Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-11-22 · Civilinė byla Nr. e2-1099-930/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-22Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
e2-1099-930/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38108-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Makelienė
Ieškovas
B. L.
Atsakovas
V. L.
Advokatai
Edgaras Dereškevičius, Janas Zavadskis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1099-930/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38108-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė,sekretoriaujant Editai Radėnienei ir Rūtai Putnaitei,

dalyvaujant ieškovei B. L., jos atstovui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui (Jan Zavadski),

atsakovui V. L. (V. L.), jo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Rūtai Repčenkienei ir Silvai Sandienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovui V. L. (V. L.) dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei nustatyti ieškovės siūlomą nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką, ir dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, priteisiant iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 205 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, jog (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. L., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. L. (D. L.). Gyvendamos santuokoje šalys darnios šeimos nesukūrė, todėl priėmė sprendimą nutraukti santuoką abipusiu sutikimu. 2016-09-07 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė šalių santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta kartu su ieškove nustatant atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Šalys sutarė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui atsakovas mokės kas mėnesį po 175 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. (duomenys neskelbtini) gimus sūnui atsakovas faktiškai paliko šeimą bei nei su dukra, nei su ką tik gimusiu sūnumi visiškai nebendravo nuo pat sūnaus gimimo dienos iki 2016 m. birželio mėnesio. Nematydama tėvo dukra nuo jo atprato, ko pasėkoje buvo prarastas juos siejantis emocinis ryšis, o su sūnumi jokie artimesni tėvystės santykiai sukurti nebuvo. 2016 m. birželio mėnesį atsakovas pradėjo rodyti iniciatyvą matytis su vaikais. 2017 m. sausio mėnesio pradžioje ieškovei faktiškai nutraukus santykius su atsakovu, kol atsakovas elgėsi protingai bei tinkamai rūpinosi dukros interesais, galimybė pasimatyti su vaikais jam niekada nebuvo apribota. Tačiau atsakovas ateidavo pas vaikus apsvaigęs, savo dėmesį rodė tik dukrai, kurios klausinėjo kuo užsiima ieškovė, kas pas ją ateina, į sūnų visiškai nekreipdamas dėmesio. Vieno iš tokių susitikimų metu dukrai pasakius atsakovui, kad pas ieškovę svečiuose buvo nepažįstamas dėdė, atsakovas pradėjo elgtis agresyviai (rėkauti, keiktis, įžeidinėti) bei vaiku akivaizdoje pagrasino ieškovę nušauti, nurodydamas jog ją ras laiptinėje negyvą. Šių atsakovo veiksmų rezultatas – 2017-05-02 teismo nuosprendis už grasinimą nužudyti. Po atsakovo 2016-09-07 prieš ieškovę vaikų akivaizdoje įvykdyto nusikaltimo, atsakovo santykiai su vaikais pasikeitė iš esmės, pasikeitė dukros požiūris į tėvą. Dėl patirto streso ir išgyvenimų šalių dukra lanko psichologo konsultacijas, kadangi pradėjo bijoti bei šalintis atsakovo, jausti nerimą, neramiai miegoti. Psichiatrė-psichologė nustatė, jog šalių dukra 2016-08-07 incidento metu patyrė stiprų psichologinį sukrėtimą, kurio pasėkoje bijo išsiskirti su mama, neramiai miega bei bijo savo tėvo. Dukrai nenorint su atsakovu bendrauti jis pradėjo daugiau dėmesio rodyti sūnui, tačiau atsakovas neturi pakankamų įgūdžių pasirūpinti mažamečiu vaiku – grąžiną vaiką pavėluotai, tuo laiku, kai jis jau turi miegoti, grąžina neprižiūrėtą, netinkamai aprengtą, nepakeistomis sauskelnėmis, netinkamai pamaitintą, po susitikimų su atsakovu vaikas suserga. Po pasimatymų su atsakovu sūnus pasidarė jautrus, baikštus, sunkiai užmiega, visiškai nemiega vienas, nesitraukia nuo ieškovės. Be to, šalių dukrai A. L. pradėjus lankyti mokyklą šalių suderintas ir teismo patvirtintas bendravimo grafikas neužtikrina jos interesų, o ir sugebėjimų pasirūpinti dviejų metų neturinčiu sūnumi atsakovas neturi. Psichologės išvadoje nurodyta, jog dėl vaikų patiriamo streso bendraujant su tėvu būtina peržiūrėti atsakovo nustatytą bendravimo grafiką su abiems vaikais, t. y. 4-6 mėnesių laikotarpiu peržiūrėti tėvo bendravimo su vaikais grafiką bei bendravimo aplinkybes, paraleliai teikiant pagalbą tėvams. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė daro išvadą, kad teismo sprendimu nustatytas atsakovo bendravimo su vaikais maksimalus grafikas neatitinka vaikų interesų, todėl turi būtinai peržiūrėtas. Ieškovė prašo pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką trijų metų pereinamajam laikotarpiui (iki 2020-10-09), atsižvelgdama į tai, kad teismo sprendimas negali būti sąlyginis, o vaikų gydymas bei tėvo ir vaikų artimo ryšio atstatymas gali užtrūkti. Santykiams susinormalizavus bei esant palankioms psichologų rekomendacijoms, tiek atsakovas, tiek ieškovė galės kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ankščiau teismo nustatyto laiko. Ieškovė taip pat prašo padidinti atsakovo nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį, kadangi ji kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį išleidžia apie 412 Eur. Atsakovas turi du nepilnamečius išlaikytinus, daugiau nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių neturi, yra jauno amžiaus, ne pirmus metus dirbantis jam priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad ieškovė nesilaikė teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Nuolat keldavo konfliktus šiuo klausimu, todėl atsakovas kreipėsi į antstolį, kad būtų užtikrintas jo tinkamas bendravimas su nepilnamečiais vaikais, tačiau ir tuomet ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų. Atsakovo teigimu, ieškovė visame ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, pavyzdžiui, kad teismui nepriėmus sprendimo dėl santuokos nutraukimo atsakovas jau gyveno su kita moterimi, kad atsakovas negeba pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi. Nei vaiko teisių apsaugos skyrius, nei kita institucija nėra nustačiusi, jog atsakovo bendravimo su vaikais įgūdžiai yra prastesni už ieškovės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-07 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kiekvieno vaiko išlaikymui mokėti po 175 Eur per mėnesį. Šiuo sprendimu buvo patvirtinta ir abiems šalims tinkama atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Atsakovas pabrėžia, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tuo tarpu ieškovė nenurodė, kuo ir kaip pasikeitė atsakovo turtinė padėtis. Atsakovui darbdavys darbo užmokesčio nuo 2017 m. sausio mėnesio iki šiol nepakėlė ir jis siekia 380 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Be to, ieškovė būdama vaiko priežiūros atostogose ir gaudama vos 200 Eur per mėnesį atsisako pripažinti, kad nutraukiant santuoką atsakovas visus santuokos metu šeimos poreikių tenkinimui prisiimtus finansinius įsipareigojimus AB (duomenys neskelbtini), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei fiziniam asmeniui D. T. prisiėmė sau, nors ši aplinkybė yra svarbi nustatant vaikams teikiamo išlaikymo dydį. Ieškovės teiginys, kad ji abiejų vaikų poreikiams kas mėnesį išleidžia 412 Eur, kuomet atsakovas vaikų išlaikymui skiria 350 Eur kas mėnesį, yra nesąžiningas, kadangi ieškovei prie vaikų išlaikymo tenka prisidėti tik 62 Eur (412 Eur – 350 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, jokių teisinių pagrindų vaikų išlaikymo dydžiui padidinti nėra. Atsakovas taip pat pabrėžia aplinkybę, kad nors jis yra vaikų išlaikymui permokėjęs už du mėnesius, tačiau ieškovė kreipėsi į antstolį dėl tariamos atsakovo skolos. Atsakovas, kai vaikai būna kartu su juo, nieko jiems negaili, rūpinasi jų pramogomis, kartu su ieškove prisideda prie būtiniausių pirkinių prikimo, būrelių apmokėjimo, pasirūpina vaikų nuvežimu į ugdymo įstaigas ir pasiėmimu iš jų. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra svarbus vaiko tapatybei, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikai galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Todėl ieškovės atsisakymas leisti vaikams išvykti į (duomenys neskelbtini) pasimatyti su seneliais (atsakovo tėvais), kaip priežastį nurodant ilgą kelionę, nors tokiais veiksmai ieškovė diskredituoja atsakovo tėvus dėl jų tautybės, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Išvadas byloje teikiančios institucijos pateikė išvadas, kuriose nurodė, jog šalys nekartą kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais problemų. Ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su visais patogumais, kuriame vaikams sudarytos geros sąlygos gyventi ir vystytis. Išvadą byloje teikiančių institucijų manymu, tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, atsižvelgdami į vaikų interesus ir poreikius, jų amžių, dienos ritmą, jų, kaip bręstančių ir fiziškai bei dvasiškai besivystančių asmenybių, poreikių apimtį. Ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka numato minimalų tėvo ir vaikų bendravimą, kas atitolins vaikus nuo tėvo, susilpnins jų santykius, galimai pažeisti nepilnamečių vaikų interesus, todėl ieškovės siūloma bendravimo tvarka koreguotina. Nors šiuo metu tikslinga pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu vaikais su atsakovu bendrautų be nakvynių, tačiau dažniau nei prašo ieškovė. Kadangi išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ieškovė turi teismui teikti įrodymus dėl savo materialinės padėties, vaikų poreikių bei kitus svarbius duomenis, kurie turėtų reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui. Tačiau išvadą byloje teikiančių institucijų manymu, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį yra tikslinga padidinti.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad atsakovas su vaikais ilgą laiką nebendravo. Šalių dukra su atsakovu nebendrauja metus, o atsakovas jų tarpusavio santykių atkurti nesiekia. Vaikas iki šiol lankosi pas psichologę, bijo atsakovo ne dėl pavienio įvykio, net psichologės kabinete neprieina prie atsakovo. Yra buvę atvejų, kai vaikus atsakovas paliko pas draugus. Atsakovui svarbu vaikus pasiimi, tačiau ne su jais bendrauti. Dauguma atsakovo pateiktų nuotraukų jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo yra iš to laikotarpio, kai šeima gyveno kartu. Dukra yra praradusi ryšį su tėvu, sūnus tokio ryšio net nėra sukūręs. Su dukra atsakovas paskutinį kartą matėsi gegužės mėnesį, su sūnumi - lapkričio 1 d, po to tik balandžio 26 d., pusę metų atsakovas vaiku net nesidomėjo. Per pasimatymus šalių sūnus atsakovu nepasitikėjo. Ieškovė leido atsakovui būti vienam su sūnumi, tačiau jis po pusvalandžio grąžino vaiką. Vaikams būtų trauma, jei su atsakovu turėtų bendrauti pagal buvusią bendravimo tvarką. Ieškovė bijo, kad atsakovas nesugebės vaikų tinkamai prižiūrėti, užtikrinti jų saugumo. Be to, vasaros metu, kai ieškovė dirba, vaikai būna pas jos tėvus. Pagal sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ieškovė nespėtų po darbo pristatyti vaikų į gyvenamąją vietą. Dėl išlaikymo dydžio ieškovė nurodė, kad šalių dukra dėl jai nustatytos kreivakaklystės lanko baseiną, kurio mėnesio kaina - 24 Eur, mokykloje lanko šokių būrelį, kurio mėnesio kaina - 18 Eur. Pas psichologą vaikai lankosi nemokamai. Vaikų vitaminams ieškovė išleidžia 10 Eur per mėnesį, aprangai – apie 200 Eur per mėnesį, sauskelnėms – 50 Eur per mėnesį, komunaliniams mokesčiams žiemos metu – apie 180 Eur per mėnesį, vasaros metu – apie 100 Eur per mėnesį. Šalių dukra lanko mokyklą, sūnus darželio nelanko, jį prižiūri seneliai (ieškovės tėvai). Kai ieškovė ir atsakovas sudarinėjo sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimo, ieškovė negalėjo nuspėti, kad taip stipriai padidės rinkos kainos. Be to, šalių dukra dar nelankė būrelių. Ieškovė gaudavo 70 procentų atlyginimo už motinystės atostogas, šiuo metu gauna tik 40 procentų, tačiau pradėjo dirbti.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nutraukiant santuoką atsakovas visiškai nebendravo su vaikais, todėl ieškovė sutiko su jo pasiūlyta bendravimo tvarka į ją nesigilindama. Po atsakovo prieš ieškovę įvykdyto nusikaltimo pasikeitė atsakovo emociniai santykiai su vaikais. Psichoterapeutė nurodė, kad su vaikais atsakovas turėtų bendrauti nuosekliai, tačiau jis to nedaro. Nuo 2017-11-01 matėsi tik gegužės mėnesį. Su dukra atsakovas matėsi 1 kartą, su sūnumi – 5 kartus. Mergaitė nesijaučia saugi būdama su atsakovu, o šis nevykdo psichoterapeutės rekomendacijų. Gydytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių dukra iki šiol bijo tėvo, kadangi jis yra labai impulsyvus. Atsakovui buvo rekomenduota atsiprašyti dukters, tačiau jis to nepadarė. Dukrai nenorint bendrauti, atsakovas su ja nebesimatė, ėmė bendrauti tik su sūnumi. Tačiau kilo labai daug nesusipratimų, kadangi atsakovas sūnų grąžindavo namo vėlai, neblaivus, netinkamai prižiūrėtą, susižalojusį. Esant visoms minėtoms aplinkybėms, atsakovo bendravimui su vaikais būtinas pereinamasis laikotarpis. Psichologė nurodė, kad nuo jos išvados pateikimo iki šiol situacija nėra pasikeitusi. Kadangi praėjo daugiau nei metai laiko, 4-6 mėnesių pereinamojo laikotarpio nepakanka, nes vaikų santykiai su atsakovu pablogėjo, vaikai ima jį pamiršti. Atsakovas tik deklaratyviai nurodo, kad nori bendrauti su vaikais, tačiau vaikams dėmesio nerodo, išlaikymo neteikia, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nutraukiant santuoką ieškovė neatliko jokių skaičiavimų, kokio dydžio išlaikymas vaikams reikalingas, neįvertino vaikų poreikių, tačiau šiuo metu paskaičiuota, kad kiekvienas tėvas kiekvienam nepilnamečiam vaikui turi teikti mažiausiai po 205 Eur per mėnesį. 170 Eur per mėnesį išlaikymo nebepakanka, nes vaikams augant jų poreikiai didėja. Šalių dukra lanko baseiną (20 Eur per mėnesį), šokių būrelį (20 Eur per mėnesį), nors psichologo paslaugos nemokamos, tačiau susidaro transporto išlaidos. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, turi du žemės sklypus, visas galimybes dirbti ir užsidirbti.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė nuteikinėjo dukrą prieš jį. Pas ieškovę namuose lankosi jau trečias vyras, tai traumuoja vaikus. Kai ieškovė susirado vyrą, prasidėjo atsakovo bendravimo su vaikais problemos, nes ieškovė leisdavo atsakovui pasiimti vaikus tik tada, kada pati norėdavo. Po įvykio, dėl kurio, ieškovės teigimu, šalių dukra buvo traumuota, atsakovas dukrą vežiojo į mokyklą ir iš jos dar metus laiko, tik vėliau dukra nustojo bendrauti su atsakovu. Ji gali pati spręsti, ar nori bendrauti su atsakovu, tačiau pereinamojo laikotarpio atsakovo bendravimui su vaikais nereikia. Atsakovas taip pat nesutinka bendrauti su vaikais dalyvaujant ieškovei. Atsakovas tinkamai pasirūpins vaikais, kartu su savo dabartine žmona padės atlikti namų darbus. Psichologė teigė, jog teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra tinkama, o 1 kartą per savaitę atsakovui bendrauti su vaikais yra per mažai. Psichologės teigimu, vaikus grąžinti iki 21 val. yra normalu, žiemos metu atsakovas sutinka juos grąžinti anksčiau. Bendrauti tik nuo 13 val. iki 16 val. nesutinka. Kai šalys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, atsakovas uždirbdavo apie 400 Eur per mėnesį. Šiuo metu atsakovas neturi darbo ir pinigų, įmonei bus iškelta bankroto byla. Darbo biržoje atsakovas nesiregistruoja, nes nemato tikslo imti pinigus iš valstybės, ieškosi darbo žiūrinėdamas darbo skelbimus. Per Velykas atsakovas dukrai padovanojo telefoną už 200 Eur. Jei mokės didesnį išlaikymą vaikams, ieškovė iš tų pinigų mokės advokatams, kad atsakovą tampytų po teismus. Atsakovas sutinka, kad dukra turi lankyti būrelius.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė savo ieškinį grindžia privačiai veikiančios psichoterapeutės, kuriai moka pinigus, vienašališka ir tendencinga nuomone, tačiau ne psichologo ar psichiatro išvada. Vaikų psichologinis tyrimas nebuvo atliekamas. Vaiko teisių apsaugos specialistė pakeitė poziciją byloje, nurodo, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis, tačiau tuo pačiu nemato grėsmių vaikų bendravimui su atsakovu. Atsakovas vaikus prižiūri, pirko drabužius, apmokėjo būrelių lankymą, todėl yra nepagrįsta teigti, kad jis nesirūpina vaikais. Atsakovas baigė pozityvios tėvystės kursus, bendravo su vaikais, darė viską, kad bendravimas su vaikais nebūtų apribotas, kol neprasidėjo jo persekiojimas. Atsakovo emocinis ryšys su vaikais susilpnėjo ne dėl jo kaltės, o dėl objektyvių veiksnių. Atsakovas negali nuolat gyventi įtampoje, bendrauti su vaikais kieno nors prižiūrimas. Jis nori, kad jam nebūtų trukdoma bendrauti su vaikais. Tuo tarpu ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka stipriai ir be pagrindo riboja atsakovo galimybes bendrauti su vaikais. Ieškovė apkaltino atsakovą smurtu prieš vaiką, tačiau vaikas gali netyčia susižaloti žaisdamas. Nors ieškovė nurodo, kad vaikų bendravimas su (duomenys neskelbtini) gyvenančiais atsakovo tėvais yra netikslingas, tačiau įstatymo leidėjas numato teisę vaikams bendrauti su kitais artimaisiais, ne tik su tėvais. Ieškovė byloje turėjo teikti objektyvius duomenis apie atsakovo pagerėjusią turtinę padėtį, duomenis iš VĮ Registrų centras apie turimus sklypus, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagrindinė problema - šalių tarpusavio santykiai. Ieškovė turėtų vaikus išleisti bendrauti su atsakovu būdama rami. Atsakovo bendravimo su vaikais tvarka turi būti patogiausia vaikams, atsižvelgiant į jų rėžimą. Atsakovas deda nepakankamas pastangas bendraudamas su vaikais, šiuo metu domisi tik sūnumi, tačiau turi stengtis bendrauti ir su dukra. Byloje nėra svarbių įrodymų, dėl ko turėtų būti mažinamas atsakovo bendravimo su vaikais laikas. Tikslinga palikti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką tik vienam ar dviem mėnesiams, kaip pereinamajam laikotarpiui, vėliau nustatyti maksimalią bendravimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Iš į bylą pateiktų gimimo liudijimų nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus – dukrą A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų D. L., gim. (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 31, 32). Šalių santuoka nutraukta bendru jų susitarimu 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (t. I, b.l. 12-16).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.).

Žemesnės instancijos teismas

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (t. I, b.l. 12-16) bendru sutikimu nutraukta šalių santuoką, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 5 punkte šalys susitarė dėl atsakovo bendravimo su vaikais A. L. ir D. L. tvarkos, pagal kurią atsakovas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos, o jei vaikas yra ugdymo įstaigoje – iš ugdymo įstaigos porinėmis metų savaitėmis trečiadienį 17 val, grąžinant 21 val., penktadienį 17 val., grąžinant sekmadienį 19 val.; neporinėmis metų savaitėmis antradienį ir ketvirtadienį 17 val., grąžinant 21 val.; neporiniais metais – Šv. Velykų pirmą dieną 8 val., grąžinant 20.30 val., gruodžio 25 d. 11 val., grąžinant kitą dieną 19 val.; poriniais metais Šv. Velykų antrą dieną 10 val., grąžinant 20.30 val., gruodžio 24 d. 13 val., grąžinant kitą dieną 20.30 val.; gruodžio 31 d. 17 val., grąžinant kitą dieną 17 val.; kiekvienais metais Tėvo dieną 11 val. grąžinant 19 val.; kiekvienais metais rugpjūčio 3 d. (atsakovo gimtadienis) 11 val., grąžinant kitą dieną 13 val.; kiekvienų metų vasarą dviem laikotarpiams po 15 dienų, įspėjus ieškovę prieš dvi savaites, su teise išvykti iš gyvenamosios vietos, apie išvykimą įspėjant prieš 2 savaites, užtikrinant ieškovės ryšį (telefonu ar pan.), informuojant apie vaiko buvimo vietą, ieškovė privalo užtikrinti nuolatinį atsakovo ryšį telefonu, internetu (pvz. Skype programa) ar pan. su vaikais, informuoti apie vaikų buvimo vietą, šalims atsakovo bendravimo su vaikais klausimu bendradarbiaujant, veikiant vaikų interesų labui.

Bylos duomenimis šalių nepilnametės dukters A. L. bendravimas su atsakovu sutriko nuo 2016-08-07 (t. I, b.l. 107), kuomet ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje įvyko konfliktas, kurio metu atsakovas mažamečių vaikų akivaizdoje grasino ieškovei ją nušauti, kad ji bus rasta negyva laiptinėje, dėl ko jis 2017-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (t. I, b.l. 17-24). 2017-07-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio atmestas (t. I, b.l. 25-30).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta šalių nepilnametė dukra parodė, jog po vakaro kai įvyko šalių konfliktas, ji lankosi pas psichologę. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) A. L. sveikatos istorijos įrašų (t. I, b.l. 36-48) matyti, kad pirmos konsultacijos metu mergaitė objektyviai atrodė labai susijaudinusi, išsigandusi. Vėliau nurodydavo norinti, kad tėvai gyventų kartu arba vengdavo temų apie tėvus, sakė, kad vykti ir nakvoti pas atsakovą nenori. Šalių sūnui D. L. taip pat rekomenduota psichologo konsultacija, kadangi berniukas sunkiai bendrauja, glaudžiasi prie mamos, yra irzlus (t. I, b.l. 141, 142). Į bylą pateiktas 2017-09-15 (duomenys neskelbtini) vaikų ir paauglių gydytojos psichiatrės psichoterapeutės L. M. raštas (t. I, b.l. 33-35), kuriame ji nurodo, jog po šalių konflikto, nuo 2016-08-25, konsultuoja šalių nepilnametę dukrą A. L. ir šalis dėl mergaitės patirto stipraus psichologinio sukrėtimo. Rašte nurodoma, kad jos santykiai su tėvu yra sutrikę dėl galimai besitęsiančių konfliktų tarp šalių, mergaitė galimai sunkiau pasitiki tėvu ir galimai nesijaučia su juo saugi, vengia su juo susitikti. Šalims rekomenduota psichologinė pagalba dėl skyrybų pasekmių, psichologinės konsultacijos mergaitei ir tėvams. Šių rekomendacijų nevykdymas apsunkintų vaiko bendravimą su atsakovu. Rašte rekomenduota 4-6 mėnesių laikotarpiui keisti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, tačiau šiuo laikotarpiu atsakovo bendravimas su dukra būtinas, tačiau jis turėtų būti organizuojamas vaikams pažįstamoje ar neutralioje aplinkoje, ieškovei esant netoliese, palaipsniui įvedant atsakovo namų aplinką, nakvynę jo namuose. Dėl šalių sūnaus ieškovei nurodyta, kad abi šalys turi perduoti vaiką vieną kitai su pasitikėjimu, rekomenduota laikinai (4-6 mėn. laikotarpiui) peržiūrėti atsakovo bendravimo su vaikais grafiką, tačiau nurodant, kad vaikų bendravimas su atsakovu – būtinas. Šalims rekomenduota mediacija, tėvystės kursai, individuali psichologinė pagalba, „Bendrakeleivių“ programa, psichologinės konsultacijos mergaitei ir tėvams, nurodyta, kad rekomendacijų nevykdymas apsunkins vaiko bendravimą su atsakovu.

Atsakovas pozityvų bendravimą su vaiku įrodinėjo į bylą pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose jis užfiksuotas kartu su dukra (t. I, b.l. 175-189). Tačiau iš jų nėra galimybės nustatyti kada jos darytos, o vienos dukters nuotraukos neįrodo jokių bylai svarbių aplinkybių. 2017-11-03 Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei mergaitė nurodė, kad tėčio bijo ir nenori su juo matytis, nes jis grasino mamai bute, grūmojo kumščiu jai esant mašinoje, rodė nepadorius gestus (t. I, b.l. 96-101). Šalių sūnus dėl amžiaus nuomonės išreikšti negalėjo.

Iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio ieškovės atžvilgiu vaikų akivaizdoje, šalių nepilnametė dukra patyrė psichologinę traumą, dėl ko pradėjo bijoti atsakovo. Vaiką konsultuojanti psichoterapeutė L. M., apklausta liudytoja 2018-09-18 teismo posėdžio metu, šį įvykį įvardino kaip psichologinį smurtą, tačiau nurodė, kad jis jau yra „sudėliotas į savo vietas“. Tačiau atsakovas, psichoterapeutės teigimu, vykdė ne visas rekomendacijas. Jam buvo rekomenduota atsiprašyti dukters, lankytis pas psichologą, tačiau duomenų, kad jis tai vykdė, nėra. 2017-09-15 rašte rekomenduoto 4-6 mėnesių pereinamojo laikotarpio nebuvo. Dėl atsakovo impulsyvumo bendravimas su vaikais netolygus, vis nutrūksta. Atsakovas atsitraukia - su vaikais nebendravo visą vasarą, todėl situacija blogėja, nes vaikams reikia abiejų tėvų. Psichoterapeutė nurodė, kad šalių dukra yra ambivalentinėje būsenoje – jos emocinis ryšys su atsakovu nėra nutrūkęs, ji pasiilgsta atsakovo, nori su juo susitikti, tačiau bijo. Baimė kyla dėl atsakovo savybių. Tačiau ir ieškovės savybės trukdo vaikų ir atsakovo bendravimui. Nors nėra galimybės daryti išvadą, kad ieškovė įtakoja vaikus nebendrauti su tėvu, vaikams persiduoda jos baimė. Tokiu būdu abi šalys elgiasi netinkamai. Dėl šalių nepilnamečio sūnaus psichoterapeutė nurodė, kad jis yra mažas, dar neturi vidinio ryšio su atsakovu, tačiau su juo jautėsi saugus. Normalu, kad bendraujant su tokiu mažu vaiku pasitaiko nesklandumų.

Dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos vaikus konsultuojanti psichoterapeutė nurodė, kad jeigu būtų bendraujama pagal 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, kaip prašo atsakovas, ilgainiui bendravimas galimai susitvarkytų, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad šalių dukra šiuo metu atsisako nakvoti pas atsakovą. Bendravimą greitai atstatytų priverstiniai susitikimai dieną, jei būtų dirbama nuosekliai. Pereinamasis laikotarpis yra būtinas.

Spręstina dėl pagrindo riboti atsakovo maksimalų bendravimą su vaiku.

Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Nors atsakovo atstovas nurodė, kad vaikus konsultuojančios psichoterapeutės nuomonė yra tendencinga, į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą jog psichoterapeutės nurodytos aplinkybės apie šalių dukters psichologinę būklę, baimę, išreiškiamą atsakovo atžvilgiu, sūnaus neužsimezgusį ryšį su atsakovu neatitinka tikrovės, įrodymų, jog pastarosios aplinkybės atsirado dėl tikslingos ieškovės įtakos vaikams ar namuose būnančių svetimų vaikams vyrų, kaip teigė atsakovas. Nors byloje nebuvo atliekama vaikų psichologinė ekspertizė, pažymėtina, kad tokios ekspertizės neprašė ne tik ieškovė, remdamasi vaikus konsultuojančios psichologės raštais ir liudijimu, bet ir atsakovas, kuris, teigdamas aukščiau nurodytas aplinkybes taip pat turėjo pareigą jas įrodyti (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad poziciją dėl būtinybės nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtų ribojamas atsakovo bendravimas su vaikais dėl nepakankamų jo pastangų palaikyti ryšį su jais, palaikė ir Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnis numato, kad įrodinėjimo civiliniame procese tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, (kurie gali būti nustatomi, be kita ko, ir šalių paaiškinimais), kuriais remdamasis teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ar aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 str. 1,2 d.). Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad galima būtų daryti išvadą šiuo metu esant pagrindą riboti atsakovo teisę maksimaliai bendrauti su vaiku. Tokią išvadą teismas grindžia vaikus konsultuojančios psichologės paaiškinimais apie tai, kad atsakovas nededa nuoseklių ir pakankamų pastangų palaikyti emocinį ryšį su vaikais, paskutiniu metu su vaikais nebendrauja, nevykdo visų psichoterapeutės rekomendacijų, nelanko dėl jo impulsyvumo rekomenduotų psichologo konsultacijų, nors dėl šios savybės jo bijo nepilnametė dukra. Atsakovo atstovas patvirtino, kad paskutiniu metu atsakovas su vaikais nebendrauja (nurodė, kad dėl ieškovės persekiojimo ir netinkamos šiuo metu galiojančios bendravimo tvarkos). Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnui yra tik du metai, jis su sūnumi kartu negyveno iš esmės nuo pat šio kūdikystės, psichoterapeutė patvirtino, kad jo ir sūnaus emocinis ryšys yra nesusiformavęs, jų maksimalus bendravimas, ilgam atskiriant vaiką nuo ieškovės, šiuo metu taip pat nėra galimas. Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvadą, kad bendraujant maksimaliai, su nakvynėmis pas atsakovą, vaikai išgyventų baimę, būtų pažeidžiami jų interesai, daroma žala jų psichologinei sveikatai, todėl šiuo metu bendrauti pagal 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, kaip prašo atsakovas, nėra galimybės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, reikalingas laikas, per kurį būtų atstatytas pasitikėjimu ir noru bendrauti grindžiamas atsakovo ryšys su vaikais. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-07 sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, numatant, kad iki 2020-10-09 atsakovas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos arba senelių neporinėmis metų savaitėmis šeštadienį ir sekmadienį nuo 13 val. iki 16 val., neporiniais metais – Šv. Velykų pirmą dieną 12 val., grąžinant 17 val., gruodžio 25 d. 12 val., grąžinant 17 val.; poriniais metais Šv. Velykų antrą dieną 12 val., grąžinant 17 val., gruodžio 24 d. 12 val., grąžinant 17 val.; gruodžio 31 d. 16 val., grąžinant 20 val.; kiekvienais metais Tėvo dieną 13 val. grąžinant 17 val.; kiekvienais metais rugpjūčio 3 d. (atsakovo gimtadienis) 13 val., grąžinant kitą dieną 19 val.; nuo 2020-10-09 atsakovas bendrauja su vaikais 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta tvarka, grąžinant vaikus ieškovei iki 19 val.

Taigi iš esmės ieškovė prašė pakeisti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką nustatant pereinamąjį 3 metų laikotarpį, kurio metu atsakovas nebendrautų su vaikais darbo dienomis, savaitgaliais bendrautų be nakvynių, bendravimo trukmė būtų sutrumpinta iki 3 val. per dieną savaitgaliais ir iki 4-6 val. švenčių dienomis, nenumatant bendravimo per atostogas, ryšio priemonėmis, informavimo apie vaikų buvimo vietą, bendradarbiavimo vaikų interesų labui.

Teismas dėl kiekvieno iš šių ribojimų pagrįstumo pasisako atskirai.

Dėl pereinamojo laikotarpio.

Ieškovė prašo nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2020-10-09, kurio metu atsakovas bendrautų su vaikais jos ieškinyje nurodyta tvarka. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasirinktas būtent trijų metų nuo ieškinio surašymo dienos laikotarpis, kadangi tuomet sūnus jau bus paaugęs, galės ilgesniam laikui išsiskirti su ja. Priežasčių, dėl kurių toks pats pereinamasis laikotarpis nustatytinas ir šalių devynerių metų amžiaus dukters atžvilgiu, ieškovė nenurodė.

Remiantis kasacinio teismo praktika, jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje. Kai įgyvendinus nustatytą minimalaus bendravimo su vaikais tvarką ji nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tačiau nagrinėjamu atveju byloje buvo apklausta šalių nepilnamečius vaikus konsultuojanti psichoterapeutė, kuri nurodė, kad nagrinėjamu atveju pereinamuosius laikotarpius nustatyti būtina ir pakankamai detaliai išdėstė kokie jie turėtų būti. Psichoterapeutės vertinimu šiuo metu atsakovas su sūnumi turėtų bendrauti po kelias valandas du kartus per savaitę šalia vaikų gyvenamosios vietos, tačiau ne ieškovės akiratyje, kad esant reikalui galėtų parvesti vaiką ieškovei. Savaitgaliais turėtų būti bendraujama po kelias valandas, po to – ilgiau, tuomet - įvedant nakvynes atsakovo namuose ir galiausiai grįžtant prie 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, kas turėtų įvykti anksčiau nei 2020 metais.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareinamasis laikotarpis nagrinėjamu atveju nustatytinas. Pagal esamą situaciją ir pateiktą psichoterapeutės rekomendaciją, nustatomas šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu atsakovas bendrautų su vaikais pirmus du mėnesius po kelias valandas, kelias dienas per savaitę, šalia namų, bet ne ieškovės akivaizdoje. Po to du mėnesius savaitgaliais visą dieną atsakovo pasirinktoje vietoje, o dar po dviejų mėnesių –su nakvyne pas atsakovą. Bendravimas 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka numatomas po pusės metų.

Dėl bendravimo darbo dienomis.

Remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta.

Ieškovė, reikšdama reikalavimus dėl atsakovo bendravimo su vaikais nustatymo, prašo nustatyti atsakovo bendravimą su vaikais savaitgaliais, tačiau nenumato jo bendravimo su vaikais darbo dienomis. Atsakovas prašė palikti nepakeistą 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, kurioje jo bendravimas su vaikais buvo numatytas porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 17 val. iki 21 val., neporinėmis savaitėmis – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 21 val. Net nustačius, kad atsakovas šiuo metu negali maksimaliai bendrauti su vaikais, bendravimo darbo dienomis ribojimas neturi aiškaus pagrindo. Ieškovė nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas galėtų bendrauti su vaikais savaitgaliais, tačiau ne darbo dienomis. Manytina, kad tokios teisės nenumatymas nepagrįstai ribotų skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų auklėjime.

Šalių vaikus konsultuojanti psichoterapeutė teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės atsakovo bendravimais su vaikais darbo dienomis nuo 17 val. iki 21 val. yra galimas, tačiau tai gali pakenkti vaikų režimui, kadangi dėl emocijų, patirtų susitikimų su atsakovu metu, vaikai gali neužmigti, o trumpesnis bendravimas būtų sunkiai fiziškai įmanomas dėl ilgo kelio. Tačiau paklausta dėl rekomenduojamo atsakovo bendravimo su vaikais šiuo metu, psichoterapeutė nurodė, kad šiuo metu rekomenduotinas bendravimas du kartus per savaitę po kelias valandas netoli namų, bet ne ieškovės akiratyje, kad atsakovas bet kada galėtų parvesti vaikus. Teismas nustato atsakovo bendravimą su vaikais pirmą pereinamojo laikotarpio mėnesį porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais ir penktadieniais nuo 17 val. iki 19 val., neporinėmis savaitėmis – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl bendravimo savaitgaliais.

Pagal 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką atsakovas turėjo teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais porinėmis metų savaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo namuose šalių nepilnametė dukra paskutinį kartą lankėsi 2017 m. vasarą (t. II, b.l. 65-67), t.y. daugiau nei prieš metus. Toks laikotarpis yra pakankamai ilgas, kad galima būtų daryti išvadą, jog atsakovo gyvenamoji aplinka nebėra jai įprasta. Devynerių ir dviejų metų vaikus nakvynės neįprastoje jiems aplinkoje gali traumuoti, ypač atsižvelgiant į šalių dukters baimę bendrauti su atsakovu, labai mažo amžiaus sūnaus emocinio ryšio su atsakovu trūkumą, dėl ko gali nepavykti nuraminti, užmigdyti be ieškovės nakčiai likusio vaiko. Teismui nustačius, kad prieš pradėdamas bendrauti su vaikais maksimaliai, atsakovas turi atstatyti emocinį ryšį su jais, pirmą ir antrą pereinamojo laikotarpio mėnesį nustatomas bendravimas savaitgaliais ieškovės nurodytomis valandomis - porinėmis metų savaitėmis šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 13 iki 16 val. Kitus du mėnesius bendravimas praplečiamas nustatant, kad jis vyksta visą dieną - nuo 12 iki 19 val., dar kitus du mėnesius - su vaikų nakvynėmis pas atsakovą nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 19 val.

Dėl bendravimo švenčių dienomis.

Atitinkamas atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais nustatomas ir švenčių dienomis, t.y. pirmą ir antrą pereinamojo laikotarpio mėnesį nustatomas bendravimas 2016-09-07 teismo sprendime atsakovo bendravimui su vaikais numatytomis švenčių dienomis ieškovės nurodytomis valandomis - nuo 12 iki 17 val., išskyrus gruodžio 31 d. - nuo 16 val. iki 20 val., Tėvo dieną – nuo 13 val. iki 17 val. ir atsakovo gimimo dieną - nuo 13 val. iki 19 val. Kadangi gruodžio 31 d. gali būti darbo diena, tinkamai numatomos vėlesnės bendravimo valandos. Tuo tarpu bendravimo Tėvo dieną sutrumpinimas viena valanda nuo 13 val. nėra aiškus ir pagrįstas, todėl nustatomas toks pats bendravimo laikas kaip ir kitomis švenčių dienomis – nuo 12 val. iki 17 val. Atsakovo gimimo dieną ieškovė nurodė ilgesnį bendravimo laiką, todėl, atsižvelgiant į tai, jog tai gali būti darbo diena, nustatoma, kad atsakovas su vaikais turi teisę bendrauti nuo 13 val. iki 19 val.

Kitus du mėnesius visais atvejais bendravimas praplečiamas iki 19 val., dar kitus du mėnesius nustatomas bendravimas su vaikų nakvynėmis pas atsakovą.

Pažymėtina, kad paskutiniu metu atsakovas su vaikais nebendrauja, jų psichoterapeutės teigimu, - nededa pakankamai nuoseklių pastangų ryšiui atkurti, atsakovą erzina pereinamieji laikotarpiai, kai jis turi dirbti su savimi. Jau buvo nustatyti keli pereinamieji laikotarpiai, kurių metu rekomenduotas bendravimas beveik nevyko, todėl neaišku ar jis vyktų nustačius pereinamąjį laikotarpį teismo sprendime. Esant tokioms aplinkybėms, nėra aišku ar teismo sprendimu nustačius pereinamąjį laikotarpį, atsakovui ir toliau nededant pakankamų pastangų, šiam laikotarpiui pasibaigus, ryšys su vaikais bus atkurtas. Tokiu būdu galima situacija, kuomet vaikai turėtų bendrauti su atsakovu maksimaliai, taip ir neatstatę ryšio su juo, nors, kaip nustatyta aukščiau, tai neatitiktų vaikų interesų. Teismas daro išvadą, kad yra būtinybė nustatyti, jog pereinamasis laikotarpis skaičiuojamas ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet pagal faktinį atsakovo bendravimą su vaikais, t.y. laikomas pasibaigusiu tik tuo atveju, jei atsakovas realiai bendrauja su vaikais nurodytą laikotarpį nustatytomis dienomis.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl vaikų paėmimo vietos.

Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl vaikų paėmimo vietos. Nors nutraukiant santuoką bendru sutikimu buvo numatyta, kad atsakovas turi teisę pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos, o vaikams esant ugdymo įstaigoje – iš ugdymo įstaigos, ieškiniu ieškovė prašo numatyti dar vieną alternatyvią vaikų paėmimo vietą – iš juos prižiūrinčių senelių. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vasarą kai jji dirba, vaikai yra prižiūrimi jos tėvų. Atsižvelgiant į jos darbo laiką, ji nespėtų paimti iš ten vaikų ir pristatyti į jų gyvenamąją vietą, kad juos galėtų paimti atsakovas. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad piko valandomis kelionė iki ieškovės tėvų gyvenamosios vietos užtrunka virš valandos, dėl ko jam nebelieka laiko pabendrauti su vaikais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad vaikų paėmimas iš ieškovės tėvų nėra aktualus vaikams lankant ugdymo įstaigą, kadangi atsakovas vaikus gali pasiimti iš jos. Ieškovė nenurodė savo darbo grafiko, nenurodė, kad vaikai pas senelius būna savaitgaliais, todėl daroma išvada, kad vaikų paėmimas iš senelių gyvenamosios vietos savaitgaliais taip pat nėra aktualus. Ieškovė nurodo neturinti galimybių nuvežti vaikus iš savo tėvų į jos ir vaikų gyvenamąją vietą atostogų laikotarpiu kai jie būna pas senelius. Tačiau atsakovas taip pat nurodo neturintis galimybės pasiiminėti vaikus iš senelių, kurie gyvena kitame miesto gale, piko valandomis. Pažymėtina, kad užtikrinti vaikų bendravimą su atsakovu yra abiejų šalių pareiga, todėl ieškovė neturėtų perkelti jos atsakovui, kurio bendravimas su vaikais ir taip yra apribotas, o dėl vykimo į ieškovės nurodytą vaikų paėmimo vietą piko metu gali dar labiau sutrumpėti. Teismas daro išvadą nesant pagrindo keisti 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką dalyje dėl vaikų paėmimo vietos.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis.

2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas privalo užtikrinti nuolatinį ieškovės ryšį su vaikais telefonu ar pan., informuoti ieškovę apie vaikų buvimo vietą, atitinkamai ieškovė laikotarpiu kai vaikai yra su ja, privalo užtikrinti nuolatinį atsakovo ryšį telefonu, internetu, pvz. Skype programa ar pan., informuoti apie vaikų buvimo vietą. Ieškovė nenurodė kodėl ši nuostata nėra įtraukiama į prašomą nustatyti bendravimo tvarkos pakeitimą. Teismo vertinimu, atsakovo ir vaikų ryšiui atstatyti yra būtinas šio ryšio palaikymas nuotolinėmis priemonėmis, todėl šioje dalyje bendravimo su vaikais tvarka nekeičiama.

Dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo

2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos susitarė, kad vaikų išlaikymui atsakovas mokės po 175 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaiko pilnametystės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Žemesnės instancijos teismas

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Sprendžiant dėl šalių vaikų poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino sprendimu, šalių nepilnametei dukrai buvo 7 metai, sūnui – 7 mėnesiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaikų poreikius.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaikų poreikiams išleidžia apie 412 Eur per mėnesį. Ieškovė į bylą pateikė vaiko poreikių paskaičiavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus (prekių ir paslaugų įsigijimo kvitus, banko sąskaitos išrašus). Pagal pateiktus įrodymus ir ieškovės paskaičiavimus šalių nepilnamečių vaikų maistui reikia skirti vidutiniškai iki 160 Eur per mėnesį, transporto išlaidoms – iki 50 Eur, sveikatai – virš 20 Eur, iki 25 Eur – vadovėliams, pratyboms, mokymosi priemonėms, mokyklos renginiams – iki 30 Eur, aprangai – virš 180 Eur per mėnesį, higienos priemonėms – 50 Eur, laisvalaikiui, pramogoms – virš 30 Eur, maitinimui mokykloje – apie 15 Eur, komunalinėms paslaugoms – vidutiniškai po 115 Eur per mėnesį, kompiuterinei technikai, telefonui, internetui – po 27 Eur, atostogoms, kelionėms – vidutiniškai iki 25 Eur per mėnesį, buities daiktams – virš 50 Eur per mėnesį, būreliams – 42 Eur, naminiam gyvūnui – apie 10 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad ieškovė nurodė, kad šalių dukra lanko baseiną (pateiktas sutartis su Vilniaus moksleivių sveikatos centru), kurio mėnesio kaina - 24 Eur, šokių būrelį, kurio mėnesio kaina - 18 Eur, išleidžia apie 200 Eur per mėnesį vaikų aprangai, sauskelnėms – 50 Eur per mėnesį, komunaliniams mokesčiams žiemos metu – apie 180 Eur per mėnesį, vasaros metu – apie 100 Eur per mėnesį.

Pažymėtina, kad ne visos ieškovės nurodytos išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais. Teismas nurodytas sumas vertina atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, išlaidų būtinumą, realumą. Teismo vertinimu ieškovės nurodytos išlaidos vadovėliams, pratyboms, mokymosi priemonėms, mokyklos renginiams reikalingos tik šalių dukrai, todėl nurodyto dydžio išlaidos kiekvieną mėnesį vienam vaikui yra mažai tikėtinos. Neaiškus ir 50 Eur per mėnesį poreikis vien higienos prekėms. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad tiek kainuoja šalių sūnaus sauskelnės, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, jų poreikis yra labai laikinas. Ieškovės nurodytas išlaidų komunalinėms paslaugoms dydis yra labai didelis, ieškovė nepateikė jį pagrindžiančių sąskaitų. Kompiuterinei technikai, telefonui ir internetui nurodomos sumos neturėtų tekti šalių sūnui, kadangi jis pagal amžių tokiomis priemonėmis negalėtų ar bent jau neturėtų naudotis. Nesuprantamas ir vidutiniškai 50 Eur per mėnesį išlaidų buities daiktams poreikis.

Atsižvelgdamas į nurodytas pastabas, teismas vertina, kad ieškovės nurodyta 412 Eur per mėnesį suma, reikalinga šalių dukters išlaikymui, iš esmės atitinka į bylą pateiktus įrodymus, šios išlaidos, susijusios su minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas nurodyti išlaidų dydžiai yra protingi.

Kadangi šalių sūnus dėl mažo amžiaus dar neturi kai kurių ieškovės nurodytų poreikių, jam išlaikyti reikalinga suma šiuo metu yra apie 60 Eur mažesnė, tačiau didesnės sumos reikalingos jo higienos poreikiams, be to, minėta, jog remiantis kasacinio teismo praktika, atsakovas artimiausioje ateityje privalės prisidėti tiek prie pagrindinio, tiek prie papildomo vaiko ugdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo šalių vaikų poreikiai išaugo. Patiriamos su nepilnametės dukters ugdymu susijusios išlaidos, atsirado išlaidų jos papildomo lavinimo veiklai, vaikų turiningam laisvalaikiui. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaikų poreikiai, daugiau išlaidų patiriama vaikų maistui, aprangai, vaistams, higienos priemonėms.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad šalių vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga virš 410 Eur per mėnesį suma kiekvienam vaikui.

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nesuponuoja, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Iš 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu nėra galimybės nustatyti kokiomis proporcijomis šalys pasidalino vaikų išlaikymo naštą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu, būdama motinystės atostogose, gaudavo 70 procentų atlyginimo. Atsakovas nurodė, kad jo atlyginimas siekė 400 Eur, vadinasi, buvo didesnis už minimalų.

Spręsdamas dėl šalių turtinės padėties pasikeitimo ir nustatydamas esamą šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą bei turimų išlaikytinių skaičių. Byloje nėra duomenų apie kitus šalių išlaikytinius.

Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš informacinių sistemų ir registrų. Iš Nekilnojamojo turto, juridinių asmenų registrų duomenų matyti, kad ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, juridinių asmenų akcijų neturi. VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotos transporto priemonės, kurių eksploatavimas viešajame eisme draudžiamas, jos įgytos iki santuokos su atsakovu nutraukimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis siekia iki 860 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto du žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kuriuos įgijo po santuokos su ieškove nutraukimo ir kurių vertė 2016 m. masinio vertinimo duomenimis - 21 000 Eur. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas. Internetinėje erdvėje viešai skelbiamais duomenimis ši įmonė užsiima autodalių prekyba, jos apyvarta 2014 metais siekė 50 000 Eur. Atsakovas nurodė, kad įmonė bankrutuoja, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas niekur nedirba, teismas vertina, kad jis turi galimybę gauti lėšų užsiimdamas automobilių dalių verslu savo įmonėje, gauti darbo užmokestį, dividendus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovas yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie kitus jo išlaikytinius byloje nėra, todėl daroma išvada, kad jis turi didesnes galimybes dirbti ir užsidirbti bei teikti tinkamo dydžio išlaikymą vaikams nei ieškovė, kuri augina du mažamečius vaikus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis lyginant su buvusia vaikų išlaikymo dydžio nustatymo metu, pagerėjo. Ieškovė pradėjo dirbti, atsakovas įgijo vertingo nekilnojamojo turto. Teismas sprendžia, kad Šalių galimybės teikti išlaikymą vaikams yra panašios, todėl jos turi galimybę prisidėti prie vaikų išlaikymo lygiomis dalimis. Nustačius, kad vaikų poreikiai išaugo iki daugiau nei 410 Eur per mėnesį, atsakovo teiktino vaikams išlaikymo dydis keistinas, priteisiant 205 Eur dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2017-11-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais keitimo, už kurį ieškovė sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį, patenkintas 50 procentų, iš atsakovo ieškovei priteistinas 37,5 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti išlaikymą mokėjimo. Ieškovės ieškinys šioje dalyje buvo patenkintas visiškai, todėl žyminis mokestis, mokėtina už šį reikalavimą, valstybei priteisiamas iš atsakovo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 16,20 Eur žyminio mokesčio ((205,00 Eur – 175 Eur) x 12 mėn. x 2 vaikai x 3 proc. x 75 proc.).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant LR Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Ieškovė nurodė, kad patyrė 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šių išlaidų detalizaciją, pagal kurią 400 Eur sumokėjo už ieškinio parengimą, 100 Eur už prašymų psichologei bei kitoms institucijoms paruošimą, 400 Eur už atstovavimą teisme (iš viso 1000 Eur). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 75 procentais, jos patirtos advokato padėjėjo pagalbos išlaidos iš esmės neviršija Rekomendacijų už civilinėse bylose priteistiną advokato pagalbą maksimalaus dydžio, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 750 Eur jos patirtų advokato pagalbos išlaidų.

Byloje taip pat susidarė 12,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 9,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš ieškovės – 3,14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punkte numatytą atsakovo V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, numatant, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais šešių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu:

I. pirmą ir antrą pereinamojo laikotarpio mėnesį pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir bendraudamas šalia jų namų

1. porinėmis metų savaitėmis

- trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.

- šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 13 val. iki 16 val.,2. neporinėmis metų savaitėmis

- antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.

3. neporiniais metais:

- Šv. Velykų pagal vakarietiškas tradicijas pirmą dieną nuo 12 val. iki 17 val.

- gruodžio 25 dieną nuo 12 val. iki 17 val.

4. poriniais metais:

- Šv. Velykų pagal vakarietišką tradiciją antrą dieną nuo 12 val. iki 17 val.

- gruodžio 24 dieną nuo 12 val. iki 17 val.

Gruodžio 31 dieną nuo 16 val. iki 20 val.

- kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 17 val.

- kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dieną (V. L. gimimo dieną) nuo 13 val. iki 19 val.

II. trečią ir ketvirtą pereinamojo laikotarpio mėnesį pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos

1. porinėmis metų savaitėmis

- trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.

- šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 12 val. iki 19 val.,2. neporinėmis metų savaitėmis

- antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.

3. neporiniais metais:

- Šv. Velykų pagal vakarietiškas tradicijas pirmą dieną nuo 12 val. iki 19 val.

- gruodžio 25 dieną nuo 12 val. iki 19 val.

4. poriniais metais:

- Šv. Velykų pagal vakarietišką tradiciją antrą dieną nuo 12 val. iki 19 val.

- gruodžio 24 dieną nuo 12 val. iki 19 val.

- gruodžio 31 dieną nuo 16 val. iki 20 val.

- kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 19 val.

- kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dieną (V. L. gimimo dieną) nuo 12 val. iki 19 val.

III. penktą ir šeštą pereinamojo laikotarpio mėnesį pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos

1. porinėmis metų savaitėmis

- trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.

- šeštadieniais nuo 12 val. iki sekmadienio iki 19 val.,2. neporinėmis metų savaitėmis

- antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.

3. neporiniais metais:

- Šv. Velykų pagal vakarietiškas tradicijas pirmą dieną nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val.

- gruodžio 25 dieną nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val.

4. poriniais metais:

- Šv. Velykų pagal vakarietišką tradiciją antrą dieną nuo 12 val. iki 19 val.

- gruodžio 24 dieną nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val.

- gruodžio 31 dieną nuo 16 val. iki 20 val.

- kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 19 val.

- kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dieną (V. L. gimimo dieną) nuo 12 val. iki 19 val.

Pereinamasis laikotarpis laikomas pasibaigusiu įvykdžius nurodytą bendravimo tvarką. Pereinamajam laikotarpiui pasibaigus, atsakovas V. L. (V. L.) bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyta tvarka, pristatant vaikus ieškovei ne vėliau kaip iki 19 val.

Atsakovas V. L. (V. L.), laikotarpiu kai vaikai yra su juo, privalo užtikrinti nuolatinį ieškovės B. L. ryšį telefonu ar pan. su vaikais, informuoti ieškovę B. L. apie vaikų buvimo vietą. Atitinkamai ieškovė, kai vaikai yra su ja, privalo užtikrinti nuolatinį atsakovo V. L. (V. L.) ryšį telefonu, internetu, pvz. Skype programa ar pan. su vaikais, informuoti atsakovą apie vaikų buvimo vietą.

Pakeisti 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punkte numatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, nustatant, kad atsakovas V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 205 Eur (du šimtus penkis eurus) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. spalio 17 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai, iš viso 825 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16,20 Eur (šešiolika eurų 20 euro centų) žyminio mokesčio ir 9,43 Eur (devynis eurus 43 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 25,63 Eur (dvidešimt penkis eurus 63 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš ieškovės B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,14 Eur (tris eurus 14 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2017-11-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Makelienė