- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-2507-436/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03777-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Atsakovas
- D. V.
- Advokatai
- Georgijus Gromovas
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškinį atsakovui D. V. dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo D. V. valstybės naudai 360,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009-07-08 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-T-1754-2185 suteikė antrinę teisinę pagalbą R. C. civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas Georgijus Gromovas. 2011-07-13 gautas advokato Georgijaus Gromovo prašymas išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, prie kurio advokatas pridėjo 2011-02-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-431-179/2011 kopiją, kuria patenkintas ieškovės R. C. ir atsakovo D. V. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Kauno tarnyba buvo išdavusi Teismui 2011-02-04 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-159, kurioje nurodė teisinės pagalbos išlaidas (400,00 Lt), tačiau teismas priteisė tik 40,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi vietoje R. C. šias išlaidas patyrė valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, todėl valstybės patirtos išlaidos turi būti atsakovo atlygintos, priteisiant jas valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškinio pareiškimą atsakovui D. V. dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nutraukė. Nurodė, kad teismui buvo pateiktas R. C. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimas iki 2011-02-28 nutarties priėmimo (c.b. Nr. 2-431-179/2011, b.l. 50), todėl teismas privalėjo išspręsti šių bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 99 str. 2 d.), tačiau likus 2011-02-28 teismo nutartimi neišspręstam šiam klausimui, ieškovė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atstovaudama valstybę išieškant valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, turėjo vadovautis civilinio proceso įstatymo numatytu papildomo sprendimo priėmimo institutu ir pateikti pareiškimą dėl ieškinyje nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Alytaus rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-431-179/2011 (CPK 277 str.), o ne pateikti teismui naują ieškinį su savarankišku reikalavimu priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Toks ieškinys nenagrinėtinas teisme, todėl civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti, ir įpareigoti teismą išnagrinėti Tarnybos 2011-08-16 ieškinį pakartotinai. Nurodo, kad Tarnyba yra valstybės institucija, kurios steigėjas ir dalyvis yra Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija. Tarnyba atstovauja valstybei, jeigu turi būti išieškomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Teismas nurodo, jog LR CPK 277 str. numato papildomo sprendimo institutą, o būtent, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimtą papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Pažymėtina, kad kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo turi teisę tik byloje dalyvaujantys asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba nepatenka į LR CPK 38 str. 2 d. nurodytų dalyvaujančių byloje asmenų sąrašą nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-431-179/2011, todėl kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo nėra teisinio pagrindo.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti įstatymu nėra priskirtos teismo išlaidoms (CPK 101, 108 straipsniai (Žin.1964, Nr. 19-139)). Svarbiausius teismo išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti skirtumus sąlygoja minėtų išlaidų atsiradimo priežastys. Teismo išlaidos kyla tiesiogiai iš paties civilinio proceso eigos teisinio reglamentavimo ir nepriklauso nuo proceso šalių valios. Tuo tarpu išlaidų advokato pagalbai atsiradimą dažniausiai apsprendžia proceso šalies, kuri samdosi advokatą, siekdama geriau apginti savo teises, valia. Dėl to pastarąsias išlaidas galima būtų apibūdinti kaip papildomas išlaidas, susijusias su civiliniu procesu. Teismo išlaidų ir papildomų išlaidų skirtumai sąlygoja tai, kad minėtų išlaidų atsiradimą ir apmokėjimą reglamentuoja skirtingų teisės šakų normos. Teismo išlaidų atsiradimo ir apmokėjimo teisiniai santykiai reglamentuojami civilinio proceso teisės normomis (CPK 102 - 106, 109 - 111 ir kt. straipsniai (Žin.1964, Nr. 19-139)). Advokatų ir advokatų padėjėjų paslaugų apmokėjimas reguliuojamas ne proceso, o materialinėmis teisės normomis (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.720 straipsnis ir kt.). Kita vertus, teismo išlaidos ir papildomos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi tam tikrų esminių panašumų. CPK 113 straipsnio 1 dalis (Žin.1964, Nr. 19-139) numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas dalyvavusio byloje advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti - iki penkių procentų patenkintos ieškininių reikalavimų dalies, bet ne daugiau kaip nustatytoji taksa. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį (Žin.1964, Nr. 19-139), jeigu nustatytąja tvarka advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalba šaliai buvo suteikta neatlygintinai, teismas išieško nurodytąją sumą į valstybės pajamas. Šiose teisės normose įtvirtinta išlaidų atstovo pagalbai apmokėti paskirstymo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje tvarka. Taigi, tiek teismo išlaidos, tiek ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal analogišką bendrąjį principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies ir valstybės išlaidas tenka pralaimėjusiai bylą šaliai (CPK 112 straipsnis, 113 straipsnis, 117 straipsnis(Žin.1964, Nr. 19-139)). Dėl minėtų panašumų nepaisant to, kad teismo išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėjimas yra skirtingų teisės šakų reguliavimo dalykas, aptartų abiejų grupių išlaidų paskirstymas (atlyginimas) tarp civilinio proceso dalyvių bei dalyvaujančių byloje asmenų ir valstybės (CPK 112 – 117 straipsniai (Žin.1964, Nr. 19-139)) priskiriamas civilinio proceso teisinio reglamentavimo sferai. Papildomų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kaip ir teismo išlaidų paskirstymo (atlyginimo) taisyklės išdėstytos CPK šeštajame skirsnyje. Visos šios taisyklės laikytinos sudedamąja procesinio teismo išlaidų instituto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis c.b. 3K-7-861/2001).
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
CPK 146 straipsnio 2 dalies 7 punktas (Žin.1964, Nr. 19-139) numato, jog kiekviename ieškinyje turi būti išdėstytas ieškovo reikalavimas. “Reikalavimais” šio straipsnio prasme, atsižvelgiant į pastarosios sąvokos naudojimą civilinio proceso kodekse ( CPK 217 straipsnio 2 dalyje, 231 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 323 straipsnyje ir kt. (Žin.1964, Nr. 19-139)) ir civilinio proceso teisės doktrinoje, laikomi materialiniai teisiniai vienos šalies reikalavimai kitai šaliai. Civilinio proceso operatyvumo principas sąlygoja tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį išvestiniai civilinės bylos klausimai turi būti galutinai išsprendžiami toje pačioje civilinėje byloje. Antai, CPK 222 straipsnio 5 dalies 2 punktas (Žin.1964, Nr. 19-139) nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas apie teismo išlaidų paskirstymą. Iš to seka, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku. Kaip minėta, CPK 113 straipsnyje (Žin.1964, Nr. 19-139) įtvirtintos procesinės teisės normos, skirtos sureguliuoti procesinius teisinius santykius, susijusius su išlaidų paskirstymu išnagrinėtoje byloje. Taigi, reikalavimai, reiškiami šio straipsnio pagrindu yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio. Remdamasi išdėstytais motyvais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio (Žin.1964, Nr. 19-139) pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis c.b. 3K-7-861/2001).
Nagrinėjamu atveju ieškovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. V. 360,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios buvo suteiktos Alytaus rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje bylos Nr. 2-431-179/2011. 2009 m. liepos 8 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2-(2.2)-09-T-1754-2185 paskirta teikti vienai iš šalių R. C. antrinę teisinę pagalbą (c.b. Nr. 2-431-179/2011; b.l. 29). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 m. vasario 4 d. išdavė pažymą Nr. TP-7-(2.10)-159, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą R. C. valstybės išlaidos sudaro 400,00 Lt (c.b. Nr. 2-431-179/2011; b.l. 50). Šią pažymą teismo posėdžio metu teismui pateikė pareiškėjos R. C. interesus atstovaujantis advokatas Georgijus Gromovas (c.b. Nr. 2-431-179/2011; b.l. 51). Nustatyta, kad priimant skundžiamą nutartį žodinio proceso tvarka, Alytaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-431-179/2011 teismo posėdyje dalyvavo R. C. interesus atstovaujantis Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Georgijus Gromovas, kuris yra vienas iš proceso dalyvių. Todėl apelianto argumentas, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nebuvo c.b. Nr. 2-431-179/2011 proceso šalimi ir kreiptis į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo nėra teisinio pagrindo, atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas kyla iš civilinės bylos Nr. 2-431-179/2011, t.y. išvestinis reikalavimas iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo, teismui nepilnai išsprendus bylinėjimosi išlaidų klausimą, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku, todėl dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima.
Atsižvelgus į teismų praktiką, nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.