Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja D. P., sekretoriaujant Ingai Gudavičienei, dalyvaujant ieškovei O. A. atstovei pagal įstatymą I. A., jos atstovei advokatei R. K., atsakovei K. G. atstovei pagal įstatymą K. G., jos atstovei J. V., atsakovės Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos atstovams direktorei D. Č., advokatui A. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. A. atstovės pagal įstatymą I. A. ieškinį atsakovams K. G. atstovams pagal įstatymą K. G. ir R. G. bei Druskininkų „Atgimimo“ mokyklai dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu, atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

Aplinkybė, kad žala padaryta nepilnamečio asmens, kai jis yra prižiūrimas mokymo institucijos, nereiškia nepilnamečio tėvų atsakomybės už vaiko padarytą žalą nebuvimo. Tačiau tėvų prievolę atlyginti jų nepilnamečio vaiko padarytą žalą tokiu atveju sąlygoja aplinkybės, jog padaryta žala yra jų netinkamo auklėjimo padarinys, nustatymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-224/2009). Atsakovės K. G. atstovė nurodė, kad K. G. tėvai tuo metu, kai vaikai mokyklos kieme, pertraukos metu, žaidė, niekaip negalėjo įgyvendinti tėvų valdžios savo vaiko atžvilgiu, nes jie nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jų vaikas pertraukos metu su kitais bendraklasiais žaidžia minėtą žaidimą, todėl tėvų kaltės dėl vaiko nepriežiūros ar netinkamos priežiūros, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą, nebuvo. Ieškovės sūnus buvo sužalotas ne konflikto ar muštynių metu, K. G. tėvai dėl sūnaus nepriežiūros niekada nebuvo nubausti, K. G. į policijos dominančių vaikų apskaitą ir profilaktinę įskaitą neįrašytas, yra charakterizuojamas teigiamai, todėl teigti, kad K. G. buvo netinkamai auklėjamas, nėra jokio pagrindo. Teismas su šiais atsakovės K. G. atstovės argumentais sutikti neturi pagrindo. Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. Vienas tokių atvejų – tėvų visiška atsakomybė už jo nepilnamečio vaiko iki keturiolikos metų amžiaus padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010). CK 3.155 str. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad CK 6.275 str. 1 d. numatytas nepilnamečio vaiko žalos padarymo faktas suponuoja, jog tokiu atveju tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 1 d., 2 d. ). Nagrinėjamu atveju tėvų valdžia K. G. atžvilgiu yra vykdoma abiejų tėvų – motinos K. G. ir tėvo R. G. (1 t., 79, 101 b. l.). Įstatymo 46 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nustatyta, kad mokinys privalo sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, lankyti mokyklą, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų. P. T. 122.1 p. bei 122.4 p. mokiniai privalo gerai žinoti ir laikytis mokyklos nuostatų, moksleivio elgesio taisyklių ir būti drausmingi. Viena iš tėvų pareigų yra ugdyti vaiko vertybines orientacijas, kontroliuoti ir koreguoti jo elgesį (Įstatymo 47 str. 2 d. 5 p.). 6 b klasės saugaus elgesio ir kiti instruktažai patvirtina, kad K. G. 2014 m. rugsėjo 2 d. buvo pasirašytinai supažindintas su saugaus elgesio taisyklėmis mokyklos erdvėse (1 t., 37-38 b. l.). Jo klasės auklėtoja, liudytoja L. L., nurodė, kad K. G. ir žodžiu buvo supažindintas su elgesio instruktažu, paaiškinant, kaip reikia elgtis pamokų, pertraukų metu bei mokyklos erdvėse. Pažymėtina, kad visur ir visada elgtis taip, kad nepakenktų nepilnamečio vaiko interesams, privalo ne tik švietimo įstaigos, bet ir vaikų tėvai, auklėdami savo vaikus, kurie lanko šias įstaigas. Bylos medžiaga nustatyta, kad K. G. ir O. A. su kitais bendraklasiais mokyklos kieme žaidė žaidimą vieni kitus nustumdami nuo bortelių. Mokytoja O. D., kuriai šis žaidimai pasirodė pavojingas, liepė vaikams užbaigti žaidimą. Visi žaidžiantieji nustojo žaisti, tačiau kai kurie vaikai, tame tarpe ir K. G. su O. A., nebūdami drausmingi, nepaklusdami mokytojos perspėjimui, grįžo atgal prie gėlių bortelio ir toliau žaidė, kuomet K. G. pastūmus O. A., pastarasis susižalojo. Taigi, šiuo atveju matyti, kad K. G. tėvai turėdami pareigą užtikrinti, kad jų sūnus lankydamas mokyklą ir būdamas joje, laikytųsi moksleivio elgesio taisyklių ir būtų drausmingas, gerbtų mokytojus ir jų klausytų, neįvykdė šios pareigos ir nesukoregavo vaiko elgesio taip, kad šis elgtųsi tinkamai ir paklustų mokytojo perspėjimui, todėl pripažintina, kad jie neįrodė, jog šiuo atveju nėra jų kaltės dėl atsiradusios žalos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė K. G. nurodė, kad jai buvo žinoma apie šį sūnaus su bendraklasiais žaidžiamą žaidimą, jį, pasak atsakovės, vaikai žaidė jau savaitę, tačiau atsakovė neišsiaiškinusi, ar šis žaidimas nėra pavojingas, neuždraudė jo žaisti savo sūnui, neišaiškino, kokios gali būti šio žaidimo pasekmės, apie šį žaidimą nepranešė klasės auklėtojai, o tik formaliai sūnui nurodė būti atsargiam. Atsakovės K. G. atstovės teismo posėdyje pacituota Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2388-480/2012 šiuo atveju negali būti taikoma, kadangi šioje byloje faktinės aplinkybės nėra identiškos ir tapačios nagrinėjamoje byloje (skiriasi sužalojimų padarymo vieta, žaidimo pobūdis bei vaikų elgesio kontrolė), todėl šia teismų praktika teismas nesiremia.

Taigi, nors byloje nustatyta, kad K. G. O. A. sužalojo mokykloje, t. y., tuo metu, kai turėjo būti prižiūrimas mokymo įstaigos ir kai tėvų galimybės tiesiogiai realizuoti savo tėvų valdžią sūnui yra minimalios, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog tėvų valdžia nebuvo tinkamai panaudota ir netinkamas atsakovų K. ir R. G. auklėjimas turi įtakos civilinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.275 str. 1 d. Atsižvelgiant į išdėstytų įrodymų visetą, faktinius duomenis ir juos įvertinus pagal jų įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad žala atsirado dėl abiejų atsakovų kaltės, t. y., dėl netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos mokyklos priežiūros ir konstatuoti neteisėtą abiejų atsakovų neveikimą, priežastinį ryšį tarp šio neveikimo ir ieškovės sūnui padarytos žalos (CK 6.246-6.249 str.), kurią atsakovai privalo atlyginti pagal dalinės atsakomybės taisykles (CK 6.5 str.).

Atsakovai K. G. atstovai pagal įstatymą K. ir R. G. ieškinį taip pat prašė atmesti CK 6.253 str. 1 d. pagrindu, o atsakovė Druskininkų „Atgimimo“ mokykla – CK 6.282 str. 1 d. pagrindu, motyvuodami iš esmės tuo pačiu argumentu, jog pats O. A. žaisdamas tą patį žaidimą prisiėmė tam tikrą riziką ir dėl savo didelio neatsargumo padėjo žalai atsirasti. Pagal CK 6.253 str. 1 d. civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų. CK 6.282 str. 1 d. nustatyta, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Bylos medžiaga nustatyta, kad O. A. buvo sužalotas žaidimo su bendraklasiais metu. Sutiktina su atsakovų argumentais, jog O. A., kaip ir kiti bendraklasiai, tame tarpe ir K. G., buvo aktyvus šio žaidimo dalyvis, laikėsi tų pačių žaidimo taisyklių ir nuo gėlyno bortelio nustūminėjo kitus bendraklasius. Be to, mokytojai perspėjus nutraukti žaidimą, jis, kaip ir K. G., nebuvo drausmingas, nepaklusdamas mokytojos perspėjimui pažeidė mokinio elgesio taisykles ir grįžo atgal ant gėlių bortelio, kur tęsė žaidimą, kurio metu K. G. jį pastūmus nukrito ant betoninių trinkelių ir susižalojo. Taigi, nurodytos aplinkybės, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad nukentėjęs O. A. taip pat elgėsi neatsargiai ir vienas iš veiksnių, lėmęs žalos atsiradimą, buvo paties nukentėjusiojo O. A. veiksmai, tačiau įvertinus tai, kad neigiamas poveikis buvo padarytas itin saugomai vertybei – mažamečio vaiko fizinei sveikatai – CK 6.253 str. 1 d. bei 6.282 str. 1 d. normų taikymas atleidžiant atsakovus nuo atsakomybės ar šiuo pagrindu atmetant ieškovės reikalavimą atlyginti žalą prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo O. A. nustatytas neatsargumas tiesiogiai turės įtakos nustatant priteistinos žalos dydžius.

Dėl turtinės žalos dydžio

CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Ieškovė nurodė, kad dėl sūnaus sužalojimo patirta turtinė žala yra 155,49 Eur, kurią sudaro 70,00 Eur gydymosi išlaidos pas odontologą, 35,00 Eur pakartotinis apsilankymas pas odontologą, 13,32 Eur patirtos išlaidos už ekspertizės atlikimą, 12,84 Eur patirtos išlaidos kurui apmokėti vykstant pas ekspertą į Alytaus miestą ir 24,33 Eur patirtos išlaidos apmokėti vykstant pas odontologą į Vilniaus miestą, kurias prašo priteisti iš atsakovų K. G. atstovų pagal įstatymą K. ir R. G.. Visos ieškovės nurodytos išlaidos patvirtintos byloje pateiktais dokumentais (1 t., 21, 23-26, 85-86 b. l.). Atsakovai atsiliepime nurodė, kad ieškovės pateikti dokumentai dėl odontologinio gydymo patirtų išlaidų kelia tam tikrų abejonių, nes gydytojos V. Š. dokumente nurodyta, jog O. A. pas odontologę kreipėsi sekmadienį, t. y., 2015 m. balandžio 19 d., o dokumento turinio pabaigoje nurodyta, jog kreipėsi po traumos praėjus dviem savaitėms. Iš 2015 m. balandžio 27 d. kvito dėl 25,00 Eur gydymo išlaidų negalima nustatyti, kas buvo pacientas, koks gydymas jam buvo atliktas. Teismo posėdyje atsakovė K. G. nurodė, kad pusė ieškovės pateiktų gydymo išlaidų, kurias sudaro 70,00 Eur pas odontologę, yra pagrįstos, visos kitos išlaidos yra nepagrįstos, kadangi vykti konsultuotis į Vilnių ieškovei nebuvo reikalinga, o ekspertizė buvo padaryta praėjus kuriam laikui. Atsakovas R. G. turtinės žalos dydžio neginčijo. Ieškovė I. A. paaiškino, kad sūnui dantis tvarkė praėjus savaitei ar daugiau po įvykio pas odontologę V. Š., kuriai sumokėjo 70,00 Eur už nervo ištraukimą ir plombavimą. Norėdama pasikonsultuoti dėl tolimesnio vaiko dantų gydymo su gerais specialistais lankėsi sanatorijoje „G. S. Lietuva“, tačiau gydytoja B. M. nurodė, kad reikia padaryti nuotrauką, o tokių įrenginių neturi ir nukreipė vykti į Vilnių, dėl ko panoraminei nuotraukai padaryti važiavo į Vilniuje esančią Mackevičiaus kliniką. Vėliau sužalojimo mastui nustatyti vyko į Vilnių, kur padarė ekspertizę. Iš byloje esančios UAB „V. P. ir partneriai“ 2015 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitos faktūros (1 t., 26 b. l.) matyti, jog ši sąskaita 70,00 Eur sumai išrašyta pirkėjui O. A. už dantų gydymą, išmokėta suma pagal kvitus Nr. 8402 ir 8315. Kvitai Nr. 8402 ir Nr. 8315 patvirtina, kad UAB „V. P. ir partneriai“ 2015 m. gegužės 13 d. buvo sumokėta 45,00 Eur, o 2015 m. balandžio 27 d. – 25,00 Eur (1 t., 23-24 b. l.). UAB „V. P. ir partneriai“ gydytojos V. Š. 2015 m. gegužės 19 d. raštas patvirtina, kad O. A. buvo gydytas dėl dviejų priekinių dantų patirtos traumos (1 t., 16 b. l.). Iš 2015 m. birželio 19 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad O. A. dėl dantų sumušimo kreipėsi ir buvo gydytas pas odontologą (1 t., 15 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje pateiktus dokumentus, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad dėl mokykloje įvykusios traumos, ji sūnų vedė gydyti pas odontologę V. Š., kuri tvarkė O. A. du priekinius dantis ir už dantų gydymą per du kartus buvo sumokėta 70,00 Eur suma, pirmą kartą sumokėta 25,00 Eur, o antrą kartą – 45,00 Eur (CPK 178 str., 185 str.), todėl atsakovų atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad neaišku, už ką buvo sumokėta 25,00 Eur ir ar tai išlaidos už O. A. gydymą, atmestinos kaip nepagrįstos. Atsakovų atsiliepime nurodyti argumentai, kad ieškovės pateikti dokumentai yra abejotini, nes gydytojos V. Š. dokumente nurodyta, jog O. A. pas odontologę kreipėsi sekmadienį, t. y., 2015 m. balandžio 19 d., o dokumento turinio pabaigoje nurodyta, kad kreipėsi po traumos praėjus dviem savaitėms, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad byloje pats faktas, jog O. A. odontologė V. Š. tvarkė dantis, už kurių gydymą buvo sumokėta, yra įrodytas, todėl odontologės V. Š. dokumente surašyti tam tikri laiko ar datų netikslumai, nepaneigia įrodytų aplinkybių. Teismo posėdyje atsakovės K. G. nurodyti argumentai, kad ieškovė nepagrįstai vyko konsultuotis į Vilnių bei atliko ekspertizę, taip pat atmestinos kaip nepagrįstos. Kaip matyti iš byloje esančio odontologės V. Š. rašto, odontologė nurodė, kad dantis dėl ateityje galimų komplikacijų reikės depulpuoti, gali reikti protezuoti (1 t., 16 b. l.), todėl teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai kreipėsi į kitą specialistą, siekdama išsiaiškinti, kokia yra vaiko pažeistų dantų padėtis, koks reikalingas gydymas bei kokios prognozės galimos ateityje. Ieškovė nurodė, kad pirmiausia pas specialistą kreipėsi Druskininkuose, tačiau nesant tinkamų įrengimų buvo nukreipta vykti į Vilniuje esančią konsultuojamos gydytojos įmonę, kur ir vyko (1 t., 87, 91 b. l.). Atsakovė K. G. nurodydama, kad ieškovė neprivalėjo vykti į Vilnių, įrodymų, patvirtinančių, jog Druskininkuose ieškovė turėjo galimybę padaryti vaiko dantų panoraminę nuotrauką, nepateikė (CPK 178 str., 185 str.). Kaip matyti iš ieškovės bei atsakovų K. ir R. G. paaiškinimų, šalys po įvykio tarėsi dėl žalos atlyginimo ir tik atsakovams atsisakius atlyginti žalą, ieškovė nusprendė kreiptis su ieškiniu į teismą, dėl ko vyko pas ekspertą sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Specialisto pateikta išvada turi gan didelę reikšmę nagrinėjamoje byloje, todėl teigti, jog ieškovė nepagrįstai vyko į Alytų ir nustatinėjo sveikatos sutrikdymo mastą, nėra pagrindo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos dydis 155,49 Eur yra pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje yra nustatyta, jog dėl O. A. patirtos žalos iš dalies yra kalta ir mokykla bei paties O. A. neatsargumas, o ieškovė turtinės žalos iš mokyklos priteisti neprašo, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovų K. ir R. G. tenkintinas iš dalies ir, įvertinus tai, kad tiek ieškovės sūnaus, tiek atsakovų K. ir R. G. bei Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos kaltė nagrinėjamu atveju yra vienoda, iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteistinas 51,83 Eur (155,49 Eur / 3) turtinės žalos atlyginimas (CK 3.109 str. 1 d. 6 p., 6.251 str. 2 d., 6.253 str. 1 d., 5 d., 6.283 str. 1 d., 2 d.).

Dėl neturinės žalos atlyginimo

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kiti iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijais yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju neigiamas poveikis padarytas mažamečio vaiko fizinei sveikatai. Atsakovų kaltė sietina ne su tyčiniais veiksmais, siekiant pakenkti vaiko sveikatai, o su bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai nevykdymo. Specialisto išvada Nr. G745/15 (06) patvirtina, kad O. A. dėl K. G. neatsargių veiksmų buvo nubrozdinta kakta bei nosis ir lūžo vieno priekinio viršutinio danties vainiko kraštas bei nulūžo dalis vieno priekinio viršutinio danties vainiko, sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, dėl viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties nulūžimo O. A. prarado 5 proc. bendro darbingumo (1 t., 12-14 b. l.). Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų O. A. jautė skausmą, nepatogumus, nes parą laiko buvo gydomas stacionariai, vėliau dar savaitę turėjo gydytis ambulatoriškai, dėl dantų skausmo valgė specalių maistą (tyreles), o ateityje jam bus reikalinga lankytis pas odontologus, abu dantukai nuolat turi būti stebimi (1 t., 16, 91 b. l.). Po sužalojimo O. A. patyrė taip pat ir dvasinį sukrėtimą, diskomfortą, neigiamas emocijas, nes dėl dantų skausmo sutriko jo miegas, sužaloti dantys tapo jautrūs oro permainoms, jis turėjo dantis gydytis pas odontologus, kurių labai bijo, jam teko gydytis ir pas psichologą (1 t., 125 b. l.). Atsakovai K. ir R. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad O. A. po įvykio nuėjęs į klasę šypsojosi, juokavo, dėl ko nebuvo matyti, kad išgyvena didelį skausmą ir sukrėtimą, be to, atsisėdęs į suolą trenkė galvą į suolą. Pats O. A. nurodė, kad po nukritimo jam skaudėjo galvą, dantis, jautėsi prastai, todėl atėjęs į klasę galėjo padėti galvą ant suolo. Liudytojas K. G. parodė, kad po įvykio O. A. skundėsi, jog jam truputį blogą, atėjęs į biologijos pamoką buvo ramus. Mokyklos direktorė D. Č. nurodė, kad iškart po įvykio O. A. atrodė negerai, jo veidas buvo kruvinas, iš nosies bei lūpos bėgo kraujas, dėl ko buvo skubiai iškviesta mama. Liudytoja I. L. patvirtino, kad einant pas seselę O. A. buvo labai susijaudinęs, paklausus, ar jam ką nors skauda, O. A. parodė į burną, suprato, kad jam skauda burnoje, pasiūlė mamai vežti vaiką į ligoninę. Nepilnametė liudytoja K. V. nurodė, kad O. A. atėjus į pamoką ir atsisėdus į suolą, pamatė, kad jam kažkas yra negerai, jo veidas, kakta ir nosis buvo kruvini. Vienas iš klasiokų paklausė O. A. kas įvyko. O. A. pradėjo juoktis ir trenkė kakta į suolo kraštą, o paskui pradėjo verkti. Kaip stipriai trenkė, nežino. Įvertinus liudytojų nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovų K. ir R. G. argumentai, jog O. A. po patirtų sužalojimų nejautė skausmo bei sukrėtimo, atmestini kaip nepagrįsti. Aukščiau nurodyti liudytojų parodymai, priešingai nei nurodė atsakovai, patvirtina faktą, kad po sužalojimų O. A. jautė skausmą, o jo reakcija klasėje, kuomet jis, uždavus klausimą, kas jam atsitiko, pradėjo juoktis ir trenkė (padėjo) galvą į suolą, tik patvirtina, kad dėl patirto sužalojimo jis buvo sukrėstas. Atsakovės K. G. nurodytos aplinkybės dėl ieškovės veiksmų, jos kalbėjimasis su jų sūnumi, ar pačiais atsakovais, K. G. savijauta dėl reikalavimo sumokėti pinigus, ar pranešimo apie padavimą į teismą, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nevertintinos, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o aplinkybė, jog O. A. K. G. parašė SMS žinutę, nurodydamas, jog yra paduoti į teismą, nei patvirtina, nei paneigia O. A. savijautos ar jo būsenos dėl patirto sužalojimo. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ir į tai, kad abu berniukai yra bendraklasiai, tarp jų jokių piktumų nėra, abu nekonfliktuoja, bendrauja. Po įvykusio įvykio K. G. atsiprašė O. A., palydėjo pas mokyklos medicinos seselę. Medicinos seselei nesant, mokykla iškart ėmėsi priemonių iškviesti nukentėjusio berniuko motiną, kuri vaiką nuvežė į ligoninę. Po patirtos traumos O. A. namuose gydėsi savaitę laiko, vėliau, kaip įprasta, grįžo į mokyklą, lankė pamokas, dalyvavo mokyklos renginiuose, tačiau dėl paties įvykio gan ilgą laiką išgyveno bei nerimavo, dėl ko lankėsi pas psichologą (1 t., 125, 137 b. l.). Teismas įvertina ir tai, kad vienas iš atsakovų yra pelno nesiekianti švietimo įstaiga, finansuojama iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, o atsakovai K. ir R. G. yra fiziniai asmenys, auginantys du nepilnamečius vaikus, kurių turtinė padėtis nėra itin gera (1 t., 109-111 b. l.). Be to, kaip jau minėta, žalos nustatymui didelę reikšmę turi ir paties O. A. elgesys, kuris taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius O. A. patirtus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, jam taikytą gydymą ir jo trukmę, patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, žalą, padariusio asmens veiksmus, žalos padarymo aplinkybes, taip pat atsakovų turtinę padėtį, O. A. veiksmus, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog vaiko fizinės sveikatos sutrikdymu padaryta neturtinė žala įvertintina 300,00 Eur. Teismo vertinimu, atsakovai vienodai yra kalti dėl O. A. atsiradusios žalos, todėl žala atsakovams paskirstytina lygiomis dalimis ir iš atsakovų K. ir R. G. bei Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos priteistina po 150,00 Eur (CK 6.5 str., 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.250 str., 6.253 str., 1 d., 5 d., 6. 282 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad K. G. tėvai yra susituokę (1 t., 79 b. l.), bendrai augina ir auklėja savo nepilnametį vaiką, žala iš jų priteistina solidariai (CK 3.109 str. 1 d. 6 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro 10,56 Eur žyminis mokestis (ieškovė CPK 83 str. 1 d. 3 p. pagrindu buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis nustatytas pagal priteistinas sumas iš atsakovų (CPK 80 str. 1 d. 1 p.)), 6,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), bei 602,50 Eur ieškovės turėtos išlaidos už advokato pagalbą (1 t., 28-29 b. l., 2 t., 14-15 b. l.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, advokatės dalyvavimą bylos nagrinėjime, laikytina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2, 8.19 punktuose nurodytus dydžius. Ieškovės atstovė, vadovaudamasi CPK 93 str. 4 d., prašė priteisti iš atsakovų visas ieškovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nepriklausomai nuo patenkintų reikalavimų dalies, nes šias išlaidas ieškovė patyrė atsakovams nepripažįstant žalos padarymo fakto ir jų perkėlimas ieškovei nebūtų protingas, teisingas ir sąžiningas. CPK 93 str. 4 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo, todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei jų dydžio, teismas vertina ne matematinę patenkintų ir atmestų reikalavimų sumą, o tai, kaip iš esmės ginčas yra išspręstas ir kokį teisinį rezultatą gavo ieškovė. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas iš esmės yra patenkintas konstatavus jos sūnaus teisę į žalos atlyginimą, už ieškovės sūnaus patirtą žalą yra atsakingi ir atsakovai, iš kurių, įvertinus ir ieškovės sūnaus neatsargų elgesį, žalos atlyginimas priteistinas labai nedidelis lyginant ją su ieškovės reikalauta, todėl teismui tik nustačius priteistinos žalos dydį, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių griežtai proporcingai priteistų reikalavimų daliai neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-72/2012, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1096-390/2014). Tuo pagrindu, iš atsakovų ieškovės naudai priteistina po 301,25 Eur (602,50 Eur / 2) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybės naudai po 5,28 Eur ((10,56 Eur / 2) žyminio mokesčio ir po 3,42 Eur ((6,84 Eur / 2) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 4 d., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų K. G., gimusio 2002 m. kovo 14 d., atstovų pagal įstatymą K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) O. A., gimusio 2002 m. rugpjūčio 6 d., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 51,83 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 83 ct) turtinės ir 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovų K. G., gimusio 2002 m. kovo 14 d., atstovų pagal įstatymą K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) ieškovės O. A., gimusio 2002 m. rugpjūčio 6 d., atstovės pagal įstatymą I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 150,62 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 62 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kiekvieno.

Priteisti iš atsakovų K. G., gimusio 2002 m. kovo 14 d., atstovų pagal įstatymą K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 2,64 Eur žyminio mokesčio ir 1,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso po 4,35 Eur (keturis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

Priteisti iš atsakovės Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos, įmonės kodas 190030357, ieškovo O. A., gimusio 2002 m. rugpjūčio 6 d., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos, įmonės kodas 190030357, ieškovės O. A., gimusio 2002 m. rugpjūčio 6 d., atstovės pagal įstatymą I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 301,25 Eur (trijų šimtų vieno euro 25 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos, įmonės kodas 190030357, valstybės naudai 5,28 Eur žyminio mokesčio ir 3,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 8,70 Eur (aštuonis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.