Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui J. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. J. 12 409,93 Eur skolą (negrąžintą paskolą), 967,70 Eur palūkanas, 1 352,88 Eur administravimo mokestį, 204,43 Eur nuostolių atlyginimą, kuriuos sudaro ieškovės negautos pajamos – 18 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 21 d. iki 2025 m. balandžio 23 d., 18 proc. nuostolių atlyginimą, kuriuos sudaro negautos pajamos, skaičiuojamos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2031 m. spalio 7 d.) nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 8 503,42 Eur sumos, 1 272,46 Eur sutarties sudarymo mokestį, 50,03 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo J. J. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ naudai 12 409,93 Eur negrąžinto kredito, 967,70 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2025 m. kovo 20 d.), 133,76 Eur administravimo mokesčio, 82,26 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 204,43 Eur negautų pajamų atlyginimą, 18 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2031 m. spalio 7 d.), pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimų grafiką, sudarytą anuiteto būdu, ir neviršijant 8 503,42 Eur sumos, 50,03 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (22 351,33 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, 1 048,82 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai susiję su skundžiama sprendimo dalimi:

3.1. Ieškovė neįrodinėjo ir nepateikė įrodymų apie tai, kokias konkrečias operacijas turi atlikti, kokių ir kiek konkrečių išlaidų (kaštų) patiria administruodama atsakovo Sutartį, valdydama platformą ir ją administruodama, nutraukusi vartojimo kredito sutartį (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo, t. y. iki 2025 m. kovo 20 d.

3.2. Sutarties sudarymo mokestis priteistinas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos. Iki Sutarties nutraukimo atsakovas turėjo sumokėti 82,26 Eur (15,14 Eur x 5 + 15,14 / 30 x 13) sutarties mokesčio.

3.3. Ieškovė turėjo teisėtą lūkestį gauti sutartyje nustatyto dydžio palūkanų normos mokėjimo palūkanų (pajamų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį pagal vartojimo paskolos sutartį nuo negrąžintos paskolos sumos likučio, tačiau ne didesnio, kaip konkretų mėnesį turėjęs būti paskolos likutis.

3.4. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 7.5 punkto sąlyga atitinka Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalį. Ieškovė prašomus priteisti delspinigius apskaičiavo už trumpesnį nei 180 dienų terminą.

3.5. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (22 351,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

3.6. Ieškinys patenkintas 90,26 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 048,82 Eur (1 162 Eur x 90,26 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių dalį ir priteisti 1 272,46 Eur sutarties sudarymo mokestį, žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl sutarties sudarymo mokesčio vertino neįsigilinęs į ginčo sutarties nuostatas, todėl nagrinėjant klausimą dėl sutarties sudarymo mokesčio pagrįstumo, nebuvo atskleista bylos esmė.

4.2. Bendrovė atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi, o taip pat reikalauti viso negrąžinto sutarties sudarymo mokesčio, kaip nepadengtos paskolos sumos dalies.

5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

6. Ieškovė 2025 m. gruodžio 3 d. pateikė papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad ieškovė atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi ir netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų operatoriaus mokesčio skaičiavimui. Priteistinos negautos pajamos (nuostoliai) turėtų būti išreikšti procentine išraiška, kaip nurodyta ieškinyje, priteisiant 18 proc. nuostolių atlyginimą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos nuo pagal Paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio ir neviršijant bendros 8 503,42 Eur sumos. Priteistos metinės 5 proc. procesinės palūkanos, turėtų būti skaičiuojamos nuo sumos, be 18 proc. negautų pajamų (8503,42 Eur).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų

7. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas J. J. 2024 m. spalio 15 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 88799882 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė, patikrinusi atsakovo kreditingumą, suteikė atsakovui 13 682,39 Eur vartojimo kreditą (12 409,93 Eur paskolos suma ir 1 272,46 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 84 mėnesių terminui, t. y. iki 2031 m. spalio 7 d. Remiantis Sutarties Specialiųjų sąlygų nuostatomis, Įmokų grąžinimo grafiku, atsakovui buvo suteiktas 13 682,39 Eur vartojimo kreditas 84 mėn. terminui, atsakovui įsipareigojant, be kita ko, mokėti dalimis (mėnesio įmokomis) 1 272,46 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 1 352,88 Eur administravimo mokestį. Šalių susitarta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 24 698,57 Eur, paskolos palūkanų norma – 18 procentų, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 24,93 procento, mėnesinis administravimo mokestis – 0,21 procento, sutarties sudarymo mokestis – 9,3 procento. Atsakovui prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikius, ieškovė 2025 m. kovo 20 d. pranešimu Sutartį vienašališkai nutraukė.

8. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 1 272,46 Eur sutarties sudarymo mokestį ir 1 352,88 Eur dydžio administravimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių tenkino ieškinį iš dalies ir, be kita ko, priteisė 133,76 Eur administravimo mokesčio, 82,26 Eur sutarties sudarymo mokesčio.

9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 272,46 Eur sutarties sudarymo mokestį, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, akcentuoja, kad ji atitinka Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis minėtoje teisės normoje nurodyta išimtimi ir reikalauti viso negrąžinto sutarties sudarymo mokesčio.

10. Nors apeliacinį skundą ieškovė pateikė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies atmestas ieškinio reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi pranešė šalims apie ketinimą dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti, ar ieškovė turi teisę į sutarties administravimo mokestį ir sutarties sudarymo mokestį, ar šalių sudarytos sutarties nuostatos dėl šių mokesčių atitinka VKĮ 25³straipsnio 6 dalyje įtvirtintus reikalavimus; ar pirmosios instancijos teismas tinkamai suformulavo sprendimo rezoliucinę dalį dėl 18 proc. negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir ar pagrįstai priteisė procesines palūkanas nuo 8 503,42 Eur sumos. Kadangi vartotojų teisių gynimas yra viešojo intereso dalykas, apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime pasisakys anksčiau paminėtais klausimais, tokiu būdu dėl viešojo intereso peržengdamas apeliacinio skundo ribas.

Dėl VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytos išimties (ne)taikymo

11. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė. Vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi, ne mažiau kaip 75 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Toks reglamentavimas tam tikrą tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio dalį (ne mažiau kaip 75 proc.) tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant paskolos sutartį grąžinama įmokų suma, kartu imperatyviai nustatydamas su įmokų grąžinimu nesusijusios atlygio dalies maksimalią ribą (iki 25 proc.), kurią draudžiama viršyti. Įstatyme taip pat įtvirtinta išimtis, kada toks ribojimas netaikomas – kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos (VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis). Taigi, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, norėdamas pasinaudoti nurodyta išimtimi, turėtų vartojimo kredito dalį (ne mažesnę kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos) finansuoti savo lėšomis. Kitaip tariant, tarpusavio skolinimo platformos operatorius tokiu atveju veiktų ne tik kaip tam tikras tarpininkas tarp kreditoriaus ir skolininko, bet ir pats įgytų kreditoriaus (vartojimo kredito davėjo) statusą, kuris lemtų ir galimybes taikyti kitokią atlygio skaičiavimo tvarką. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria iš dalies atmestas ieškinio reikalavimas priteisti sutarties sudarymo mokestį, ieškovė būtent ir prašo taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintą išimtį.

12. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.23 papunktį, organizatorius turi teisę investuoti į paskolos gavėjų paskolas aukcione, o tokio investavimo atveju organizatoriui taikoma pirmenybė – t. y. organizatoriaus siūlymas yra visuomet pirmas; organizatorius į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų paskolos sumos ir užtikrina, kad visu paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu operatoriaus pagal paskolos sutartį paskolos gavėjui suteikta paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos paskolos sumos.

13. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenis, kad jai, kaip skolintojai, platformoje suteiktas identifikacinis Nr. I-00007702 bei, kad ji pagal 2024 m. spalio 15 d. dienos sutartį suteikė paskolos gavėjui U-34941172 1 645 Eur paskolos sumą. Pirmiau nurodytose su atsakovu sudarytose Paskolos (vartojimo kredito) sutartyse nurodyta, kad mokėjimo paskirtis – U-34941172. Taigi, ieškovė suteikė atsakovui 12,02 proc. bendros vartojimo kredito sumos (1 645 Eur / 13 682,39 Eur x 100 proc.). Apeliaciniame skunde ieškovė jau nurodo, kad jos, kaip skolintojos, investuota suma į su atsakovu sudarytą Paskolos sutartį buvo 5 387,39 Eur bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 4 886,34 Eur buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 39,37 proc. bendros vartojimo kredito sumos ir 501,05 Eur – sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti. Ieškovė kartu su ieškiniu taip pat pateikė duomenis, kad į visas 2024 m. spalio 15 d. suteiktas paskolas investavo ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos (ieškinio priedas „Pažyma apie UAB Finansų bitė investicijas“).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis ir argumentus, sprendžia, kad ieškovė neturi teisės remtis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta išimtimi. Pirma, įvertinus minėtos teisės normos formuluotę bei remiantis bendraisiais teisės principais, vienos dienos investicijų laikotarpis nėra pakankamas, kad konstatuoti, jog yra pagrindas išimčiai taikyti. Toks įrodymas nepatvirtina realaus įstatymo reikalavimus atitinkančio investavimo fakto į kiekvieną vartojimo kreditą, suteikiamą per tarpusavio skolinimo platformą, nes apima itin trumpą laiko tarpą (įmonės veiklos epizodą) ir neatskleidžia ieškovės tęstinės veiklos. Priešingas vertinimas neatitiktų minėtos teisės normos turinio ir tikslų (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2578-871/2025, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1710-562/2025). Antra, šalių sudarytoje sutartyje apskritai nėra konkrečiai išskirta (nurodyta), kokią dalį lėšų suteikė (investavo) ieškovė kaip savarankiška vartojimo kredito davėja, o kokią dalį lėšų suteikė skolintojai, dėl kurių ieškovė veikė tik kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (organizatorė). Trečia, ieškovės ieškinio priede „UAB Finansų bitė investuota suma“ nurodoma, kad ieškovė pagal ginčo sutartį investavo 1 645 Eur, o ieškinio priede „Pažyma apie UAB Finansų bitė investicijas“ nurodyta, kad investavo 5 387,39 Eur. Taigi, ieškovės pateikti duomenys, be kita ko, yra prieštaringi.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškovė šiuo atveju neįrodė, kad yra pagrindas VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytai išlygai taikyti.

Dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių

16. Vartojimo kreditų teikimo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų ir paskolos davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais (VKĮ 1 straipsnio 1 dalis).

17. Pagal VKĮ 2 straipsnio 2 dalį, bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą sudaro bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma. Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį (VKĮ 2 straipsnio 4 dalis). Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui; į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).

18. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos www.finbee.lt operatorius, įtrauktas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis, 25¹ straipsnio 1 dalis). Iš Paskolos sutarties įmokų grafiko matyti, kad bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą sudarė: 12 409,93 Eur paskolos suma, 9 663,30 Eur palūkanos, 1 272,46 Eur sutarties sudarymo mokestis ir 1 352,88 Eur sutarties administravimo mokestis.

19. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 papunktį, sutarties administravimo mokestis – Specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis, išskaidytas visam paskolos terminui, kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui už paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos, ir yra įskaičiuojamas į įmoką.

20. Pagal Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.29 papunktį, sutarties sudarymo mokestis –Specialiosiose sąlygose nurodytas Paskolos sutarties sudarymo mokestis, Paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir Kreditingumo vertinimo mokestį; sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos; sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos; sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas Specialiosiose paskolos sąlygose; sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka nurodyta paskolos grąžinimo grafike; sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu, jei taip nurodyta Specialiosiose sąlygose; sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei Kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0.

21. Pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.), ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio apibrėžtis įstatyme nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši sąvoka turi apimti įvairius mokesčius, nepriklausomai nuo jų pavadinimo, kuriuos taiko tarpusavio skolinimo platformos operatorius už savo, kaip operatoriaus, teikiamas tarpininkavimo paslaugas, sudarant ir administruojant vartojimo kredito sutartis per internetinę tarpusavio skolinimo platformą. Atitinkamai tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei (tarpusavio skolinimo platformos operatorei) ir patenka į VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo sritį.

22. Kaip jau buvo minėta, pagal šalių sudarytą Sutartį sutarties sudarymo mokestis sudaro 1 272,46 Eur, o sutarties administravimo mokestis – 1 352,88 Eur. Bendra ieškovės atlygio suma sudaro 2 625,34 Eur (1 272,46 Eur + 1 352,88 Eur), o iš šios sumos sutarties sudarymo mokestis sudaro 48,47 proc. (1 272,46 Eur / 2 625,34 Eur × 100 proc.). Taigi, ši ieškovės atlygio dalis viršija įstatyme įtvirtintą maksimalią atlygio, kuris gali būti nesiejamas su paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintinomis įmokomis, ribą, t. y. 25 procentus (VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis). Konstatavus, kad sutarties sudarymo mokesčio nustatymas prieštarauja įstatymui, darytina išvada, jog ieškovė neturi teisės reikalauti šio mokesčio priteisimo iš atsakovo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir atmesti apeliacinio skundo reikalavimus dėl šio mokesčio priteisimo.

23. Sutarties administravimo mokestis sudaro 51,53 proc. viso ieškovės atlygio sumos (1 352,88 Eur / 2 625,34 Eur × 100 proc.). Pažymėtina, kad nei portalo naudojimosi sutartyje, nei Paskolos sutartyje nėra detalizuojama administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarka. Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodoma, kad administravimo mokestis sudaro 0,21 proc. ir yra mokamas kas mėnesį. Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos skiltyje „Su vartojimo kredito sutartimi susijusios išlaidos“ yra nurodoma: „Administravimo mokestis – 0,21 proc. (skaičiuojamas nuo paskolos likučio per mėnesį)“.

24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal Paskolos sutartį, sutarties administravimo mokestis buvo skaičiuojamas ne proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, kaip to reikalauja VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis, bet proporcingai nuo paskolos gavėjo negrąžintos paskolos likučio. Kitaip tariant, buvo pasirinkta įstatymui prieštaraujanti sutarties administravimo mokesčio skaičiavimo bazė. Toks sutarties administravimo mokesčio skaičiavimo modelis yra nenaudingas kredito gavėjui (vartotojui), nes kredito gavėjas pradinėje kredito sutarties vykdymo stadijoje privalo mokėti didesnį sutarties administravimo mokestį nei turėtų mokėti tuo atveju, jei sutarties administravimo mokestis būtų skaičiuojamas proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir Paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties administravimo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi ir apygardų teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-637-1092/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2339-871/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2578-871/2025).

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad sutarties administravimo mokestis šiuo atveju siekė tik 51,53 proc. ieškovės atlygio sumos, nors pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį, ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi, sutarties administravimo mokestis šiuo atveju nesiekia nustatyto 75 proc. dydžio, todėl ir dėl šios priežasties jį būtų galima pripažinti negaliojančiu (dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms) net ir tuo atveju, jei jis būtų susietas su tinkama jo skaičiavimo baze – grąžintomis įmokomis, kaip nustatyta VKĮ.

Dėl nuostolių (negautų pajamų) ir procesinių palūkanų priteisimo

26. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad ieškovė turėjo teisėtą lūkestį gauti sutartyje nustatyto dydžio palūkanų normos mokėjimo palūkanų (pajamų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį pagal vartojimo paskolos sutartį nuo negrąžintos paskolos sumos likučio, tačiau ne didesnio, kaip konkretų mėnesį turėjęs būti paskolos likutis. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje priteisdamas 18 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) jų niekaip nesusiejo su negrąžintos paskolos likučiu.

27. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad aplinkybė, jog po vartojimo paskolos sutarties nutraukimo mokėjimo grafikas neteko galios, nereiškia, kad toks mokėjimo grafikas nepatvirtina realių kreditorės negautų pajamų ir kad jų priteisimas pagal grafiką pažeidžia kreditorės lūkesčius. Kreditorė nuo vartojimo paskolos sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo paskolos sutarties termino pabaigos, turi teisėtą lūkestį gauti būtent sutartyje nustatyto dydžio palūkanų normos mokėjimo palūkanų (pajamų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį pagal vartojimo paskolos sutartį nuo negrąžintos paskolos sumos likučio, ne didesnio kaip konkretų mėnesį turėjęs būti paskolos likutis. Be to, vartojimo kredito sutarties atveju aktualu ir tai, kad kreditorius (jo reikalavimo teisių perėmėjas) neturi ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys buvo sulygusios kredito sutartimi (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje e2A-721-1092/2023, 13 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1215-855/2024, 28 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-793-981/2025, 23 ir 25 punktas).

28. VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį; tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Taigi, kreditoriaus lūkestis išsireikalauti iš skolininko už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos negautas pajamas yra ribojamas ne tik maksimalia palūkanų suma, kurią kreditorius galėjo tikėtis gauti, jei skolininkas būtų tinkamai vykdęs vartojimo kredito sutartį visą jos terminą, tačiau ir aplinkybės, kad skolininkas galėjo grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį bet kuriuo metu dar iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, todėl ieškovei priteistinos negautos pajamos – mokėjimo (pelno) palūkanos, negali būti priteisiamos apskaičiuojant jas už ilgesnį laikotarpį kaip iki faktinio kredito grąžinimo dienos arba Sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos, taip pat negali būti skaičiuojamos nuo sumos, kuri būtų didesnė nei negrąžintas kredito likutis.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad atsakovas gali anksčiau laiko grąžinti paskolos sumą (arba ji gali būti iš jo išieškota), taip pat į aplinkybę, kad teismo sprendimas vykdomas pagal teismo sprendimo rezoliucinę dalį, todėl abstrakti nuoroda į įmokų (mokėjimo) grafiką, sprendimo rezoliucinėje dalyje nepateikiant esminės informacijos, reikalingos negautoms pajamoms apskaičiuoti, gali sukelti neaiškumų dėl teismo sprendimo vykdymo, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia esant pagrindui patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nustatant, kad ieškovei iš atsakovo priteisiamos 18 proc. dydžio metinės palūkanos kaip negautos pajamos, skaičiuojamos nuo 2025 m. balandžio 24 d. (ieškinio pareiškimo dienos, kaip ir prašė ieškovė) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2031 m. spalio 7 d.), nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip pagal 2024 m. spalio 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 88799882 įmokų grafiką konkretų mėnesį turėjęs būti kredito likutis (nuo 2025 m. balandžio 7 d. – 11988,66, nuo 2025 m. gegužės 7 d. – 11914,19, nuo 2025 m. birželio 7 d. – 11838,45, nuo 2025 m. liepos 7 d. – 11761,41, nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. – 11683,05, nuo 2025 m. rugsėjo 7 d. – 11603,35, nuo 2025 m. spalio 7 d. – 11522,29, nuo 2025 m. lapkričio 7 d. – 11439,85, nuo 2025 m. gruodžio 7 d. – 11356, nuo 2026 m. sausio 7 d. – 11270,71, nuo 2026 m. vasario 7 d. –11183,96, nuo 2026 m. kovo 7 d. – 11095,73, nuo 2026 m. balandžio 7 d. – 11005,99, nuo 2026 m. gegužės 7 d. – 10914,72, nuo 2026 m. birželio 7 d. – 10821,89, nuo 2026 m. liepos 7 d. – 10727,47, nuo 2026 m. rugpjūčio 7 d. –10631,43, nuo 2026 m. rugsėjo 7 d. – 10533,75, nuo 2026 m. spalio 7 d. –10434,40, nuo 2026 m. lapkričio 7 d. – 10333,35, nuo 2026 m. gruodžio 7 d. – 10230,57, nuo 2027 m. sausio 7 d. – 10126,04, nuo 2027 m. vasario 7 d. –10019,72, nuo 2027 m. kovo 7 d. – 9911,58, nuo 2027 m. balandžio 7 d. – 9801,59, nuo 2027 m. gegužės 7 d. – 9689,72, nuo 2027 m. birželio 7 d. – 9575,94, nuo 2027 m. liepos 7 d. – 9460,21, nuo 2027 m. rugpjūčio 7 d. – 9342,50, nuo 2027 m. rugsėjo 7 d. – 9222,78, nuo 2027 m. spalio 7 d. – 9101,01, nuo 2027 m. lapkričio 7 d. – 8977,16, nuo 2027 m. gruodžio 7 d. – 8851,19, nuo 2028 m. sausio 7 d. – 8723,07, nuo 2028 m. vasario 7 d. – 8592,76, nuo 2028 m. kovo 7 d. – 8460,22, nuo 2028 m. balandžio 7 d. – 8325,41, nuo 2028 m. gegužės 7 d. – 8188,3, nuo 2028 m. birželio 7 d. – 8048,84, nuo 2028 m. liepos 7 d. – 7907, nuo 2028 m. rugpjūčio 7 d. – 7762,73, nuo 2028 m. rugsėjo 7 d. – 7616, nuo 2028 m. spalio 7 d. – 7466,76, nuo 2028 m. lapkričio 7 d. – 7314,97, nuo 2028 m. gruodžio 7 d. – 7160,58, nuo 2029 m. sausio 7 d. – 7003,55, nuo 2029 m. vasario 7 d. – 6843,84, nuo 2029 m. kovo 7 d. – 6681,39, nuo 2029 m. balandžio 7 d. – 6516,17, nuo 2029 m. gegužės 7 d. – 6348,12, nuo 2029 m. birželio 7 d. – 6177,20, nuo 2029 m. liepos 7 d. – 6003,35, nuo 2029 m. rugpjūčio 7 d. – 5826,53, nuo 2029 m. rugsėjo 7 d. – 5646,69, nuo 2029 m. spalio 7 d. – 5463,77, nuo 2029 m. lapkričio 7 d. – 5277,73, nuo 2029 m. gruodžio 7 d. – 5088,5, nuo 2030 m. sausio 7 d. – 4896,04, nuo 2030 m. vasario 7 d. – 4700,29, nuo 2030 m. kovo 7 d. – 4501,19, nuo 2030 m. balandžio 7 d. – 4298,69, nuo 2030 m. gegužės 7 d. – 4092,72, nuo 2030 m. birželio 7 d. – 3883,23, nuo 2030 m. liepos 7 d. – 3670,16, nuo 2030 m. rugpjūčio 7 d. – 3453,44, nuo 2030 m. rugsėjo 7 d. – 3233,02, nuo 2030 m. spalio 7 d. – 3008,83, nuo 2030 m. lapkričio 7 d. – 2780,81, nuo 2030 m. gruodžio 7 d. – 2548,89, nuo 2031 m. sausio 7 d. – 2313, nuo 2031 m. vasario 7 d. – 2073,08, nuo 2031 m. kovo 7 d. – 1829,05, nuo 2031 m. balandžio 7 d. – 1580,85, nuo 2031 m. gegužės 7 d. – 1328,41, nuo 2031 m. birželio 7 d. – 1071,65 Eur, nuo 2031 m. liepos 7 d. – 810,50, 2031 m. rugpjūčio 7 d. – 544,88, nuo 2031 m. rugsėjo 7 d. – 274,72 Eur), neviršijant bendros 8 503,42 Eur sumos.

30. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas, į kurias įskaičiuota ir negautų pajamų suma iki kredito sutarties termino pabaigos (8 503,42 Eur). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju 8 503,42 Eur suma negali būti laikoma teismo priteista suma CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi jos faktinis dydis dar priklauso nuo to, kada bus išieškotas negrąžintas kredito likutis arba kada pats skolininkas grąžins šią sumą. Kaip minėta, vartojimo kredito sutarties atveju aktualu ir tai, kad kreditorius (jo reikalavimo teisių perėmėjas) neturi ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys buvo sulygusios kredito sutartimi, todėl atsakovas pagal teismo sprendimą neprivalo nurodytą sumą visą ir iš karto sumokėti. Atsižvelgiant į nurodytą, teismo sprendimo dalis dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, patikslinama.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, taip pat perskaičiuotina ieškovei priklausanti delspinigių suma, nes ieškovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius nuo negrąžintų sutarties sudarymo mokesčio ir sutarties administravimo mokesčio, kurie šiuo teismo sprendimu pripažinti neteisėtais. Delspinigiai (pagal ieškovės pateiktą delspinigių skaičiavimo lentelę) už 133 d. nuo 2024 m. lapkričio 7 d. sudaro 13,96 Eur ((245,11 Eur - 15,14 Eur sutarties sudarymo mokestis - 19,98 sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 133 d.); už 103 d. nuo 2024 m. gruodžio 7 d. – 13,06 Eur ((294,62 Eur - 15,14 Eur sutarties sudarymo mokestis - 25,92 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 103 d.); už 72 d. nuo 2025 m. sausio 7 d. – 9,13 Eur ((294,62 Eur - 15,14 Eur sutarties sudarymo mokestis - 25,78 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 72 d.); už 41 d. nuo 2025 m. vasario 7 d. – 5,20 Eur ((294,62 Eur - 15,14 Eur sutarties sudarymo mokestis - 25,63 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 41 d.); už 13 d. nuo 2025 m. kovo 7 d. – 1,65 Eur ((294,62 Eur - 15,14 Eur sutarties sudarymo mokestis - 25,48 Eur sutarties administravimo mokestis) x 0,05 proc. / 100 proc. x 13 d.). Taigi, viso ieškovei iš atsakovo priteistini delspinigiai sudaro 43 Eur (13,96 Eur + 13,06 Eur + 9,13 Eur + 5,20 Eur + 1,65 Eur).

32. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio, sutarties administravimo mokesčio, delspinigių, 18 proc. negautų pajamų (nuostolių), procesinių palūkanų priteisimo (iš dalies) nėra teisėta ir pagrįsta, todėl pakeistina, be kita ko, pripažįstant negaliojančiomis nuo sudarymo momento Paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių ir atmetant ieškovės reikalavimus juos priteisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas (ex officio) panaikina šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygas, nagrinėjamoje byloje priimamas teismo sprendimas (CPK 326 straipsnis).

33. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

34. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovės ieškinys tenkintas 87 proc.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 162 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas: 557 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 605 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistina 1 010,94 Eur (1 162 Eur x 87 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Sumažinus ieškovei priteistiną sumą, sumažintina ir iš atsakovo priteistina procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma.

36. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 29 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti. Įvertinus tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, pirmiau nurodytos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas ieškovės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 409,93 Eur (dvylika tūkstančių keturis šimtus devynis eurus ir 93 ct) negrąžinto kredito; 967,70 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 70 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2025 m. kovo 20 d.); 204,43 Eur (du šimtus keturis eurus ir 43 ct) negautų pajamų atlyginimą; 18 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 2025 m. balandžio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2031 m. spalio 7 d.), nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal 2024 m. spalio 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 88799882 įmokų grafiką konkretų mėnesį turėjęs būti kredito likutis (nuo 2025 m. balandžio 7 d. – 11988,66, nuo 2025 m. gegužės 7 d. – 11914,19, nuo 2025 m. birželio 7 d. – 11838,45, nuo 2025 m. liepos 7 d. – 11761,41, nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. – 11683,05, nuo 2025 m. rugsėjo 7 d. – 11603,35, nuo 2025 m. spalio 7 d. – 11522,29, nuo 2025 m. lapkričio 7 d. – 11439,85, nuo 2025 m. gruodžio 7 d. – 11356, nuo 2026 m. sausio 7 d. – 11270,71, nuo 2026 m. vasario 7 d. –11183,96, nuo 2026 m. kovo 7 d. – 11095,73, nuo 2026 m. balandžio 7 d. – 11005,99, nuo 2026 m. gegužės 7 d. – 10914,72, nuo 2026 m. birželio 7 d. – 10821,89, nuo 2026 m. liepos 7 d. – 10727,47, nuo 2026 m. rugpjūčio 7 d. –10631,43, nuo 2026 m. rugsėjo 7 d. – 10533,75, nuo 2026 m. spalio 7 d. –10434,40, nuo 2026 m. lapkričio 7 d. – 10333,35, nuo 2026 m. gruodžio 7 d. – 10230,57, nuo 2027 m. sausio 7 d. – 10126,04, nuo 2027 m. vasario 7 d. –10019,72, nuo 2027 m. kovo 7 d. – 9911,58, nuo 2027 m. balandžio 7 d. – 9801,59, nuo 2027 m. gegužės 7 d. – 9689,72, nuo 2027 m. birželio 7 d. – 9575,94, nuo 2027 m. liepos 7 d. – 9460,21, nuo 2027 m. rugpjūčio 7 d. – 9342,50, nuo 2027 m. rugsėjo 7 d. – 9222,78, nuo 2027 m. spalio 7 d. – 9101,01, nuo 2027 m. lapkričio 7 d. – 8977,16, nuo 2027 m. gruodžio 7 d. – 8851,19, nuo 2028 m. sausio 7 d. – 8723,07, nuo 2028 m. vasario 7 d. – 8592,76, nuo 2028 m. kovo 7 d. – 8460,22, nuo 2028 m. balandžio 7 d. – 8325,41, nuo 2028 m. gegužės 7 d. – 8188,3, nuo 2028 m. birželio 7 d. – 8048,84, nuo 2028 m. liepos 7 d. – 7907, nuo 2028 m. rugpjūčio 7 d. – 7762,73, nuo 2028 m. rugsėjo 7 d. – 7616, nuo 2028 m. spalio 7 d. – 7466,76, nuo 2028 m. lapkričio 7 d. – 7314,97, nuo 2028 m. gruodžio 7 d. – 7160,58, nuo 2029 m. sausio 7 d. – 7003,55, nuo 2029 m. vasario 7 d. – 6843,84, nuo 2029 m. kovo 7 d. – 6681,39, nuo 2029 m. balandžio 7 d. – 6516,17, nuo 2029 m. gegužės 7 d. – 6348,12, nuo 2029 m. birželio 7 d. – 6177,20, nuo 2029 m. liepos 7 d. – 6003,35, nuo 2029 m. rugpjūčio 7 d. – 5826,53, nuo 2029 m. rugsėjo 7 d. – 5646,69, nuo 2029 m. spalio 7 d. – 5463,77, nuo 2029 m. lapkričio 7 d. – 5277,73, nuo 2029 m. gruodžio 7 d. – 5088,5, nuo 2030 m. sausio 7 d. – 4896,04, nuo 2030 m. vasario 7 d. – 4700,29, nuo 2030 m. kovo 7 d. – 4501,19, nuo 2030 m. balandžio 7 d. – 4298,69, nuo 2030 m. gegužės 7 d. – 4092,72, nuo 2030 m. birželio 7 d. – 3883,23, nuo 2030 m. liepos 7 d. – 3670,16, nuo 2030 m. rugpjūčio 7 d. – 3453,44, nuo 2030 m. rugsėjo 7 d. – 3233,02, nuo 2030 m. spalio 7 d. – 3008,83, nuo 2030 m. lapkričio 7 d. – 2780,81, nuo 2030 m. gruodžio 7 d. – 2548,89, nuo 2031 m. sausio 7 d. – 2313, nuo 2031 m. vasario 7 d. – 2073,08, nuo 2031 m. kovo 7 d. – 1829,05, nuo 2031 m. balandžio 7 d. – 1580,85, nuo 2031 m. gegužės 7 d. – 1328,41, nuo 2031 m. birželio 7 d. – 1071,65 Eur, nuo 2031 m. liepos 7 d. – 810,50, 2031 m. rugpjūčio 7 d. – 544,88, nuo 2031 m. rugsėjo 7 d. – 274,72 Eur), neviršijant bendros 8 503,42 Eur sumos; 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) delspinigių; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (13 625,06 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo; 1 010,94 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų ir 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2024 m. spalio 15 d. paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 88799882 sąlygas dėl sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,29 Eur (penkiolika eurų ir 29 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.“