Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus mieto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovui taikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, nurodė, kad šia priemone buvo siekiama užtikrinti galimą ieškovo turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. Tokia poveikio priemonė, įvertinus ieškovui pareikštų įtarimų pobūdį, ieškovui potencialiai – pasitvirtinus įtarimams – galėjo būti taikoma (BK 72 straipsnio 2 dalis, 723 straipsnis, 202 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminio tyrimo stadijoje, priimant procesinius sprendimus, nėra sprendžiamas asmens kaltumo ar nekaltumo klausimas, kadangi tai padaryti gali tik bylą nagrinėjantis teismas. Pradėjus baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu, buvo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje. Teismas padarė išvadą, kad egzistavo pakankamas pagrindas suvaržyti ieškovo padėtį laikinai apribojant jo nuosavybės teises. Ieškovo teiginiai dėl 2020 m. balandžio 24 d. nutarimo priėmimo tikslų yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis.

10. Teismas taip pat įvertinęs tai, kad ieškovas prašo priteisti simbolinio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, žalos dydis galėtų būti laikomas pagrįstu. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržyta ieškovo turtinė padėtis. Bet neteisėtų veiksmų faktas šiuo atveju nėra nustatytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

11.1. Pinigų pervedimas, kuris neturi jokio kito liekamojo reiškinio, t. y. ieškovo vardu neįgyjamos ir nerealizuojamos veikos, kurios priskirtinos komercinei veiklai, nesudaro pagrindo reikšti įtarimų tik dėl pinigų pervedimų, o juolab imtis baudžiamojo poveikio priemonių – kardomųjų priemonių, dėl ko ieškovas liko be pajamų. Skundžiamame teismo sprendime neanalizuota aplinkybė – pinigų pervedimo teisinė reikšmė, t. y. iš esmės neišnagrinėtas ieškinys atsakant į klausimą, kokiais neteisėtais ar net nusikalstamais veiksmais veikė ieškovas, jog jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokią poziciją sustiprina ir atsakovės Lietuvos generalinės prokuratūros pozicija, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas „nereabilituojančiais pagrindais“. Tai reiškia, jog vis dar asmens atžvilgiu yra liekamasis reiškinys – kaltė dėl nusikaltimo padarymo, kuriai „įforminti“ apkaltinamuoju nuosprendžiu pritrūko įrodymų. Vadinasi, šioje byloje joks teisingumas neįvykdytas, nes neatsakyta į ieškinio argumentus jokioje dalyje.

11.2. Byloje keltas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pagrįstumo in personam dalies, o ne dėl in rem, nors atsakovų pozicija ieškinio atžvilgiu bei teismo sprendimas susikoncentravo tik dėl ikiteisminio tyrimo pagrįstumo bei teisėtumo in rem, nors dėl to ieškinys nebuvo pareikštas. Atsakovė Lietuvos generalinė prokuratūra negalėjo pagrįsti ikiteisminio tyrimo dalies in personam būtinumo, o tik dangstėsi teismo sprendimais, kurie priimti nagrinėjant ieškovo skundus dėl proceso ikiteisminiame tyrime.

11.3. Byloje keltas klausimas dėl prokuratūros sprendimo apriboti teises į nuosavybę – pinigines lėšas. Tiek skunduose ikiteisminiame tyrime, tiek ir ieškinyje nurodyta, jog jokio civilinio ieškovo ikiteisminiame tyrime nebuvo, tad ir nebuvo pagrindo tokiam procesiniam sprendimui, juolab, kad, kaip jau minėta aukščiau, niekas neatsakė į klausimą, kokia pervestų pinigų teisinė reikšmė nusikaltime, t. y. ar potencialus civilinis ieškovas galėtų reikšti ieškinį nuo šių pinigų pervedimo sumos, ar kokiu nors kitu pagrindu. Tokie klausimai liko neatsakyti skundžiamame sprendime, dėl jų nepasisakė nei atsakovai teikdami atsiliepimus nurodydami, jog neteisėtumas neįrodytas ikiteisminiame tyrime ikiteisminio tyrimo teisėjo procesiniais sprendimais.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-06 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar dėl jų nepasisakė, nepateikė nurodytų procesinių veiksmų neteisėtumo įvertinimo baudžiamojo proceso teisės normų atžvilgiu, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir subjektyviais vertinimais. Deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais įrodymais apelianto teiginiai nėra pakankami konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (teisėjo) veiksmų neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl jų detaliai pasisakė (sprendimo 13, 14 punktai) ir pagrįstai, vadovaudamasis tiek teisės aktų nuostatomis, tiek ir teismų praktika, sprendė kad ikiteisminis tyrimas būtent apelianto atžvilgiu buvo pradėtas teisėtai. Byloje surinkti įrodymai dėl daugiau nei 60 000 kur piniginių lėšų įnešimo į ieškovo sąskaitą, šių piniginių lėšų judėjimas jas pervedant JAV registruotam juridiniam asmeniui, paties ieškovo skelbimai portale apie parduodamus automobilius autoplius.lt leido pagrįstai įtarti, jog būtent ieškovas veikdamas kartu su L. K. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, t.y., kad jis, veikdamas kartu su L. K., versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos, neįsteigę įmonės ir neturėdami leidimo veiklai, kai jis reikalingas. Pažymi, kad nutarime numatytos priemonės taikymo tikslas buvo užtikrinti galimą ieškovo turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, taip kaip numatyta BPK 151 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimą reglamentuoja ir specialus 2002 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymas. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.

17. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad teisė į žalos atlyginimą asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

18. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2012 m. spalio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir vėliau jo nutraukimas nesurinkus pakankamai įrodymų asmens kaltei nustatytu savaime negali būti laikomi neteisėtais veiksmais.

20. Pagal BPK 166 straipsnio 1 d. ikiteisminis tyrimas pradedamas: gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Bylos duomenimis nustatyta, kad įtarimai apeliantui buvo pareikšti ikiteisminio tyrimo, pradėto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio 3 d. pranešimo pagrindu, surinkus duomenų, jog 2019 m. balandžio–spalio mėn. ieškovas į savo banko sąskaitą grynaisiais pinigais įnešė daugiau nei 60 000 Eur ir šią sumą pervedė Jungtinėse Amerikos Valstijose registruotam juridiniam asmeniui. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 05-6-00032-18 buvo pradėtas remiantis tuo, kad L. K. galimai versliškai ir stambiu mastu su sutuoktine vertėse prekyba naudotais automobiliais. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kilo įtarimas, kad ieškovas kartu su L. K. bendrai versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, neįsteigę įmonės ir neturėdami leidimo veiklai, kai jis reikalingas.

21. Apeliantas nurodo, kad pinigų pervedimas, kuris neturi jokio kito liekamojo reiškinio, t. y. ieškovo vardu neįgyjamos ir nerealizuojamos veikos, kurios priskirtinos komercinei veiklai, nesudaro pagrindo reikšti įtarimų tik dėl pinigų pervedimų, o juolab imtis baudžiamojo poveikio priemonių – kardomųjų priemonių, dėl ko ieškovas liko be pajamų. Apelianto subjektyvus vertinimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nesudaro pagrindo ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamų veiksmų laikyti neteisėtais. Sutiktina su apeliantu, kad pats pinigų pervedimas nėra nusikalstama veika, tačiau šiuo atveju nebuvo vertinama tik pinigų pervedimo atvejis vienas pats savaime. Byloje nustatyta, kad be apelianto atlikto pinigų į savo sąskaitą įnešimo ir jų pervedimo juridiniam asmeniui JAV buvo nustatytos kitos svarbios aplinkybės. Aktualiu ikiteisminiam tyrimui laikotarpiu buvo surinkti duomenys apie apelianto gaunamas pajamas jo darbovietėje ir turimus įsipareigojimus, kiti reikšmingi duomenys apie apelianto turtinę padėtį. Taip pat surinkti duomenys apie apelianto patalpintus skelbimus portale apie parduodamus automobilius autoplius.lt ir vertinta, kokiais ryšiais jis susijęs su kitu byloje įtariamuoju, kuris baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu. Būtent nustatytų aplinkybių visuma, o ne vienintelis atliktas pinigų pervedimas, leido ikiteisminį turimą atliekantiems pareigūnams įtarti apeliantą dėl nusikalstamos veikos padarymo.

22. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad nuosavybės teisės apribojimu buvo siekiama apeliantą „prakalbinti“. Procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 str. 8 d.). Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – įtariamojo turtui suvaržė jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti.

23. Apeliantas nurodo, kad faktinė padėtis iki įtariamojo statuso suteikimo, ikiteisminio tyrimo laikotarpyje ieškovui tapus įtariamuoju bei nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nepakito, t. y. neatsirado jokių papildomų duomenų, kurie pakeistų padėtį, buvusią iki įtarimų pareiškimo. Todėl, apelianto manymu, jo atžvilgiu buvo priimti neteisėti sprendimai, kurie pasireiškė kaip asmens padėties apsunkinimas įtariamojo statusu. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiais argumentais, pažymi, kad baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiama jam taikyta procesinė prievartos priemonė, dėl kaltinamųjų įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Talat Tepe prieš Turkiją, peticijos Nr. 31247/96; 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 57404/08; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas Toni Kostadinov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 37124/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Dedeman prieš Turkiją, peticijos Nr. 12248/03). Šie kriterijai turi būti vertinami kompleksiškai, o ne atsietai, suteikiant vienam ar kitam kriterijui prioritetą prieš kitus, kaip tai yra daroma apeliaciniame skunde, t. y. suteikiant prioritetą tik valstybės institucijų veiksmų vertinimui ir nevertinant paties įtariamojo (apelianto) veiksmų.

24. Ikiteisminio tyrimo duomenimis apeliantas atsisakė duoti parodymus. Nors parodymų davimas yra įtariamojo teisė, o ne pareiga, tai savaime nereiškia, kad, vertinant proceso trukmę, įtariamojo elgesys nevertinamas apskritai. Šiuo atveju apelianto procesinis elgesys – atsisakyti duoti parodymus dėl piniginių lėšų kilmės ir jų pervedimo tikslo – neabejotinai turėjo reikšmės baudžiamojo proceso trukmei ir eigai. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad buvo tiriama ne vien apelianto įtarimų sukėlę veiksmai pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą, bet ir dar dviejų asmenų veikla, jų tarpusavio ryšiai, analizuojamos apelianto sąskaitų išrašai. Be to, aplinkybė, kad procesas nebuvo vilkinamas patvirtina įsiteisėjusi Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. liepos 8 d. nutartis, kuria apelianto skundas atmestas kaip nepagrįstas. Teismas nutartyje konstatavo, kad visą ikiteisminio tyrimo laiką bylos tyrimo eiga ir tyrimo veiksmai atliekami pakankamai intensyviai, ikiteisminio tyrimo subjektai laiką išnaudoja optimaliai, todėl negalima konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas būtų sąmoningai vilkinamas. Taigi, apelianto argumentai, kad jam tapus įtariamuoju, nebuvo gauti nauji įrodymai ar nustatytos naujos aplinkybės neįrodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo sąmoningai vilkinamas. Atsižvelgtina ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus jo kaltę pagrindžiančių įrodymų (t. y. vadovaujantis vienu iš nekaltumo prezumpcijos principo elementų, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai). Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo, t. y. buvo realus pagrindas manyti, kad yra padaryta nusikalstama veika.

25. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad nenustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), akivaizdžiai pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis), nesąžiningi ir neteisėti veiksmai, kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenumatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog surinktų įrodymų visuma nepagrindžia apelianto įrodinėjamos pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, kad jis nepagrįstai užsitęsė dėl pareigūnų netinkamų veiksmų ir kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų apeliantas patyrė žalą. Spręstina, kad aukščiau šioje nutartyje nurodomi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.