Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovui advokatui Laimonui Straukai, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eidvilei Jokubauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui E. V., dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisto, išlaikymo vaikui skolos priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovės V. S. (toliau - ieškovė) atstovas advokatas Laimonas Strauka ieškiniu prašo:

1. Nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra jo mamos V. S., gyvenamoji vieta;

2. Nuo 2023-10-01 priteisti iš atsakovo E. V., išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 EUR per mėnesį iki A pilnametystės. Išlaikymas nepilnamečiui vaiku, indeksuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą. V. S. skiriama nepilnamečiui vaikui A. V. išlaikyti skiriamų lėšų tvarkytoja.

3. Iš atsakovo E. V., priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), susidariusį už laikotarpį nuo 2021-04-01 iki 2023-09-30 bendroje sumoje 7500 eurų.

4. Nustatyti, kad atsakovas E. V., su nepilnamečiu vaiku bendrauja žemiau nurodyta tvarka:

4.1. Nepilnamečio vaiko tėvai bendraujant klausimais, susijusiais su nepilnamečiu vaiku, privalo laikytis neutralumo vienas kito atžvilgiu, tarpusavyje bendrauti pagarbiai, taktiškai ir dalykiškai, siekdami išvengti arba sumažinti stresinių situacijų, susijusių su tėvų gyvenimu skyrium, poveikiu nepilnamečiui vaikui.

4.2. E. V., gali bendrauti su sūnumi Adrijumi elektroninėmis ryšio priemonėmis - mobiliu telefonu, internetu, „Viber“, „Skype“ ir bet kokiomis kitomis programomis, tame tarpe ir nuotoliniu būdu, o V. S. privalo sudaryti nepilnamečiui sūnui tokias bendravimo sąlygas, kad toks bendravimas tarp vaiko ir tėvo galėtų vykti.

5. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo E. V. visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė, kad ieškovė bendro gyvenimo su atsakovu metu (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. V.. Ieškovė su atsakovu nuo 2020-11-16 gyvena skyrium. Ieškovės nuomone, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove labiausiai atitiktų sūnaus interesus, kadangi vaikas yra prisirišęs prie mamos. Tarp sūnaus ir ieškovės yra nusistovėjęs glaudus emocinis ryšys, ieškovė nuolat rūpinasi sūnumi. Ieškovės skaičiavimu, sūnui per mėnesį reikia skirti apie 750,00 eurų išlaikymo, tokio dydžio išlaikymas yra būtinas, kadangi augančiam vaikui būtini rūbai, avalynė, pilnavertis maistas, higienos reikmenys, maisto papildai, vaistai, mokymosi priemonės, būtina skirti lėšų vaiko laisvalaikio praleidimui, būrelių lankymui, transporto išlaidoms apmokėti. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu jos gaunamos pajamos sudaro vidutiniškai apie 400 eurų per mėnesį, ieškovės skaičiavimu sūnui išlaikyti per mėnesį reikia skirti ne mažiau nei 750 eurų, kadangi yra ženkliai išaugusios išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui. Ieškovė mano, kad atsakovas privalo nepilnamečiui vaikui teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti tinkamus nepilnamečio vaiko poreikius. Ieškovė nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu jam leidžia teikti tokio dydžio išlaikymą - atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl yra finansiškai pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovas išvyko nuolatiniam gyvenimui į Jungtinę Karalystę ir nuo 2021 m. balandžio mėnesio materialinio išlaikymo sūnui neteikia, todėl yra susidaręs įsiskolinimas bendroje sumoje 7500 eurų (laikotarpis nuo 2021-04-01 iki 2023-09-30, tai yra 30 mėnesių po 250 Eur).

Teismo posėdžio metu ieškovė V. S. nurodė, jog yra įgijusi pagrindinį išsilavinimą, profesijos neįgijo. Apie 6 mėn. nedirba, prižiūri sūnų nes sūnus dažnai serga. Dėl sūnaus ligų sunku iškovei susirasti darbą. Darbo stažo nurodyti negalėjo. Ieškovė yra sveika, darbinga. Gyvena (duomenys neskelbtini) mstl., su mama ir močiute, kurios jai padeda finansiškai bei prižiūri sūnų. Ieškovė turi automobilį, kitokio savo turto neturi. Sūnus A didesnių sveikatos problemų neturi, lanko darželį. Atsakovas išlaikymo sūnui neteikia nuo 2021 m. balandžio mėnesio, ir nuo tada visiškai su sūnumi nebendrauja. Atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje turi kitą moterį, todėl savo sūnumi A visiškai nesirūpina. Atsakovas yra užblokavęs ieškovės bei jo sūnaus galimybę bendrauti elektroninėmis priemonėmis. Atsakovas su kita moterimi taip pat turi dukrą, kuriai yra apie 14 metų, jį gyvena ne su atsakovu. Ieškovei su atsakovu gyvenant kartu Jungtinėje Karalystėje, atsakovas dirbo vilkikų vairuotoju, jo gaunamos pajamos per mėnesį buvo apie 2000 svarų. Pažymėjo, jog atsakovas yra sveikas, darbingas. Atsakovo tėvai A nepadeda, visiškai nebendrauja. Ieškovė nežino apie atsakovo turtinę padėtį.

Institucija teikianti išvadą nurodė, kad vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, jog nesant duomenų apie tai, jog ieškovė V. S. negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, institucija teikianti išvadą neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko A. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina V. S.. Pažymėjo, jog ieškovės šiuo metu pareikštas reikalavimas nustatyti tėvo bendravimo su dukromis tvarką byloja, kad ieškovė neprieštarauja dėl atsakovo bendravimo su vaikais, yra pasirengusi šį klausimą spręsti geranoriškai. Atsižvelgiant į tai, institucija mano, kad tėvai galės ateityje visus atsakovo bendravimo su vaikais klausimus spręsti bendru sutarimu.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Eidvilė Jokubauskaitė patvirtino pateiktą išvadą, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas E. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovui dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys santuokos nebuvo sudarę, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. V.. Šalys nuo 2020-11-16 negyvena kaip šeima.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovė nurodė, kad nuo gimimo sūnus gyvena kartu su mama, jos gyvenamojoje vietoje. Sūnui sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su mama jos gyvenamojoje vietoje.

Institucija teikianti išvadą nurodė, kad vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į tai, kad motina tinkamai rūpinasi sūnumi, todėl neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina.

Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023-10-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas procese nedalyvavo, savo pozicijos dėl ieškinio neišreiškė.

Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Vertinant aukščiau nustatytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog išlaikymas yra priteisiamas nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos. Šiuo atveju ieškinys šioje byloje teismui buvo pareikštas – 2023-11-03.

Ieškovė teismui nurodė, jog šalys kartu nebegyvena nuo 2020-11-16. Nuo 2021 m. balandžio mėnesio atsakovas visiškai neteikia sūnui išlaikymo. Ieškovė prašo priteisti sūnui išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą (nuo 2021-04-01) po 250 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė teismui patvirtino, kad ji šiuo metu nedirba, ją finansiškai remia mama ir močiutė, pas kurių ieškovė gyvena su savo sūnumi. Ieškovė nekilnojamojo turto, piniginių santaupų neturi. Iš valstybės gauna vaiko pinigus. Ieškovė paaiškino, kad sūnus lanko darželį, dažnai serga, dėl ko negalinti susirasti darbo.

Ieškovė teismui patvirtino, jog atsakovas yra sveikas, darbingas, turintis dar 14 metų dukrą. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas turi darbą, dirba vilkikų vairuotoju, kurio pajamos prieš dvejus metus buvo apie 2000 svarų per mėnesį.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Ieškovė prašydama priteisti išlaikymą bei įsiskolinimą nepilnametėms dukroms, nurodė teismui, kad nepilnamečiui vaikui per mėnesį reikia skirti apie 750,00 eurų išlaikymui, tokio dydžio išlaikymas yra būtinas, kadangi augančiam vaikui būtini rūbai, avalynė, pilnavertis maistas, higienos reikmenys, maisto papildai, vaistai, mokymosi priemonės, būtina skirti lėšų vaikų laisvalaikio praleidimui, būrelių lankymui, transporto išlaidoms apmokėti. Ieškovė detalizavo išlaidas nepilnamečiui vaikui išlaikyti per mėnesį. Maistas mokykloje – 50 Eur. Maistas namuose – 300 Eur. Vitaminai, įvairūs maisto papildai, dantų priežiūra - 20 Eur. Higienos reikmenys, kosmetika – 10 Eur. Išlaidos įvairioms gydymo priemonėms, vaistams ligos – 20 Eur. Išlaidos patalynei, baldams 10 Eur. Apranga per metus: šiltas paltas 1 vnt. – 20 Eur; šilta striukė 1 vnt. – 10 Eur; sezoninė striukė 1vnt. – 10 Eur; vasarinė striukė 1 vnt. – 10 Eur; proginis kostiumas 1vnt. – 10 Eur; kostiumas 1 vnt. – 10 Eur; džemperiai 2 vnt. – 10 Eur; šilti megztiniai 2 vnt. - 5 Eur; ploni megztukai 2 vnt. – 5 Eur; viršutinis trikotažas 3vnt. – 5 Eur; sportinis kostiumas1 vnt. – 10 Eur; marškinėliai 4 vnt. – 10 Eur; vasarinės kelnės 2 vnt. – 10 Eur; žieminės kelnės 2 vnt. – 10 Eur; sezoninės kelnės 2 vnt. – 10 Eur; apatinis trikotažas – 5 Eur; kojinės 10 poru – 5 Eur; žieminiai batai l pora – 10 Eur; demisezoniniai batai 2 poros: pavasariui, rudeniui – 10 Eur; guminiai batai l pora – 3 Eur; šlepetės 2 poros – 1 Eur; basutės 2 poros – 1 Eur; sportiniai bateliai lauko žaidimams 2 vnt. – 5 Eur; kepurės vasarai demisezoninės žiemai 3 vnt. – 3 Eur; skėtis 1 vnt. – 3 Eur; šalikas 2 vnt. – 3 Eur; pirštinės - 3 vnt. – 3 Eur; naktinė pižama 1 vnt. - 3 Eur. Kuras kelionei į mokyklą, būrelius – 40 Eur; Kitos būtinos išlaidos: kultūros ir kitokie mokami renginiai, telefonas, kompiuteris, internetas, telefono – 50 Eur; Gimtadienio dovanos, neformalus švietimas, užklasinė veikla – 50 Eur; iš viso per mėnesį / eurai 750 Eur.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 – 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė paskutinius 6 mėn. nedirba. Sūnus lanko darželį, dažnai serga, dėl šios priežasties ieškovė negalinti susirasti darbo. Ieškovė nekilnojamojo turto, piniginių santaupų neturi.

Atsakovas, ieškovės teiktais paaiškinimais, dirba Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas uždirba apie 2000 svarų per mėnesį. Atsakovas yra darbingas, sveikas. Atsakovas turi dar 14 metų dukrą.

Teismo vertinimu, atsakovas kaip sūnaus tėvas, turėtų būti suinteresuotas gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu prisidėti tiek finansiškai, tiek savo laisvalaikiu prie sūnaus išlaikymo bei auginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti darbą (papildomą, kitą geriau apmokamą) ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą.

Šalių turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, kad su mama liko šešiametis sūnus, ir ieškovei neišvengiamai teko didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Nagrinėjamoje byloje nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, kuri nuolat rūpinasi kasdiene šalių sūnaus buitimi, jo sveikata, mityba, turi sekti vaiko ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 924 Eur (708,42 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 354,21 Eur iš kiekvieno iš tėvų) (2023-06-28 Nr. 516, TAR 2023-06-30, kodas 2023-13390).

Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog vaiko poreikiams per mėnesį užtikrinti patiriamos išlaidos yra ne mažesnės kaip 750 Eur. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Pažymėtina, jog ieškovė neįrodė, jog ji sūnaus išlaikymui per mėnesį vidutiniškai išleidžianti apie 750 Eur per mėnesį. Pažymėtina, jog ieškovė jau 6 mėn. nedirba. Jos gaunamos pajamos per mėnesį yra vaiko pinigai. Nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 96,25 Eur universali išmoka vaikui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie jos gaunamas papildomas pajamas.

Teismas, įvertinęs šalių sūnaus amžių (bus 6 metai), tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti papildomus užsiėmimus), sprendžia, kad vaiko poreikiams patenkinti yra būtina 550 Eur suma.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Taigi tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Kaip nurodyta aukščiau, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas. Spręstina, kad šiuo metu, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Atsakovui priteistina po 350,00 Eur per mėnesį išlaikymo suma sūnui atitinka atsakovo turtinę padėtį ir objektyviai atsakovas gali tokio dydžio išlaikymą teikti.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo sumą, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos, tai yra 2023-11-03 iki sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė taip pat prašo priteisti nepilnamečiui sūnui išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021-04-01. Ieškovė ši reikalavimą argumentuoja tuo, kad nuo šios datos atsakovas visiškai nesirūpina savo sūnumi. Nuo šios datos atsakovas visiškai neteikia sūnui išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas nepilnamečiui vaikui šioje byloje buvo priteistas nuo 2023-11-03, tai yra ieškinio pareiškimo teismui datos, todėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo klausimas turi būti sprendžiamas už laikotarpį nuo 2021-04-01 iki 2023-11-02. Šis laikotarpis apima 31 mėnesį.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2021 m. balandžio 1 d., todėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimas nuo 2021-04-01 iki ieškinio padavimo dienos (2023-11-02) nepilnamečiui vaikui sudaro 7750,00 Eur (31 mėn. x 250,00 Eur).

Esant nustatytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl iš atsakovo priteistinas nepilnamečiui vaikui 7750,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė atsižvelgdama į jos bei atsakovo santykius, siekia užtikrinti sūnaus teisę bendrauti su tėvu. Teigia, jog atsakovas turi teisę bei pareigą bendrauti su sūnumi teismo sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka.

Institucija teikianti išvadą pažymėjo, jog ieškovės šiuo metu pareikštas reikalavimas nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką byloja, kad ieškovė neprieštarauja dėl atsakovo bendravimo su sūnumi, yra pasirengusi šį klausimą spręsti geranoriškai. Atsižvelgiant į tai, tėvai galės ateityje visus atsakovo bendravimo su vaikais klausimus spręsti bendru sutarimu.

Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo pagal ieškovės pateiktą bendravimo tvarką tenkintinas. Teismo manymu, ieškovės pateiktas bendravimo tvarkos projektas, geriau padės atkurti tėvo ir sūnaus tarpusavio santykius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

2023 m. kovo 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu ieškovei V. S. buvo paskirta 100 procentų nemokama antrinė teisinė pagalba. Rašytiniai dokumentai patvirtina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 250 Eur teisinių atstovavimo išlaidų. Teismui tenkinus ieškinį, visos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Iš atsakovo priteistinas 109 Eur žyminis mokestis valstybei (neturtinio pobūdžio reikalavimas – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas). Priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tai yra po 94,50 Eur. Priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą priteisimo, mokėtinas žyminis mokestis 175 Eur. Viso iš atsakovo valstybei priteistina 378,50 Eur žyminio mokesčio.

Teismas neturi galimybės įteikti sprendimo atsakovui E. V.. Teismas neturi galimybės skirti kuratoriaus. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis proceso koncentracijos ir kooperacijos principais, nepažeidžiant draudimo įteikti viešo paskelbimo būdu procesinių dokumentų tik tuomet, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, ir jeigu jų negalima įteikti kitu būdu (CPK 130 straipsnio 1, 2 dalys), teismas nurodo, jog yra pagrindas atsakovui sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant skelbimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismo pranešimai“, kadangi kitais būdais įteikti atsakovui šį dokumentą galimybių nėra (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra jo mamos V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta.

2. Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, tai yra nuo 2023-11-03 iki A. V. pilnametystės. Išlaikymas nepilnamečiui vaiku, indeksuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą. V. S. skiriama nepilnamečiui vaikui A. V. išlaikyti skiriamų lėšų tvarkytoja.

3. Iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2021-04-01 iki 2023-11-02, nepilnamečiui sūnui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 7750,00 eurų.

4. Nustatyti, kad atsakovas E. V. su nepilnamečiu sūnumi A. V. bendrauja žemiau nurodyta tvarka:

4.1. Nepilnamečio vaiko tėvai bendraujant klausimais, susijusiais su nepilnamečiu vaiku, privalo laikytis neutralumo vienas kito atžvilgiu, tarpusavyje bendrauti pagarbiai, taktiškai ir dalykiškai, siekdami išvengti arba sumažinti stresinių situacijų, susijusių su tėvų gyvenimu skyrium, poveikiu nepilnamečiui vaikui.

4.2. E. V. gali bendrauti su sūnumi A. V. elektroninėmis ryšio priemonėmis - mobiliu telefonu, internetu, „Viber“, „Skype“ ir bet kokiomis kitomis programomis, tame tarpe ir nuotoliniu būdu, o V. S. privalo sudaryti nepilnamečiui sūnui tokias bendravimo sąlygas, kad toks bendravimas tarp vaiko ir tėvo galėtų vykti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 378,50 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 250 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įteikti 2024-04-17 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimą atsakovui E. V. viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“, patalpinant pranešimą:

„Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmai (Klaipėdos g. 1, Gargždai) viešo paskelbimo būdu įteikia atsakovui E. V., gim. (duomenys neskelbtini) 2024-04-17 sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino, bei priteisė iš atsakovo E. V. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V., mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, tai yra nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, tai yra 2023-11-03 iki A. V. pilnametystės. Ieškovė V. S. paskirta nepilnamečio vaiko išlaikyti skiriamų lėšų tvarkytoja. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui, atsižvelgiant į infliaciją, indeksuojamas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš atsakovo E. V. priteistas išlaikymo įsiskolinimas, už laikotarpį nuo 2021-04-01 iki 2023-11-02, nepilnamečiui sūnui A. V., 7750,00 eurų.

Nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. V., gyvenamoji vieta yra jų mamos V. S., gyvenamoji vieta.

Nustatyta, kad atsakovas E. V. su nepilnamečiu vaiku bendrauja žemiau nurodyta tvarka: nepilnamečio vaiko tėvai bendraujant klausimais, susijusiais su nepilnamečiu vaiku, privalo laikytis neutralumo vienas kito atžvilgiu, tarpusavyje bendrauti pagarbiai, taktiškai ir dalykiškai, siekdami išvengti arba sumažinti stresinių situacijų, susijusių su tėvų gyvenimu skyrium, poveikiu nepilnamečiui vaikui; E. V. gali bendrauti su sūnumi A. V. elektroninėmis ryšio priemonėmis - mobiliu telefonu, internetu, „Viber“, „Skype“ ir bet kokiomis kitomis programomis, tame tarpe ir nuotoliniu būdu, o V. S. privalo sudaryti nepilnamečiui sūnui tokias bendravimo sąlygas, kad toks bendravimas tarp vaiko ir tėvo galėtų vykti.

Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Priteistas iš atsakovo E. V., 378,50 Eur žyminis mokestis valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteistas iš atsakovo E. V., 250 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei. Priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovui E. V. pranešama, kad sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Procesiniai dokumentai laikomi įteiktais atsakovui pranešimo paskelbimo dieną.“

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.