Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2016-04-15 · Civilinė byla Nr. 2-24-970/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-15Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-15
Bylos Nr.
2-24-970/2016
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00736-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Džiuginta Plukienė
Ieškovas
O. A.
Atsakovas
K. G., Druskininkų „Atgimimo“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-24-970/2016Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00736-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.1.; (S) 2.5.10.2.4.2.; 2.5.10.5.2.; 2.5.10.5.2.11.; 2.5.10.5.2.16.; 2.5.10.8.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.
DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 15 d.Druskininkai

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja D. P., sekretoriaujant Ingai Gudavičienei, dalyvaujant ieškovei O. A. atstovei pagal įstatymą I. A., jos atstovei advokatei R. K., atsakovei K. G. atstovei pagal įstatymą K. G., jos atstovei J. V., atsakovės Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos atstovams direktorei D. Č., advokatui A. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. A. atstovės pagal įstatymą I. A. ieškinį atsakovams K. G. atstovams pagal įstatymą K. G. ir R. G. bei Druskininkų „Atgimimo“ mokyklai dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu, atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusi, prašo sūnaus O. A. naudai priteisti iš atsakovų K. G. atstovų pagal įstatymą K. ir R. G. 1 000,00 Eur neturtinės, 155,49 Eur turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas bei iš atsakovo Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2015 m. balandžio 14 d., apie 10 val. Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos teritorijoje, pertraukos metu, jos nepilnametį sūnų O. A. iš nugaros pastūmė klasės draugas K. G. Po stūmimo sūnus griuvo kniūbsčias ir veidu atsitrenkė į kietą betoninėmis plytelėmis klotą dangą. Atvykusi į mokyklą sūnų rado koridoriuje su mokyklos pavaduotoja I. L. Sūnų pykino, jam buvo sumušta ir svaigo galva, nuskelti du priekiniai dantys, nubrozdinta nosis, žaizdos kraujavo. I. L. informavo, jog sūnų pastūmė K. G. Iš mokyklos sūnų nuvežė į Druskininkų ligoninę, kur sūnus buvo paguldytas. Sūnų apžiūrėjo gydytojai, jam buvo atlikta galvos rentgenograma ir nustatytas galvos sumušimas bei dviejų dantų nuskėlimai. Iš ligoninės paleistas kitą dieną, rekomenduojant bendrosios praktikos gydytojos priežiūrą ir gydymą pas odontologą. 2015 m. balandžio 27 d. bei 2015 m. gegužės 13 d. kreipėsi pas odontologę dėl dviejų priekinių dantų gydymo. Odontologė konstatavo dešinės pusės I danties nuskeltą kampą, emalio daugybinius įtrūkimus. Šio danties vainikas atstatytas plomba, tačiau dantį reikalinga stebėti, nes ateityje dėl komplikacijų jį reikės depulpuoti, ištraukti nervą, plombuoti kanalą, gali reikti protezuoti. Nustatytas ir kairės pusės I danties 2/3 vainiko nuskėlimas. Dantis depulpuotas, laikinai danties vainikas atstatytas plomba, jį bus reikalinga protezuoti. K. G. tėvai atsisakė atlyginti jos sūnui padarytą žalą, todėl dėl patirto sužalojimo 2015 m. liepos 21 d. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrį, kuri pateikė išvadą, jog O. A. padaryti odos nubrozdinimai kaktos ir nosies srityje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties vainiko krašto ir viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties dviejų trečdalių vainiko lūžimai. Dėl viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties nulūžimo O. A. prarado 5 proc. bendro darbingumo. Pasibaigus gydymui, sūnaus sveikata pagerėjo, tačiau dėl patirto emocinio sukrėtimo pablogėjo jo emocinė būsena, sūnus bijo dantų gydytojo, o ateityje jam bus reikalingas abiejų dantų gydymas ir implantų dėjimas. Dantų skausmą sūnus jaučia oro permainų metu, pasidarė jautrus ir nervingas, blogai miega. Sūnus sužalotas pačiame brendime, po patirtų sužalojimų kentėjo didelį skausmą, jautė nemalonius fizinius pokyčius, sumažėjo jo bendravimo galimybės, dėl nuskeltų dviejų nuolatinių dantų jam nuolat teks lankytis pas odontologą ir laukti pilnametystės, kuomet bus galima įstatyti dantų implantus, šiuo metu nežinoma, kaip patirta trauma paveiks jo dantis ateityje, be to, likusį gyvenimą turės problemų dėl įdėtų implantų juos prižiūrint bei atnaujinant, todėl neturtinę žalą vertina 2 000,00 Eur sumai. Jos pajamos yra nedidelės ir kintančios, nes dirba pagal verslo liudijimą, yra išsituokusi, kas mėnesį gauna 87 Eur išmokas, nekilnojamojo turto neturi, be Oskaro taip pat augina ir išlaiko neįgalų pilnametį sūnų, kuriam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Neturėdama pajamų negali skirti reikiamų lėšų sūnaus Oskaro gydymui. Dėl sūnaus sužalojimo patyrė ir 155,49 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 70,00 Eur gydymosi išlaidos pas odontologą, 35,00 Eur pakartotinis apsilankymas pas odontologą, 13,32 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą bei 37,17 Eur kelionės išlaidos į Alytų pas ekspertą bei į Vilnių pas odontologą. Dėl K. G. veiksmų sūnui padaryta turtinė ir neturtinė žala, tačiau K. G. žalos padarymo dieną neturėjo 14 metų, todėl dėl vaiko drausmės auklėjant trūkumo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.275 str. už jo veiksmus turi atsakyti tėvai. Sūnus buvo sužalotas mokyklos teritorijoje, pertraukos metu, todėl mokykla, kaip priežiūros institucija, kuri neprižiūrėjo ar netinkamai prižiūrėjo mokinį, taip pat turi atsakyti (1 t., 1-5, 80-84 b. l.).

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį ir jame išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė jį tenkinti bei patikslino, kad iš atsakovų K. ir R. G. žalą prašo priteisti solidariai, o bylinėjimosi išlaidas iš visų atsakovų. Ieškovė papildomai paaiškino, kad mokykloje pertraukos metu po vykusio žaidimo sūnus O. buvo pastumtas K. G., dėl ko sūnui buvo nuskelti du dantukai, nubrozdinti delnai, nosis, lūpa, kakta, sumušta galva. Sūnus negali normaliai valgyti, nes skauda dantukus, iš kurių vienas yra negyvas, o kitas dar nesutvarkytas. Po sužalojimo vaiką nuvežė į ligoninę, kur prabuvo parą laiko, vėliau savaitę laiko gydėsi namuose, sūnui buvo gulimas rėžimas, jis gėrė vaistus nuo skausmo, valgė tik tyreles. Mėnesį laiko jautė dantų skausmą, dėl ko sutriko miegas. Šiuo metu vaikas dar geria raminančius vaistus, blogai miega, jaučia diskomfortą, bijo eiti pas stomatologus, nuskelti dantukai reaguoja į orų permainas, dėl šio įvykio jam buvo reikalinga psichologo pagalba. Vaikui dantukai iki galo nėra sutvarkyti, jam šiuos dantukus ateityje reikės protezuoti, abu dantukai turi būti labai saugomi, dėl ko vaikas bijo šiais dantukais kramtyti. Sūnaus savijauta ypatingai pablogėjo, kuomet atsakovai savo atsiliepime parašė, jog sūnus daužė galvą į suolą, nes sūnaus žodžiais jis to nedarė.

Atsiliepimas

Atsakovai K. G. atstovai pagal įstatymą K. G. ir R. G. pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 14 d. ieškovės sūnus O. A. ir jo bendraklasiai, tarp kurių ir K. G., pertraukos metu mokyklos vidiniame kieme žaidė ant cementinio gėlyno bortelio žaidimą, kurio metu visi buvo užlipę ant bortelio ir pagal žaidimo taisykles vieni kitus turėjo išstumti nuo bortelio, nes žaidimą galėjo laimėti tik žaidėjas, vienintelis išsilaikęs ant bortelio. Šiuo atveju bendraklasiai vieni kitus išstumdė ir ant bortelio paskutiniai liko O. A., K. G. bei A. L.. O. A. nuo bortelio nustūmė A. L., o K. G. stūmė O. A. O. A. tuo metu buvo šiek tiek pasviręs, todėl neišlaikęs pusiausvyros griuvo ant žemės ir nusibrozdino nosį bei nusiskėlė du priekinius dantis. Ieškovės sūnus susižalojo nugriuvęs bendro su bendraklasiais žaidimo metu, tarp O. A. ir K. G. jokio konflikto ar muštinių nebuvo, K. G. tyčia pargriauti O. A. nenorėjo. K. G. palydėjo O. A. pas mokyklos medicinos darbuotoją, tačiau pastarosios nebuvo, todėl vaikai nuėjo į gamtos pamoką. Atėjęs į klasę O. A. šypsojosi, juokavo, o atsisėdęs į savo suolą trenkė galvą į suolą, sakydamas, kad ketina išsimušti dar daugiau dantų bei pradėjo verkti. O. A. pradėjus verkti, mokytoja jį nusiuntė į mokyklos medicinos kabinetą. Tą dieną O. A. į pamokas negrįžo, nes buvo paguldytas į ligoninę. Po šio įvykio grįžus į mokyklą O. A. elgesys nepasikeitė, jis ir toliau lakstė, išdykavo, buvo linksmas, be to, pareiškė, kad iš K. gaus 1 000,00 Eur ir pirks naują kompiuterį. Atsakovas iš pradžių geranoriškai sutiko padengti O. A. dantų gydymo išlaidas, tačiau ieškovei pareikalavus 1 500,00 Eur atsakovai šią sumą atsisakė mokėti, įvertinę tai, kad ieškovės sūnus susižalojo bendro žaidimo su bendraklasiais metu. O. A. buvo aktyvus žaidimo dalyvis, laikėsi tų pačių žaidimo taisyklių ir nuo gėlyno bortelio nustūminėjo kitus žaidimo dalyvius. O. A. žaisdamas šį žaidimą prisiėmė tam tikrą riziką ir dėl savo didelio neatsargumo padėjo žalai atsirasti, dėl ko nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 str. nuostatos. Be to, įvykis, kurio metu susižalojo O. A., įvyko mokyklos teritorijoje, todėl šiuo atveju atsakomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.275 str. 2 d. Nustatant, kas yra atsakingas už vaiko padarytą žalą – tėvai ar priežiūros institucija – pagrindinis veiksnys paskirstant atsakomybę yra kaltė. Kaltė šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Jei priežiūrą delikto padarymo atveju vykdo tik tėvai, tai dėl žalos kalti yra tik jie ir atsiranda jų civilinė atsakomybė, o jei priežiūrą privalo vykdyti mokykla ar kita institucija, tai kaltė yra šios institucijos. Mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. K. G. tėvai, tuo metu, kai vaikai mokyklos kieme pertraukos metu žaidė, niekaip negalėjo įgyvendinti tėvų valdžios savo vaiko atžvilgiu, nes jie nežinojo ir negalėjo žinoti apie žaidžiamą žaidimą, todėl pripažintina, kad jokios tėvų kaltės dėl vaiko nepriežiūros ar netinkamos priežiūros, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą, nėra. Atkreipė dėmesį, kad aktyvūs žaidimai yra kiekvieno vaiko vaikystės palydovas, todėl žaidimai negali būti siejami su netinkamu tėvų auklėjimu. Nagrinėjamu atveju nėra jokių pagrįstų įrodymų, jog egzistuoja atsakovų kaltė ir jie yra atsakingi už O. A. padarytą žalą. Be to, ieškovės nurodyta patirta žala yra nepagrįsta (1 t., 57-63 b. l.).

Atsakovai K. G. atstovai pagal įstatymą K. G. ir R. G. bei atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus atsikirtimus ir jų pagrindu prašė ieškinį atmesti. Atsakovai papildomai paaiškino, kad įvykio dieną sūnus su klasiokais atėjo pas atsakovę į darbą, sūnus buvo liūdnas. Sūnus su klasiokais papasakojo, jog mokyklos kieme žaidžiant sūnus netyčia pastūmė O. A. ir O. A. susižalojo. Dėl šio įvykio sūnus labai pergyveno, lankėsi pas psichologę. Buvo nusprendę ieškovei sumokėti apie 200 Eur, tačiau ieškovė paprašė daugiau, pinigų reikalavo iš jų sūnaus, O. A. parašė sūnui žinutę, jog yra paduotas į teismą, todėl nusprendė pinigų nemokėti. Jų šeimos turtinė padėtis sunki, atsakovė šiuo metu nedirba, gauna tik 158 Eur bedarbio pašalpą, atsakovas per mėnesį uždirba apie 150 Eur, jie augina du mažamečius vaikus, turi vieną automobilį bei močiutės paliktą negyvenamą namą.

Atsakovė Druskininkų „Atgimimo“ mokykla pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mokyklos kaltės dėl O. A. padaryto kūno sužalojimo, nėra, o O. A. pats buvo neatsargus, nes susižalojo mokinių žaidimo metu. Šalių sūnūs pasirašytinai buvo supažindinti su saugaus elgesio taisyklėmis gatvėje, mokyklos reikalavimais bei mokinio taisyklėmis. Mokykloje pertraukų metu pagal grafiką budi mokytojai, kurie prižiūri tvarką. Įvykio metu 6 b klasės mokiniai per pertrauką prie mokyklos žaidė žaidimą „aukšta žemė“ ir vienas kitą nustumdavo nuo gėlyno cementinio bortelio. Gėlyno bortelis yra priešais mokytojų kambarį. Mokytoja O. D. pamatė žaidžiančius vaikus ir atidariusi langą paliepė baigti žaidimą. Kai kurie vaikai pakluso, o kai kurie toliau tęsė žaidimą. Mokytoja sudrausmino mokinius, tačiau vaikai neklausė, dėl ko K. G. stumtelėjus O. A., pastarasis nugriuvo ant plytelių. Mokyklos darbo vidaus taisyklėse nurodyta mokinių pareiga būti drausmingiems, tačiau šalių sūnūs pažeidė šią taisyklę, nes mokytojai juos sudrausminus, jie mokytojai nepakluso ir toliau tęsė žaidimą. Po įvykio K. G. nurodė, kad nenorėjo nuskriausti O. A., o pastūmė žaisdamas, labai gailėjosi, atsiprašė O. A., taigi K. G. tyčios sužaloti draugą nebuvo. Be to, O. A. žaisdamas šį žaidimą taip pat nebuvo pakankamai atsargus, nes užlipęs ant paaukštinimo, kur vieni kitus nustumdavo, turėjo tikėtis, kad nušokęs nuo sienelės gali susižeisti. Mokiniai mokytojos įspėjimo neklausė, be to, sienelė, nuo kurios stumdėsi mokiniai, nėra aukšta, todėl mokykla nuspėti, jog toks mokinių žaidimas sukels tokias pasekmes, negalėjo. Mokykla įvykio metu pareigą prižiūrėti mokinius atliko tinkamai ir vaikų ugdymo bei priežiūros taisyklių nepažeidė (1 t., 34-36 b. l.).

Atsakovės Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus atsikirtimus ir jų pagrindu prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovė direktorė D. Č. papildomai paaiškino, kad 2015 m. balandžio 14 d. grupelė vaikų per pertrauką žaidė žaidimą „aukšta žemė“ ant gėlių plombos, kurios aukštis apie 20 cm. Mokykla tokių žaidimų netoleruoja, todėl tikybos mokytoja O. D. pamačiusi vaikus žaidžiant šį žaidimą, juos perspėjo nežaisti. Po mokytojos perspėjimo vaikai nustojo žaisti, tačiau vėliau tęsė žaidimą, per kurį K. G. stumtelėjo O. A. ir pastarasis nukrito ant plytelių. O. A. veidas buvo kruvinas, lūpa prakirsta, K. G. labai išgyveno dėl įvykio. K. G. palydėjo O. A. iki medicinos seselės kabineto. Tuo metu seselės nebuvo, todėl mokyklos pavaduotoja I. L. iškvietė O. A. mamą, kuriai pasiūlė sūnų vežti į ligoninę. Mano, kad mokykla nekalta dėl įvykusio įvykio. K. G. bei O. A. buvo pasirašytinai supažindinti su mokinio taisyklėmis bei jas aptarę su klasės auklėtoja, tačiau nepaisant to, jie nepaklausė mokytojos ir toliau tęsė žaidimą, taip pažeisdami mokinių elgesio taisykles. Įvykio metu kieme budintis mokytojas J. J. buvo prie stadiono, tačiau mokinių žaidžiamą žaidimą pamatė mokytoja O. D., kuri nurodė vaikams užbaigti žaidimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių, jų atstovų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. balandžio 14 d. apie 10 val. Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos teritorijoje prie mokyklos, per antrą pertrauką, nepilnametis K. G. pastūmė ant gėlių bortelio stovėjusį nepilnametį O. A., kuris nukrito nuo gėlių bortelio ir veidu trenkėsi į betonines trinkeles. Po įvykio K. G. palydėjo O. A. iki medicinos seselės kabineto, tačiau seselės nebuvo, todėl mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui I. L. apie įvykį pranešė O. A. motinai I. A.. Į mokyklą atvykusi I. A. pasiėmė sūnų ir jį nuvežė į Druskininkų miesto ligoninę, kur O. A. buvo gydytas stacionare iki 2015 m. balandžio 15 d. Ligoninėje O. A. diagnozuotas galvos sumušimas, nosies nubrozdinimas, dviejų priekinių dantų nuskėlimai (1 t., 17-20 b. l.). O. A. du priekiniai dantys 2015 m. balandžio 19 d. gydyti pas odontologą (1 t., 16 b. l.). Atlikus O. A. sveikatos sutrikdymo masto tyrimą konstatuota, kad įvykio metu O. A. nubrozdinta kakta ir nosis, lūžo viršutinio žandikaulio dešinės pusės I danties vainiko kraštas bei nulūžo du trečdaliai kairės pusės I danties vainiko. Dėl viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties nulūžimo O. A. prarado 5 proc. bendro darbingumo (1 t., 12-14 b. l.).

Ieškovė I. A., kaip nukentėjusio sūnaus įstatyminė atstovė, kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos sūnui atlyginimo, nurodydama, jog K. G. mokykloje pertraukos metu jos sūnų pastūmė po tarp bendraklasių vykusio žaidimo. Atsakovai su šiais ieškovės argumentais nesutinka, motyvuodami tuo, kad K. G. O. A. stumtelėjo žaidimo metu, neturėdamas tyčios O. A. sužaloti, todėl nėra atsakingas už O. A. patirtus sužalojimus. Be to, ieškovė prašydama taikyti civilinę atsakomybę atsakovams, neįrodė nei vieno iš atsakovų kaltės. Taigi, byloje tarp šalių kilo ginčas dėl K. G. kaltės nustatymo bei civilinės atsakomybės taikymo atsakovams.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad mokyklos kieme, pertraukos metu, K. G. pastūmė O. A., dėl ko šis nukrito nuo gėlių bortlelio ir veidu trenkėsi į betonines trinkeles bei patyrė sužalojimus. Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų, liudytojų nepilnamečių O. A. ir K. G. bei mokytojų O. D., E. M., L. L. parodymų matyti, kad tuo metu 6 b klasės berniukai, tame tarpe ir K. G. su O. A., pertraukos metu, mokyklos kieme priešais mokytojų kambarį žaidė žaidimą, kurio metu berniukai vienas kitą stūmė nuo gėlių bortelio, nes žaidimą galėjo laimėti tik asmuo paskutinis išsilaikęs ant bortelio. Šį žaidžiamą žaidimą pastebėjo tuo metu mokytojų kambaryje buvusi tikybos mokytoja O. D., kuri pro langą liepė baigti žaidimą. Mokiniai pakluso mokytojai ir nustojo žaidę. Ieškovė nurodo, kad daugiau berniukai šio žaidimo nežaidė, o jos sūnui stovint ant gėlių bortelio K. G. atbėgo iš už nugaros ir abiem rankom pastūmė jos sūnų, dėl ko šis nukrito ant plytelių. Atsakovai ginčija šią aplinkybę, argumentuodami tuo, kad po mokytojos perspėjimo vaikai žaidimą nutraukė tik laikinai, nes neužilgo šį žaidimą tęsė ir būtent toliau žaidžiant žaidimą, K. G. norėdamas nustumti O. A. nuo bortelio jį pastūmė, tačiau O. A. nuo bortelio nukrito ir susižalojo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 str., 185 str., teismas savo įsitikinimą, jog tam tikra su ginčo dalyku susijusi aplinkybė egzistuoja, privalo pagrįsti byloje esančiais įrodymais, už kurių pateikimą ir pakankamumą, remiantis CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 str., bei konkretų teisinį santykį reglamentuojančiose normose įtvirtintomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo prezumpcijomis, atsako įrodinėtina aplinkybe savo reikalavimą ar atsikirtimą grindžianti proceso šalis. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010, 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Teismo posėdyje apklaustas nepilnametis O. A. nurodė, kad po mokytojos perspėjimo baigė žaisti žaidimą, tačiau norėjo šį žaidimą žaisti toliau, todėl jis liko stovėti ant bortelio, kiti berniukai nulipę nuo bortelio stovėjo šalia ir jie kalbėjosi apie žaidimą. Tuo metu iš nugaros kažkas prie jo pribėgo ir stipriai pastūmė, dėl ko jis nukrito nuo bortelio, veidu trenkėsi į žemę ir susižalojo. Prie jo priėjęs K. G. atsiprašė, kad pastūmė. Liudytoju apklaustas nepilnametis K. G. nurodė priešingas aplinkybes, jog mokytojai paliepus nutraukti žaidimą, visi baigė žaisti ir nuėjo prie netoliese esančių suoliukų, tačiau neužilgo vėl grįžo atgal ir tęsė žaidimą. Tuo metu O. A. nuo bortelio nustūmė vieną iš bendraklasių, o jis pastūmė O. A. ir O. A. nukrito ant žemės bei išsimušė dantis. Liudytoja O. D. nurodė, kad pirmą kartą sudrausminus mokinius, visi mokiniai nušoko nuo bortelio, o ji pradėjo skaityti skelbimus, tačiau pasukusi galvą pamatė, jog tie patys mokiniai vėl žaidžia šokinėdami nuo bortelio, dėl ko ji antrą kartą mokinius išbarė. Tuomet nuskambėjo skambutis ir ji nuėjo ruoštis pamokai. Liudytoja E. M., įvykio metu buvusi mokytojų kambaryje, patvirtino, kad po mokytojos O. D. perspėjimo mokiniai nustojo lakstyti, nulipo nuo gėlių bortelio ir nuėjo nuo jo, tačiau po kelių minučių keli berniukai, tarp jų O. A. bei K. G., grįžo ir vėl pradėjo lakstyti ant bortelio, ir ji pamatė O. A. gulintį ant žemės. Atsakovės Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos atstovė direktorė D. Č., betarpiškai bendravusi su abiem berniukais po įvykio, paaiškino, kad sutiko berniukus einančius pas medicinos seselę, O. A. veidas buvo šiek tiek kruvinas, jam buvo prakirsta lūpa, iš nosies bėgo kraujas, paklausus berniukų, kas atsitiko, abu nurodė, jog žaidžiant žaidimą K. G. pastūmė O. A. ir šis nugriuvo. Liudytoja, mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui I. L. nurodė, kad įvykio dieną budėjo mokykloje ir besibaigiant vienai pertraukai pamatė prie medicinos kabineto atėjusius O. A. ir K. G.. Paklausė berniukų, kas atsitiko. Pastarieji nurodė, kad K. G. žaidžiant pastūmė O. A. ir O. A. nukrito bei susižeidė. Liudytoja, žaidimą žaidusių mokinių klasės auklėtoja L. L. nurodė, jog įvykio dieną surinko mokinius į klasės valandėlę, kurios metu aiškinosi įvykio aplinkybes. Mokiniai papasakojo, jog K. G. O. A. nustūmė žaidžiant žaidimą, kurio tikslas buvo nustumti žaidėjus nuo bortelio. Įvertinus teismo posėdyje apklaustų aukščiau nurodytų liudytojų parodymų visetą, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė fakto, kad K. G. O. A. pastūmė ne žaidimo metu (CPK 178 str., 185 str.). Nors nepilnametis O. A. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad jį K. G. pastūmė jau pasibaigus žaidimui, jo parodymus paneigė ne tik pats K. G., tačiau ir vaikus mačiusios mokytojos O. D., E. M., su berniukais bendravusios mokyklos direktorė D. Č. ir mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui I. L. bei liudytoja apklausta berniukų klasės auklėtoja L. L. Šių nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad mokyklos kieme, pertraukos metu, K. G. pastūmė O. A., jiems kartu su kitais bendraklasiais žaidžiant žaidimą, kurio tikslas buvo nustumti kitą asmenį nuo gėlių bortelio. Liudytoju apklaustas nepilnametis K. G. nurodė, kad O. A. stūmė, nes buvo toks žaidimas. Mokyklos direktorė D. Č. bei liudytoja I. L. nurodė, kad K. G. labai išgyveno dėl įvykio, atsiprašinėjo O. A., aiškino, kad O. A. pastūmė netyčia, žaidžiant. Teismas įvertinęs tai, kad K. G. O. A. pastūmė žaidimo metu, O. A. susižalojus K. G. jo atsiprašė, iš karto prisipažino, kad jį pastūmė, lydėjo O. A. iki medicinos seselės kabineto, visas įvykio aplinkybes nurodė mokyklos direktorei bei budinčiai mokytojai, sprendžia, kad K. G. pastumdamas O. A. nesuvokė daromos veikos pavojingumo, nenumatė sveikatos sutrikdymo kilimo galimybės, nenorėjo, kad būtų sužalota O. A. sveikata, t. y., K. G. neturėjo tyčios sužaloti O. A., tačiau K. G. stumdamas O. A. turėjo ir galėjo numatyti, jog O. A. gali nukristi nuo bortelio ir susižaloti, o tai reiškia, kad K. G. veikė neatsargiai, t. y., jo kaltė pasireiškė neatsargumu. Būtent dėl mažamečio K. G. veiksmų buvo padaryta žala mažamečio O. A. sveikatai. Taigi, atsakovų nurodyta aplinkybė, jog K. G. pastūmęs O. A. žaidimo metu, neturėdamas tyčios O. A. sužaloti, nėra kaltas dėl O. A. patirtų sužalojimų, atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, t. y., neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.). Šiuo atveju, mažametis K. G. žaidimo metu pastumdamas O. A., pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl jo neatsargaus elgesio buvo sužalotas mažametis O. A., taigi byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos K. G. atžvilgiu. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad žalos padarymo metu, t. y., 2015 m. balandžio 14 d. K. G., gimusiam 2002 m. kovo 14 d., buvo 13 metų (1 t., 101 b. l.), todėl jis kaip neveiksnus asmuo (CK 2.7 str.) negali būti civilinės atsakomybės subjektu. Pagal CK 6.275 str. 1 d. už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės (CK 6.275 str. 2 d.). Pagal šio straipsnio nuostatas tėvų bei mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos kaltė yra preziumuojama, tačiau tam, kad atsakomybė tėvams ar minėtai institucijai nekiltų už padarytą žalą, jie turi įrodyti, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės. Ieškovė bei jos atstovė nurodė, kad už ieškovės sūnui padarytą žalą turi atsakyti tiek K. G. tėvai, tiek mokykla, kadangi tėvai netinkamai auklėjo vaiką namuose, o mokykla jo neprižiūrėjo ar netinkamai prižiūrėjo mokykloje. Atsakovės K. G. atstovė teigė, kad ieškovė atsakovų, t. y., K. G. tėvų, kaltės neįrodė. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje mažamečio vaiko padariusio kitam asmeniui žalą tėvų bei mokyklos kaltė yra preziumuojama, todėl esant padarytai žalai, pareiga įrodyti, kad jos nepadarė tenka atsakovams, siekiantiems išvengti civilinės atsakomybės (CK 6.275 str.). Nepaisant šio argumento, abu atsakovai byloje įrodinėjo, jog jų kaltės nagrinėjamu atveju nėra, todėl ieškinys šiuo pagrindu turi būti atmestas. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. A. sveikata buvo sutrikdyta mokyklos teritorijoje, pamokų pertraukos metu, todėl atsakovės Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos atsakomybės klausimas keliamas pagrįstai (CK 6.275 str. 2 d.). Atsakovės Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos atstovai įrodinėdami, jog nėra mokyklos kaltės nurodė, kad 6 b klasės mokiniai, tame tarpe ir O. A. bei K. G., pasirašytinai supažindinti su saugaus elgesio taisyklėmis, mokyklos reikalavimais bei mokinio taisyklėmis. Pertraukų metu mokykloje, taip pat ir kieme, pagal grafiką budi mokytojai, kurie prižiūri tvarką. Įvykio metu K. G. bei O. A. buvo sudrausminti ir įspėti nutraukti žaidimą, tačiau nei vienas iš jų nepakluso ir taip pažeidė mokinio pareigą būti drausmingiems ir laikytis saugos taisyklių. Mokykla savo pareigą prižiūrėti mokinius atliko tinkamai ir vaikų ugdymo bei priežiūros taisyklų nepažeidė. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 49 str. 2 d. 1 p. mokytojo pareiga yra užtikrinti ugdomų mokinių saugumą. Druskininkų savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T1-195 patvirtintų Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos nuostatų 22.5 p. nustatyta, kad mokykla privalo užtikrinti sveiką ir saugią ugdymo (si) aplinką. Vaikų iki 14 metų mokymo (5-8) sutarties, sudarytos tarp atsakovės Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos ir ieškovės, 1.2. p. ir 1.13 p. mokykla įsipareigojo sudaryti sąlygas mokiniui ugdytis sveikoje ir saugioje aplinkoje bei užtikrinti, kad visi bendruomenės nariai (darbuotojai, vaikai, tėvai) laikytųsi įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (1 t., 9-11 b. l.). Direktoriaus 2012 m. lapkričio 21 d. įsakymu patvirtintų Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos darbo tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 73 p. nustatyta, kad mokytojai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, laikytis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo, kitų norminių dokumentų, susijusių su švietimu, mokyklos nuostatais, šiomis taisyklėmis, mokytojo pareiginiais nuostatais bei kolektyvinės darbo sutarties reikalavimais. Draudžiama palikti vienus mokinius kabinete, sporto salėje, aikštelėse, dirbtuvėse, išskyrus tuos atvejus kai mokytojas laikinai vaduoja kolegą dėl staiga iškilusių aplinkybių (Taisyklių 89 p.). P. T. 129. 3 p. budintis mokytojas privalo reikalauti, kad moksleiviai tvarkingai ir drausmingai elgtųsi, nesistumdytų, nebėgiotų ir nešiukšlintų, laikytųsi mokykloje priimti susitarimų (1 t., 138-148 b. l.). Pažymėtina, kad Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos, kaip ugdymo įstaigos pareiga užtikrinti psichologinį ir fizinį mokinių saugumą, jog nekiltų grėsmė moksleivių sveikatai. Jungtinių Tautų teisių konvencijos 27 str. pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi tėvai, tačiau valstybė, atsižvelgdama į nacionalines sąlygas ir savo galimybes, taip pat turi užtikrinti visas sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikam. Laikytis pastarosios pareigos mokymo institucijos reikalauja švietimo įstaigos statutas ir joje dirbančių pedagogų profesija. Mokykla mokinių priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia pamokos, užsiėmimai ar renginys (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1012-254/2015). Iš bylos medžiagos matyti, kad mokiniams žaidžiant žaidimą, mokytoja O. D. juos sudrausmino. Po mokytojos perspėjimo visi mokiniai nustojo žaidę, tačiau už kelių minučių, nepaklusdami mokytojos perspėjimui, sugrįžo atgal ant gėlių bortelio ir tęsė žaidimą. Liudytoja O. D. nurodė, kad pamatė, kaip vaikai sugrįžo ir vėl žaidė tą patį žaidimą, dėl ko ji paskubomis juos vėl perspėjo, tačiau ar visi vaikai jai pakluso, nežino, nes skubėjo ruoštis pamokai ir šių vaikų nestebėjo. Liudytoja E. M. nurodė, kad pamatė kaip vaikai po mokytojos perspėjimo sugrįžo ir toliau bėgiojo ant bortelio, o po minutės O. A. jau buvo nukritęs. Antrą kartą vaikai perspėti nebuvo, nes niekas nespėjo sureaguoti. Iš mokyklos direktorės 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V2-70 patvirtintų 2014-2015 m. mokytojų budėjimo matyti, kad įvykio dieną mokyklos teritorijoje turėjo budėti mokytojas J. J. (1 t., 39 b. l.). Liudytoju apklaustas J. J. nurodė, kad tuo metu kai įvyko įvykis jis budėjo stadione prie treniruoklių, kadangi šioje vietoje daugiausia susiburia vaikų bei dažniausiai įvyksta įvairios traumos. Prie mokyklos ant gėlių bortelių žaidžiančių vaikų nematė, nes jei būtų pamatęs, tai juos būtų nuvaręs nuo gėlyno. Taigi, kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, net dvi mokytojos, t. y., O. D. bei E. M., matė, kaip vaikai po mokytojos įspėjimo sugrįžo atgal ir vėl tęsė žaidimą, abejoms mokytojoms šis žaidimas pasirodė pavojingas, tačiau nei viena iš jų nesiėmė realių priemonių žaidimą nutraukti. Nors mokytoja O. D. nurodė, kad ji antrą kartą perspėjo vaikus, tačiau šios aplinkybės nei vienas liudytojas patvirtinti negalėjo, o iš byloje esančio O. D. surašyto pasiaiškinimo matyti, kad mokytoja vaikus perspėjo tik vieną kartą (1 t., 42 b. l.). Tuo tarpu, pagal mokyklos grafiką kieme budintis mokytojas J. J. paties įvykio nematė, nes tuo metu buvo mokyklos stadione, taigi jis ant gėlių bortelio, neleistinoje vietoje, žaidžiančių vaikų nestebėjo ir jų elgesio nekontroliavo. Mokytojai atsako už mokinių sveikatą ir gyvybę pamokų bei pertraukų tarp jų metu. Nagrinėjamu atveju mokyklos kaltė pasireiškė tuo, kad mokykla neužtikrino tinkamos vaikų priežiūros pamokų pertraukos metu bei saugios aplinkos, kas nulėmė žalos padarymą, nes mokytojoms, buvusioms mokytojų kambaryje ir mačiusioms sugrįžusius vaikus, pakartotinai realiai nutraukus vaikų žaidžiamą žaidimą ar budinčiam mokytojui buvus įvykio vietoje, tikėtina, kad žalos O. A. sveikatai būtų išvengta. Pažymėtina, kad budinčiam mokytojui, negalint dėl objektyvių priežasčių (didelės mokyklos teritorijos) prižiūrėti visų vaikų, mokykla turėtų imtis priemonių ir pertraukų metu skirti daugiau budinčių mokytojų mokyklos kieme, kad mokykla galėtų užtikrinti vaikams saugią aplinką. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovė Druskininkų „Atgimimo“ mokykla neįrodė, jog pertraukos metu įvykio vietoje buvo tinkamai organizuotas budėjimas užtikrinant saugią ir sveiką aplinką moksleiviams, jog mokytojos, buvusios mokytojų kambaryje, tinkamai įvykdė bendro pobūdžio pareigas elgtis rūpestingai ir atidžiai, todėl yra atsakinga už padarytą žalą.

Aplinkybė, kad žala padaryta nepilnamečio asmens, kai jis yra prižiūrimas mokymo institucijos, nereiškia nepilnamečio tėvų atsakomybės už vaiko padarytą žalą nebuvimo. Tačiau tėvų prievolę atlyginti jų nepilnamečio vaiko padarytą žalą tokiu atveju sąlygoja aplinkybės, jog padaryta žala yra jų netinkamo auklėjimo padarinys, nustatymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-224/2009). Atsakovės K. G. atstovė nurodė, kad K. G. tėvai tuo metu, kai vaikai mokyklos kieme, pertraukos metu, žaidė, niekaip negalėjo įgyvendinti tėvų valdžios savo vaiko atžvilgiu, nes jie nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jų vaikas pertraukos metu su kitais bendraklasiais žaidžia minėtą žaidimą, todėl tėvų kaltės dėl vaiko nepriežiūros ar netinkamos priežiūros, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą, nebuvo. Ieškovės sūnus buvo sužalotas ne konflikto ar muštynių metu, K. G. tėvai dėl sūnaus nepriežiūros niekada nebuvo nubausti, K. G. į policijos dominančių vaikų apskaitą ir profilaktinę įskaitą neįrašytas, yra charakterizuojamas teigiamai, todėl teigti, kad K. G. buvo netinkamai auklėjamas, nėra jokio pagrindo. Teismas su šiais atsakovės K. G. atstovės argumentais sutikti neturi pagrindo. Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. Vienas tokių atvejų – tėvų visiška atsakomybė už jo nepilnamečio vaiko iki keturiolikos metų amžiaus padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010). CK 3.155 str. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad CK 6.275 str. 1 d. numatytas nepilnamečio vaiko žalos padarymo faktas suponuoja, jog tokiu atveju tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 1 d., 2 d. ). Nagrinėjamu atveju tėvų valdžia K. G. atžvilgiu yra vykdoma abiejų tėvų – motinos K. G. ir tėvo R. G. (1 t., 79, 101 b. l.). Įstatymo 46 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nustatyta, kad mokinys privalo sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, lankyti mokyklą, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų. P. T. 122.1 p. bei 122.4 p. mokiniai privalo gerai žinoti ir laikytis mokyklos nuostatų, moksleivio elgesio taisyklių ir būti drausmingi. Viena iš tėvų pareigų yra ugdyti vaiko vertybines orientacijas, kontroliuoti ir koreguoti jo elgesį (Įstatymo 47 str. 2 d. 5 p.). 6 b klasės saugaus elgesio ir kiti instruktažai patvirtina, kad K. G. 2014 m. rugsėjo 2 d. buvo pasirašytinai supažindintas su saugaus elgesio taisyklėmis mokyklos erdvėse (1 t., 37-38 b. l.). Jo klasės auklėtoja, liudytoja L. L., nurodė, kad K. G. ir žodžiu buvo supažindintas su elgesio instruktažu, paaiškinant, kaip reikia elgtis pamokų, pertraukų metu bei mokyklos erdvėse. Pažymėtina, kad visur ir visada elgtis taip, kad nepakenktų nepilnamečio vaiko interesams, privalo ne tik švietimo įstaigos, bet ir vaikų tėvai, auklėdami savo vaikus, kurie lanko šias įstaigas. Bylos medžiaga nustatyta, kad K. G. ir O. A. su kitais bendraklasiais mokyklos kieme žaidė žaidimą vieni kitus nustumdami nuo bortelių. Mokytoja O. D., kuriai šis žaidimai pasirodė pavojingas, liepė vaikams užbaigti žaidimą. Visi žaidžiantieji nustojo žaisti, tačiau kai kurie vaikai, tame tarpe ir K. G. su O. A., nebūdami drausmingi, nepaklusdami mokytojos perspėjimui, grįžo atgal prie gėlių bortelio ir toliau žaidė, kuomet K. G. pastūmus O. A., pastarasis susižalojo. Taigi, šiuo atveju matyti, kad K. G. tėvai turėdami pareigą užtikrinti, kad jų sūnus lankydamas mokyklą ir būdamas joje, laikytųsi moksleivio elgesio taisyklių ir būtų drausmingas, gerbtų mokytojus ir jų klausytų, neįvykdė šios pareigos ir nesukoregavo vaiko elgesio taip, kad šis elgtųsi tinkamai ir paklustų mokytojo perspėjimui, todėl pripažintina, kad jie neįrodė, jog šiuo atveju nėra jų kaltės dėl atsiradusios žalos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė K. G. nurodė, kad jai buvo žinoma apie šį sūnaus su bendraklasiais žaidžiamą žaidimą, jį, pasak atsakovės, vaikai žaidė jau savaitę, tačiau atsakovė neišsiaiškinusi, ar šis žaidimas nėra pavojingas, neuždraudė jo žaisti savo sūnui, neišaiškino, kokios gali būti šio žaidimo pasekmės, apie šį žaidimą nepranešė klasės auklėtojai, o tik formaliai sūnui nurodė būti atsargiam. Atsakovės K. G. atstovės teismo posėdyje pacituota Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2388-480/2012 šiuo atveju negali būti taikoma, kadangi šioje byloje faktinės aplinkybės nėra identiškos ir tapačios nagrinėjamoje byloje (skiriasi sužalojimų padarymo vieta, žaidimo pobūdis bei vaikų elgesio kontrolė), todėl šia teismų praktika teismas nesiremia.

Taigi, nors byloje nustatyta, kad K. G. O. A. sužalojo mokykloje, t. y., tuo metu, kai turėjo būti prižiūrimas mokymo įstaigos ir kai tėvų galimybės tiesiogiai realizuoti savo tėvų valdžią sūnui yra minimalios, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog tėvų valdžia nebuvo tinkamai panaudota ir netinkamas atsakovų K. ir R. G. auklėjimas turi įtakos civilinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.275 str. 1 d. Atsižvelgiant į išdėstytų įrodymų visetą, faktinius duomenis ir juos įvertinus pagal jų įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad žala atsirado dėl abiejų atsakovų kaltės, t. y., dėl netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos mokyklos priežiūros ir konstatuoti neteisėtą abiejų atsakovų neveikimą, priežastinį ryšį tarp šio neveikimo ir ieškovės sūnui padarytos žalos (CK 6.246-6.249 str.), kurią atsakovai privalo atlyginti pagal dalinės atsakomybės taisykles (CK 6.5 str.).

Atsakovai K. G. atstovai pagal įstatymą K. ir R. G. ieškinį taip pat prašė atmesti CK 6.253 str. 1 d. pagrindu, o atsakovė Druskininkų „Atgimimo“ mokykla – CK 6.282 str. 1 d. pagrindu, motyvuodami iš esmės tuo pačiu argumentu, jog pats O. A. žaisdamas tą patį žaidimą prisiėmė tam tikrą riziką ir dėl savo didelio neatsargumo padėjo žalai atsirasti. Pagal CK 6.253 str. 1 d. civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų. CK 6.282 str. 1 d. nustatyta, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Bylos medžiaga nustatyta, kad O. A. buvo sužalotas žaidimo su bendraklasiais metu. Sutiktina su atsakovų argumentais, jog O. A., kaip ir kiti bendraklasiai, tame tarpe ir K. G., buvo aktyvus šio žaidimo dalyvis, laikėsi tų pačių žaidimo taisyklių ir nuo gėlyno bortelio nustūminėjo kitus bendraklasius. Be to, mokytojai perspėjus nutraukti žaidimą, jis, kaip ir K. G., nebuvo drausmingas, nepaklusdamas mokytojos perspėjimui pažeidė mokinio elgesio taisykles ir grįžo atgal ant gėlių bortelio, kur tęsė žaidimą, kurio metu K. G. jį pastūmus nukrito ant betoninių trinkelių ir susižalojo. Taigi, nurodytos aplinkybės, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad nukentėjęs O. A. taip pat elgėsi neatsargiai ir vienas iš veiksnių, lėmęs žalos atsiradimą, buvo paties nukentėjusiojo O. A. veiksmai, tačiau įvertinus tai, kad neigiamas poveikis buvo padarytas itin saugomai vertybei – mažamečio vaiko fizinei sveikatai – CK 6.253 str. 1 d. bei 6.282 str. 1 d. normų taikymas atleidžiant atsakovus nuo atsakomybės ar šiuo pagrindu atmetant ieškovės reikalavimą atlyginti žalą prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo O. A. nustatytas neatsargumas tiesiogiai turės įtakos nustatant priteistinos žalos dydžius.

Dėl turtinės žalos dydžio

CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Ieškovė nurodė, kad dėl sūnaus sužalojimo patirta turtinė žala yra 155,49 Eur, kurią sudaro 70,00 Eur gydymosi išlaidos pas odontologą, 35,00 Eur pakartotinis apsilankymas pas odontologą, 13,32 Eur patirtos išlaidos už ekspertizės atlikimą, 12,84 Eur patirtos išlaidos kurui apmokėti vykstant pas ekspertą į Alytaus miestą ir 24,33 Eur patirtos išlaidos apmokėti vykstant pas odontologą į Vilniaus miestą, kurias prašo priteisti iš atsakovų K. G. atstovų pagal įstatymą K. ir R. G.. Visos ieškovės nurodytos išlaidos patvirtintos byloje pateiktais dokumentais (1 t., 21, 23-26, 85-86 b. l.). Atsakovai atsiliepime nurodė, kad ieškovės pateikti dokumentai dėl odontologinio gydymo patirtų išlaidų kelia tam tikrų abejonių, nes gydytojos V. Š. dokumente nurodyta, jog O. A. pas odontologę kreipėsi sekmadienį, t. y., 2015 m. balandžio 19 d., o dokumento turinio pabaigoje nurodyta, jog kreipėsi po traumos praėjus dviem savaitėms. Iš 2015 m. balandžio 27 d. kvito dėl 25,00 Eur gydymo išlaidų negalima nustatyti, kas buvo pacientas, koks gydymas jam buvo atliktas. Teismo posėdyje atsakovė K. G. nurodė, kad pusė ieškovės pateiktų gydymo išlaidų, kurias sudaro 70,00 Eur pas odontologę, yra pagrįstos, visos kitos išlaidos yra nepagrįstos, kadangi vykti konsultuotis į Vilnių ieškovei nebuvo reikalinga, o ekspertizė buvo padaryta praėjus kuriam laikui. Atsakovas R. G. turtinės žalos dydžio neginčijo. Ieškovė I. A. paaiškino, kad sūnui dantis tvarkė praėjus savaitei ar daugiau po įvykio pas odontologę V. Š., kuriai sumokėjo 70,00 Eur už nervo ištraukimą ir plombavimą. Norėdama pasikonsultuoti dėl tolimesnio vaiko dantų gydymo su gerais specialistais lankėsi sanatorijoje „G. S. Lietuva“, tačiau gydytoja B. M. nurodė, kad reikia padaryti nuotrauką, o tokių įrenginių neturi ir nukreipė vykti į Vilnių, dėl ko panoraminei nuotraukai padaryti važiavo į Vilniuje esančią Mackevičiaus kliniką. Vėliau sužalojimo mastui nustatyti vyko į Vilnių, kur padarė ekspertizę. Iš byloje esančios UAB „V. P. ir partneriai“ 2015 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitos faktūros (1 t., 26 b. l.) matyti, jog ši sąskaita 70,00 Eur sumai išrašyta pirkėjui O. A. už dantų gydymą, išmokėta suma pagal kvitus Nr. 8402 ir 8315. Kvitai Nr. 8402 ir Nr. 8315 patvirtina, kad UAB „V. P. ir partneriai“ 2015 m. gegužės 13 d. buvo sumokėta 45,00 Eur, o 2015 m. balandžio 27 d. – 25,00 Eur (1 t., 23-24 b. l.). UAB „V. P. ir partneriai“ gydytojos V. Š. 2015 m. gegužės 19 d. raštas patvirtina, kad O. A. buvo gydytas dėl dviejų priekinių dantų patirtos traumos (1 t., 16 b. l.). Iš 2015 m. birželio 19 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad O. A. dėl dantų sumušimo kreipėsi ir buvo gydytas pas odontologą (1 t., 15 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje pateiktus dokumentus, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad dėl mokykloje įvykusios traumos, ji sūnų vedė gydyti pas odontologę V. Š., kuri tvarkė O. A. du priekinius dantis ir už dantų gydymą per du kartus buvo sumokėta 70,00 Eur suma, pirmą kartą sumokėta 25,00 Eur, o antrą kartą – 45,00 Eur (CPK 178 str., 185 str.), todėl atsakovų atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad neaišku, už ką buvo sumokėta 25,00 Eur ir ar tai išlaidos už O. A. gydymą, atmestinos kaip nepagrįstos. Atsakovų atsiliepime nurodyti argumentai, kad ieškovės pateikti dokumentai yra abejotini, nes gydytojos V. Š. dokumente nurodyta, jog O. A. pas odontologę kreipėsi sekmadienį, t. y., 2015 m. balandžio 19 d., o dokumento turinio pabaigoje nurodyta, kad kreipėsi po traumos praėjus dviem savaitėms, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad byloje pats faktas, jog O. A. odontologė V. Š. tvarkė dantis, už kurių gydymą buvo sumokėta, yra įrodytas, todėl odontologės V. Š. dokumente surašyti tam tikri laiko ar datų netikslumai, nepaneigia įrodytų aplinkybių. Teismo posėdyje atsakovės K. G. nurodyti argumentai, kad ieškovė nepagrįstai vyko konsultuotis į Vilnių bei atliko ekspertizę, taip pat atmestinos kaip nepagrįstos. Kaip matyti iš byloje esančio odontologės V. Š. rašto, odontologė nurodė, kad dantis dėl ateityje galimų komplikacijų reikės depulpuoti, gali reikti protezuoti (1 t., 16 b. l.), todėl teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai kreipėsi į kitą specialistą, siekdama išsiaiškinti, kokia yra vaiko pažeistų dantų padėtis, koks reikalingas gydymas bei kokios prognozės galimos ateityje. Ieškovė nurodė, kad pirmiausia pas specialistą kreipėsi Druskininkuose, tačiau nesant tinkamų įrengimų buvo nukreipta vykti į Vilniuje esančią konsultuojamos gydytojos įmonę, kur ir vyko (1 t., 87, 91 b. l.). Atsakovė K. G. nurodydama, kad ieškovė neprivalėjo vykti į Vilnių, įrodymų, patvirtinančių, jog Druskininkuose ieškovė turėjo galimybę padaryti vaiko dantų panoraminę nuotrauką, nepateikė (CPK 178 str., 185 str.). Kaip matyti iš ieškovės bei atsakovų K. ir R. G. paaiškinimų, šalys po įvykio tarėsi dėl žalos atlyginimo ir tik atsakovams atsisakius atlyginti žalą, ieškovė nusprendė kreiptis su ieškiniu į teismą, dėl ko vyko pas ekspertą sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Specialisto pateikta išvada turi gan didelę reikšmę nagrinėjamoje byloje, todėl teigti, jog ieškovė nepagrįstai vyko į Alytų ir nustatinėjo sveikatos sutrikdymo mastą, nėra pagrindo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos dydis 155,49 Eur yra pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje yra nustatyta, jog dėl O. A. patirtos žalos iš dalies yra kalta ir mokykla bei paties O. A. neatsargumas, o ieškovė turtinės žalos iš mokyklos priteisti neprašo, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovų K. ir R. G. tenkintinas iš dalies ir, įvertinus tai, kad tiek ieškovės sūnaus, tiek atsakovų K. ir R. G. bei Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos kaltė nagrinėjamu atveju yra vienoda, iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteistinas 51,83 Eur (155,49 Eur / 3) turtinės žalos atlyginimas (CK 3.109 str. 1 d. 6 p., 6.251 str. 2 d., 6.253 str. 1 d., 5 d., 6.283 str. 1 d., 2 d.).

Dėl neturinės žalos atlyginimo

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kiti iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijais yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju neigiamas poveikis padarytas mažamečio vaiko fizinei sveikatai. Atsakovų kaltė sietina ne su tyčiniais veiksmais, siekiant pakenkti vaiko sveikatai, o su bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai nevykdymo. Specialisto išvada Nr. G745/15 (06) patvirtina, kad O. A. dėl K. G. neatsargių veiksmų buvo nubrozdinta kakta bei nosis ir lūžo vieno priekinio viršutinio danties vainiko kraštas bei nulūžo dalis vieno priekinio viršutinio danties vainiko, sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, dėl viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties nulūžimo O. A. prarado 5 proc. bendro darbingumo (1 t., 12-14 b. l.). Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų O. A. jautė skausmą, nepatogumus, nes parą laiko buvo gydomas stacionariai, vėliau dar savaitę turėjo gydytis ambulatoriškai, dėl dantų skausmo valgė specalių maistą (tyreles), o ateityje jam bus reikalinga lankytis pas odontologus, abu dantukai nuolat turi būti stebimi (1 t., 16, 91 b. l.). Po sužalojimo O. A. patyrė taip pat ir dvasinį sukrėtimą, diskomfortą, neigiamas emocijas, nes dėl dantų skausmo sutriko jo miegas, sužaloti dantys tapo jautrūs oro permainoms, jis turėjo dantis gydytis pas odontologus, kurių labai bijo, jam teko gydytis ir pas psichologą (1 t., 125 b. l.). Atsakovai K. ir R. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad O. A. po įvykio nuėjęs į klasę šypsojosi, juokavo, dėl ko nebuvo matyti, kad išgyvena didelį skausmą ir sukrėtimą, be to, atsisėdęs į suolą trenkė galvą į suolą. Pats O. A. nurodė, kad po nukritimo jam skaudėjo galvą, dantis, jautėsi prastai, todėl atėjęs į klasę galėjo padėti galvą ant suolo. Liudytojas K. G. parodė, kad po įvykio O. A. skundėsi, jog jam truputį blogą, atėjęs į biologijos pamoką buvo ramus. Mokyklos direktorė D. Č. nurodė, kad iškart po įvykio O. A. atrodė negerai, jo veidas buvo kruvinas, iš nosies bei lūpos bėgo kraujas, dėl ko buvo skubiai iškviesta mama. Liudytoja I. L. patvirtino, kad einant pas seselę O. A. buvo labai susijaudinęs, paklausus, ar jam ką nors skauda, O. A. parodė į burną, suprato, kad jam skauda burnoje, pasiūlė mamai vežti vaiką į ligoninę. Nepilnametė liudytoja K. V. nurodė, kad O. A. atėjus į pamoką ir atsisėdus į suolą, pamatė, kad jam kažkas yra negerai, jo veidas, kakta ir nosis buvo kruvini. Vienas iš klasiokų paklausė O. A. kas įvyko. O. A. pradėjo juoktis ir trenkė kakta į suolo kraštą, o paskui pradėjo verkti. Kaip stipriai trenkė, nežino. Įvertinus liudytojų nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovų K. ir R. G. argumentai, jog O. A. po patirtų sužalojimų nejautė skausmo bei sukrėtimo, atmestini kaip nepagrįsti. Aukščiau nurodyti liudytojų parodymai, priešingai nei nurodė atsakovai, patvirtina faktą, kad po sužalojimų O. A. jautė skausmą, o jo reakcija klasėje, kuomet jis, uždavus klausimą, kas jam atsitiko, pradėjo juoktis ir trenkė (padėjo) galvą į suolą, tik patvirtina, kad dėl patirto sužalojimo jis buvo sukrėstas. Atsakovės K. G. nurodytos aplinkybės dėl ieškovės veiksmų, jos kalbėjimasis su jų sūnumi, ar pačiais atsakovais, K. G. savijauta dėl reikalavimo sumokėti pinigus, ar pranešimo apie padavimą į teismą, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nevertintinos, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o aplinkybė, jog O. A. K. G. parašė SMS žinutę, nurodydamas, jog yra paduoti į teismą, nei patvirtina, nei paneigia O. A. savijautos ar jo būsenos dėl patirto sužalojimo. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ir į tai, kad abu berniukai yra bendraklasiai, tarp jų jokių piktumų nėra, abu nekonfliktuoja, bendrauja. Po įvykusio įvykio K. G. atsiprašė O. A., palydėjo pas mokyklos medicinos seselę. Medicinos seselei nesant, mokykla iškart ėmėsi priemonių iškviesti nukentėjusio berniuko motiną, kuri vaiką nuvežė į ligoninę. Po patirtos traumos O. A. namuose gydėsi savaitę laiko, vėliau, kaip įprasta, grįžo į mokyklą, lankė pamokas, dalyvavo mokyklos renginiuose, tačiau dėl paties įvykio gan ilgą laiką išgyveno bei nerimavo, dėl ko lankėsi pas psichologą (1 t., 125, 137 b. l.). Teismas įvertina ir tai, kad vienas iš atsakovų yra pelno nesiekianti švietimo įstaiga, finansuojama iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, o atsakovai K. ir R. G. yra fiziniai asmenys, auginantys du nepilnamečius vaikus, kurių turtinė padėtis nėra itin gera (1 t., 109-111 b. l.). Be to, kaip jau minėta, žalos nustatymui didelę reikšmę turi ir paties O. A. elgesys, kuris taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius O. A. patirtus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, jam taikytą gydymą ir jo trukmę, patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, žalą, padariusio asmens veiksmus, žalos padarymo aplinkybes, taip pat atsakovų turtinę padėtį, O. A. veiksmus, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog vaiko fizinės sveikatos sutrikdymu padaryta neturtinė žala įvertintina 300,00 Eur. Teismo vertinimu, atsakovai vienodai yra kalti dėl O. A. atsiradusios žalos, todėl žala atsakovams paskirstytina lygiomis dalimis ir iš atsakovų K. ir R. G. bei Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos priteistina po 150,00 Eur (CK 6.5 str., 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.250 str., 6.253 str., 1 d., 5 d., 6. 282 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad K. G. tėvai yra susituokę (1 t., 79 b. l.), bendrai augina ir auklėja savo nepilnametį vaiką, žala iš jų priteistina solidariai (CK 3.109 str. 1 d. 6 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro 10,56 Eur žyminis mokestis (ieškovė CPK 83 str. 1 d. 3 p. pagrindu buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis nustatytas pagal priteistinas sumas iš atsakovų (CPK 80 str. 1 d. 1 p.)), 6,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), bei 602,50 Eur ieškovės turėtos išlaidos už advokato pagalbą (1 t., 28-29 b. l., 2 t., 14-15 b. l.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, advokatės dalyvavimą bylos nagrinėjime, laikytina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2, 8.19 punktuose nurodytus dydžius. Ieškovės atstovė, vadovaudamasi CPK 93 str. 4 d., prašė priteisti iš atsakovų visas ieškovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nepriklausomai nuo patenkintų reikalavimų dalies, nes šias išlaidas ieškovė patyrė atsakovams nepripažįstant žalos padarymo fakto ir jų perkėlimas ieškovei nebūtų protingas, teisingas ir sąžiningas. CPK 93 str. 4 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo, todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei jų dydžio, teismas vertina ne matematinę patenkintų ir atmestų reikalavimų sumą, o tai, kaip iš esmės ginčas yra išspręstas ir kokį teisinį rezultatą gavo ieškovė. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas iš esmės yra patenkintas konstatavus jos sūnaus teisę į žalos atlyginimą, už ieškovės sūnaus patirtą žalą yra atsakingi ir atsakovai, iš kurių, įvertinus ir ieškovės sūnaus neatsargų elgesį, žalos atlyginimas priteistinas labai nedidelis lyginant ją su ieškovės reikalauta, todėl teismui tik nustačius priteistinos žalos dydį, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių griežtai proporcingai priteistų reikalavimų daliai neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-72/2012, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1096-390/2014). Tuo pagrindu, iš atsakovų ieškovės naudai priteistina po 301,25 Eur (602,50 Eur / 2) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybės naudai po 5,28 Eur ((10,56 Eur / 2) žyminio mokesčio ir po 3,42 Eur ((6,84 Eur / 2) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 4 d., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų K. G., gimusio 2002 m. kovo 14 d., atstovų pagal įstatymą K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) O. A., gimusio 2002 m. rugpjūčio 6 d., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 51,83 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 83 ct) turtinės ir 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovų K. G., gimusio 2002 m. kovo 14 d., atstovų pagal įstatymą K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) ieškovės O. A., gimusio 2002 m. rugpjūčio 6 d., atstovės pagal įstatymą I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 150,62 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 62 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kiekvieno.

Priteisti iš atsakovų K. G., gimusio 2002 m. kovo 14 d., atstovų pagal įstatymą K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 2,64 Eur žyminio mokesčio ir 1,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso po 4,35 Eur (keturis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

Priteisti iš atsakovės Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos, įmonės kodas 190030357, ieškovo O. A., gimusio 2002 m. rugpjūčio 6 d., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos, įmonės kodas 190030357, ieškovės O. A., gimusio 2002 m. rugpjūčio 6 d., atstovės pagal įstatymą I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 301,25 Eur (trijų šimtų vieno euro 25 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos, įmonės kodas 190030357, valstybės naudai 5,28 Eur žyminio mokesčio ir 3,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 8,70 Eur (aštuonis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Teisėja Džiuginta Plukienė