Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei I. Z. dėl skolos priteisimo, atsakovės I. Z. priešieškinį ieškovui S. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarė Judita Skrodenytė, L. V., L. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens notarės Juditos Skrodenytės atstovas nurodė, jog notarė Judita Skrodenytė įtraukta į bylos nagrinėjimą be pagrindo, jokių teisių ir pareigų būsimas teismo sprendimas jai nesukelia. Pažymėjo, kad atsakovė neginčija nei vekselių, nei vykdomojo įrašo teisėtumo. Prašo priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti teismo nuožiūra.

Tretiesiems asmenims L. V. ir L. Z. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku. Iki teismo posėdžio pradžios prašymų negauta, byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant(CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006 m. gegužės 8 d. atsakovė I. Z. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, jog ji besąlygiškai įsipareigoja iki 2006 m. gruodžio 8 d. sumokėti ieškovui 15 000,00 Lt (4360,00 Eur) skolos sumą, laiku nesumokėjus nurodytos sumos skolininkas moka 0,1 proc. baudą už kiekvieną uždelstą dieną. (I t., e.b.l. 3). Byloje pateiktas 2007 m. rugsėjo 18 d. paprastasis vekselis, kuriuo atsakovė I. Z. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti ieškovui 33 000,00 Lt (9565,20 Eur) skolos sumą, vekselyje nurodyta, jog laiku nesumokėjus nurodytos sumos skolininkas moka 0,02 proc. baudą už kiekvieną uždelstą dieną. (I t., e.b.l. 192).

Byloje taip pat pateiktas 2007 m. spalio 1 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo L. Z. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 16680,00 Eur (9565,20 Eur) skolos sumą. (I t., e.b.l. 189). Byloje pateikta 2007 m. gruodžio 8 d. jungtinės veiklos sutartis tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų L. Z. ir L. V., kurioje šalys susitarė pirkti lino gaminius iš Lietuvos ir juos eksportuoti į Jungtinus Arabų Emyratus. (I t., e.b.l. 190).

Byloje taip pat pateiktas 2008 m. rugsėjo 5 d. Vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas notarės Juditos Skorednytės, 2007 m. rugsėjo 18 d. paprastojo vekselio pagrindu, 33167,00 Lt sumai. (I t., e.b.l. 193) Byloje pateiktas Vilniaus m. 22 notarų biuro notarės Juditos Skrodenytės patvirtintas 2009 m. sausio 12 d. Susitarimas, notarinio registro Nr(duomenys neskelbtini) (toliau – Susitarimas), pasirašytas atsakovės, ieškovo ir trečiųjų asmenų L. V. ir L. Z.. Susitarime atsakovė ir trečiasis asmuo L. Z. patvirtino, jog skolingos ieškovui ir trečiajam asmeniui L. V. 58218,00 Eur sumą (iš jų I. Z. skolinga pagal 2006 m. gegužės 8 d. vekselį - 4360,00 Eur ir pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. vykdomąjį įrašą - 9674,80 Eur) (I t., e.b.l. 4-6). Iš byloje pateikto antstolio Ginto Badikonio 2019 m. spalio 14 d. patvarkymo Nr. S40 matyti, jog atsakovės skolos likutis pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 1043,18 Eur. (II t., e.b.l. 25-26).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris (tariamasis sandoris) negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 24 punktas). Paprastai tariamieji, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 38 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 26 punktas). Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktas).Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktas). Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018, 41, 43 punktai). Taigi, sprendžiant dėl šalių valios trūkumų sudaryto sandorio kvalifikavimo, svarbu vadovautis tiek CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir nustatyti tikruosius šalių ketinimus, kurių šalys siekė sudarydamos ginčijamą sandorį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).

Ginčijamų sandorių tariamumą atsakovė įrodinėja Susitarimo 2.2 punkte nurodyta nuostata, kad kreditoriai sutinka, jog visa įsiskolinimo jiems suma būtų pervesta pono (duomenys neskelbtini), Jungtiniuose Arabų Emyratuose, iš jo sąskaitos, esančios Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kaip atsakovės (ir jos motinos) įsiskolinimų kreditoriams padengimui. Atsakovės manymu, šis punktas reiškia skolos perkėlimą trečiajam asmeniui be jo sutikimo, todėl susitarimas yra tariamas ir negaliojantis.

CK 6.116 straipsnio 1 dalis numato, jog perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, nenustatyta kitaip. Sutikimas pareiškiamas tik po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša kreditoriui apie numatomą skolos perkėlimą. Kol toks sutikimas negautas, šalys gali pakeisti ar nutraukti sutartį. Kai gautas kreditoriaus sutikimas, pradinio ir naujojo skolininko sutartis nebegali būti keičiama. CK 6.50 straipsnio 1 dalis numato, jog prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog būtent I. Z. ir jos motinos L. Z. iniciatyva (kurios vystė verslą su Jungtinių Arabų Emiratais) Susitarime buvo nurodytas (duomenys neskelbtini). Vertinant minėto Susitarimo turinį matyti, jog Susitarime nėra nuostatų, iš kurių būtų galimą daryti išvadą, kad sandorio šalys susitarė dėl atsakovės ir L. Z. skolos perkėlimo (duomenys neskelbtini). Susitarime nėra jokių sąlygų, apibrėžiančių skolos perkėlimą, taip pat nėra jokių nuorodų , jog skolininkės atleidžiamos nuo pareigos grąžinti skolą. Susitarime nėra kreditorių sutikimo ar įsipareigojimo skolos gražinimo reikalauti iš (duomenys neskelbtini). Iš Susitarimo turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) turėjo teisę atlikti veiksmus skolininkių (atsakovę ir jos motiną L. Z.) naudai, t.y. sumokėti jų skolą kreditoriams (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog Susitarime numatyta (duomenys neskelbtini) teisė, o ne pareiga sumokėti atsakovės ir jos motinos skolas, todėl atsakovės argumentai dėl skolos perkėlimo (duomenys neskelbtini) atmestini. Pažymėtina, jog šis Susitarimas buvo vykdomas, iš byloje pateikto antstolio Ginto Badikonio 2019 m. spalio 14 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovės skolos likutis pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2007 m. rugsėjo 18 d. paprastojo vekselio pagrindu, yra 1043,18 Eur. Vertinant Susitarimo turinį matyti, kad Susitarimas atsakovės atžvilgiu buvo grindžiamas 2006 m. gegužės 8 d. paprastuoju vekseliu ir 2008 m. rugsėjo 5 d. vykdomuoju įrašu, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu 2007 m. rugsėjo 18 d. paprastojo vekselio pagrindu. Teismo vertinimu, minėtu Susitarimu atsakovei ir trečiajam asmeniui L. Z. buvo atidėtas skolos mokėjimo terminas (iki 2009 m. vasario 15 d.) ir buvo numatyta, jog atsakovės ir L. Z. skolos gali būti padengtos iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos (nustatytas galimas skolos grąžinimo mechanizmas). Tokiu būdu, pagal ginčo Susitarimą, atsakovei atsirado realios teisės ir pareigos. Byloje nenustatyta ir atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, minėto Susitarimo tariamumą. (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, Susitarimo tariamumas byloje neįrodytas, todėl priešieškinis atmestinas.

CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vadovaujantis CK 6.205 straipsniu, sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovė pažeidė savo įsipareigojimą atsiskaityti su ieškovu pagal 2009 m. sausio 12 d. Susitarimą. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė pilnai (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK, 6.38 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 4360,00 Eur skola.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Reikalavimams dėl palūkanų, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimo – penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos; pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Nagrinėjamu atveju ieškovo teisė į ieškinį atsirado 2009 m. vasario 16 d(skolos grąžinimo terminas iki 2009 m. vasario 15 d.). Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl skolos, tame tarpe ir palūkanų, priteisimo kreipėsi 2018-12-31. Ieškovas prašo priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl palūkanų priteisimo. Pritaikius senaties terminą, palūkanos priteistinos už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 16 d. iki 2014 m. vasario 16 d., todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 1090,60 Eur palūkanos (4360,00 Eur x 5% /365 d. x 1826 d. ), likusioje dalyje ieškovo prašymas dėl palūkanų priteisimo atmestinas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalys sutartyje už piniginės prievolės neįvykdymą laiku gali nustatyti ne tik kompensuojamąsias palūkanas, bet ir netesybas, ir toks susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kompensuojamąją funkciją gali atlikti palūkanos. Jos yra nustatomos sutartyje arba įstatymuose. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Taigi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N r. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų - sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Nagrinėjamu atveju ieškovui priteistinos 1090,60 Eur palūkanos atliekančios nuostolių kompensavimo funkciją, atsižvelgiant į į aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą atsakovo prašomi priteisti 797,88 Eur delspinigiai įskaitomi į priteistą 1090,60 Eur palūkanų sumą, todėl ieškinio reikalavimas dėl 797,88 Eur delspinigių priteisimo atmestinas.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5720,60 Eur (4630,00 Eur +1090,60 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 3 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 563,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 163,00 žyminis mokestis ir 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. vasario 15 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2.(NTP-2)-19-401-2850 atsakovė buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus advokato, advokato padėjėjo ir antstolio išlaidas. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos į bylą pažymos nustatyta, kad atsakovei suteikta teisinių paslaugų už bendrą 472,25 Eur sumą, trečiasis asmuo notarė Judita Skrodenytė patyrė 665,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės priešieškinys atmestas, o ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (79,41 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d. bei 98 str., ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 447,08 Eur ((163,00 Eur + 400,00 Eur) x 79,41 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai jog atsakovės priešieškinys atmestas, o trečiasis asmuo notarė Judita Skoredenytė atsakovės priešieškiniu buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, trečiajam asmeniui notarei Juditai Skrodenytei iš atsakovės priteistina 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 97,24 Eur (472,25 Eur*20,59 proc.) išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymų nustatytos minimalios sumos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovės priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), 4360,00 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) skolos, 1090,60 Eur (viena tūkstantį devyniasdešimt eurų 60 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5720,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 447,08 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui notarei Juditai Skrodenytei, a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 97,24 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 24 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 ir LT74 4010 0510 0132 4763 - Luminor banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.