- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- 1S-1772-245/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-09-26 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012-09-26 nutartimi atsisakė priimti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės skundą, kuriuo ji prašė priteisti iš nuteistojo E. S. 338,93 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, motyvuojant tuo, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra bylos nagrinėjimo teisme dalyvė, tai yra apeliacinis skundas paduotas neturinčio tam teisės asmens.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau-Tarnyba) direktorė skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-09-26 nutartį ir prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad Tarnyba 2011-09-27 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-2862-3846 suteikė antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui V. G. baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimu atsiradusios žalos atlyginimo dėl vagystės, kurioje pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju. Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-12-02 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-255-814/2012 dalinai tenkino nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį, tačiau nepriteisė iš nuteistojo E. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. BPK 439 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę BPK nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat BPK numatytais atvejais - kitas teismų priimtas nutartis aukštesniems teismams, išskyrus atvejus, kai BPK numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką (Kauno apygardos teismo 2012-04-20 nutartis Nr. 1S-828-478/2012; 2012-04-11 nutartis Nr. 1S-761-133/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-109/2012 išaiškinta, kad Tarnyba, kaip Valstybės institucija, gali kreiptis į teismą dėl įtraukimo bylos šalimi bet kurioje proceso stadijoje, jeigu paaiškėja, kad nėra priteistos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, remiantis tuo, kad tarnyba gina viešąjį interesą. Taigi, tarnyba yra tinkamas subjektas paduoti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės skundas atmestinas.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-09-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje priimtoje nutartyje 3K-3-109/2012 iš esmės nesprendžiamas proceso išlaidų atlyginimo klausimas, ši nutartis yra priimta, nagrinėjant piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus. Šioje nutartyje, be kita ko, pasakyta, jog dėl išlaidų priteisimo valstybės naudai turės išspręsti teismas, išnagrinėjęs bylą ir priimdamas galutinį sprendimą. Vadinasi, tik galutiniu teismo sprendimu yra pasisakoma dėl proceso išlaidų atlyginimo.
Analogiškai proceso išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas ir baudžiamojoje byloje.
BPK 307 str. 6 d. nustatyta, kokie klausimai turi būti išspręsti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (3 punkte paminėtas proceso išlaidų atlyginimas). Taigi, tiriamu atveju proceso išlaidų baudžiamojoje byloje 1-255-814/2012 atlyginimo klausimas turėjo būti išspręstas Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-12-02 nuosprendžiu. Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba civilinio ieškinio dėl proceso išlaidų atlyginimo šioje byloje nepateikė, teismui tokie duomenys (apie suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajam) nebuvo žinomi, proceso dalyviai teismui taip pat nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, dėl to nieko ir nepasisakė. Baudžiamojo proceso įstatyme nenumatytas proceso išlaidų atlyginimas, jau išnagrinėjus bylą ir sprendimui įsiteisėjus, jeigu apie tai nebuvo žinoma teisminio nagrinėjimo metu. Taigi, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-12-02 nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl šis klausimas nėra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Be to, šitas klausimas negali būti sprendžiamas ir BPK 361 str. nustatyta tvarka, kadangi jis nėra susijęs su nuosprendžio vykdymu.
Šiuo aspektu pastebėtina, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas ir civilinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimui įsiteisėjus ir štai dėl ko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje priimtoje nutartyje Nr. 3K-7-861 konstatavo, kad dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Tiek teismo išlaidos, tiek ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal analogišką bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai (CPK112 straipsnis, 113 straipsnis, 117 straipsnis (Žin.1964, Nr. 19-139). Taigi, šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo iš esmės. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).
Šiuo išaiškinimu, sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, vadovaujasi ir žemesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2012-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1244-260/2012, nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2507-436/2011).
Be paminėtų argumentų, Jonavos rajono apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti Tarnybos skundą dar ir tuo pagrindu, kad įstatymas nesuteikia Tarnybai teisės apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka (BPK 312 str. 1 d.).
Skunde paminėtos Kauno apygardos teismo nutartys byloje Nr. 1S-828-478/2012 ir byloje Nr. 1S-761-133/2012 su nagrinėjamu dalyku nesusijusios, kadangi jose sprendžiamas gynėjo advokato paskyrimo klausimas.
Visa tai įvertinus, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės skundas atmetamas, o skundžiama Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-09-26 nutartis lieka galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 312 str. 442 str. 1 p.,
nutaria:
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-09-26 nutartį palikti galioti.