- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-26
- Bylos Nr.
- 2A-1244-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10725-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- I. B. G.
- Trečiasis asmuo
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. G. ir trečiojo asmens Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-01628-894/2012 pagal ieškovės I. B. G. ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovei 214-jai Butų savininkų bendrijai, trečiasis asmuo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė I. B. G. 2011-07-21 ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės 214-ios Butų savininkų bendrijos 636,38 Lt žalos atlyginimą bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2008-01-31 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1010-329/2008 atmetė 214-ios Butų savininkų bendrijos pareikštą jai ieškinį dėl skolos priteisimo. Kauno apygardos teismas 2008-10-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-698-436/2008 Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-31 sprendimą paliko nepakeistą. Teismo procese I. B. G. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2011-05-20 pranešė I. B. G., kad ji privalo apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t.y. 634,38 Lt. 2011-06-01 ieškovė sumokėjo Tarnybai 634,38 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, taip pat 2,00 Lt dydžio komisinį mokestį, kuriuos laiko jos patirta žala dėl neteisėtų atsakovės 214-ios Butų savininkų bendrijos veiksmų – visiškai nepagrįsto civilinės bylos jos atžvilgiu iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu (b.l. 71-76) ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovei priteisė 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad prašoma priteisti 636,38 Lt suma, kurią ieškovė sumokėjo už jai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, yra viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, todėl laikė, jog ieškovė nepagrįstai ieškinio dalyku įvardijo žalą (nuostolius), prašydama ją priteisti iš atsakovės. Prašymas dėl šių išlaidų priteisimo turėjo būti pareikštas civilinėje byloje Nr. 2-1010-329/2008 iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos arba pareiškus prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Ieškovė I. B. G. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į bylą nagrinėjusius teismus dėl papildomo sprendimo priėmimo, taip pat nesikreipė į bylą nagrinėjusius teismus, prašydama atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti. Teismas, vadovaudamasis Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinės sutarties, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1R-123, 2.2.15 ir 2.2.12 punktais padarė išvadą, kad ieškovę civilinėje byloje atstovavę advokatai turėjo pareigą bei realią galimybę bylą nagrinėjusiems Kauno miesto apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui laiku pateikti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimą kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybė, kad ieškovei valstybinę teisinę pagalbą teikę advokatai pažeidė savo pareigą teismui pateikti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimą kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, lėmė, jog ir pati I. B. G. negalėjo pateikti teismui tikslaus prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, jog pasirašant sutartį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jai teikimo, ji buvo informuota, jog jai teks atlyginti 50 proc. valstybės patirtų išlaidų, todėl ieškovė turėjo galimybę kreiptis tiesiogiai į Tarnybą su prašymu paskaičiuoti jai suteiktos teisinės pagalbos išlaidas. Ji taip pat turėjo teisę ir realią galimybę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismams pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų jai priteisimo, kartu prašant teismo įpareigoti Tarnybą pateikti šių išlaidų paskaičiavimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 78-79) trečiasis asmuo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei I. B. G. 636,29 Lt nuostolių. Skunde ši apeliantė nurodo, kad ieškovė apie patirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sužinojo gavusi Tarnybos pranešimą apie suteiktos antrinės teisinės pagalbos apimtis ir mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą. Tarnyba informuoti pareiškėją apie mokėtinas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nepasibaigus procesui neturi galimybės, kadangi nėra aiški antrinės teisinės pagalbos teikimo trukmė konkrečioje byloje. Tarnyba antrinės teisinės pagalbos išlaidas apskaičiuoja tik gavusi advokato pranešimą apie bylos užbaigimą konkrečioje byloje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė ieškovei teisės aktuose nenumatytą pareigą kreiptis į Tarnybą su prašymu paskaičiuoti jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti prašymą teismui dėl šių išlaidų priteisimo jai. Asmens civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėti sutarties šalies veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryšys, kaltė. Šiuo atveju pareiškėjai sumokėjus 636,38 Lt ji patyrė žalą. Kauno miesto apylinkės teismas 214-osios Butų savininkų bendrijos veiksmus pripažino neteisėtais, nes jų ieškinį dėl skolos priteisimo atmetė. Kauno apygardos teismas 2008-10-15 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-698-436/2008 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Įsigaliojusi Kauno apygardos teismo 2008-10-15 nutartis patvirtina, kad 214-osios Butų savininkų bendrijos veiksmai buvo neteisėti ir dėl nepagrįsto ieškinio pareiškėja buvo priversta prašyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir bylinėtis teismuose. Pareiškėja I. B. G., pasibaigus civiliam procesui dėl skolos už komunalinius mokesčius priteisimo, gavusi Tarnybos pranešimą apie mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, laikydamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 19 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, per Tarnybos nurodytą terminą sumokėjo 634,38 Lt (ir 2 Lt komisinį mokestį) ir apie tai informavo Tarnybą. Dėl to pareiškėja I. B. G. patyrė 636,38 Lt nuostolių.
Apeliaciniu skundu (b.l. 80-86) ieškovė I. B. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 636,38 Lt žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir CPK 98 straipsnio 1 daliai.
Žemesnės instancijos teismas
Šios apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pakeitė faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką, nes nusprendė, jog ieškovė patyrė ne nuostolius, o 636,38 Lt išlaidas apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi teismas sprendime peržengė ieškinio ribas, liko nevertintas ir neanalizuotas faktinis ieškinio pagrindas – žalos faktas ir dydis. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad Kauno miesto apylinkės teismas 214-osios Butų savininkų bendrijos veiksmus pripažino neteisėtais, nes jų ieškinį dėl skolos priteisimo atmetė, ir nelaikė, kad atsakovė kalta, atsižvelgiant į prievolės esmę – atlyginti žalą (tiesioginius nuostolius), jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina pareiškiant nepagrįstą ieškinį, nors tarp atsakovės kaltės ir žalos (tiesioginių nuostolių) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl ieškovė patyrė 636,38 Lt žalą (tiesioginius nuostolius), kurių nebūtų buvę, jei nebūtų buvę 214-osios Butų savininkų bendrijos veiksmų – kaltės dėl to, kad jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek buvo būtina kreipiantis į teismą nepagrįstu ieškiniu dėl skolos priteisimo.
Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ieškovė turėjo kreiptis dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo kartu prašant teismo įpareigoti Tarnybą pateikti išlaidų paskaičiavimą. VGTPĮ nėra numatyta ieškovei pareiga kreiptis į Tarnybą su prašymu paskaičiuoti jai suteiktos teisinės pagalbos išlaidas tiesiogiai. Tarnyba antrinės teisinės pagalbos išlaidas apskaičiuoja tik gavusi advokato pranešimą apie bylos užbaigimą konkrečioje byloje, ir tik Tarnyba, bet ne advokatas, praneša ieškovei, o ne ieškovė turi prašyti Tarnybos paskaičiuoti mokėtiną sumą (VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas 2012-02-13 sprendimu priskyrė ieškovei teisės aktuose nenumatytą pareigą kreiptis į Tarnybą su prašymu paskaičiuoti jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti prašymą teismui dėl šių išlaidų priteisimo ieškovės naudai. Toks teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 113 straipsniui, nustatančiam, jog teismas negali peržengti savo įgaliojimų ribų ir numatyti papildomų pareigų asmeniui, neesant įstatymo. CPK 98 straipsnio ir 99 straipsnio taikymo išaiškinimai nedera su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principu (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis). Ieškovei, kaip besinaudojančiai valstybės garantuojama teisine pagalba bylos šaliai, imperatyvus CPK 98 straipsnio 1 dalies įpareigojimas iki bylos iš esmės išnagrinėjimo pateikti prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priklauso nuo Tarnybos pranešimo, o atsakovei tokio pranešimo nereikia - jai pakanka advokato išlaidų paskaičiavimo teismo posėdžio metu. Ieškovei tokios išlaidos nebegali būti priteisiamos dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies imperatyvaus draudimo - šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai - Tarnybos pranešimas, nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad yra pagrindas manyti, kad VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalis, kuri turėtų būti taikoma šioje civilinėje byloje, gali prieštarauti Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir CPK 98 straipsnio 1 daliai, todėl būtina sustabdyti bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreiptis į jį, prašant spręsti, ar VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį ir CPK 98 straipsnio 1 dalį.
Pagal CPK 99 straipsnį, 96 straipsnio 2 dalį Tarnybos išlaidos priteistinos iš šalies, kurios ieškinys atmestas. 214-oji Butų savininkų bendrija, kurios ieškinys ir apeliacinis skundas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo atmesti, liko nemokėjusi nieko, pasipelnė iš silpnesnės šalies, kuomet buvo pareikštas ieškinys dėl 636,38 Lt nuostolių atlyginimo. Šiuos nuostolius apeliantė patyrė beveik po 3 metų apmokėdama tas išlaidas, kurias turėjo mokėti 214-oji Butų savininkų bendrija, kurios ieškinys buvo atmestas. Visi teismų sprendimai įsiteisėjo 2008 metais, tačiau nuo 2011 m. kovo mėnesio apeliantė iš Tarnybos pradėjo gauti reikalavimus apmokėti 50 procentų teisinės pagalbos išlaidas bylose, kurias apeliantė laimėjo. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu neteisingai pritaikė VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatas. Pagal teismo sprendimą apeliantė vis tiek privalo apmokėti Tarnybos išlaidas, o 214-ajai Butų savininkų bendrijai teismas netaiko jokios teisinės prievolės apmokėti to, kas priklausytų pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, 96 straipsnio 2 dalį. Teismas neanalizavo bylos aplinkybių viseto, priežastinio ryšio ir sąsajų su bylos baigtimi 2008 m. ir 2011-07-11 ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo bei atsiradimo. Teismas taip pat netinkamai taikė CPK 98 straipsnio 1 dalį ir Tarnybos paslaugas įvardijo kaip advokato teikiamas paslaugas. Apeliantė su advokatu sutarties nesudarė, advokato nesamdė, pinigų jam nemokėjo, todėl advokato ar jo padėjėjo išlaidų neturėjo. Teismas, priskirdamas ir įvardindamas VGTP išlaidas kaip vieną iš bylinėjimosi rūšių kaip advokato pagalbą, tiesiogiai pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, manipuliuodamas atsakovės naudai, nepripažindamas ieškovei atsiradusios žalos 2011 m. Pagal CPK 99 straipsnio l dalį VGTPĮ nustatytais atvejais ir tvarka suteiktos valstybės teisinės pagalbos išlaidos pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, ir kurias turi pateikti Tarnybą atstovaujantis teisininkas teismui, bet ne apeliantė, ir tik teismas priteisia tas išlaidas šaliai, kurios ieškinys atmestas pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinius skundus (b.l.95-98 ir b.l. 102-104) atsakovė 214-oji Butų savininkų bendrija prašo ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atmesti, priteisti iš ieškovės 2000 Lt advokato išlaidų, patirtų surašant atsiliepimus į apeliacinius skundus. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai nusprendė, jog ieškovės patirtos 636,38 Lt išlaidos, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, yra bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes minėtą pagalbą teikė valstybės iš dalies apmokamas advokatas. CPK 98 straipsnis įtvirtina nuostatą, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliantė pati savo neveikimu nepasirūpino pateikti teismui pažymą apie advokato turėtas išlaidas ar jų dalinio apmokėjimo paskaičiavimą. Civilinė byla išnagrinėta ir sprendimas įsiteisėjęs 2008-10-15. Valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo teikiama pagal 2007-03-15 sprendimą. Privalomas apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliantė apmokėjo tik po pakartotino Tarnybos informavimo. Nei pirmosios instancijos teismo sprendime, nei apeliacinės instancijos teismo sprendime neaptartas išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimas. Net ir dėl papildomo teismo sprendimo ieškovė per įstatymo nustatytą terminą taip pat nesikreipė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog byloje dalyvaujančiam asmeniui bylos nagrinėjimo metu nepareiškus reikalavimo dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo ir nepateikus išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, šis klausimas nebegali būti sprendžiamas nei sprendimu, nei papildomu sprendimu. Toks įstatyminis reikalavimas labiau atitinka papildomo sprendimo esmę, priimant sprendimą dėl teismo padarytų trūkumų ištaisymo. Nežinodamas apie šalies turėtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, teismas neturi pagrindo išspręsti šio klausimo sprendime.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu pagrįstai konstatavo, kad ieškovės I. B. G. 636,38 Lt išlaidos, patirtos jos apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, yra bylinėjimosi išlaidos apmokėti advokato pagalbai, kuri jai buvo teikiama 2008 metais nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-1010-329/2008 (pirmoji instancija) ir nagrinėjant Kauno apygardos teisme civilinę bylą Nr. 2A-698-436/2008 (apeliacinė instancija), todėl jos ieškinio reikalavimas atsakovei 214-ajai butų savininkų bendrijai laikytinas procesinio pobūdžio reikalavimu, jis negali būti savarankiško ieškinio dalyku. Tai, kad ieškovė I. B. G. 636,38 Lt išlaidas patyrė jau po paminėtų civilinių bylų išnagrinėjimo, kuriose galėjo būti priteistos iš atsakovės 214-osios butų savininkų bendrijos, nekeičia reikalavimo esmės. Jos reikalavimo esmė, sprendžiant pagal ieškinio faktinį pagrindą, yra priteisti išlaidas, jos turėtas ryšium su nagrinėjimu konkrečios kitos bylos, kurioje jai kaip atsakovei buvo pareikštas nepagrįstas ieškinys.
Lietuvos teismai, sprendžiant analogiškus klausimus, praktikoje vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu kad „CPK 146 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, jog kiekviename ieškinyje turi būti išdėstytas ieškovo reikalavimas. „Reikalavimais” šio straipsnio prasme, atsižvelgiant į pastarosios sąvokos naudojimą civilinio proceso kodekse ( CPK 217 straipsnio 2 dalyje, 231 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 323 straipsnyje ir kt.) ir civilinio proceso teisės doktrinoje, laikomi materialiniai teisiniai vienos šalies reikalavimai kitai šaliai. Civilinio proceso operatyvumo principas sąlygoja tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį išvestiniai civilinės bylos klausimai turi būti galutinai išsprendžiami toje pačioje civilinėje byloje. Antai, CPK 222 straipsnio 5 dalies 2 punktas nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas apie teismo išlaidų paskirstymą. Iš to seka, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku. Kaip minėta, CPK 113 straipsnyje įtvirtintos procesinės teisės normos, skirtos sureguliuoti procesinius teisinius santykius, susijusius su išlaidų paskirstymu išnagrinėtoje byloje. Taigi, reikalavimai, reiškiami šio straipsnio pagrindu yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio. Remdamasi išdėstytais motyvais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861, kat. 107.2.2; 84; 88; 90; 92; Teismų praktika 17). Naujajame nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojančiame Civilinio proceso kodekse kiti straipsniai (nuo 79 iki 100) reguliuoja su bylinėjimosi išlaidomis susijusius klausimus, tačiau pasikeitus straipsnių numeracijai ir kai kuriems konkretiems straipsniams, tas pats klausimas ir vėliau, t.y. po 2003 m. sausio 1 d., reguliuojamas iš esmės yra taip pat.
Atsižvelgus į teismų praktiką, pripažįstančią, kad bet kokiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčas, bei nustačius, jog pareikštas reikalavimas negali būti savarankišku reikalavimu naujoje civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį priėmė ir jį nagrinėjo. Šias aplinkybes nustačius jau nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas turėjo ne ieškinį atmesti, o civilinę bylą nutraukti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 str. 1 p.), todėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Šią bylą nutraukus, laikytina, kad ji baigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės. Tačiau šalys byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų. Kadangi bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio, o todėl šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas privalo paskirstyti, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.).
Ieškovė byloje ieškiniu pareiškė reikalavimą, kurį apeliacinės instancijos teismas pripažino negalimu nagrinėti atskiroje byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokį ieškinį priėmė, išnagrinėjo, dėl jo priėmė sprendimą, o ieškovė ir trečiasis asmuo padavė apeliacinius skundus. Dėl to atsakovė turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes privalėjo pateikti atsiliepimą į ieškinį, o ieškovei bei trečiajam asmeniui padavus apeliacinius skundus, atsakovė pateikė ir atsiliepimus į apeliacinius skundus. Atsakovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo už advokato pagalbą taip: už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 1000 Lt, už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą – 1000 Lt ir už atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinio skundo parengimą – 1000 Lt (b.l. 27, 101 ir 106).
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovė paminėtas bylinėjimosi išlaidas turėjo dėl ieškovės pasirinkto netinkamo savo teisių gynimo būdo, t.y. teisiškai nepagrįstų veiksmų – pateikimo netinkamo, atskiroje byloje kaip savarankiško nenagrinėtino, reikalavimo priteisti ryšium su kita byla turėtas atstovavimo išlaidas. Todėl iš ieškovės atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas atsakovei, teismas sprendžia, kad už advokato teisinę pagalbą byloje atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai atlygintinos, tačiau ne visos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės turėtos išlaidos neviršija šiose rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, tačiau vien tai negali būti pagrindas priteisti visas turėtas išlaidas. Teismas pripažįsta, jog ne visos tokios išlaidos yra pagrįstos. Teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Atsižvelgiant į tai, kad teisiniu požiūriu ieškovės ieškiniu keliamas reikalavimas, apeliaciniuose skunduose reiškiama nuomonė buvo visiškai nesudėtingi, nereikėjo daug žinių ir laiko parengiant procesinius dokumentus, teismas pagrįstomis pripažįsta 350 Lt išlaidas, atsakovei sumokant už teisinę pagalbą (atsiliepimo surašymas bei atstovavimas teismo posėdžiuose) pirmosios instancijos teisme, bei po 200 Lt už kiekvieno atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymą. Taigi iš viso atsakovei iš ieškovės priteistinos 750 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Byloje pateikti duomenys, kad valstybė nagrinėjant šią bylą patyrė 760 Lt išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei I. B. G.. Šios išlaidos, nutraukiant bylą, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, pripažinta, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl netinkamo ieškovės teisių gynimo būdo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 94 str., 325 str., 326 str. 1 d. 5 p., 331 str., teismas
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą Nr. 2-1628-894/2012 nutraukti.
Priteisti 214-ajai butų savininkų bendrijai (j.a.k. 135350367) iš ieškovės I. B. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.