- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-510-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00567-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Versmių statyba“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Administratoriai LT“
- Kategorijos
- 2.6.8.2Viešoji sutartis
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versmių statyba“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2348-772/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versmių statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Administratoriai LT“, atstovaujančiai bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Vevira“, dėl pardavimo rezultatų patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Versmių statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Administratoriai LT“, teismo prašė patvirtinti turto, nurodyto 2018 m. gruodžio 8 d. skelbime laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“, pardavimą įvykusiu bei įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo įforminti pirkimo - pardavimo sutartį.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, vykdydama BUAB „Vevira“ administratorės funkcijas, 2018 m. gruodžio 8 d. dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė parduodanti už didžiausią pasiūlytą kainą eilę reikalavimų į skolų išieškojimą iš trečiųjų asmenų. Ieškovė pažymėjo, jog viešo pardavimo skelbime buvo nurodyta, kad priimti viešai pateiktą ofertą galima per 10 dienų.
3. Ieškovė nurodė, jog ji ofertą priėmė ir tai patvirtino atsakovės nurodytu būdu. Pasibaigus nustatytam ofertos priėmimo terminui, atsakovė paskelbė, kad ieškovės įmonė pasiūlė didžiausią kainą, tačiau kitą dieną informavo, jog papildo pateiktą ofertą naujais siūlymais. Ieškovė akcentavo, kad nauja oferta buvo pateikta jau po ieškovės išreikštos valios ofertą priimti ir po oferento nustatyto termino pabaigos. Ieškovė pažymėjo, kad su naujos ofertos sąlygomis nesutiko bei pareikalavo įforminti įvykusį reikalavimo teisių pirkimą - pardavimą, tačiau atsakovė į šį reikalavimą niekaip nereagavo.
4. Ieškovės vertinimu, jos teisės buvo pažeistos, kadangi pagal patvirtintas akceptu ofertas nauji siūlymai negali būti teikiami, nes nauja oferta negalima po termino, akceptuoti jau pateiktą, pabaigos. Ieškovė pažymėjo, kad ofertos pakeitimas buvo galimas tik iki jos termino pabaigos, o kadangi tokio siūlymo nebuvo, oferuoti tą patį siūlymą nupirkti reikalavimus pakartotinai kitomis sąlygomis – negalima. Ieškovė nurodė, jog po ofertoje nustatyto termino pabaigos oferta negali būti keičiama, o teikiama iš naujo gali būti tik, jeigu ji neakceptuota arba akceptantas atsisako pasirašyti sudarytą sutartį. Ieškovė akcepto neatšaukė, o sutarties sąlygas tinkamai priėmė, todėl atsakovės paskelbta nauja oferta yra neteisėta ir nedelsiant atšauktina.
Šalies argumentai
5. Atsakovė UAB „Administratoriai LT“ su ieškiniu nesutiko, prašė: jo netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; pripažinti ieškovės UAB „Versmių statyba“ ieškinio pareiškimą kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti jai 5 000 Eur dydžio baudą, 50 proc. šios sumos (2 500) įpareigojant sumokėti atsakovei.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodė, jog yra BUAB „Vevira“ bankroto administratorė. Paaiškino, jog 2018 m. gruodžio 3 d. BUAB „Vevira“ kreditorių komitetas neišieškotas reikalavimo teises į R. S., R. S. ir P. P. bei reikalavimo teises, kylančias civilinėje byloje Nr. 2A-639-440/2018, nutarė pardavinėti laisvame pardavime už ne mažesnę nei 3 200 Eur kainą, apie pardavimą skelbiant respublikinėje spaudoje. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. gruodžio 8 d. laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskelbtas pranešimas apie BUAB „Vevira“ parduodamas reikalavimo teises, siūlant teikti pasiūlymus su kainomis.
7. Atsakovė pažymėjo, jog: 1) 2018 m. gruodžio 18 d. ieškovė UAB „Versmių statyba“, atstovaujama vadovo I. R., pateikė pasiūlymą nupirkti reikalavimo teises už 4 010 Eur kainą; 2) 2018 m. gruodžio 18 d. UAB „Emu group“, atstovaujama vadovo I. R., pateikė pasiūlymą nupirkti reikalavimo teises už 4 410 Eur kainą; 3) 2018 m. gruodžio 18 d. UAB „Emu group“, atstovaujama vadovo I. R., pateikė pasiūlymą nupirkti reikalavimo teises už 3 410 Eur kainą; 4) 2018 m. gruodžio 17 d. fizinis asmuo I. R. pateikė pasiūlymą nupirkti reikalavimo teises už 3 310 Eur; 5) 2018 m. gruodžio 14 d. UAB „Romiris“, atstovaujama vadovo I. R., pateikė pasiūlymą nupirkti reikalavimo teises už 3 210 Eur kainą; 6) UAB „RS Logistics“, atstovaujama vadovo R. S., pateikė pasiūlymą nupirkti reikalavimo teises už 3 300 Eur kainą.
8. Atsakovė nurodė, jog 2018 m. gruodžio 19 d. pranešimu informavo pasiūlymus teikusius asmenis apie gautą gausų pasiūlymų kiekį ir paragino pagerinti savo pasiūlymus, siekiant įsigyti reikalavimo teises. Atsakovė pažymėjo, jog: 1) 2018 m. gruodžio 21 d. UAB „RS Logistics“, atstovaujama vadovo R. S., pateikė sutikimą gerinti pasiūlymą ir nupirkti reikalavimo teises už 4 050 Eur kainą; 2) 2018 m. gruodžio 21 d. UAB „RS Logistics“, atstovaujama vadovo R. S., pateikė sutikimą gerinti pasiūlymą ir nupirkti reikalavimo teises už 6 700 Eur kainą; 3) 2018 m. gruodžio 21 d. fizinis asmuo I. R. pateikė sutikimą gerinti pasiūlymą ir nupirkti reikalavimo teises už 6 610 Eur; 4) 2018 m. gruodžio 21 d. fizinis asmuo I. R. pateikė sutikimą gerinti pasiūlymą ir nupirkti reikalavimo teises už 6 800 Eur kainą.
9. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. sausio 2 d. BUAB „Vevira“, atstovaujama UAB „Administratoriai LT“ įgalioto asmens, (kaip pardavėjas) ir fizinis asmuo I. R. (kaip pirkėjas) sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį už bendrą 6 800 Eur kainą, kaip buvo nurodyta 2018 m. gruodžio 21 d. I. R. antrą kartą pagerintame pasiūlyme.
10. Atsakovė pabrėžė, kad 2019 m. sausio 2 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis nėra nuginčyta nei ginčijama, ji yra galiojanti ir visa apimtimi įvykdyta, todėl net teismui tenkinus ieškinio reikalavimą, toks teismo sprendimas yra objektyviai neįvykdomas todėl, kad nei atsakovė, nei BUAB „Vevira“ neturi reikalavimo teisių nuosavybės ir negali antrą kartą sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutarties.
11. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovės UAB „Versmių statyba“, UAB „Emu group“, UAB „Romiris“, kurių vadovu yra I. R., ir fizinio asmens I. R., su kuriuo buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, teikti kainų pasiūlymai buvo suderinti tarpusavyje, nes visi pasiūlymų tiekėjai veikė per tą patį asmenį – I. R.. I. R. 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė net du sutikimus gerinti kainos pasiūlymą; šis faktas neginčijamai rodo, jog I. R. niekada nepripažino, jog tarp BUAB „Vevira“, atstovaujamos atsakovės, ir ieškovės yra susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo po 2018 m. gruodžio 18 d. ieškovės pasiūlymo pateikimo. Ieškovės vadovo elgesys rodo, kad jam buvo aišku, jog po 2018 m. gruodžio 19 d. atsakovės pranešimo toliau tęsėsi derybos dėl reikalavimo teisių pardavimo ir pačios ieškovės vadovas tokiose derybose toliau dalyvavo, teikė pagerintus pasiūlymus.
12. Atsakovė pažymėjo, jog skelbime aiškiai įvardijo, kad ketina parduoti reikalavimo teises ir tik pasiūlė visiems suinteresuotiems asmenims teikti kainos pasiūlymus, tačiau nei skelbime, nei vėlesniuose pranešimuose nebuvo atsakovės įsipareigojimo parduoti reikalavimo teises ir/ar sudaryti reikalavimo teisių pardavimo sutartį su bent vienu iš pasiūlymus teikusių asmenų. Ieškovė neturėjo jokio teisėto pagrindo tikėtis, kad būtent su ja bus sudaroma reikalavimo teisių perleidimo sutartis.
Atsiliepimas
13. Atsakovė nurodė, kad ieškovė negalėjo nežinoti, jog reikalavimo teises parduoda ribotos komercinės veiklos ir atsakomybės bankrutuojantis juridinis asmuo, kurios bankroto administratorius gina viešąjį interesą ir privalo siekti bei užtikrinti maksimalią bankrutuojančios bendrovės turto (reikalavimo teisių) perleidimo sandorio naudą įmonei ir jos kreditoriams.
14. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nesąžiningai, ne pagal jų paskirtį naudojasi civilinio proceso instrumentais, reikšdama ieškinį, turėdama vienintelį tikslą – nesąžiningai sumažinti už reikalavimo teises ieškovės vadovo I. R. sumokėtą kainą. Tokiu elgesiu ieškovė, atstovaujama I. R., siekia dirbtinai sukurti 2019 m. sausio 2 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimo ir restitucijos taikymo pagrindus, galiausiai perimant reikalavimo teises ieškovės 2018 m. gruodžio 18 d. pasiūlyme nurodyta 4 010 Eur kaina, kuri yra net 2 790 Eur mažesnė nei 2019 m. sausio 2 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovės vadovo I. R. sumokėta kaina. Toks ieškovės elgesys pripažintinas piktnaudžiavimu turimomis civilinėmis procesinėmis teisėmis. Atsakovė teigė, kad I. R., veikdamas asmeniškai ir per savo atstovaujamus ir valdomus juridinius asmenis UAB „Versmių statyba“, UAB „Emu group“, UAB „Romiris“, nuo pat paskelbimo apie reikalavimo teisių pardavimą elgėsi nesąžiningai. Tas pats asmuo I. R. asmeniškai ir per tris jo valdomus juridinius asmenis teikė panašios vertės kainos pasiūlymus, neturėdamas tikslo tarpusavyje sąžiningai konkuruoti, o tik užsitikrinti, kad valdytų pasiūlymus skirtingomis kainomis; I. R. per jo valdomą bendrovę UAB „Versmių statyba“ nesąžiningai veikė ir teikdamas 2018 m. gruodžio 19 d. pretenziją, kuria pareiškė nesutinkantis su atsakovės pranešimu dėl pasiūlymų gerinimo. Toks jo elgesys vertintinas tik kaip akivaizdus nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas turimomis procesinėmis teisėmis, kadangi jis pats asmeniškai net du kartus teikė sutikimą pagerinti pasiūlymą dėl reikalavimo teisių įsigijimo. I. R. asmeniškai pripažino reikalavimo teisių pardavimo procedūrą tinkama ir teisėta, pasirašė ir visa apimtimi įvykdė 2019 m. sausio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, jos neginčijo, tačiau per savo valdomą juridinį asmenį UAB „Versmių statyba“ pareiškė ieškinį dėl reikalavimo teisių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Taigi ieškovė reiškė ieškinį suvokdama, kad objektyviai ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas negali būti vykdomas, nes nei atsakovė, nei BUAB „Vevira“ nebeturi reikalavimo teisių nuosavybės ir negali antrą kartą sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutarties su ieškove, o naujasis reikalavimo teisių savininkas yra ieškovės vadovas I. R.. Atsakovė pažymėjo, kad I. R. valdomos ir atstovaujamos ieškovės reiškiamas ieškinys negali būti vertinamas niekaip kitaip, kaip tik akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovės UAB „Versmių statyba“ ieškinį atsakovei UAB „Administratoriai LT“ dėl 2018 m. gruodžio 8 d. dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos ofertos patvirtinimo ir įpareigojimo per 30 dienų terminą sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį atmetė; priteisė į valstybės biudžetą iš UAB „Versmių statyba“ 8,30 Eur pašto išlaidų atlyginimui.
16. Teismas nurodė, kad viešąja oferta nelaikomi skelbimai spaudoje apie parduodamas ar perkamas prekes, reklaminiai skelbimai ir pan., ginčo atveju – kreditoriaus reikalavimo teises, kadangi jie dažniausiai nėra pakankamai apibrėžti ir kiekvienu atveju sutarčiai sudaryti reikalingos papildomos šalių derybos. Teismas vertino, jog tokie skelbimai paprastai laikytini tik siūlymu teikti ofertą; būtent tokio turinio skelbimą ir pateikė atsakovė 2018 m. gruodžio 8 d. dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Teismas pabrėžė, kad viešame skelbime vartojama sąvoka pateikti pasiūlymus, jame nėra duomenų apie reikalavimo teisės dydį, apie reikalavimo teisės perleidimo sumą, todėl laikytina, kad skelbimo autorius planavo sutartį su būsimu pirkėju sudaryti ateityje. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, kad skelbimas kartu buvo ir viešoji oferta, kuri neatšaukiama.
17. Teismas nurodė, kad faktiškai nereikalaujama, kad apie viešosios ofertos (pasiūlymo) atšaukimą sužinotų visi asmenys, kadangi pakanka, jog apie tai sužinotų tie asmenys, kurie pateikė savo pasiūlymus. Atsakovei pasiūlymus dėl reikalavimo teisės įsigijimo pateikė tretieji asmenys (materialine prasme), kurių vardu, kaip atstovas, veikė I. R., jis taip pat veikė ir kaip fizinis asmuo su savo pasiūlymu, todėl ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl atsakovės veiksmų po skelbimo dienraštyje nelaikytinos nauja oferta ir jai netaikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 169 straipsnio 2 dalies nuostatos.
18. Teismas akcentavo, kad ieškovės atstovas, gerai žinodamas su viešąja oferta susijusias nuostatas, nors ir nepritardamas atsakovės veiksmams dėl naujo pasiūlymo, tačiau veikdamas kitų trečiųjų asmenų (materialine prasme) interesais, tęsė derybas su atsakove, nors privalėjo būti aktyviu teisinių santykių dalyviu, gindamas atstovaujamosios (ieškovės) interesus. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas (kaip fizinis asmuo) ne tik išreiškė pritarimą naujam atsakovės pasiūlymui, bet ir pateikė pastarajam galutinį pasiūlymą, padidindamas kainą už reikalavimo teisių pardavimą iki 6 800 Eur; po to (jau kaip fizinis asmuo) sudarė su atsakove Reikalavimo perleidimo sutartį. Teismas vertino, kad ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovei, turi prisiimti visas iš savo atstovo veiksmų kylančias pasekmes – būtent ieškovė, veikdama per atstovą, dėl pastarojo netinkamų veiksmų, neteko teisės į ieškinio patenkinimą. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovo, kaip fizinio asmens, sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis yra ne tik galiojanti, kol nėra nuginčyta, bet ir turinti ją sudariusioms šalims įstatymo galią, o atsakovės turto pardavimo procedūra buvo atlikta operatyviai, skaidriai ir nepažeidžiant CK 6. 171 straipsnio nuostatų.
19. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju būsimi pirkėjai pateikė pasiūlymus, kurių vertė buvo didesnė nei pradinė turtinių teisių pardavimo kaina, todėl pripažino, kad atsakovė turėjo neginčijamą teisę siūlyti minėtiems pirkėjams pagerinti savo pasiūlymus (ką keli iš jų ir padarė, įskaitant ieškovės atstovą I. R.). Teismas vertino, kad atsakovės atstovas nepadarė jokio pažeidimo, susijusio su gautu kreditorių įpareigojimu, todėl nėra ir teisinio pagrindo išvadai, jog buvo pažeistas kreditorių komiteto posėdžio sprendimas dėl reikalavimo teisių perleidimo. Teismas pažymėjo, kad kreditorių komiteto 2018 m. gruodžio 3 d. posėdžio sprendimu buvo nustatytas tik terminas, kada pradėti vykdyti pardavimo procedūrą pagal gautus pirkėjų pasiūlymus, įpareigojant bankroto administratorių sudaryti su didžiausią kainą pasiūlysiu pirkėju pirkimo - pardavimo sutartį.
20. Teismas konstatavo, kad atsakovė pateikė viešosios ofertos sąlygas atitinkantį pasiūlymą visiems potencialiems pradiniams pirkėjams, o ieškovė, pasiūlydama už turtą (kaip reikalavimo teisės perleidimą) didžiausią kainą (4 010 Eur), tačiau po to atmesdama 2018 m. gruodžio 19 d. atsakovės pasiūlymą, nelaikytina akceptavusia ofertą (t. y. toks ieškovės UAB „Versmių statyba“ elgesys negali būti pripažintas akceptu CK 6.173 straipsnio prasme). Teismas darė išvadą, kad vertinant tarp atsakovės ir pradinę didžiausią pasiūlymą pateikusios ieškovės susiklosčiusią faktinę situaciją, negalima konstatuoti, jog tarp šalių buvo apsikeista oferta ir akceptu. Teismas vertino, kad ginčo atveju šalys išreiškė valią – ketinimą pasirašyti reikalavimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį ateityje. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog vien 2018 m. gruodžio 8 d. skelbimo dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ atveju, ieškovei pasiūlius geriausią pradinę pirkimo kainą už turtinės teisės perleidimą, atsakovė turi būti įpareigota pasirašyti ir sudaryti pagal tokios kainos pasiūlymą pirkimo - pardavimo sutartį, kadangi, iš 2018 m. gruodžio 3 d. kreditorių komiteto protokolo ir kitų minėtų dokumentų turinio akivaizdžiai matyti, jog nustačius pasiūlymų teikimo laimėtoją, su juo dar tik galės būti sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis ateityje.
21. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pažymėjo, jog tai, kad nepasitvirtino ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, savaime nereiškia, kad pastaroji, pateikdama šį procesinį dokumentą, elgėsi nesąžiningai, t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė atsakovės prašymą skirti ieškovei baudą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
22. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) prašo pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti turto, nurodyto atsakovės 2018 m. gruodžio 8 d. skelbime laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“, pardavimą įvykusiu bei įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo įforminti pirkimo - pardavimo sutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
22.1. Laikraštyje pateiktas skelbimas realizavo kreditorių komiteto valią pateikti viešą ofertą, tai pavedant atlikti bankrutuojančią įmonę administruojančiam subjektui. Ieškovė ofertą priėmė 2018 m. gruodžio 18 d. ir tai patvirtino atsakovės nurodytu būdu – pateikdama jai akceptą, tačiau atsakovė, pažeisdama neatšauktinos ofertos sąlygas bei kreditorių komiteto nustatytus reikalavimus, pasibaigus kreditorių nustatytam pardavimo laikui, informavo, kad ieškovė pasiūlė didžiausią kainą, tačiau pasiūlymą turi pagerinti. Nauja oferta buvo pateikta jau po ieškovės išreikštos valios akceptuoti pateiktą neatšaukiamą ir neatšauktą iki nurodyto termino pabaigos ofertą bei po BUAB „Vevira“ kreditorių komiteto sprendimu nustatyto 10 dienų termino padavimui pabaigos. Ieškovė, gavusi naują ofertą (kuria nebuvo tikslinamos jokios naujos parduodamo turto savybės, susitarimo parduoti esmė ar pardavėjos skelbime išreikšta valia sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį pagal jau pateiktą pasiūlymą pirkti), su ja nesutiko bei atsakovės pareikalavo įforminti įvykusį reikalavimo teisių pirkimą - pardavimą, tačiau atsakovė į tai niekaip nereagavo. 2019 m. sausio 2 d. atsakovė sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį tomis pačiomis sąlygomis, kaip tai buvo nurodyta 2018 m. gruodžio 8 d. skelbime; buvo įvykdytas kreditorių komiteto sprendimas, tačiau jau pasibaigus pateiktos ofertos ir kreditorių nustatytam pardavimo laikui.
22.2. Pateikta oferta buvo apibrėžta (atsakovė pateikė pasiūlymą sudaryti sutartį – parduoti turtą – konkrečiai apibrėžtas reikalavimo teises; pirkėjams buvo suteikta pakankama informacija apie parduodamą turtą bei jo vertę). Buvo aiškus ir oferento ketinimų rimtumas – buvo akivaizdu, kad atsakovė turi konkretų ketinimą sudaryti sutartinius santykius ir suvokia, jog, priėmus jos pasiūlymą, tokie santykiai atsiras – bus sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kurią sudaryti įpareigojo parduodančio subjekto kreditoriai, nustatydami, kad turto pardavimui (sutarties sudarymui) yra skirtas konkrečiai apibrėžtas 10 dienų terminas. Ieškovė laiku ir tinkamai iki viešai nurodyto pasiūlymo nupirkti reikalavimo teises pabaigos ofertą priėmė ir apie tai informavo atsakovę. Atsakovė akceptą gavo ir neneigia, kad akceptą gavo tinkamai ir laiku. Patvirtinus ofertą akceptu iki nustatyto ofertos termino pabaigos, laikoma, kad šalys susitarė dėl esminių sąlygų bei sutartis laikoma sudaryta. Ofertos akceptavimas sukelia sutarties sudarymo teisines pasekmes; pagal patvirtintas akceptu ofertas nauji siūlymai negali būti teikiami, nes nauja oferta negalima po termino akceptuoti jau pateiktą pabaigos; pateikta oferta nebuvo nei atšaukta, nei papildyta, tada dar kartą oferuoti tą patį siūlymą nupirkti reikalavimus pakartotinai tomis pačiomis ar kitomis sąlygomis įstatymas draudžia; po ofertoje nustatyto termino pabaigos oferta negali būti keičiama, o teikiama iš naujo gali būti tik jeigu ji neakceptuota arba akceptantas atsisako pasirašyti sudarytą sutartį. Ieškovė akcepto neatšaukė ir sutarties pasirašyti neatsisakė. Šiuo atveju oferta ir akceptas laikytini įvykusiais, jie buvo aiškūs, aiškiai išreikšta dėl jų valia, o ieškovė ir atsakovė susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų ikisutartiniame etape (jokios kitos sąlygos dėl pirkimo - pardavimo nebuvo nei nustatomos, nei pildomos ar keičiamos). Reikalavimas padidinti kainą jau po įvykusio susitarimo nelaikytinas nei derybomis, nei siūlymu susitarti dėl pasiekto susitarimo įgyvendinimo.
22.3. Paskelbta nauja oferta yra neteisėta, nes atsakovė neturėjo teisės nei atsisakyti sudaryti sutartį pagal kreditorių nurodytą ofertos turinį, nei pratęsti nurodyto pardavimo termino, nei vykdyti naują pardavimą. Kreditoriai įpareigojo atsakovę parduoti reikalavimą nurodytomis sąlygomis ir per nustatytą laiką; kreditorių komiteto sprendimas nebuvo ginčijamas, nėra pakeistas ar panaikintas. Atsakovės teiktas pasiūlymas „gerinti siūlymus“ buvo nesąžiningas; juo atsakovė nekeitė skelbime nurodytos informacijos apie parduodamą turtą, o motyvavimas „kreditorių interesais“ yra niekinis ir neteisėtas. Atsakovė siekė kainos didinimo ne kreditorių, o savo interesais, kadangi visas gautas mokėjimas tenka administravimo atlyginimui sumokėti, atsakovė siekė gauti kuo didesnę asmeninę naudą.
22.4. Ieškovė nesutiko su sąlygų pakeitimu, kadangi laikė ir laiko save pirkimo nugalėtoja, nes tinkamai ir laiku akceptavo ofertą, pasiūlydama didžiausią kainą. Ieškovė nedalyvavo ir neketino dalyvauti tolesniuose atsakovės veiksmuose, apie tai aiškiai pareiškė ir įspėjo atsakovę, kad kreipsis teisinės gynybos, jeigu sutartis su ja nebus sudaryta. Ieškovė savo akcepto neatšaukė ir su nauja oferta nesutiko.
22.5. Kaip savarankiškas fizinis asmuo pasiūlymą teikė ieškovės vadovas, tačiau tai darė savęs nesiedamas su ieškovės teisėmis ar pareigomis; jis turėjo asmeninį suinteresuotumą perleidžiamo reikalavimo įgijimui. I. R., kaip fizinio asmens, dalyvavimas negali pakeisti ar panaikinti ieškovės teisių ar jos pozicijos dėl nesutikimo su atsakovės neteisėtais veiksmais. Ieškovė ir I. R. yra skirtingi asmenys, turintys skirtingą subjektiškumą, teises ir pareigas; tai, kad vienas yra kito vadovu, nepreziumuoja interesų konflikto buvimo. Ieškovės vadovas siekia apginti ieškovės teises, kad ji įformintų sutartį naudingesnėmis sąlygomis. Be to – dalyvauti I. R. pirkime teisė nebuvo niekaip apribota, tokių ribojimų nenustatė nei įstatymas, nei oferento nurodytos sąlygos. I. R. sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis niekaip neįtakoja ieškovės teisių pažeidimo, nes ji buvo sudaryta po, o ne prieš atsakovės 2018 m. gruodžio 19 d. išplatintą laišką, kuriuo atsakovės atsisakė su ieškove sudaryti sutartį.
22.6. Bylą nagrinėjęs teisėjas turi sąsajų su atsakove, jos atstovais ar kitaip turi suinteresuotumą bylą išspręsti atsakovės naudai, todėl jis turėjo nusišalinti, o nenusišalinęs sudarė byloje sąlygas neteisėtai teismo sudėčiai atsirasti. Teismo sprendimo motyvai neatitinka nei įstatymo, nei byloje surinktų įrodymų, yra niekiniai ir nepagrįsti, profesionaliu požiūriu – nekvalifikuoti.
Atsiliepimas
23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Administratoriai LT“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog įgyvendindama kreditorių susirinkimo nutarimą, vykdė įprastinį turto pardavimą, siekdama maksimalios naudos kreditoriams. Pažymėjo, jog laikraštyje paskelbtame skelbimo tekste niekaip nebuvo galima įžvelgti ieškovės minimos ofertos, kadangi skelbime buvo aiškiai įvardyta, jog ketinama parduoti reikalavimo teises ir pasiūlyta visiems suinteresuotiems asmenims teikti savo kainos pasiūlymus, t. y. skelbimo turinys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė įsipareigojo pasirašyti reikalavimo teisių perleidimo sutartį su kaina per nustatytą 10 dienų terminą pasiūliusiu subjektu. Ieškovė klaidingai vertina ofertos sampratą, be to – savo pateiktame pasiūlyme bankroto administratorės išspausdintą tekstą laikraštyje vadino „pateiktu siūlymu“, o ne oferta; taip pat nurodė, kad „siūlo sumokėti“, o ne akceptuoja. Atsakovė pažymėjo, kad siekiant maksimalios naudos kreditoriams, 2018 m. gruodžio 19 d. pranešimu buvo informuoti visi pasiūlymus teikę asmenys apie gausų pasiūlymų kiekį ir jiems buvo pasiūlyta pagerinti savo pasiūlymus – atsakovė siekė parduoti BUAB „Vevira“ turtą už maksimalią kainą ir, vykdydama įmonės turto pardavimą, nepadarė žalos įmonei ir jos kreditoriams, priešingai – gynė įmonės ir jos kreditorių interesus, taip pat ir viešąjį interesą. Atsakovė pažymėjo, jog 2019 m. sausio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo ginčyta, yra galiojanti, šios sutarties pagrindu jau yra atliekami procesiniai veiksmai dėl reikalavimo teisių perėmėjo pakeitimo civilinėse bylose; dėl nurodytų priežasčių atsakovė vertino, jog ieškovė šiuo atveju piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, be to – siekia asmeninės ekonominės naudos BUAB „Vevira“ kreditorių sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
25. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
26. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 3 d. BUAB „Vevira“ kreditorių komiteto posėdyje pirmuoju klausimu buvo svarstyta dėl reikalavimo teisių pardavimo. Bankroto administratorės UAB „Administratoriai LT“ įgaliotas asmuo G. T. kreditorių komiteto posėdžiui šiuo darbotvarkės klausimu pateikė nutarimo projektą: BUAB „Vevira“ neišieškotas reikalavimo teises į R. S., R. S., P. P. bei reikalavimo teises, kylančias civilinėje byloje Nr. 2A-639-440/2018, pardavinėti laisvame pardavime, apie pardavimą skelbiant respublikinėje spaudoje. Pardavimą vykdyti 10 dienų nuo skelbimo paskelbimo. Reikalavimo teises parduoti už ne mažesnę nei 3 200 Eur sumą. Per nustatytą terminą negavus geresnio pasiūlymo – išvardintas reikalavimo teises parduoti UAB „Romiris“ už 3 200 Eur sumą. „Už“ pateiktą nutarimą projektą balsavo kreditorių komiteto kreditoriai (VĮ Turto bankas, VSDFV Šiaulių skyrius, V. T.), „prieš“ balsų negauta, tad buvo nutarta: BUAB „Vevira“ neišieškotas reikalavimo teises į R. S., R. S., P. P. bei reikalavimo teises, kylančias civilinėje byloje Nr. 2A-639-440/2018, pardavinėti laisvame pardavime, apie pardavimą skelbiant respublikinėje spaudoje. Pardavimą vykdyti 10 dienų nuo skelbimo paskelbimo. Reikalavimo teisę parduoti už ne mažesnę nei 3 200 Eur sumą. Per nustatytą terminą negavus geresnio pasiūlymo – išvardintas reikalavimo teises parduoti UAB „Romiris“ už 3 200 Eur sumą (b. l. 34–40).
27. 2018 m. gruodžio 8 d. dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo išspausdintas tokio turinio skelbimas: „Bankrutavusi BUAB „Vevira“ parduoda priteistas neišieškotas reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. 2-638-500/2005, Nr. 2A-973-790/2018, baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015 ir reikalavimo teises kylančias civilinėje byloje Nr. 2A-639-440/2018. Pasiūlymus įsigyti prašome pateikti per 10 dienų nuo skelbimo išspausdinimo dienos el. p. (duomenys neskelbtini) Informaciją teikia bankroto administratorius mob. (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 15, 33).
28. 2018 m. gruodžio 18 d. ieškovė UAB „Versmių statyba“ pateikė BUAB „Vevira“ pasiūlymą pirkti turtą, kuriame nurodė: „Vadovaujantis 2018 12 08 dienraštyje pateiktu siūlymu pirkti BUAB Vevira priteistas neišieškotas reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. 2-638-500/2005, Nr. 2A-973-790/2018, baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015, ir reikalavimo teises, kylančias civilinėje byloje Nr. 2A-639-440/2018, pareiškisme sutikimą minėtus reikalavimus nupirkti bendrai. Siūlome už visus reikalavimus sumokėti keturis tūkstančius dešimt eurų“ (b. l. 16, 41–44).
29. Savo pasiūlymus į 2018 m. gruodžio 8 d. dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdintą skelbimą pateikė ir kiti suinteresuoti asmenys: UAB „Emu group“, atstovaujama direktoriaus I. R., 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė pasiūlymą pirkti minėtas reikalavimo teises už 3 410 Eur (b. l. 45–48); UAB „RS Logistics“, atstovaujama direktoriaus R. S., 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė pasiūlymą pirkti minėtas reikalavimo teises už 3 300 Eur (b. l. 49–50); I. R. 2018 m. gruodžio 17 d. pateikė pasiūlymą pirkti minėtas reikalavimo teises už 3 310 Eur (b. l. 51–52); UAB „Romiris“, atstovaujama direktoriaus I. R., 2018 m. gruodžio 14 d. pateikė pasiūlymą pirkti minėtas reikalavimo teises už 3 210 Eur (b. l. 53–54).
30. Atsakovė 2018 m. gruodžio 19 d. pateikė pranešimą dėl pateikto pasiūlymo Nr. 18/12-19-03, kuriame nurodė, kad: 1) pasiūlymai pagal 2018 m. gruodžio 8 d. skelbimą buvo renkami 10 dienų nuo skelbimo paskelbimo dienos; 2) bankroto administratorius gavo daug pasiūlymų, siūlomos pirkimo kainos yra panašios; 3) esant panašioms pasiūlymų kainoms bei dėl to, jog bankroto administratorius siekia, kad BUAB „Vevira“ bankroto byloje būtų gautos maksimalios piniginės lėšos, kad įmonės kreditoriniai reikalavimai būtų padengti kiek galima didesne apimtimi, siūloma pagerinti teiktą pasiūlymą įsigyti priteistas neišieškotas reikalavimo teises, nurodant atsiskaitymo terminą; 4) pasiūlymų pagerinimus pateikti iki 2018 m. gruodžio 21 d. 12.00 val. elektroniniu paštu; 5) bankroto administratorius svarstys tik tuos pasiūlymų pagerinimus, pagal kuriuos bus pervestas piniginis 500 Eur įnašas į nurodytą BUAB „Vevira“ banko sąskaitą; 6) pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią kainą (oferta), tačiau atsisakius pasirašyti pagrindinę sutartį, visos sumos, pervestos į BUAB „Vevira“ sąskaitą, bus negrąžinamos, o užskaitomos kaip netesybos (b. l. 18, 55).
31. Ieškovė elektroniniu laišku atsakovei pareiškė prieštaravimą dėl ofertos pakeitimo, kuriame nurodė, kad laiku ir tinkamai iki skelbime nurodyto pasiūlymo nupirkti reikalavimo teises termino priėmė ofertą, ją akceptuodama; akcepto neketina atšaukti, sutarties sąlygas priėmė; nauja oferta, ieškovei akceptavus ofertą iki nustatyto ofertos termino pabaigos, yra neteisėta ir nedelsiant atšauktina; ieškovė reikalavo nedelsiant pasirašyti sudarytą sutartį, jeigu jos siūlyta kaina buvo didžiausia (b. l. 19).
32. Savo pagerintus pasiūlymus pateikė: UAB „RS Logistics“, atstovaujama direktoriaus R. S., nurodydama, kad reikalavimo teises siūlo pirkti už 4 050 Eur (b. l. 56–57); UAB „RS Logistics“, atstovaujama direktoriaus R. S., nurodydama, kad reikalavimo teises siūlo pirkti už 6 700 Eur (b. l. 58); I. R., nurodydamas, kad reikalavimo teises siūlo pirkti už 6 610 Eur (b. l. 59–60); I. R., nurodydamas, kad reikalavimo teises siūlo pirkti už 6 800 Eur (b. l. 61–62).
33. 2019 m. sausio 2 d. tarp BUAB „Vevira“ (kreditorės) ir I. R. (naujojo kreditoriaus) buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis 19/01/02-1, pagal kurią šalys susitarė, jog kreditorė neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia naujajam kreditoriui, o naujasis kreditorius perima iš kreditorės reikalavimo teises į priteistas ir likusias neišieškotas reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. 2-638-500/2005, Nr. 2A-973-790/2018, baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015 ir reikalavimo teises bei pareigas, kylančias civilinėje byloje Nr. 2A-639-440/2018 (b. l. 63–65).
Dėl ginčo esmės
34. CK 6.167 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Oferta gali būti adresuota konkrečiam asmeniui arba nenustatytam asmenų skaičiui (viešoji oferta) (CK 6.167 straipsnio 2 dalis). Viešąja oferta laikomas visiems skirtas pasiūlymas sudaryti sutartį, taip pat prekių pažymėtomis kainomis išdėstymas parduotuvės vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo pažadėjimas už tam tikrų veiksmų atlikimą (6.171 straipsnio 1 dalis).
35. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Oferta yra vienašalis sandoris, kuriuo siūloma sudaryti sutartį. Kad asmens veiksmai konkrečiu atveju būtų pripažįstami oferta, būtina tenkinti du ofertos turiniui keliamus reikalavimus: ofertos apibrėžtumą ir oferento ketinimų rimtumą (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ofertos apibrėžtumas reiškia, kad ofertoje išdėstytos esminės siūlomos sutarties sąlygos. Kitaip tariant, akceptantui gavus ofertą turi būti aišku, kas konkrečiai siūloma ir nereikėtų jokios papildomos informacijos. Antrasis ofertos požymis – oferento ketinimų rimtumas, reiškia, jog oferentas siūlo stoti ne į bet kokius, bet į sutartinius teisinius santykius ir suvokia arba turi suvokti, jog, priėmus pasiūlymą, tokie santykiai atsiras. Jei siūloma tik derėtis, toks siūlymas nesukelia tokių pačių teisinių pasekmių kaip oferta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009).
36. Kaip jau buvo nustatyta remiantis civilinės bylos medžiaga, 2018 m. gruodžio 3 d. BUAB „Vevira“ kreditorių komiteto posėdyje pirmuoju klausimu buvo svarstyta dėl reikalavimo teisių pardavimo. Kreditorių komitetas nutarė BUAB „Vevira“ neišieškotas reikalavimo teises į R. S., R. S., P. P. bei reikalavimo teises, kylančias civilinėje byloje Nr. 2A-639-440/2018, pardavinėti laisvame pardavime, apie pardavimą skelbiant respublikinėje spaudoje; pardavimą vykdyti 10 dienų nuo skelbimo paskelbimo; reikalavimo teisę parduoti už ne mažesnę nei 3 200 Eur sumą; per nustatytą terminą negavus geresnio pasiūlymo – išvardintas reikalavimo teises parduoti UAB „Romiris“ už 3 200 Eur sumą.
37. Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, 2018 m. gruodžio 8 d. dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo išspausdintas tokio turinio skelbimas: „Bankrutavusi BUAB „Vevira“ parduoda priteistas neišieškotas reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. 2-638-500/2005, Nr. 2A-973-790/2018, baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015 ir reikalavimo teises kylančias civilinėje byloje Nr. 2A-639-440/2018. Pasiūlymus įsigyti prašome pateikti per 10 dienų nuo skelbimo išspausdinimo dienos el. p. (duomenys neskelbtini). Informaciją teikia bankroto administratorius mob. (duomenys neskelbtini)“.
38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs dienraštyje paskelbto skelbimo turinį, konstatuoja, jog jis neatitinka ofertos turiniui keliamų reikalavimų – ofertos apibrėžtumo ir oferento ketinimų rimtumo. Minėtame skelbime nebuvo išdėstytos esminės siūlomos sutarties sąlygos; iš skelbimo turinio negalima daryti išvados, jog atsakovė išreiškė valią ir suvokė, kad gavus pasiūlymą dėl reikalavimo teisės įsigijimo, tarp jos ir siūlytojo susiklostys sutartiniai teisiniai santykiai. Minėtu skelbimu buvo siūloma tik teikti savo ketinamo įgyti turto kainos variantus, todėl skelbimas dienraštyje apie BUAB „Vevira“ išparduodamą turtą galėtų būti pripažintas oferta tik tuo atveju, jei atsakovė būtų pateikusi apibrėžtą pasiūlymą pirkti konkretų turtą už konkrečią nustatytą kainą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju buvo siūloma patiems pirkėjams teikti ofertas.
39. Ieškovė atsakovės viešą paskelbimą apie išparduodamą turtą vertino kaip viešąją ofertą, o savo pateiktą pasiūlymą kaip akceptą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su tokiu teisiniu šalių veiksmų vertinimu negalima sutikti. Atsakovės išspausdintas skelbimas apie išparduodamą įmonės turtą negali būti vertinamas kaip oferta, kadangi jame nebuvo nurodyta viena iš pagrindinių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo sąlygų – kaina. Atvirkščiai – atsakovė, pateikdama skelbimą, tikėjosi sulaukti galimų pirkėjų pasiūlymų (ofertų) pirkti įmonės turtą su nurodytomis kainomis ir kvietė derėtis, tam tikra prasme skelbė potencialių pirkėjų pasiūlymų konkursą. Skelbimo turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė viešai paskelbė, jog akceptuos didžiausią kainą pasiūliusio pirkėjo ofertą.
40. Ieškovė savo pasiūlymą pateikė 2018 m. gruodžio 18 d., kuriame nurodė: „Vadovaujantis 2018 12 08 dienraštyje pateiktu siūlymu pirkti BUAB Vevira priteistas neišieškotas reikalavimo teises civilinėse bylose Nr. 2-638-500/2005, Nr. 2A-973-790/2018, baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-851/2015, ir reikalavimo teises, kylančias civilinėje byloje Nr. 2A-639-440/2018, pareiškiame sutikimą minėtus reikalavimus nupirkti bendrai. Siūlome už visus reikalavimus sumokėti keturis tūkstančius dešimt eurų“.
41. Atsakovė 2018 m. gruodžio 19 d. pranešimu nurodė, kad pasiūlymai pagal 2018 m. gruodžio 8 d. skelbimą buvo renkami 10 dienų nuo skelbimo paskelbimo dienos, kad bankroto administratorius gavo daug pasiūlymų, siūlomos pirkimo kainos yra panašios; pažymėjo, jog esant panašioms pasiūlymų kainoms bei dėl to, kad bankroto administratorius siekia, jog BUAB „Vevira“ bankroto byloje būtų gautos maksimalios piniginės lėšos, kad įmonės kreditoriniai reikalavimai būtų padengti kiek galima didesne apimtimi, siūloma pagerinti teiktą pasiūlymą įsigyti priteistas neišieškotas reikalavimo teises, nurodant atsiskaitymo terminą. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą akcentavo, jog bankroto administratorius yra suinteresuotas sukaupti kiek įmanoma daugiau piniginių lėšų bankroto byloje, todėl, siekdama BUAB „Vevira“ turtą parduoti už maksimalią kainą ir matydama, kad reikalavimo teisei įsigyti yra ne vienas suinteresuotas subjektas, toliau vykdė BUAB „Vevira“ reikalavimo teisių pardavimą ir reikalavimo teises pardavė už maksimalią kainą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2018 m. gruodžio 3 d. BUAB „Vevira“ kreditorių komiteto posėdyje priimtą nutarimą dėl reikalavimo teisių pardavimo, sprendžia, kad kreditorių komiteto tikslas taip pat buvo siekis parduoti turtą už kuo didesnę kainą, todėl šiuo atveju teismas vertina, kad atsakovės pastangos bei veiksmai parduoti BUAB „Vevira“ turtą už maksimalią kainą, atitiko ne tik įmonės, bet ir kreditorių interesus.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje yra kilęs ginčas dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo bankroto byloje, todėl nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte numatyta, kad bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1K-286 „Dėl bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“ 6.4. punkte nustatyta, jog laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesai užbaigti per galimai trumpiausią laiką, nevilkinant proceso savo veiksmais ar neveikimu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė siekė BUAB „Vevira“ turtą parduoti už maksimalią kainą, todėl matydama, kad turtą įsigyti siekia ne vienas suinteresuotas subjektas, toliau vykdė įmonės turto pardavimą, taip gynė įmonės ir jos kreditorių interesus, siekdama kuo brangiau parduoti įmonės turtą.
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003). Bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu racionaliai panaudojami bankrutuojančios įmonės turtas ir lėšos ir pasiekiamas kuo maksimalesnis kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į viešojo intereso svarbą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės nurodyta pozicija, jog atsakovė dėjo visas pastangas, kad UAB „Vevira“ turtas būtų parduotas už maksimalią kainą, taip gindama ne tik įmonės, jos kreditorių interesus, bet ir viešąjį interesą.
44. Dėl ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos, jog bylą nagrinėjęs teisėjas turi sąsajų su atsakove, jos atstovais ar kitaip turi suinteresuotumą bylą išspręsti atsakovės naudai, todėl jis turėjo nusišalinti, o nenusišalinęs sudarė byloje sąlygas neteisėtai teismo sudėčiai atsirasti, pažymėtina, kad nurodyti argumentai nepagrįsti. Teismo sprendimo motyvai neatitinka nei įstatymo, nei byloje surinktų įrodymų, yra niekiniai ir nepagrįsti, profesionaliu požiūriu – nekvalifikuoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytieji ieškovės teiginiai yra neparemti jokiais leistinais įrodymais, vertintini kaip deklaratyvus todėl byloje nesant jokių duomenų dėl teisėjo šališkumo nėra tikslinga plačiau pasisakyti dėl apelianto argumentų, todėl ji atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
45. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti. Dėl kitų ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pažymėtina, kad jie yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui, todėl nėra tikslinga dėl jų pasisakyti.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Taigi, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Pažymėtina, kad atmetus apeliacinį skundą patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ( CPK 94, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.