Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

4. Išanalizavus byloje pateiktus ikiteisminio tyrimo Nr. 05-6-00032-18 dokumentus, nustatyta, kad 2018 m. spalio 5 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo Nr. (6.4)-D2-2013), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tyrėjo 2018 m. spalio 15 d. Tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-6-00032-18 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla), ir 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu). Ikiteisminis tyrimas pradėtas atsižvelgus į tai, kad kilo įtarimų, jog L. K. ir S. K. galimai verčiasi naudotų automobilių prekyba, neįsteigę įmonės.

5. 2019 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą apklausti A. B. BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, t. y. apklausti ieškovą kaip liudytoją apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Toks procesinis sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog ieškovas galimai L. K. nurodymu atlikdavo pavedimus už automobilius ir 2019 m. balandžio–spalio mėn. į savo banko sąskaitą įnešė ir pervedė Jungtinėse Amerikos Valstijose registruotam juridiniam asmeniui daugiau nei 60 000 Eur.

6. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 28 d. ieškovui pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad ieškovas, veikdamas kartu su L. K., versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos, neįsteigę įmonės ir neturėdami leidimo veiklai, kai jis reikalingas. Tą pačią dieną vykusios apklausos metu ieškovas atsisakė duoti parodymus. Kad būtų užtikrintas ieškovo dalyvavimas procese, 2019 m. lapkričio 28 d. ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2019 m. gruodžio 6 d. vykusios apklausos metu ieškovas, be kita ko, parodė, kad negali atsakyti, kokiu pagrindu ir iš kokių lėšų į savo banko sąskaitą 2019 m. balandžio–spalio mėn. įnešė 60 000 Eur, ir pareiškė, kad atsisako toliau duoti parodymus.

7. Taip pat nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2020 m. balandžio 24 d. nutarimu (siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ieškovo piniginėms lėšoms 30 8020 Eur sumai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas – nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi pakeista nurodyto apribojimo apimtis, leidžiant ieškovui valdyti, naudoti ir disponuoti į banko sąskaitas gaunamo darbo užmokesčio dalimi – iki 400 Eur.

8. Taip pat nustatyta, kad ieškovas 2020 m. birželio 26 d. Šiaulių apylinkės teismui pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovo skundas atmestas, konstatavus, kad nėra sąmoningo ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 05-6-00032-18 ieškovo atžvilgiu nutrauktas, nurodžius, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pastaruoju nutarimu panaikinta ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat panaikintas ieškovo turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti jam neturtinę žalą dėl neteisėtų pareigūnų ir (ar) teismo veiksmų, kuriuos sieja su neteisėtai jo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu, užsitęsusiu per ilgai ir kurio metu jam buvo nepagrįstai taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Dėl pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.

11. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Joje yra išskirtos tokios nagrinėjamu atveju reikšmingos teisės aiškinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, 43–54 punktai):

11.1. CK 6.272 straipsnyje yra įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės;

11.2. sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju turi būti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ar pagrįstai buvo taikomos procesinės prievartos priemonės.

12. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnis).

13. Ikiteisminio tyrimo Nr. 05-6-00032-18 medžiagos dalis, susijusi su ieškovo atžvilgiu atliktu tyrimu, patvirtina, kad įtarimai ieškovui buvo pareikšti ikiteisminio tyrimo, pradėto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio 3 d. pranešimo pagrindu, surinkus duomenų, jog 2019 m. balandžio–spalio mėn. ieškovas į savo banko sąskaitą grynaisiais pinigais įnešė daugiau nei 60 000 Eur ir šią sumą pervedė Jungtinėse Amerikos Valstijose registruotam juridiniam asmeniui. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 05-6-00032-18 buvo pradėtas remiantis tuo, kad L. K. galimai versliškai ir stambiu mastu su sutuoktine vertėse prekyba naudotais automobiliais. Tyrimo metu, kaip galima spręsti iš 2019 m. lapkričio 11 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tyrėjo tarnybinio pranešimo, kilo įtarimų, kad L. K. galimai pavedimus už automobilius atlieka per ieškovo banko sąskaitą. Tai yra, kad ieškovas galimai yra susijęs su L. K. veiksmais, kurie yra tyrimo objektas. Kitaip tariant, kilo įtarimas, kad ieškovas kartu su L. K. bendrai versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, neįsteigę įmonės ir neturėdami leidimo veiklai, kai jis reikalingas.

14. 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimas apklausti ieškovą ikiteisminiame tyrime specialiojo liudytojo statusu buvo priimtas po to, kai buvo surinkti duomenys apie lėšų judėjimą ieškovo banko sąskaitose. Kaip prieš tai nurodyta, 2019 m. lapkričio 28 d. turėjusios vykti apklausos metu ieškovas atsisakė duoti parodymus. Tokie ieškovo veiksmai, papildomai atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie reikšmingų sumų įnešimą į ieškovo sąskaitą, šių lėšų pervedimą į Jungtinėse Amerikos Valstijose registruoto juridinio asmens banko sąskaitą, sudarė realų pagrindą įtarti, kad ieškovas, veikdamas kartu su L. K., galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta duomenų, jog ieškovas tiriamu laikotarpiu portale autoplius.lt buvo patalpinęs ne vieną skelbimą apie parduodamus automobilius.

15. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo išvadai, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas nesant tam jokio pagrindo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai pradėjus baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu, buvo nulemti objektyvių priežasčių, t. y. pagrįsto įtarimo, jog ieškovas galėjo vykdyti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir tokie pareigūnų veiksmai atitiko teisėtumo kriterijus, todėl nėra pagrindo laikyti juos neteisėtais. Šiame kontekste pridurtina, kad 2019 m. gruodžio 6 d. vykusios apklausos metu ieškovas, be kita ko, parodė, jog negali atsakyti, kokiu pagrindu ir iš kokių lėšų į savo banko sąskaitą 2019 m. balandžio–spalio mėn. įnešė 60 000 Eur, bei atsisakė toliau duoti parodymus.

16. Nors ieškovas teigia, kad jo atžvilgiu nutraukus ikiteisminį tyrimą, paaiškėjo, jog įtarimai jam buvo pareikšti visiškai nepagrįstai, tačiau nėra pagrindo sutikti su tokia ieškovo nuomone. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 05-6-00032-18 ieškovo atžvilgiu aišku, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

17. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. tai reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, tačiau nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti procesiniai veiksmai buvo neteisėti nuo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007; kt.). Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, kurioje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (pvz., EŽTT 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08). Taigi gali būti atvejų, kai, atlikus ikiteisminį tyrimą pagal pagrįstą įtarimą, asmuo nėra nuteisiamas ar yra išteisinamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą.

18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso nustatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).

19. Taigi ieškovo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu nutraukimas pagrindžia paties ikiteisminio tyrimo, vykdyto jo atžvilgiu, neteisėtumą, yra nepagrįsti nei pagal teismų praktiką, nei bylos faktiniais duomenimis. Įvertinus byloje esančius duomenis, spręstina, kad šiuo atveju vien ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai. Priešingai, kaip prieš tai pasisakyta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas laikantis BPK nustatytų reikalavimų.

Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės

20. Ieškovas savo teisių pažeidimą ir žalos padarymo faktą taip pat kildina iš per ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo.

21. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015.; taip pat EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97, par. 60; 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Norkūnas prieš Lietuvą; peticijos Nr. 302/05).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu prasidėjo 2019 m. lapkričio 28 d., t. y. kai jam buvo įteiktas pirminis pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu priimtas 2020 m. rugsėjo 23 d. Taigi ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko 9 mėnesius ir 26 dienas.

24. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas buvo įtariamas apysunkio nusikaltimo padarymu (BK 202 straipsnio 1 dalis). BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per šešis mėnesius. Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti BPK 215 straipsnyje numatytus sprendimus (BPK 176 straipsnio 3 dalis).

25. Ikiteisminio tyrimo Nr. 05-6-00032-18 medžiaga patvirtina, kad ieškovas 2020 m. birželio 26 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo padavęs skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Tokį procesinį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad visą ikiteisminio tyrimo laiką bylos tyrimo eiga ir tyrimo veiksmai atliekami pakankamai intensyviai, ikiteisminio tyrimo subjektai laiką išnaudoja optimaliai, todėl negalima konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas būtų sąmoningai vilkinamas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priešingai išvadai, nei padarė Šiaulių apylinkės teismas.

26. Kiek tai susiję su ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų vertinimu, išskirtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

27. Vertinant ikiteisminio tyrimo intensyvumą, visų pirma, išskirtina, kad ieškovas neginčija faktų, jog įtarimai ikiteisminiame tyrime buvo pareikšti ne tik jam, bet dar dviejų asmenų atžvilgiu, ir kad buvo paskirta atlikti ūkinį finansinį veiklos tyrimą. Kadangi buvo įtariama, kad ieškovas bendrai veikė su kitu įtariamuoju, akivaizdu, jog ieškovo atžvilgiu vykdyto tyrimo trukmė negali būti vertinama atsietai nuo bendro tyrimo konteksto.

28. Pagal byloje pateiktus dokumentus nuo 2019 m. lapkričio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti įvairaus pobūdžio procesiniai veiksmai (apklausti liudytojai, kelis kartus apklaustas ieškovas ir kiti įtariamieji, išreikalauti tyrimui reikšmingi dokumentai, atliktos apžiūros ir kt.). Tai yra, po to, kai ieškovui buvo pareikšti įtarimai, ikiteisminiame tyrime buvo apklausti dvidešimt du asmenys, specialistas atliko ūkinės finansinės veiklos tyrimą, atliktos trys apžiūros. Tą, be kita ko, pagrindžia ir Telšių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-686-671/2020, kuriuo L. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, aprašomojoje dalyje nurodytos aplinkybės (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Paminėta paneigia ieškovo teiginius, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo pasyvūs, o pats tyrimas atliktas ne siekiant, kuo greičiau išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, o kitų tikslų. Be to, ikiteisminio tyrimo trukmei įtakos turėjo ir paties ieškovo veiksmai – faktiškai ieškovas atsisakė duoti parodymus. Taigi nors ieškovo atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas ir užsitęsė ilgiau nei nustatyta BPK 176 straipsnyje, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo termino trukmė būtų buvusi neprotinga ir nulemta ne objektyvių, bet subjektyvių priežasčių. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu tęsėsi per ilgai dėl ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų ar teismo neteisėtų veiksmų, t. y. nenustatytas ikiteisminio tyrimo vilkinimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu vyko esant nereikalingam delsimui (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieškovui taikytos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo

29. Ieškovas taip pat teigia, kad 2020 m. balandžio 24 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą priimtas tik dėl to, kad jis atsisakė teikti parodymus prieš save, t. y. taikant poveikio priemonę su tikslu „prakalbinti“, o ne realiai siekti nutarimo tikslų – užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą.

30. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.

31. Iš 2020 m. balandžio 24 d. nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ieškovo turtui turinio matyti, kad šia priemone buvo siekiama užtikrinti galimą ieškovo turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. Tokia poveikio priemonė, įvertinus ieškovui pareikštų įtarimų pobūdį, ieškovui potencialiai – pasitvirtinus įtarimams – galėjo būti taikoma (BK 72 straipsnio 2 dalis, 72³ straipsnis, 202 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminio tyrimo stadijoje, priimant procesinius sprendimus, nėra sprendžiamas asmens kaltumo ar nekaltumo klausimas, kadangi tai padaryti gali tik bylą nagrinėjantis teismas. Kaip jau prieš tai pasisakyta, pradėjus baudžiamąjį persekiojimą ieškovo atžvilgiu, buvo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

32. Vadinasi, egzistavo pakankamas pagrindas suvaržyti ieškovo padėtį laikinai apribojant jo nuosavybės teises. Ieškovo teiginiai dėl 2020 m. balandžio 24 d. nutarimo priėmimo tikslų yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis.

Dėl neturtinės žalos fakto ir dydžio

33. Ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos 1 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas teigia, kad dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, jam kilo neigiamos pasekmės t. y. nepriekaištingos reputacijos sugadinimas, negalėjimas naudotis savo uždirbtais pinigais, moraliniai išgyvenimai (stresas ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

34. Neteisėtas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, asmens kasdieniam ir įprastam gyvenimui poveikį turinčių priemonių neteisėtas taikymas objektyviai sukelia nepatogumų, emocinių išgyvenimų. Jeigu būtų pripažinta, kad ieškovo minimi ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo veiksmai buvo neteisėti, įvertinus tai, jog ieškovas prašo priteisti simbolinio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, žalos dydis galėtų būti laikomas pagrįstu. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržyta ieškovo turtinė padėtis. Bet neteisėtų veiksmų faktas šiuo atveju nėra nustatytas.

Dėl bylos baigties

35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.272 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nenustačius neteisėtų veiksmų, ieškovo pareikšti reikalavimai atmetami kaip neįrodyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.