Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau Tarnybos) Teisės skyriaus vyr. specialistės l. e. direktorės pareigas V. B. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarties, kuria baudžiamojoje byloje nukentėjusiajai paskirtas gynėjas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje B. Z. kaltinamas pagal BK 182 str. 1 d. Teismo 2012 03 21 nutartimi šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajai V. K. skirtas gynėjas, siekiant užtikrinti jos, kaip asmens su psichikos trūkumu, teises į gynybą.

Skundu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau VGTPT) l. e. direktorės pareigas V. B. prašo panaikinti skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 03 21 nutartį. Skunde nurodoma, kad BPK 55 str. 4 d. reglamentuojama nukentėjusiojo teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, pagrindais. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau VGTPĮ) nurodyta, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, bet ne teismas (VGTPĮ 9 str. 3 d. 3 p.) Tarnyba galėtų priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ar atsisakymo ją teikti tik tuomet, kai būtų įvertintas V. K. prašymas, dokumentai, pagrindžiantys teisę gauti valstybės garantuojamą pagalbą, bei dokumentai, pagrindžiantys jos reikalavimą, ko šiuo atveju nebuvo padaryta. Taip pat skunde nurodoma, kad Baudžiamojo proceso kodekse nenumatyta speciali teismo nutarčių dėl gynėjo skyrimo apskundimo tvarka, todėl turėtų būti taikomi bendri BPK 439 str. 1 d. numatyti nutarčių apskundimo reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, teismo nutartis naikintina.

Lietuvos Respublikos BPK 439 str. 1 d. reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę šioje Kodekso dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio Kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. BPK III skyriaus Antrame skirsnyje, reglamentuojančiame gynybą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, speciali teismo nutarčių apskundimo tvarka nėra numatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, kad teismo nutarčiai paskirti gynėją turėtų būti taikomi bendri BPK 439 str. 1 d. numatyti nutarčių apskundimo reikalavimai.

VGTPĮ reglamentuoja, kad Tarnybų uždavinys yra užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą, Tarybos organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo teritorijoje ir priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams ar viešosioms įstaigoms moka užmokestį už antrinę teisinę pagalbą ir už antrinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose koordinavimą teikimo (VGPPĮ 9 str. 2 d., 3 d. 2 p., 3 p., 7 p.), todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Tarnyba turi teisę kreiptis su skundu į apeliacinės instancijos teismą, ginant pažeistas savo teises ir teisėtus interesus.

Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad nukentėjusiajai V. K. gynėjas paskirtas, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 2 p., motyvuojant tuo, kad nukentėjusioji V. K. serga psichikos liga, dėl to ji negali tinkamai pasinaudoti visomis jai suteiktomis teisėmis, taip pat vykdyti pareigas, dėl ko jos teisių užtikrinimui būtinas gynėjo dalyvavimas. Teismo dėmesys atkreiptinas į tai, kad gynėjas yra proceso subjektas, BPK bei kitų įstatymų specialiai įgalintas padėti įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam, išteisintajam) kvalifikuotai gintis nuo pareikšto įtarimo (kaltinimo, nuteisimo), atstovauti jo teisėms ir teisėtiems interesams ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu bei teikti jam visokeriopą teisinę ir kitą reikiamą pagalbą. BPK 51 str. reglamentuoja atvejus, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas būtent įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam, išteisintajam), todėl apylinkės teismas, skirdamas gynėją nukentėjusiajai V. K. BPK 51 str. 1 d. 2 p. tvarka, pažeidė baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiesiems reglamentuoja BPK 55 str., kurio 4 dalyje numatyta, kad įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis bei civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Šiuo atveju nukentėjusioji V. K., siekdama gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turėtų kreiptis tiesiogiai į Tarnybą, pateikdama reikalingus dokumentus, pagrindžiančius teisę gauti valstybės garantuojamą pagalbą bei dokumentus, pagrindžiančius jos reikalavimą, o Tarnyba priimtų sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ar atsisakymo ją tikti, kaip numatyta VGTPĮ 9 str.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 51 str. reikalavimus, nepagrįstai ir neteisėtai skyrė gynėją nukentėjusiajai V. K., todėl 2012 03 21 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartį dėl gynėjo paskyrimo nukentėjusiajai V. K. panaikinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.