- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- 2-1628-894/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10725-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- I. B. G., Irenos B
- Trečiasis asmuo
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Ž. S., dalyvaujant ieškovei I. B. G., ieškovės Irenos B. G. atstovei advokatei J. B., atsakovo 214-ios Butų savininkų bendrijos atstovei advokatei D. J., 214-ios Butų savininkų bendrijos pirmininkei P. D., trečiojo asmens – Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovei D. J. teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Irenos B. G. ieškinį atsakovui 214-jai Butų savininkų bendrijai, trečiajam asmeniui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. I. B. G. 2011-07-21 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 214-ios Butų savininkų bendrijos – 636,38 Lt žalos atlyginimą bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje (3-4 b.l.), taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008-01-31 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1010-329/2008 atmetė 214-ios Butų savininkų bendrijos jos atžvilgiu pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo. Kauno apygardos teismas 2008-10-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-698-436/2008 minėtą Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vykstant anksčiau nurodytiems teisminiams procesams, jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, remiantis Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-03-15 sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-07-T-322-369, 2007-06-12 sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-07-t-730-878 ir 2007-11-19 sprendimais Nr. 07-P-322-1755 bei Nr. 07-P-730-1756. Pasibaigus teisminiams procesams pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, pagal tuo metu galiojusios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo redakcijos (Žin. 2008, Nr. 50-1841) 4 straipsnio 5 punktą ir 19 straipsnį, jai atsirado pareiga sumokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011-05-20 raštu Nr. TP-5-(2.6)-174, 2011-05-20 raštu Nr. TP-5-(2.6)-173 ir 2011-05-02 raštu Nr. TP-5-(2.6)-154 pranešė, kad 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų sudaro 634,38 Lt. Atsižvelgiant į tai, ji 2011-06-01, sumokėjusi 2,00 Lt dydžio komisinį mokestį, sumokėjo 634,38 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą ir apie tai 2011-06-03 raštu informavo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, ieškovė laiko, kad dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų – visiškai nepagrįsto civilinės bylos jos atžvilgiu iškėlimo, taip pat bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ji patyrė 636,38 Lt dydžio žalą, kurią ir prašė priteisti iš 214-ios Butų savininkų bendrijos. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog laiko, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba nėra advokato pagalba. Prievolę teismui pateikti patirtų išlaidų paskaičiavimą turėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas atstovas. Laiko, kad ji neturėjo teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo ( 66- 67 b.l.). B. G. atstovė advokatė J. B. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė ieškovės išdėstytas faktines aplinkybes bei prašė 2011-07-21 ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė neturėjo išlaidų paskaičiavimo, todėl neturėjo nei pareigos, nei galimybės reikalauti priteisti šias išlaidas. Ji 2011-06-01 apmokėjo valstybinės teisinės pagalbos išlaidas. Nuo šios datos ieškovei atsirado nuostoliai. Tai nėra advokato išlaidos. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis nepagrįstai kreipėsi su ieškiniu į teismą (68 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovas 214-oji Butų savininkų bendrija su pareikštu ieškiniu nesutiko. 2011-08-16 atsiliepime į ieškinį (25-26 b.l.) nurodė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Tačiau tokios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, laiko, jog B. G. civilinėje byloje Nr. 2-1010-329/2008 elgėsi aplaidžiai ir nepateikė bylą nagrinėjusiam teismui pažymos apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ar jų dalinio apmokėjimo paskaičiavimą. Civilinė byla Nr. 2-1010-329/2008 yra išnagrinėta, o joje priimtas sprendimas, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, yra įsiteisėjęs. Todėl, atsakovo manymu, aplinkybė, jog pati ieškovė tinkamai nevykdė pareigos laiku atsiskaityti su Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir pateikti visų reikiamų pažymų civilinę bylą Nr. 2-1010-329/2008 nagrinėjusiam teismui, negali būti pagrindas priteisti B. G. 636,38 Lt sumą. Remiantis tuo, prašė 2011-07-21 ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (25-26 b.l.). Teismo posėdyje advokatė D. J. prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad prašoma priteisti suma nėra žala (nuostoliai). Tai yra bylinėjimosi išlaidos, dėl kurių priteisimo ieškovė nesikreipė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Ieškinio dalykas su atsakovu nėra susijęs (67 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Trečiojo asmens Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovė D. J. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jo ieškinys I. B. G. buvo atmestas, kaip nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovė už jai suteiktą valstybinę teisinę pagalbą 50 proc. sumokėjo jau pasibaigus bylos nagrinėjimui, todėl laikytina, jog ieškovė patyrė žalą, o ne bylinėjimosi išlaidas ( 67-68 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš civilinės bylos Nr. 2-01628-894/2012 medžiagos matyti, kad 2008-01-31 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1010-329/2008 atmetė 214-ios Butų savininkų bendrijos pareikštą ieškinį B. G. dėl skolos priteisimo (6-8 b.l.). Kauno apygardos teismas 2008-10-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-698-436/2008 minėtą Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (9-11 b.l.). Vykstant teisminiams ginčams pagal 214-ios Butų savininkų bendrijos pareikštą ieškinį, B. G. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-03-15 sprendimą Nr. TP-2-(2.2.)-07-T-322-369, 2007-06-12 sprendimą Nr. TP-2-(2.2.)-07-t-730-878 ir 2007-11-19 sprendimus Nr. 07-P-322-1755 bei Nr. 07-P-730-1756 (b.l. 12-14). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011-05-20 raštu Nr. TP-5-(2.6)-174 (12 b.l.), 2011-05-20 raštu Nr. TP-5-(2.6)-173 (14 b.l.) ir 2011-05-02 raštu Nr. TP-5-(2.6)-154 (13 b.l.) pranešė B. G., kad ji privalo apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t.y. 634,38 Lt. 2011-06-01 mokėjimo kvitas įrodo, kad ieškovė sumokėjo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 634,38 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą (16 b.l.).
I. I. B. G. laiko, kad 634,38 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, taip pat, 2,00 Lt dydžio komisinis mokestis, yra jos patirta žala dėl neteisėtų 214-ios Butų savininkų bendrijos veiksmų – visiškai nepagrįsto civilinės bylos jos atžvilgiu iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, 2011-07-21 ieškiniu ji prašė priteisti iš atsakovo – 636,38 Lt žalos atlyginimą bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (3-4 b.l.).
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str.). Šiai atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėti sutarties šalies veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) ir žalos ryšys, kaltė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.).
Ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus įvardijo kaip nepagrįsto ieškinio, kuriuo reikalauta iš jos priteisti skolą, pateikimą. Jos nuomone, 636,38 Lt išlaidos, kurias ji patyrė sumokėdama už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, yra atsakovo nepagrįsto kreipimosi į teismą rezultatas. Laiko, kad dėl šių ieškovės išlaidų yra atsakovo kaltė bei priežastinis ryšys tarp 214-ios Butų savininkų bendrijos pareikšto ieškinio B. G. ir ieškovės nuostolių (61-62 b.l.). Teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė esant nei vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymėtina, jog nei Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-1010-329/2008, nei Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-698-436/2008 ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė motyvuoto prašymo dėl nuostolių atlyginimo ieškovui nesąžiningai pareiškus nepagrįstą ieškinį (CPK 95 str.). Nenustačius 214-ios Butų savininkų bendrijos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, darytina išvada, jog šis asmuo, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, turėjo teisę į teisminę gynybą.
Žemesnės instancijos teismas
Fiziniai asmenys turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 20 str.). Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintas jų teises ir laisves. Įstatymų numatytais atvejais jie turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Teismų įstatymo 4 str. 1 d.). Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (CPK 99 str. 1 d.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau –VGTPĮ) 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma. Jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, kai jam yra baigta teikti antrinė teisinė pagalba. Baigęs teikti antrinę teisinę pagalbą, advokatas apie tai praneša tarnybai. Ši tarnyba praneša pareiškėjui mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą (19 str. 2 d.). Pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas privalo sumokėti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos (19 str. 3 d.).
Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1010-329/2008 priėmimo metu galiojusioje Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2008-04-30) išlaidos, susijusios su valstybinės teisinės pagalbos skyrimu, buvo išskirtos kaip savarankiška išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšis (CPK 88 str. 1 d. 7 p.). Todėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka privalėjo būti sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-1010-329/2008.
Žemesnės instancijos teismas
2008-04-15 Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2008-04-30 ir galiojusioje apeliacinės instancijos teismui priimant galutinį sprendimą byloje, kurioje I. B. G. buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, šio straipsnio 1 dalies 7 punktas buvo pripažintas netekusiu galios. Teismas sprendžia, jog sistemiškai vertinant Civilinio proceso kodekso VIII skyriaus „Bylinėjimosi išlaidos“ nuostatas, asmeniui paskirto valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato išlaidos yra bylinėjimosi išlaidos. VGTPĮ 2006-11-21 redakcijoje, galiojusioje priimant 2008-01-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą, be kita ko, buvo nustatyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, išlaidos, susijusios su atstovavimu nagrinėjant bylas (įskaitant apeliacine ir kasacine tvarka nagrinėjamas bylas, nesvarbu, kas jas pradeda), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų rengimu ir įrodymų rinkimu, su atstovavimu išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas (14 str. 2 d.). Teismo vertinimu, VGTPĮ 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos, susijusios su atstovavimu nagrinėjant bylas, iš esmės yra išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Todėl teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti 636,38 Lt suma, kurią ieškovė sumokėjo už jai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, yra viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių – išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog ieškovė nepagrįstai ieškinio dalyku įvardijo žalą (nuostolius), prašydama ją priteisti iš atsakovo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Šalis, pretenduojanti į išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, visais atvejais privalo pareikšti prašymą dėl tokių išlaidų atlyginimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Faktinį išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus kartu su prašymu atlyginti išlaidas privaloma pateikti iki bylos baigties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad pagal Civilinio proceso kodekso 79 straipsnį, išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas turėtų priteisti iš antrosios šalies jos turėtas išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą (CPK 98 str. 1 d.). Tuo atveju, kai bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas sprendimą, bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendė, Civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia galimybę jį išspręsti teismui priimant papildomą sprendimą dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2003 m.).
Priimdamas sprendimą, bylinėjimosi išlaidas, kurių buvimas bei dydis yra pagrindžiami atitinkamais dokumentais, teismas privalo paskirstyti ex officio, nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys asmenys tokį reikalavimą buvo pareiškę (CPK 270 str. 5 d. 3 p.). Šios imperatyvios įstatymo nuostatos neįvykdymas laikytinas sprendimo trūkumu, šalintinu papildomo teismo sprendimo pagalba (CPK 277 str.). Išimtį sudaro išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios, nors ir yra priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.), negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti į bylą iki jos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso 99 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo valstybei tvarką, jokių išimčių iš bendrųjų nuostatų, kurios leistų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti tokio pobūdžio išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, nenumato. Toks nustatytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad Civilinio proceso kodeksas imperatyviai įpareigoja šalį ar, pagal analogiją, valstybės vardu veikiantį asmenį, pretenduojančius į tokių išlaidų atlyginimą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti teismui ne tik prašymą dėl jų priteisimo, bet ir turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str. 2 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2010-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-32-464/2010).
Priimant procesinius sprendimus bylose, kuriose ieškovei buvo teikta valstybinė teisinė pagalba, galiojusioje Civilinio proceso kodekso redakcijoje buvo nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą ir neišsprendęs bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). I. I. B. G. Civilinio proceso kodekso 277 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į bylą nagrinėjusius teismus dėl papildomo sprendimo priėmimo. Taip pat nesikreipė į bylą nagrinėjusius teismus, prašydama atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti (CPK 78 str.).
I. B. G. teismo posėdyje paaiškino, kad ji teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos neteikė prašymo priteisti jai 50 proc. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kadangi neturėjo šių išlaidų paskaičiavimo (61 b.l.). Pažymėtina, kad teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-123 patvirtintų Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinės sutarties 2.2.15 punkte bei Antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus pavyzdinės sutarties 2.2.12 punkte nustatyta, jog advokatai, teikiantys antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose, privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir šį apskaičiavimą pateikti teismui civilinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog 2008-04-15 buvo pakeistas VGTPĮ 14 straipsnis, papildant jį nauja 8 dalimi, numačiusia, jog antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir šį apskaičiavimą pateikti teismui civilinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas daro išvadą, jog vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovę civilinėje byloje atstovavę advokatai turėjo pareigą bei realią galimybę bylą nagrinėjusiems Kauno miesto apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui laiku pateikti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimą kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovei valstybinę teisinę pagalbą teikę advokatai pažeidė savo pareigą teismui pateikti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimą kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, lėmė, jog ir pati I. B. G. negalėjo pateikti teismui tikslaus prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Kita vertus, ieškovė teismo posėdyje patvirtino, jog pasirašant sutartį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jai teikimo, ji buvo informuota, jog jai teks atlyginti 50 proc. valstybės patirtų išlaidų (66-67 b.l.). Todėl, teismo nuomone, I. B. G. turėjo galimybę kreiptis tiesiogiai į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu paskaičiuoti jai suteiktos teisinės pagalbos išlaidas. Ji taip pat turėjo teisę ir realią galimybę iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismams pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų jai priteisimo, kartu prašant teismo įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pateikti šių išlaidų paskaičiavimą.
Teismas sprendžia, jog ieškovės 636,38 Lt išlaidos, patirtos apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, yra bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes minėtą pagalbą teikė valstybės iš dalies apmokamas advokatas. Todėl ieškinio reikalavimas laikytinas procesinio teisinio pobūdžio reikalavimu, išvestiniu iš pagrindinių materialinių teisinių reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-1010-329/2008 ir civilinėje byloje Nr. 2A-698-436/2008. Konstatuotina, kad nesant specialios nuorodos įstatyme, toks reikalavimas negali būti savarankiško ieškinio dalykas. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Kai yra visiškai atmestas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusių asmenų ieškinys, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatas, išskyrus atvejus, kuriais įstatymuose numatytas visiškas ar dalinis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96¹). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atsakovas atsiliepime bei teismo posėdyje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Į bylą pateikta atsakovo ir advokatės D. J. pasirašyta atstovavimo sutartis bei AB „Swedbank“ atliktas mokėjimo nurodymas (27-28 b.l.) Advokatė parengė atsiliepimą į ieškinį, atstovavo parengiamuosiuose ir teismo posėdyje (25-26, 35-38, 54-56, 66-69 b.l.), todėl šios atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos, kaip pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 str. 1 d., Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).
Atmetus ieškovės I. B. G. ieškinį, atsakovui 214-jai Butų savininkų bendrijai priteistina 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str, 96¹ str.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka 50 procentų kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu) laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96¹ straipsniu bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, atmetus ieškinį, iš ieškovės I. B. G. valstybei priteistina 34,00 Lt žyminio mokesčio dalis, kurio sumokėjimas 2011-07-28 teismo nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo (19 b.l.).
Kadangi 50 proc. teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje civilinėje byloje nesiekia 10,00 Lt, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, bei 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, minėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui 214-jai Butų savininkų bendrijai, j.a.k. 135350367, buveinės adresas Ukmergės g. 13-2, Kaunas, iš ieškovės Irenos B. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovės Irenos B. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 34,00 Lt (trisdešimt keturi litai, 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.