Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės O. K. R. ir ko bei trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltic agro“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei O. K. R. ir ko dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Agro“ ir žemės ūkio bendrovė „Panoterių ūkis“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad teikiami nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, bylos šalys su jais susipažino, jų prijungimui prie bylos neprieštaravo. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad yra pagrindas trečiojo asmens su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus prijungti prie bylos ir juos vertinti kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 31 919,32 Eur skolą, susidariusią už atsakovės ieškovei neįvykdytas prievoles laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2017 m. sausio 17 d. Savo reikalavimą dėl 31 919,32 Eur ieškovė grindė ieškinyje sudaryta lentele apie atliktas ūkines operacijas, pervedant atsakovei pinigines lėšas kaip paskolą, atliekant mokėjimus už atsakovę (t. 1, b. l. 59-61). Ieškovė pateikė į bylą pirminius dokumentus, kurie pagrindžia lentelėje nurodytas ūkines operacijas. Atsakovė ieškovės nurodytų duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų nekvestionavo, tik tvirtino, kad jos skola ieškovei yra mažesnė, nes ji atlikusi 14 481 Eur mokėjimą trečiajam asmeniui už ieškovę, be to, yra paskaičiavusi 4731,36 Eur palūkanas už ieškovės prievolių neįvykdymą. Todėl atsakovė ginčija skundžiamą teismo sprendimą 19 212,36 Eur dalyje (14 481 Eur (sumokėta trečiajam asmeniui) + 4731,36 Eur (ieškovės skola atsakovei dėl paskaičiuotų palūkanų).

26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 dienos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013, 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

27. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais.

28. Nagrinėjamu atveju atsakovė ginasi nuo ieškovės reikalavimų, teigdama, kad ieškovės prievolę trečiajam asmeniui UAB „Baltic Agro“, atsiradusią ieškovei išrašytos 2010-04-15 PVM sąskaitos faktūros Nr. KGV 233765 pagrindu, įvykdė iš dalies, 2012 m. balandžio 5 d. pervesdama pavedimais 20 000 Lt (kas atitinka 5 792,40 Eur) ir 30 000 Lt (kas atitinka 8 688,60 Eur) (t. 1, b. l. 104 –108).

29. CK 6.50 straipsnyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditorius taip pat negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus CK 6.51 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, o CK 6.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017). Teisėjų kolegija gali sutikti su atsakove, kad ji pateiktais byloje įrodymais įrodė, jog atliko pirmiau paminėtus piniginių lėšų pervedimus trečiajam asmeniui. Tačiau atsakovė taip pat turėjo įrodyti, kad ieškovė turėjo vykdytiną prievolę trečiajam asmeniui, o atsakovė, įvykdžiusi prievolę už trečiąjį asmenį ir perėmusi kreditoriaus teises, atliko įstatymo nustatyta tvarka savo prievolės ieškovei įskaitymą, kas reikštų prievolės pabaigą (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, nurodydama, kad ji ne tik neturėjo prievolės mokėti trečiajam asmeniui, bet apie tokią prievolę savo buhalterinėje apskaitoje neturėjo jokių duomenų ir teismas šias aplinkybes tyrė. Be to, skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės (CK 6.39 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skolininkė – ieškovė bendradarbiavo su trečiuoju asmeniu dėl prievolės, jeigu tokia ir buvo, įvykdymo tvarkos ir būdo.

30. Atsakant į nepagrįstus atsakovės argumentus, kad teismo sprendimas yra grįstas prielaidomis, apeliacinės instancijos teismas remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas). Atsakovės nuomone, teismas tik prielaidomis grindė savo išvadą, kad ieškovė iš trečiojo asmens UAB „Baltic Agro“ neįsigijo prekių pagal 2010 m. balandžio 15 d sąskaitą-faktūrą Nr. KGV 233765. Su tokia išvada negalima sutikti.

31. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė byloje surinktais įrodymais ir teisingai nustatė, jog atsakovė neįrodė, kad UAB „Baltic Agro“ 2010 m. balandžio 15 d išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. KGV 233765, 2015 m. balandžio 15 d. krovinių važtaraščiai, pats krovinys buvo pristatyti ieškovei, nes krovinių važtaraščiuose nėra ieškovės (jos atstovų) parašų, jos buhalterinėje apskaitoje toks pirkimas neapskaitytas. Papildomai pažymėtina, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė į bylą duomenų, kad kreditorė (trečiasis asmuo) būtų pareikalavusi ieškovės įvykdyti prievolę – sumokėti skolą iki atsakovės atliktų piniginių lėšų pervedimo. Todėl teismas, remdamasis ne prielaidomis, o byloje surinktais įrodymais, darė pagrįstą išvadą, kad atsakovė UAB O. K. R. ir ko neįrodė, kad turėjo pagrindą įvykdyti prievolę už ieškovę trečiajam asmeniui UAB „Baltic Agro“, sumokant už ieškovę 2012 m. balandžio 5 d. pavedimais 50 000 Lt (kas atitinka 14 481 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. O vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantės, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

32. Trečiasis asmuo su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus (2010 m. balandžio 8 d. ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, 2011 m. sausio 1 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą), kurie, jo manymu, patvirtina, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Baltic Agro“ buvo susiklostę prekių tiekimo santykiai ir ieškovė pagal byloje pateiktus CMR važtaraščius prekes yra gavusi, o pagal trečiojo asmens 2010 m. balandžio 15 d. ieškovės vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. KGV 233765 turėjo prievolę padengti 86 248,80 Lt (24 979,38 Eur) sumą, kurios dalį – 14 481 Eur, 2012 m. balandžio 5 d. bankiniais pavedimais yra padengusi atsakovė (t. 1, b. l. 104, 108), o likusią skolos dalį – 10 498,38 Eur, trečiojo asmens teigimu, yra padengusi pati ieškovė.

33. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Baltic Agro“ nurodė, kad neturi informacijos apie tai, kas pateikė prekių užsakymą Nr. 171107, kurio pagrindu ji 2010 m. balandžio 15 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui (t. 2, b. l. 57), t. y. su kuo trečiasis asmuo sudarė susitarimą dėl prekių pirkimo. Kadangi ieškovė tokio pirkimo nėra apskaičiusi savo buhalterinėje apskaitoje, todėl vien PVM sąskaita faktūra negali patvirtinti pirkimo–pardavimo fakto. Pažymėtina, kad trečiojo asmens pateikta 2010-04-08 pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudaryta konkrečiam pirkimui. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad ši sutartis nustato bendrąsias pardavėjo platinamų prekių – gyvulininkystės prekių, trąšų, sėklų, augalų apsaugos priemonių, silosavimo prekių ir kitų žemės ūkio veikslai vykdyti skirtų prekių pardavimo pirkėjui ir yra pagrindas daugkartiniam prekių pirkimui–pardavimui. Ši sutartis taikoma visiems prekių pardavimams pirkėjui. Tai reiškia, kad šis trečiojo asmens papildomai pateiktas įrodymas negali įrodyti, kad ieškovė užsakė prekes ir jas gavo. Teisėjų kolegija pastebi, kad ir trečiasis asmuo ŽŪB „Panoterių ūkis“, kuris CMR važtaraščiuose įrašytas vežėju (t. 1, b. l. 141-143), 2018 m. balandžio 18 d. teismui pateiktame pranešime nurodė, kad negali pateikti 2010 m. balandžio 15 d. CMR važtaraščių dėl UAB „Baltic Agro“ prekių gabenimo KB „Blauzdžių agroservisas“, nes tokie dokumentai įmonėje nėra išlikę (t. 2, b. l. 82). Trečiasis asmuo tvirtina, kad pagal 2010 m. balandžio 8 d. ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 2.1. punktą dėl konkrečių pirkėjui patiektinų prekių, jų kiekio, asortimento ir perdavimo terminų šalys susitaria žodžiu arba raštu, kas reiškia, jog užsakymas galėjo būti pateiktas ne raštu, o žodžiu. Tuo pačiu trečiojo asmens nuomone, net ir tuo atveju, jeigu byloje pateikti CMR krovinio važtaraščiai nėra pasirašyti ieškovės, tai neįrodo, jog krovinio ieškovė negavo. Remiantis sutartimi, ieškovei pristačius prekes, galėjo būti pasirašytas kitas dokumentas, patvirtinantis, kad prekes pirkėjas gavo, o jei ir toks dokumentas nebuvo pasirašytas, prekių gavimą patvirtina apeliantės vienašališkai pasirašyti tiek pateikti CMR važtaraščiai, tiek 2010 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 233765.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CMR važtaraščiuose aiškiai nurodyta, kad prekių pirkėjas yra trečiasis asmuo. Tik CMR važtaraščiuose nurodyta aplinkybė, kad prekių iškrovimo vieta yra KB „Blauzdžių agroservisas“, todėl šis dokumentas trečiojo asmens nurodytų aplinkybių, kad pirkėja buvo būtent ieškovė, nepatvirtina. Pažymėtina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė į bylą kitų CMR važtaraščių egzempliorių, kuriuose būtų duomenys apie tai, kad prekės buvo pristatytos ieškovei. Trečiojo asmens pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties 2.5 punkte aiškiai įtvirtina, kad prekių priėmimas–perdavimas pagal sutartį įvyksta šalims pasirašant krovinio važtaraštį, PVM sąskaitą faktūrą arba kitą dokumentą, patvirtinantį prekių perdavimą. Nei vienas iš nurodytų dokumentų nebuvo pasirašytas ieškovės. Minėtame punkte įtvirtina, kad pirkėjui atsisakius, ar vengiant patvirtinti prekių perdavimo faktą, anksčiau nurodytu būdu, pakankamu ir juridiškai galiojančiu prekių perdavimo įrodymu bus laikomas pardavėjo vienašališkai pasirašytas dokumentas, konstatuojantis prekių perdavimą pirkėjui (t. 3, b. l. 12). Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovė būtų vengusi ar atsisakiusi patvirtinti prekių perdavimo faktą (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad nei viename važtaraštyje nėra galutinės žymos apie krovinių pristatymo ir gavimo vietą (CMR 24 grafa), nei vienas važtaraštis nėra pasirašytas ieškovės atstovo, kas galėtų patvirtinti prekių priėmimo faktą. Jeigu sutikus su trečiuoju asmeniu, kad prekės buvo gabenamos konkrečiam pirkėjui – ieškovei, tai jų perdavimu negalima laikyti prekių perdavimą vežėjui (CK 6.318 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustačius minėtas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad trečiojo asmens į bylą su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai sudarytų pagrindą kitaip vertinti teismo nustatytas aplinkybes, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas, t. y. kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė turėjo neįvykdytą prievolę trečiajam asmeniui, kurią už ieškovę iš dalies įvykdė atsakovė. Tokiu atveju nesutiktina su trečiuoju asmeniu, kad teismo išvada, jog UAB O. K. R. ir ko 2012 m. balandžio 5 d. atlikti pavedimai UAB „Baltic Agro“ bendrai 50 000 Lt (kas atitinka 14 481 Eur) sumai, negali būti laikomi atliktais KB „Blauzdžių agroservisas“ skolai padengti, yra neteisinga ir šias aplinkybes reikėtų pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.

35. Teisėjų kolegija nesutinka su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentu, kad tai, jog ieškovė yra apmokėjusi dalį (10 498,38 Eur) 2010 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 233765 nurodytos sumos, patvirtina, kad ieškovė yra gavusi sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes ir žinojo apie išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės atliktas 2 067,45 mokėjimas (t. 2, b. l. 61), ar antstolės R. M. vykdymo procese gautos ir trečiajam asmeniui UAB „Baltic Agro“ pervestos 4 700 Eur lėšos (t. 2, b. l. 60), buvo užskaitytos paties trečiojo asmens UAB „Baltic Agro“ nuožiūra, kadangi atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Baltic Agro“ nurodė, jog mokėjimai pagal sąskaitas faktūras buvo atliekami dengiant prieš tai susidariusį skolos likutį, kartais apmokant vieną sąskaitą faktūrą keliais mokėjimais arba apmokant kelias sąskaitas faktūras vienu mokėjimu. Trečiojo asmens UAB „Baltic Agro“ byloje pateiktame 2012 m. sausio 13 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO 320 nėra nurodyta, kad ieškovė 2 067,45 Eur dengia skolą būtent pagal 2010 m. balandžio 15 d. ieškovės vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. KGV 233765. Be to, nors trečiasis asmuo nurodo, kad dalis skolos pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą buvo sumokėta šalių 2011 m. rugpjūčio 9 d. ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. susitarimais dėl tarpusavio skolų užskaitymo, šių susitarimų į bylą nepateikė.

36. Tuo tarpu nors kartu su apeliaciniu skundu pateiktame UAB „Baltic Agro“ ir KB „Blauzdžių agroservisas“ 2011 m. sausio 1 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto antroje eilutėje nurodyta 86 248,80 Lt suma, kurios pagrindas 2010-04-15 dokumentas, teisėjų kolegija pastebi, kad teismų praktikoje dėl tarpusavio atsiskaitymo aktų reikšmės nurodoma, jog tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o tik įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio. Šalis nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi pateikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus. Skolų suderinimo aktai nėra laikomi sandoriais, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, jokių savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria, todėl jų nebūtina pripažinti negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad jai nėra žinoma apie minėtą skolų suderinimo aktą. Ieškovė pažymi, kad jos buhalterė, pasirašydama minėtą aktą, veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, kadangi PVM sąskaita faktūra Nr. KGV 233765 net nebuvo įtraukta į ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus, ką patvirtino duodama parodymus ir ieškovės buhalterė V. S.. Ieškovė atkreipė teismo dėmesį ir į tai, kad ŽŪB „Panoterių ūkis“ tuo metu priklausė tam pačiam asmeniui O. K. R., kas iš esmės ir galėjo nulemti tokio skolų suderinimo akto pasirašymą. Be to, nagrinėjamo ginčo atveju būtų reikšmingos aplinkybės apie ieškovės ir atsakovės sudarytus skolų suderinimo aktus, o ne ieškovės ir trečiojo asmens, kadangi byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl ieškovės ir trečiojo asmens prievolių ir jų apimties.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad teismas neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių dėl įskaitymų (50 000 Lt + 4 731,48 Eur). Atsakovė nurodė, kad byloje yra pateikusi tarpusavio skolinių įsipareigojimų su ieškove apskaičiavimą, iš kurio matyti, kad nuo 2010-03-01 iki 2013-06-11 ieškovė buvo skolinga atsakovei ir už šį laikotarpį atsakovė skaičiavo palūkanas, t. y. 4 731,48 Eur (t. 1, b. l. 110-111), kurių teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino.

38. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismas nagrinėja bylą tik pareikštų reikalavimų ribose ir analizuoja bei vertina tik tas aplinkybes, kuriomis remiasi šalys. Tai yra, teismas gali nagrinėti tik tokį ginčą, kokį savo pasirinktiems atsakovams kelia ieškovas, ir pagal byloje surinktą medžiagą spręsti dėl ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2004 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2004). CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Taigi, šiuo atveju atsakovei byloje nepareiškus reikalavimo ieškovei, teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl šalių tarpusavio skolų įskaitymo ir tokiu pagrindu sumažinti atsakovės skolą ieškovei.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018).

40. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės ieškovei įteiktą pareiškimą apie atliktą įskaitymą, jos atsikirtimą sudarančių 2012 m. balandžio 5 d. bankinių pavedimų 50 000 Lt sumai pagrindu. Tik pranešus apie tai, kad prievolės šalis įskaitė prievolės šalių vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, įvyksta įskaitymas ir įskaitymo institutu pasinaudojusios prievolės šalies turėta prievolė (ar jos dalis) kitai šaliai pripažįstama pasibaigusia (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011). Taigi, net ir byloje nustačius, kas nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog atsakovė turėjo pagrindą įvykdyti prievolę trečiajam asmeniui už ieškovę ir tapo jos kreditore, atsakovė byloje neįrodė, kad jos prievolė ieškovei sumokėti skolą pasibaigė įskaitymu.

41. Trečiasis asmuo UAB „Baltic Agro“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė apeliantės juridinio asmens kodą ir buveinės adresą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė prašo teismo ištaisyti rašymo apsirikimą sprendime, teisingai nurodant apeliantės juridinio asmens kodą ir buveinės adresą.

42. CPK 276 straipsnio, reglamentuojančio rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymą, 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantės argumentais, kad 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytas aiškus rašymo apsirikimas, nurodant trečiojo asmens įmonės kodą ir buveinės adresą, sprendimo rezoliucinę dalį patikslina ir vietoje „Priteisti iš atsakovės UAB O.K. R. ir ko, įm. k. 211797040, trečiajam asmeniui UAB „Baltic Agro“, įm. k. 211797040, buveinė – Jonavos r., Šilų sen., Panoterių mstl., Tarakėlių g. 4, 996,73 (devynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 73 ct) bylinėjimosi išlaidas“, nurodo: „Priteisti iš atsakovės UAB O.K. R. ir ko, įm. k. 211797040, trečiajam asmeniui UAB „Baltic Agro“, įm. k. 111547089, buveinė – Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Perkūnkiemio g. 2, 996,73 (devynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 73 ct) bylinėjimosi išlaidas“.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir teisminę praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Atmetus apeliacinius skundus, ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Ieškovė atsiliepimuose į apeliacinius skundus suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jų dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo ieškovei priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje ir vietoje „Priteisti iš atsakovės UAB O.K. R. ir ko, įm. k. 211797040, trečiajam asmeniui UAB „Baltic Agro“, įm. k. 211797040, buveinė – Jonavos r., Šilų sen., Panoterių mstl., Tarakėlių g. 4, 996,73 (devynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 73 ct) bylinėjimosi išlaidas“, nurodyti: „Priteisti iš atsakovės UAB O.K. R. ir ko, įm. k. 211797040, trečiajam asmeniui UAB „Baltic Agro“, įm. k. 111547089, buveinė – Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Perkūnkiemio g. 2, 996,73 (devynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 73 ct) bylinėjimosi išlaidas“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.