Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K., atstovaujamo įstatyminių atstovų J. K. ir G. K., ir atsakovų J. J., atstovaujamo įstatyminės atstovės D. J., V. G., atstovaujamo įstatyminės atstovės D. G., P. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. B., apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-650-199/2012 pagal ieškovo N. K., atstovaujamo įstatyminių atstovų G. K. ir J. K., ieškinį atsakovams A. L., atstovaujamam įstatyminės atstovės L. J., J. J., atstovaujamam įstatyminės atstovės D. J., V. G., atstovaujamam įstatyminių atstovų D. G. ir A. G., P. B., atstovaujamam įstatyminės atstovės J. B., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

3. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-03-17 sprendimu G. K. buvo suteikta nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl apeliantai nesutinka su teismo priteistomis išlaidomis: už suteiktą teisinę pagalbą mažamečių atsakovų A. L., V. G., P. B. įstatyminiams atstovams L. J. - 200 Lt, J. B. - 150 Lt, A. G. – 150 Lt, bei valstybei už advokatės antrinę teisinę pagalbą, atstovaujant J. J. įstatyminę atstovę D. J. 350 Lt, be to, valstybei 18,23 Lt išlaidomis, susiėjusiomis su procesinių dokumentų įteikimu.

1. Nagrinėjamu atveju nėra mažiausiai dviejų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, tai - neteisėtų veiksmų ir kaltės (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str.), o bent vienos iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nebuvimas užkerta kelią civilinės atsakomybės buvimui. Apeliantų nuomone J. J., V. G. ir P. B. nepadarė jokių neteisėtų veiksmų ieškovo N. K. atžvilgiu. Net ir padarius prielaidą, kad ieškovas buvo sužalotas vaikams žaidžiant žaidimą „spaudžiu sūrį“, šis žaidimas, kaip ir kiti vaikų žaidimai, tokie kaip kvadratas, slėpynės, gaudynės, žaidimas smėlio dėžėje, negali būti traktuojamas kaip neteisėti veiksmai. Be to, mažamečių vaikų nesugebėjimas suprasti ir teisingai įvertinti savo veiksmų, o tuo labiau numatyti, kad „sūrio spaudimas“ gali sukelti neigiamas pasekmes, pašalina dar vieną civilinės atsakomybės būtinąją sąlygą - kaltę. Apeliantų nuomone, ieškovo susižalojimas visų priimtino žaidimo metu yra nelaimingas atsitikimas ir kitų mažamečių žaidimo dalyvių kaltės dėl ieškovo patirtos traumos nėra, t. y. nėra dar vienos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Taigi, nesant civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų išnyksta ir D. J., kaip J. J. įstatyminės atstovės, D. G. ir A. G., kaip V. G. įstatyminių atstovų, bei J. B., kaip P. B. įstatyminės atstovės, pareiga atlyginti žalą už savo mažamečius sūnus, kaip tai numato CK 6.275 straipsnio 1 dalis.

2. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl nepakankamo tėvų dėmesio nepilnamečiams vaikams, nesirėmė jokiais įrodymais, nes paprasčiausiai tokių įrodymų nėra. Byloje nėra jokių duomenų nei iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos, nei iš mokyklų, kuriose mokosi atsakovai, nei iš kitų institucijų, kad tėvai netinkamai prižiūri bei auklėja savo vaikus, nepakankamai skiria jiems dėmesį. Neaišku, kaip ir kuo remdamasis teismas nustatė, kad tėvai privalo pastoviai kontroliuoti mokyklinio amžiaus vaikus žaidžiančius dienos metu kieme, kokiu būdu tėvai turėjo būti atidūs ir rūpestingi ir kuo pasireiškė netinkamas jų, kaip tėvų, pareigų atlikimas. Todėl neaišku, kaip ši niekuo nepagrįsta teismo prielaida, kad tėvai nepakankamai prižiūrėjo savo vaikus, galėjo padėti atsirasti vienai iš civilinės atsakomybės padarymo sąlygų - neteisėtos veikos padarymui.

3. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nemažai neaiškumų priteisiant iš mažamečių atsakovų įstatyminių atstovų bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimu nuspręsta iš mažamečių atsakovų įstatyminių atstovų L. J., D. J., J. B., A. G. ir D. G. priteisti už advokatės antrinę teisinę pagalbą 400 Lt lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 100 Lt. Įvykdžius šią sprendimo dalį, būtų nepagrįstai už advokatės antrinę teisinę pagalbą permokėta 100 Lt, nes įstatyminių atstovų yra iš viso penki ir priteisus iš kiekvieno lygiomis dalimis po 100 Lt sumoje gaunasi 500 Lt, t. y. 100 Lt daugiau negu turėjo išlaidų ieškovo advokatė, teikusi antrinę teisinę pagalbą. Taip pat teismas nepagrįstai iš D. J. priteisė valstybei 4,56 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, nors jai jokie procesiniai dokumentai nei paštu nei kitokiu būdu nebuvo įteikti, nes ieškovai ieškinyje nurodė neteisingą jos gyvenamosios vietos adresą.

Atsiliepimu į atsakovų įstatyminių atstovų apeliacinius skundus ieškovo N. K. įstatyminiai atstovai J. K. ir G. K. prašo šiuos apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniuose skunduose nurodytu motyvu, kad nėra dviejų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų - neteisėtų veiksmų ir kaltės, todėl netaikintinas CK 6.275 straipsnis - solidari civilinė atsakomybė. Teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tačiau mano, kad teismas nepilnai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmės. Kiti atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems ieškovo įstatyminių atstovų apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

Atsiliepimais į ieškovo įstatyminių atstovų apeliacinį skundą atsakovo J. J. įstatyminė atstovė D. J., atsakovo V. G. įstatyminė atstovė D. G. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, nurodytais atsakovų įstatyminių atstovų apeliaciniuose skunduose, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

Atsiliepimu į atsakovų įstatyminių atstovų apeliacinius skundus atsakovo A. L. įstatyminė atstovė L. J. prašo šiuos apeliacinius skundus patenkinti. Nurodo, jog sutinka su apeliantų išsakyta nuomonę, kad vaikai negalėjo suprasti savo veiksmų ir numatyti pasekmių, kadangi žaidimas „spaudžiu sūrį“ yra visuotinai priimtinas ir jį reikėtų traktuoti kaip bet kurį kitą žaidimą (kvadratas, gaudymas ir t. t.). Šį žaidimą žaidžia visi vaikai ir ne vien dabartinė karta, todėl numatyti, kad šis žaidimas gali sukelti pasekmes, jie objektyviai negalėjo. Mano, kad sužalojimas yra daugiau nelaimingo atsitikimo pasekmė, negu nusikalstamos veikos ar vaikų noro. Pripažinus šią veiką nelaimingu atsitikimu, t. y. pripažinus, kad veiksmuose nėra kaltės, negalima taikyti CK 6.250 straipsnį ir reikalauti neturtinės žalos. Sutinka, kad buvo nesunkus sveikatos sutrikimas. Kojos mobilizacija truko neilgai, paskirta aktyvi mankšta raumenų atstatymui, nuo fizinio lavinimo pamokų atleistas dviem mėnesiams. Nukentėjusysis po vasaros atostogų lankė krepšinio treniruotes, dalyvavo varžybose, todėl ieškovų teiginys, kad reabilitacija tęsėsi ilgai ir yra liekamieji veiksmai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinės žalos dydis yra sietinas ir su turtinės žalos dydžiu. Jeigu pripažinsime, kad turtinė žala sudaro apie 200 Lt, tai neturtinė žala negali būti didesnė 20 kartų daugiau. Pakeitus ar priėmus naują teismo sprendimą, atitinkamai turėtų būti pakeistos ir bylinėjimosi bei pašto išlaidos.

Atsiliepimu į ieškovo įstatyminių atstovų apeliacinį skundą atsakovo A. L. įstatyminė atstovė L. J. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė, atsižvelgdamas į patenkinto ieškinio dalį. Apeliantai neginčija ir neįrodinėja, kad bylinėjimosi išlaidos buvo klaidingai paskaičiuotos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į priteistą pagrindinio reikalavimo dydį, šioje dalyje priėmė teisingą sprendimą.Ieškovai per mažai priteistą neturtinės žalos dydį motyvuoja tuo, kad yra liekamieji reiškiniai, tačiau toks teiginys nesuprantamas, nes esant liekamiesiems reiškiniams asmuo negali atlikti to, ką galėjo prieš sužeidimą. Šiuo atveju nukentėjusysis labai sėkmingai sportuoja, dalyvauja varžybose, siekia sportinių rezultatų. Argumentas, kad vaikui skauda koją yra nepagrįstas. Vaikas treniruojasi A. S. sporto mokykloje ruošia profesionalius sportininkus, kurie ateityje žais įvairiose komandose. Tai reiškia, kad vaikui taikomi krūviai gali būti per dideli ir dėl šios priežasties jam skauda koją. Jeigu vaikui būtų liekamieji reiškiniai jis nesitreniruotų profesionaliai ir jo mokykloje esantys gydytojai neleistų treniruotis bei dalyvauti varžybose. Atsakovai neneigia, kad bežaidžiant lūžo nukentėjusiojo koja, tačiau baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais galima remtis tik tiek, kiek tai įrodo vaikų dalyvavimą žaidime. CK 6.250 straipsnyje įvardinta, kad neturtinė žala atlyginama esant nusikaltimui. Nusikaltimui būtinos keturios sudėtinės dalys. Šiuo atveju nusikaltimo nėra, kadangi nėra nusikaltimo subjekto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Tačiau, kaip vertina teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismas netinkamai teikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių atsakomybę už padarytą žalą.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 ir 2 d.). Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, t. y. neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų civilinė atsakomybė negalima.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai.

Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Apeliantų atsakovų nuomone, ieškovo susižalojimas visų priimtino žaidimo „spaudžiu sūrį“ metu yra nelaimingas atsitikimas ir kitų mažamečių žaidimo dalyvių kaltės dėl ieškovo patirtos traumos nėra; numatyti, kad šis žaidimas gali sukelti pasekmes, jie objektyviai negalėjo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad žalos padarymo metu, tai yra 2010 m. balandžio 15 d., visi atsakovai: J. J., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), P. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), nebuvo keturiolikos metų amžiaus. Šiuo atveju kyla Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.275 straipsnio nuostatų (atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų amžiaus padarytą žalą) aiškinimo ir taikymo klausimas. CK 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju, pagal šias įstatymo normas atsako nepilnamečių atsakovų tėvai, nes asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus ( CK 2.7 str.), jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia teismų praktika plėtojama ir kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje J.J. v. E. K., M. S., V. S. ir V. S, , bylos Nr. 3K-3-402/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-12-01 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas, konstatuojant, kad mažamečių A. A., gim. (duomenys neskelbtini), J. J., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. B., gim. (duomenys neskelbtini), veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 139 str. 1 d. požymių, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu jie neturėjo tokio amžiaus (16 metų) , kuriam suėjus kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 139 str. 1 d. (LR BK 13 str.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą baudžiamoje byloje, medžiaga buvo perduota spręsti nepilnamečių tėvų administracinės atsakomybės klausimą (pvz. ATPK 181 str.). Iš D. J., J. B., D. G., L. J. paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti (t. 1, b. l. 88, 89), kad jų šeimos nėra įrašytos į įskaitą už vaikų nepriežiūrą, o atsakovų paaiškinimai taip pat yra įrodymai (CPK 177 str. 2 d.). Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovų, kaip ir ieškovo, įstatyminiai atstovai netinkamai augino bei prižiūrėjo savo mažamečius vaikus, nes jokių vaikų nepriežiūros aplinkybių byloje nėra nustatyta. Mokyklinio amžiaus vaikų žaidimas dienos metu (apie 16 val.) kieme, prie namų ant žolės atitinka jų amžiaus įprastą, normalų vaikų elgesį ir dėl tokio jų elgesio teigti, kad tėvai netinkamai prižiūri bei auklėja savo vaikus, nepakankamai skiria jiems dėmesį, prieštarautų teisingumo bei protingumo principams (CK 1.5 str.). Nagrinėjamu atveju būtent šiomis aplinkybėmis atsakovų tėvai ir įrodinėjo, kad padaryta žala atsirado ne dėl jų veiksmų (CPK 178 str.). Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius atsakovų tėvų kaltės, už atsakovų padarytus veiksmus ieškovo atžvilgiu, jie neturi atsakyti bei atlyginti dėl sveikatos sužalojimo padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė turtinės ir neturtinės žalos dydį, nepagrįstai ją sumažindamas, nes byloje nenustačius atsakovų tėvų kaltų veiksmų, nagrinėjamu atveju nėra svarbu nustatinėti turtinės bei neturtinės žalos dydį.

Kadangi bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kitus apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija laiko neturinčiais teisinės reikšmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Sprendimą panaikinus, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93straipsnio 5 dalis). Pagal į bylą pateiktus išlaidas patvirtinančius faktinius duomenis, nustatyta, kad 2011-08-08 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-2387-3263 J. J. (atstovaujamam įstatyminės atstovės D. J.) suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 48). Be to, ieškovui G. K. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-17 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-521-694 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b .l. 21,t. 2, b. l. 33). Už advokato dalyvavimą nagrinėjant bylą atsakovė L. J. (A. L. įstatyminė atstovė) patyrė 400 Lt išlaidų, J. B. (P. B. įstatyminė atstovė) – 300,00 Lt, A. G. (V. G. įstatyminis atstovas) -300,00 Lt (t. 1, b.l. 78-81); valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą J. J. (atstovaujamam įstatyminės atstovės D. J.) iki 2012-01-19 – 480,00 Lt ( t. 1, b.l. 83), iki 2012-06-25 – 700,00 ( t. 1, b. l. 134), už apeliacinio skundo parengimą -560 Lt bei išsiuntimą – 4,70 Lt ( t. 2, b. l. 59); paduodant apeliacinį skundą D. G. (V. G. įstatyminė atstovė) sumokėjo 113,00 Lt žyminį mokestį ir 0,85 Lt už aptarnavimą sumokant žyminį mokestį (t. 2, b. l. 11). Be to, valstybė turėjo 36,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant civilines atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.), o tokia pagalba buvo teikiama ieškovo įstatyminiam atstovui, ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tačiau jos priteistinos atsakovų naudai (CPK 88 str., 93 str., 96 str.): A. L. įstatyminei atstovei L. J. 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, V. G. įstatyminiams atstovams A. G. bei D. G. 413,85 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bei žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą, P. B. įstatyminei atstovei J. B. 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo N. K., a. k (duomenys neskelbtini) įstatyminių atstovų G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bei J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovų:

A. L., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminei atstovei L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų;V. G., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminiams atstovams A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bei D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 413,85 Lt (keturis šimtus trylika litų, 85 ct) bylinėjimosi išlaidų;P. B., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminei atstovei J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.