Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Tarnyba su ieškovo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Tarnybos pozicija grindžiama tokiais esminiais atsikirtimais:

2.1. Žemės sklypas P. Ž. buvo išnuomotas sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Nuomoti valstybinę žemę asmenys lengvatine tvarka gali tik tuo atveju, jeigu nuosavybės teise turi žemės sklype esančius pastatus, kurių eksploatacijai yra būtinas sklypas (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 28 punktas).

2.2. Pagal Taisyklių 8 ir 45 punktus Tarnyba, prieš pakeisdama nuomos sutartį, privalo įsitikinti, ar nuomos sutartis yra tinkamai vykdoma ir sklypas naudojamas statiniams eksploatuoti. Tarnyba 2017 m. liepos 7 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad žemės sklypas nenaudojamas pagal tą paskirtį, kuriai buvo išnuomotas, ir neliko pastatų, kuriems eksploatuoti sklypas buvo išnuomotas. Taigi Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo pakeisti Nuomos sutartį.

2.3. Ieškovas yra praleidęs Rašto apskundimo terminą 17 mėnesių. Pagrindo atnaujinti šį terminą nėra, todėl ieškovo reikalavimas panaikinti Raštą turėtų būti atmestas remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi.

II. Teismo posėdžio metu bylos šalių teiktų papildomų paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

5. Byloje nustatyta, kad 2000 m. sausio 17 d. P. Ž. ir Vilniaus apskrities viršininkas pasirašė Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 5, pagal kurią P. Ž. 99 metams buvo išnuomotas valstybei priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6-7). Nuomos sutarties sudarymo metu žemės sklype buvo P. Ž. ir jo suoktinei D. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausę statiniai: pašarų virtuvė ir kiemo rūsys (el. b. l. 108).

6. 2004 m. vasario 2 d. P. Ž. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašydamas leisti parduoti jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklype esančius statinius (el. b. l. 107). Vilniaus apskrities viršininko administracijai 2004 m. vasario 18 d. išdavus pažymą Nr. P-02-27-197, P. Ž., jo sutuoktinė D. Ž. ir UAB „Pergas“ 2004 m. vasario 24 d. pasirašė Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį (el. b. l. 8-12). Pagal šią sutartį UAB „Pergas“ įsigijo nuosavybės teise žemės sklypo nuomos teisę, kylančią iš Nuomos sutarties, ir sklype buvusius pastatus, nuosavybės teise priklausiusius P. Ž. ir jo sutuoktinei. Remiantis nuosavybės teisių perleidimo faktu ir UAB „Pergas“ 2004 m. rugsėjo 23 d. prašymu, 2004 m. spalio UAB „Pergas“ ir Vilniaus apskirties viršininko administracija 2004 m. lapkričio 10 d. pasirašė Susitarimą Nr. K01/2004-1536, kuriuo buvo pakeista Nuomos sutartis – UAB „Pergas“ perleista žemės sklypo nuomos teisė (el. b. l. 20).

7. Dėl sutikimo parduoti žemės sklype esančius statinius UAB „Pergas“ į Vilniaus apskrities viršininko administraciją kreipėsi 2008 m. spalio 23 d. (el. b. l. 113). Vilniaus apskrities viršininko administracija sutikimą išdavė 2008 m. lapkričio 14 d., o 2018 m. lapkričio 19 d. UAB „Pergas“ perleido nuosavybės teisę į žemės sklype buvusius statinius UAB „Elrenas“ (el. b. l. 15–18, 114). Į valstybės įgaliotą instituciją dėl Nuomos sutarties pakeitimo UAB „Elrenas“ nesikreipė, tačiau, gavusi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. lapkričio 10 d. sutikimą, perleido nuosavybės teisę į ginčo statinius pagal 2010 m. vasario 10 d. pasirašytą Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovui V. Š. (el. b. l. 22–26, 119).

8. Tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad 2013 m. nugriovė žemės sklype buvusį pastatą. Tą, anot ieškovo, lėmė prasta pastato būklė ir aplinkybė, kad jame rinkdavosi asocialūs asmenys. Be to, teikdamas paaiškinimus, ieškovas pažymėjo, kad pastato būklė buvo prasta jau jo pirkimo metu.

9. Ieškovas prašymą pakeisti Nuomos sutartį Tarnybai pateikė 2017 m. gegužės 22 d. (el. b . l. 117). Atsižvelgiant į šį prašymą, Tarnybos Vilniaus skyriaus įgalioti darbuotojai 2017 m. liepos 7 d. patikrino žemės sklypą ir tą pačią dieną surašytame Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-427 (toliau – Aktas) nurodė, kad žemės sklypas yra nenaudojamas, apaugęs žolėmis ir krūmais, o sklype yra išlikę apgriuvę pastato pamatai ir grindinys (el. b. l. 126–129).

10. 2017 m. liepos 11 d. raštu Nr. 49SFN-1562(14.49.104) Tarnybos Vilniaus miesto skyrius informavo ieškovą, kad jo 2017 m. gegužės 22 d. prašymas pakeisti Nuomos sutartį netenkinamas atsižvelgiant į Akte nurodytas aplinkybes (el. b. l. 53–54). Pakartotinį prašymą pakeisti Nuomos sutartį Tarnybai ieškovas pateikė 2018 m. birželio 25 d. (el. b. l. 118). Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. 49SFN-1689(14.49.104) pranešė ieškovui, kad jo prašymas netenkinamas ir kad apie Tarnybos sprendimą jis buvo informuotas Raštu (el. b. l. 119–120). Dėl šio sprendimo ieškovas 2018 m. rugpjūčio 6 d. padavė skundą Tarnybai (el. b. l. 27–29).

11. Išnagrinėjusi nurodytą ieškovo skundą, Tarnyba 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 1SS-1826-(7.5.) pranešė ieškovui, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. liepos 11 d. raštas Nr. 49SFN-1689(14.49.104) turėtų būti skundžiamas tiesiogiai teismui (el. b. l. 30–31). Skundą dėl pastarojo Tarnybos rašto ieškovas 2018 m. spalio 5 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-4834-1047/2018 ieškovo skundą atsisakė priimti kaip teismingą bendrosios kompetencijos teismui.

12. Su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Tarnybos 2018 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 1SS-1826-(7.5.) ir įpareigoti Tarnybą pakeisti Nuomos sutartį, ieškovas į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi 2018 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-37993-592/2018, ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumu, ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Pakartotinai į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi 2018 m. gruodžio 20 d. – ieškovui pašalinus pradinio ieškinio trūkumus buvo iškelta ši civilinė byla.

13. Iškėlus nagrinėjamą civilinę bylą, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2019 m. vasario 5 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-125-(14.49.2.), kuriuo nutarė laikyti Nuomos sutartį pasibaigusia dėl to, kad UAB „Pergas“ yra likviduota (el. b. l. 130).

14. Byloje pareikštu patikslinu ieškiniu ieškovas prašo panaikinti ne tik Raštą, bet ir Įsakymą. Ginčas tarp ieškovo ir Tarnybos yra kilęs dėl to, ar Tarnyba pagrįstai atsisakė pakeisti Nuomos sutartį, o vėliau priėmė sprendimą laikyti Nuomos sutartį pasibaigusia. Apibendrintai galima teigti, kad ginčo esmę sudaro besiskirianti šalių pozicija dėl to, ar sprendžiant žemės sklypo nuomininko pakeitimo klausimą yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su tuo, ar žemės sklype esantys (buvę) statiniai buvo (yra) tinkamai eksploatuojami.

15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas skundžia du Tarnybos priimtus sprendimus, dėl abiejų reikalavimų pasisakytina atskirai.

Dėl valstybinės žemės nuomos ginčo atveju

16. Pareikštu ieškiniu ieškovas siekia, kad jam ne aukciono tvarka būtų išnuomotas valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis sklypas, kaip nurodyta prieš tai, pagal Nuomos sutartį iš pradžių buvo išnuomotas P. Ž., o vėliau UAB „Pergas“. Atsižvelgęs į tai, savo interesą dėl sklypo nuomos ieškovas bandė įgyvendinti kreipdamasis į Tarnybą, kad būtų pakeista Nuomos sutartis. Bylos šalių pozicijos dėl klausimo, ar yra materialiosios teisinės sąlygos ieškovui nuomoti žemės sklypą lengvatine tvarka, yra skirtingos. Išnagrinėjus bylą iš esmės, darytina išvada, kad pagrįsta yra Tarnybos pozicija.

17. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovas be pagrindo teigia, jog Nuomos sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip ilgalaikės nuomos sutartis (emphyteusis). Sudarant Nuomos sutartį, ilgalaikės nuomos institutas tuometu galiojusiuose teisės aktuose nebuvo įtvirtintas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybė ir P. Ž. objektyviai negalėjo sudaryti tokio sandorio. Be to, nei Nuomos sutarties sudarymo metu, nei vėliau valstybės ir savivaldybės turto nuomą reglamentavusiuose ir reglamentuojančiuose teisės aktuose nebuvo ir nėra nustatyta galimybė sudaryti sutartį dėl valstybės turto (įskaitant žemę) ilgalaikės nuomos.

18. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas P. Ž. lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, buvo išnuomotas, kadangi sklypas buvo užstatytas jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiais pastatas (Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymo (1999 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. VIII-1297 redakcija) 7 straipsnio 2 dalis). Taigi teisė į valstybinės žemės nuomą P. Ž. buvo suteikta, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinius, t. y. juos eksploatuoti. Ieškovas laikosi iš esmės nemotyvuotos pozicijos, kad teisė valdyti žemės sklypą pagal Nuomos sutartį P. Ž. ir vėlesniems statinių savininkams buvo suteikta besąlygiškai visam nuomos terminui (99 metams).

19. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad teisė nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams garantuojama visą statinių saugaus naudojimo laikotarpį, bet tik tuo atveju, jeigu savininkai tinkamai įgyvena savo nuosavybės teisę, t. y. statinius eksploatuoja ir prižiūri, kad šie galėtų būti naudojami pagal jų paskirtį. Dėl to statinių faktinis buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype yra būtina sąlyga tokios valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį kasacinėje byloje Nr. 3K-3-74/2014, 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį kasacinėje byloje Nr. e3K-3-425-421/2017; 2018 m. balandžio 13 d. nutartį kasacinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018; 2019 m. vasario 7 d. nutartį kasacinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019).

20. Be to, tuo atveju, kai valstybinė žemė buvo išnuomota siekiant eksploatuoti turimus statinius, pasikeitus statinių teisėtiems valdytojams, žemės nuomos santykių pasikeitimo sąlygas ir tvarką nustato CK atitinkamos normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį kasacinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013). Vadinasi, kai ieškovas kreipėsi į Tarnybą dėl Nuomos sutarties pakeitimo, t. y. valstybinės žemės nuomos teisinių santykių modifikavimo, Tarnyba ieškovo prašymą turėjo spręsti vadovaudamasi tuo metu aktualiomis CK ir kitų teisės aktų, reglamentavusių valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka, nuostatomis. Atitinkamai Tarnyba turėjo prievolę patikrinti, ar ieškovas turi teisę prašomu būdu išsinuomoti valstybinės žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 62 punktą). Dėl to ieškovas nepagrįstai teigia, kad Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo klausimo dėl Nuomos sutarties pakeitimo (žemės sklypo išnuomojimo ieškovui) spręsti atsižvelgdama į tai, ar sklype esantys statiniai yra tinkami eksploatuoti.

21. Esminė teisės lengvatine tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypą sąlyga, kaip minėta, - tinkamų eksploatuoti statinių buvimas sklype (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas (2015 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-2132 redakcija), Taisyklių (2014 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 1156 redakcija) 30.5 punktas).

22. Byloje nustatyta, kad žemės sklype buvusį nuosavybės teise iš UAB „Elrenas“ įsigytą statinį ieškovas nugriovė 2013 m. Ieškovo kreipimosi į Tarnybą metu žemės sklype buvo išlikę tik apgriuvę pastato pamatai ir grindinys. Dabar situacija, kaip galima spręsti iš ieškovo paaiškinimų, nėra pasikeitusi. Tokie faktiniai duomenys leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad statiniais, kurių eksploatavimui P. Ž., o vėliau UAB „Pergas“, buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas, ieškovas tinkamai nesirūpino, jų neprižiūrėjo ir nesiėmė priemonių jiems išsaugoti. Kartu tai reiškia, kad ieškovas statinių nenaudojo pagal tikslinę paskirtį. Antra vertus, pastebėtina, kad, kaip galima spręsti iš ieškovo atsakymų teismo posėdžio metu, žemės sklype buvęs pastatas galėjo būti netinkamas eksplotuoti jau 2010 m. vasario 10 d., kai jį iš UAB „Elrenas“ įsigijo ieškovas (CPK 185 straipsnis).

23. Esant tokiai situacijai, Tarnyba pagrįstai atsisakė pakeisti Nuomos sutartį, t. y. išnuomoti žemės sklypą ieškovui. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams, jeigu jie netinkamai prižiūri jiems priklausančius statinius ir pastarieji tampa netinkami naudoti pagal paskirtį, nėra garantuojama teisė nuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 29 punktas). Kaip galima spręsti iš ieškovo paaiškinimų, įsigytais statiniais jis nesirūpino, nes susidūrė su turtinio pobūdžio sunkumais. Ši aplinkybė objektyviai negali būti vertinama kaip pateisinanti ieškovo neveikimą ir sudaranti pagrindą nukrypti nuo imperatyvių teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Antra vertus, ieškovas, prieš nuspręsdamas įsigyti iš UAB „Elrenas“ ginčo statinius, turėjo įvertinti ne tik pastarųjų būklę, bet ir savo finansines galimybes įsigytu turtu tinkamai pasirūpinti.

24. Aplinkybės, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. (31)-1.2-3888 pranešė UAB „Pergas“, jog neprieštarauja, kad įmonė žemės sklype statytų naujus statinius ar rekonstruotų esamus, ir kad Tarnyba iki ieškovas kreipėsi dėl Nuomos sutarties pakeitimo netikrino, ar Nuomos sutartis tinkamai vykdoma, negalėjo sukurti ieškovui teisėto lūkesčio, kad jam iš tiesų bus ne aukciono tvarka išnuomotas žemės sklypas, kad jis galėtų jame statyti kitus statinius ar vykdyti kitokią veiklą. Valstybinės žemės nuomą reglamentuojančios teisės normos aiškiai apibrėžia valstybinės žemės ne aukciono būdu sąlygas. Ieškovas negalėjo jų nesuprasti ir įgytų pagrįstų lūkesčių, jog imperatyviųjų teisės normų nesilaikymas sukurs jam teisėtus padarinius – teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą lengvatinėmis sąlygomis, nors tam nėra būtinų formaliųjų sąlygų (pagal analogiją žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį kasacinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, 23 ir 43 punktai).

25. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad nėra materialiųjų sąlygų tenkinti ieškovo Tarnybai pareikšto reikalavimo dėl žemės sklypo išnuomojimo ne aukciono tvarka. Nagrinėjama situacija susidarė iš esmės dėl ieškovo klaidos vertinant žemės sklypo nuomos sąlygų teisinę reikšmę. Nutardamas įsigyti žemės sklype buvusį pastatą, prieš tai neįvertinęs ir neįsitikinęs, ar toks pastatas gali būti naudojamas pagal paskirtį, vėliau nesiimdamas veiksmų pastatui išsaugoti, bet jį sunaikindamas, ieškovas be pagrindo tikėjosi, kad jam bus suteikta galimybė lengvatine – ne aukciono – tvarka nuomotis žemės sklypą ir jame vykdyti ūkinę veiklą (pvz., statyti kitus statinius). Vis dėlto tokios aplinkybės neužkerta kelio ieškovui siekti išsinuomoti žemės sklype įprasta tvarka – aukcione pasiūlius didžiausią sklypo nuomos kainą.

26. Kaip nepagrįstas atmestinas ir ieškovo reikalavimas panaikinti Įsakymą. Nustačiusi, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal paskirtį, Tarnyba, laikydamasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, privalėjo nutraukti Nuomos sutartį.

Dėl ieškovo kreipimosi į teismą momento reikšmės

27. Tarnyba nepagrįstai teigia, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą skųsti Tarnybos atsisakymą pakeisti Nuomos sutartį.

28. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

29. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, 33 punktas).

30. Klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 65 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovas į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl Nuomos sutarties pakeitimo pirmą kartą kreipėsi 2017 m. gegužės 22 d. Apie sprendimą netenkinti jo prašymo Tarnybos Vilniaus miesto skyrius informavo ieškovą 2017 m. liepos 11 d. raštu. Pastarojo sprendimo ieškovas neskundė nei neteismine tvarka, nei teismui. Antrą analogišką prašymą dėl Nuomos sutarties pakeitimo ieškovas Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikė 2018 m. birželio 25 d. – praėjus metams po pirmojo kreipimosi. Nepaisant to, Vilniaus miesto skyrius ir į pakartotinį ieškovo prašymą pateikė atsakymą, t. y. prašymą išnagrinėjo iš esmės.

32. Aplinkybę, kad ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs vieno mėnesio terminą iš dalies lėmė ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus netinkamas veikimas Rašte per klaidą nurodant klaidingą priimto sprendimo apskundimo tvarką. Skundą dėl Rašto Tarnybai ieškovas pateikė 2018 m. rugpjūčio 8 d. ir, gavęs Tarnybos atsakymą, kreipėsi į teismą. Nors ieškovas pagal nustatytas aplinkybes operatyviai nesiėmė veiksmų, kad gintų savo interesus, tačiau, įvertinus pačios Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja objektyvios priežastys atsisakyti suteikti ieškovui galimybę ginčyti Tarnybos atsisakymą pakeisti Nuomos sutartį. Juolab, kad šis klausimas yra susijęs su konkrečiu ieškovo materialiniu interesu. Taip pat pastebėtina, kad Tarnyba atsiliepime į ieškinį ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą be pagrindo kvalifikuoja kaip ieškinio senaties terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.