitimu, ar, kad jis niekaip nėra su jais susijęs, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, ir yra vertintini kaip ieškovo pasirinkta gynybinė pozicija byloje.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, faktines aplinkybes, pateikto įgaliojimo turinį, ieškovo argumentas, kad statytoju ir naudotoju nagrinėjamu atveju yra kitas asmuo, atmestinas kaip neįrodytas (CPK 12 str., 185 str.).

Dėl 2018 m. kovo 13 d. ir kovo 20 d. privalomųjų nurodymų teisėtumo

Byloje kilo ginčas dėl statybos darbų atlikimo laiko ir atitinkamai galiojusių statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų taikymo. Atsakovei atliekant patikrinimą nebuvo nustatytas tikslus statybos darbų, dėl kurių buvo surašyti privalomieji nurodymai, atlikimo laikas. Ieškovas patikrinimo metu teigė, kad statybos darbai nurodyti akte buvo atlikti 2013 m., liudytojo G. P. paaiškinimais duotais patikrinimo metu - 2015 m., o trečiojo asmens bendrijos atstovės B. V. teigimu darbai buvo atlikti – 2016 m. - 2017 m. (t. 1., b. l. 39 - 48). Atsakovės atstovas R. A. taip pat nurodė, kad surašant ginčijamus privalomuosius nurodymus buvo taikyti nuo 2017 m. galioję teisės norminiai aktai ir jų pakeitimai.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad labiau tikėtina jog statybos darbai buvo atlikti 2017 m., todėl pagrįstai atsakovė taikė nuo 2017 m. galiojusius teisės norminius aktus reglamentuojančius statybą. Nors liudytojas G. P. nurodė, kad galimai remonto darbai abejuose butuose (10 ir 11), buvo atlikti vienu metu, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad 2016 m. gruodžio mėn. teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-8102-400/2016 dėl savavališkos statybos darbų pašalinimo bute Nr. 10, savavališki statybos darbai susiję su šildymo sistema ir lango pakeitimu būtų buvę atlikti ir šalia esančiame L. R. priklausančiame bute Nr. 11. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nepamena ir negali nurodyti, kada buvo atlikti darbai. Bendrijos pirmininkė B. V. teigė, kad 2016 m. kovo mėn. buvo atlikta buto Nr. 11 šilumos skaitiklio Nr. 7430580 patikra (t. 2, b.l. 81-82) ir tuo metu statybos darbai, dėl kurių buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai, atlikti nebuvo. Teismui nėra pagrindo nesiremti šiais paaiškinimais ir byloje pateiktais įrodymais (t. 2., b.l. 72-82) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdančios daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos techninę priežiūrą, 2017 m. liepos 24 d. akte Nr. 2017/07/24-2 nurodytomis aplinkybėmis (t. 1., b. l. 109-111). Pažymėtina, kad ir UAB „Merlangas“ statinio būklės įvertinimo ir privalomųjų darbų nustatymo 2017 m. lapkričio 2 d. akte Nr. 17/11/02 taip pat konstatuota, kad buto Nr. 11 dvivėrio lango vienos varčios stiklas pakeistas baltu plastiko skydu, tai yra savavališkai pakeistas fasado vaizdas. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie suponuotų spręsti priešingai, kad statybos darbai buvo atlikti anksčiau. Teismui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 28 d. akte užfiksuota, kad bute Nr. 11 atliekami kapitalinio remonto darbai, taip pat pateikti duomenys, kad buvo kviesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dėl dujų katilo sutrikimų, tačiau byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad šie darbai ir šildymo sistemos sutrikimai būtų susiję su privalomuosiuose nurodymuose nurodytais statybos darbais bute Nr. 11 (t. 2, b. l. 45-43).

Ieškovas nepaneigė atsakovės 2018 m. vasario 28 d. statybos patikrinimo aktu ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatytų faktinių aplinkybių (t. 1, b.l. 39-57). Tai yra, užfiksuoto šildymo vamzdžių sujungimo, aplinkybių, kad jie paslėpti po gipso plokštėmis, o vamzdžiai ir jų sujungimo tipas yra kitoks nei numatyta daugiabučio namo modernizavimo projekte (t. 1., b.l. 53-55), taip pat, kad bute nėra rankšluosčių džiovintuvo bei virtuvės lango dalis pakeista apšiltinta plastikine plokšte (t. 2, b.l. 15-16). Nors byloje nėra duomenų, kad bute Nr. 11 būtų pakeistas šildymo sistemos vamzdynų diametras, tačiau byloje pateiktos nuotraukos akivaizdžiai patvirtina, kad vamzdžių sujungimo tipas (panaudotos užsukamos, užveržiamos jungtys) yra kitoks nei numatyta daugiabučio namo modernizavimo projekte (numatytos presuojamos jungtys) (t. 2., 13-16). Ieškovo, jo atstovo nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. D1-408, kuriuo buvo pakeistas Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 (reglamentas netekęs galios nuo 2017-01-01) 6 priedo 5.3 p. p., šildymo sistemos vamzdynų pakeitimo (nekeičiant diametro), šildymo prietaisų pakeitimo (nekeičiant galios), jų vietos pakeitimo toje pačioje patalpoje (nekeičiant šildymo prietaisų galios ir pajungimo schemos) darbai nepriskirtini statinio bendrosios šildymo inžinerines sistemos pertvarkymui, todėl šiems darbas nėra reikalingas statybos leidimas, o lango stiklo paketo pakeitimas, nekeičiant angos parametrų, plastiku nėra fasado keitimas. Teismas su šiais teiginiais nesutinka.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 (toliau – Reglamentas) „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (redakcija nuo 2011-11-23) 4.5 p. nurodyta, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau ir Įstatymas) 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) taip pat yra: bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus), fasado architektūros detalės. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 str. 3 d., Įstatymo 3 str.).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1 - 878 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau ir STR 1.05.01:2017). Jame numatyta, kad leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas: atliekant daugiabučio namo paprastąjį remontą mieste, kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti (STR 1.05.01:2017 priedas Nr. 3, 4.1. p.). 6 priede numatyti atvejai, kada privaloma gauti pritarimus statinio projektui iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo. 6 p. numatyta, kad jei statinio projekte suprojektuoti pastato bendrųjų inžinerinių sistemų (šildymo, dujų, elektros) kokybiniai ar (ir) kiekybiniai pakeitimai (apkrova, diametrai, leistinoji galia ir kiti) – to pastato techninio prižiūrėtojo.

Statinio paprastajam remontui priskirtini statybos darbai: fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; architektūros detalių pakeitimas; statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 7.3.2. p., 12.7 p., 12.10 p., 12.11. p.). Pastato išvaizdos keitimu laikomas fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), taip pat kiti darbai, keičiantys pastatų išvaizdą. Fasado elementai – langai, durys, balkonai, lodžijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.7. p.).

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Bendrija 2012 m. rugsėjo 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimu (t. 1., b.l. 160-164) patvirtino Bendrijos šildymo ir karšto vandens sistemos bei šilumos apskaitos, esančios bute ar kitos paskirties patalpose, remonto, rekonstrukcijos tvarką (toliau ir Tvarka). Tvarkos 6 punkte išsamiai detalizuota šildymo sistemos rekonstrukcijos (įskaitant ir gyvatuko, radiatorių keitimą, vamzdžių permontavimą ir t. t.) tvarka (t. 1., b.l. 161). To paties susirinkimo metu buvo patvirtinta Bendrijos butų (patalpų) savininkų prievolių už objektų, bendraturčiams priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės gadinimą tvarką (t. 1., b.l. 163-167). Šios tvarkos 1 punkte apibrėžta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausančio objekto (-ų) gadinimas - tai <...> savavališka intervencija/prisijungimas į/prie(nuo) bendrosios inžinerijos sistemos (-ų), jų veikimo sutrikdymas, prietaisų ir įrenginių perdarymas, perkonstravimas, gadinimas (įskaitant bendrųjų inžinerinių sistemų dalis, esančias buto ribose, <...>. Minėtame Bendrijos susirinkime nutarimu patvirtinta ir (duomenys neskelbtini) pastato eksploatacijos ir techninės priežiūros tvarka, kurios F dalies 1 punkte numatyta, kad bendrainžinerinės konstrukcijos esančios bute yra „šildymo ir individualaus karšto vandens ruošimo sistema, jos įrenginiai, įskaitant radiatorius, „gyvatuką”, šildymo vamzdyną, magistralinį vamzdyną, termoizoliaciją (išskyrus karšto vandens vamzdžio fragmentą, čiaupą, esančius už buto šilumos mazgo)” (t. 1., b.l. 166-167).

Vadovaujantis išdėstytais teisės aktais teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog nagrinėjamu atveju keičiant stiklo paketą plastiku leidimas buvo reikalingas, o ieškovo atlikti darbai yra priskirtini fasado elementų keitimui. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas daugiabučio namo fasado projektas, pagal kurį numatyta medinius langus pakeisti plastikiniais langais su stiklo paketu (t. 2., b.l. 4-19, 77, 83-88). Ieškovo argumentai, kad šiuo atveju nebuvo pakeista daugiabučio namo pastato išorė yra tik deklaratyvūs teiginiai ir subjektyvus vertinimas. Bendrijos 2018 m. gegužės 24 d. visuotinio surikinimo metui buvo svarstytas klausimas dėl buto Nr. 11 lango plastiko pakeitimo į stiklo paketą ir nutarta, kad jį būtina keisti. Visuotinio susirinkimo protokolo išrašas iškabintas viešai (t. 2, b. l. 75-76). Todėl nepaneigta, kad šios aplinkybės ir bendraturčių priimtas sprendimas (CK 4.85 str. 4 d.), kurio ieškovas neskundė, L. R. buvo žinomas.

Pažymėtina ir tai, kad net jei ginčijami statybos darbai ir būtų buvę atlikti iki 2017 m., tai nesudarytų pagrindo pripažinti atsakovės veiksmų neteisėtais, o privalomuosius nurodymus naikinti (CK 4.75 str., 4.83 str. 1 d., 4.83 str. 5 d.). Visi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra namo bendraturčių bendra nuosavybė (įskaitant ir rankšluosčių džiovintuvus). Ją pertvarkyti galima tik gavus daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą įstatymų nustatyta tvarka. Todėl norėdamas išmontuoti bute įrengtą rankšluosčių džiovintuvą, pakeisti šildymo vamzdyną, jo sujungimus ieškovas turėjo nustatyta tvarka gauti Bendrijos rašytinį pritarimą ir laikytis aukščiau nurodytų Bendrijos visuotinio susirinkimo metu patvirtintų Tvarkų. Įrodymų, kad šiuos veiksmus ieškovas būtų atlikęs ir turėtų Bendrijos sutikimą, nėra. Pagrindo išvadai, kad ginčo objektu esantys statybos darbai buvo atlikti daugiabučio namo renovacijos metu nėra. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad bute Nr. 11 esanti šildymo sistemos dalis atitinka daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), 2010 metų „Decentralizuoto saulės kolektorių šildymo ir centrinio dujinio šildymo sistemos įrengimas“ projektą (CK 4.75 str. 1 d., 4.85 str., CPK 12 str., 185 str.). Kaip jau minėta, pagal daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) modernizavimo projektą sanitariniuose mazguose yra numatyti rankšluosčių džiovintuvai. Butuose nuo šilumos ir karšto vandens ruošimo modulių iki šildymo prietaisų sistema sumontuota plastikiniais daugiasluoksniais presuojamais vamzdžiais, kurie sujungti presuojamais trišakiais (t. 2, 4-19, b. l. 83-85). Teismas neturi pagrindo nesivadovauti trečiojo asmens Bendrijos pateiktais įrodymais, kad ginčo name šildymo sistema yra vienalytė ir butai yra prijungti prie namo šildymo tiesiogiai, t.y. hidrauliškai priklausoma sistema (t. 2, b. l. 20-21). Teismo nuomone ieškovas neįrodė, kad vonios kambaryje, bute Nr. 11, atliekant daugiabučio namo renovaciją nebuvo sumontuotas 500 W rankšluosčių džiovintuvas ir leistinais objektyviais įrodymais nepaneigė trečiojo asmens Bendrijos pateiktų įrodymų ir argumentų dėl rankšluosčių džiovintuvo sumontavimo (t. 2, b. l. 78-78, 84, 86).

Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad inspekcijos pareigūnas privalomuoju nurodymu sustabdo statybą, kai nustatoma, kad statyba yra savavališka ir surašomas savavališkos statybos aktas. Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 13 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų buvo surašytas nustačius savavališką statybą ir surašius 2018 m. kovo 13 d. savavališkos statybos aktą. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šis nurodymas būtų surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Įvertinus byloje nustatytas ir aptartas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad ieškovas atliko savavališkos statybos darbus ir tuo pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Ieškovo reikalavimas panaikinti 2018 m. kovo 13 d. ir 2018 m. kovo 20 d. privalomuosius nurodymus yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CK 4.75 str., 4.83 str. 1 d., 4.83 str. 5 d., CPK 12 str., 185 str.).

Kiti byloje dalyvavusių asmenų nurodyti argumentai ir faktinės aplinkybės nėra teisiškai reikšmingi sprendžiamam ginčui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos trečiajam asmeniui Bendrijai, jos patirtos bylinėjimosi (advokato teisinės pagalbos) išlaidos – 450 Eur (t. 2., b.l. 29-30) ir 20,90 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 47 str., 88 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Civilinės bylos dalį dėl ieškovo L. R. reikalavimo panaikinti 2018 m. kovo 13 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-180313-00004 nutraukti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 20,90 Eur (dvidešimt eurų ir 90 ct) pašto išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.