Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SAM vyriausiojo specialisto A. P. 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-1288-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. rugsėjo 7 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SAM vyriausiasis specialistas A. P. priėmė administracinio nusižengimo nutarimą (toliau – nutarimas), kuriuo L. J. pripažino kalta padariusia administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį ir paskyrė įspėjimą dėl to, kad ši 2022 m. rugsėjo 6 d. (antradienis) apie 12.00 val. Kybartų miesto parke, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., būdama mažamečio vaiko E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, panaudodama savo, kaip vieno iš tėvų, valdžią priešingai vaiko interesams, dukrą atvežusi į sutartą ir suplanuotą, atskirai gyvenančio vaiko tėvo R. J. susitikimą su vaiku (bendravimą), R. J. atvykus su savo tėvu, jo sutuoktine ir vaiko teisių specialiste, mažametės iš automobilio neišlaipino, neleido tėvui ir dukrai bendrauti, nesudarė sąlygų vaikui susitikti su tėvu, priimti iš tėvo paruoštų lauktuvių, reikalavo vaiko tėvo artimiesiems nedalyvauti susitikime. Civilinėje byloje Nr. e2-1912-1021/2022 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones nustatytas tėvo ir dukters bendravimo laikas ir būdas, t. y. būdamas Lietuvoje R. J. bendrauja su nepilnamete dukra E. J., nuo 2022 m. balandžio 1 d., vaiko motinos nurodytoje neutralioje vietoje - žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje), įpareigojant L. J., pristatyti vaiką ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 12.00 val. iki 13.00 val. - galiojo ir ginčo metu. Nutartyje, nustatant laikiną vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, jokių išimčių, susijusių su kitomis aplinkybėmis, nustatyta nebuvo (nebuvo numatyta išimtis, kad tik vienas tėvas be savo artimųjų bendrauja su vaiku). Siekdami kuo geriau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvais, tėvai turi bendradarbiauti ir lanksčiai spręsti iškylančius klausimus, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, jog, vienašališkai neleisdama vaikui ir skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti, L. J. taip pat atsisakė spręsti šį klausimą kitu būdu, pvz., užtikrindama, kad tėvas galėtų susitikti su vaiku kitoje vietoje ir kitu laiku. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nepanaudojo tėvų valdžios arba panaudojo priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.170 straipsnio 4 dalyje tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu - nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, CK 3.161 straipsnio 2 dalyje vaikai turi teisę žinoti savo tėvus, 3 dalyje vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Nagrinėjamos administracinės bylos duomenys patvirtina faktą, kad L. J., nagrinėjamų aplinkybių metu, nesudarė vaiko E. J. galimybės bendrauti su tėvu (pažeista vaiko teisė žinoti savo tėvą, bendrauti su tėvu)., L. J. atlikti veiksmai atitinka ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

L. J. teismui pateikė skundą dėl anksčiau minėto nutarimo panaikinimo. Skunde iš esmės nurodė, jog šis nutarimas nepagrįstas, neteisėtas. Nes pirmiausiai ANK 565¹ straipsnis reglamentuoja aplinkybes, dėl kurių administracinė teisena negalima. ANK 565¹ straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas administracinės teisenos nutraukimo pagrindas - dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. administracinio nusižengimo įvykio, tai 2022 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės apylinkės teismas (Marijampolės rūmai) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-6601-633/2022, suinteresuotais asmenimis dalyvaujant abiem vaiko tėvams, patenkino antstolės Svajonės Žukaitienės pareiškimą vykdomojoje byloje Nr. 0076/22/00600, - L. J. paskyrė 200 Eurų baudą valstybės naudai už teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą 2022 m. rugsėjo 6 d. Nutartis 2023 m. liepos 12 d. įsiteisėjo ir jau įvykdyta. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad įvertinus VSAT nutarimo skirti administracinę nuobaudą ir paminėtos teismo nutarties skirti baudą turinį, akivaizdu, kad abi teisinės nuobaudos valstybės vardu yra paskirtos už tuos pačius L. J. veiksmus (neveikimą) 2022 m. rugsėjo 6 d. 12 val. turėjusio vykti vaiko nuotolinio bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu laiku. Taigi šiuo konkrečiu atveju turi būti taikomas principas non bis in idem. Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. L. J. padaryto ANK pažeidimo akivaizdžiai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką, kurioje yra aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad yra draudžiama bausti už tą pačią veiką du kartus, nepriklausomai nuo to kitokia teisena yra pradėta dėl to paties įvykio. Kasacinis teismas (baudžiamosios bylos Nr. 2K-360-976/2018), atmesdamas kasacinį skundą, nurodė, jog principas, draudžiantis antrą kartą bausti už tą pačią veiką, aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra pripažįstama, kad šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių, pavyzdžiui, apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Principas non bis in idem įtvirtintas ne tik nacionalinės teisės aktuose, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. EŽTT laikosi pozicijos, kad Konvencijos protokolo Nr. 7 4-asis straipsnis negali būti aiškinamas taip plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nubaudimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Kitaip tariant keli elgesio epizodai laiko ir erdvės atžvilgiu nėra vieningi (nesudaro vientisos veikos), o yra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai (EŽTT sprendimai S. Z. v. Rusija (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, judgement of 7 June 2007, § 31; S. Z. v. Russia, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 92.-93). Analogiško nusikalstamo elgesio klausimas ypač aktualus dėl nusikalstamų veikų, padaromų nesilaikant įstatymo numatytos pareigos (EŽTT sprendimas dėl priimtinumo Smolickis v. Latvija (Smolickis c. Lettonie, no. 73453/01, décision du 27 janvier 2005) bei Europos žmogaus teisių komisijos sprendimas Raninen v. Suomija (Raninen v. Finland, no, 20972/92, Commission decision of 7 March 1996). Taigi šiuo konkrečiu atveju, teismo prašo, panaikinti vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. V VT AIT-ANT_N-1288-2023, ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Be to, ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu dėl ANK 420 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. ANK 590 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Šio kodekso 609 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, kurie privalo būti nurodyti administracinio nusižengimo protokole. Vadovaujantis ANK 614, 615 straipsniu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka priskirta nagrinėti institucijai, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą t. y, policijai. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys, kurte privalo būti nurodyti nutarime. ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodytos administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų teisės. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais; elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau kaip matyti iš išdėstyto, šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad iki nutarimo priėmimo nebuvo tinkamai ištirta visa administracinio nusižengimo medžiaga, nebuvo nustatyti administracinį nusižengimą padarę asmenys, ko pasėkoje buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas. Tuo tarpu teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyti administracinio nusižengimo požymiai. Kaip žinia, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinį nusižengimą tirianti institucija ar teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas (nutartis) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai). Kaip žinia, teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą - ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2010,2K-287/2013). ANK 569 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku Visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik minėtų subjektų kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje surinkti įkalčiai leidžia konstatuoti, kad pavojinga veika atitinka inkriminuojamą administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė nuobauda. Tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai jiems vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šią normą numato CK 3.155 straipsnis, apibrėžiantis tėvų valdžios turinį. Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties elementus, o nesant bent vieno iš jų, nusižengimo teisena negalima. Šiuo konkrečiu atveju, nepilnametei dukrai E. J., teismo nutartimi nustatytu bendravimo su ne Lietuvoje gyvenančiu tėvu R. J., labai išsigandus, pamačius eilę nepažįstamų asmenų, ji siekdama nekelti didesnio streso dukrai, jos neiškėlė iš automobilio. Akivaizdu, kad nepilnametės dukters traumavimas, stresinių situacijų kėlimas labiau pažeistų nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus, nei neįvykęs susitikimas su tėvu R. J.. Tai yra šioje byloje institucija nesurinko jokių duomenų apie tai, kad kilo kokių nors žalingų padarinių, susijusių su vaiko teisėmis ir interesais. Nenustatyta, kad nepilnametė dukra būtų pasijutusi nesaugiai, išsigandusi ar patyrusi neigiamų emocijų. Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes prašo administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, kadangi ji neturėjo jokio noro, siekio panaudoti ar nepanaudoti savo kaip motinos valdžią priešingai vaiko interesams; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą. Be to, anaiptol ji siekė užtikrinti nepilnametei dukrai E. J. saugias, sveikas sąlygas, tai yra leido jai nusiraminti ir toliau ramiai praleisti dieną. Pažymėtina ir tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje niekas nėra pripažintas nukentėjusiuoju, tai yra akivaizdu, kad niekas nepatyrė nei fizinės, turtinės ar neturtinės žalos (ANK 608 straipsnis), o tai tik dar kartą patvirtina faktą kad nė vieno asmens teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Tuo tarpu kalbant apie nepilnametės dukters psichinę ir fizinę būseną, tai ji jokio streso nepatyrė dėl neįvykusių susitikimų. Kalbant apie 2022 m. rugsėjo 6 d. įvykius, tai ji nurimo ir vėliau jokių neigiamų pasekmių nebuvo. Tad akivaizdu, kad nepilnametis vaikas jokiu būdu šiuo konkrečiu atveju nenukentėjo ir jokios nei turtinės, nei neturtinės žalos nepatyrė. Šiuos faktus, gali patvirtinti tik ji, nes nepilnametė dukra gyvena išimtinai tik su ja.

Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko. Dėl galimai pažeisto principo non bis in idem, tai dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. įvykio, be Skyriaus atlikto tyrimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 23220096525, nėra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba panaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Skyrius atkreipia dėmesį, kad administracinė nuobauda negali būti tapatinama su Teismo skiriama bauda vykdymo procese. Administracinė atsakomybė yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Bauda vykdymo procese - civilinė atsakomybė. Tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė gali būti taikoma kartu su baudžiamąja ar administracine atsakomybe. 2022 m. rugsėjo 28 d. Teismas nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2VP-448-301/2022, L. J. paskyrė baudą už Teismo nutarties 2022 m. rugsėjo 6 d. nevykdymą. Skyrius 2023 m. rugsėjo 7 d. L. J. paskyrė administracinę nuobaudą (nutarimas Nr. II-152-831/2023) už 2022-09-06 nepilnamečio vaiko motinos kliudymą skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku ir tai yra vertinama kaip netinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas (ANK 73 straipsnis „Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“). Pažeista vaiko teisė bendrauti su tėvu, nesvarbu, kad jis gyvena skyriumi. Nagrinėjamu atveju L. J. nebuvo nubausta pakartotinai už tą patį pažeidimą. Pareiškėja Teismo buvo nubausta už Teismo nutarties nevykdymą (civilinė byla), o Skyrius paskyrė administracinę nuobaudą už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tokiu atveju principas non bis in idem negali būti taikomas. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog konstitucinis draudimo persekioti ir bausti už tą patį teisės pažeidimą principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas non bis in idem, be kita ko, reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką - už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas, tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (2017 m. kovo 15 d. nutarimas).

Šiame kontekste aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje taip pat nuosekliai aiškinama, kad skirtingų teisinės atsakomybės rūšių taikymas asmeniui už padarytą neteisėtą veiką nėra konstitucinio principo non bis in idem pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-858-1083/2010, eA-356-415/2018, A-868-261/2018, eA-411-492/2022, eA-562-662/2022). Šio teismo praktikoje pabrėžiama, kad konstitucinis non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. 2022 m. rugsėjo 28 d. Teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2VP-6601-633/2022, L. J. paskirta bauda už Teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 2022 m. rugsėjo 6 d. nevykdymą yra vertinama kaip vienas iš įrodymų administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 23220096525, jog 2022 m. rugsėjo 6 d. motinos valdžia buvo panaudota priešingai vaiko interesams. Įrodo faktą, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. dėl vaiko motinos kaltės neįvyko mažametės dukters bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu, o tai yra tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Toliau skunde komentuojamos ANK procesinės teisės normos. Nurodoma, kad iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje nebuvo ištirti visi administracinio nusižengimo įrodymai, nebuvo nustatyti administracinį nusižengimą padarę asmenys, dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas. Institucija priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje su tokiais skunde išdėstytais motyvais nesutinka. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai buvo ištirti, įvertinti ir remiantis surinktais įrodymais buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Administracinio teisės nusižengimą įrodo 2023 m. rugpjūčio 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktas R. J. pareiškimo tyrimas (atsakymas pareiškėjui Nr. S-1586), 2022 m. rugsėjo 13 d. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje atliktas vaiko E. J. situacijos vertinimas (12VSV-1596) nustatytas vaiko teisių pažeidimas (30 punktas), 2022 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartis, civilinėje byloje Nr. 2VP-6601-633/2022, kurioje nutarta paskirti vykdomojoje byloje Nr. 0076/22/00600 L. J. baudą už Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-56-1021/2023, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įpareigojimo nevykdymo 2022 m. rugsėjo 6 d., R. J. įvykio aplinkybių paaiškinimas. Toliau skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo nusižengimo sudėtis ir pabrėžiama, kad nors vieno elemento nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą, tačiau nenurodoma, kurio elemento nėra nagrinėjamu atveju. Skyriaus manymu visi skunde išvardinti administracinio nusižengimo sudėties elementai, nagrinėjamu atveju, yra byloje įrodyti. Teisės pažeidimo sudėtį sudaro objektyvioji ir subjektyvioji pažeidimo pusės. Objektyvioji pažeidimo pusė: (neteisėti veiksmai) nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko motina nevykdė pareigos, saugomos įstatymu, imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai įgyvendinamas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas 2022 m. rugsėjo 6 d., abiem tėvams žinomu metu ir būdu. Pažeidimo objektas (teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir pan.), nagrinėjamu atveju mažamečio vaiko teisėtas interesas, saugomas įstatymu, teisė į šeimos ryšius, pažeista vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kad tėvai gyvena atskirai. Subjektyvioji pažeidimo sudėtis: pažeidimo subjektas - (asmuo, pažeidęs teisę) nagrinėjamu atveju L. J. yra nepilnamečio vaiko E. J. motina. Subjektyvioji pusė (kaltė, tikslas, motyvas). Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko motina suvokė, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. 12.00 valandą, yra mažametės dukros bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu metas, tačiau neleido dukrai matyti, bendrauti su tėvu. Suprato savo elgesį ir suprato, kad dėl tokio elgesio gali atsirasti padariniai (mažametis vaikas nepasimatys, nepabendraus su atskirai gyvenančiu tėvu), ir jiems leido įvykti. Toliau skunde nurodoma, kad institucija nesurinko jokių duomenų apie tai, kad kilo kokių nors žalingų padarinių, susijusių su vaikų teisėmis ir interesais. Įvykio dieną mažametė E. J. nesusitiko, nepabendravo su atskirai gyvenančiu savo tėvu R. J., dėl tėvų tarpusavio nesutarimo ir iš to kilo vienašališkas vaiko motinos sprendimas neleisti kartu negyvenančiam tėvui pilnavertiškai bendrauti su vaiku. Tokiu atveju nukenčia vaikas. CK 3.161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Teismų praktikoje yra akcentuojamas prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Tai reiškia, kad skyrium gyvenančio tėvo/motinos bendravimas (jo nepertraukiamumas) su vaiku yra vaiko interesų užtikrinimas ir tai turi būti efektyviai užtikrinama. Tėvų pareiga yra užtikrinti vaiko bendravimą su artimaisiais giminaičiais. Vaikas neturėtų prarasti ryšio su jam brangiais ir artimais žmonėmis, netekti galimybės bendrauti su tėvu, su seneliais iš atskirai gyvenančio tėvo pusės. Skyriaus manymu, labai svarbu, kad vaiko E. J. tėvai suprastų - skiriasi pora, bet ne tėvai. Dažnu atveju, konfliktai skyrybų proceso metu ar po jų yra neišvengiami, tačiau tėvai turėtų stengtis emocijas ir ginčus palikti nuošaly ir ieškoti geriausių sprendimų vaikui. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama ne tik nubausti administracinį teisės nusižengimą padariusį asmenį, bet ir siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų jo prisiimtus ar teismo nustatytus jam įpareigojimus, nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taip pat paminėtina, kad administracinė nuobauda negali būti tapatinama su antstolio skiriama bauda vykdymo procese. Esantys byloje kaltės įrodymai yra akivaizdūs ir jie nėra paneigti L. J. skunde. Pareiškėjos skunde nėra nurodyta objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta veika numatyta ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Atstovas prašo L. J. 2023 m. lapkričio 8 d. skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu L. J. skundą palaikė. Tie ji, tiek jos atstovė iš esmės pakartojo skunde aprašytus argumentus. Prašė skundžiamą nutarimą panaikinti.

Teismo posėdžio metu skundžiama nutarimą priėmusios institucijos atstovas su skundu nesutiko. Iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą aprašytus argumentus. Prašė L. J. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal pareiškėjos, skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovo paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą bylos esmei nustatyta :

civilinėje byloje Nr. e2-1912-1021/2022 Marijampolės apylinkės teismas (Vilkaviškio rūmai) 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nutarė : ieškovo R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies; nustatyti laikiną, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, ieškovo R. J. bendravimo su nepilnamete dukra E. J., gimusia (duomenys neskelbtini) tvarką : gyvendamas užsienyje ieškovas R. J. bendrauja su nepilnamete dukra E. J. nuo 2022 m. balandžio 1 d. kiekvieną einamųjų metų savaitės pirmadienį 18 val. nuo 10 min. iki 30 min. bendravimo laiko trukmės per programėlę „Facebook Messenger“, vaiko tėvams R. J. ir L. J. naudojantis vaizdo ir garso ryšio priemonėmis; būdamas Lietuvoje R. J. bendrauja su nepilnamete dukra E. J. nuo 2022 m. balandžio 1 d., vaiko motinos nurodytoje neutralioje vietoje - žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje), įpareigojant L. J. pristatyti vaiką ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 12.00 val. iki 13.00 val.;

Vilkaviškio rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas 2022 m. liepos 21 raštu Nr. 12SD-3391 įpareigojo L. J. sudaryti sąlygas močiutei bendrauti su anūke, - esant galimybei nusiųsti mergaitės nuotraukas, sudaryti sąlygas tėvui ir seneliams (iš tėvo pusės) pakalbinti mergaitę pokalbio telefonu metu per vaizdo skambutį; sudaryti sąlygas seneliams (iš tėvo pusės) kartu su R. J. atvykti į gyvus susitikimus su E. J. laikantis paskirtos bendravimo tvarkos. Kaip nurodyta, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SAM Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos 2022 m. spalio 17 d. rašte Nr. 12SD- „Dėl Jūsų skundo ir prašymo“, kad per klaidą anksčiau minėtas įpareigojimas L. J. 2022 m. liepos 21 d. nebuvo išsiųstas. Tarnybos DVS esančiais duomenimis L. J. minėtas įpareigojimas išsiųstas tik 2022 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu paštu;

2022 m. rugsėjo 6 d. (antradienį) apie 12.00 val., L. J. atvežė dukrą E. J. į Kybartų miesto parką, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., - į sutartą ir suplanuotą, atskirai gyvenančio vaiko tėvo R. J. susitikimą su dukra E. J. (bendravimą). Į šį susitikimą R. J. atvyko su savo tėvu, jo sutuoktine ir vaiko teisių specialiste. L. J., pamačiusi R. J. su jo tėvais, dukros E. iš automobilio neišlaipino, neleido tėvui ir dukrai bendrauti, nes, iš esmės pagal jos paaiškinimus :

su dukros tėvu buvo pašaliniai asmenys, kuriems teismo nutartimi nenumatyta galimybė kartu bendrauti su E., ji R. J. siūlė su dukra bendrauti vienam ir dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos specialistei, šis tai daryti atsisakė;

šioje situacijoje Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė nesiėmė jokių veiksmų situacijai geranoriškai, taikiai išspręsti;

ji, žinodama dukrą (jos amžių, tai, kad ši neturėjo ryšio su tėvu, kad tai buvo pirmas jos susitikimas su tėvu), siekdama užtikrinti dukros teises, interesus, kad šiai toks bendravimas nepakenktų, kad nekiltų neigiamų pasekmių mažametei dukrai, ji su šia (dukra) iš susitikimo vietos į susitikimo vietą atvažiuotu automobiliu išvyko, pasakiusi R. J., kad reikia susitarti dėl kito jo ir dukros susitikimo;

R. J. paaiškinęs, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. 12 val. atvyko į suplanuotą susitikimą su dukra. L. J. elgėsi neadekvačiai (šaukė, rėkė, kabėjo nerišliai, nesiklausė kas jai yra sakoma, lakstė nuo mašinos pirmyn ir atgal), viešoje vietoje rėkavo dėl to susitikimas neįvyko (Vaiko situacijos vertinimo anketa, 20 punktas); kad minėtą dieną „11.57 val. L. atvažiavo ir vaikų teisės. Ir prasidėjo L. rėkimas, neadekvatus elgesys, įžeidinėjimai ir panašiai yra garso įrašas. Yra garso įrašas, daug negražių žodžių, grasino vaikų teisėm, įžeidinėjo, neadekvatus elgesys jos buvo. <...> . Ne, nemačiau dukros. Nuo automobilio aš ir vaikų teisės stovėjom maždaug 5-10 metrų atstumu. Aš norėjau prieiti, bet L. neleido, paskui ji greitai sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kol vyko tas konfliktas aš patyriau didelį emocinį ir psichologinį šoką. Nekėliau jokių papildomų konfliktų. Kadangi stovėjau veidu į automobilį, automobilio ...>“ (2023 m. rugsėjo 4 d. R. J. rašytiniai paaiškinimai Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui);

Civilinėje byloje Nr. 2VP-6601-633/2022 Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, konstatavęs, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. antstolės Svajonės Žukaitienės kontoroje gautas R. J. pranešimas, kad 2022 m. rugsėjo 6 d., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, jam vėl nebuvo leista pasimatyti su dukra, kartu pateikti šį faktą patvirtinantys vaizdo medžiaga ir dokumentai (USB laikmenoje). 2022 m. rugsėjo 9 d. antstolė Svajonė Žukaitienė surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, kuriuo nustatyta, kad L. J. nesilaiko Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1912-1021/2022 nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos; jog byloje objektyviais duomenimis patvirtinta, jog L. J. tinkamai nevykdė teismo nutarties, įpareigojančios ją netrukdyti vaiko tėvui R. J. bendrauti su nepilnamete dukra. Iš anksto suplanuotas ir šalių suderintas 2022 m. rugsėjo 6 d. tėvo pasimatymas su vaiku (dalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei), neįvyko išimtinai dėl L. J. kaltės, R. J. dėl to patyrė ženklių finansinių išlaidų (192 Eur kelionės iš užsienio išlaidos be vaiko lauktuvių išlaidų), trukdymo tėvui bendrauti su vaiku atvejai kartojasi, ką patvirtina tiek išieškotojas, tiek ir Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje pažymoje, duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl įpareigojimų neįvykdymo pateisinimo, byloje nėra jokių, todėl L. J. taikytina poveikio priemonė – skirtina bauda 100 Eur (vienas šimtas eurų), nutarė paskirti vykdomojoje byloje Nr. 0076/22/00600 L. J. 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą valstybės naudai už Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1912-1021/2022 įpareigojimų nevykdymą 2022 m. rugsėjo 6 d. Ši nutartis įsiteisėjusi.

Dėl dvigubo baudimo draudimo (lot. non bis in idem) principo

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar nepažeidžiamas non bis in idem principas situacijoje, kai už tą patį teisės pažeidimą administracinėn atsakomybėn fizinis asmuo patraukiamas pagal atitinkamą ANK straipsnį administracinių nusižengimų teisenos tvarka, kai jam už tą patį teisės pažeidimą teismas civilinėje byloje jau paskyręs baudą.

Pareiškėja teigia, kad šioje situacijoje buvo pažeistas non bis in idem principas, skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas teigia, kad nebuvo pažeistas non bis in idem principas.

Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką administraciniai nusižengimai pripažįstami baudžiamosios prigimties pažeidimais ir be jokių išimčių patenka į non bis in idem principo veikimo sritį̨. Kartu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog konstitucinis draudimo persekioti ir bausti už tą patį teisės pažeidimą principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių̨ teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimas).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4-ojo straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R(91)1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe yra įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą arba išteisintas.

ANK 591 straipsnio 8 punkte atitinkamai nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn.

Pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis pirmiau nurodytas reikalavimas, draudžiantis bausti asmenį dukart už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem), kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas, savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas non bis in idem, be kita ko, reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas, tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (2017 m. kovo 15 d. nutarimas).

Pagal tai tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas dvigubo asmens nubaudimo draudimas nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės.

Šiame kontekste aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje taip pat nuosekliai aiškinama, kad skirtingų teisinės atsakomybės rūšių taikymas asmeniui už padarytą neteisėtą veiką nėra konstitucinio principo non bis in idem pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-858-1083/2010, eA-356-415/2018, A-868-261/2018, eA-411-492/2022, eA-562-662/2022). Šio teismo praktikoje pabrėžiama, kad konstitucinis non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos, tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be to, asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-15-39/2005, nutartys administracinėse bylose Nr. A-858-1083/2010, A-822-1016/2011, eA-562-662/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. J. buvo „baudžiama“, t.y. civilinės atsakomybės forma (tvarka) pirmiausia buvo siekiama nubausti ją už tai, kad nesilaiko Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1912-1021/2022 nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos; jog byloje objektyviais duomenimis patvirtinta, jog L. J. tinkamai nevykdė teismo nutarties, įpareigojančios ją netrukdyti vaiko tėvui R. J. bendrauti su nepilnamete dukra. Iš anksto suplanuotas ir šalių suderintas 2022 m. rugsėjo 6 d. tėvo pasimatymas su vaiku (dalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei), neįvyko išimtinai dėl L. J. kaltės; pagal tai ir skundžiamame nutarime aprašytą objektyviąją pusę, - kad L. J. nesudarė sąlygų vaikui susitikti su tėvu (bendrauti), priimti iš tėvo paruoštų lauktuvių, reikalavo vaiko tėvo artimiesiems nedalyvauti susitikime, teismas sprendžia, kad L. J. skundžiamu nutarimu pakartotinai baudžiama už tą patį pažeidimą.

Šiuo atveju atsakomybė L. J. buvo nustatyta Civilinio proceso kodeksu.

Pagal tai teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje buvo anksčiau minėti non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti būtini požymiai.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir pritardamas pareiškėjos argumentams, teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje buvo pažeistas non bis in idem principas, todėl taikytinos ANK 591 straipsnio 8 punkto nuostatos.

Dėl ANK 73 straipsnio 1 dalies taikymo

Vertinant tai, ar L. J. galėjo būti administracine tvarka kaltinama pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį dėl šios tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, pareigūnai turėjo įvertinti ANK 73 straipsnio 1 dalies sudėtį, Lietuvos teismų suformuotą ANK 73 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką. L. J. administracine tvarka kaltinimui pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nepakanka tik faktų, kad ji protokole nurodytu laiku, vietoje nesudarė sąlygų vaikui susitikti su tėvu (bendrauti), priimti iš tėvo paruoštų lauktuvių, reikalavo vaiko tėvo artimiesiems nedalyvauti susitikime. Be to, ji nekaltinama, kad ji tai darė savo mažametės dukros akivaizdoje.

Šiuo atveju tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime privalėjo būti nurodyta kokiais konkrečiais tyčiniais veiksmais ar neveikimu pasireiškė šioje nagrinėjamojoje situacijoje L. J. netinkamas motinos valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Akivaizdu, kad įtikinami objektyvūs ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyti požymiai, kurie parodytų tęstinę L. J. tyčią, skundžiamame nutarime nenurodyti. Administracinis kaltinimas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį L. J. nėra konkretus, aiškus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes ir šias grindžiančius duomenis, bei teisme apklaustos L. J. paaiškinimus aišku, kad vien tik dėl jos (motinos) veiksmų jos ir R. J. dukra E. nenukentėjo. Teismas, įvertinęs tai, kad ši mergaitė (duomenys neskelbtini) gimusi, jog iki nagrinėjamų įvykių palyginus ilgas laiko tarpas gyveno ne kartu su tėvais, o su motina, jog nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki bylos iš esmės nagrinėjimo dienos praėjo palyginus ilgas laiko tarpas, sprendžia, kad ją apklausus įstatymo nustatyta tvarka nebus iš jos gauti patikimi paaiškinimai apie teismo tiriamas galimo nusižengimo aplinkybes.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, jog L. J. 2021 m. rugsėjo 6 d. apie 12.00 val. skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje, būdu panaudojo savo valdžią priešingai dukros E. interesams.

Be to inicijuojant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nebuvo tiriama ar L. J. deramai užtikrino nuolatinę dukros priežiūrą, auklėjimą, išlaikymą. Beje, pagal minėtą praktiką, tokie duomenys renkami apklausiant galimus vaiko auklėtojas(-us), išreikalaujant vaiką charakterizuojančią medžiagą bei atitinkamą informaciją (nuomonę, išvadą) iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių L. J. kaltę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį iš esmės nebuvo surinkta.

Be to, byloje esantys duomenys rodo, kad Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja pripažino, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. R. J. susitikime su dukra kiti asmenys neturėjo dalyvauti (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SAM Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos 2022 m. spalio 17 d. raštas Nr. 12SD- „Dėl Jūsų skundo ir prašymo“).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tiek administracinio nusižengimo byloje, tiek nagrinėjamoje byloje nėra patikimų duomenų, kad L. J. būtų padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

Pagal visa tai teismas sprendžia, kad vyriausiasis specialistas A. P. priėmė nepagrįstą, neteisėtą skundžiamą nutarimą. Todėl L. J. skundas tenkinamas – skundžiamas nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo bylos teisena L. J. atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1, 8 punktai, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SAM vyriausiojo specialisto A. P. 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-1288-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną L. J. atžvilgiu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.