Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-18-1007/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36736-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.4.5.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.2.14.5.2.4; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8 (S)

2024 m. vasario 29 d.

sekretoriaujant Agnei Ačienei, Kristinai Skrodenytei, Daivai Girdenienei, Ramintai Lučkauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu kalinamas Šiaulių kalėjime, Trakų g. 10, Šiauliai, teistas:

1) 1997 m. sausio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 1998 m. kovo 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsniu, galutine subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) 2002 m. sausio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2004 m. sausio 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a) papunkčiu, galutine subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2004 m. gruodžio 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme;

6) 2005 m. sausio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, galutine subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2007 m. lapkričio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutine subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) 2008 m. balandžio 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, galutine subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) 2008 m. birželio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 45 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1) papunkčiu, subendrinus su 2008 m. balandžio 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutine subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) 2011 m. rugpjūčio 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir dalimis, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2011 m. lapkričio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo;

11) 2014 m. kovo 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinus su 2011 m. lapkričio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12) 2016 m. rugsėjo 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, galutine sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

13) 2017 m. sausio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, galutine sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi 2017 m. sausio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

14) 2017 m. balandžio 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 45 parų arešto bausme, vadovaujantis 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2017 m. balandžio 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. balandžio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 15 dienų laisvės atėmimo;

15) 2017 m. birželio 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė iš dalies subendrinta su 2017 m. balandžio 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;

16) 2019 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi galutine subendrinta, sumažinta 2 metų laisvės atėmimo bausme;

17) 2021 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, galutine sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

18) 2022 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. G., dalyvaudamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, veikdamas organizuota grupe, susidedančia iš jo paties, Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolėje, laisvės atėmimo bausmę atliekančio nusikalstamos veikos organizatoriaus V. V., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vykdytojo, paskambinusio nukentėjusiajai J. G.-Z., vykdytojo-padėjėjo P. R., kuris atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, perdavė D. R. neteisėtai įgytus J. G.-Z. elektroninės bankininkystės duomenis, vykdytojos D. R., kuri interneto pagalba prisijungusi prie nukentėjusiosios J. G.-Z. elektroninės bankininkystės atliko neteisėtas finansines operacijas, D. K., kurio atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-648-1002/2017 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2017 m. rugpjūčio 7 d. priimtas baudžiamasis įsakymas, kuris neteisėtai įgijęs J. G.-Z. elektroninės bankininkystės duomenis, neteisėtai prisijungė prie AB Šiaulių bankas informacinės sistemos, padėjėjų – I. V., M. U., kurie atlikdami laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, pateikė banko sąskaitas, į kurias būtų pervesti neteisėtai įgyti pinigai bei kitų narių, kurių tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, su organizuotos grupės nariais, turinčiais skirtingus vaidmenis bei atliekančiais tam tikras užduotis, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis I. V. ir M. U., atliekantys laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, paprašyti nusikalstamos veikos organizatoriaus V. V. surasti banko sąskaitas, į kurias būtų pervesti nusikalstamu būdu įgyti pinigai, veikdami pagal V. V. nurodymus atliko prašomus veiksmus – tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku I. V. V. V. pateikė V. P. AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenis, o M. U. – M. G. AB Šiaulių bankas sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenis, po ko 2015 m. lapkričio 2 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose atliekantis ikiteisminio tyrimo nenustatytas vykdytojas, iš neteisėtai turėto ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto mobiliojo ryšio telefono, į kurį buvo dėta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, paskambino į J. G.-Z. gyvenamosios vietos, Šiaulių mieste, fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgaule įtikino J. G.-Z. su bankais AB „Swedbank“ ir AB Šiaulių bankas sudaryti elektroninio prisijungimo prie turimų sąskaitų šiose kredito įstaigose sutartis, po ko J. G.-Z. sudarė elektroninės bankininkystės sutartis su AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“ ir 2015 m. lapkričio 2 d. nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 13.34 val., padiktavo savo AB Šiaulių banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis, o 2015 m. lapkričio 3 d. laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose atliekančiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vykdytojui, paskambinus iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, IMEI (duomenys neskelbtini), į kurį buvo dėta išankstinio apmokėjimo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), padiktavo AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vykdytojas neteisėtai įgijo J. G.-Z. elektroninės bankininkystės duomenis, skirtus prisijungti prie jos AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir AB Šiaulių bankas sąskaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui ir P. R., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, kuris neteisėtai įgytus AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės duomenis 2015 m. lapkričio 3 d. telefoninio pokalbio metu perdavė D. R., kuri 2015 m. lapkričio 3 d. 13:16:25 val. pasinaudojo nešiojamuoju kompiuteriu „Packard Bell“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiama interneto prieiga, įrengta (duomenys neskelbtini), kuriai buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), ir panaudodama svetimus (J. G.-Z.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis atliko neteisėtą finansinę operaciją: 2015 m. lapkričio 3 d. 13.16 val. iš J. G.-Z. priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į organizuotos grupės nario – P. R. nurodytą, V. P. (minėto asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu) priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) (kurios duomenis P. R. sužinojo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizuotos grupės nario) pervedė 1150 eurų, po ko V. P., veikdamas pagal I. V. telefonu duodamus nurodymus, į jo AB „Swedbank“ sąskaitą pervestus 1150 eurų per du kartus išgrynino 2015 m. lapkričio 3 d. laikotarpiu nuo 14.16 val. iki 14.37 val. AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), iš kurių 60 eurų pasiliko sau, likusius perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas organizuotos grupės narys, neteisėtai įgijęs J. G.-Z. AB Šiaulių bankas elektroninės bankininkystės duomenis, 2015-11-03 pasinaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto modelio mobiliojo ryšio telefonu, IMEI (duomenys neskelbtini), į kurį buvo dėta išankstinio apmokėjimo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), su interneto prieiga, kuriai buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), ir panaudodamas svetimus (J. G.-Z.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis atliko neteisėtą finansinę operaciją: 2015-11-03 09:56:01 val. iš J. G.-Z. priklausančios AB Šiaulių bankas sąskaitos (duomenys neskelbtini) į M. G. priklausančią AB Šiaulių bankas sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 650 eurų, po ko M. G., vykdydamas telefonu duodamus organizuotos grupės nario – M. U. nurodymus, pasikėsino išgryninti į jo banko sąskaitą neteisėtai pervestus, nukentėjusiajai J. G.-Z. priklausančius pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes AB Šiaulių bankas darbuotojai įtardami, jog vykdomas sukčiavimas, užblokavo M. G. AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), šiais veiksmais M. G., veikdamas organizuotoje grupėje savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino apgaule įgyti svetimą, J. G.-Z. turtą, iš viso 650 eurų.

2. 2023 m. spalio 26 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino iš dalies. Sutiko, jog būtų pagarsinti anksčiau duoti jo parodymai. Nurodė, jog neprisimena, kiek kartų jis buvo apklaustas.

3. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas balsu perskaitė baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-409/2023 kaltinamojo M. G. 2022 m. vasario 28 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. M. G. nurodė, kad žino kuo yra kaltinamas. Daug laiko praėjo, dabar nelabai ką atsimena. M. U., kuriam buvo nurodęs savo banko sąskaitą, pažinojo. Tikslios datos dabar tikrai neatsimena, galėjo būti 2015 m. lapkričio mėnuo, M. U. paprašė jo sąskaitos numerio, kad galėtų pervesti pinigus. Jis nežinojo, kad pinigai buvo gauti sukčiavimo būdu. Lyg ir buvo pervesta 650 eurų, tačiau jo banko sąskaita buvo užblokuota ir tų pinigų jis neišsigrynino. Nuėjęs iki bankomato ir įdėjęs kortelę pamatė, kad operacijos nebuvo galima įvykdyti. Jeigu būtų pavykę išsigryninti tuos pinigus, juos būtų uždėjęs M. U. „ant parduotuvės“. Daugiau šioje byloje nė vieno kaltinamojo nepažįsta. Su M. U. bendravo telefonu. Jis žinojo, kad tuo metu M. U. buvo Marijampolės pataisos namuose. Neprisimena, ar aiškinosi dėl kokių priežasčių jam buvo užblokuota ta sąskaita. Jis nesuprato, kad dalyvauja organizuotoje grupėje. Apie sukčiavimą iš viso nieko nežinojo. Daugiau nė vieno asmens jis nepažinojo.

4. Perskaičius parodymus, kaltinamasis M. G. nurodė, jog prisimena davęs tokius parodymus, kurie yra teisingi. Teismas gali jais remtis. Šioje byloje jį apklausė vieną kartą. Daugiau apklaustas jis nebuvo. Pasilieka prie savo duotų parodymų ir nieko raštu nenori papildyti. Tiksliai nepamena, ar M. U. jam žadėjo atlygį. Nebuvo nurodyta, kokia suma buvo pervesta, bei kiek kartų. Jis žinojo, kur tuo metu buvo M. U. Taip pat jis neklausė M. U., kodėl pinigai nepervedami į M. U. sąskaitą. Pats M. U. jo neskubino dėl pinigų išgryninimo, o tik sakė, kad jam pinigus reikės uždėti „ant parduotuvės“. Iki tol kartais su M. U. bendraudavo. M. U. dingo, kuomet jis nuėjo nuimti pinigų. Daugiau dėl pinigų, kurių kilmės jis nesuvokė, niekas jam neskambino. M. U. prašė jo duoti sąskaitą kaip pažįstamo. M. U. pažinojo apie 1,5–2 metus, nes kartu kalėjo.

5. 2024 m. sausio 31 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. U. (jo atžvilgiu 2018 m. liepos 11 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis) nurodė, jog su M. G. giminystės ryšio nėra, kalėjo vienoje įkalinimo įstaigoje. M. G. jam žinomas iš įkalinimo įstaigos. Jis gyveno su M. G. vienoje sekcijoje. Nebuvo teistas kartu su M. G. Taip pat su M. G. neturėjo jokių reikalų. Pats jis ne kartą teistas. L. S., kuri bendravo su visais, žino. Ją žino, nes kartu buvo nuteisti už sukčiavimą. 2018 m. liepos 11 d. buvo teistas dėl sukčiavimo, bausmę yra atlikęs. Nukentėjusios neatsimena. Išvažiavęs etapu M. G. daugiau nebematė. Taip pat su M. G. daugiau nebendrauja bei jam neskambina. Būdamas Marijampolėje ieškojo sąskaitų, į kurias būtų buvę galima pervesti pinigus. 2015 m. jis dar buvo įkalinimo įstaigoje. Nepasakys, ar M. G. taip pat buvo įkalinimo įstaigoje. Su M. G. nusikalstamų veikų nėra daręs. Pats jis nuteistas už sukčiavimą, tačiau prie M. G. sąskaitos jis nėra prisidėjęs. Nurodo, jog negalėjo paduoti M. G. sąskaitos. Jis jau už tai nuteistas ir tikrai apie tai nieko nežino. Taip pat nežino, kas jo duomenis buvo padavęs. Jis neturėjo nei vienos vyro sąskaitos. Visos sąskaitos buvo merginų. To nuosprendžio, kuriuo buvo nuteistas, neskundė. Nagrinėjant bylą teisme savo kaltę pripažino. Visų faktinių aplinkybių dabar jau nebeprisimena. Teistas 22 kartus. Galima remtis jo išdėstyta pozicija nagrinėjant bylą teisme.

6. Nors kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodoma byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

7. Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas balsu perskaitė baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-409/2023 nukentėjusiosios J. G.-Z., apklaustos 2015 m. lapkričio 3 d. liudytoja, parodymus (19 tomas, b. l. 87–88). J. G.-Z. nurodė, kad 2015 m. lapkričio 2 d., tikslaus laiko nurodyti negali, jai būnant namuose į fiksuoto ryšio telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė esantis iš kažkokios tarnybos, kokios šiuo metu, jau nebepamena. Kokiu vardu vyriškis prisistatė, nurodyti negali, nepamena, tačiau vyriškis pasakė, kad bankuose, kuriuose yra jos sąskaitos, vykdomi sukčiavimai bei iš jos sąskaitos gali būti pavogti pinigai. Koks tarp jų tiksliai vyko pokalbis ir ką vyriškis tiksliai jai aiškino, ji pasakyti nebegali, nes nepamena, o taip pat yra susipainiojusi, nes su vyriškiu kalbėjo ne vieną kartą. Su tuo pačiu vyriškiu jie praktiškai pastovų ryšį palaikė iki šiandien, tai yra 2015 m. lapkričio 2 d. Apie 12.00 val., kai ji paskutinį kartą jam padiktavo iš AB „Swedbank“ paimtus savo sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis. Vakar, 2015 m. lapkričio 2 d, ji tam pačiam vyriškiui buvo padiktavusi ir iš AB Šiaulių bankas gautus savo sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis. Minėtų elektroninių bankininkysčių duomenų ji iki šiol neturėjo, o jas bankuose išsiėmė minėto vyriškio prašymu. Kokiu tikslu vyriškis prašė jos šių duomenų, ji tiksliai paaiškinti nebegali, tačiau jis kalbėjo itin įtikinamai ir buvo ją lyg užbūręs, kadangi banko darbuotojams jai bandant paaiškinti, jog jai skambinę sukčiai, ji jais nepatikėjo ir duomenų vis tiek reikalavo bei juos gavo. Dėl minėto vyriškio iš jos reikalautų duomenų bei jo tapatybės tikrumu pradėjo abejoti nuo šiandien ryto, kai taip pat į namų telefoną sulaukė skambučio iš AB Šiaulių bankas darbuotojos, kuri jos klausė, ar ji naudojasi elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, ar vakar ir šiandien vykdė bankines operacijas. Jai nurodžius, kad elektronine bankininkyste naudotis nemoka ir jokių operacijų nevykdė, darbuotoja jai nurodė, kad iš jos sąskaitos bandytus pasisavinti pinigus bankas yra užblokavęs bei išsaugojęs, tačiau jai dėl šio įvykio reikia kuo skubiau kreiptis į policiją. Tiksliai nesuprasdama, kas yra įvykę, ji dar nuėjo į AB „Swedbank“ skyrių, kuriame buvo informuota, jog iš jos sąskaitos pasinaudojant elektronine bankininkyste buvo pavogti 1150 eurai, kurių sugrąžinti galimybės jau nebėra. Pinigai buvo pervesti į V. P., kurio ji nepažįsta ir jo vardo girdėjusi iki šiol nebuvo, sąskaitą. AB „Swedbank“ jai išduotą banko išrašą pateiks po šios apklausos. Kokia tiksliai dėl šio įvykio jai padaryta žala tiksliai pasakyti negali, nes nežino, kiek pinigų buvo pasisavinta iš jos AB Šiaulių bankas esančios sąskaitos, tačiau tyrimo metu nustačius nusikalstamą veiką padariusius asmenis, reikš civilinį ieškinį. Patikslina, kad numerio, iš kurio jai skambino minėtas vyriškis, nežino, nes fiksuoto ryšio telefonas jo nerodo, tačiau vyriškis jai buvo pasakęs tel. Nr., kuriuo galėtų su juo susisiekti, tačiau šiuo metu lapelio, ant kurio užsirašė minėtą numerį, ji nerado, radusi numerį jį patikslins tyrimo eigoje. Apie bendravimą su minėtu vyriškiu niekas daugiau nežinojo, ji namuose gyvena viena.

8. Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas balsu perskaitė baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-409/2023 ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios J. G.-Z., papildomai apklaustos 2017 m. balandžio 21 d. liudytoja, parodymus (19 tomas, b. l. 92-93). J. G.-Z. papildomos apklausos metu nurodė, kad pasilieka prie ankstesnės apklausos metu duotų parodymų, kaip ir buvo minėjusi, apgaulės būdu išviliojus jos AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, iš jos sąskaitos pasisavinti jai priklausantys 1150 eurų. Prašo pripažinti ją civiline ieškove ir įpareigoti kaltus asmenis atlyginti 1150 eurų turtinę žalą. Papildomai gali pasakyti, jog iš jos AB Šiaulių bankas sąskaitos apgaulės būdu pasisavinti 650 eurų jai yra grąžinti, todėl dėl šios sumos pretenzijų neturi.

9. Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas balsu perskaitė baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-409/2023 liudytojo M. U. (jo atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas 05-2-00172-17, kurioje Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. liepos 11 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį), apklausto 2016 m. balandžio 14 d. įtariamuoju, parodymus (10 tomas, b. l. 33–35). M. U. parodė, kad su jam pareikštu įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Gali pasakyti, jog 2015 m. rugpjūčio mėn. atlikinėjo jam paskirtą bausmę Marijampolės pataisos namuose. Bausmę čia atlikinėja nuo 2013 m. Jo atžvilgiu yra pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimų. Kalbant apie įtarime minimą nusikalstamą veiką gali pasakyti tiek, kad kai kas iš Marijampolės pataisos namų paklausė jo, ar turi AB „Swedbank“ sąskaitą, nes daug kas žinojo, kad sukčiavimo būdu gauna pinigų. Jo prašęs asmuo davė kažkieno telefono numerį ir liepė susiskambinti. Duotu telefonu jis susiskambino su asmeniu, taip pat atlikinėjančiu bausmę, tik nežino kokiuose pataisos namuose. Jis jam pasakė, jog į jo sąskaitą bus pervesti pinigai ir už tai gaus 30 procentų. Jis sutiko duoti tam asmeniui savo pažįstamos L. S. AB „Swedbank“ sąskaitą. L. buvo prašęs ir ji jam buvo davusi savo banko sąskaitos numerį. Kai į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai, jis liepė jai išgryninti ir perduoti pinigus asmeniui, kurio jis taip pat nepažįsta. Per kitus asmenis, atliekančius bausmę Marijampolės pataisos namuose, susitarė, kad jis iš L. tuos pinigus paimtų. Asmeniui, kuris iš L. paėmė pinigus, davė asmens, kuris prašė jo surasti banko sąskaitą, telefono numerį. Jis gavo tik dalį pinigų, tai yra žadėtus 30 procentų, kitą dalį pinigų iš L. paėmęs pinigus asmuo atidavė asmeniui, kuris prašė jo surasti banko sąskaitą. Kokiu telefonu tuo metu naudojosi, nepamena, bet gali būti, jog „Blackberry“. Taip pat negali nurodyti ir SIM kortelės, nes dažnai jas keičia. Kaip ir minėjo, nepamena, kas iš Marijampolės pataisos namų davė jam kažkieno telefono numerį, jog susiskambintų ir duotų turimą AB „Swedbank“ sąskaitą. 2017 m. kovo 29 d. M. U. papildomos apklausos metu nurodė, kad su naujai pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Pripažįsta, jog ieškojo banko sąskaitų tam, kad į jas būtų pervesti sukčiavimo būdu įgyti pinigai, bei organizavo pervestų pinigų išgryninimą ir perdavimą (27 tomas, b. l. 52).

10. Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas balsu perskaitė baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-409/2023 2022 m. vasario 28 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistojo V. V. (jo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-409/2023 2023 m. birželio 2 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis) duotus parodymus. Kaltinamasis V. V. teisme parodė, kad prisipažįsta prisidėjęs prie nusikaltimų, kuriais kaltinamas. Jis yra kaltinamas organizavęs pinigų užvaldymą sukčiavimo būdu, tačiau nieko neorganizavo, tik prie to yra prisidėjęs kitokiu būdu. Būdamas pataisos namuose turėjo modemų, telefonų, SIM kortelių ir juos parduodavo. Telefonus susirasdavo internetu ir laisvėje esančių pažįstamų paprašydavo, kad tuos daiktus jam „peršautų per tvorą“. To yra prašęs žmonos A. V., T. D., A. S., D. R. Jam niekas nesakydavo, kad tuos pinigus, kuriuos gaudavo pardavęs telefonus, telefono pirkėjas yra įgijęs apgaulės būdu. Jam buvo skolingi pataisos namuose atlikinėję bausmes nuteistieji P. R. ir V. F. Jie ėmė iš jo telefonus, SIM korteles. Pataisos namuose vienas telefonas kainuoja nuo 100 iki 500 eurų. Susidarydavo sumos iki 1000 eurų ir didesnės. Gavęs pinigus už telefonus, jis net nežinojo, iš kur tie pinigai gauti. Įtarimų, kad tie pinigai gauti galimai nusikalstamu būdu, kildavo, paklausdavo, ar pinigai „švarūs“, bet aišku, kad teisybės niekas nesakė. Vėliau paaiškėjo, kad pinigai buvo „nešvarūs“. P. R. jam buvo skolingas 4000 eurų. Jis neturėjo iš ko atiduoti skolos. Pasakė, kad namuose turi „britvą“, kurią atiduosiąs už skolas. Tuomet paprašė T. D., kad jis nuvažiuotų į Šiaulius ir paimtų tą motociklą. T. D. išsinuomojo priekabą, nuvažiavo į Šiaulius, kur pasirodė, kad P. R. to motociklo neturi. Tuomet su P. R. labai susipyko, P. R. stipriai sumušė. Todėl P. R. pradėjo duoti apie jį melagingus parodymus. Pataisos namuose taip pat buvo įsivėlęs į prekybą narkotikais, žmonės jam pinigus pervesdavo ir už narkotikus. Pačių nukentėjusiųjų jis nieko neprašė, su jais nebendravo, telefonų neieškojo. Kad pinigai gauti sukčiavimo būdu, sužinojo prasidėjus tyrimui, nors iš pradžių turėjo įtarimų, kad tie pinigai nėra visiškai „švarūs“, tačiau smulkmenų nežinojo, nors visada klausdavo, ar „švarūs“ pinigai, ir jam visuomet patvirtindavo, kad viskas yra gerai. Jis pasitikėjo. Dėl to davė ir brolio R. sąskaitą. Brolis yra „pijokėlis“, už naudojimąsi jo sąskaita duodavo pinigų „ant alaus“. Dalį daiktų susirasdavo pats internetu, po to, kad juos nupirktų, paprašydavo T. D. arba D. R., bet jie tuos daiktus pirkdavo už jo pinigus. Parduodavo tuos daiktus, po to, kiti nuteistieji, kurie būdavo skoloje, pervesdavo pinigus į nurodytas sąskaitas, arba būdavo, kad „uždėdavo ant parduotuvės“. Apie P. R., V. F. „verslą“ pataisos namuose buvo girdėjęs, taip pat buvo girdėjęs, kad jie rinkdavo visokias sąskaitas. P. R. ir yra pagrindinis asmuo. Pradžioje vienas pažįstamas prašė padėti P. R., todėl pradžioje jam davė ir telefoną, ir modemą, o po to jam pradėjo reikėti vis daugiau. Iš kur jis gaus pinigų padengti skolą, nesigilino, nes jeigu žmogus paima daiktą, tai jo problema, kaip atiduoti skolą, svarbu, kad atsiskaitytų. A. V. kartą yra pasiūlęs pasinaudoti tais pinigais, bet ji atsisakė, ji dirbo ir pati užsidirbo. Prasidėjus tyrimui nei su P. R., nei su V. F. apie pinigus nieko nesiaiškino. Iš P. R., V. F. per visą tą laiką yra gavęs apie 10000 eurų. Pripažįsta, kad bendrą suvokimą turėjo, kas vyksta, nes jiems parduodavo daiktus, kuriuos panaudodami jie darydavo nusikaltimus. Nepripažįsta organizavęs nusikaltimus, tik pripažįsta, kad prisidėjo tuo, jog jie gaudavo iš jo daiktus, kuriuos naudodavo nusikaltimų darymui. Kad pinigai gauti sukčiavimo būdu, iš pradžių nesuprato, tik kai prasidėjo tyrimas, tuomet suprato. Tų kaltinimų, kurie jam pateikti, nepripažįsta, pats nieko nedarė. S. B. nepažįsta. D. K. pavardė kažkur girdėta, bet ar yra ko nors šio asmens prašęs ar ką jam nurodęs, pasakyti negali. Bendraudamas su broliu R. V. jam nieko nesakydavo, tik paskambindavo ir paklausdavo, ar gali „užsimesti kelis šimtus eurų“, jis sutikdavo ir daugiau nieko nesigilino. Jis buvo klausęs, ar nebus problemų, pasakė, kad problemų būti negali, nes nieko nedaro. E. B. pažįsta, su juo atlikinėjo kartu bausmę, buvo viename būryje, E. B. yra iš jo pirkęs telefonų, tačiau jokių nurodymų E. B. nėra davęs. A. V. jokios informacijos neteikė, ji tik žinojo, kad jis perka ir parduoda telefonus, ji ne kartą klausė, iš kur pinigai, bet jai sakydavo, kad užsiima telefonų prekyba, ji tai puikiai žinojo. D. R. nesakė, kur ir kokiam tikslui bus naudojami telefonai, tokių dalykų niekas nekalba, niekas nesako, kad eina sukčiauti. Yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Su kaltinamuoju A. S. buvo pažįstamas, jie bendraudavo. Galėjo paprašyti, kad A. S. jam „užmestų“ pinigų, galbūt pinigus A. S. galėjo perduoti D. R., Ž. ar jo žmonai A. V.. Atrodo, jog A. S. buvo nupirkęs telefoną.

11. Vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismas balsu perskaitė baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-409/2023 2021 m. lapkričio 16 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojo V. P. duotus parodymus. Liudytojas V. P. nurodė, jog iš kaltinamųjų nieko nepažįsta. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Prisimena, jog I. V. jam skambino, prašė sąskaitos, sakė, kad į sąskaitą turėtų būti pervesti uždirbti pinigai. Iš pradžių jis sakė, kad siųstų pinigus paštu, tačiau I. V. sakė, kad labai skubiai reikia, todėl jis iš draugiškumo pasakė savo sąskaitos duomenis, į tą sąskaitą buvo pervesti pinigai, kuriuos jis nuėmė ir nuvežė pas I. V. mamą. Pinigų sumos neprisimena. Po to I. V. skambino dar kelis kartus, bet jis daugiau padėti atsisakė. Už tai jokio atlygio negavo. Ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes prisiminė geriau ir sakė tiesą.

12. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-409/2023 ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. balandžio 18 d. įtariamuoju apklaustas V. P.(jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu) nurodė, jog I. V. pažįsta nuo vaikystės laikų, nes augo tame pačiame miestelyje, (duomenys neskelbtini). I., atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, skambindavo ir prašydavo paskolinti jam pinigų, kad per „Top Sport“ papildytų jo sąskaitą ar nuvežtų jo mamai. Tokiu būdu jis iš V. buvo pasiskolinęs apie 60 eurų. 2015 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimins, ryte ar per pietus, į jo mobilųjį telefoną paskambino I. ir pasakė, jog nori grąžinti jam skolą. Jis paprašė pinigus pervesti paštu, tačiau I. paprašė pasakyti jam savo banko sąskaitos numerį ir pasakė, jog pinigus perves ten. Jis SMS žinute I. nusiuntė savo AB „Swedbank“ sąskaitos numerį. Kitą dieną I. jam vėl paskambino iš kito telefono numerio ir pasakė, jog į jo sąskaitą pervedė 1150 eurų, kuriuos turi išgryninti, 60 eurų kaip skolą pasilikti sau, o likusius perduoti jo motinai E. V., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Kaip sakė I., jis taip ir padarė – iš išgrynintų pinigų pasiėmė 60 eurų kaip skolą, kurią jam buvo skolingas I., o likusius atidavė jo motinai. Jis nesuprato ir net nemanė, kad pinigai pervesti I. yra įgyti nusikalstamu būdu. Papildomai gali pasakyti, jog I. jam skambindavo iš vis skirtingų tel. Nr., todėl nei vieno neturi įsivedęs į savo telefoną. Paskutinį kartą su I. bendravo tuomet, kai jis jo prašė išgryninti pinigus. Po kelių dienų jis su savo banko mokėjimo kortele bandė atsiskaityti parduotuvėje, tačiau jo sąskaita buvo užblokuota. Nuėjęs į banką išsiaiškino, jog jo sąskaita užblokuota ir daugiau nebegali naudotis AB „Swedbank“ teikiamomis paslaugomis. Supratęs, jog kažkas čia ne taip, jis bandė skambintis I. į telefono numerį, iš kurio jis jam buvo skambinęs, tačiau susisiekti su juo nepavyko, nes telefonas buvo išjungtas (20 tomas, b. l. 167–168).

13. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-409/2023 2021 m. lapkričio 16 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. R. (jos atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas 05-2-00172-17, kurioje Šiaulių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-885/2018 2018 m. liepos 11 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį) atsisakė duoti parodymus.

14. Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. balandžio 18 d. įtariamąja apklausta D. R. nurodė, kad su jai pareikštu įtarimu susipažino, jo esmę supranta, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Dėl įtarime minimų nusikalstamų veikų gali pasakyti, jog 2015 m. rudenį, mėnesio tiksliai nepamena, bet gali būti taip kaip nurodyta įtarime – lapkričio mėn., jai į mobilųjį telefoną „Samsung“ tikslaus modelio nepamena, numerio taip nebežino, paskambino vaikystės draugas P. R. P. pažįsta nuo vaikystės laikų, nes kartu užaugo (duomenys neskelbtini) miestelyje, buvo kaimynais. Nuo 2015 metų P. atlieka jam paskirtą bausmę Marijampolės pataisos namuose, tačiau jų bendravimas dėl to nenutrūko, P. jai dažnai paskambindavo vis iš skirtingų telefono numerių, kurių ji į savo telefoną nebuvo įsivedusi. 2015 m. spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, tikslios datos neprisimins, jai paskambino P. ir paprašė pervesti pinigus iš vienos sąskaitos į kitą. Ji nieko blogo neįtardama sutiko jam padėti. P. telefonu jai padiktuodavo prisijungimo duomenis ir pasakydavo, į kokią sąskaitą reikia pervesti pinigus. Ji padiktuotus duomenis užsirašydavo ant lapelio ir padariusi pervedimą išmesdavo. Tokiu būdu P. jos kelis kartus buvo prašęs pervesti pinigus. Prie P. nurodytų asmenų elektroninės bankininkystės prisijungdavo iš namuose, kur gyvena jos tėvai, kompiuterio. Namuose buvo tik vienas kompiuteris, kurio modelio dabar tiksliai nepamena. Po kelių kartų ji pradėjo galvoti, kad tai gali būti neteisėta, todėl pasakė P., jog daugiau pervedimų nebedarys. P. ir toliau prašė, jog pervedinėtų pinigus iš jo nurodytų asmenų sąskaitų kitiems asmenims, tačiau ji vis atsisakydavo, todėl kurį laiką jis jai nebeskambino. Po to, praėjus gal porai savaičių, nuo to momento, kuomet ji pervedinėjo pinigus, jai vėl paskambino P. ir paprašė, jog sudaužytų ir išmestų kompiuterį, per kurį jungėsi į P. nurodytų asmenų sąskaitas. Ji nesuprato, kodėl turėtų taip daryti, todėl atsisakė ir pasakė, jog kompiuterio nedaužys. Tą patį vakarą pas ją į namus atvyko dvi moteriškės prisistačiusios policijos pareigūnėmis ir paprašė atiduoti kompiuterį. Viena iš jų prisistatė esanti Kelmės policijos vyriausioji tyrėja R., pavardės nepamena. Ji pasakė, kad jos draugas atlieka bausmę kartu su P. R., kad jie prisidirbo, todėl norėdama jai gero, paprašė atiduoti kompiuterį. Sakė, kad žino, jog turi mažą vaiką, todėl jei nenori, kad būtų išdaužyti jos namo langai, turi atiduoti kompiuterį. Ji išsigandusi kompiuterį atidavė. R. dar pareikalavo atiduoti savo telefoną, sakydama, kad jis pasiklausomas. Ji išsigandusi atidavė ir jį. R. jai davė kitą telefoną ir naują SIM kortelę, kuria ji naudojasi iki šios dienos. Kiek pamena, R. ir dar vieną jos draugę buvo atvežęs kažkoks vaikinas, kuris pasiliko automobilyje. Koks buvo automobilio modelis, nepamena, nes neįsidėmėjo, automobilis buvo paliktas gatvėje prie jos namų. Automobilio vairuotojas liko laukti automobilyje, todėl jo neįsidėmėjo taip pat. Praėjus 4–5 dienoms jai kompiuterį atvežė du vyriškiai, kurių nepažįsta, matė pirmą kartą. Jie jai padavė kompiuterį ir išvažiavo. Abu vyriškiai buvo atvykę baltos spalvos „Audi“ markės automobiliu, valstybinio numerio neįsidėmėjo. Tuo metu, kol kompiuterį iš jos buvo paėmę, jai skambino P. ir klausė, ar nesunaikino kompiuterio. Ji P.pasakė, jog kažkokia R. iš Kelmės policijos pasiėmė jos kompiuterį, tačiau jis to ir pats nežinojo. Kaip suprato vėliau, R. su dar viena drauge, kurios atvažiavo iš jos pasiimti kompiuterio, buvo visai ne iš policijos. Jos pusseserė G. R. paklausė, ką ji prisidirbo su P. R. ir kodėl E. iš jos paėmė kompiuterį. Jos su G. išsikalbėjo ir ji suprato, jog neva policijos pareigūnė R. iš tikro yra E., jos pavardės nežino. Pusseserė parodė jai E. nuotrauką per socialinį tinklalapį „Facebook“ ir ji ją atpažino kaip neva R. Taip suprato, kad buvo apgauta, tačiau į policiją nesikreipė. Vaikinų, kurie jai atvežė kompiuterį, neįsidėmėjo, nes privažiavę jie jai per automobilio langą padavė kompiuterį ir nuvažiavo. Mergina, kuri buvo su E., kai išreikalavo jos atiduoti kompiuterį, buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 30 m. šviesių trumpai kirptų plaukų. Pamačiusi atpažinti galėtų. Po šio karto P. jai dar skambino ne vieną kartą. P. jai skambino vis iš skirtingų telefono numerių, todėl ji jų į telefono adresų knygą neįsiveda. Paskutiniai numeriai, iš kurių jai skambino P., yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą su P. kalbėjo vakar, 2016-04-17, jis jos prašė meluoti atvykus į apklausą, neminėti jo ir apkaltinti visai kitą asmenį, kurio ji net nežino – M. Š. Ji P. pasakė, jog gerai, neaiškino jam ką sakys apklausos metu (20 tomas, b. l. 187–189).

15. 2016 m. birželio 1 d. D. R. papildomos apklausos metu nurodė, kad su naujai pareikštu įtarimu susipažino, jo esmę supranta, savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Pasilieka prie ankstesnės apklausos metu duotų parodymų, tik nori patikslinti kai kurias įvykio aplinkybes. Kaip ir minėjo, P. R. prašydavo jos prisijungti prie jo nurodytų banko sąskaitų ir atlikti pinigų pervedimus kitiems asmenims. Tokių P. prašymų buvo ne vienas, todėl ji iš savo mamos nešiojamojo kompiuterio buvo prisijungusi prie P. nurodytų elektroninių bankininkysčių ir atlikusi ne vieną pinigų pavedimą. Kai P. jos paprašė tai padaryti pirmą kartą, ji nieko blogo neįtarė, bet vėliau suprato, kad prisideda prie sukčiavimų ir tokiu būdu padeda neteisėtai įgyti pinigus iš nukentėjusiųjų asmenų. Įvardinti, prie kokių asmenų elektroninių bankininkysčių buvo prisijungusi, negali, nes nepamena. P. jai pasakydavo prisijungimų duomenis, kuriuos ji užsirašydavau ant lapelio, o vėliau išmesdavo. Gali būti, kad 2015 m. lapkričio 2–3 dienomis ji jungėsi į P. nurodytą banko sąskaitą, kaip dabar mato pranešime apie įtarimą, į nukentėjusiosios J. G.-Z. elektroninę bankininkystę. Praėjus kuriam laikui po šio prisijungimo, P. jai paskambino ir pasakė, kad sunaikintų kompiuterį, kuriuo naudojosi jungdamasi prie nurodytų asmenų banko sąskaitų. Ji P. pasakė, kad kompiuterio tikrai nedaužys ir niekur nemes. Tuomet jis jai pasakė, jog kompiuteris iš jos bus paimtas, tačiau ji to nesureikšmino. P. taip pat buvo užsiminęs, jog iš jos atvažiuos paimti ir mobilųjį telefoną, tačiau ji jam atsakė, kad niekam nieko neduos. Tą pačią dieną, kai kalbėjo su P. dėl kompiuterio, jai į mobilųjį telefoną paskambino moteriškė ir paklausė, ar kalbasi su D. Jai atsakius taip, moteriškė paklausė, ar jai kažkas sakė, jog ji atvažiuos pasiimti kompiuterio. Ji tai moteriškei atsakė, kad kompiuterio niekam neduos ir tegul niekas nevažiuoja. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Tą patį vakarą pas ją į namus atvyko dvi moterys. Ji tuo metu buvo namuose, kai tėtis jai pasakė, jog kažkas jos ieško. Išėjus į lauką ji pamatė dvi jai nežinomas moteris. Kaip ir minėjo, viena iš jų, kaip dabar žino E., prisistatė, jog yra iš Kelmės rajono policijos komisariato vyriausioji tyrėja R. Kita šalia jos stovėjusi moteriškė tylėjo ir nieko nesakė. Tariamai esanti tyrėja R. jai nepateikė jokio tarnybinio pažymėjimo, buvo be policininkės aprangos, tačiau ji tuo metu labai pasimetė ir patikėjo, jog ji tikrai yra policininkė. Pradžioje R. jos paklausė, ar žino kur įklimpo, o jai atsakius, kad nežino, pareiškė, jog jos draugas su jos draugu (kaip suprato su P.) atlieka laisvės atėmimo bausmę ir kad jiems nebūtų dar blogiau reikia iš jos paimti nešiojamąjį kompiuterį ir jį sunaikinti. R. ją įkalbinėjo išnešti kompiuterį apie pusvalandį laiko, jos kalbėjosi gatvėje prie jos namų. Kartu su tariama R. buvo jos draugė, kuri viską girdėjo, tačiau į jų pokalbį nesikišo. Matė, kad R. ir jos draugę buvo atvežęs vyriškis, su tamsiai mėlynos spalvos automobiliu, markės negali pasakyti, nes buvo jau vakaras, tamsus paros metas, apie 20–21 val. Vyriškis sėdėjo automobilyje ir į jų pokalbį taip pat nesikišo. Kiek pamena, R. koja buvo sugipsuota, tačiau ji buvo be ramentų. Iš automobilio buvo išlipęs, kaip suprato, jos mažametis sūnus, kuris buvo priėjęs prie jų. R. viso pokalbio metu įtikinėjo ją, kad atiduotų kompiuterį, jei nenori, kad blogi žmonės atvažiuotų į jos namus ir padarytų ką negero. Ji įtikinėjo, jog jai nori gero, kad nebūtų problemų nei jai, nei jos draugui, kurio ji neįvardijo. Pokalbio metu ji pasakė, kad kompiuterio nesunaikins, tik išvalys jame buvusią informaciją. Ji parėjusi namo, apie esamą situaciją pasakė mamai, kuri per „Skype“ kalbėjosi su jos tėčiu. Ji ir mama tikrai pamanė, kad R. yra iš policijos, todėl mama sutiko, jog perduotų kompiuterį. Ji išnešė nešiojamąjį kompiuterį ir perdavė R. Jai taip pat davė ir savo mobilųjį telefoną, nes ji prašė jos jį atiduoti. R. davė jai kitą telefoną su nauja SIM kortele. Iš savo senojo telefono tik persivedė kelis telefono numerius į jai naujai duotą telefono aparatą. Tą vakarą R., pasiėmusi nešiojamąjį kompiuterį ir jos telefoną, išvažiavo. Kitą dieną ji R. skambino į jos telefono numerį, iš kurio ji jai skambino pirmą kartą, paklausti, kada bus atvežtas kompiuteris. Ji vis išsisukinėdavo, sakydama, jog turi daug darbo. Kaip tik tuo metu, kiek pamena, vyriškis (duomenys neskelbtini) buvo nužudęs tris moteris ir R. jai sakydavo, kad dirba naktimis, neturi laiko išvalyti kompiuterio. Kažkurio pokalbio metu R. pasakė net savo darbo kabinetą Kelmės rajono policijos komisariate ir leido jai atvykti pasikalbėti su ja. Ji pasakė, kad atvyks į jos darbo vietą, tačiau R. išsukinėjo, jog yra išvykusi darbo reikalais į Šiaulius ir negalinti D. priimti. Tuomet ji suprato, kad R. gali būti visai ne iš policijos, todėl paskambino savo mamai ir pasakė jai R. telefoną, kad ji paskambintų ir pakalbėtų su ja. Mama tuo metu buvo išvykusi į Vokietiją darbuotis, tačiau paskambino R. paklausti, kaip yra dėl to kompiuterio. Kiek žino, tariama R. ir jos mamai prisistatė esanti policijos pareigūnė. Mama paaiškino R., kad kompiuteris yra jos ir kad būtų greitai grąžintas. Kitą dieną po pokalbio su jos mama jai R. parašė SMS žinutę ir pasakė, jog išeitų į lauką pasiimti kompiuterio. Prie namų privažiavo šviesios spalvos „Audi“ markės automobilis, karavanas. Vairuotojas, pravėręs langą, padavė jai kompiuterį ir nuvažiavo nieko nesakęs. Šalia vairuotojo, keleivio vietoje, sėdėjo dar vienas vyriškis. Jų neįsidėmėjo, nes viskas įvyko labai greitai. Po to, kai jai buvo grąžintas kompiuteris, ji pastebėjo, kad prie „Skype“ programos buvo jungtasi kitu vardu, kiek pamena „(duomenys neskelbtini)“. R. parašė SMS žinutę klausdama, kas jungėsi prie šios paskyros, tačiau ji pasakė nieko nežinanti. Po to jai parašė, kad turi sunaikinti savo naudojamą telefono numerį ir nuo to karto jų bendravimas baigėsi (21 tomas, b. l. 1–3).

16. 2017 m. kovo 22 d. D. R. papildomos apklausos metu nurodė, kad jai pareikšto įtarimo esmė yra aiški, su juo ji sutinka, kalta prisipažįsta visiškai. Išsamius ir teisingus parodymus jau yra davusi ikiteisminio tyrimo metu ne vieną kartą. Savo ankstesnius parodymus ji tvirtina, nieko naujo negalėtų prie jų pridurti. Kaip jau minėjo, dėl visų pranešime apie įtarimą minimų nusikalstamų veikų, kaltę pripažįsta visiškai, kad vaikystės draugo P. R. prašoma, 2015 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais, prisijungė prie jo nurodytų, jai nepažįstamų žmonių banko sąskaitų, jo prašoma atliko pinigų pervedimo operacijas, o taip pat kelis kartus P. R. nurodymu, gavusi pinigus į savo AB „Swedbank“ sąskaitą, jo prašoma pinigus išgrynino ir visus perdavė P. R. nurodytiems, jai nepažįstamiems asmenims. Taip pat tvirtina ir tą aplinkybę, kad P. R. jos prašė sunaikinti savo kompiuterį ir mobiliojo ryšio telefoną, kuriais ji jungėsi prie svetimų žmonių banko sąskaitų, sakė, kad gali atvykti policijos pareigūnai ir viską sunaikinti. Detaliau jai jis nieko nepaaiškino. Kadangi ji nesutiko sunaikinti kompiuterio ir telefono, po kurio laiko pas ją į namus atvyko E. N. su drauge. E. N. jai prisistatė Kelmės vyriausiąja tyrėja R. ir liepė jai perduoti nešiojamą kompiuterį bei mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele. Išsigandusi, kad ji tikrai pareigūnė, sutiko jai perduoti kompiuterį ir telefoną su SIM kortele. E. N. jai davė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su nauja SIM kortele. Vėliau jos mamos paliepimu E. N. jai grąžino kompiuterį, telefono su SIM kortele negrąžino. Kaip jau minėjo, dėl įvykdytų sukčiavimų ir tai, kad neteisėtai prisijungė prie svetimų žmonių banko sąskaitų, jose atliko neteisėtas finansines operacijas kalta prisipažįsta visiškai ir labai dėl to gailisi (26 tomas, b. l. 53–56).

17. 2017 m. balandžio 19 d. D. R. papildomos apklausos metu nurodė, kad papildomai gali pasakyti, jog mergina, kuri buvo atvykusi su E. iš jos paimti kompiuterį, su ja daug nekalbėjo. Daugiausia šnekėjo tik E., o su ja buvusi mergina jai tik pritardavo. Tvirtina ankstesnių apklausų metu duotus parodymus apie tai, jog E. atvykusi pas ją paimti nešiojamojo kompiuterio prisistatė policijos pareigūne. Ji labai pasimetė, išsigando, todėl tuo metu pamiršo paprašyti parodyti policijos pažymėjimą. P. R. prieš tai buvo užsiminęs, jog iš jos nešiojamąjį kompiuterį kažkas turės paimti, tačiau ji jam pasakė, jog kompiuterio niekam neduos. Po to, kai atvyko E. ir prisistačiusi policijos pareigūne paprašė atiduoti kompiuterį, ji labai išsigando, todėl jį ir atidavė. Jei E. nebūtų taip įtikinamai kalbėjusi, jog ji yra tyrėja ir dirba policijoje, ji kompiuterio nebūtų davusi (21 tomas, b. l. 15–16).

18. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-409/2023 2021 m. lapkričio 16 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. V. (jo atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas 05-2-00172-17, kurioje Šiaulių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-885/2018 2018 m. liepos 11 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį) atsisakė duoti parodymus.

19. 2016 m. balandžio 22 d. įtariamuoju apklaustas I. V. nurodė, kad su jam pareikštu įtarimu susipažino, jo esmę supranta, savo kaltę pripažįsta visiškai. Nuo 2011 m. iki 2016 m. balandžio 15 d. atlikinėjo jam paskirtą bausmę Marijampolės pataisos namuose. Pripažįsta, jog būdamas pataisos namuose padėjo asmenims, vykdantiems sukčiavimus, surasti sąskaitas, į kurias būtų pervesti neteisėtai įgyti pinigai. Marijampolės pataisos namuose ne vienas asmuo prašė jo padėti surasti sąskaitų. Kalbant šiuo konkrečiu atveju jis pripažįsta, jog skambino V. P. ir prašė pasinaudoti jo banko sąskaita. Jam nieko daug neaiškino, tiesiog pasakė, jog jo draugai perves jam pinigus. Kur V. liepė padėti pinigus nepamena. Buvo ne vienas atvejis, kuomet asmenims išgryninusiems pinigus, nurodydavo kažkam perduoti pinigus arba pasakydavo sąskaitas, į kurias būtų pervesti pinigai per „Top Sport“ arba „Pay Post“. Jo prašydavę asmenys pasakydavo ką jam sakyti, tai yra, kur nurodydavo dėti pinigus. Marijampolės pataisos namuose yra V., kuris organizuoja sukčiavimus. Jis pats prašo pagalbos surasti sąskaitas arba atsiunčia kitus asmenis. V. tuo metu buvo 12 būryje, dabar atlikinėja bausmę 8 būryje. V. pavardės nežino, pravardės taip pat nežino. Žino tik tiek, jog jis yra iš (duomenys neskelbtini). Kalbant šiuo konkrečiu atveju, tiksliai nepamena, ar jis pats buvo atėjęs paprašyti jo, jog padėtų surasti sąskaitą, ar atsiuntė kitą asmenį. Kiek žino, P. R. yra V. pagalbininkas, jam padeda ieškoti banko sąskaitų. Marijampolės pataisos namuose yra dar vienas asmuo pavarde D. Jis bendrauja su asmenimis iš kitų pataisos namų ir padeda sukčiauti. Ką konkrečiai jis daro, įvardinti negali, bet mano, jog gali būti vienas iš organizatorių (21 tomas, b. l. 34–35).

20. 2017 m. kovo 24 d. I. V. papildomos apklausos metu nurodė, kad su naujai pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, V. V. prašomas surado banko sąskaitas, į kurias būtų pervesti neteisėtai įgyti pinigai. V. V. buvo pateikęs A. L., V. P. ir L. L. banko sąskaitą, kurią sužinojo iš pažįstamo V. L. Po to, kai į nurodytas banko sąskaitas buvo pervesti pinigai, jis susisiekė su banko sąskaitas pateikusiais asmenimis ir paprašė, jog išgrynintų pinigus ir paduotų asmenims, kuriuos jam buvo nurodęs V. Išsamesnius parodymus jau buvo davęs ankstesnių apklausų metu, kuriuos tvirtina. Šiuo metu tiksliai nepamena, ką sakydavo tiems asmenims dėl sąskaitų davimo. Tiksliai nepamena, ar asmenims, kurie išgrynino pervestus pinigus, leido pasiimti dalį sumos kaip atlygį už pagalbą. Per kieno rankas toliau nukeliavo sukčiavimo būdu įgyti pinigai, jis nežino. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (26 tomas, b. l. 127–128).

21. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-409/2023 2021 m. spalio 14 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. (jo atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00141-17, kurioje Šiaulių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-648-1002/2017 2017 m. rugpjūčio 7 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą) atsisakė duoti parodymus.

22. 2016 m. birželio 6 d. įtariamuoju apklaustas D. K. nurodė, kad su jam pareikštu įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. 2015 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos nepamena, bet gali būti taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, 2015 m. lapkričio 2 d., jam į darbinį mobilųjį telefoną paskambino vaikystės draugas P. R. ir paprašė prisijungti prie banko sąskaitos pažiūrėti, ar joje yra piniginių lėšų. P. jam neaiškino, į kokią banko sąskaitą reikės prisijungti, o ir jis nesidomėjo, todėl nesuprato, jog daro kažką neteisėto. Pokalbio metu, P. telefonu jam padiktavo reikiamus suvesti prisijungimo duomenis ir jis iš savo asmeninio mobiliojo telefono prisijungė prie banko sąskaitos, kurią jam nurodė P. Prisijungęs pažiūrėjo, ar sąskaitoje yra piniginių lėšų. Sąskaitoje buvo kažkiek pinigų, bet dabar tiksliai nepamena, kokia pinigų suma buvo. Apie tai pasakė P. ir atsijungė. Baigus pokalbį su P., praėjus neilgam laiko tarpui, P. jam vėl paskambino į darbinį telefoną ir paprašė dar kartą prisijungti į tą pačią banko sąskaitą. Jis dar kartą prisijungė ir pažiūrėjo, kiek sąskaitoje yra piniginių lėšų. Pažiūrėjęs sumą pasakė P. Jis jo neprašė atlikti finansinių operacijų, todėl pasižiūrėjęs sumą, esančią sąskaitoje, atsijungė. Tą dieną P. daugiau jam nebeskambino ir jokių paslaugų atlikti neprašė. Tuo metu, kai prisijungė prie P. nurodytos banko sąskaitos, jis nepastebėjo, kam ji priklauso, nes greitai pažiūrėjo tik sąskaitoje esančias piniginės lėšas. Tuo metu naudojosi mobiliuoju telefonu „Samsung Galaxy S3 Neo“. Šiuo metu minėtu mobiliuoju telefonu nebesinaudoja, nes sudaužė jo ekraną. SIM kortelę, į kurią skambino P., naudoja iki šios dienos. Paskutinį kartą su P. bendravo 2016 m. birželio 5 d., jam skambino iš mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) (21 tomas, b. l. 47–48).

23. 2017 m. vasario 23 d. D. K. papildomos apklausos metu nurodė, kad jam pareikšto įtarimo esmė yra aiški, su ja jis sutinka, kaltu prisipažįsta visiškai. Išsamius ir teisingus parodymus jau yra davęs 2016 m. birželio 6 d., juos tvirtina ir nieko naujo paaiškinti negali. Pripažįsta tai, kad vaikystės draugo P. R. prašomas, tai yra P. 2015 m. lapkričio 2 d. paskambinus telefonu, sutiko pasinaudojant elektronine bankininkyste prisijungti prie jo nurodytos banko sąskaitos bei patikrinti pinigų likutį. Kaip jau minėjo pirminėje savo apklausoje, tai padarė prašomas draugo, juo pasitikėdamas, nemanė, kad daro kažką nusikalstamo, nes prisijungęs prie banko sąskaitos net nematė, kam ji priklauso, manė, kad tai pačio draugo P. R. banko sąskaita. Kad P. R., kuomet jam skambino, atlikinėjo bausmę pataisos namuose – žinojo. Nežinojo tik konkrečiai, kur atlieka bausmę. Dėl padaryto nusikaltimo, kad neteisėtai prisijungė prie kito žmogaus banko sąskaitos, kaip dabar po įtarimo pareiškimo žino, kad tai buvo J. G.-Z. banko sąskaita, ir patikrino joje esančių pinigų likutį, kaltu prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Pageidautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, yra dirbantis ir turėtų galimybę sumokėti jam teismo paskirtą bausmę (25 tomas, b. l. 14–17).

24. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-409/2023 2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. R. (jo atžvilgiu atskirtas ikiteisminis tyrimas 05-2-00172-17, kurioje Šiaulių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-885/2018 2018 m. liepos 11 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį) atsisakė duoti parodymus.

25. 2017 m. vasario 9 d. įtariamuoju apklaustas P. R. nurodė, kad nuo 2014 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Nori prisipažinti dėl savo įvykdytų nusikalstamų veikų ir papasakoti apie tų veikų nusikalstamas aplinkybes. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose susipažino su V. V.. 2015 m. iš V. buvo įsigijęs ne vieną telefono aparatą, už kurį neatsiskaitė, todėl jam įsiskolino. Už susidariusį įsiskolinimą V. pradėjo prašyti jo surasti banko sąskaitas, į kurias galėtų pervesti pinigus. Kadangi jis atlikinėja bausmę kitame lokaliniame sektoriuje nei V., su juo bendraudavo mobiliojo ryšio telefonu. V. surasti banko sąskaitas prašydavo pats arba per kitus asmenis. Iš pradžių jis nesuprato, kam V. reikalingos banko sąskaitos. Kai buvo užblokuota jo surasta ir V. pateikta banko sąskaita, jis suprato, kad V. užsiima neteisėtais dalykais ir sukčiavimo būdu įgyja pinigus. Kadangi V. buvo nemažai skolingas, šis jam liepė atidirbti. Tokiu būdu už kiekvieną jo surastą banko sąskaitą jam nusibraukdavo dalis skolos. Nuo sumos, kuri būdavo pervesta į jo surastą banko sąskaitą, V. nurašydavo 30 procentų jo skolos. Buvo atvejų, kuomet asmuo, kurio banko sąskaitą buvo nurodęs V., neišgrynindavo pinigų dėl to, kad bankas užblokuodavo jo sąskaitą arba tas asmuo pinigus pasilikdavo sau, jis tokiu atveju likdavo skoloje V. ir toliau turėdavo jam atidirbti ieškodamas sąskaitų. Pamena, jog buvo atvejis, kuomet surasti banko sąskaitą jo prašė kažkas iš Kybartų pataisos namų. Tiksliai nepamena, kas jam paskambino ir telefonu paprašė surasti banko sąskaitą. Tuomet jis telefonu paskambino ir paprašė savo pažįstamo D. D., kad šis duotų savo banko sąskaitą, tam kad būtų pervesti pinigai. Šiuo metu neatsimena ką paaiškino D., dėl ko jam reikalinga banko sąskaita. Tąkart jis savo sąskaitos numerio nedavė, bet nurodė M. D. sąskaitos duomenis. Jis M. banko sąskaitos duomenis SMS žinute nusiuntė asmeniui, prašiusiam surasti banko sąskaitą. Minėtas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, SMS žinute parašė, ką reikia daryti su pervestais pinigais, todėl jis po to, kai D. su M. išgrynino pervestus pinigus, D. nurodė pinigus persiųsti ar paduoti kažkokiems asmenims, kurių jis nepažįsta. Yra V. V. nurodęs D. D. banko sąskaitą. Gali būti, kad į D. banko sąskaitą buvo pervesta kažkiek pinigų, tačiau šiuo metu jis nepamena. Taip pat yra prašęs I. A. banko sąskaitos. Jos banko sąskaitos duomenis taip pat buvo nurodęs V. I. ne kartą buvo prašęs paimti pinigus ir perduoti kitiems asmenims. V. V. nurodydavo jam asmenis ir susitikimo vietas, kurias jis nurodydavo I., tam, kad ji nuneštų gautus pinigus. A. P. taip pat yra prašęs banko sąskaitų. Kiek pamena, jis jam buvo nurodęs dviejų asmenų banko sąskaitas, į kurias buvo pervesti sukčiavimo būdu įgyti pinigai. Išgrynintus pinigus A. buvo nurodęs nunešti I. A., o I. pasakydavo pinigus perduoti asmenims, kuriuos jam nurodydavo V. Tų asmenų, kuriems I. nunešdavo pinigus, jis įvardinti negali, nes nepažįsta. K. L. yra prašęs banko sąskaitų. Jis jam buvo nurodęs kelių asmenų banko sąskaitas, kurių duomenis jis perdavė V. Buvo atvejis, kuomet kažkas jam ant lapelio atnešė surašytus prisijungimo prie nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės duomenis. Paskambinęs telefonu K. paprašė, jog jis prisijungtų prie nurodytos elektroninės bankininkystės ir persivestų pinigus į savo sąskaitą, kuriuos vėliau išgrynintų ir perduotų nurodytam asmeniui. Kiek pamena, K. persivedė į savo sąskaitą apie 1150 eurų. Nukentėjusios moteriškės sąskaitoje buvo daugiau pinigų, tačiau K., kiek pamena, nebegalėjo daugiau pervesti pinigų, nes išsikrovė jo telefonas, todėl gali būti, kad V. suieškojo, kas pervestų į K. sąskaitą daugiau pinigų. Kai į K. sąskaitą buvo pervesta daugiau pinigų, jis V. nurodymu, jam pasakė, kam perduoti pinigus. Buvo atvejis, kuomet V. jo prašė surasti asmenų, kurie įgytų modemus. Jis buvo prašęs K. paimti du „Mezon“ modemus, kuriuos V. nurodymu pasakė, kam juos perduoti. Nežino, ar tie modemai, kuriuos įgijo K. su draugu G., atkeliavo į Marijampolės pataisos namus. Papildomai gali pasakyti, jog D. R. buvo prašęs prisijungti prie nukentėjusių asmenų elektroninių bankininkysčių. Porą kartų buvo šalia asmens kalbėjusio su nukentėjusiosiomis ir išviliojusio elektroninės bankininkystės duomenis. Kalbėjusio asmens vardo nežino, tik žino jo pravardę. Visi tą asmenį vadina „Stalčiumi“. Tuos du kartus jis buvo šalia asmens pravarde „Stalčius“, kuris išviliojo iš asmenų elektroninės bankininkystės duomenis. Jis tuo pačiu metu kalbėdamas telefonu perdavė D. R. išviliotus elektroninės bankininkystės duomenis ir nurodė sąskaitas, į kurias pervesti pinigus. Jam sąskaitas, į kurias D. nurodė pervesti pinigus, buvo nurodęs V. Pamena, jog V. buvo sakęs, jog D. prisijungia prie nukentėjusių asmenų banko sąskaitų iš savo namuose esančio nešiojamojo kompiuterio, todėl dėl to gali kilti problemų. Tuomet su V. nusprendė, jog tą kompiuterį reikia sunaikinti. Kiek girdėjo, V. paskambino kažkokiai merginai ir paprašė nuvykti pas D. paimti kompiuterį. Kai V. su kažkuo suderino, kad nuvyktų paimti iš D. kompiuterį, P. jai paskambino ir pasakė, kad atvažiuos asmenys, kuriems ji turėtų išnešti savo kompiuterį. Po to, kai D. savo kompiuterį atidavė, jie dar susiskambino. Vėliau jai iškilo labai daug klausimų dėl atiduoto kompiuterio, todėl jis pradėjo nebekelti ragelio į D. skambučius. Po kelių dienų D. kompiuteris buvo gražintas. Kas jai jį atidavė, jis nežino. Ar su kompiuteriu buvo kažkas padaryta, taip pat nežino, nes viską reguliavo V. Papildomai gali pasakyti, jog D. kažkuriuo metu buvo prašęs nuvykti į Joniškį ir iš K. L. ar jo draugo paimti pinigus. Kokią pinigų sumą D. turėjo paimti, nepamena. Kur liepė D. padėti paimtus pinigus, nepamena. Detalesnius parodymus duos, kuomet bus įteiktas pranešimas dėl visų epizodų, kuriuose yra jis dalyvavęs (3 tomas, b. l. 63–65).

26. 2017 m. kovo 30 d. P. R. papildomos apklausos metu nurodė, kad su naujai pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Pasilieka prie 2017 m. vasario 9 d. apklausos metu duotų parodymų, kuriuos tvirtina. Papildomai gali pasakyti, jog D. R. buvo sakęs, kad ji sunaikintų savo nešiojamąjį kompiuterį, su kuriuo ji atliko neteisėtas finansines operacijas. Pokalbio su D. metu jis buvo užsiminęs, jog gali atvykti iš jos paimti minėtą kompiuterį, tačiau neįvardino kas, tad gali būti, jog D. suprato, kad policijos pareigūnai turi atvykti, tačiau ji vis vien nesutiko kompiuterio sunaikinti. Po pokalbio su D. apie nešiojamąjį kompiuterį, kuriuo pasinaudojant buvo atliktos neteisėtos finansinės operacijos, pasakė V. V., kad D. nesutiko kompiuterio sunaikinti. Po to girdėjo, kaip V. kažkam paskambino ir liepė nuvažiuoti paimti iš D. kompiuterį. Jis D. apie tai, kad kompiuterio kažkas atvažiuos paimti, neperspėjo. Kaip ir minėjo, V. V., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, organizuoja sukčiavimus. Visus neteisėtus veiksmus atliko V. prašomas, tai yra ieškojo banko sąskaitų, į kurias būtų pervesti neteisėtai įgyti pinigai, organizavo neteisėtai pervestų pinigų išgryninimą ir perdavimą, perdavė neteisėtai įgytus elektroninės bankininkystės duomenis tam, jog būtų atliktos neteisėtos finansinės operacijos, V. V. prašymu, suorganizavo, jog K. L. įgytų interneto teikimo įrenginį, kuris turėjo patekti į Marijampolės pataisos namus. Už pagalbą jam V. atsiskaitydavo duodamas telefonus. Taip pat gali pasakyti, jog porą kartų buvo šalia asmens vardu V., pravarde „Stalčius“, kuris išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis iš nukentėjusiųjų asmenų. Pagal pareikštą įtarimą dabar žino, jog tai V. F. Jis tuo metu būdamas šalia V., iškart perdavė neteisėtai įgytus duomenis D. R. tam, kad būtų atliktos neteisėtos finansinės operacijos. Kaip ir minėjo, tuos veiksmus atliko V. prašomi, nes neteisėtai įgyti pinigai per kitus asmenis atitekdavo V. V. Jis buvo V. įsiskolinęs už mobiliuosius telefonus, todėl V. liepdavo jam padėti tam, kad būtų nurašyta jo skola, kurios jis neturėjo iš ko grąžinti. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Detalesnius parodymus duos teismo posėdžio metu (27 tomas, b. l. 146–147).

27. Nukentėjusios J. G.-Z. 2015 m. lapkričio 3 d. protokole-pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 2 d., tikslaus laiko nurodyti negali, jai būnant namuose, į fiksuoto ryšio telefoną paskambino vyriškis, kuris apgaulės būdu iš jos išviliojo AB Šiaulių bankas ir AB „Swedbank“ elektroninių bankininkysčių duomenis, kuriais pasinaudojus iš jos AB „Swedbank“ sąskaitos pasisavinti 1150 eurų, taip pat pasikėsinta pasisavinti pinigus iš AB Šiaulių bankas sąskaitos. Dėl įvykio padaryta 1150 eurų žala (19 tomas, b. l. 84). Nukentėjusioji J. G.-Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1150 eurų turtinės žalos atlyginimo (19 tomas, b. l. 94).

28. 2015 m. lapkričio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji J. G.-Z. pateikė savo sąskaitos AB „Swedbank“ išrašą (19 tomas, b. l. 125–127).

29. 2015 m. lapkričio 11 d. AB „Swedbank“ rašte Dėl informacijos pateikimo nurodyta, jog gautas nukentėjusiajai J. G.-Z. priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas. Išanalizavus AB „Swedbank“ pateiktą J. G.-Z. priklausančios banko sąskaitos išrašą, nustatyta, jog nukentėjusiosios J. G.-Z. vardu atlikta 1 neteisėta finansinė operacija: 2015 m. lapkričio 3 d. 13.16 val. iš J. G.-Z. priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į V. P. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 1150 eurų. Prie nukentėjusios sąskaitos jungtasi iš IP (duomenys neskelbtini) (19 tomas, b. l. 131–133).

30. 2015 m. lapkričio 10 d. AB Šiaulių bankas atsakyme Dėl informacijos pateikimo nurodyta, jog gauti AB Šiaulių bankas J. G.-Z. turimų banko sąskaitų išrašai. Išanalizavus pateiktus sąskaitų išrašus, nustatyta, jog 2015 m. lapkričio 3 d. 09:52:03 val. iš J. G.-Z. priklausančios AB Šiaulių bankas sąskaitos (duomenys neskelbtini) į J. G.-Z. priklausančią AB Šiaulių bankas sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 650 eurų, 2015 m. lapkričio 3 d. 09:56:01 val. iš J. G.-Z. priklausančios AB Šiaulių bankas sąskaitos (duomenys neskelbtini) į M. G. priklausančią AB Šiaulių bankas sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 650 eurų. Prie sąskaitos jungtasi iš IP (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (19 tomas, b. l. 135–141).

31. 2015 m. gruodžio 1 d. AB „Swedbank“ atsakyme Dėl informacijos pateikimo nurodyta, jog gautas V. P. priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas. Išanalizavus AB „Swedbank“ pateiktą V. P. priklausančios banko sąskaitos išrašą, nustatyta, jog neteisėtai į sąskaitą pervesti 1150 eurai per du kartus išgryninti 2015 m. lapkričio 3 d. laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 13.31 val. AB „Swedbank“ bankomate (duomenys neskelbtini) (19 tomas, b. l. 146–147).

32. 2016 m. sausio 12 d. apžiūros protokole užfiksuota iš AB „Swedbank“ gauto kompaktinio disko apžiūra, kuriame pateikiamos 2015 m. lapkričio 3 d. pinigų išgryninimo operacijos AB „Swedbank“ bankomate (duomenys neskelbtini), nuotraukos, apžiūra (19 tomas, b. l. 150, 151–153).

33. 2015 m. lapkričio 25 d. AB „Šiaulių bankas“ atsakyme Dėl informacijos pateikimo nurodyta, jog gautas M. G. priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas. Išanalizavus AB Šiaulių bankas pateiktą M. G. priklausančios banko sąskaitos išrašą, nustatyta, jog neteisėtai į sąskaitą pervesti 650 eurų išgryninti niekur nebuvo, nes pastarojo sąskaita buvo užblokuota banko darbuotojų įtariant, jog vykdomas sukčiavimas (19 tomas, b. l. 155–157).

34. 2015 m. lapkričio 11 d. iš AB „Swedbank“ atsakyme Dėl informacijos pateikimo nurodyta, jog gautas J. G.-Z. priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas ir prisijungimų prie nukentėjusiosios J. G.-Z. banko sąskaitos, naudojantis AB „Swedbank“ interneto banku, išrašas. Išanalizavus pateiktą banko išrašą nustatyta, jog prie nukentėjusiosios J. G.-Z. elektroninės bankininkystės jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Prisijungimas atliktas 2015 m. lapkričio 3 d. 13.16.25 val. (19 tomas, b. l. 133).

35. 2015 m. lapkričio 10 d. AB Šiaulių bankas atsakyme Dėl informacijos pateikimo nurodyta, jog J. G.-Z. turimų sąskaitų išrašai ir prisijungimų prie sąskaitų IP adresai. Išanalizavus AB Šiaulių bankas pateiktą atsakymą, nustatyta, jog prie nukentėjusiosios prie J. G.-Z. elektroninės bankininkystės iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungta kartus: 2015 m. lapkričio 2 d. 13.34.00 val., 13.39.27 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungta: 2015 m. lapkričio 2 d. 14.19.39 val., 2015 m. lapkričio 3 d. 12.23.41 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungta: 2015 m. lapkričio 2 d. 16.43.24 val., iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungta: 2015 m. lapkričio 3 d. 09.47.58 val., 10.06.51 val., 10.17.39 val. (19 tomas, b. l. 139).

36. 2016 m. sausio 19 d. atsakyme dėl IP adresų priklausomybės nustatymo jungiantis į nukentėjusiosios J. G.-Z. AB Šiaulių bankas ir AB „Swedbank“ sąskaitas nurodyta, jog IP adresas (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu, jungiantis į nukentėjusiosios AB „Swedbank“ sąskaitą buvo priskirtas interneto prieigai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į nukentėjusiosios J. G.-Z. AB Šiaulių bankas sąskaitas jungtasi: iš IP adreso (duomenys neskelbtini) – priskirtas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), IP adreso (duomenys neskelbtini) – priskirtas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), IP adreso (duomenys neskelbtini) – priskirtas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (19 tomas, b. l. 200, 20 tomas, b. l. 1).

37. 2016 m. vasario 2 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme dėl IP adresų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kurių buvo vykdyti prisijungimai prie nukentėjusiosios J. G.-Z. elektroninės bankininkystės paskyrų, nurodyta, jog nustatyti 7 interneto paslaugų vartotojai, iš kurių vienas galimai vykdė neteisėtus prisijungus. Atlikus informacijos patikrinimo priemones gauta duomenų, kad neteisėti prisijungimai prie J. G.-Z. elektroninės bankininkystės paskyrų buvo vykdomi iš (duomenys neskelbtini), kur interneto prieiga įrengta L. R. vardu (20 tomas, b. l. 2–16).

38. 2016 m. kovo 25 d. atlikta krata (duomenys neskelbtini), kurios metu paimtas nešiojamasis kompiuteris „Packard Bell“ su įkrovikliu „Chicony“ (20 tomas, b. l. 19–24).

39. 2016 m. birželio 11 d. apžiūros protokole užfiksuota nešiojamojo kompiuterio „Packard Bell“ Z5WGM (S/N: Packard Bell) standžiojo atminties disko informacijos išrašo (LTEC specialisto išvada Nr. 11Š-87(16)) apžiūra. Nustatyta, jog naudojantis minėtu kompiuteriu J. G.-Z. vardu buvo atliktos neteisėtos finansinės operacijos (20 tomas, b. l. 31–32).

40. 2016 m. vasario 4 d. prokuroro nutarimu susipažinti su dokumentais (informacija) gauti tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių išklotinės (minėtais tel. Nr. naudojosi asmenys, neteisėtai prisijungę prie nukentėjusiosios J. G.-Z. AB Šiaulių bankas elektroninės bankininkystės) ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių išklotinė (minėtu tel. Nr. naudojosi asmuo, 2015 m. lapkričio 3 d. apgaule išviliojęs iš J. G.-Z. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis) (20 tomas, b. l. 41–42).

41. 2016 m. balandžio 28 d. atlikta tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinių analizė. Išanalizavus tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinę (minėtu tel. Nr. naudojosi asmuo, 2015 m. lapkričio 3 d. apgaule išviliojęs iš J. G.-Z. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis), nustatyta, jog SIM kortelė su telefono numeriu 860(duomenys neskelbtini) buvo dėta į mobiliųjų telefono įrenginius, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (naudotas nusikalstamos veikos padarymo metu). Minėtas telefono numeris nusikalstamos veikos metu veikė Marijampolės mieste, jungdamasis prie judriojo ryšio operatoriaus bazinės stoties, kurios veikimo zonoje yra Marijampolės pataisos namai. Pagal telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių ir SMS suvestinę nustatyta, jog minėtas tel. Nr. veikė tik 2015 m. lapkričio 2 d. Užfiksuoti tik 9 kontaktai, visais jais abonentas jungėsi tik prie dviejų „Omnitel“ operatoriaus bokštelių, kurių veikimo zonoje yra Marijampolės pataisos namai. Šis abonentas kontaktavo tik su operatoriaus paslaugomis trumpaisiais numeriais, bei naudojosi interneto paslaugomis. Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo dėtas į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (naudotas jungiantis prie elektroninės bankininkystės). Pagal telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių ir SMS suvestinę nustatyta, jog minėtas tel. Nr. veikė 2015 m. spalio 22 d., 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 4 d. Užfiksuoti tik 11 kontaktų, visais jais abonentas jungėsi tik prie vieno „Tele2“ operatoriaus bokštelio, kurio veikimo zonoje yra Marijampolės pataisos namai. Šis abonentas kontaktavo tik su operatoriaus paslaugomis trumpaisiais numeriais. Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo dėtas į du telefono aparatus, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (naudotas jungiantis prie elektroninės bankininkystės). Pastebėtina, jog visi šie trys abonentai buvo naudojami su tais pačiais telefonų aparatais, todėl tikėtina, jog jais galėjo naudotis tie patys asmenys, atliekantys bausmę Marijampolės pataisos namuose. Pagal telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių ir SMS suvestinę nustatyta, jog šis abonentinis numeris veikė laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. Užfiksuoti 3080 kontaktai su įvairiais abonentais. Abonentas veikimo laikotarpiu jungėsi prie operatoriaus „Tele2“ bokštelių Šiauliuose, Šiaulių r., bet daugiausiai prie bokštelių esančių Kuršėnuose ar aplink juos. Pagal gautą atsakymą dėl priklausomybės, šis abonentas yra išankstinio apmokėjimo paslauga „Pildyk“, ši kortelė aktyvi nuo 2014 m. balandžio 13 d. Tyrimo metu nustatyta, jog 2015 m. vasario 10 d. administracine tvarka baustas D. K. nurodė šį tel. Nr., kaip savo naudojamą (20 tomas, b. l. 44–45).

42. 2015 m. lapkričio 11 d. priimtas nutarimas daryti poėmį iš M. G. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Poėmio metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-E1081T“, IMEI (duomenys neskelbtini), su „Tele2 Pildyk“, SIM kortele (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Asus“, IMEI (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) su įdėtomis „Bitė Labas“ SIM kortele (duomenys neskelbtini) ir „Tele2 Pildyk“ SIM kortele (duomenys neskelbtini). Atlikta minėtų telefonų ir SIM kortelių apžiūra (20 tomas, b. l. 63–65, 70–78).

43. 2016 m. balandžio 18 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog iš D. R. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia302“, IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus minėto telefono apžiūrą nustatyta, jog įeinančių kontaktų sąraše yra kontaktų be pavadinimų. Įeinančių kontaktų sąraše užfiksuoti tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuos D. R. buvo įvardijusi 2016 m. balandžio 18 d. apklausos metu, teigdama, jog iš šių tel. Nr. jai skambino P. R. (20 tomas, b. l. 83–93).

44. 2016 m. balandžio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog V. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „CAT“, IMEI (duomenys neskelbtini). Minėto telefono apžiūros metu užfiksuotos SMS žinutės iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi I. V. Žinučių tekste matomi nurodymai, ką daryti su neteisėtai pervestais nukentėjusiajai J. G.-Z. priklausančiais pinigais (20 tomas, b. l. 98–109).

45. 2016 m. birželio 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog D. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), su „Pildyk“ SIM kortele (duomenys neskelbtini) (20 tomas, b. l. 111–113).

46. 2016 m. birželio 3 d. apžiūros protokole užfiksuota mobilaus ryšio telefono „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), su „Pildyk“ SIM kortele (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), apžiūra (20 tomas, b. l. 114–118).

47. 2016 m. lapkričio 24 d. „Top Sport“ atsakyme nurodyta, jog virtuali sąskaita (duomenys neskelbtini) priklauso N. L.. Minėta aplinkybė patvirtina, jog V. P., vykdydamas I. V. nurodymus (I. V. į V. P. telefoną parašė SMS žinutę, nurodydamas 20 eurų persiųsti pagal kodą (duomenys neskelbtini)), 2015 m. lapkričio 3 d. 13.40 val. į N. L. virtualią sąskaitą (duomenys neskelbtini) nusiuntė 20 eurų (20 tomas, b. l. 126–132).

48. BK 182 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – šios baudžiamojo įstatymo normos dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Kartu pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį, pranešdamas neteisingus, fiktyvius duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Tolesni kaltininko veiksmai su tuo turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

49. Kaltinamasis M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme iš esmės visas aplinkybes, nurodytas kaltinime dėl banko sąskaitos numerio davimo M. U., kurio atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-885/2018 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. liepos 11 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pripažino, tačiau jis nurodė nežinojęs, jog pinigai buvo gauti sukčiavimo būdu dalyvaujant organizuotoje grupėje. Be kita ko, nurodė nepažinojęs nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų, o būtent: V. V., kurio atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-409/2023 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023 m. birželio 2 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, I. V., kurio atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-885/2018 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. liepos 11 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, P. R., kurio atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-885/2018 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. liepos 11 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, D. R., kurios atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-885/2018 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. liepos 11 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, D. K., kurio atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-648-1002/2017 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2017 m. rugpjūčio 7 d. priimtas baudžiamasis įsakymas.

50. Sukčiavimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje, inkriminuojamas tuo atveju, kai grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatytus požymius. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotų ar turi skirtingą vaidmenį. Įstatyme nustatytų organizuotos grupės požymių turinys yra atskleidžiamas kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje. Teismų praktikoje pasakyta, kad organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-1073/2019). Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimo siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K109-746/2017, 2K-1-719/2020). Bet kuriuo atveju, darant išvadas dėl organizuotos grupės požymių, būtina įvertinti visas aplinkybes, padedančias atskleisti bendrininkų organizuotumo laipsnį (lygį), nusikaltimų planavimą, bendrininkų pasiskirstymą vaidmenimis.

51. Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2009). Apie tai, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, ir kad tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais, pasisakyta ir naujesnėje kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-339/2010, 2K-10/2012, 2K-599-976/2015, 2K-7-70-895/2018). Tai, kad asmuo dalyvavo ne visose iš grupei inkriminuotų veikų, bendravo tik su atskirais grupės nariais ir nepažinojo kiekvieno grupės nario, nėra teisinė kliūtis pripažinti tokio asmens dalyvavimo organizuotoje grupėje fakto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-51-788/2021). Pagal teismų praktiką nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017).

52. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad darant su sukčiavimu elektroninėje erdvėje susijusias nusikalstamas veikas, neteisėtai (apgaule) buvo įgyjami nukentėjusiojo asmens elektroninės mokėjimo priemonės duomenys, kuriais pasinaudojant (šiais neteisėtai įgytais duomenimis) bei pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuojant kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungiama prie internetinės bankininkystės sistemos ir atliekamos neteisėtos finansinės operacijos, pervedant pinigus iš nukentėjusiojo banko sąskaitos į savo ar nusikaltimo bendrininkų sąskaitas, ir taip apgaule įgyjamas svetimas turtas arba pasikėsinama jį įgyti. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nusikalstamos veikos metu asmenys, tuo metu atlikinėjantys bausmę pataisos namuose, be kita ko, kurių atžvilgiu pagal atskirus epizodus kitose baudžiamosiose bylose priimti ir šiuo metu įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai (baudžiamasis įsakymas), skambino nukentėjusiajai bei panaudoję apgaulę, iš jos išviliojo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. Pažymėtina, jog greta šių asmenų veikė asmenys, ieškantys sąskaitų, į kurias buvo pervedinėjami neteisėtu būdu įgyti pinigai, taip pat asmenys, kurie grynino, surinko ir perdavė organizuotos grupės nariams neteisėtai įgytas pinigines lėšas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šių nusikalstamų veikų centrinė figūra, tai yra asmuo, kuris koordinavo, davė nurodymus ką kam daryti – V. V., kurio atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-409/2023 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023 m. birželio 2 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šis asmuo duodavo nurodymus surasti sąskaitas, aprūpindavo priemonėmis daryti nusikalstamas veikas, taip pat reguliavo įgytų pinigų paskirstymą, pasitelkiant ir asmenis esančius laisvėje. Pastarųjų padarytų nusikaltimų mechanizmas akivaizdžiai suponuoja išvadą apie šių asmenų organizuotą veikimą siekiant galutinio tikslo – apgaule užvaldyti svetimą turtą.

53. Taigi, įvertinus aplinkybių, įrodymų visumą, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji bendrininkavimo organizuota grupe požymiai yra akivaizdūs: dalyvių skaičius, susitarimas daryti nusikalstamas veikas, aukštas veiklos organizuotumo lygis, vaidmenų pasiskirstymas. Dalyvavimas organizuotos grupės veikloje pasireiškė tuo, jog tiksliai tyrimo nenustatytu laiku I. V. ir M. U., kurių atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-885/2018 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. liepos 11 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir kuris yra įsiteisėjęs, atliekantys laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, paprašyti nusikalstamos veikos organizatoriaus V. V., kurio atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-409/2023 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023 m. birželio 2 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir kuris yra įsiteisėjęs, surasti banko sąskaitas, į kurias būtų pervesti nusikalstamu būdu įgyti pinigai, veikdami pagal V. V. nurodymus, atliko prašomus veiksmus – I. V. V. V. pateikė V. P. AB „Swedbank“ sąskaitos duomenis, o M. U. – M. G. AB Šiaulių bankas sąskaitos duomenis. Po to 2015 m. lapkričio 2 d. tiksliai nenustatytu laiku, bausmę Marijampolės pataisos namuose atliekantis ikiteisminio tyrimo nenustatytas vykdytojas, iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, paskambino į J. G.-Z. telefoną ir apgaule įtikino J. G.-Z. su AB „Swedbank“ ir AB Šiaulių bankas sudaryti elektroninio prisijungimo prie turimų sąskaitų šiose kredito įstaigose sutartis, po to J. G.-Z. sudarė elektroninės bankininkystės sutartis su AB Šiaulių bankas, AB „Swedbank“ ir 2015 m. lapkričio 2 d. ne vėliau, kaip iki 13.34 val., padiktavo savo AB Šiaulių bankas sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis, o 2015 m. lapkričio 3 d. nenustatytam vykdytojui, paskambinus iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, IMEI (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), padiktavo AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantis tyrimo metu nenustatytas vykdytojas neteisėtai įgijo J. G.-Z. elektroninės bankininkystės duomenis, skirtus prisijungti prie jos AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir AB Šiaulių bankas sąskaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuos perdavė tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui ir P. R., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, kuris neteisėtai įgytus AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės duomenis 2015 m. lapkričio 3 d. telefoninio pokalbio metu perdavė D. R., kuri 2015 m. lapkričio 3 d. 13:16:25 val. pasinaudojo nešiojamuoju kompiuteriu „Packard Bell“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiama interneto prieiga, įrengta (duomenys neskelbtini), IP (duomenys neskelbtini), ir panaudodama svetimus (J. G.-Z.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, atliko neteisėtą finansinę operaciją: 2015 m. lapkričio 3 d. 13.16 val. iš J. G.-Z. priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į P. R. nurodytą, V. P. priklausančią AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1150 eurų, po to V. P. pagal I. V. nurodymus, į jo AB „Swedbank“ sąskaitą pervestus 1150 eurų per du kartus išgrynino 2015 m. lapkričio 3 d. laikotarpiu nuo 14.16 val. iki 14.37 val. AB „Swedbank“ bankomate, (duomenys neskelbtini), iš kurių 60 eurų pasiliko sau, likusius perdavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o tyrimo metu nenustatytas organizuotos grupės narys, neteisėtai įgijęs J. G.-Z. AB Šiaulių bankas elektroninės bankininkystės duomenis, 2015-11-03 pasinaudojo mobiliojo ryšio telefonu, su interneto prieiga, ir panaudodamas svetimus (J. G.-Z.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, atliko neteisėtą finansinę operaciją: 2015 m. lapkričio 3 d. 09:56:01 val. iš J. G.-Z. priklausančios AB Šiaulių bankas sąskaitos į M. G. priklausančią AB Šiaulių bankas sąskaitą pervedė 650 eurų, po to M. G., M. U. nurodymu, pasikėsino išgryninti į jo banko sąskaitą neteisėtai pervestus pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes AB Šiaulių bankas darbuotojai įtardami, jog vykdomas sukčiavimas, užblokavo M. G. AB Šiaulių bankas sąskaitą. Taigi, organizuotos grupės veikla buvo intensyvi, jos narius siejo tvirti, netrumpalaikiai ryšiai, grupės narių bendri veiksmai buvo gerai suplanuoti ir suderinti.

54. Esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmai buvo svarbūs ir tarpusavyje susiję siekiant bendro nusikalstamo tikslo – apgaule įgyti svetimą turtą. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės – jų padarymo laikotarpis, būdas, mechanizmas, kiekvieno kaltininko konkretūs veiksmai vykdant savo užduotį, šių veikų išankstinis suplanavimas ir kitos svarbios aplinkybės patvirtina kaltinamųjų veikimą pavojingesne bendrininkavimo forma – organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis).

55. Minėta, jog kaltinamasis M. G. iš dalies pripažindamas savo kaltę nurodė, jog jam nebuvo žinoma pinigų kilmė. Šie kaltinamojo parodymai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Akivaizdu, kad byloje kaltinamasis nesako tiesos apie realų psichinį santykį su veika, savo poelgio tikslus ir motyvus, todėl subjektyviesiems veikos sudėties požymiams nustatyti naudojami kiti duomenys, kuriais remiantis fiksuojami objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Tik palyginus nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, užfiksuotus byloje, su kaltinamojo bei liudytojų parodymais, galima padaryti išvadą apie subjektyviuosius požymius. Tai yra bylos duomenys patvirtina, jog M. G. su M. U. bendravo dar iki nusikalstamos veikos padarymo, jam buvo žinoma, kad M. U. atlieka laisvės atėmimo bausmę, kad skambina jam iš pataisos namų ir prašo sąskaitos, kad padėtų išgryninti pinigus, kai pats M. G., būdamas ne kartą teistas ir atlikęs laisvės atėmimo bausmes, puikiai supranta, jog laisvės atėmimo vietoje yra labai ribotos galimybės disponuoti legaliomis piniginėmis lėšomis, tai yra asmuo neabejotinai suprato gaunamų pinigų kilmę, kad jie įgyti neteisėtu būdu. Taip pat, kaip ir minėta, pagal teismų praktiką nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan. Pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai.

56. Pažymėtina, jog kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2009). Kadangi pagal teismų praktiką organizuotoje grupėje visi nariai laikomi vykdytojais, iš kaltinimo pašalintinos nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį ir su tuo susijusios faktinės aplinkybės.

57. Kaltinamojo M. G. veiksmai dėl sukčiavimo nukentėjusiosios J. G.-Z. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti ir perduoti teismui pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.). Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), kaltinamasis pasikėsino įvykdyti veikdamas organizuota grupe, sąmoningai, veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamas M. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), padarė ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 3 d., o nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja šio BK straipsnio redakcija, pasisakytina dėl BK pakeitimų įtakos kaltinamųjų teisinei padėčiai.

58. Kaip minėta, kaltinamojo M. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti ir jie buvo perduoti teismui pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.). Vadovaujantis 2023 m. balandžio 27 d. priimtu BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-1925, jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą įstatymu Nr. XIV-1925 išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį; jeigu baudžiamoji byla iškelta dėl veikos, padarytos iki 2023 m. birželio 1 d., tačiau pagal įstatymu Nr. XIV-1925 išdėstytą atitinkamą BK straipsnį ši veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ši byla nutraukiama remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

59. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

60. Nuo 2023 m. birželio 1 d. baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą organizuotoje grupėje numatyta BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023-04-27 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir už šio nusikaltimo padarymą numatytą ne tik tokia pati laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė, bet ir alternatyvi bausmė – bauda. Taigi, šis straipsnio pakeitimas švelnina kaltinamojo padėtį, todėl veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023-04-27 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

61. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

62. Kaltinamasis M. G., veikdamas organizuotoje grupėje, pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 3 dalis (2023-04-27 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Iš byloje pateikto nuteistųjų registro duomenų išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, paskutinį kartą 2022 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios nėra atlikęs. Nedirbantis, deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi. Išrašas iš Antstolių informacinės sistemos registro patvirtina, jog jo atžvilgiu yra užvesta ne viena vykdomoji byla, išieškomos nesumokėtos baudos administracinių nusižengimų bylose, kitos skolos. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į Psichikos sveikatos centro įskaitą ar jame gydęsis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikiant organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

63. Pažymėtina, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, akcentuojant tai, jog kaltinamasis sistemingai darė nusikalstamas veikas, paskutinės laisvės atėmimo bausmės neatlikęs, nedirbantis, jo atžvilgiu priverstine tvarka išieškoma ne viena pinginė suma, darytina išvada, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurio terminas nustatytinas mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.

64. Šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrinimo su 2022 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme klausimas nesprendžiamas, kadangi teismas neturi aiškių duomenų apie neatliktos bausmės dalį.

65. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi kaltinamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 17 d. nutartimi palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria kaltinamajam M. G. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas suėmimo terminas – 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 15 d. Kaltinamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikintina.

66. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. 23.20 val. iki šioje baudžiamojoje byloje įsiteisės teismo nuosprendis ir bus pradėtas vykdyti.

67. Nukentėjusioji J. G.-Z. pareiškė 1150 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (19 tomas, b. l. 94-96). Ši žala atsirado dėl tyčinių kaltinamojo M. G., nuteistųjų V. V., P. R., D. R., I. V. ir M. U. veiksmų. Ieškinys pagrįstas byloje esančia medžiaga. Nukentėjusioji J. G.-Z. yra mirusi. Padaryta žala mirusiosios turtinių teisių perėmėjui D. B. priteistina solidariai iš kaltinamojo M. G. bei nuteistojo V. V., nuteisto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, nuteistųjų P. R., D. R., I. V. ir M. U., nuteistų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu.

68. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

69. Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gruodžio 15 d. pažyma Nr. APD-2023-1704 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje M. G. susidarė 493,33 Eur išlaidų, todėl prašoma šią sumą priteisti valstybės naudai (2 tomas, b. l. 50–56).

70. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba M. G. buvo teikiama ne jo, o teismo iniciatyva, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo, bei įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, turto neturi), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme, netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (2023-04-27 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam M. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti M. G. suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. 23.20 val. iki jos panaikinimo dienos, tai yra iki šioje baudžiamojoje byloje įsiteisės teismo nuosprendis ir bus pradėtas vykdyti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. G. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Nukentėjusiosios J. G.-Z. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti J. G.-Z. turto paveldėtojui D. B. 1150 eurų solidariai iš M. G., nuteisto V. V., nuteisto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, nuteistųjų P. R., D. R., I. V. ir M. U., iš kurių žala priteista Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.