Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. G. ir R. G. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. A. atstovės pagal įstatymą I. A. ieškinį atsakovams K. G. atstovams pagal įstatymą K. G. ir R. G. bei (duomenys neskelbtini) mokyklai dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo sūnaus O. A. naudai priteisti iš atsakovų K. G. atstovų pagal įstatymą K. ir R. G. 1 000 Eur neturtinės, 155,49 Eur turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas bei iš atsakovo (duomenys neskelbtini) mokyklos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2015-04-14, apie 10 val. (duomenys neskelbtini) mokyklos teritorijoje, pertraukos metu, jos nepilnametį sūnų O. A. iš nugaros pastūmė klasės draugas K. G.. Po stūmimo sūnus griuvo kniūbsčias ir veidu atsitrenkė į kietą betoninėmis plytelėmis klotą dangą. Sūnų pykino, jam buvo sumušta ir svaigo galva, nuskelti du priekiniai dantys, nubrozdinta nosis, žaizdos kraujavo. Dėl įvykusio įvykio patirta turtinė ir neturtinė žala. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vaikai mokykloje žaidė žaidimą, kurio metu visi buvo užlipę ant bortelio ir pagal žaidimo taisykles vieni kitus turėjo išstumti nuo bortelio, nes žaidimą galėjo laimėti tik žaidėjas, vienintelis išsilaikęs ant bortelio. A. nuo bortelio nustūmė A. L., o K. G. stūmė O. A.. O. A. tuo metu buvo šiek tiek pasviręs, todėl, neišlaikęs pusiausvyros, griuvo ant žemės ir nusibrozdino nosį bei nusiskėlė du priekinius dantis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (t. 2, b. l. 22-35).

Priteisė solidariai iš atsakovų K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovų pagal įstatymą K. G. ir R. G. O. A., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminės atstovės I. A. naudai 51,83 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Priteisė iš atsakovų K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovų pagal įstatymą K. G. ir R. G. ieškovės O. A., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovės pagal įstatymą I. A. naudai po 150,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kiekvieno. Priteisė iš atsakovų K. G., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovų pagal įstatymą K. G. ir R. G., valstybės naudai po 2,64 Eur žyminio mokesčio ir 1,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso po 4,35 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.Priteisė iš atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos ieškovo O. A., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įstatyminės atstovės I. A. naudai 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Priteisė iš atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos ieškovės O. A., gimusio (duomenys neskelbtini), atstovės pagal įstatymą I. A. naudai 301,25 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos valstybės naudai 5,28 Eur žyminio mokesčio ir 3,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 8,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.Kitoje dalyje ieškinį atmesti.Teismas nustatė, kad mokyklos kieme, pertraukos metu, K. G. pastūmė O. A., dėl ko šis nukrito nuo gėlių bortelio ir veidu trenkėsi į betonines trinkeles bei patyrė sužalojimus. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė fakto, kad K. G. O. A. pastūmė ne žaidimo metu. Teismas įvertinęs tai, kad K. G. O. A. pastūmė žaidimo metu, O. A. susižalojus K. G. jo atsiprašė, iš karto prisipažino, kad jį pastūmė, lydėjo O. A. iki medicinos seselės kabineto, visas įvykio aplinkybes nurodė mokyklos direktorei bei budinčiai mokytojai, sprendė, kad K. G. pastumdamas O. A. nesuvokė daromos veikos pavojingumo, nenumatė sveikatos sutrikdymo kilimo galimybės, nenorėjo, kad būtų sužalota O. A. sveikata, t. y., K. G. neturėjo tyčios sužaloti O. A., tačiau K. G. stumdamas O. A. turėjo ir galėjo numatyti, jog O. A. gali nukristi nuo bortelio ir susižaloti, o tai reiškia, kad K. G. veikė neatsargiai. K. G. žaidimo metu pastumdamas O. A. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl jo neatsargaus elgesio buvo sužalotas O. A., taigi byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos K. G. atžvilgiu. Teismas nustatęs, kad O. A. sveikata sutrikdyta mokyklos teritorijoje, pamokų pertraukos metu, o vaikai buvo 13 m., kėlė mokyklos atsakomybės klausimą. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymas darė išvadą, kad net dvi mokytojos, t. y. O. D. bei E. M., matė, kaip vaikai po mokytojos įspėjimo sugrįžo atgal ir vėl tęsė žaidimą, abejoms mokytojoms šis žaidimas pasirodė pavojingas, tačiau nei viena iš jų nesiėmė realių priemonių žaidimą nutraukti. Mokyklos kaltė pasireiškė tuo, kad mokykla neužtikrino tinkamos vaikų priežiūros pamokų pertraukos metu bei saugios aplinkos, kas nulėmė žalos padarymą. K. G. buvo supažindintas su elgesio taisyklėmis, kad visur ir visada turi elgtis taip, kad nepakenktų nepilnamečio vaiko interesams, tai privalo išaiškinti ne tik švietimo įstaigos, bet ir vaikų tėvai, auklėdami savo vaikus, kurie lanko šias įstaigas. K. G. tėvai turėdami pareigą užtikrinti, kad jų sūnus lankydamas mokyklą ir būdamas joje, laikytųsi moksleivio elgesio taisyklių ir būtų drausmingas, gerbtų mokytojus ir jų klausytų, neįvykdė šios pareigos ir nesukoregavo vaiko elgesio, todėl pripažino, kad jie neįrodė, jog nėra jų kaltės dėl atsiradusios žalos. Darė išvadą, kad žala atsirado tiek dėl mokyklos, tiek dėl K. G. tėvų kaltės. Teismas sprendė, kad žalos atsiradimą lėmė ir paties nukentėjusio veiksmai, kadangi jis žaidė žaidimą, kad nepaklusdamas mokytojos draudimui, nebuvo drausmingas ir klusnus. Teismas sprendė, jog ieškovė įrodė prašomos priteisti turtinės žalos dydį 155,49 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje yra nustatyta, jog dėl O. A. patirtos žalos iš dalies yra kalta ir mokykla bei paties O. A. neatsargumas, o ieškovė turtinės žalos iš mokyklos priteisti neprašo, ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovų K. ir R. G. tenkino iš dalies ir, įvertinus tai, kad tiek ieškovės sūnaus, tiek atsakovų K. ir R. G. bei (duomenys neskelbtini) mokyklos kaltė yra vienoda, iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteisė 51,83 Eur (155,49 Eur/3) turtinės žalos atlyginimą. Vertindamas neturtinę žalą teismas atmetė atsakovų K. ir R. G. argumentus, jog O. A. po patirtų sužalojimų nejautė skausmo bei sukrėtimo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius O. A. patirtus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, jam taikytą gydymą ir jo trukmę, patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, žalą, padariusio asmens veiksmus, žalos padarymo aplinkybes, taip pat atsakovų turtinę padėtį, O. A. veiksmus, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendė, jog vaiko fizinės sveikatos sutrikdymu padaryta neturtinė žala įvertintina 300 Eur, po 150 Eur priteisiant iš atsakovų. Teismas, vertino, kad ieškovės reikalavimas iš esmės patenkintas, todėl priteisė iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai K. G. ir R. G. prašo (t. 2, b. l. 37-45):

panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-24-970/2016 toje dalyje, kuria priteista solidariai iš atsakovų K. G. atstovų pagal įstatymą K. G. ir R. G. O. A., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. A. naudai 51,83 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat po 150,62 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš kiekvieno bei po 4,35 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai iš kiekvieno;priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį dėl 1 000 EUR neturtinės žalos, 155,49 Eur turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų K. G. atstovų pagal įstatymą K. G. ir R. G. O. A., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. A. naudai, atmesti.priteisti atsakovų K. G. atstovų pagal įstatymą K. G. ir R. G. naudai 20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

K. G. įvykio metu buvo tik 13 metų, nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio turi atsakyti už padarytą žalą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad žala atsirado dėl atsakovų kaltės. Šiuo atveju įvykis įvyko mokyklos teritorijoje, todėl atsakomybė turėjo būti vertinama pagal CK 6.275 straipsnio 2 dalį. Apeliantų atsakomybė už O. A. padarytą žalą atsirastų tik tuo atveju, jei byloje būtų duomenų apie tėvų netinkamą auklėjimą. Byloje nėra duomenų, kad K. G. netinkamai išauklėtas, teismas nevertino byloje esančių įrodymų, kurie priešingai, patvirtina tinkamą K. G. auklėjimą. Tai, kad po mokytojo sudrausminimo, vaikai, tame tarpe K. G., neklausė ir toliau žaidė, nereiškia netinkamo tėvų auklėjimo. Įvykio metu K. G. tėvų nebuvo ir jie negalėjo daryti jokios įtakos vaikui. Be to, liudytojai parodė, kad jiems žaidimas neatrodė pavojingas. Nėra tėvų kaltės dėl netinkamo K. G. auklėjimo. Teismas nepagrįstai nesirėmė teismų praktika, kurioje pasisakyta dėl tėvų atsakomybės už nepilnamečio iki 14 m. vaiko padarytą žalą. Nesant atsakovų kaltės, atsakovai neturi atsakyti bei atlyginti dėl sveikatos sužalojimo padarytą turtinę bei neturtinę žalą. teismas nepagrįstai iš atsakovų K. ir R. G. priteisė visas ieškovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nepagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Apeliantų elgesys buvo tinkamas bei sąžiningas, tai, kad atsakovai ieškinio nepripažino, nereiškia, kad apeliantai elgėsi netinkamai. Nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų paskirstyti tik tarp atsakovų. Teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti (t. 2, b. l. 52-57).

vadovaujantis CK 6.275 straipsnio 1 dalimi tėvų kaltė preziumuojama. Tam, kad jiems nekiltų atsakomybė už padarytą žalą, turi būti įrodyta, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės. Atsakovai G. neįrodė, kad visiškai nėra jų kaltės dėl atsiradusios žalos, nepateikė įrodymų, kokių ėmėsi priemonių, kad jų sūnus laikytųsi vaiko priėmimo į mokyklą sutarties, mokyklos mokinių teisių ir pareigų ir kt.; sprendimas priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, ištyrus įrodymų visetą. Aplinkybė, kad žala padaryta mokykloje, nereiškia nepilnamečio tėvų atsakomybės už vaiko padarytą žalą nebuvimo. Tėvų pareiga yra kontroliuoti ir koreguoti vaikų elgesį, kaip jis elgiasi mokykloje, laikos saugumo taisyklių ir kt. Pati atsakovė nurodė, kad jai buvo žinomas jos sūnaus žaidimas jau prieš savaitę, tačiau ji nesiaiškino, ar šis žaidimas nėra pavojingas, ji sūnui nedraudė jo žaisti, nesidomėjo jo pavojingumu, nepranešė klasės auklėtojai ir kt. Teismas vadovavosi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padarė nešališką išvadą; ieškovės reikalavimas iš esmės yra patenkintas, konstatavus jos sūnaus teisę į žalos atlyginimą, už kurią atsakingi atsakovai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti būtų padidėjusios dėl pačios ieškovės veiksmų. Priešingai, atsakovai elgėsi neatsakingai visą bylinėjimosi laikotarpį. Teismas, priteisdamas visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl civilinės atsakomybės už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą

Apeliacinio skundo esmė - ar už atsiradusią žalą privalo atsakyti tik mokymo įstaiga, ar ir apeliantai (nepilnamečio tėvai). Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jie taip pat kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad jie netinkamai auklėjo sūnų.Byloje nustatyta, berniukai, tame tarpe ir K. G. su O. A., pertraukos metu, mokyklos kieme priešais mokytojų kambarį žaidė žaidimą, kurio metu berniukai vienas kitą stūmė nuo gėlių bortelio (apie 23 cm aukščio), nes žaidimą galėjo laimėti tik asmuo paskutinis išsilaikęs ant bortelio. Šį žaidžiamą žaidimą pastebėjo tuo metu mokytojų kambaryje buvusi tikybos mokytoja O. D., kuri pro langą liepė baigti žaidimą. Trumpam berniukai nutraukė šį žaidimą, tačiau netrukus kai kurie vėl grįžo jį žaisti, ko pasekoje K. G. (13 metų) pastūmus O. A., šis nukrito nuo gėlių bortelio ir veidu trenkėsi į betonines trinkeles bei patyrė sužalojimus. Kadangi, žalos padarymo metu, K. G. buvo 13 metų, todėl jis, kaip neveiksnus asmuo (CK 2.7 str.), negali būti civilinės atsakomybės subjektu. Pagal CK 6.275 str. 1 d. už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės (CK 6.275 str. 2 d.). Pagal šio straipsnio nuostatas tėvų bei mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos kaltė yra preziumuojama, tačiau tam, kad atsakomybė tėvams ar minėtai institucijai nekiltų už padarytą žalą, jie turi įrodyti, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės.Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad mokyklai tenka atsakomybė (neužtikrino tinkamos vaikų priežiūros) už O. A. padarytą žalą, tačiau aplinkybė, kad žala padaryta vaikams esant mokyklos priežiūroje, nereiškia (savaime neeliminuoja), jog nepilnamečio (kurio tiesioginių veiksmų pasekoje atsirado žala) tėvai už žalą neatsako. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo ir netinkamos mokyklos priežiūros padarinys, ką, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ir nustatė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nepilnamečio iki keturiolikos metų tėvų atsakomybę, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad apeliantams netaikyti civilinės atsakomybės už jų nepilnamečio sūnaus veiksmus (atsakomybę perkeliant tik mokyklai), kurie tiesiogiai įtakojo žalos atsiradimą, būtina įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tėvų kaltė šiuo atveju preziumuojama ir jiems tenka pareiga šią prezumpciją paneigti, t. y. įrodyti, kad jų sūnus auklėjamas tinkamai ir sūnaus elgesys tam tikroje situacijoje buvo tinkamas. Nustačius, kad apeliantų nepilnametis sūnus (kaip ir kiti mokiniai) buvo mokytojos sudrausmintas (nutrauktas jų žaidimas), tačiau nepakluso ir po kelių minučių vėl ėmė žaisti tą patį žaidimą, negalima sutikti su apeliantų argumentais, jog jų kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Pripažintina, kad toks apeliantų sūnaus elgesys (nepaklusimas mokytojos prašymui) nėra tinkamas ir pateisinamas, todėl apeliantai taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl atsiradusios žalos. Apeliantų nurodomi argumentai tokie kaip: apeliantai nebausti už vaiko nepriežiūrą; vaikas teigiamai charakterizuojamas; apeliantai dalyvauja vaiko auklėjime, domisi jo mokymusi, drausme; vaikas neturėjęs problemų dėl netinkamo elgesio ir kt., - vertintini, kaip apeliantų siekis tinkamai auklėti vaiką, tačiau, ar rezultatai yra pasiekti tokie, kokių siekta, galima spręsti iš esmės pagal vaiko elgesį. Pažymėtina, kad apeliantų sūnui paklusus mokytojai (vėl negrįžus prie žaidimo), būtų išvengta atsiradusios žalos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo visų atsakovų atsiradusią atsakomybė dėl atsiradusios žalos nepilnamečiui O. A., nes nebuvo pateikta įrodymų, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 2A-1313-112/2014).Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dalis, turtinę žalą priteisdamas tik iš tėvų, o neturtinę žalą lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų. Pažymėtina, kad ieškovė neprašė priteisti turtinę žalą iš mokyklos, todėl teismui nebuvo pagrindo turtinę žalą priteisti iš mokyklos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantai ir mokykla vienodai kalti dėl atsiradusios žalos, apeliantai tam pagrįsti nepateikė argumentų.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 1.5 str., 6.275 str.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, priteisti iš jų puse ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, mano, jog turėjo būti taikomas proporcingumo principas (CPK 93 str. 2 d.).Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, leidžia teismui nukrypti nuo šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo taisyklės, įvertinant priežastis, dėl kurių šios išlaidos atsirado, ir atsižvelgiant į šalies procesinio elgesio tinkamumą. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad vyksta ginčas dėl žalos atlyginimo dėl nepilnamečio vaiko sveikatos sužalojimo, o apeliantai (nepilnamečio vaiko, kurio tiesioginių netyčinių veiksmų pasekoje atsirado žala) neigia savo kaltę iš esmės, perkeldami atsakomybę tik mokyklai. Taip pat pažymėtina, kad apeliantai klaidino teismą ir kitus proceso dalyvius, nurodydami, kad pats nukentėjusysis O. trenkė galva į suolą, kas buvo paneigta. Be to, apeliantai, vykstant teisminės mediacijos procesui, iš jo pasitraukė. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantai nebuvo pakankamai sąžiningi proceso metu, nedėjo pakankamai pastangų išspręsti ginčą kuo greičiau ir ekonomiškiau. Bylos rezultatas (teismo pripažinimas, jog apeliantai taip pat atsakingi dėl atsiradusios žalos) leidžia spręsti, kad ieškovės ieškinys yra iš esmės patenkintas, nors ir nėra priteista ieškovės prašoma žala, kuri yra vertinamojo pobūdžio. Duomenų, kad ieškovės procesinis elgesys byloje buvo netinkamas, kad dėl ieškovės veiksmų padidėjo bylinėjimosi išlaidos, nėra. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgdamas į tai, kad priteista suma, kaip žalos atlyginimas, yra pakankamai nedidelė (bylinėjimosi išlaidos didesnės, nei priteista žala), į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tuo užtikrindamas realų teisingumo įvykdymą.Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantų priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė prašo priteisti 300 Eur išlaidų už advokatės teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) (CPK 98 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos apeliacinėje instancijoje sudėtingumą (sprendžiamas nesudėtingas, nereikalaujantis specialių žinių, ginčas), į advokatės darbo ir laiko sąnaudas ruošiant dokumentą apeliacijai, į tai, kad advokatė dalyvavo procese pirmosios instancijos teisme, į ginčo pobūdį, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos mažintinos iki 200 Eur.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a. k., (duomenys neskelbtini) ieškovei I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.