Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos, Astos Vailionės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Centrinės perkančiosios organizacijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja prašo: 1) panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) 2024 m. spalio 8 d. priimtą sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT05 (toliau – Skundžiamas sprendimas); 2) mažinti atsakovės CPVA 2024 m. spalio 8 d. sprendime dėl pažeidimo Nr. IT05 nustatytą korekcijos dydį, jeigu nebūtų priimtas sprendimas šį sprendimą naikinti.

Pareiškėja skunde teigia, kad CPVA biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – Valstybės kontrolė arba Projekto vykdytojas) atžvilgiu priėmė 2024 m. spalio 8 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT05. Projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą „Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė – veiksmų programos auditas“, projekto Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025 (toliau – Projektas), įsigijo programinės įrangos nuomos paslaugas viešosios įstaigos Centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – CPO LT) valdomo elektroninio katalogo (toliau – Katalogas) modulyje „Programinės įrangos nuomos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ – dinaminės pirkimų sistemos (toliau – DPS) pagrindu atliko konkretų pirkimą Nr. CPO192075 (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2021 m. rugsėjo 16 d., Pirkimo Nr. 563490. Skelbimas apie Pirkimą 2021 m. rugsėjo 17 d. paskelbtas Europos Sąjungos (toliau – ES) leidinyje „Tenders electronic daily“, Pirkimo Nr. 2021/S 181-468480.

Skundžiamame sprendime nurodoma, kad įvykdžius Pirkimą, 2022 m. sausio 3 d. buvo sudaryta Pirkimo sutartis Nr. CPO192075/SU-1_2022 (toliau – Pirkimo sutartis) tarp Projekto vykdytojo ir tiekėjo UAB „Fortevento“ (toliau – Tiekėjas) dėl programinės įrangos nuomos, kurios Sutarties kaina – 13 762,64 Eur su PVM. Sutarties vertė, tenkanti Projektui ir susijusi su įtariamu pažeidimu – 2 752,52 Eur su PVM.

Atsakovė tarp dokumentų, kurie buvo įvertinti atliekant šio pažeidimo tyrimą, nurodo „Projekto vykdytojo 2023 m. birželio 1 d. raštą „Viešosios įstaigos CPO LT paaiškinimai“ reg. Nr. 1S-276/2023, kuriuo pateikti CPO paaiškinimai CPVA vykdant pažeidimo tyrimą dėl tapačių aplinkybių ir pirkimo kitame projekte“. CPVA Skundžiamame sprendime, kaip pati nurodo, kad įvertinusi Pirkimo dokumentus, CPO LT ir Projekto vykdytojo paaiškinimus, Pirkimo dokumentų rengimo aplinkybes, nurodytų teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, nustatė subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus: Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų C dalies „Konkretus pirkimas dinaminėje pirkimų sistemoje“ (toliau – Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygos) 4.5 p. numatė, kad kiekvienas DPS tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju (toliau – Reikalavimas) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją.

Pareiškėja nesutinka su Skundžiamu sprendimu. Atsakovė nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja padarė pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Reglamentas Nr. 1303/2013), nuostatas. Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtinta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui.

a. negalima riboti jungtinės veiklos ar subrangos nei apimties atžvilgiu (pvz., kiek daugiausia darbų gali būti pavesta atlikti subrangovams), nei subjektų skaičiumi (pvz., kiek daugiausia partnerių gali kartu pateikti pasiūlymą) .

b. galima reikalauti, kad perkančiosios organizacijos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis, tačiau toks ribojimas negali būti išreikštas abstrakčia procentine dalimi .

Tuo tarpu pareiškėja nustatė kokybinį subrangos ribojimą, t. y. pareiškėja ribojo tiekėjų, kurie jau yra nusprendę pateikti savarankiškus pasiūlymus Pirkime, galimybę pasitelkti vienas kitą subtiekėjais. Neteisingai kvalifikavus Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų 4.5 p. turinį, CPVA Skundžiamame sprendime taikė netinkamas VPĮ nuostatas.

Nagrinėjamu atveju aktualus VPĮ 88 straipsnio aiškinimas ir taikymas bei Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų 4.5 p. atitikties šiam straipsniui vertinimas, o ne VPĮ 49 straipsnio nuostatos, kaip kad Skundžiamame sprendime interpretuoja CPVA. Pirkimo paskelbimo metu (2021 metais) nei Pirkimui aktualios redakcijos VPĮ 88 straipsnis, nei Direktyvos 2014/24 nuostatos, nei šiuos teisės aktus aiškinantys dokumentai (Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) rekomendacijos) ir teismų praktika nenumatė, kad Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų 4.5 p. nustatytas subrangos ribojimas būtų uždraustas. Priešingai, Pirkimo sąlygų rengimo metu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje, kuri pagrįsta pagal analogiją taikant Direktyvos 2014/25 79 straipsnio 3 dalį, buvo pasakyta, kad tam tikrais atvejais gali būti leidžiamas subrangos ribojimas viešųjų pirkimų procese.

Pirkimo sąlygų C dalies 4.5 p. nuostatos neapribojo konkurencijos, atvirkščiai – tokia nuostata faktiškai išplėtė konkurenciją Pirkime. Todėl absoliučiai nelogiškas ir nepagrįstas CPVA argumentas, kad Pirkime buvo dirbtinai sumažinta konkurencija ir taip neva pažeistos VPĮ 17 str. 3 d. nuostatos. Teisinis reguliavimas numato situacijas, kada gali būti nustatyti tam tikri ribojimai, kuriais siekiama didesnės konkurencijos. Ir tokios sąlygos yra teisėtos ir pagrįstos. Atitinkamai ir Reikalavimas, kuriuo buvo sudarytos sąlygos Pirkime dalyvauti didesniam ūkio subjektų skaičiui taip išplečiant konkurenciją, yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad Pirkimo vykdymo metu tiek VPT, tiek CPVA skelbė pavyzdinius pirkimo dokumentus, kuriuose buvo nurodoma galimybė nustatyti sąlygą, analogišką Reikalavimui. Šiame kontekste svarbu tai, kad VPT ir CPVA vadovaujantis VPĮ 92 str. 3 d., kuri nustato, kad „Pirkimų priežiūrą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją“, yra atsakingos už viešųjų pirkimų priežiūrą ir sprendimus dėl viešųjų pirkimų atitikties VPĮ reikalavimams. Todėl tokių institucijų viešai teikiamos rekomendacijos, metodiniai ir pavyzdiniai dokumentai, viešųjų pirkimų sistemos dalyviams sukuria teisėtą lūkestį, kad veiksmai, kurie atitinka VPT ir CPVA teikiamus išaiškinimus/pavyzdinius dokumentus/išvadas, šių institucijų bus vertinami kaip teisėti. Taigi, CPO LT laikosi pozicijos, kad Reikalavimo nustatymas siekiamų tikslų kontekste negali būti vertinamas kaip neteisėtas. Tačiau tuo atveju, jeigu būtų laikomasi pozicijos, kad Reikalavimas pažeidė Direktyvos nuostatas, CPO LT mano, kad vis tiek nėra pagrindo nustatyti pažeidimo, kaip jis suprantamas Reglamento Nr. 1303/2013 2 str. 36 p. prasme. Net jei būtų pripažinta, kad CPO LT padarė pažeidimą, toks pažeidimas nedaro jokios žalos ES biudžetui, todėl nėra pagrindo nustatyti pažeidimą Projekte.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT, Taisyklės) 297 punkte nustatyta: „Įgyvendinančioji institucija per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 295 ir 296 punktuose nurodytos informacijos gavimo dienos išnagrinėja gautą informaciją (jeigu reikia kreiptis į kitas institucijas dėl papildomos informacijos, 5 darbo dienos skaičiuojamos nuo papildomos informacijos gavimo dienos) arba, įtarusi pažeidimą atlikdama projekto administravimo veiksmus, vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka įvertina, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte <...>“. Reglamento Nr. 1303/2013 2 str. 36 p. nustatyta, kad „pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui“. Taigi, vadovaujantis Reglamentu Nr. 1303/2013, kiekvieno įtariamo pažeidimo atveju turi būti nustatyti visi požymiai: (i) nustatytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas, (ii) toks pažeidimas padarytas ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu ir (iii) dėl tokio pažeidimo turi būti nepagrįstų (netinkamų) išlaidų, kurias įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui. Nenustačius bent vieno iš šių požymių, nebūtų galima konstatuoti pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013. Vertinant Reglamento Nr. 1303/2013 ir PAFT nuostatas, akivaizdu, kad net tais atvejais, kai nustatytas viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, toks pažeidimas nebūtinai lemia nepagrįstų išlaidų (netinkamų finansuoti išlaidų) atsiradimą, ar net esant netinkamų finansuoti išlaidų, jų dydis nebūtinai daro žalą ES biudžetui. Todėl ne kiekvienas viešųjų pirkimų pažeidimas yra pažeidimas Reglamento Nr. 1303/2013 prasme.

PAFT 311 p. nustatyta, kad „kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka.“ PAFT 7 priedo 6.2 p. nustatyta, kad „nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą <...> kai pažeidimas nustatytas subjektui, kuris yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, atliekant pirkimą, kuriam taikomas ar iš dalies taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas arba kuriam jis netaikomas šiame įstatyme nustatytais atvejais, atliekant pirkimą iš centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – CPO), <...>, kai šie pirkimai atlikti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2017 m. liepos 1 d., taip pat nustačius draudžiamąjį pirkimo sutarties pakeitimą, atliktą galiojant Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijoms nuo 2017 m. liepos 1 d., netinkamos finansuoti projekto išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis 2019 m. gairėmis“. Pagal PAFT nuostatas, nustačius pažeidimą ir vertinant netinkamas finansuoti išlaidas, reikia vadovautis Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – Gairės). Gairių 1.1 skirsnyje nustatyta „finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos.“

Aiškinantis, ar konkrečiu atveju yra finansinis poveikis, būtina įvertinti, kaip pasikeistų situacija (ar pasikeistų pirkimo rezultatas), jei atitinkami tariami pažeidimai nebūtų padaryti. Nagrinėjamu atveju, jei CPO LT Pirkimo dokumentuose nebūtų nustačiusi Reikalavimo, situacija pirkime niekaip nebūtų pasikeitusi, nes įprastinėse IT prekių bei ypatingai programinės įrangos nuomos sutartyse, tiek Kataloge, tiek bendrai, subtiekimas nėra taikoma praktika, nes pirkimo objektas ir sutarčių sąlygos yra nesudėtingi, standartiškai apibrėžiami ir nekeliantys poreikio sutarties vykdymui pasitelkti kitų tiekėjų pajėgumus. Šio Pirkimo sąlygose tiekėjams yra nustatytas tik minimalus kvalifikacijos reikalavimas ir nekeliamos jokios papildomos sąlygos, ar reikalavimai, kurie apsunkintų sutarčių vykdymą ir keltų poreikį telktis kitų tiekėjų pajėgumus. Be to, dėl šios nuostatos nebuvo gauta nei pretenzijų, nei paklausimų. Visi šiuo metu į DPS priimti tiekėjai savo paraiškose nenurodė, jog telkiasi subtiekėjus. Taigi, akivaizdu, kad tariamas pažeidimas Pirkime yra visiškai formalaus pobūdžio, kuris nedarė jokios įtakos pirkimo rezultatams.

Pozicijos, kad pažeidimas Reglamento Nr. 1303/2013 prasme gali būti nustatytas tik tuo atveju, jei pažeidimas atitinka visus Reglamente Nr. 1303/2013 pateiktos „pažeidimo“ sąvokos požymius, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT): „Aiškinant trečiąjį pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 sudėties elementą, kuris susijęs su padarytu faktiniu ar galimu finansiniu poveikiu Europos Sąjungos biudžetui, pažymėtinos Teisingumo Teismo jurisprudencijos nuostatos, pagal kurias pažeidimas yra tik tada, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui.“ Reglamento Nr. 1303/2013 122 straipsnyje nustatytos valstybių narių pareigos, kur šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius. Jos informuoja Komisiją apie pažeidimus, kurie 10 000 Eur viršija fondų įnašą, ir nuolat ją informuoja apie tai, ar įgyvendinant susijusias administracines ir teisines procedūras daroma didelė pažanga.“ Taigi pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas valstybės narės turi pareigą informuoti Europos Komisiją tik apie tokius pažeidimus, dėl kurių Europos Komisijai (ES biudžetui) deklaruota netinkamų finansuoti išlaidų suma viršija 10 000,00 Eur. Apie kitus pažeidimus informacijos pateikti nereikia. Akivaizdu, kad Reglamente Nr. 1303/2013 aiškiai apibrėžta, kokia netinkamų finansuoti išlaidų suma (didesnė nei 10 000,00 Eur) laikytina reikšminga ir darančia žalą ES biudžetui. Dar daugiau, Reglamento Nr. 1303/2013 122 str. 2 d. nurodyta, kad „Valstybės narės gali nuspręsti nesusigrąžinti neteisėtai išmokėtos sumos, jei iš paramos gavėjo susigrąžintina suma, neskaitant palūkanų, fondų įnašo neviršija 250 Eur.“ Nustačius, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 112,19 Eur ir tai yra mažiau nei 250,00 Eur, darytina pagrįsta išvada, kad net tuo atveju, jei būtų nustatytas viešųjų pirkimų pažeidimas, toks pažeidimas netenkina vieno iš Reglamento Nr. 1303/2013 2 str. 36 p. nurodytos pažeidimo sąvokos požymių – nepagrįstos išlaidos (kitaip tariant netinkamos finansuoti išlaidos ar nustatytas finansinis poveikis) daro žalą ES biudžetui. Todėl nagrinėjamu atveju Projekte nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti pažeidimą. Atitinkamai, CPVA Skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

CPVA Skundžiamu sprendimu pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo. Net jei būtų pripažinta, kad yra padarytas viešųjų pirkimų pažeidimas ir turi būti pritaikyta finansinė korekcija (su kuo CPO LT kategoriškai nesutinka), kaip Skundžiamame sprendime nurodė CPVA, pagal analogiją taikant Gairių 2 skirsnio 2.1 punkto 13-toje eilutėje nurodytą finansinę korekciją, CPVA Skundžiamas sprendimas neatitinka PAFT, Gairių nuostatų ir suformuotos teismų praktikos. Skundžiamame sprendime atsakovė nurodo, kad „Pagal analogiją atsižvelgiant į Gairių 2.1 lentelės 13 p., kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai nepagrįstai apribojama subranga, siūlant taikyti 5 proc. finansinę korekciją, ir atsižvelgdama į tai, kad:

- buvo vykdomas tarptautinis Pirkimas atviro konkurso būdu, aktualus tarptautinei rinkai;

- už šį pažeidimą taikoma vieninga korekcija, sprendžia, kad taikoma 5 proc. pataisos norma nuo Projekto vykdytojui pagal Sutartį faktiškai išmokėtos lėšų sumos, t. y. nuo 2 243,83 Eur su PVM. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 112,19 Eur.

Pažymėtina, kad Gairių 2 skirsnio 2.1 punkto 13-toje eilutėje nurodyta 5 proc. finansinė korekcija skiriama už kiekybinį subrangos ribojimą, tuo tarpu Skundžiamame sprendime CPVA nustatė kokybinį subrangos ribojimą. Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad taikytinos korekcijos dydis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, fondų finansinius nuostolius. Valstybė narė taiko proporcingą korekciją. ESTT pažymėta , kad, jeigu tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus. Proporcingumas išplaukia iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, kurioje reikalaujama, kad administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos būtų taikomi, „kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai“, ir būtų veiksmingi, proporcingi ir atgrasomieji, kad galėtų tinkamai apsaugoti ES finansinius interesus. Taigi, finansinis koregavimas turi būti tik toks, kokio iš tikrųjų reikia, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą. Gairių 1.1 punkte nurodyta, kad jų tikslas užtikrinti proporcingumą. Šiam tikslui svarbu, kad spręsdama dėl finansinės pataisos Komisija atsižvelgtų į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei susijusį finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Gairėse nurodoma, kad pažeidimo sunkumas įvertinamas, pirmiausia, atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį; skaidrumą; lygiateisiškumą. Gairės aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad nustatant procentinės finansinės korekcijos dydį turi būti laikomasi Gairių 1.4 skirsnyje nurodytų kriterijų.

Taigi, įvertinus Gairių nuostatas ir suformuotą ESTT praktiką, akivaizdu, kad finansinės korekcijos nustatymas vyksta dviem etapais: - Pirmasis vertinimas – naudojantis lentele (Gairių 2 skirsnis), kur nustatytos finansinės korekcijos pirminiu (bet ne galutiniu!) vertinimu atitinka proporcingumo principą;

Galutinis vertinimas – išsamiai įvertinamos konkretaus pažeidimo tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kurios palyginamos su Gairių lentelėje nustatytomis. Nustatytos aplinkybės įvertinamos pagal tris kriterijus (pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius) ir tik atlikus tokį išsamų vertinimą, priimamas sprendimas dėl finansinės korekcijos, kuri gali būti tiek didesnė, tiek mažesnė korekcija, lyginant su Gairių lentelėmis.

Pareiškėja akcentuoja, kad Pirkimo vykdymo metu pretenzijų dėl nustatyto Reikalavimo nebuvo pareikšta, be to, visi Pirkimo vykdymo metu į DPS priimti tiekėjai savo paraiškose nebuvo nurodę, jog telkiasi subtiekėjus. Be to, kaip ir buvo paminėta aukščiau, įprastinėse IT prekių bei ypatingai programinės įrangos nuomos sutartyse, tiek Kataloge, tiek bendrai, subtiekimas nėra taikoma praktika, nes pirkimo objektas ir sutarčių sąlygos yra nesudėtingi, standartiškai apibrėžiami ir nekeliantys poreikio sutarties vykdymui pasitelkti kitų tiekėjų pajėgumus. Šio Pirkimo sąlygose tiekėjams yra nustatytas tik minimalus kvalifikacijos reikalavimas ir nekeliamos jokios papildomos sąlygos, ar reikalavimai, kurie apsunkintų sutarčių vykdymą ir keltų poreikį telktis kitų tiekėjų pajėgumus. Vertinant CPVA priimtą Skundžiamą sprendimą Skunde cituojamos ESTT praktikos kontekste, akcentuotina, kad ESTT praktikoje numatytą dviejų etapų vertinimą CPVA atliko netinkamai. Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju, jei ir būtų nustatytas pažeidimas, adekvačia keliamų tikslų aspektu ir proporcinga turėtų būti laikoma mažesnė finansinė korekcija.

Skundžiamas sprendimas laikytinas administraciniu sprendimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 str. 5 d. prasme. Tokia išvada darytina ir iš PAFT 318 p. nuostatos, kuri, be kita ko, numato, jog „Sprendimas dėl pažeidimo turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme administraciniam sprendimui taikomus reikalavimus“. Tai reiškia, kad Skundžiamam sprendimui taikytini VAĮ 10 str. 5 d. įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti administracinis sprendimas. Tačiau, CPO LT įsitikinimu, Skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 str. 5 d. nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui. Tai patvirtina toliau nurodyti argumentai. VAĮ 10 str. 5 d. nustato, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 4 p., 5 p. ir 6 p.).

CPVA priimtas Skundžiamas sprendimas nėra suderinamas su viešojo administravimo subjekto pareiga teisės aktą ar sprendimą, kuriuo daromas poveikis asmens, kurio teisėms ir pareigoms ji yra taikomas (šiuo atveju, taikomos finansinės korekcijos apskaičiavimo ir dydžio nurodymo klaidos, PAFT nustatytų procedūrų nesilaikymas), tinkamai. Tokiu atveju yra pažeidžiamas VAĮ 3 str. 4 d. įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, nes (i) administracinis sprendimas priimtas pažeidžiant teisės aktus; (ii) yra nemotyvuotas; (iii) nelogiškas ir prieštaringas. Be to tai pat buvo pažeistas VAĮ 3 str. 8 d. įtvirtintas nepiktnaudžiavimo valdžia principas, nes Skundžiamas sprendimas ir taikytos korekcijos bei jų apskaičiavimo dydis daro tiesioginę įtaką korekcijos dydžiui ir jos apskaičiavimui. Todėl laikytina, kad Skundžiamas sprendimas iš esmės turėtų būti panaikintas, nes yra neteisėtas. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, jog:

- viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai ;

- Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti.

Atliekant pažeidimo tyrimą, CPVA nebuvo CPO LT pateikusi nei paklausimo, nei įtarimo apie pažeidimą – CPVA nesilaikė PAFT nustatytos pažeidimo tyrimo tvarkos (CPO LT nebuvo informuota apie pradėtą pažeidimo tyrimą, jai nebuvo pateiktas įtarimas apie pažeidimą, nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, o priimant sprendimą CPVA vadovavosi visai kitame pirkime CPO LT pateiktu paaiškinimu, nevertinusi, ar tikrai abiem atvejais aplinkybės buvo analogiškos):

- PAFT 303 punkte nustatytos pareigos „ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pradėto įtariamo pažeidimo tyrimo dienos informuoti <...> CPO, kai atliktas pirkimas iš CPO“;

- PAFT 304 punkto reikalavimo „Įtariamo pažeidimo tyrimo metu įgyvendinančioji institucija vertina projekto vykdytojo ir (ar) CPO, kai atliktas pirkimas iš CPO, ir (ar) kitų institucijų, ir (ar) įstaigų pateiktą informaciją, duomenis ir dokumentus, gali atlikti projekto patikras vietoje, prašyti paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes, kreiptis į kitas atsakingas institucijas <...> atlikti kitus veiksmus, kuriais siekiama ištirti įtariamą pažeidimą.“

CPVA priimdama Skundžiamą sprendimą ir nesilaikydama PAFT nustatytos pažeidimo tyrimo tvarkos neatliko individualaus tariamo pažeidimo aplinkybių vertinimo, o preziumavo, kad CPO LT ir šio pažeidimo tyrimo metu pateiks analogiškus argumentus kaip ir 2023 m. birželio 1 d. rašte Nr. 1S-276/2023 „Viešosios įstaigos CPO LT paaiškinimai“, kuriuo pateikti CPO LT paaiškinimai CPVA vykdant pažeidimo tyrimą dėl, kaip pati CPVA nurodo, tapačių aplinkybių ir pirkimo kitame projekte, todėl tų argumentų iš CPO LT neprašė. Tai visiškai neatitinka aukščiau išdėstytos LVAT pozicijos, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla negali pažeisti teisės aktų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus.

Be to, atsakovė dėl nesuprantamų priežasčių klaidina teismą Skundžiamame sprendime nurodydama, kad „Atsižvelgiant į tai, kad Projekto vykdytojas tik informuodavo CPVA apie CPO poziciją neteikdamas savo savarankiškų argumentų, CPVA atlikdama pažeidimo tyrimą vadovaujasi CPO pateiktais paaiškinimais“. Šio pažeidimo tyrime į CPO LT atsakovė nesikreipė nei tiesiogiai, nei per Projekto vykdytoją ir galimybė CPO LT šiame pažeidimo tyrime pateikti paaiškinimus nebuvo suteikta. Pagal LVAT praktiką, viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų tyrinys turi atitikti teisės normų reikalavimus. Be to, sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Vadovaujantis LVAT praktika, darytina išvada, kad priimant Skundžiamą sprendimą buvo padaryta grubių klaidų (skirtingose Skundžiamo sprendimo vietose pateikta skirtinga Sutarties vertė, tenkanti Projektui, nuo kurios skaičiuojama finansinė korekcija, tad kyla pagrįstų abejonių, ar ji apskaičiuota tinkamai, priimant Skundžiamą sprendimą nesilaikyta PAFT nustatytos pažeidimo tyrimo tvarkos), todėl jis neatitinka VAĮ 10 str. 5 d. reikalavimų ir yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovė su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą teigia, kad Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, įsigijo programinės įrangos nuomos paslaugas per CPO, pasinaudodama šios atlikto riboto konkurso būdu tarptautinės vertės pirkimu elektroninėmis priemonėmis sukurtu katalogu „Programinės įrangos nuomos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2021 m. rugsėjo 16 d., Pirkimo Nr. 563490. Skelbimas apie Pirkimą 2021 m. rugsėjo 17 d. paskelbtas ES leidinyje „Tenders electronic daily“, Pirkimo Nr. 2021/S 181-468480. Pirkimas į dalis neskaidytas.

Vadovaujantis dinaminės pirkimo sistemos Pirkime pagrindu įvykusiu konkrečiu pirkimu Nr. CPO192075 (toliau – Konkretus pirkimas) buvo sudaryta 2022 m. sausio 3 d. pirkimo sutartis Nr. CPO192075/SU-1_2022 (toliau – Sutartis) tarp Projekto vykdytojo ir tiekėjo „Fortevento“, UAB (toliau – Tiekėjas) dėl programinės įrangos nuomos, kurios kaina 13 762,64 Eur su PVM, o Sutarties vertė tenkanti Projektui ir susijusi su pažeidimu – 2 752,52 Eur su PVM.

CPVA, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, 295 p., atliko Pirkimo vertinimą. CPVA 2024 m. rugsėjo 16 d. įtarime apie pažeidimą Nr. IT05 (toliau – Įtarimas) vertino, kad CPO Pirkimo dokumentuose nustatė galimai subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus, o būtent Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų C dalies. Konkretaus pirkimo dinaminėje pirkimų sistemoje (toliau - Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygos) 4.5 p. nustatyta, kad kiekvienas DPS tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju (toliau – Reikalavimas). CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą, vadovavosi ir Projekto vykdytojo, ir CPO pateiktais paaiškinimais, kurie laikytini Projekto vykdytojo paaiškinimais. Projekto vykdytojas nepaneigė Įtarimo dėl galimo pažeidimo padarymo, nes tas pats ūkio subjektas gali būti nurodytas skirtingų tiekėjų pasiūlymuose kaip subtiekėjas. Taip pat tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai, ar pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kitos įmonės, pateikusios pasiūlymą tame pačiame pirkime, subtiekėju, išskyrus tuos atvejus, kai turima pagrįstų įrodymų, kad toks ūkio subjektų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas. Įtarta, kad Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygose nustatyti reikalavimai galimai apribojo tiekėjų galimybę teikiant pasiūlymą pasitelkti ir pasiūlyme subtiekėjais nurodyti kitus tiekėjus ar jungtinės veiklos grupės narius, todėl Pirkimo pagrindu įvykdžius Konkretų pirkimą, galimai buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principai bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas dirbtinai nemažinti konkurencijos.

Projekto vykdytojas apie nustatytą pažeidimą Projekte buvo informuotas CPVA 2024 m. spalio 8 d. pranešimu apie nustatytą pažeidimą projekte (toliau – CPVA raštas) per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014–2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį (toliau – SFMIS2014).

1. VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuostatos;

2. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 ,,Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuostatos.

Konkrečiam pirkimui, atsižvelgiant į kvietimo tiekėjams išsiuntimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., Metodikos redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuostatos.

Tyrimo objektas Sprendime apribotas Reikalavimo analize ir vertinimu nustatant Reikalavimo teisėtumą, ir sąsajumą su Pirkimo objektu, atsižvelgiant į CPO nurodytas Reikalavimo nustatymo aplinkybes. Įvertinus apibendrintą kito subjekto pasitelkimo reikalavimo nustatymo teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad nustatytini reikalavimai kito subjekto pasitelkimui leidžia neribotai tiekėjams kooperuotis, išskyrus esant ypatingoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pirkimo pobūdį ir tikslus, dalyvavimo vykdant sutartį lygį, ir ribojimų proporcingumą, kurių šiuo atveju CPO nenurodė. Sprendime pasisakyta dėl bendrųjų sąlygų Projekto vykdytojo atsakomybei kilti ir pažeidimo sąvokos kaip ji reglamentuojama pagal PAFT ir Reglamentą Nr. 1303/2013. CPVA įvertinus Projekto vykdytojo ir CPO argumentus, dėl ribojimų nustatymo prielaidų, Pirkimo sąlygų suteikiamų teisių pasitelkti subtiekėją galimybių, neigiamų padarinių konkurencijai CPO pirkimuose nebuvimo, jų nepagrįstumo aspektu, Pirkimo sąlygų turinys ir jų ribojamasis poveikis vertinti naudojant sisteminį metodą, atskleidžiant Reikalavimo galimą (ne)teisėtumą kitų (visų) Pirkimo sąlygų plotmėje.

Sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas leido prieiti išvadą, kad Reikalavimo sąlyga riboja tiekėjų pasiūlymų pateikimą pasitelkiant dalyvius subtiekėjais, kai toks ribojimas aktualus pasiūlymo teikimo etape Konkretaus pirkimo vykdymo metu pasitelkiant subtiekėjus, kurių pajėgumais remiamasi ir, kurių pajėgumais nors ir nesiremiama, tačiau, kurie vykdys sutartį. Dalyvių pasitelkimas subtiekėjais, nors ir nėra expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) ribojamas paraiškų teikimo etapu, norint tapti dinaminės pirkimo sistemos dalyviu, taigi dalyvis gali skolinti savo pajėgumus subtiekėjo vaidmenyje paraiškų teikimo metu, tačiau dalyvis privalo savo subtiekėją, kuris yra ir savarankiškas dalyvis Pirkime, pakeisti iki pasiūlymų teikimo etapo, t. y. tiekėjas, tai turi padaryti iki konkretaus pirkimo kvietimo gavimo, jeigu siekia pateikti pasiūlymą ir pats, ir pasiūlymą teikia dalyvis, esantis jo subtiekėju, nes priešingu atveju jie abu konkrečiame pirkime negalės pateikti pasiūlymų. Atlikus šiuos pakeitimus, abu tiekėjai į dinaminę pirkimo sistemą būtų įtraukti, kaip nauji dalyviai. Kitu atveju, pagal Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų 5.6.4 p., Konkretaus pirkimo dalyvio pasiūlymas bus atmestas, nes neatitinka Reikalavimo, kad Konkrečiam pirkimui teikiamame pasiūlyme subtiekėju negali būti nurodytas Konkretaus pirkimo dalyvis. Pažymėtina, kad dinaminės pirkimo sistemos gyvavimo metu gali susidaryti situacija, kad, pavyzdžiui, paraišką dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje pateikia tiekėjas su subtiekėju, ir tiekėjas į ją įtraukiamas. Vėliau pats subtiekėjas, kaip tiekėjas, pateikia paraišką dėl dalyvavimo dinaminėje pirkimo sistemoje, neinformuodamas pirmojo tiekėjo. Tokiu būdu, konkretaus pirkimo metu gali susidaryti situacija, kai jame dalyvautų pirmasis tiekėjas ir subtiekėjas, kaip savarankiškas tiekėjas, ir jų abiejų pasiūlymai būtų atmesti, nors tam nebūtų jokių objektyvių aplinkybių.

Pirkimo dalyviai, kurie pasitelkė vienas kitą subtiekėjais paraiškų teikimo etape kvalifikacijai atitikti ir pasiūlymų teikimo etapo metu turėję nurodyti kitus subtiekėjus, siekdami, kad jų pasiūlymai nebūtų atmesti, nors ir turi prielaidas pasitelkti vienas kitą subtiekėjais įgyvendindami sutartį, tačiau toks vienas kito pasitelkimas suponuoja būtinybę dalyviams turėti atsarginį subtiekėją kurio pajėgumais remtųsi Konkretaus pirkimo metu keičiant subtiekėju esančio kito dalyvio pajėgumus arba Konkretaus pirkimo dalyviai turėtų neteisėtai derinti veiksmus, nusprendžiant kuomet, kuris dalyvis pasitelkia vienas kitą ir kokiu dažnumu kiekvienas atskirai konkuruoja dėl atskirų konkrečių pirkimų, t. y. iš esmės vyktų pirkimų pasidalinimas.

Toks Pirkimo sąlygų aiškinimas leidžia prieiti išvadą, kad dalyvių pasitelkimas kvalifikacijai įrodyti ir sutarčiai vykdyti nėra apribotas tik subtiekimo pasitelkimo nesiremiant kitų dalyvių pajėgumais atveju, t. y. tiekėjas, siekiantis pasitelkti subtiekėju dalyvį, abiem dalyvausiant Konkrečiame pirkime, gali dalintis sutarties vykdymu su kitu dalyviu kai remiamasi dalyvio pajėgumais fiktyviai: Konkrečiame pirkime nurodant kitą tiekėją, kurio pajėgumais remiamasi, vėliau sutarties vykdyme nurodant būtent Konkretaus pirkimo dalyvį subtiekėju, o paraiškoje vėl, ūkio subjektą, kurio pajėgumais remiamasi, įvykus Konkrečiam pirkimui, atstatant Konkretaus pirkimo dalyvį arba atsarginį tiekėją paliekant ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi pozicijoje nuolatinai.

Šio Pirkimo atveju, patogiau pagal Pirkimo sąlygas pasitelkti subtiekėju, kurio pajėgumais remiamasi, kitą tiekėją, nesantį šio Pirkimo dalyviu, todėl Reikalavimo sąlygos ribojantysis poveikis laikytinas užkertančiu kelią pasitelkti subtiekėju, kurio pajėgumais remiamasi, kitą dalyvį, nors su juo ir galima vėliau sutartį vykdyti, t. y. prieš Konkretaus pirkimo atlikimo procedūras atliktinas subtiekėjo keitimas ir vėlesnis keitimas sutarties vykdymo metu, sudaro tam tikrą objektyviais kriterijais nepagrįstą naštą Pirkimo dalyviui, dėl ko yra tokio lygio, kurią galimą būtų laikyti esmingai trukdančia ar prilygstančia draudimui subtiekėju, kurio pajėgumais remiamasi, pasitelkti kitą Pirkimo dalyvį.

Sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas leidžia apibendrinti situaciją, kaip būtinumą tiekėjui, norinčiam pasitelkti subtiekėju Pirkimo dalyvį, turėti papildomą subtiekėją, nesantį šio Pirkimo dalyviu, esant poreikiui pasitelkiamą pasiūlymų teikimo etapu. Toks kooperacijos ribojimas, numatytas Reikalavimo sąlygoje, reiškia, kad Pirkimo sąlygos nors ir ne absoliučiai draudžia pasitelkti kitą dalyvį subtiekėju, tačiau sudaro reikšmingus, ribojančius Pirkimo dalyvių kooperaciją, trūkumus, kurie tokį kooperacijos būdą, pasitelkiant pajėgumams remtis kitą Pirkimo dalyvį, daro iš esmės neįgyvendinamą ir esmingai nepatrauklų. Tokiu atveju pasitelkiantysis dalyvis turi įtraukti ir kitus rinkos dalyvius į savo pasiūlymą savo kvalifikacijai įrodyti, o tai nesuderinama su kito dalyvio Pirkime pasitelkimu, kai subtiekėjas pasitelkiamas dėl galimybės remtis jo pajėgumais. Iš esmės subtiekimas Pirkime ribojamas, nes ribojamos galimybės skirtingiems tiekėjams naudotis tų pačių subteikėjų, kurie yra ir dalyviai, pajėgumais, t. y. pasiūlymų teikimo metu esantis ribojimas vėliau užtikrinamas sutarties vykdymo metu, nes reikšmingas kvalifikacijai įgytai paraiškų teikimo metu išlaikyti, taigi iš esmės darantis reikšmingą įtaką tiekėjų pasirinkimui pasitelkti juos subtiekėjais vėlesniu etapu, pasibaigus Pirkimo procedūroms, kai subtiekėjams, esantiems ir Pirkimo dalyviais, perleidžiamas Sutarties ar jos dalies vykdymas.

Sprendimu konstatuota, kad CPO, kaip perkančioji organizacija, nustačiusi Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, VPĮ 17 str. 3 d. įtvirtintą nuostatą, kuria draudžiama dirbtinai riboti konkurenciją. CPVA, vadovaudamasi PAFT nuostatomis ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės, jų 2.1 lentelės 13 p., atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas Pirkimo ir Konkretaus pirkimo vykdymo aplinkybes, nusprendė taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo deklaruotų ir patvirtintų tinkamomis išlaidomis sumos 2 243,83 Eur su PVM. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 112,19 Eur.

Šioje administracinėje byloje sprendžiamas ginčas, kuomet pareiškėja nustatė kokybinį subrangos ribojimą, t. y. ji ribojo tiekėjų, kurie geba savarankiškai įvykdyti Pirkimo sutartį, galimybę pasitelkti vienas kitą subrangovais. Pareiškėjos teigimu, CPVA neteisingai kvalifikavo Reikalavimo sąlygos turinį, todėl taikė netinkamas VPĮ nuostatas. Nagrinėjamu atveju aktualus VPĮ 88 str. aiškinimas ir taikymas bei Reikalavimo atitikties šiam straipsniui vertinimas, o ne VPĮ 49 str. nuostatos, kaip kad Sprendime interpretuoja CPVA. Pirkimo skelbimo metu nei VPĮ 88 str., nei Direktyvos 2014/24 nuostatos, nei šiuos teisės aktus aiškinantys dokumentai (VPT rekomendacijos) ir teismų praktika nenumatė, kad Reikalavimu nustatytas subrangos ribojimas būtų uždraustas. Kad subrangos ribojimas yra galimas išimtiniais atvejais, netiesiogiai patvirtino ir LVAT 2023 m. spalio 25 d. administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 sprendimo 30 p. nurodydamas, kad subrangos ribojimai leidžiami išimtiniais atvejais. Nustačius Reikalavimą galima prevenciškai išvengti tiekėjų, kurie jau teikia pasiūlymus pirkime, draudžiamų susitarimų ir situacijų, kai iš pažiūros (formaliai) teisėti veiksmai pripažinti piktnaudžiavimu teise.

CPVA pažymi, kad Skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti ir nepaneigiantys Sprendimu nustatyto pažeidimo ir su tuo susijusios nustatytos netinkamų finansuoti išlaidų sumos.

LVAT, aiškindamas VAĮ 8 str. 1 d. nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ 10 str. (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 5 d. 5–6 p. nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Iš Skundžiamo sprendimo yra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti viešojo pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, aptarti ir įvertinti pareiškėjos pateikti paaiškinimai, Sprendimas kaip administracinis aktas išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Sprendimui atitinkant VAĮ teisės normas, ginčas iš esmės apsiriboja Sprendimo teisėtumu nustatant pažeidimų padarymo aplinkybes ir kvalifikuojant pažeidimus pagal atitinkamas VPĮ teisės normas ir nustatant dėl to kylančias pasekmes pagal Gairių punktą. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamą Sprendimą priėmusios institucijos atliktu jo veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį Sprendimą laikyti neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, kaip Skunde iš esmės teigia pareiškėja (skundo dalis „Skundžiamas sprendimas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų“).

Vadovaujantis PAFT 297 p., įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – CPVA) turi pareigą įvertinti, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi Reglamento Nr. 1303/2013 2 str. 36 p. nurodytų pažeidimo požymių. Nustačius, kad įtariamas pažeidimas, pažeidimo požymių, nustatytų Reglamento Nr. 1303/2013 2 str. 36 p., neturi – įtarimas dėl pažeidimo neregistruojamas ir pažeidimo tyrimas neatliekamas. Reglamento Nr. 1303/2013 2 str. 36 p. pateikta pažeidimo sąvokos apibrėžtis – „pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui“. Nagrinėjamu atveju CPVA sprendė, kad su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Reglamento Nr. 1303/2013 2 str. 36 p. Šiame kontekste pažymėtina, kad sąvoka „nepagrįstos“ turi būti ir yra suprantama, kaip netinkamos finansuoti išlaidos. Be to, Reglamento Nr. 1303/2013 originalo kalboje (anglų kalba) vartojamas žodis „unjustified“ lietuvių kalboje turi ir reikšmę „nepateisinamas“, kas reiškia, kad prašomos išlaidos yra nepateisinamos – patirtos pažeidžiant teisės aktus, o tai reiškia netinkamos finansuoti. Be to, registruojant įtarimą ir vertinant, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, vertinamas potencialus finansinis poveikis ES biudžetui, t. y. nevertinamas konkretus galimų netinkamų finansuoti išlaidų dydis, tačiau prielaida, ar tokių netinkamų finansuoti išlaidų, kurios galėtų atsirasti dėl galimo įtariamo pažeidimo, gali būti. Konkreti netinkamų finansuoti išlaidų suma (konkretus ar procentinis dydis) nustatoma atlikus pažeidimo tyrimą ir nustačius pažeidimą. Pareiškėjos argumentai, kad pažeidimas Pirkime yra visiškai formalaus pobūdžio ir nedaro žalos ES biudžetui, yra nepagrįsti ir neatitinka teisinio reglamentavimo. Pažeidimų padarytos žalos santykinis lyginimas nėra pagrindas pažeidimui nenustatyti.

Pažymėtina, kad CPO Sprendimo neatitiktį VAĮ reikalavimams papildomai grindžia ir tuo aspektu, kad CPVA nebuvo CPO pateikusi nei paklausimo, nei Įtarimo apie pažeidimą – CPVA nesilaikė PAFT nustatytos pažeidimo tyrimo tvarkos (CPO nebuvo informuota apie pradėtą pažeidimo tyrimą, jai nebuvo pateiktas Įtarimas apie pažeidimą, nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus), o priimant Sprendimą CPVA vadovavosi visai kitame pirkime CPO pateiktu paaiškinimu, nevertinusi, ar tikrai abiem atvejais aplinkybės buvo analogiškos.

Su tokia pareiškėjos pozicija atsakovė kategoriškai nesutinka, kadangi pareiškėja, nors skunde ir cituoja PAFT 303 ir 304 p. nuostatas, tačiau visiškai ignoruoja to paties PAFT 304¹ p., kuriame aiškiai nurodoma, kad „Jeigu įgyvendinančioji institucija įtariamo pažeidimo tyrimo metu, kai pažeidimas susijęs su pirkimu iš CPO, kreipiasi į CPO ir (arba) projekto vykdytoją dėl su pirkimu susijusios informacijos, duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo, ta pati arba kita įgyvendinančioji institucija kito įtariamo pažeidimo tyrimo metu dėl tos pačios pagrindinės sutarties į CPO ir (arba) projekto vykdytoją gali nesikreipti.“ Pažymėtina, kad PAFT papildymas 304¹ p. atliktas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, kuris įsigaliojo 2024 m. liepos 31 d. CPO ši informacija neabejotinai yra žinoma, kadangi būtent dėl šios įstaigos dinaminės pirkimo sistemos (toliau – DPS) pagrindu vykdomų viešųjų pirkimų specifikos toks pakeitimas ir buvo inicijuotas bei priimtas. DPS procedūra įtvirtinta VPĮ 79 str. / Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 87 straipsniuose. Pirmiausia reikia pabrėžti, kad DPS nėra pirkimo būdas, tai – pirkimų organizavimo priemonė. Vykdant pirkimą DPS priemonėmis, laikomasi riboto konkurso taisyklių ir pirkimo vykdymas apima du etapus: pirma – iki nustatyto termino tiekėjai teikia paraiškas, atrenkami tiekėjai, kurie priimami į DPS bei taip sukuriama DPS, antra – visi į DPS priimti tiekėjai kviečiami dalyvauti konkrečiuose pirkimuose ir sudaryti pirkimo sutartis. Pasibaigus pirmam etapui ir jau sukūrus DPS, nauji tiekėjai vis tiek gali teikti paraiškas ir gali taip pat būti priimti į DPS, t. y. DPS nėra uždara sistema. Antrame etape – gali vykti daug konkrečių pirkimų, t. y. DPS sukuriama ne vienam pirkimui, ne vienai sutarčiai sudaryti, tačiau leidžia kartoti pirkimus vėl ir vėl. DPS suteikiama galimybė pirkimo vykdytojui nuolat, nenutrūkstamai įsigyti prekes, paslaugas ar darbus, o tiekėjams, įgijusiems reikiamą kvalifikaciją – bet kuriuo metu prisijungti prie konkretaus pirkimo, vykdomo DPS pagrindu. DPS vykdoma išimtinai tik elektroninėmis priemonėmis. Elektroninės priemonės reiškia, kad tiek skelbimas, dokumentai, bet koks susirašinėjimas, pasiūlymų teikimas turi būti vykdomas elektronine forma. Viešųjų pirkimų vykdymas DPS pagrindu lemia, kad tuo atveju, jeigu jau pats DPS buvo sukurtas pažeidžiant VPĮ / PĮ reikalavimus, tai kiekvienas šio DPS pagrindu, o jeigu DPS skaidytas į atskiras dalis – konkrečios dalies pagrindu, vykdytas konkretus pirkimas bus atliktas pažeistų VPĮ / PĮ reikalavimų pagrindu. Taigi, nors įtariami pažeidimai kiekvienam kartotiniam konkrečiam pirkimui yra visiškai identiški, tiek įgyvendinančiosios institucijos, tarp kurių yra ir CPVA, tiek pati CPO turėdavo apsikeisti formaliais raštais, pirmiausia, dėl analogiškų įtariamų pažeidimų, o taip pat dėl analogiškų, kartotinių paaiškinimų pateikimo. Tokia perteklinė ir formali procedūra nepagrįstai apsunkindavo tiek įgyvendinančiąsias institucijas, tiek pačią CPO, reikalaudavo didelio kiekio žmogiškųjų, o taip pat ir finansinių resursų. Taigi, vadovaujantis PAFT 304¹ p. nuostata ir atsižvelgiant į tai, kad CPO, CPVA vykdant kitus pažeidimo tyrimus dėl tapačių aplinkybių tame pačiame Pirkime, jau ne kartą yra gavusi analogiškus CPO paaiškinimus net ir dėl tos pačios Pirkimo dalies, pavyzdžiui: Paaiškinimą, CPO 2024 m. kovo 28 d. raštu „Viešosios įstaigos CPO LT paaiškinimai“ reg. Nr. 1S-280/2024 teiktą analogišką paaiškinimą ir kt., Įtarimo atveju pagrįstai į CPO nesikreipė.

Pareiškėjos argumentai, jog CPVA Sprendimas neatitinka VAĮ 3 str. įtvirtintų principų, VAĮ 10 str. reikalavimų ir gerosios viešojo administravimo praktikos, yra visiškai nepagrįsti bei laikytini subjektyvia jos gynybine pozicija, kuri neatitinka ne tik LVAT formuojamos praktikos, bet ir kurią paneigia į administracinę bylą kartu su šiuo atsiliepimu teikiami įrodymai.

Taigi, iš Reikalavimo sąlygos ribojantįjį poveikį, matyti, kad jis pasireiškia subtiekėjo parinkimo metu, t. y. subtiekimas yra teisinis ryšys tarp tiekėjo, teikiančio pasiūlymą, ir kitų prie tiekėjo prisidedančių rinkos subjektų, tačiau tokiam ryšiui nustačius tam tikrus reikalavimus jau pasiūlymų pateikimo metu, neišvengiamai subtiekėjo sąvokai turi būti priskiriamas rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais ir kitų ūkio subjektų pasitelkimo VPĮ turinys ir iš to išplaukiančios pasekmės. Sprendime apžvelgti visi subtiekimo pasitelkimo atvejai (remiantis pajėgumais ir ne), tuo tarpu pareiškėja skunde pateikia logiškai ydingus ir prieštaringus savo paaiškinimus, ir tokiais argumentais siekia dirbtinai siaurinti Sprendime aptartą pažeidimo apimtį, palikdamas ginčo objektu tik subtiekimo VPĮ 88 str. prasme ribojimą, kuris neva Reikalavimu ir buvo nustatytas, o VPĮ 49 str. 1 d. prasme pažeidimo nėra ir tokio ribojimo Pirkimo sąlygomis nebuvo siekiama. Reikalavimo sąlyga riboja kitų ūkio subjektų pasitelkimą ir pagal VPĮ 49 str. 1 d. Analizuojant Reikalavimo turinį, matyti aiškus Perkančiosios organizacijos siekis riboti kooperaciją tarp Pirkimo dalyvių, t. y. riboti kooperacijos galimybes Pirkimo viduje tarp savarankiškai pasiūlymus pateikusių tiekėjų, neleidžiant savarankiškai ar tiekėjų grupėje pasiūlymą pateikusiam tiekėjui būti kito pirkimo dalyvio subtiekėju, nesvarbu ar skolinant pajėgumą, ar ne (toliau – Vidinis ribojimas). Reikalavimu nėra ribojamas tiekėjų pasiūlymų pateikimas įvairiomis kooperacijos formomis, kai tiekėjas teikia tik vieną pasiūlymą pats arba tiekėjų grupėje, nebent pasiūlymo savarankiškai neteikia ir dalyvauja įvairiuose pasiūlymuose tik kaip subtiekėjas. Vidinis ribojimas pasireiškia vertikaliu ribojimu pateikus pasiūlymą draudžiant būti kito dalyvio pasiūlyme nurodytu subtiekėju. Šiuo atveju ribojimą CPO nustatė, neišskirdama jo į ribojimą remtis kito ūkio subjekto pajėgumais subtiekėjo vaidmenyje ar ribojimą pasitelkti subtiekėją nesiremiant jo pajėgumais. CPO ribojimas nustatytas absoliučia jo prasme, ribojimo jokiais aspektais nediferencijuojant. Reikalavimu ribojant bet kokią pirkimo dalyvio galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme pajėgumo neskolinant ir draudžiant kitam dalyviui remtis esamo dalyvio pajėgumu, toks ribojimas galėjo atgrasyti potencialių dalyvių galimybę dalyvauti Pirkime ir atgrasė esamus dalyvius teikti pasiūlymus remiantis esamo dalyvio pajėgumais arba pasitelkiant jį kaip subtiekėją, todėl Reikalavimo sąlygoje nustatytas draudimas pagrįstai Sprendime konstatuotas ribojančiu konkurenciją (VPĮ 49/88 str. prasme). Pareiškėjos nurodomos Reikalavimo nustatymą pateisinančios tiekėjų kooperacijos situacijos ir prielaidos nėra priskirtinos prie išskirtinių aplinkybių, pateisinančių Reikalavimo nustatymą.

Skunde pateikiamos hipotetinės situacijos nepateisina ginčo sąlygoje esančio ribojimo, kai tiekėjai tiek teikdami pasiūlymą atskirai (savarankiškai), tiek dalyvaudami kaip vienas kito subtiekėjais gali sudaryti ekonominės logikos neatitinkančius susitarimus ar jų pasiūlymai prieštarautų ekonominei tiekėjo logikai. Be to, perkančioji organizacija negali savavališkai spręsti, kuris kooperacijos būdas jai priimtiniausias ir jį įtvirtinti Pirkimo sąlygose, ribojant tiekėjams rinkos subjektų pasitelkimą kitomis formomis, nesant tam įstatyminio pagrindo. Ginčo Pirkimo sąlyga neribojamas to paties subtiekėjo dalyvavimas kelių tiekėjų pasiūlymuose, tačiau tai nereiškia, kad subtiekėjas, žinodamas kelių tiekėjų kainų pasiūlymus, negalėtų jomis manipuliuoti ar jo ekonominis elgesys būtų paremtas mažesnių kainų siūlymu, siekiant dalyvauti įgyvendinant pirkimo objektą su bet kuriuo iš pasirinktų tiekėjų, tačiau šitoje Reikalavimo sąlygos dalyje pareiškėja prieštaravimo neįžvelgia. Remiantis pareiškėjos interpretacija, prieitina prie išvados, kad vieni subjektai, būdami subtiekėjo vaidmenyje, sudarys draudžiamus susitarimus, tačiau kiti subjektai, neteikdami savarankiško pasiūlymo, tokių susitarimų nesudarys. Toks nelygiavertis tokių pačių subjektų, dalyvaujančių pirkime tame pačiame subtiekėjo vaidmenyje, tačiau vieniems pateikus savarankišką pasiūlymą, kitiems jo nepateikus, traktavimas neatitinka VPĮ 17 str. 1 d. nurodytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principų reikalavimų.

Sprendime CPVA pasisakė, kad Įtarime nekėlus pažeidimo aspekto dėl Pirkimo objekto skaidymo į dalis, plačiau dėl šio pareiškėjos argumento nepasisakyta, nes jis nedaro įtakos pažeidimo kvalifikavimui. Pirkimo skaidymo į dalis teisinis pagrindas nustatytas VPĮ 28 str., kai Reikalavimo teisėtumo atveju svarbūs VPĮ 49 ir 88 str. nustatyti subtiekėjų pasitelkimo elementai. Pirkimo objektas ir jo įgyvendintinos dalys nebuvo skaidomos į dalis dėl kurių tiekėjai būtų galėję varžytis atskirai ir sudaryti ribotos apimties tiekimo sutartis, todėl Reikalavimu ribojus galimybę dalyvauti Pirkime konkrečiai susisiejusiems subtiekimo teisiniais santykiais dalyviams, Pirkimo objekto skaidymo ir draudimo dalyvauti Pirkime įstatyminių pagrindų analizė nėra analogiška ir rėmimasis ja būtų atsitiktinis, tuo labiau kai pareiškėja konkrečiai nesusieja VPĮ 28 str. Pirkimo objekto skaidymo į dalis sąlygų su Reikalavimo nustatymo konkrečiomis aplinkybėmis. Projektų vykdytojai, norėdami pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, patys, vadovaudamiesi VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigoti pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdami atsakomybę už savo (ne)veikimą, todėl savo (ne)tinkamo veikimo negali grįsti kitų institucijų veiksmais arba neveikimu. Tuo labiau, pavyzdinės pirkimo sąlygos yra skirtos ne privalomam taikymui ir tokio negali būti, o turi būti pritaikomos kiekvienos perkančiosios organizacijos poreikiams pagal jos kompetencijos laipsnį ir pirkimo objekto specifiškumą, pirkimo sudėtingumą ir perkančiosios organizacijos siekius bei VPĮ reikalavimus. Pirkimo sąlygas, atsižvelgdama į pavyzdinių pirkimo sąlygų turinį, turi pasirinkti ir įtvirtinti pati perkančioji organizacija. Šiuo atveju tai, kad pareiškėja kaip perkančioji organizacija taikė pavyzdines pirkimo sąlygas iš įvairių šaltinių, neįsitikindamas jų reikalingumu ir teisėtumu konkrečiame pirkime, tik parodo pareiškėjos atsakomybės stoką, kai tokiu atveju perkančioji organizacija taiko pavyzdines pirkimo sąlygas visa apimtimi bet kokiam pirkimui netgi pirkimo sąlygų neindividualizuodama, neįsitikindama jų taikymo tikslingumu. Toks atsitiktinis Pirkimo sąlygų parinkimas negali būti priežastimi panaikinti dėl to kilusias neigiamas pasekmes – finansinę korekciją Projekto vykdytojui – vien todėl, kad panašias pavyzdines pirkimo sąlygas skelbia kitos institucijos ar įstaigos su įvairiomis jų taikymo išimtimis.

Dėl VPT standartinių dokumentų pasisakytina, kad standartiniai VPT paskelbti dokumentai tėra konkrečių pirkimo sąlygų šablonas, kurias privaloma pritaikyti pagal VPĮ reikalavimus ir perkančiosios organizacijos poreikius, o ne taikyti pagal nutylėjimą. VPT standartinių dokumentų sąlygos taikymui privaloma nurodyti objektyvias priežastis subtiekimo tarp dalyvių draudimui, taigi VPT negalėjo rekomenduoti ir nerekomendavo identiškos Reikalavimui sąlygos. Matyti, kad pareiškėja kūrybingai pateikia CPVA ir VPT skelbtų standartinių ir pavyzdinių pirkimo dokumentų sąlygas kaip privalomas ir rekomenduotinas būtent jai, nors jos skirtos neapibrėžtam perkančiųjų organizacijų ratui ir turi būti kiekvienu atveju pritaikomos pačių perkančiųjų organizacijų, taigi atsakomybė už pirkimo sąlygų teisėtumą jas pritaikant individualiam ir konkrečiam pirkimui tenka pačiai perkančiajai organizacijai.

Reglamento Nr. 1303/2013 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius. Jos informuoja Komisiją apie pažeidimus, kurie 10 000 Eur viršija fondų įnašą, ir nuolat ją informuoja apie tai, ar įgyvendinant susijusias administracines ir teisines procedūras daroma didelė pažanga. Reglamento Nr. 1303/2013 122 str. 2 d. 3 pstr. nustato, kad kai paramos gavėjui neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinti neįmanoma ir tai įvyko dėl valstybės narės kaltės arba aplaidumo, valstybė narė yra atsakinga už atitinkamų sumų grąžinimą į Sąjungos biudžetą. Valstybės narės gali nuspręsti nesusigrąžinti neteisėtai išmokėtos sumos, jei iš paramos gavėjo susigrąžintina suma, neskaitant palūkanų, fondų įnašo neviršija 250 Eur. Matyti, kad pareiškėjos pateiktų straipsnių nepilnos ištraukos neatspindi straipsniuose išdėstyto pažeidimų prevencijos ir pažeidimais padarytos žalos ištaisymo turinio. Imperatyvas yra pirmiausia pažeidimus užkirsti, jiems įvykus, juos nustatyti ir esant žalai ją pašalinti. Nesusigrąžinti neteisėtai įsisavintų lėšų galima tik tuo atveju, jeigu tai įvyko dėl valstybės narės kaltės arba aplaidumo. Kitokia minėtų straipsnių interpretacija leistų projektų vykdytojams išvengti atsakomybės tuo būdu, kad CPVA, pažeidimams iki 250 Eur, turėtų nuolaidžiauti pagal nutylėjimą arba pažeidimo nenustatyti jeigu apie pažeidimą nereikia pranešti, t. y. pažeidimų nenustatyti ne dėl to, kad jie nebuvo padaryti, o todėl, kad jais padaryta žala neviršija 250 Eur neteisėtai išmokėtos sumos arba apie juos nereikia pranešti, taigi jų nerevizavus, pažeidimus galima būtų paslėpti. Tokia pažeidimų identifikavimo ir jų konstatavimo paradigma, kurią kaip teisingą nori pateikti pareiškėja, atsakovės įsitikinimu, neturėtų būti gyvybinga ir atitinkanti Reglamento Nr. 1303/2013 preambulės 65 p., kuriuo projektuojamas poreikis nustatyti valstybių narių prievoles dėl programų valdymo ir kontrolės sistemų, taip pat dėl ES teisės nesilaikymo ir pažeidimų prevencijos, nustatymo ir šalinimo.

Dėl Projekto vykdytojo prievolės grąžinti išmokėtą finansavimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2024 m. kovo 22 d. rašte „Dėl prašymo pateikti išaiškinimą“ Nr. 6K-24/1814, nurodė, jog „<...> Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kaip 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos vadovaujančioji institucija (toliau – VI), paaiškina, kad projektų, finansuojamų 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis, viešuosiuose pirkimuose nustačius pažeidimus dėl Viešosios įstaigos CPO LT veiksmų ar neveikimo, tokios projektų vykdytojų patirtos išlaidos negali būti laikomos tinkamomis finansuoti ES ir negalės būti deklaruojamos Europos Komisijai. Bendrai finansuojamų projektų netinkamų deklaruoti Europos Komisijai (toliau – Komisija) išlaidų apmokėjimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad „Vadovaujančioji institucija, nustačiusi, kad projektų išlaidos yra nedeklaruotinos EK išlaidos, apie tai informuoja atitinkamą įgyvendinančiąją instituciją, pagal kompetenciją už iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą ūkio sektorių atsakingą ministeriją (toliau – ministerija) ir tvirtinančiąją instituciją, nurodydama projektus ir kokia nedeklaruotinų EK išlaidų suma tenka kiekvienam jų arba pateikdama paaiškinimą, kaip nedeklaruotinų EK išlaidų sumą projektuose turėtų apskaičiuoti pati įgyvendinančioji institucija. Nedeklaruotinų EK išlaidų sumai nustatyti vadovaujančioji institucija gali vadovautis atrankos būdu atliktų projektų išlaidų patikrinimų rezultatais, juos panaudodama netikrintos imties klaidų lygiui nustatyti pagal vadovaujančiosios institucijos nustatytą metodiką“. VI, siekdama užtikrinti, kad Komisijai būtų deklaruotos tik tinkamos finansuoti išlaidos, nusprendė, kad dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis finansuojamų projektų viešuosiuose pirkimuose per CPO patirtų netinkamų finansuoti išlaidų turi būti priimti sprendimai dėl nustatytų nedeklaruotinų Komisijai išlaidų susigrąžinimo. VI pažymi, kad viešuosiuose pirkimuose per CPO patirtos netinkamos finansuoti išlaidos neturi būti susigrąžinamos iš projektų vykdytojų tais atvejais, kai pažeidimas nustatomas ne dėl projekto vykdytojo kaltės, bet dėl CPO veiksmų ar neveikimo vykdant centralizuotą viešąjį pirkimą. VI paaiškina, kad tokios išlaidos bus apmokamos valstybės biudžeto lėšomis taikant Apraše nustatytą tvarką.“ Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą informaciją, CPVA pažymi, kad nors pažeidimas, kaip jis apibrėžtas ES reguliavime, Projekte buvo nustatytas ir apskaičiuotos grąžintinos lėšos, tačiau faktiškai jokie išmokėto Europos Sąjungos finansavimo susigrąžinimo veiksmai iš Projekto vykdytojo nebus atliekami. Atitinkamai su šiuo Sprendimu nebus atliekami lėšų susigrąžinimo veiksmai ir iš CPO, nes konkretus galiojantis teisinis reguliavimas nenustato CPO atsakomybės dėl pirkimų įgyvendinimo projektinėje veikloje, CPVA su CPO neturint teisinio santykio ir abipusių sutartinių teisių ir pareigų.

Potenciali žala ES biudžetui, laikantis proporcingumo principo, nustatoma nacionalinės fiksuoto dydžio pataisų normų skalės arba Gairių pagalba, tačiau ne automatiškai, o atlikus individualų ir išsamų nagrinėjimą, kurio vykdymo metu turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą. Savo ruožtu CPVA, nustatydama potencialią žalą ES biudžetui, pagrįstai rėmėsi Gairėse nurodyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, netaikė jos automatiškai, be kita ko, pažeidimo tyrimo metu palygino pažeidimą apibūdinančius ypatumus su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. skalę. Konkrečiai, Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. dalies „Pažeidimo aprašymas“ 2 p., nurodyta, kad pažeidimu bus laikomi nepagrįsti subrangos apribojimai, pavyzdžiui, kai „2 Pirkimo dokumentuose (pvz., techninėse specifikacijose) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių pobūdžio. “Taigi, esminis elementas, į kurį buvo atsižvelgta nustatant Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. skalę, buvo nepagrįsto subtiekimo/subrangos ribojimo identifikavimas, kurio pavyzdžiai pateikiami Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. dalyje „Pažeidimo aprašymas“. Savo ruožtu CPVA pažeidimo tyrimo metu atliko individualų ir išsamų nagrinėjimą, kurio metu, be kita ko, identifikavo visus konstatuoto pažeidimo ypatumus bei pagal analogiją palygino juos su Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. skalės nustatymo elementais. Šio palyginimo išdavoje buvo konstatuotas nepagrįsto subtiekimo / subrangos ribojimo faktas. Taigi, atsakovė, negalėdama tiksliai apskaičiuoti iš ES biudžeto mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos (potencialios žalos), laikydamasi proporcingumo principo, pagrįstai vadovavosi Gairėmis, netaikė jų automatiškai, kadangi atliko individualų ir išsamų nagrinėjimą, kurį atliekant buvo atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. skalę ir kurie lėmė 5 proc. finansinės korekcijos taikymą.

Sprendimu nustatytu viešųjų pirkimų principų ir VPĮ nuostatų pažeidimu buvo padaryta potenciali žala ES finansiniams interesams, tačiau nesant galimybės finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti dėl pažeidimo pobūdžio, CPVA pagrįstai vadovavosi Gairių nuostatomis, ir įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, pažeidimų pobūdį, jų sunkumą, pagrįstai Sutarties vertei, finansuojamai Projekto lėšomis, pritaikė Gairėse nustatytą fiksuotą finansinės korekcijos dydį. Taip pat, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ir teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai pirkimo vykdymui ir ES lėšų panaudojimui, nes viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, jie gali paveikti pirkimo rezultatą ir finansinius ES interesus, nors tas poveikis gali būti neakivaizdus (netiesioginis). Taigi, atsakovė Sprendimu nustatė ir pagrindė visų trijų Reglamento Nr. 1303/2013 2 str. 36 p. įtvirtintų pažeidimo sąvokos sąlygų egzistavimo faktą, todėl atsakovė turėjo ne teisę, bet pareigą taikyti finansinę korekciją.

CPO, nustatydama Reikalavimą, rėmėsi abejonėmis ir abejotinais konkurenciją ribojančiais tiekėjų elgesio požymiais (tiekėjo pasitelkimą subtiekėju kito tiekėjo pasiūlyme), kuriuos LAT traktuoja, kaip nesudarančius pagrindo automatiškai konstatuoti draudžiamą susitarimą, tačiau taip ne sumažino draudžiamų susitarimų riziką, bet nepagrįstai apribojo tiekėjų galimybes pasitelkti vienas kitą subtiekėjais ir kartu teikti du atskirus pasiūlymus, tuo sumažinant galimą bendrą konkurencijos lygį.

ABTĮ 10 str. 1 d. nustatyta, kad prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas). Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų. Sprendime aiškiai kvalifikavus ginčo teisinius santykius, nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai nenurodžius pagrindo teismui ex officio peržengti jos skunde apibrėžtas ginčo ribas, taip pat nustačius, jog pareiškėjos skundo prašymas pagal jame suformuluotą reikalavimą ir jo pagrindą, nagrinėjant administracinę bylą, negali būti tenkinamas dalyje dėl finansinės korekcijos mažinimo, pagrindo nagrinėti ginčą platesniu aspektu pagal pareigas Teismas neturi, todėl skundo argumentai pareiškėjos laikytini atsietais nuo skundo dalyko. Teismas, ex officio iškeldamas kitus pagrindus ir modifikuodamas reikalavimą, kurio pareiškėja savo skunde apskritai nekėlė, tokiu būdu peržengtų pareiškėjos skunde apibrėžtas šios bylos nagrinėjimo ribas. Atsakovės įsitikinimu, galiausiai nėra racionalu pasisakyti dėl to, kas nėra susiję su ginčo objektu ir nėra jam reikšminga, kai skunde nekeliamas konkretus reikalavimas konkrečiu dydžiu mažinti finansinę korekciją.

Pareiškėjos manymu, už nustatytą pažeidimą gali būti skiriama mažesnė finansinė korekcija, nei nustatytoji Sprendime. Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. nustato pažeidimo rūšį – nepagrįstas subrangos ribojimas. Pažeidimo aprašyme nurodoma, kad pažeidimas nustatomas, jeigu Pirkimo dokumentuose (pvz., techninėse specifikacijose) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių pobūdžio. Už tokį pažeidimą taikoma išimtinai 5 proc. pataisos norma, jokių kitų pataisos normų nenumatant. Dėl anksčiau nurodyto Gairių punkto taikymo esmės pasisakytina, kad vertinant nepagrįsto subrangos ribojimo pažeidimą, visos šalutinės aplinkybės, susijusios su Pirkimo vykdymu ir Pirkimo procedūrų rezultatais neįrodo neteisėto subrangos ribojimo reikalavimo poveikio ir pasekmių pačiam Pirkimui, jų priežastingumo, t. y. formalios sudėties pažeidimui konstatuoti nėra būtinos pasekmės ir tokio pažeidimo sunkumo neįrodo kitos, išskyrus patį pažeidimą, aplinkybės. Tokios atsietos aplinkybės gali būti tik indikacijomis nustatant galimą koreliacinį ryšį su įvykusiomis Pirkimo procedūromis ir įtvirtinto reikalavimo, ribojančio subrangą, poveikiu. Neteisėto subrangos ribojimo pažeidimai pasižymi jų formalia sudėtimi, t. y. nebūtina nustatyti kilusių pasekmių dėl padaryto teisės pažeidimo, nes esant bet kokio pobūdžio pasekmėms, jos patikimai neįrodo nei pačios veikos padarymo fakto nei kitų duomenų apie galimą poveikį Pirkimui. Išskyrus, kai skiriant finansinę pataisą tik konkreti ir aiški aplinkybė, nurodyta pačiose Gairėse, gali lemti taikytinos finansinės pataisos dydį. Tokiu atveju laikoma, kad teisės pažeidimas padarytas, tačiau yra lengvinanti aplinkybė. Dėl pataisos normos pasisakytina, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 5 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimo turinio esmė. Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. nustatyto pažeidimo pagrindas yra, jog subrangos ribojimai galėjo atgrasyti potencialius tiekėjus nuo pasiūlymų teikimo. Paaiškintina, kad tokiu teisės pažeidimu siekiama apriboti konkurenciją išimtinai subrangos lygmeniu, taigi svarbus ne tik pats neteisėto ginčo reikalavimo ribojantis konkurenciją turinys, bet ir jo negatyvus poveikis konkurencijai rinkos uždarumo aspektu, ribojant tokių rinkos dalyvių gebėjimą dalyvauti Pirkime siekiant jiems dalyvauti Pirkime kaip atskirai, taip ir subrangovo vaidmenyje tame pačiame Pirkime. Kuo siauresnis yra subrangą ribojančio reikalavimo sąlygos turinys jo taikymo aspektu, tuo daugiau rinkos dalyvių yra ribojama galimybė pateikti pasiūlymus Pirkime. Šio teisės pažeidimo sudėties, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių apibrėžtis turi remtis Gairėse nurodomais finansinės pataisos skyrimo kriterijais.

Konkrečiu atveju nebuvo sąlygų taikyti mažesnę finansinę korekciją ar spręsti dėl skirtingų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normų. Atsakovės manymu, pareiškėjos siūlomas Gairių taikymo interpretavimas, kai Gairėse nustatytą finansinės pataisos normą visuomet galima būtų mažinti atsižvelgiant į Gairėse nenustatytus kriterijus, yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir žalingas taikant finansinės ir viešųjų pirkimų priežiūros elementus įgyvendinančiosios institucijos veikloje. Papildomai pažymėtina, kad negalimas toks Gairių taikymas ir jų turinio interpretavimas, kuomet visais atvejais eliminuojamas vienos iš Gairėse numatytų finansinių pataisų ir pažeidimo aprašymo konstatavimas vertinant pažeidimo sudėtį iš teisiškai nereikšmingų aplinkybių pozicijų.

Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktas, pažeidimą lengvinančias aplinkybes ir nustačius, kad tokios pažeidimo padarymo aplinkybės nėra reikšmingos kvalifikuojant taikytiną pataisos normą, kitų aplinkybių pareiškėjai nenurodžius, pareiškėja laikoma nepagrindusi, kodėl būtent 5 proc. finansinė pataisa turėtų būti neskiriama, be to, kad pareiškėjos pateikiamoje teisminėje praktikoje finansinės pataisos norma nurodoma abstrakčiai, iki 2 arba 4 proc., nesiejant nurodytuose teismų sprendimuose konstatuotų aplinkybių su nustatytomis šiame ginče arba kurias pareiškėja laikytų susietas su numatytomis teismų sprendimuose.

Vadovaujantis byloje pateikta Europos Komisijos pozicija, galima daryti išvadą, kad panašaus pobūdžio Reikalavimo nustatymas, kurį nustatė pareiškėja, yra pažeidimas už kurį taikoma Gairių 2.1 lentelės 13 p. nurodyta 5 proc. finansinė korekcija, nenumatant galimybės taikyti mažesnę finansinę korekciją, kas atitinka LVAT formuojamą praktiką ir paneigia pareiškėjos skundo argumentus, kad finansinė korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Pastebėtina, kad 5 proc. finansinės pataisos norma yra minimali ir Gairėse mažesnio dydžio pataisos normos nėra, todėl CPVA teisėtai taikė minimalią galimą finansinės pataisos normą, kuri gali būti taikoma iš esmės už bet kokį, turintį poveikį Projekto įgyvendinimui, pažeidimą. Šiuo atveju pagal analogiją pritaikyta finansinė korekcija pagal artimiausią pareiškėjos padarytam pažeidimui, pažeidimo rūšį, ir finansinės pataisos norma yra minimali Gairėse numatyta finansinė korekcija, todėl pažeidimo rūšis ir pataisos norma parinktos teisėtai ir pagrįstai, laikantis proporcingumo principo.

ABTĮ 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 str. 1 d. numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas administracinis sprendimas – Sprendimas, yra priimtas kito suinteresuoto asmens (Projekto vykdytojo), o ne pareiškėjos, atžvilgiu ir pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Projekto vykdytojas 2015 m. vasario 17 d. sutikimu įgyvendinti techninės paramos projektą, sutiko užtikrinti netinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimą. Projekto veiklos vykdomos vadovaujantis Techninės paramos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Aktualios Sprendimo priėmimo metu Taisyklių redakcijos 23 p. nustato, kad techninės paramos gavėjas techninei paramai gauti turi pateikti sutikimą įgyvendinti techninės paramos projektą; 64.18 p. nustato, kad techninės paramos gavėjas, įgyvendindamas techninės paramos projektą, privalo: gavęs įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl lėšų grąžinimo, vykdyti šį sprendimą; 74 p. nustato, kad už iš techninės paramos finansuotas išlaidas techninės paramos gavėjas atsiskaito įgyvendinančiajai institucijai teikdamas tarpinius ir galutinį mokėjimo prašymus; 96 p. nustato, kad Techninės paramos projektų įtariamų pažeidimų tyrimas atliekamas PAFT IV skyriaus „Projektų įgyvendinimas“ 25 skirsnyje „Pažeidimų tyrimas“ nustatyta tvarka, jei šiame skirsnyje nenustatyta kitaip. Taisyklių 136 p. nustato, kad techninės paramos gavėjas pirkimus, išskyrus atvejus, kai pagal VPĮ apie pirkimą neskelbiama, pirkimas yra mažos vertės arba pirkimui VPĮ netaikomas jame nustatytais atvejais, atlieka elektroniniu būdu, naudodamasis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis arba iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją. Kai pirkimas atliekamas ne CVP IS priemonėmis, techninės paramos gavėjas užtikrina, kad visi su pirkimu susiję ir techninės paramos gavėjo saugomi dokumentai, reikalingi pirkimo patikrai atlikti, būtų įkelti į CVP IS, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentai buvo teikti 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu, pagal pirkimo dokumentus išlaidos buvo apmokėtos supaprastintai arba pirkimas atliktas iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, ir CVP IS priemonėmis perduoti įgyvendinančiajai institucijai. Mažos vertės pirkimų atveju, techninės paramos gavėjas užtikrina, kad visi su pirkimu susiję ir techninės paramos gavėjo saugomi dokumentai reikalingi pirkimo patikrai atlikti, būtų įkelti į CVP IS ir CVP IS priemonėmis perduoti įgyvendinančiajai institucijai, kai ji atrenka pirkimą patikrai atlikti. Pirkimo patikrai atlikti reikalingi su pirkimu susiję dokumentai, kurie dėl techninių galimybių negali būti įkelti į CVP IS, įgyvendinančiajai institucijai teikiami per DMS. Esant prieštaravimui tarp CVP IS esančios informacijos ir techninės paramos gavėjo saugomų su pirkimu susijusių dokumentų, įgyvendinančioji institucija atsižvelgia tik į CVP IS esančią informaciją. Taigi, Projekto vykdytojas, būdamas techninės paramos gavėju yra atsakingas už paramos gavimą ir jos teisėtą įsisavinimą, kai CPO tokiu atveju nėra projektinės veiklos vykdytojas ir nėra atsakingas už veiksmų projektinėje veikloje atlikimą ir CPVA negali Sprendimu CPO nurodyti privalomų įpareigojimų, kiek tai susiję su įgyvendinančiosios institucijos (CPVA) teisėmis ir pareigomis tiriant pažeidimus.

Taisyklių 2 p. nustatyta, kad taip pat techninė parama administruojama PAFT nustatyta tvarka tiek, kiek nurodyta Taisyklėse. Taisyklių 150 p. (Gavėjas vadovaujančiosios ir įgyvendinančiosios institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar teismui Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ) ir Taisyklės nenustato PAFT 493 p. tiesioginio taikymo, Taisyklių nustatyta tvarka CPVA išnagrinėtam pažeidimui ir dėl to priimtam Sprendimui skųsti (tame tarpe kai įgyvendinančioji institucija priima sprendimą dėl pažeidimo atliekant pirkimą iš CPO, CPO teisei skųsti įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą)). Tokiu atveju CPO neturi nei teisinio pagrindo, nei materialinio suinteresuotumo skųsti CPVA Sprendimą, nes Sprendimu CPO nėra sukeliamos jokios tiesioginės teisinės pasekmės: nėra skiriama finansinė korekcija pagal PAFT ir Gaires, nėra nukreipiami išieškojimai, nėra nurodomi valdingi įpareigojimai pagal VPĮ 95 str. 2 d. 6 p., 105–106 str., nėra taikoma Sutartinė atsakomybė, taigi CPO ir CPVA šiuo atveju nesieja teisinis santykis dėl priimto Sprendimo. Tai, kad Projekto vykdytojas įvykdė VPĮ 82 str. 2 d. nurodytą pareigą įsigyti programinės įrangos nuomos paslaugas per CPO valdomos dinaminės pirkimo sistemos elektroninį katalogą, nereiškia, kad CPO įgyja projektų vykdytojų teises ir pareigas pagal Taisykles ar gali būti laikoma pareiškusi sutikimą įgyvendinti techninės paramos projektą. CPO nenurodžius kitokio įstatyminio pagrindo, suteikiančio CPO teisę skųsti CPVA priimtą Sprendimą, laikytina, kad CPO neturi nei teisinio materialinio, nei teisinio procesinio suinteresuotumo skųsti Sprendimą.

Šiuo atveju CPO nėra suteikta teisė ginti Projekto vykdytojo interesus, kiek tai susiję su CPVA konstatuotu VPĮ pažeidimu, Projekto vykdytojui vykdant projektinę veiklą ir organizuojant su ja susijusius viešuosius pirkimus. CPO savarankiškai pateikti skundo neturint teisės, su skundu turėjo kreiptis Projekto vykdytojas. Projekto vykdytojui skundo nepateikus, laikytina, kad suinteresuota šalis, turinti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti, nemano, kad CPVA pažeidė Projekto vykdytojo subjektines teises.

Pareiškėjai neturint teisinio suinteresuotumo skųsti CPVA sprendimą, atsakovė prašo teismą skundą atmesti vien tuo pagrindu, kad pareiškėjos teisės Skundžiamu sprendimu nebuvo pažeistos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atsiliepime neišreiškė pozicijos dėl skundu pareikšto reikalavimo.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja prašo 1) panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. spalio 8 d. priimtą sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT05; 2) mažinti atsakovės CPVA 2024 m. spalio 8 d. sprendime dėl pažeidimo Nr. IT05 nustatytą korekcijos dydį, jeigu nebūtų priimtas sprendimas šį sprendimą naikinti.

Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, įgyvendindama projektą „Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė – veiksmų programos auditas“ Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0025, įsigijo programinės įrangos nuomos paslaugas per CPO, pasinaudodama šios atlikto riboto konkurso būdu tarptautinės vertės pirkimu elektroninėmis priemonėmis sukurtu katalogu „Programinės įrangos nuomos užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“. Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2021 m. rugsėjo 16 d., Pirkimo Nr. 563490. Skelbimas apie Pirkimą 2021 m. rugsėjo 17 d. paskelbtas ES leidinyje „Tenders electronic daily“, Pirkimo Nr. 2021/S 181-468480. Pirkimas į dalis neskaidytas. Vadovaujantis dinaminės pirkimo sistemos Pirkime pagrindu įvykusiu konkrečiu pirkimu Nr. CPO192075 buvo sudaryta 2022 m. sausio 3 d. pirkimo sutartis Nr. CPO192075/SU-1_2022 tarp Projekto vykdytojo ir tiekėjo „Fortevento“, UAB dėl programinės įrangos nuomos, kurios kaina 13 762,64 Eur su PVM, o Sutarties vertė tenkanti Projektui ir susijusi su pažeidimu – 2 752,52 Eur su PVM. CPVA, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 295 p., atliko Pirkimo vertinimą. CPVA 2024 m. rugsėjo 16 d. įtarime apie pažeidimą Nr. IT05 vertino, kad CPO Pirkimo dokumentuose nustatė galimai subtiekėjų pasitelkimą ribojančius reikalavimus, o būtent Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų C dalies. Konkretaus pirkimo dinaminėje pirkimų sistemoje 4.5 p. nustatyta, kad kiekvienas DPS tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą Konkrečiam pirkimui, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjekto grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis). Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veikos sutarties šalis), kitame pasiūlyme negali būti subtiekėju. CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą, vadovavosi ir Projekto vykdytojo, ir CPO pateiktais paaiškinimais, kurie laikytini Projekto vykdytojo paaiškinimais. Projekto vykdytojas nepaneigė Įtarimo dėl galimo pažeidimo padarymo, nes tas pats ūkio subjektas gali būti nurodytas skirtingų tiekėjų pasiūlymuose kaip subtiekėjas. Taip pat tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai, ar pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kitos įmonės, pateikusios pasiūlymą tame pačiame pirkime, subtiekėju, išskyrus tuos atvejus, kai turima pagrįstų įrodymų, kad toks ūkio subjektų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas. Įtarta, kad Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygose nustatyti reikalavimai galimai apribojo tiekėjų galimybę teikiant pasiūlymą pasitelkti ir pasiūlyme subtiekėjais nurodyti kitus tiekėjus ar jungtinės veiklos grupės narius, todėl Pirkimo pagrindu įvykdžius Konkretų pirkimą, galimai buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principai bei VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas dirbtinai nemažinti konkurencijos.

Projekto vykdytojas apie nustatytą pažeidimą Projekte buvo informuotas CPVA 2024 m. spalio 8 d. pranešimu apie nustatytą pažeidimą projekte per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014–2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas; Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 ,,Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuostatos; Konkrečiam pirkimui, atsižvelgiant į kvietimo tiekėjams išsiuntimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.; Metodikos redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuostatos; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas; Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės; Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės.

Tyrimo objektas Sprendime apribotas Reikalavimo analize ir vertinimu nustatant Reikalavimo teisėtumą, ir sąsajumą su Pirkimo objektu, atsižvelgiant į CPO nurodytas Reikalavimo nustatymo aplinkybes. Įvertinus apibendrintą kito subjekto pasitelkimo reikalavimo nustatymo teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad nustatytini reikalavimai kito subjekto pasitelkimui leidžia neribotai tiekėjams kooperuotis, išskyrus esant ypatingoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pirkimo pobūdį ir tikslus, dalyvavimo vykdant sutartį lygį, ir ribojimų proporcingumą, kurių šiuo atveju CPO nenurodė.

Sprendime pasisakyta dėl bendrųjų sąlygų Projekto vykdytojo atsakomybei kilti ir pažeidimo sąvokos, kaip ji reglamentuojama pagal PAFT ir Reglamentą Nr. 1303/2013. Sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas leido prieiti išvadą, kad Reikalavimo sąlyga riboja tiekėjų pasiūlymų pateikimą pasitelkiant dalyvius subtiekėjais, kai toks ribojimas aktualus pasiūlymo teikimo etape Konkretaus pirkimo vykdymo metu pasitelkiant subtiekėjus, kurių pajėgumais remiamasi ir, kurių pajėgumais nors ir nesiremiama, tačiau, kurie vykdys sutartį. Dalyvių pasitelkimas subtiekėjais, nors ir nėra expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) ribojamas paraiškų teikimo etapu, norint tapti dinaminės pirkimo sistemos dalyviu, taigi dalyvis gali skolinti savo pajėgumus subtiekėjo vaidmenyje paraiškų teikimo metu, tačiau dalyvis privalo savo subtiekėją, kuris yra ir savarankiškas dalyvis Pirkime, pakeisti iki pasiūlymų teikimo etapo, t. y. tiekėjas, tai turi padaryti iki konkretaus pirkimo kvietimo gavimo, jeigu siekia pateikti pasiūlymą ir pats, ir pasiūlymą teikia dalyvis, esantis jo subtiekėju, nes priešingu atveju jie abu konkrečiame pirkime negalės pateikti pasiūlymų. Atlikus šiuos pakeitimus, abu tiekėjai į dinaminę pirkimo sistemą būtų įtraukti, kaip nauji dalyviai. Kitu atveju, pagal Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų 5.6.4 p., Konkretaus pirkimo dalyvio pasiūlymas bus atmestas, nes neatitinka Reikalavimo, kad Konkrečiam pirkimui teikiamame pasiūlyme subtiekėju negali būti nurodytas Konkretaus pirkimo dalyvis. Pažymėtina, kad dinaminės pirkimo sistemos gyvavimo metu gali susidaryti situacija, kad, pavyzdžiui, paraišką dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje pateikia tiekėjas su subtiekėju, ir tiekėjas į ją įtraukiamas. Vėliau pats subtiekėjas, kaip tiekėjas, pateikia paraišką dėl dalyvavimo dinaminėje pirkimo sistemoje, neinformuodamas pirmojo tiekėjo. Tokiu būdu, konkretaus pirkimo metu gali susidaryti situacija, kai jame dalyvautų pirmasis tiekėjas ir subtiekėjas, kaip savarankiškas tiekėjas, ir jų abiejų pasiūlymai būtų atmesti, nors tam nebūtų objektyvių aplinkybių. Pirkimo dalyviai, kurie pasitelkė vienas kitą subtiekėjais paraiškų teikimo etape kvalifikacijai atitikti ir pasiūlymų teikimo etapo metu turėję nurodyti kitus subtiekėjus, siekdami, kad jų pasiūlymai nebūtų atmesti, nors ir turi prielaidas pasitelkti vienas kitą subtiekėjais įgyvendindami sutartį, tačiau toks vienas kito pasitelkimas suponuoja būtinybę dalyviams turėti atsarginį subtiekėją kurio pajėgumais remtųsi Konkretaus pirkimo metu keičiant subtiekėju esančio kito dalyvio pajėgumus arba Konkretaus pirkimo dalyviai turėtų neteisėtai derinti veiksmus, nusprendžiant kuomet, kuris dalyvis pasitelkia vienas kitą ir kokiu dažnumu kiekvienas atskirai konkuruoja dėl atskirų konkrečių pirkimų, t. y. iš esmės vyktų pirkimų pasidalinimas. Toks Pirkimo sąlygų aiškinimas leidžia prieiti išvadą, kad dalyvių pasitelkimas kvalifikacijai įrodyti ir sutarčiai vykdyti nėra apribotas tik subtiekimo pasitelkimo nesiremiant kitų dalyvių pajėgumais atveju, t. y. tiekėjas, siekiantis pasitelkti subtiekėju dalyvį, abiem dalyvausiant Konkrečiame pirkime, gali dalintis sutarties vykdymu su kitu dalyviu kai remiamasi dalyvio pajėgumais fiktyviai: Konkrečiame pirkime nurodant kitą tiekėją, kurio pajėgumais remiamasi, vėliau sutarties vykdyme nurodant būtent Konkretaus pirkimo dalyvį subtiekėju, o paraiškoje vėl, ūkio subjektą, kurio pajėgumais remiamasi, įvykus Konkrečiam pirkimui, atstatant Konkretaus pirkimo dalyvį arba atsarginį tiekėją paliekant ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi pozicijoje nuolatinai.

Sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kaip būtinumą tiekėjui, norinčiam pasitelkti subtiekėju Pirkimo dalyvį, turėti papildomą subtiekėją, nesantį šio Pirkimo dalyviu, esant poreikiui pasitelkiamą pasiūlymų teikimo etapu. Toks kooperacijos ribojimas, numatytas Reikalavimo sąlygoje, reiškia, kad Pirkimo sąlygos nors ir ne absoliučiai draudžia pasitelkti kitą dalyvį subtiekėju, tačiau sudaro reikšmingus, ribojančius Pirkimo dalyvių kooperaciją, trūkumus, kurie tokį kooperacijos būdą, pasitelkiant pajėgumams remtis kitą Pirkimo dalyvį, daro iš esmės neįgyvendinamą ir esmingai nepatrauklų. Tokiu atveju pasitelkiantysis dalyvis turi įtraukti ir kitus rinkos dalyvius į savo pasiūlymą savo kvalifikacijai įrodyti, o tai nesuderinama su kito dalyvio Pirkime pasitelkimu, kai subtiekėjas pasitelkiamas dėl galimybės remtis jo pajėgumais. CPVA, vadovaudamasi PAFT nuostatomis ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos Gairės, jų 2.1 lentelės 13 p., atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas Pirkimo ir Konkretaus pirkimo vykdymo aplinkybes, nusprendė taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo deklaruotų ir patvirtintų tinkamomis išlaidomis sumos 2 243,83 Eur su PVM. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 112,19 Eur.

Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas ginčas, kuomet pareiškėja nustatė kokybinį subrangos ribojimą, t. y. ji ribojo tiekėjų, kurie geba savarankiškai įvykdyti Pirkimo sutartį, galimybę pasitelkti vienas kitą subrangovais. Pareiškėjos teigimu, CPVA neteisingai kvalifikavo Reikalavimo sąlygos turinį, todėl taikė netinkamas VPĮ nuostatas. Nagrinėjamu atveju aktualus VPĮ 88 str. aiškinimas ir taikymas bei Reikalavimo atitikties šiam straipsniui vertinimas, o ne VPĮ 49 str. nuostatos, kaip kad Sprendime interpretuoja CPVA.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis.

Pirkimo skelbimo metu nei VPĮ 88 str., nei Direktyvos 2014/24 nuostatos, nei šiuos teisės aktus aiškinantys dokumentai (VPT rekomendacijos) ir teismų praktika nenumatė, kad Reikalavimu nustatytas subrangos ribojimas būtų uždraustas. Kad subrangos ribojimas yra galimas išimtiniais atvejais, netiesiogiai patvirtino ir LVAT 2023 m. spalio 25 d. administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 nurodydamas, kad subrangos ribojimai leidžiami išimtiniais atvejais. Nustačius Reikalavimą galima prevenciškai išvengti tiekėjų, kurie jau teikia pasiūlymus pirkime, draudžiamų susitarimų ir situacijų, kai iš pažiūros (formaliai) teisėti veiksmai pripažinti piktnaudžiavimu teise.

LVAT, aiškindamas VAĮ 8 str. 1 d. nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ 10 str. (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 5 d. 5–6 p. nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, išaiškinta, jog VAĮ 8 str. 1 d. iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jis grindžiamas, jame pateikti pakankami ir aiškūs motyvai, aiškios dėl jame išdėstytų aplinkybių kylančios pasekmės. Iš Skundžiamo sprendimo yra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, aptarti viešojo pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, aptarti ir įvertinti pareiškėjos pateikti paaiškinimai, Sprendimas kaip administracinis aktas išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Sprendimui atitinkant VAĮ teisės normas, ginčas iš esmės apsiriboja Sprendimo teisėtumu nustatant pažeidimų padarymo aplinkybes ir kvalifikuojant pažeidimus pagal atitinkamas VPĮ teisės normas ir nustatant dėl to kylančias pasekmes pagal Gairių punktą. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamą Sprendimą priėmusios institucijos atliktu jo veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį Sprendimą laikyti neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, kaip skunde iš esmės teigia pareiškėja.

Vadovaujantis PAFT 297 p., įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – CPVA) turi pareigą įvertinti, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi Reglamento Nr. 1303/2013 2 str. 36 p. nurodytų pažeidimo požymių. Nustačius, kad įtariamas pažeidimas, pažeidimo požymių, nustatytų Reglamento Nr. 1303/2013 2 str. 36 p., neturi – įtarimas dėl pažeidimo neregistruojamas ir pažeidimo tyrimas neatliekamas. Reglamento Nr. 1303/2013 2 str. 36 p. pateikta pažeidimo sąvokos apibrėžtis – „pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui“. Nagrinėjamu atveju CPVA sprendė, kad su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Reglamento Nr. 1303/2013 2 str. 36 p. Šiame kontekste pažymėtina, kad sąvoka „nepagrįstos“ turi būti ir yra suprantama, kaip netinkamos finansuoti išlaidos. Be to, Reglamento Nr. 1303/2013 originalo kalboje (anglų kalba) vartojamas žodis „unjustified“ lietuvių kalboje turi ir reikšmę „nepateisinamas“, kas reiškia, kad prašomos išlaidos yra nepateisinamos – patirtos pažeidžiant teisės aktus, o tai reiškia netinkamos finansuoti. Be to, registruojant įtarimą ir vertinant, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, vertinamas potencialus finansinis poveikis ES biudžetui, t. y. nevertinamas konkretus galimų netinkamų finansuoti išlaidų dydis, tačiau prielaida, ar tokių netinkamų finansuoti išlaidų, kurios galėtų atsirasti dėl galimo įtariamo pažeidimo, gali būti. Konkreti netinkamų finansuoti išlaidų suma (konkretus ar procentinis dydis) nustatoma atlikus pažeidimo tyrimą ir nustačius pažeidimą. Pareiškėjos argumentai, kad pažeidimas Pirkime yra visiškai formalaus pobūdžio ir nedaro žalos ES biudžetui, yra nepagrįsti ir neatitinka teisinio reglamentavimo. Pažeidimų padarytos žalos santykinis lyginimas nėra pagrindas pažeidimui nenustatyti. LVAT yra išaiškinęs: „sąvoką „pažeidimas“ <...> reikia aiškinti kaip apimančią ne tik Europos Sąjungos teisės pažeidimą, bet ir nacionalinės teisės normų, padedančių užtikrinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų valdymą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės nuostatų tinkamą taikymą, pažeidimą <...>. <...> matyti, kad Sąjungos teisės pažeidimas yra jos nuostatų pažeidimas, negalima atmesti galimybės, kad toks pažeidimas gali būti padaromas ir pažeidus nacionalinės teisės nuostatas“ (LVAT 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1088-575/2021).

Pažymėtina, kad CPO Sprendimo neatitiktį VAĮ reikalavimams papildomai grindžia ir tuo aspektu, kad CPVA nebuvo CPO pateikusi nei paklausimo, nei Įtarimo apie pažeidimą – CPVA nesilaikė PAFT nustatytos pažeidimo tyrimo tvarkos (CPO nebuvo informuota apie pradėtą pažeidimo tyrimą, jai nebuvo pateiktas Įtarimas apie pažeidimą, nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, o priimant Sprendimą CPVA vadovavosi visai kitame pirkime CPO pateiktu paaiškinimu, nevertinusi, ar tikrai abiem atvejais aplinkybės buvo analogiškos.

Su tokia pareiškėjos pozicija nesutiktina, kadangi pareiškėja, nors skunde ir cituoja PAFT 303 ir 304 p. nuostatas, tačiau to paties PAFT 304¹ p., aiškiai nurodoma, jog „Jeigu įgyvendinančioji institucija įtariamo pažeidimo tyrimo metu, kai pažeidimas susijęs su pirkimu iš CPO, kreipiasi į CPO ir (arba) projekto vykdytoją dėl su pirkimu susijusios informacijos, duomenų ir (ar) dokumentų pateikimo, ta pati arba kita įgyvendinančioji institucija kito įtariamo pažeidimo tyrimo metu dėl tos pačios pagrindinės sutarties į CPO ir (arba) projekto vykdytoją gali nesikreipti.“ Pažymėtina, kad PAFT papildymas 304¹ p. atliktas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, kuris įsigaliojo 2024 m. liepos 31 d. CPO ši informacija neabejotinai yra žinoma, kadangi būtent dėl šios įstaigos dinaminės pirkimo sistemos (toliau – DPS) pagrindu vykdomų viešųjų pirkimų specifikos toks pakeitimas ir buvo inicijuotas bei priimtas. DPS nėra pirkimo būdas, tai – pirkimų organizavimo priemonė. Taigi, vadovaujantis PAFT 304¹ p. nuostata ir atsižvelgiant į tai, kad CPO, CPVA vykdant kitus pažeidimo tyrimus dėl tapačių aplinkybių tame pačiame Pirkime, jau ne kartą yra gavusi analogiškus CPO paaiškinimus net ir dėl tos pačios Pirkimo dalies, pavyzdžiui: Paaiškinimą, CPO 2024 m. kovo 28 d. raštu „Viešosios įstaigos CPO LT paaiškinimai“ reg. Nr. 1S-280/2024 teiktą analogišką paaiškinimą ir kt., Įtarimo atveju pagrįstai į CPO nesikreipė.

Darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai, jog CPVA Sprendimas neatitinka VAĮ 3 str. įtvirtintų principų, VAĮ 10 str. reikalavimų ir gerosios viešojo administravimo praktikos, yra visiškai nepagrįsti bei laikytini subjektyvia pareiškėjos gynybine pozicija, kuri neatitinka ne tik LVAT formuojamos praktikos, bet ir kurią paneigia į administracinę bylą kartu su šiuo atsiliepimu teikiami įrodymai.

Ribojimas savo prigimtimi yra subjektinis, t. y. ribojamas tiekėjų subjektiškumas, jų statusas dalyvaujant Pirkime. LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 nagrinėtas kiekybinis darbų perskirstymo aspektas ir nebuvo pasisakyta dėl kokybinio, perskirstant darbus pagal jų esmingumą ir kitas savybes. Tuo tarpu šis ginčas kilęs dėl ribojimo teikti pasiūlymus tiekėjui, šiam esant subrangovo statusu kito tiekėjo pasiūlyme, taigi minėtu LVAT sprendimu negalima remtis tiesiogiai ir vientisai, išskyrus, kiek pateikiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai aktualiu subjektiškumo dalyvaujant pirkime ribojimo klausimu. Nėra tiek reikšminga ar Reikalavimu buvo nustatytas kiekybinis, ar kokybinis subtiekimo ribojimas, kai šiuo atveju nustatytas būtent ribojimas Pirkimo sąlygomis Pirkimo dalyviams, subtiekimo aspektu draudžiant pasitelkti vienas kitą subtiekėjais. Tai, kad Kasacinis teismas ir LVAT yra pasisakę plačiau ar pasisakę apskritai dėl subtiekimo ribojimo jo kiekybiniu aspektu, kaip tai pateikia pareiškėja, nereiškia, kad teismams plačiau nepasisakius dėl subtiekimo ribojimo subjektiškumo (kokybiniu) aspektu, Sprendime konstatuotas pažeidimas negali būti nustatytas ar tai nėra laikytina pažeidimu pagal VPĮ. Kito ūkio subjekto pasitelkimas (88 str.) ir rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumu (49 str.) yra skirtingos sąvokos VPĮ prasme, tačiau šio konkretaus Pirkimo atveju, Reikalavimo sąlyga yra Konkretaus pirkimo vykdymo sąlygų IV skyriaus „Pasiūlymų teikimas“ dalyje, taigi Reikalavimas aktualus pasiūlymų teikimo etape. Reikalavimo sąlygos paskirtis ją taikant būtent tiekėjo pasiūlymo teikimo etapu, nes būtent tuo metu tiekėjas negali būti nurodytas subtiekėju kito tiekėjo pasiūlyme. Reikalavimo sąlyga nurodoma, kad pateikus pasiūlymą nurodant subtiekėju kitą tiekėją, jau teikiantį savarankišką pasiūlymą, toks pasiūlymas bus atmestas, taigi Reikalavimas reiškia nepriklausomą pasiūlymo atmetimo pagrindą. Ginčo Pirkimo sąlyga aktuali būtent pasiūlymų teikimo metu ir šioje sąlygoje nėra numatytas būtent Sutartimi įsigyjamų nuomos paslaugų perskirstymo procentas ar dalis, todėl aiškiai matyti, kad subtiekimas gali būti visiškas arba dalinis, todėl konkrečiai rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais reikšmingas, kiek tai susiję su pasiūlymų teikimu ir subtiekėjų pasitelkimu, pastariesiems teikiant neribotą Sutartimi nustatytą įsigyjamų nuomos paslaugų kiekį, t. y. subjektiškumo ribojimas subtiekimo lygmenyje yra aktualus nuo pat Pirkimo paskelbimo tiekėjams susipažinus su jo sąlygomis, o ne tik vykdant Sutartį.

Apibendrinant Reikalavimo sąlygos ribojantįjį poveikį, matyti, kad jis pasireiškia subtiekėjo parinkimo metu, t. y. subtiekimas yra teisinis ryšys tarp tiekėjo, teikiančio pasiūlymą, ir kitų prie tiekėjo prisidedančių rinkos subjektų, tačiau tokiam ryšiui nustačius tam tikrus reikalavimus jau pasiūlymų pateikimo metu, neišvengiamai subtiekėjo sąvokai turi būti priskiriamas rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais ir kitų ūkio subjektų pasitelkimo VPĮ turinys ir iš to išplaukiančios pasekmės. Analizuojant Reikalavimo turinį, matyti aiškus Perkančiosios organizacijos siekis riboti kooperaciją tarp Pirkimo dalyvių, t. y. riboti kooperacijos galimybes Pirkimo viduje tarp savarankiškai pasiūlymus pateikusių tiekėjų, neleidžiant savarankiškai ar tiekėjų grupėje pasiūlymą pateikusiam tiekėjui būti kito pirkimo dalyvio subtiekėju, nesvarbu ar skolinant pajėgumą, ar ne (toliau – Vidinis ribojimas). Reikalavimu nėra ribojamas tiekėjų pasiūlymų pateikimas įvairiomis kooperacijos formomis, kai tiekėjas teikia tik vieną pasiūlymą pats arba tiekėjų grupėje, nebent pasiūlymo savarankiškai neteikia ir dalyvauja įvairiuose pasiūlymuose tik kaip subtiekėjas. Vidinis ribojimas pasireiškia vertikaliu ribojimu pateikus pasiūlymą draudžiant būti kito dalyvio pasiūlyme nurodytu subtiekėju. Šiuo atveju ribojimą CPO nustatė, neišskirdama jo į ribojimą remtis kito ūkio subjekto pajėgumais subtiekėjo vaidmenyje ar ribojimą pasitelkti subtiekėją nesiremiant jo pajėgumais. CPO ribojimas nustatytas absoliučia jo prasme, ribojimo jokiais aspektais nediferencijuojant. Reikalavimu ribojant bet kokią pirkimo dalyvio galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme pajėgumo neskolinant ir draudžiant kitam dalyviui remtis esamo dalyvio pajėgumu, toks ribojimas galėjo atgrasyti potencialių dalyvių galimybę dalyvauti Pirkime ir atgrasė esamus dalyvius teikti pasiūlymus remiantis esamo dalyvio pajėgumais arba pasitelkiant jį kaip subtiekėją, todėl Reikalavimo sąlygoje nustatytas draudimas pagrįstai Sprendime konstatuotas ribojančiu konkurenciją (VPĮ 49/88 str. prasme).

Dėl VPT standartinių dokumentų pasisakytina, kad standartiniai VPT paskelbti dokumentai tėra konkrečių pirkimo sąlygų šablonas, kurias privaloma pritaikyti pagal VPĮ reikalavimus ir perkančiosios organizacijos poreikius, o ne taikyti pagal nutylėjimą. Be to, kad pareiškėja nenurodo, kurią VPT pavyzdinių pirkimo sąlygų vietą analizuoti. VPT standartinių dokumentų sąlygos taikymui privaloma nurodyti objektyvias priežastis subtiekimo tarp dalyvių draudimui, taigi VPT negalėjo rekomenduoti ir nerekomendavo identiškos Reikalavimui sąlygos. Pareiškėja pateikia CPVA ir VPT skelbtų standartinių ir pavyzdinių pirkimo dokumentų sąlygas kaip privalomas ir rekomenduotinas būtent pareiškėjai, nors jos skirtos neapibrėžtam perkančiųjų organizacijų ratui ir turi būti kiekvienu atveju pritaikomos pačių perkančiųjų organizacijų, taigi atsakomybė už pirkimo sąlygų teisėtumą jas pritaikant individualiam ir konkrečiam pirkimui tenka pačiai perkančiajai organizacijai.

Reglamento Nr. 1303/2013 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius. Jos informuoja Komisiją apie pažeidimus, kurie 10 000 Eur viršija fondų įnašą, ir nuolat ją informuoja apie tai, ar įgyvendinant susijusias administracines ir teisines procedūras daroma didelė pažanga. Reglamento Nr. 1303/2013 122 str. 2 d. 3 pstr. nustato, kad kai paramos gavėjui neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinti neįmanoma ir tai įvyko dėl valstybės narės kaltės arba aplaidumo, valstybė narė yra atsakinga už atitinkamų sumų grąžinimą į Sąjungos biudžetą. Valstybės narės gali nuspręsti nesusigrąžinti neteisėtai išmokėtos sumos, jei iš paramos gavėjo susigrąžintina suma, neskaitant palūkanų, fondų įnašo neviršija 250 Eur. Pareiškėjos pateiktų straipsnių nepilnos ištraukos neatspindi straipsniuose išdėstyto pažeidimų prevencijos ir pažeidimais padarytos žalos ištaisymo turinio. Imperatyvas yra pirmiausia pažeidimus užkirsti, jiems įvykus, juos nustatyti ir esant žalai ją pašalinti. Nesusigrąžinti neteisėtai įsisavintų lėšų galima tik tuo atveju, jeigu tai įvyko dėl valstybės narės kaltės arba aplaidumo. Kitokia minėtų straipsnių interpretacija leistų projektų vykdytojams išvengti atsakomybės tuo būdu, kad CPVA, pažeidimams iki 250 Eur, turėtų nuolaidžiauti pagal nutylėjimą arba pažeidimo nenustatyti jeigu apie pažeidimą nereikia pranešti, t. y. pažeidimų nenustatyti ne dėl to, kad jie nebuvo padaryti, o todėl, kad jais padaryta žala neviršija 250 Eur neteisėtai išmokėtos sumos arba apie juos nereikia pranešti, taigi jų nerevizavus, pažeidimus galima būtų paslėpti.

Dėl Projekto vykdytojo prievolės grąžinti išmokėtą finansavimą, pažymėtina, kad Finansų ministerija 2024 m. kovo 22 d. rašte „Dėl prašymo pateikti išaiškinimą“ Nr. 6K-24/1814 (atsiliepimo priedas Nr. 13), nurodė, jog „<...> Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kaip 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos vadovaujančioji institucija (toliau – VI), paaiškina, kad projektų, finansuojamų 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis, viešuosiuose pirkimuose nustačius pažeidimus dėl Viešosios įstaigos CPO LT (toliau – CPO) veiksmų ar neveikimo, tokios projektų vykdytojų patirtos išlaidos negali būti laikomos tinkamomis finansuoti ES ir negalės būti deklaruojamos Europos Komisijai. Bendrai finansuojamų projektų netinkamų deklaruoti Europos Komisijai (toliau – Komisija) išlaidų apmokėjimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad „Vadovaujančioji institucija, nustačiusi, kad projektų išlaidos yra nedeklaruotinos EK išlaidos, apie tai informuoja atitinkamą įgyvendinančiąją instituciją, pagal kompetenciją už iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą ūkio sektorių atsakingą ministeriją (toliau – ministerija) ir tvirtinančiąją instituciją, nurodydama projektus ir kokia nedeklaruotinų EK išlaidų suma tenka kiekvienam jų arba pateikdama paaiškinimą, kaip nedeklaruotinų EK išlaidų sumą projektuose turėtų apskaičiuoti pati įgyvendinančioji institucija. Nedeklaruotinų EK išlaidų sumai nustatyti vadovaujančioji institucija gali vadovautis atrankos būdu atliktų projektų išlaidų patikrinimų rezultatais, juos panaudodama netikrintos imties klaidų lygiui nustatyti pagal vadovaujančiosios institucijos nustatytą metodiką“. VI, siekdama užtikrinti, kad Komisijai būtų deklaruotos tik tinkamos finansuoti išlaidos, nusprendė, kad dėl 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis finansuojamų projektų viešuosiuose pirkimuose per CPO patirtų netinkamų finansuoti išlaidų turi būti priimti sprendimai dėl nustatytų nedeklaruotinų Komisijai išlaidų susigrąžinimo. VI pažymi, kad viešuosiuose pirkimuose per CPO patirtos netinkamos finansuoti išlaidos neturi būti susigrąžinamos iš projektų vykdytojų tais atvejais, kai pažeidimas nustatomas ne dėl projekto vykdytojo kaltės, bet dėl CPO veiksmų ar neveikimo vykdant centralizuotą viešąjį pirkimą. VI paaiškina, kad tokios išlaidos bus apmokamos valstybės biudžeto lėšomis taikant Apraše nustatytą tvarką.“ Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą informaciją, darytina išvada, kad nors pažeidimas, kaip jis apibrėžtas ES reguliavime, Projekte buvo nustatytas ir apskaičiuotos grąžintinos lėšos, tačiau faktiškai jokie išmokėto ES finansavimo susigrąžinimo veiksmai iš Projekto vykdytojo nebus atliekami. Atitinkamai su šiuo Sprendimu nebus atliekami lėšų susigrąžinimo veiksmai ir iš CPO, nes konkretus galiojantis teisinis reguliavimas nenustato CPO atsakomybės dėl pirkimų įgyvendinimo projektinėje veikloje, CPVA su CPO neturint teisinio santykio ir abipusių sutartinių teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde akcentuoja pavienes ESTT sprendime nurodytas žalos ES biudžetui nustatymo taisykles, tačiau jų niekaip nesusieja su ginčo situacija.

Taigi, potenciali žala ES biudžetui, laikantis proporcingumo principo, nustatoma nacionalinės fiksuoto dydžio pataisų normų skalės arba Gairių pagalba, tačiau ne automatiškai, o atlikus individualų ir išsamų nagrinėjimą, kurio vykdymo metu turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą. Savo ruožtu CPVA, nustatydama potencialią žalą ES biudžetui, pagrįstai rėmėsi Gairėse nurodyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, netaikė jos automatiškai, be kita ko, pažeidimo tyrimo metu palygino pažeidimą apibūdinančius ypatumus su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. skalę. Konkrečiai, Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. dalies „Pažeidimo aprašymas“ 2 p., nurodyta, kad pažeidimu bus laikomi nepagrįsti subrangos apribojimai, pavyzdžiui, kai „2 Pirkimo dokumentuose (pvz., techninėse specifikacijose) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių pobūdžio.“ Taigi, esminis elementas, į kurį buvo atsižvelgta nustatant Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. skalę, buvo nepagrįsto subtiekimo / subrangos ribojimo identifikavimas, kurio pavyzdžiai pateikiami Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. dalyje „Pažeidimo aprašymas“. Svarbu pažymėti, kad kaip nurodoma Gairių 1.1 p. 2 išnašoje: „2 skirsnyje aprašytos pažeidimų rūšys yra dažniausiai nustatomos pažeidimų rūšys. Šis sąrašas yra neišsamus. Kiti pažeidimai turėtų būti nagrinėjami, jei įmanoma, pagal analogiją su šiose gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis.“ Savo ruožtu CPVA pažeidimo tyrimo metu atliko individualų ir išsamų nagrinėjimą, kurio metu, be kita ko, identifikavo visus konstatuoto pažeidimo ypatumus bei pagal analogiją palygino juos su Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. skalės nustatymo elementais. Šio palyginimo išdavoje buvo konstatuotas nepagrįsto subtiekimo / subrangos ribojimo faktas.

Tai, kas pirmiau išdėstyta, patvirtina, kad atsakovė, negalėdama tiksliai apskaičiuoti iš ES biudžeto mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos (potencialios žalos), laikydamasi proporcingumo principo, pagrįstai vadovavosi Gairėmis, netaikė jų automatiškai, kadangi atliko individualų ir išsamų nagrinėjimą, kurį atliekant buvo atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. skalę ir kurie lėmė 5 proc. finansinės korekcijos taikymą.

Darytina išvada, kad Skundžiamu sprendimu nustatytu viešųjų pirkimų principų ir VPĮ nuostatų pažeidimu buvo padaryta potenciali žala ES finansiniams interesams, tačiau nesant galimybės finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti dėl pažeidimo pobūdžio, CPVA pagrįstai vadovavosi Gairių nuostatomis, ir įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, pažeidimų pobūdį, jų sunkumą, pagrįstai Sutarties vertei, finansuojamai Projekto lėšomis, pritaikė Gairėse nustatytą fiksuotą finansinės korekcijos dydį. Taip pat, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką ir teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad taikant finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai pirkimo vykdymui ir ES lėšų panaudojimui, nes viešųjų pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais, jie gali paveikti pirkimo rezultatą ir finansinius ES interesus, nors tas poveikis gali būti neakivaizdus (netiesioginis).

Neteisėti ūkio subjektų veiksmai viešajame pirkime turi būti užkardomi perkančiajai organizacijai atliekant aktyvius tyrimo veiksmus, o ne šios pareigos atsisakant per neteisėtų pirkimo sąlygų nustatymą, kurios tokių situacijų susidarymą tiesiog eliminuoja sąžiningų tiekėjų kooperacijos draudimo sąskaita, t. y. perkančiajai organizacijai turint nepagrįstų abejonių, kad gali susidaryti sąžiningai konkurencijai prieštaraujanti situacija, CPO Pirkime pasirinko paprasčiausią elgesio variantą – neteisėtai uždrausti tiekėjams Pirkime būti vienas kito subtiekėjais.

LVAT, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Pastebėta, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. LVAT 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018). Taigi pasekmės, priešingai nei teigiama pareiškėjos, ne visais atvejais yra būtinas viešųjų pirkimų pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto pažeidimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo pažeidimo sunkumui proporcinga nuobauda. Konkrečiu formalaus pažeidimo atveju konkurencinės aplinkos egzistavimas nei lengvina, nei sunkina dėl pažeidimo taikytinos atsakomybės laipsnį, nes pažeidimas buvo padarytas paskelbus Pirkimo sąlygas ir pagal jas įvykdžius Konkretų pirkimą. Daugiau nei vienam tiekėjui pateikus pasiūlymus, vėlesni padariniai, tiekėjams pateikus pasiūlymus ir sudarius minimalią konkurenciją, koreliuoja su pažeidimo padarymo lengvinančia aplinkybe, tačiau pažeista pati viešųjų pirkimų vykdymo tvarka, esant realiai grėsmei žalai atsirasti, potencialiems tiekėjams nusprendus neteikti konkurencingų pasiūlymų, todėl tokio pažeidimo padariniai tik hipotetiškai retroaktyviai apibūdina patį pažeidimo faktą, jo nepaneigdami.

Pareiškėjos manymu, už nustatytą pažeidimą gali būti skiriama mažesnė finansinė korekcija, nei nustatytoji Sprendime. Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. nustato pažeidimo rūšį – nepagrįstas subrangos ribojimas. Pažeidimo aprašyme nurodoma, kad pažeidimas nustatomas, jeigu Pirkimo dokumentuose (pvz., techninėse specifikacijose) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių pobūdžio. Už tokį pažeidimą taikoma išimtinai 5 proc. pataisos norma, jokių kitų pataisos normų nenumatant. Vertinant nepagrįsto subrangos ribojimo pažeidimą, visos šalutinės aplinkybės, susijusios su Pirkimo vykdymu ir Pirkimo procedūrų rezultatais neįrodo neteisėto subrangos ribojimo reikalavimo poveikio ir pasekmių pačiam Pirkimui, jų priežastingumo, t. y. formalios sudėties pažeidimui konstatuoti nėra būtinos pasekmės ir tokio pažeidimo sunkumo neįrodo kitos, išskyrus patį pažeidimą, aplinkybės. Tokios atsietos aplinkybės gali būti tik indikacijomis nustatant galimą koreliacinį ryšį su įvykusiomis Pirkimo procedūromis ir įtvirtinto reikalavimo, ribojančio subrangą, poveikiu. Neteisėto subrangos ribojimo pažeidimai pasižymi jų formalia sudėtimi, t. y. nebūtina nustatyti kilusių pasekmių dėl padaryto teisės pažeidimo, nes esant bet kokio pobūdžio pasekmėms, jos patikimai neįrodo nei pačios veikos padarymo fakto nei kitų duomenų apie galimą poveikį Pirkimui. Išskyrus, kai skiriant finansinę pataisą tik konkreti ir aiški aplinkybė, nurodyta pačiose Gairėse, gali lemti taikytinos finansinės pataisos dydį. Tokiu atveju laikoma, kad teisės pažeidimas padarytas, tačiau yra lengvinanti aplinkybė. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės taikyti mažesnę nei 5 proc. finansinės pataisos normą, nes tokios galimybės nesuteikia pačių Gairių ginčo pažeidimo turinio esmė. Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. nustatyto pažeidimo pagrindas yra, jog subrangos ribojimai galėjo atgrasyti potencialius tiekėjus nuo pasiūlymų teikimo. Tokiu teisės pažeidimu siekiama apriboti konkurenciją išimtinai subrangos lygmeniu, taigi svarbus ne tik pats neteisėto ginčo reikalavimo ribojantis konkurenciją turinys, bet ir jo negatyvus poveikis konkurencijai rinkos uždarumo aspektu, ribojant tokių rinkos dalyvių gebėjimą dalyvauti Pirkime siekiant jiems dalyvauti Pirkime kaip atskirai, taip ir subrangovo vaidmenyje tame pačiame Pirkime. Kuo siauresnis yra subrangą ribojančio reikalavimo sąlygos turinys jo taikymo aspektu, tuo daugiau rinkos dalyvių yra ribojama galimybė pateikti pasiūlymus Pirkime. Šio teisės pažeidimo sudėties, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių apibrėžtis turi remtis Gairėse nurodomais finansinės pataisos skyrimo kriterijais. Konkrečiu atveju nebuvo sąlygų taikyti mažesnę finansinę korekciją ar spręsti dėl skirtingų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normų. Pareiškėjos siūlomas Gairių taikymo interpretavimas, kai Gairėse nustatytą finansinės pataisos normą visuomet galima būtų mažinti atsižvelgiant į Gairėse nenustatytus kriterijus, yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir žalingas taikant finansinės ir viešųjų pirkimų priežiūros elementus įgyvendinančiosios institucijos veikloje. Papildomai pažymėtina, kad negalimas toks Gairių taikymas ir jų turinio interpretavimas, kuomet visais atvejais eliminuojamas vienos iš Gairėse numatytų finansinių pataisų ir pažeidimo aprašymo konstatavimas vertinant pažeidimo sudėtį iš teisiškai nereikšmingų aplinkybių pozicijų.

Gairės suformuluotos taip, kad jos savyje inkorporuoja proporcingumo principą taikant atitinkamas finansines korekcijas, t. y. finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo (LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-525/2022). Nenustačius sąlygų skirtingų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normų taikymui, nebuvo pagrindo ir vertinti su Pirkimu susijusių kitų aplinkybių, nes pažeidimas nustatytas išimtinai Gairių 2 skirsnio 2.1 lent. 13 p. 5 proc. finansinės pataisos ribose, kai kitokios finansinės pataisos normos ir/ar kitokio pritaikytos finansinės pataisos dydžio taikyti nėra leidžiama. Gairėse numatyta, kad „viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio“, taigi, numatomos 5, 10, 25 arba 100 proc. korekcijos, o tarpinio dydžio korekcijų objektyviais kriterijais pagrįsti nėra galimybės. Pareiškėja nepagrindė, kodėl būtent 5 proc. finansinė pataisa turėtų būti neskiriama, be to, kad pareiškėjos pateikiamoje teisminėje praktikoje finansinės pataisos norma nurodoma abstrakčiai, iki 2 arba 4 proc., nesiejant nurodytuose teismų sprendimuose konstatuotų aplinkybių su nustatytomis šiame ginče arba kurias pareiškėja laikytų susietas su numatytomis teismų sprendimuose.

LVAT 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 finansinė korekcija sumažinta tik todėl, kad išeinant iš paties neteisėtos pirkimo sąlygos ribojančio turinio, LVAT konstatavo, kad subrangos ribojimas buvo nustatytas ne visai paslaugų sutarčiai, o 40 proc. jos vertės (t. y. mažiau nei pusei sutarties). LVAT vertino, kad aplinkybės, susijusios su viešuosius pirkimus reglamentuojančių normų praktiniu taikymu bei įgyvendinančiosios institucijos pozicija, taip pat neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos pobūdžiu, šiuo konkrečiu atveju sudaro pagrindą pritaikytos 5 proc. finansinės korekcijos dydį mažinti ir laikyti, kad pažeidimo pobūdį, sunkumą ir fondų finansinius nuostolius atitinkanti bei proporcinga yra 4 proc. finansinė korekcija. Matyti, kad LVAT mažino finansinę korekciją, išeidamas iš paties ribojančiojo poveikio, kurį tokia sąlyga nustato, o ne remdamasis kitomis šalutinėmis aplinkybėmis, kaip tiekėjų konkurencija, paklausimų ar pretenzijų teikimas ir t. t. Šiuo atveju šis LVAT sprendimas nesuteikia galimybės mažinti finansinę korekciją, nustatytą Sprendime, todėl naujausia LVAT praktika taikant finansines korekcijas nesiskiria nuo buvusios. Mažinti finansinę korekcija kartais taip pat nėra įmanoma, atkreipiant dėmesį, kad LVAT sprendime finansinė korekcija sumažinta tik 1 proc., o ne iki 1 proc. Sprendžiant finansinės korekcijos mažinimo klausimą vadovautinasi LVAT teismine praktika anksčiau minėtose administracinėse bylose Nr. eA-2283-502/2023, Nr. eA-325-662/2024, kuriose finansinės korekcijos dydis mažintas nebuvo.

Europos Komisija, susipažinusi su FM paklausimu, 2024 m. balandžio 29 d. rašte Nr. Ares(2024)3141698-29/04/2024 nurodė, kad „Išnagrinėjusios minėtą informaciją, mūsų tarnybos nemato pagrindo riboti tiekėjo (fizinio ar juridinio asmens) galimybę būti subtiekėju kitame pasiūlyme dėl tos pačios pirkimo dalies (arba, kai pasiūlymas neskaidomas į dalis, būti subtiekėju kitame pasiūlyme dėl to paties pirkimo). Tokiais atvejais Reikalavimas gali būti vertinamas kaip pažeidimas, kuriam taikoma 5 proc. finansinė pataisa, pagal EK gairėse (C(2019) 3452 final, 2019 m. gegužės 14 d.) numatytą pažeidimą Nr. 13 („Nepagrįstas subrangos apribojimas“). Vertindama pasiūlymus, perkančioji organizacija kiekvieną atvejį turi vertinti individualiai, atsižvelgdama į taikytiną teismų praktiką (C-416/21 - J. S.. Omnibusunternehmen ir K. R., 59–63 punktai). Jūsų tarnybos taip pat prašo išaiškinti, ar tuo atveju, jei pirmiau aprašytas pažeidimas negali būti laikomas formaliu, būtų galima sumažinti 5 proc. finansinę pataisą. Mūsų tarnybos norėtų atkreipti dėmesį į ankstesnį susirašinėjimą: - 2021 m. birželio 29 d. (Ares(2021)4220570), kur mūsų tarnybos išaiškino, kad valstybėms narėms rekomenduojama taikyti gaires, o galimybė taikyti skirtingo dydžio finansines pataisas paliekama tik EK nuožiūrai, esant išskirtinėms aplinkybėms; - 2022 m. gruodžio 9 d. (Ares(2022)8551925), kur mūsų tarnybos išaiškino, kad gairėse nustatant fiksuotus dydžius jau buvo atsižvelgta į proporcingumo principą.“ (Europos Komisijos 2024 m. balandžio 29 d. raštas Nr. Ares(2024)3141698-29/04/2024 su vertimu iš anglų kalbos.

Įvertinus tokią Europos Komisijos poziciją, galima daryti išvadą, kad panašaus pobūdžio Reikalavimo nustatymas, kurį nustatė pareiškėja, yra pažeidimas už kurį taikoma Gairių 2.1 lentelės 13 p. nurodyta 5 proc. finansinė korekcija, nenumatant galimybės taikyti mažesnę finansinę korekciją, kas atitinka LVAT formuojamą praktiką ir paneigia pareiškėjos skundo argumentus, kad finansinė korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui.

VPĮ 92 str. 1 d. nustatyta, kad formuojant ES pirkimų politiką dalyvauja, Europos Sąjungos pirkimų teisę į nacionalinę teisę perkelia, valstybės pirkimų politiką formuoja ir jos įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja ministerija, atsakinga už viešųjų pirkimų politikos formavimą. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 7.1 p. nustato, kad vienas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tikslų yra formuoti valstybės ekonomikos politiką – <...> viešųjų pirkimų, pirkimų, atliekamų perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje (toliau kartu – viešieji pirkimai), koncesijų, <...>. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama minėtų nuostatų 7.1 p. nurodyto veiklos tikslo teikia pasiūlymus Vyriausybei ir suinteresuotiems asmenims dėl viešųjų pirkimų sistemos ir koncesijų tobulinimo ir plėtros, viešųjų pirkimų ir koncesijų skaidrumo, efektyvumo didinimo, konkurencijos viešuosiuose pirkimuose ir koncesijose skatinimo (9.8 p.); nagrinėja perkančiųjų organizacijų, tiekėjų ir asocijuotų verslo struktūrų keliamas viešųjų pirkimų ir koncesijų teisinio reguliavimo problemas, analizuoja kitų valstybių patirtį viešųjų pirkimų ir koncesijų srityse (9.9 p.). Ekonomikos ir inovacijų ministerija savo 2024 m. rugsėjo 6 d. rašte reg. Nr. 3-2987 „Dėl subtiekimo (subrangos) ribojimo“ dėl galimybių pagrįstais atvejais riboti to paties subjekto dalyvavimą pirkime ir individualiai teikiant pasiūlymą, ir kaip kito subjekto subtiekėjui, pasisakė, kad automatinis minėto ribojimo taikymas atimtų iš ūkio subjekto galimybę įrodyti, kad jo dalyvavimas tame pačiame pirkime ir kaip tiekėjui, ir kaip subtiekėjui nepaveiktų jo elgesio pirkimo procedūros metu arba gebėjimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ekonomikos ir inovacijų ministerija subtiekimo ribojimo klausimu patvirtina CPVA poziciją dėl pažeidimų nustatymo, konstatuojant pirkimo sąlygų neteisėtumą ir jų ribojantįjį poveikį, kai pirkime draudžiama dalyviui pasitelkti kitą pirkimo dalyvį ir nurodyti jį pasiūlyme kaip remiantis jo pajėgumais taip ir nesiremiant.

LVAT dėl Gairėse nustatytų pažeidimų rūšių taikymo ir būtent ginčo pažeidimo nustatymo analogijos prasme yra pasisakęs, kad „Gairių 1 skirsnio ,,Įvadas“ 1.1 d. ,,Gairių tikslas“, be kita ko, numatyta: „<...> Viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį 2. <...>“. Išnašoje (2) nurodoma: „2 skirsnyje aprašytos pažeidimų rūšys yra dažniausiai nustatomos pažeidimų rūšys. Šis sąrašas yra neišsamus. Kiti pažeidimai turėtų būti nagrinėjami, jei įmanoma, pagal analogiją su šiose gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis.“. Gairių 2 skirsnio ,,Pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ 2.1 skirsnio ,,Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ 13 p. nustato, kad: pažeidimo rūšis – nepagrįstas subrangos apribojimas; taikomi teisės aktai – Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 2 dalis ir 42 straipsnis, Direktyvos 2014/24/ES 63 str. 2 d. ir 71 str., Direktyvos 2014/25/ES 79 str. 3 d. ir 88 str.; pažeidimo aprašymas – pirkimo dokumentuose (pvz., techninėse specifikacijose) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių pobūdžio; pataisos norma – 5 proc. Kadangi abejonių, kad Gairių 2 skirsnio ,,Pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ 2.1 d. ,,Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ 13 p. nurodytas pažeidimas yra itin panašus į pareiškėjo padarytą pažeidimą, nėra galima teigti, kad Gairių 13 p. nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, atsižvelgiant į aptartas Gairių nuostatas, taip pat į tai, kad pažeidimas nėra formalus, taikyta neteisėtai“. Pagal pateiktą LVAT išaiškinimą CPVA teisingai pritaikė Gairių punktą, kuris detalizuoja Pareiškėjo padaryto pažeidimo rūšį ir turinį. Kito Gairių punkto pareiškėja nenurodė, todėl esant konstatuotam viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimui negalima tokia situacija, kad pažeidimas, turintis finansinį poveikį ES biudžeto lėšoms, būtų nenustatomas ar jam nebūtų taikoma finansinė korekcija pagal padaryto pažeidimo sunkumą. Pastebėtina, kad 5 proc. finansinės pataisos norma yra minimali ir Gairėse mažesnio dydžio pataisos normos nėra, todėl CPVA teisėtai taikė minimalią galimą finansinės pataisos normą, kuri gali būti taikoma iš esmės už bet kokį, turintį poveikį Projekto įgyvendinimui, pažeidimą. Šiuo atveju pagal analogiją pritaikyta finansinė korekcija pagal artimiausią pareiškėjos padarytam pažeidimui, pažeidimo rūšį, ir finansinės pataisos norma yra minimali Gairėse numatyta finansinė korekcija, todėl pažeidimo rūšis ir pataisos norma parinktos teisėtai ir pagrįstai, laikantis proporcingumo principo.

VPT nurodė, kad Kito subjekto pasitelkimo sąlyga neužtikrina, jog tiekėjas, pasiūlymą teikęs kaip atskiras tiekėjas (ar kaip ūkio subjektų grupės partneris), sutarties vykdymo metu subtiekėju nepasitelktų kito tiekėjo, kuris pasiūlymą taip pat teikė kaip atskiras tiekėjas (ar kaip ūkio subjektų grupės partneris) (žr. Pirkimo dokumentų C dalies „Konkrečių pirkimų vykdymo dinaminėje pirkimo sistemoje aprašas“ 1 priedo 30.1 p. ). VPT konstatavo, kad Kito subjekto pasitelkimo sąlyga neatitiko VPĮ 17 str. 3 d. reikalavimų, nes nepagrįstai apribojo tiekėjų galimybes pasirinkti dalyvavimo Pirkime bei Konkrečiame pirkime formas. VPT neturi duomenų apie tai, kad egzistuojant minėtai sąlygai buvo sukeltos realios neigiamos pasekmės, t. y. realiai apribota konkurencija (tam įvertinti reikėtų duomenų apie tai, kad bent daliai tuo metu rinkoje veikusių potencialių tiekėjų šis ribojimas turėjo neigiamos įtakos sprendžiant dėl dalyvavimo pirkime ir konkrečiame pirkime).

VPT pozicija Reikalavimo sąlygos neteisėtumo klausimu sutampa su LVAT teismine praktika pačios sąlygos turinio neteisėtumo aspektu, todėl teismas vadovaujasi ir VPT teikiamais išaiškinimais vertinant ginčo sąlygos teisėtumą. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti pareiškėjos nurodytais argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo.

ABTĮ 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 str. 1 d. numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. LVAT, aiškindamas minėtas procesinės teisės normas, yra nurodęs, kad jos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2–4 p. numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu (žr. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A-11-443/2005, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1260/2012). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-922/2013). Kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas administracinis sprendimas – Sprendimas, yra priimtas kito suinteresuoto asmens (Projekto vykdytojo), o ne pareiškėjos, atžvilgiu ir jai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Projekto vykdytojas 2015 m. vasario 17 d. sutikimu įgyvendinti techninės paramos projektą, sutiko užtikrinti netinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimą. Projekto veiklos vykdomos vadovaujantis Techninės paramos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Aktualios Sprendimo priėmimo metu Taisyklių redakcijos 23 p. nustato, kad techninės paramos gavėjas techninei paramai gauti turi pateikti sutikimą įgyvendinti techninės paramos projektą; 64.18 p. nustato, kad techninės paramos gavėjas, įgyvendindamas techninės paramos projektą, privalo: gavęs įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl lėšų grąžinimo, vykdyti šį sprendimą; 74 p. nustato, kad už iš techninės paramos finansuotas išlaidas techninės paramos gavėjas atsiskaito įgyvendinančiajai institucijai teikdamas tarpinius ir galutinį mokėjimo prašymus; 96 p. nustato, kad Techninės paramos projektų įtariamų pažeidimų tyrimas atliekamas PAFT IV skyriaus „Projektų įgyvendinimas“ 25 skirsnyje „Pažeidimų tyrimas“ nustatyta tvarka, jei šiame skirsnyje nenustatyta kitaip. Taisyklių 136 p. nustato, kad techninės paramos gavėjas pirkimus, išskyrus atvejus, kai pagal VPĮ apie pirkimą neskelbiama, pirkimas yra mažos vertės arba pirkimui VPĮ netaikomas jame nustatytais atvejais, atlieka elektroniniu būdu, naudodamasis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis arba iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją. Kai pirkimas atliekamas ne CVP IS priemonėmis, techninės paramos gavėjas užtikrina, kad visi su pirkimu susiję ir techninės paramos gavėjo saugomi dokumentai, reikalingi pirkimo patikrai atlikti, būtų įkelti į CVP IS, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentai buvo teikti 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu, pagal pirkimo dokumentus išlaidos buvo apmokėtos supaprastintai arba pirkimas atliktas iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, ir CVP IS priemonėmis perduoti įgyvendinančiajai institucijai. Mažos vertės pirkimų atveju, techninės paramos gavėjas užtikrina, kad visi su pirkimu susiję ir techninės paramos gavėjo saugomi dokumentai reikalingi pirkimo patikrai atlikti, būtų įkelti į CVP IS ir CVP IS priemonėmis perduoti įgyvendinančiajai institucijai, kai ji atrenka pirkimą patikrai atlikti. Pirkimo patikrai atlikti reikalingi su pirkimu susiję dokumentai, kurie dėl techninių galimybių negali būti įkelti į CVP IS, įgyvendinančiajai institucijai teikiami per DMS. Esant prieštaravimui tarp CVP IS esančios informacijos ir techninės paramos gavėjo saugomų su pirkimu susijusių dokumentų, įgyvendinančioji institucija atsižvelgia tik į CVP IS esančią informaciją. Taigi, Projekto vykdytojas, būdamas techninės paramos gavėju yra atsakingas už paramos gavimą ir jos teisėtą įsisavinimą, kai CPO tokiu atveju nėra projektinės veiklos vykdytojas ir nėra atsakingas už veiksmų projektinėje veikloje atlikimą ir CPVA negali Sprendimu CPO nurodyti privalomų įpareigojimų, kiek tai susiję su įgyvendinančiosios institucijos (CPVA) teisėmis ir pareigomis tiriant pažeidimus.

Taisyklių 2 p. nustatyta, kad taip pat techninė parama administruojama PAFT nustatyta tvarka tiek, kiek nurodyta Taisyklėse. Taisyklių 150 p. (Gavėjas vadovaujančiosios ir įgyvendinančiosios institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar teismui Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ) ir Taisyklės nenustato PAFT 493 p. tiesioginio taikymo, Taisyklių nustatyta tvarka CPVA išnagrinėtam pažeidimui ir dėl to priimtam Sprendimui skųsti (tame tarpe kai įgyvendinančioji institucija priima sprendimą dėl pažeidimo atliekant pirkimą iš CPO, CPO teisei skųsti įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą)). Tokiu atveju CPO neturi nei teisinio pagrindo, nei materialinio suinteresuotumo skųsti CPVA Sprendimą, nes Sprendimu CPO nėra sukeliamos tiesioginės teisinės pasekmės: nėra skiriama finansinė korekcija pagal PAFT ir Gaires, nėra nukreipiami išieškojimai, nėra nurodomi valdingi įpareigojimai pagal VPĮ 95 str. 2 d. 6 p., 105–106 str., nėra taikoma Sutartinė atsakomybė, taigi CPO ir CPVA šiuo atveju nesieja teisinis santykis dėl priimto Sprendimo.

Tai, kad Projekto vykdytojas įvykdė VPĮ 82 str. 2 d. nurodytą pareigą įsigyti programinės įrangos nuomos paslaugas per CPO valdomos dinaminės pirkimo sistemos elektroninį katalogą, nereiškia, kad CPO įgyja projektų vykdytojų teises ir pareigas pagal Taisykles ar gali būti laikoma pareiškusi sutikimą įgyvendinti techninės paramos projektą. CPO nenurodžius kitokio įstatyminio pagrindo, suteikiančio CPO teisę skųsti CPVA priimtą Sprendimą, laikytina, kad CPO neturi nei teisinio materialinio, nei teisinio procesinio suinteresuotumo skųsti Sprendimą. Analogiškos pozicijos, formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose, laikosi ir Kasacinis teismas. Aiškinant civilinio proceso teisės normas teigiama, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (LAT 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 p.). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (LVAT 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-364/2014). Šiuo atveju CPO nėra suteikta teisė ginti Projekto vykdytojo interesus, kiek tai susiję su CPVA konstatuotu VPĮ pažeidimu, Projekto vykdytojui vykdant projektinę veiklą ir organizuojant su ja susijusius viešuosius pirkimus. CPO savarankiškai pateikti skundo neturint teisės, su skundu turėjo kreiptis Projekto vykdytojas. Projekto vykdytojui skundo nepateikus, laikytina, kad suinteresuota šalis, turinti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti, nemano, kad CPVA pažeidė Projekto vykdytojo subjektines teises.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-61-3555/2011).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nelaikytina bylą laimėjusia šalimi, byloje nėra įrodyta atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl tais atvejais, kai skundo reikalavimai netenkinami, atsakovės veika nepripažinta neteisėta, atsakovė negali būti laikoma atsakinga dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš atsakovės negali būti priteisiamos. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju atsakovės neteisėti veiksmai nėra konstatuoti, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Centrinės perkančiosios organizacijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.