Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-09 · Civilinė byla Nr. 2-1397/2013

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-04-12Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-01-24Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-03-21Šiaulių apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-04-17Šiaulių apylinkės teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-05-09Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-07Šiaulių apylinkės teismas
  7. ApeliacijaNutartis · 2014-04-03Šiaulių apygardos teismas
  8. ApeliacijaNutartis · 2015-02-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-09
Bylos Nr.
2-1397/2013
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00189-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
Zenono V
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Intractus“
Civilinė byla Nr. 2-1397/2013
Teismo proceso Nr. 2-58-3-00189-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija:110.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Zenono V. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-465-368/2013 pagal ieškovo Zenono V. Ž. ieškinį atsakovei antstolei V. Š. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Intractus“.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti antstolės V. Š. 2011 m. gegužės 10 d. vykdytas varžytines negaliojančiomis; taikyti restituciją ir antstolės V. Š. 2011 m. gegužės 10 d. varžytynių aktu Nr. 71-887/2010 perleistą turtą grąžinti ieškovo nuosavybėn; pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus, nukreiptus į ginčijamą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovo Z. V. Ž. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepakankamai motyvuotas. Be to, ginčijamas varžytynių aktas 2011 m. birželio 23 d. buvo patvirtintas teisėjo rezoliucija (89 b. l.). Vadovaujantis aktualia CPK 725 straipsnio 6 dalies redakcija, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas varžytynių aktas, laikoma, kad turtas parduotas. Šio straipsnio 8 dalyje buvo įtvirtinta, kad teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Ginčijamu varžytynių aktu perleistas turtas 2011 m. liepos 13 d. – 2011 m. liepos 18 d. laikotarpiu buvo įregistruotas UAB „Intractus“ vardu ir ši įmonė minėtą turtą valdo nuosavybės teise, todėl ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal prašymo ribas, nesukeltų jokių teisinių pasekmių ir neatitiktų šių priemonių taikymo paskirties, nes ginčo turtas jau yra realizuotas ir vykdomojoje byloje neatliekami jokie vykdymo veiksmai, susiję su ginčo turtu. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinį taip pat sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.