- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-698-436/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Birutė Bobrel, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- I. B.G.
- Advokatai
- Giedrė Martinėnaitė, Kęstutis Šlitas, Redvita Vladarskytė
- Kategorijos
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo 214-osios butų savininkų bendrijos atstovams advokatui Kęstučiui Šlitui, advokato padėjėjai Redvitai Vladarskytei, P. D.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo 214-osios butų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1010-329/2007 pagal ieškovo 214-osios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei I. B. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 879,12 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas adresu (duomenys neskelbtini) priklauso 214-ajai butų savininkų bendrijai, įregistruotai 1996 m. liepos 9 d., reorganizavus 214-tą gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą. Atsakovė nuosavybės teises į butą yra įregistravusi nuo 1991 m. lapkričio 22 d. Įregistravus 214-ąją butų savininkų bendriją, atsakovė, bendrijos įstatų numatyta tvarka, tapo bendrijos nare ir pagal LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 str. privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo, bendrijos valdybos (pirmininko) ir revizijos komisijos sprendimus, atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas, apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, atsakyti pagal savo prievoles. Nurodė, kad atsakovei kas mėnesį yra įteikiami pranešimo lapeliai, kuriuose nurodomi paskaičiuoti bendrijai mokėtini mokesčiai. Pranešimo lapelyje esančioje skiltyje „skola“ yra įrašomas susidaręs įsiskolinimas bendrijai. Atsakovė nuo 2001 m. rugsėjo mėn. iki 2004 m. rugpjūčio mėn. nepilnai mokėjo mokesčius bendrijai, o nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. iš viso nebemoka mokesčių. Atsakovė ne kartą buvo raginama sumokėti susidariusią skolą, jai buvo išsiųstas įspėjimas, tačiau į bendrijos reikalavimus atsakovė nereagavo, todėl laikotarpyje nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. gruodžio 1 d. susidarė 879,12 Lt įsiskolinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 19,05 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas konstatavo, jog ieškinyje keliamo reikalavimo ieškovas nepagrindė rašytiniais įrodymais (CPK 177 str. 1 d.), neįrodė jo, todėl ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovui nepateikus visų ieškinio reikalavimą pagrindžiančių įrodymų – kaip ir už ką konkrečiai buvo apskaičiuoti mokėjimai atsakovei – teismas neturi galimybės patikrinti šalių ginčijamas aplinkybes ir nustatyti, kaip susidarė atsakovei priskaičiuota 879,12 Lt skola. Taip pat teismas nurodė, jog baudžiamosios bylos Nr.1-3220/2006 medžiaga rodo, kad ieškovas savo ūkinėje – finansinėje veikloje darė finansinius pažeidimus, todėl atsakovės abejonės dėl apskaičiuotų mokesčių ir jų dydžio teisėtumo yra pagrįstos, taip pat yra pagrįstas atsakovės reikalavimas pateikti apskaičiuotų mokesčių ir jų dydžių teisėtumą pagrindžiančius duomenis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:
1. Teismas netinkamai vertino esmines bylos aplinkybes ir neanalizavo ieškovo pateiktų įrodymų, todėl padarė faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą, jog iš esamų byloje įrodymų negalima nustatyti, kaip susidarė atsakovei priskaičiuota skola. Ieškovas pateikė teismui prašomos priteisti iš atsakovės 879,112 Lt skolos paskaičiavimą iki 2006 m. gruodžio mėn. (b.l.13-15), kuriame konkrečiai nurodoma, kokie kiekvieną mėnesį atsakovei buvo priskaičiuojami mokesčiai. Nuo 2001 m. rugsėjo mėn. atsakovei buvo skaičiuojamas mokestis už vandenį pagal ieškovo 1997 m. lapkričio 20 d. sudarytą sutartį su UAB „Kauno vandenys“ (b.l.93-94), sunaudojamą bendrą elektrą pagal 2000 m. kovo 3 d. elektros energijos tiekimo sutartį (b.l. 106-107), mokestis už šiukšlių išvežimą pagal kietų buitinių atliekų išvežimo sutartį (b.l. 103-104), mokestis už radijo tašką, bendrijos narių susirinkimo nutarimais nustatyto dydžio atlyginimai bendrijos darbuotojams, kitos administracinės išlaidos, amortizaciniai atskaitymai ir ūkio išlaidos, bei išlaidos šildymo ir karšto vandens sistemos praplovimams ir hidrauliniams bandymams. Nuo 2004 m. rugpjūčio mėn. atsakovei atsisakius radijo taško, šis mokestis nebebuvo skaičiuojamas. Nuo 2004 m. rugsėjo mėn. atsakovei sudarius sutartį su UAB „Kauno vandenys“, nebeskaičiuojamas ir mokestis už vandenį, o nuo 2004 m. gruodžio mėn. - mokestis už šiukšlių išvežimą, kadangi atsakovė dėl šios paslaugos tiekimo asmeniškai sudarė sutartį su UAB „Kauno švara“. Teismas neįvertino bylos nagrinėjimo metu apžiūrai pateiktų buhalterinės apskaitos knygų, kuriose esančių įrašų pagrindu ir buvo sudarytas atsakovės skolos paskaičiavimas. Taip pat neaptarė ir teisiškai neįvertino bendrijos narių susirinkimų nutarimų (b.l.80-92), kuriuose yra nustatytos bendrijai mokėtinos įmokos, ir kurie yra galiojantys bei nenuginčyti. Teismas privalėjo įvertinti ir ieškovo pateiktas sutartis su paslaugų tiekėjais (b.l.93-94, 98-107), kurios sudaro pagrindą šalių tarpusavio prievolėms atsirasti ir įrodo ieškovo reikalavimą.
2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo civilinėje teisėje įtvirtintu skolininko kaltės prezumpcijos principu (CK 6.248 str.).
3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nors atsakovė su bendrijos paskaičiuotais mokesčiais nesutiko, tačiau savo skaičiavimų nepateikė ir rėmėsi vien abstrakčiais samprotavimais apie paskaičiuotų mokesčių neteisingumą. Todėl atsakovei nepateikus įrodymų, jog ji bendrijos nustatyta tvarka ir laiku mokesčius mokėjo, teismui nebuvo pagrindo remtis kritiškai vertintinais atsakovės argumentais. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė pripažino 200 Lt skolą bendrijai, t.y. 50 Lt už bendrų patalpų apšvietimą, 50 Lt darbo užmokesčio santechnikui, 50 Lt darbo užmokesčio namo komendantui ir 50 Lt ūkinių išlaidų.
4. Teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada baudžiamojoje byloje ir neatsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika turtinė žala bendrijai nebuvo padaryta. 214-osios butų savininkų bendrijos pirmininkas Antanas Antanavičius 2006 m. spalio 30 d. teismo įsakymu baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpyje nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. Prašoma priteisti skola atsakovei susidarė laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo mėn. iki 2006 m. gruodžio mėn.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nustatė, kad atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Todėl, sutinkamai su LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1, 5 d., 29 str. 1 d. bei CK 4.82 str. 3 d. nuostatomis, atsakovė privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Teismas neįvertino šių aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovės prievolė mokėti mokesčius nustatyta galiojančiais teisės aktais, kad atsakovė šią prievolę pripažįsta ir jos neginčija.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad ieškinio suma neįrodyta buhalterinės apskaitos dokumentais, nepateiktos metinių ataskaitų formos, kokiuose apskaitos registruose, analitinės apskaitos sąskaitose užfiksuotas jos įsiskolinimas, kokias sumas ir kam ji skolinga. Apeliacinį skundą pasirašė P. D., kaip 214-osios butų savininkų bendrijos valdybos pirmininkė. Tačiau. nėra aišku nuo kada ji tapo šios valdybos pirmininke, jei 214-ojoje butų savininkų bendrijoje jokio visuotinio bendrijos narių susirinkimo nebuvo nuo 1990 metų, todėl atsakovės nuomone, skundas pasirašytas neįgalioto asmens. Aukščiausias bendrijos valdymo organas yra Visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kuris renka Bendrijos Pirmininką arba Valdybą, tvirtina, keičia ar papildo bendrijos Įstatus, renka Revizijos komisiją, tvirtina bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti lėšų kaupimo tvarką ir kitus nurodymus, kaip numatyta Daugiabučių namų savininkų bendrijų Įstatymo 19, 20, 22 str., tačiau tai nebuvo atlikta. Niekas nebuvo įgaliotas 1994 m. reorganizuoti buvusį kooperatyvą į 214 BSB, o 1996 m. priimti bendrijos įstatus, taip pat išrinkti bendrijos valdybą ir revizijos komisiją, didintis atlyginimus, įvedinėti naujus mokesčius. Ieškovas nepateikė teismui sąrašo asmenų prie protokolo Nr.6, kurie 1996 m. kovo 1 d. patvirtino naujus bendrijos įstatus. Nurodo, kad 1996 m. įstatai negali būti taikomi, nes 2000 m. rugsėjo 8 d. Vyriausybės Nutarimo Nr.1070 „Dėl LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo“ 5.2 punktu Aplinkos Ministrui suderinus su Teisingumo ministerija pavesta patvirtinti pavyzdinius DNSB įstatus, kurie buvo patvirtinti 2001 m lapkričio 15 d. Aplinkos Ministro įsakymu Nr.554. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-3220/2006 specialisto išvadomis nustatyta, kad 214-ojo butų savininkų bendrija veda dvigubą buhalteriją. Ieškovas surenka pinigus, sudaro sutartis su paslaugas gyventojams teikiančiomis organizacijomis, o pati jokių paslaugų neteikia, o tik tarpininkauja joms. Bendrijos nariai verčiami mokėti algas darbuotojams, kurie atlieka tik pinigų surinkimą svetimoms organizacijoms ir tai daroma be bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimų ir pavedimų tokias sutartis pasirašyti ir tas organizacijas aptarnauti. DNSB Įstatymas nenumato paslaugų teikimo organizacijų aptarnavimo, joms mokesčių už paslaugas surinkimo iš gyventojų. Pagal ieškovo su UAB „Kauno švara“ sutartį priskaičiuoti mokesčiai surašyti namo knygose, tačiau surinktos sumos ir priskaičiavimai buhalteriniuose registruose neužfiksuoti, neapskaityti kaip paslaugos teikėjui mokėtinas paslaugos mokestis. Gyventojai mokėjo bendrijai mokesčius, kurių UAB „Kauno švara“ negavo. Ši sutartis bendrijos pirmininko nepasirašyta, yra tik spaudas be parašo. Banko paslaugos mokestis skaičiuojamas ne pagal pasirašytą su Lietuvos Taupomuoju banku sutartį -1,5 proc. nuo mokamos sumos, o po 1,5 Lt nepriklausomai nuo sumokėtos sumos. Bendros elektros sunaudojimo duomenų nėra pateikta, tik priskaitymas mokėjimams, nepateikta net namo gyventojų skaičiaus, nes nuo to skaičiaus priklauso ir paslaugos sumos dydis, tenkantis 1 žmogui. Jokių ūkio, kitų išlaidų, amortizacinių faktinių išlaidų duomenų nėra, tik reikalaujamas mokestis už juos, nepagrįstas realių sąnaudų dokumentais. Neaišku, kodėl nenurodyta, kiek ir kas negavo darbo užmokesčio, kokiam bankui yra atsakovės skola už pinigų pervedimus, kiek, kam ir už ką atsakovė yra įsiskolinusi pagal buhalterijos registrus. Taip pat iš kokių pinigų apmokėta atsakovės skola, kokiame buhalteriniame registre įrašytas ir balanse apskaitytas šis įsiskolinimas bei koks organas patvirtino balansą ir buhalterinės apskaitos registrus. Namui priskirtų teritorijų nėra, žemės nuosavybės bendrija neturi, todėl šių teritorijų priežiūros išlaidų atsakovė neprivalo mokėti. Ieškovas namui nepriskirtų teritorijų krūmų karpymams, šienavimui ir kitiems neaiškiems apmokėjimams naudoja namo kaupiamąsias remonto lėšas, kurios turi būti naudojamos tik kapitaliniams namo remonto darbams apmokėti. Apie ieškovo gyventojams priskaičiuotus daug didesnius mokesčius už švarą, vandenį, elektrą, banko paslaugas, negu faktiškai sumokėta tiems paslaugų teikėjams, matyti iš tyrėjų paskaičiuotų suvestinių duomenų baudžiamojoje byloje Nr. 1-3220/2006. Ieškovas nurodė, kad atsakovė privalo laikytis įstatų, tačiau neaišku kokių - 1996 m. ar 2001 m. priimtų. Gyventojai prieštaravo dėl sprendimų didinti mokesčius, reiškė nepasitikėjimą namo komendante, reikalavo ją atleisti, grąžinti rinkliavos pinigus. Nuo 2003 m. balandžio 2 d. iki 2005 m. gruodžio 9 d. buhalterė E.M. priskaičiavo ir išmokėjo atlyginimą komendantės I.Z. dukrai D. Z., kurios niekas į jokias pareigas nerinko ir neskyrė. Atlyginimas buvo mokamas E.M. ir P.D. sūnums. Atsakovė nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. išstojo iš bendrijos, nurodydama priežastis ir teisinius pažeidimus raštu. Ji pareikalavo bendrijos valdybos, atsiskaitymo už 5 metus, prašė to pakartotinai, bet jokio atsakymo negavo, todėl kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bendrijos valdyba atsakovei neatsakė nei į vieną raštą, nepateikė faktinių išlaidų duomenų, neatsiskaitė ir nesudarė su ja jokios tarpusavio atsiskaitymų sutarties iki dabar. Bendrija nepateikia faktiškų prievolinių mokėjimų duomenų iki šios dienos, neatsakė ir nereagavo į atsakovės prašymus pateikti finansinio atsiskaitymo dokumentą – sąskaitą faktūrą, kurią ji galėtų apmokėti bet kuriame banke. Tokio tarpusavio atsiskaitymo dokumento neišrašo, o kas mėnesį įmeta į pašto dėžutę popierėlį - lapuką, kurio nepriima joks bankas kaip mokėjimo dokumento. Jai buvo pareikšta žodžiu, kad ji privalo mokėti ir mokės tą, ką bendrija parašys į tuos lapukus, jokių sąskaitų - faktūrų atsakovei nerašys ir nieko daugiau nepateiks. Nuo 2004 metų bendrija neatsako į atsakovės paklausimus, prašymus. Nurodė, kad ieškovas nevykdė savo prievolių, nepateikė faktiškų duomenų, buhalterinių apskaitos dokumentų, tuo trukdė atsakovei atsiskaityti. Dėl šių priežasčių ji negalėjo atlikti atsiskaitymo operacijų banke, todėl mano pagrįstai sustabdžiusi savo prievolę dėl ieškovo kaltės - CK 6.58 str., 6.64 str. Dėl bendrijos savivalės, prievolių nevykdymo, įstatymų nesilaikymo atsakovė nurodo patyrusi 1615,10 Lt materialinių nuostolių. Dėl ieškinio atsakovė patiria moralinį stresą. Ieškovas su atsakove nesudaro ir nepasirašo sutarties dėl nustatytų privalomų mokesčių, susijusių su namo bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra ir eksploatacija. 2004 m. liepos 30 d. – rugpjūčio 10 d. atsakovė su 15 buto kaimyne savo lėšomis atliko namo 4-5 aukšto laiptinės sienų, lubų, laiptų, langų remontą pagal sąmatą už 698,44 Lt, o bendrija reikalauja papildomai apmokėti laiptinės remonto išlaidas. Su UAB „Kauno švara“, UAB „Kauno vandenys“, atsakovė pati sudarė sutartis ir pagal jas atsiskaito. Be gyventojų sutikimo reikalaujamą 4 Lt mokestį laiptinių remontui atsisakė mokėti ir nemoka nuo 2001 m., nes savo lėšomis atliko laiptinės remontą ir buto tarpblokinių siūlių hermetizavimą. Kaupiamosioms remonto lėšoms nėra jokių sąmatų - planų, metinių pajamų - išlaidų sąmatų, atskiros kaupiamosios sąskaitos banke. Šį mokestį atsakovė nurodo mokėsianti tik pagal įstatymo nuostatas tiesiai į kaupiamąją sąskaitą banke. Dėl gyventojų ir butų savininkų viešojo intereso pažeidimų, imperatyvių reikalavimų ir nuostatų nesilaikymo ir nevykdymo, neįstatyminių veikų ir galimai apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo bei dokumentų tvarkymo, atsakovė prašo bylą perduoti Kauno apylinkės prokuratūrai. Taip pat atsakovė prašo atleisti ją nuo prievolės vykdymo, kol nebus su ja pasirašyta sutartis dėl tarpusavio atsiskaitymo pagal prievolinius namo bendrosios dalinės nuosavybės priežiūros sąnaudų mokėjimus, kol nebus pateikti tikri faktinėmis sąnaudomis dokumentuoti atsiskaitymo - apmokėjimo dokumentai ir išrašytas apmokėjimui dokumentas, pagal kurį ji atsiskaitys. Atsakovė prašo atleisti ją nuo teismo išlaidų, advokato paslaugos ir kitų mokesčių ieškovui mokėjimo, nes ieškovas nevykdė savo prievolių atsakovės, kaip buto savininkės, atžvilgiu bei ieškinį, nepagrįstą faktiškais buhalteriniais, juridinę galią turinčiais duomenimis. Atsakovė prašo panaikinti buto areštą, priteisti jai iš ieškovo materialinę žalą iš 1615,15 Lt minusavus 200 Lt, viso 1415,15 Lt, šią sumą pervedant į valstybės biudžetą. 200 Lt sutinka sumokėti ne bendrijai, bet į valstybės biudžeto sąskaitą kaip 214-osios bendrijos neįrodytas dokumentais ir nepagrįstas pajamas. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš bendrijos jai padarytą neturtinę - moralinę 20000 Lt žalą, kurią taip pat prašo pervesti į LR Valstybės biudžeto sąskaitą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė I.B.G. yra ieškovo 214-osios butų savininkų bendrijos administruojamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) buto Nr. 13 savininkė. CK 4.82 straipsnio 2 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga.
Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skirtos namui atnaujinti.
CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Jeigu vienas iš bendraturčiu nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
Tačiau pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
Kaip jau minėta, ieškovas yra daugiabučių namų administratorius. Administravimas – tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Administratorius, prižiūrėdamas bendrą daiktą, atlieka bendrojo naudojimo objektų privalomąsias apžiūras, organizuoja šių objektų nuolatinės techninės priežiūros darbus, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, sudaro sutartis su kitomis įmonėmis, tiekiančiomis šilumą, elektros energiją, dujas, atliekančiomis remonto darbus ar teikiančiomis kitokias paslaugas, kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Tokiu būdu, administratorius, atlikdamas bendro daikto administravimo veiksmus, teikia paslaugas jo savininkams, nes daikto nereikia prižiūrėti kiekvienam bendraturčiui. Atsakovė nėra nurodytos butų savininkų bendrijos narė. Todėl jos, kaip vartotojo ir ieškovo kaip paslaugų teikėjo santykiams taikytinas Vartotojų teisių gynimo įstatymas, Civilinis kodeksas, o taip pat kiti norminiai aktai, reguliuojantys bendraturčių santykius, tačiau ne Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde. Vartotojų teisių gynimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje paslauga pripažįstamas bet kokios veiklos rezultatas, kuriuo tenkinamas konkretus vartotojo poreikis. Administratorius turi teikti patalpų savininkui informaciją apie privalomąsias įmokas, susijusias su bendrojo naudojimo daikto administravimu ir nuolatine priežiūra, t.y. informaciją apie savo atliktas paslaugas, susijusias su daikto priežiūra. Teikdamas tokią informaciją, administratorius turi pranešti savininkui apie jam tenkančią mokėti dalį administravimo išlaidoms padengti ar konkretaus asmens atlyginimui. Bendrijos nariams ši informacija teikiama bendrijos įstatų ir tokią veiklą reguliuojančių teisės normų pagrindu. Kadangi atsakovė nėra bendrijos narė, ji informaciją apie privalomąsias įmokas ir darbuotojų atlyginimus turi teisę gauti kaip administruojamų patalpų savininkė. Vartotojų teisių gynimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad informacija apie paslaugas turi būti tiksli, išsami ir aiški, todėl atsakovė pagrįstai reikalavo ieškovą pateikti informaciją apie paslaugas ir jų kainą, atitinkančią šiuos kriterijus. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį sprendime padarė išvadą, jog ieškovas tokios informacijos atsakovei nepateikė, nors pastaroji ne kartą kreipėsi į ieškovą dėl informacijos gavimo. Nesutikti su tokia teismo išvada kolegija neturi pagrindo. Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą teisiškai reikšmingas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo daryti laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šias procesinės teisės normas pirmosios instancijos teismas taikė tinkamai. Antai, apylinkės teismas savo išvadas grindė baudžiamojoje byloje Nr. 1- 3220/2006 esančia specialisto išvada iš kurios matyti, kad ieškovo vedamoje buhalterinėje apskaitoje dalis ūkinių operacijų nebuvo fiksuojama, darbo sutartys su bendrijoje dirbančiais asmenimis nesudarytos, jiems nepagrįstai mokėti atlyginimai, padaryti kiti pažeidimai. Išvadoje teigiama, kad bendrijos lėšos iš dalies panaudotos ne pagal paskirtį, bendrijai padaryta turtinė žala dėl kurios teismo baudžiamuoju įsakymu kaltu pripažintas ankstesnis bendrijos pirmininkas. Ieškovo į civilinę bylą pateikti įrodymai šių specialisto išvadų nepaneigė, abejonių dėl atsakovei priskaičiuotų įmokų teisingumo nepašalino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas sprendime darydamas išvadas apie ieškinio nepagrįstumą nuo šios teisminės praktikos nenukrypo. Apeliacinio skundo argumentai ir apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai teismo išvadų nepaneigia. Todėl kolegija apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.