- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2A-299-894/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00800-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas iš dalies.
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė (pirm.)
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- T. S.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Sergel"
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kalvarijoje
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kreditorinių prievolių padalinimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. S. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė nutraukti jo ir atsakovės A. S. (toliau – atsakovė) santuoką, sudarytą 2020 m. birželio 19 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę pavardę – S., o atsakovei – santuokinę S. pavardę; nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. S. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui A. S. išlaikymą po 135 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovą išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su sūnumi A. S. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki 15 val.; pripažinti, kad kreditoriniai įsipareigojimai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sergel“ pagal 2021 m. vasario 11 d. Marijampolės apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą byloje Nr. eL2-1495-1146/2021, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pagal 2021 m. gegužės 19 d. vykdomąjį dokumentą (23.31-08)483-48694 ir antstoliui L. L. vykdymo išlaidos yra asmeniniai ieškovo įsipareigojimai; pripažinti ieškovui teisę naudotis butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2021 m. rugsėjo mėnesio. Šiuo metu ieškovas su sūnumi gyvenu atskirai nuo atsakovės, kadangi atsakovė 2021 m. rugsėjo mėnesio pradžioje išėjo iš namų ir negrįžo iki šiol. Nurodė, kad šeima iširo dėl atsakovės netinkamo elgesio, ji dažnai nieko nesakiusi, palikusi namuose sūnų, išeidavo iš namų ir negrįždavo parą, dvi paras. Šiuo metu ieškovo santuoka su atsakove yra faktiškai iširusi ir nėra jokio pagrindo manyti, kad galima kada nors susitaikyti. Nurodė, kad santuokoje su atsakove neįgijo jokio nekilnojamojo turto, o kilnojamąjį turtą pasidalino geruoju iki ieškinio pateikimo. Kadangi nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškovu, todėl sūnaus gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo turi būti nustatyta su ieškovu, o iš atsakovės priteistas išlaikymas ir nustatyta jo siūloma atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, nutraukė santuoką, įregistruotą 2020 m. birželio 19 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4, tarp ieškovo ir atsakovės, dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko prigimtinę pavardę – S., atsakovei paliko santuokinę pavardę – S.; nustatė nepilnamečio vaiko A. S. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; nustatė atsakovės bendravimo su sūnumi A. S. tvarką : atsakovė bendraus su sūnumi pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki 15 val.; priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 135 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. kovo 30 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą; patvirtino ieškovo atsisakymą nuo išlaikymo; patvirtino, kad santuokos metu šalys nekilnojamojo turto neįgijo, o įgytą kilnojamąjį turto pasidalino geruoju iki ieškinio pateikimo teismui; pripažino, kad kreditoriniai įsipareigojimai UAB „Sergel“ pagal 2021 m. vasario 11 d. Marijampolės apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą byloje Nr. eL2-1495-1146/2021, VMI pagal 2021 m. gegužės 19 d. vykdomąjį dokumentą (23.31-08)483-48694 ir antstoliui L. L. vykdymo išlaidos yra asmeniniai įsipareigojimai; priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimo – pripažinti ieškovui teisę naudotis butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) – ir bylą šioje dalyje nutraukė; priteisė iš atsakovės valstybei 130 Eur žyminį mokestį ir 192 Eur bylinėjimosi išlaidoms, susidariusioms dėl ieškovui suteiktos advokato teisinės pagalbos, apmokėti; sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.
5. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nustatė, kad šalių santuoka įregistruota 2020 m. birželio 19 d. Teismas pripažino, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė prieštaravimų ieškovo nurodytoms aplinkybėms, jog atsakovė 2021 m. rugsėjo mėnesį nieko nesakiusi ir nepaaiškinusi išvyko iš šeimos gyvenamosios vietos ir iki šiol į šeimą negrįžo, nesirūpino šeima, neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, auklėjimo, šeimos būsto išlaikymo, paneigti. Todėl teismas sprendė, kad ginčo dėl santuokos iširimo priežasčių nėra, kaip ir ginčo dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo. Teismas išlaikymo šalims vienai iš kitos nepriteisė, kadangi ieškovas išlaikymo nereikalavo, o atsakovė į išlaikymą neteko teisės pripažinus jos kaltę dėl santuokos nutraukimo.
6. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečio A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra kartu su ieškovu socialiniame būste. Ieškovas rūpinasi vaiku, atsakovė prie vaiko išlaikymo neprisideda, vaiku nesidomi, jo nelanko. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka vaiko interesus. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu. Teismas, nesant tarp šalių ginčo, nustatė ieškovo pasiūlytą atsakovės bendravimo su vaiku tvarką.
7. Dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui. Teismas nustatė, kad ieškovas gauna 143 Eur šalpos neįgalumo pensiją, 235,13 Eur socialinę pašalpą ir 111,20 Eur vaiko išmoką, o atsakovė gauna 330,01 Eur išmoką. Duomenų, patvirtinančių šalių nepilnamečio vaiko specialiuosius poreikius dėl sveikatos būklės, byloje nėra, išvadą teikianti institucija palaikė ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovė be sūnaus A. S. turi dar vieną išlaikytinį – sūnų D. K., apie atsakovės sveikatos būklę, ribojančią jos darbingumą, byloje duomenų nėra. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko išlaikymo ir jo dydžio nėra, tenkino ieškovo reikalavimą.
8. Dėl santuokinio turto ir prievolių padalijimo. Teismas, nustatęs, kad santuokoje šalys nekilnojamojo turto neįgijo, o dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalinimo ginčo tarp šalių nėra, nesprendė turto padalinimo klausimo. Teismas nustatęs, kad VMI sutiko, jog ieškovo įsipareigojimai valstybei yra asmeninio pobūdžio, o kiti kreditoriai UAB „Sergel“ ir antstolis L. L. nuomonės dėl prievolių nepateikė, o apie atsakovės skolas nieko nežinoma, tenkino ieškinio reikalavimą ir ieškovo nurodytas prievoles kreditoriams pripažino jo asmeninėmis prievolėmis.
9. Dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo. Teismas, nustatęs, kad ieškovo pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti jam teisę naudotis butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui ir bylos nutraukimo toje dalyje pasekmės ieškovui žinomos, ieškovo šio ieškinio reikalavimo atsisakymą priėmė ir šioje dalyje bylą nutraukė.
10. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, ieškinį tenkinus visiškai, teismas iš atsakovės valstybei priteisė 192 Eur ieškovui suteiktos valstybės teisinės pagalbos išlaidas, 94 Eur žyminį mokestį, mokėtiną už reikalavimą nutraukti santuoką ir 36 Eur žyminį mokestį mokėtiną už reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kurioje iš atsakovės priteistas 135 Eur/mėn. išlaikymas sūnui A. S. ir išlaikymo sumą sumažinti iki 50 Eur/mėn. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas sprendime nurodė, kad apie atsakovės sveikatos būklę, ribojančią jos darbingumą, byloje duomenų nėra, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė buvo iš dalies nedarbinga, ir po bylos išnagrinėjimo jos sveikatos būklė ir turtinė padėtis dar blogėjo. Dėl sveikatos būklės atsakovė negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime;
1.2. Teismas atsakovės sveikatos būklės nesiaiškino, nors galėjo pasinaudoti SODROS duomenų bazėje esančia informacija. Šiuo metu atsakovei nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, jai paskirta tik 259,97 Eur/mėn. netekto darbingumo pensija. Atsakovė iš šios pensijos išlaiko dar vieną vaiką, mokėdama jam po 50 Eur/mėn. išlaikymą. Todėl priteisto 135 Eur/mėn. išlaikymo sūnui A. S. atsakovė mokėti yra finansiškai nepajėgi.
12. Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
15. Atsakovė prie apeliacinio skundo pridėjo dokumentus, patvirtinančius jos darbingumo lygį: Darbingumo lygio pažymą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus sprendimą Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo termino pratęsimo A. S. , VSDFV Kauno skyriaus sprendimą Dėl A. S. socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio naujinimo (dokumento numeris DOK-43998 priedai). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme byla yra tvarkoma elektronine forma, priešinga šalis turėjo galimybę susipažinti su atsakovės prie apeliacinio skundo pridėtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui priima atsakovės pridėtus rašytinius įrodymus ir juos vertintina tiek, kiek yra būtina nagrinėjamam klausimui, dėl nepilnamečio A. S. išlaikymo dydžio nustatymo, išspręsti.
Dėl apeliacinio skundo
16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas dėl 135 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso (toliau –ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
18. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
19. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas).
20. Teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo metu atsakovei nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, jai paskirta tik 259,97 Eur/mėn. netekto darbingumo pensija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kartu su apeliaciniu skundu atsakovės pateiktas 2022 m. birželio 10 d. VSDFV Kauno skyriaus sprendimas Nr. VPE_SP1E-100627 Dėl A. S. socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio naujinimo, kuriame nustatyta, jog naujas netekto darbingumo pensijos dydis 2022 m. sausio 1 d. yra 330,01 Eur. Tokį atsakovės gaunamos netekto darbingumo pensijos dydį patvirtina ir byloje esantis Išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptartais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad atsakovės A. S. gaunamos netekto darbingumo pensijos dydis yra 330,01 Eur. Į bylą pateikti Valstybės įmonės Registrų centras duomenys patvirtina, kad A. S. vardu nėra registruota nekilnojamojo turto ir transporto priemonių.
22. Darbingumo lygis nustatomas remiantis medicininiais kriterijais ir esama sveikatos būkle bei profesiniais darbingumo kriterijais (kvalifikacija, amžius, darbo įgūdžiai ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 3, 4, 7, 8, 11 punktų nuostatas). Asmuo laikomas nedarbingu, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jam nustato 0–25 procentų darbingumo lygį ir kai asmuo negali dirbti įprastinėmis sąlygomis. Iš dalies darbingu asmuo laikomas (pripažįstamas) nustačius 30–55 proc. darbingumo lygį. Atsakovė A. S. į bylą pateikė 2022 m. Darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 2332, kuri patvirtina, kad A. S. darbingumo lygis yra 45 proc. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. S. yra iš dalies darbinga.
23. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad iš gaunamos netekto darbingumo pensijos išlaiko dar vieną vaiką, mokėdama jam po 50 Eur/mėn. išlaikymą. Mokėti priteisto 135 Eur/mėn. išlaikymo sūnui A. S. , atsakovės teigimu, ji yra finansiškai nepajėgi. Išlaikymo sumą prašo sumažinti iki 50 Eur/mėn. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sutikti tik iš dalies.
24. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730,00 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Todėl išlaikymo orientacinis dydis 2022 m. galėtų būti pusė šios sumos – 266,83 Eur (533,65:2=266,83). Atsakovės A. S. skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2023 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga siekia 840 eurų, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius. Todėl išlaikymo orientacinis dydis 2023 m. galėtų būti pusė šios sumos – 316,50 Eur (633:2=316,50). Vadovaujantis nutarties 24 punkte minėta kasacinio teismo praktika, tokia suma laikytina orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti ir tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) ieškovui nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečio vaiko tokio dydžio poreikių.
26. Ieškovas nurodė, kad šalių sūnaus poreikiai sudaro 370 Eur per mėnesį. Atsakovė vaiko poreikių dydžio neginčija. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis 24-25 punktuose nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šalių nepilnamečio sūnaus A. S. poreikiai sudaro 370 Eur/mėn.
27. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė ir pateikė duomenis, kad gauna 111,20 Eur valstybės išmoką vaikui. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš tėvų priteistiną išlaikymą sumažinti vaiko išmokos suma (370 Eur-111,20 Eur). Tokiu atveju, tarp vaiko tėvų dalintina vaiko išlaikymo suma sudaro 258,80 Eur.
28. Apeliantė nurodė, kad savo sūnui D. K. ji teikia 50 Eur/mėn. išlaikymą. Priešingų duomenų į bylą nėra pateikta. Iš atsakovės gaunamos netekto darbingumo pensijos minusavus D. K. atsakovės teikiamo išlaikymo dydį, likusi 280 Eur suma (330 Eur -50 Eur) galėtų būti panaudota A. S. išlaikymui bei pačios atsakovės poreikių tenkinimui.
29. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Dėl to nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).
30. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptarta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad A. S. nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikusi objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ji neturi galimybės užsiimti jos sveikatos būklę atitinkančia darbine veikla ir iš jos gauti bent minimalias mėnesines pajamas, kurias skirtų sūnaus A. S. išlaikymui (CPK 12, 178 straipsniai).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui, su kuriuo gyvena šalių vaikas teks didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, galimai atsiras ir nenumatytų papildomų vaiko išlaikymo išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Sprendžiant dėl iš atsakovės priteistino išlaikymo šalių sūnui dydžio įvertintina ir tai, kad padidėjusias vaiko išlaikymo išlaidas lemia ir bendra ekonominė situacija šalyje, ženkliai padidėjusios maisto, elektros ir šilumos energijos ir kitų būtinųjų prekių (tokių, kaip, pvz., drabužių, higienos prekių) kainos.
33. Apibendrindamas tai, kas nurodyta šios nutarties 27-32 punktuose, bei vadovaudamasis proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant pagrindui apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2434-329/2022, iš atsakovės priteistas išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. S. dydis sumažintinas nuo 135 Eur iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
35. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
37. Skundžiamu sprendimu iš atsakovės valstybei priteista 192 Eur už ieškovui suteiktą advokato teisinę pagalbą ir 130 Eur žyminis mokestis (94 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką ir 36 Eur už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą).
38. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, laikytina, kad ieškinio turtinis reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra patenkintas 74 proc. (100 x100)/135). Bendrai ieškinio reikalavimai patenkinti 87 proc. (100 proc. patenkinti neturtiniai reikalavimai + 74 proc. patenkinti turtiniai reikalavimai)/2). Todėl iš atsakovės valstybei priteistina suma už ieškovui suteiktą advokato teisinę pagalbą sudaro 167,04 Eur (192 Eur x 87 proc.). Iš atsakovės valstybei priteistina žyminio mokesčio suma už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą sudaro 27 Eur (100 Eur x 12 mėn) x 3 proc.) x 0,75) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis; 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bendra iš atsakovės priteistina žyminio mokesčio suma sudaro 121 Eur (94 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką ir 27 Eur už reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą).
39. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas): valstybei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų suma nuo 192 Eur sumažintina iki 167,04 Eur, iš atsakovės žyminiam mokesčiui atlyginti priteistina suma nuo 130 Eur sumažintina iki 121 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
40. Kartu su apeliaciniu skudu pateiktas 2022 m. rugsėjo 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas Nr. (8.2Mr) ATS-C-2022-04906, kuriuo apeliantei A. S. suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba.
41. Į bylą pateikta 2023 m. kovo 3 d. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-03866 patvirtina, kad teikiant A. S. antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 245 Eur išlaidų.
42. Atsakovės apeliacinis skundas patenkintas 41 proc. (100 x 35)/85). Proporcingai patenkintiems apeliacinio skundo reikalavimams, iš ieškovo T. S. valstybei priteisiama 100,45 Eur (245 Eur x 41 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2434-329/2022, iš atsakovės A. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), dydį nuo 135 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų) iki 100 Eur (vieno šimto eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. kovo 30 d.) iki A. S. pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės A. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.
Priteisti iš atsakovės A. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 167,04 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 4 centus) bylinėjimosi išlaidų, susidariusių dėl ieškovui suteiktos advokato teisinės pagalbos, priteistą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą surenkamąją biudžeto pajamų sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo T. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100,45 Eur (vieną šimtą eurų 45 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų advokato antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, priteistą sumą įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.