Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

3. Kaltinamasis A. O. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę iš dalies pripažino ir parodė, kad dėl 2020 m. vasario 15 d. įvykio neturi paaiškinimų, viskas buvo surašyta. Kilo žodinis konfliktas su E. M.. Pradėjo agresyviai kalbėti ir sudavė smūgį jam. Antras įvykis atsitiko „Čili picos“ kavinėje, galėjo būti rugsėjo 5 d., po 5.00 val., Didžiojoje gatvėje. Kalbėjo su padavėju, prie jų atėjo nukentėjusysis V. B. ir pradėjo rėkti ant padavėjo, kur jo meniu. Suprato, kad V. B. labai ilgai laukė meniu, o jis ramiai stovėjo ir stebėjo juos. Nukentėjusysis toliau rėkė ant padavėjo, padavėjas paėmė meniu ir nuėjo, o jis toliau žiūrėjo į nukentėjusįjį. V. B. agresyviai paklausė „ko į jį žiūri“. Atsakė jam, kad „nori, tai ir žiūri“. Tuomet V. B. priėjęs prie jo pastūmė į petį. Pasak kaltinamojo, pagalvojo, kad jis trenks į veidą, todėl jam ir smogė į veidą. Pirmas įvykis atsitiko dėl alkoholio, o antras įvykis buvo kaip savigyna. Kalbėjo su tyrėja, ji pasakė, kad neturėjo atgal duoti nors ir pastūmė jį. Tačiau nukentėjusysis V. B. buvo agresyvus. Pirmu atveju susitaikė su nukentėjusiuoju E. M. ir atlygino jam 700 Eur. Antru atveju nesutinka su 1 000 Eur civiliniu ieškiniu, tai yra per daug, sutinka atlyginti mažesnę sumą. Nekalbėjo su nukentėjusiuoju, nes net nedavė jo kontaktinio telefono. Pripažįsta savo smūgį, nes tai buvo savigyna, V. B. priėjo ir agresyviai jį pastūmė. Tai turėtų matytis vaizdo įrašuose.

4. Nukentėjusysis E. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienos neatsimena, buvo klube „Metelica“. Išėjęs iš klubo pamatė, kad kitame šaligatvyje kažką grupė asmenų spardo, todėl pribėgo padėti. Vėliau išsirutuliojo konfliktas su kaltinamuoju. Buvo grupė žmonių, o jis (E. M.) stovėjo vienas. Kalbant su kitu žmogumi, kaltinamasis priėjo ir trenkė iš šono į veidą. Po smūgio nuskilo dantis. Vėliau kaltinamasis skambino ir tarėsi dėl žalos atlyginimo, žalą atlygino. Jam pretenzijų neturi.

5. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo 2020 m. rugsėjo 5 d., prieš 5.00 val. ar 4.30 val. išėjo su žmona ir kaimynais iš naktinio klubo „Pabo Latino“. Po klubo kaimynai pasiūlė nueiti kažkur pavalgyti. Užėjo į „Čili“ piceriją ir atsisėdo. Pasikvietė padavėją ir užsisakė, tačiau po 15-20 min. nesulaukė užsakymų. Praeidamas padavėjas pasakė, kad tuoj atneš užsakymus, tačiau dar po 15-20 min. niekas neatnešė užsakymo. Padavėjas kitus staliukas aptarnavo, o prie jų nepriėjo. Kaimynai pasiūlė nebelaukti ir eiti namo. Jis pasakė, kad reikia įspėti padavėją. Priėjęs prie baro laukė padavėjo, nes jis nebuvo salėje. Atėjus padavėjui pasakė, kad jie išeina. Tuo metu pasirodė kaltinamasis, su juo jis nieko nekalbėjo. Pasak nukentėjusiojo, gal buvo vienas kitas žodis, kad nesikištų. Kaltinamasis sakė, kad jis (V. B.) buvo piktas ir agresyvus, tačiau salėje grojo muzika, jis garsiai kalbėjo. Kalbėjimas garsiai nereiškia, kad jis buvo agresyvus. Su kaltinamuoju neturėjo jokios kalbos. Kai buvo smūgis kaltinamasis stovėjo už barmeno nugaros, po smūgio kaltinamasis stovėjo šone. Po smūgio klausė kaltinamojo, ką jis čia daro. Kaltinamajam jis nieko nesakė, nes pradžioje jis ramiai stovėjo prie barmeno. Nukentėjusiojo teigimu, kaltinamojo smūgis iš viso buvo netikėtas. Paprašė barmeno, kad iškviestų policiją ir pasakė kaltinamajam, kad palauktų, atvažiuos policiją ir viską išsiaiškins. Tada priėjęs prie jų staliuko pasakė, kad kviestų policiją, viską jiems papasakojo. Kaltinamajam pradėjus eiti link išėjimo, prašė jo laukti. Išėjus į lauką sulaukė apsaugos ekipažų, kurie klausė, kur vyksta muštynės. Pasakė apsaugos ekipažui, kad jam (V. B.) buvo trenkta į veidą. Vaikinas stovėjo kitoje gatvės pusėje, o vėliau praėjo eiti žemyn. Nekalbėjo su kaltinamuoju. Prisimena, kad kaltinamojo tikrai nestūmė. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus iš „Čili pica“ kavinės (1.22 val. kaltinamasis stovi ir kalba su pažįstamu, barmenas stovi toliau), nukentėjusysis V. B. parodė, jog priėjo, apsikeitė keletu žodžių. Barmenas kažką pasakė. Turbūt kaltinamasis kažką pasakė jam, todėl jį pastūmė. Kaltinamasis sudavė dešine ranka į kairę veido pusę, po smūgio trūko apatinė lūpa. 1 000 Eur civilinis ieškinys susideda iš neturtinės žalos. Gydymo ir vaistų nereikėjo, po 5 dienų sugijo. Jie tiesiog užėjo ramiai į kavinę pavalgyti, su niekuo nekonfliktavo. Tuomet priėjęs kažkoks vaikinas trenkia. Pasak nukentėjusiojo, jam buvo stresas, patyrė psichologinę traumą, turi problemų su kraujo spaudimu.

6. Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2020 m. vasario 15 d., apie 7.25 val. Bendrajame pagalbos centre gautas E. M. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Vokiečių g. 2, prieš 1 val. prie klubo „Metelica“ jis buvo sumuštas nepažįstamų asmenų, reikalinga greitoji medicinos pagalba dėl išmušto danties (1 t., b. l. 19).

7. 2020 m. vasario 15 d. E. M. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2020 m. vasario 15 d. apie 6.00 val. Vilniuje, Vokiečių g. 2, prie naktinio klubo „Metelica“ įėjimo, nepažįstamas vaikinas vieną kartą trenkė į veidą ir taip sukėlė fizinį skausmą, buvo išmuštas vienas laikinas dantis ir nuskeltas dar vienas dantis. Žalgirio klinikoje buvo diagnozuotas veido patinimas paakio srityje dešinėje, intraoraliai 12 danties vainiko komplikuotas lūžimas (1 t., b. l. 20-21).

8. Iš 2020 m. vasario 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. M. savanoriškai pateikė medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopiją (1 t., b. l. 46-47).

9. Iš 2020 m. vasario 15 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijos matyti, kad pacientas E. M. atvyko dėl veido traumos, kurią patyrė, kai buvo sumuštas nepažįstamų asmenų apie 6.00 val. Apžiūros metu nustatyta, jog veidas asimetriškas dėl patinimo paakio srityje dešinėje, išsižiojimas laisvas, neskausmingas. Intraoraliai 12 danties vainiko komplikuotas lūžis (1 t., b. l. 49).

10. Iš 2020 m. kovo 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. M. nurodė, jog nuotraukoje Nr. 2 (A. O.) atpažįsta ir yra tikras, kad tai asmuo, kuris 2020 m. vasario 15 d. apie 6.00 val. adresu Vokiečių g. 2, prie klubo „Metelica“ sudavė kaire ranka jam į veido-akies sritį. Asmenį atpažįsta iš veido bruožų (1 t., b. l. 60-67).

11. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 536/2020 (01) matyti, kad remiantis E. M., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jam nustatyta dešinio akies vokų poodinė kraujosruva, 12 danties vainiko lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai vienmomentiškai, 3-5 d. laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. sausio 15 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Paprastai poodinės kraujosruvos sugyja be pasekmių, dantų struktūros pažeidimai natūraliai neatsistato, tačiau pritaikius atitinkamą odontologinį gydymą, jų trūkumai tampa nepastebimi bei funkcija atsistato (1 t., b. l. 70-71).

12. Iš 2020 m. kovo 20 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl žalos atlyginimo matyti, kad prašoma priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 16,79 Eur žalą dėl nukentėjusiojo E. M. gydymo, kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų ir prašoma priteisti 5 procentus nuo metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 79-81).

13. Iš 2020 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas iš vaizdo kamerų Nr. 16 (Rūdininkų-Rotušės g. sankryža) ir Nr. 18 (Vokiečių-Rotušės g. sankryža). Vaizdo įrašai laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 15 d. 6.40 iki 6.42 val. Iš vaizdo kameros Nr. 16 matoma, kaip adresu Vilnius, Vokiečių g. 2., prie klubo „Metelica“ stovi 6 asmenų kompanija ir kažką tarpusavyje kalbasi. 6.40 val. vyras pažymėtas Nr. 1 kaire ranka vieną kartą suduoda vyrui Nr. 2 į veido sritį ir pasišalina link Rūdininkų g. Peržiūrėjus vaizdo įrašą Nr. 18 matomas analogiškas vaizdas tik kitu filmavimo kampu (1 t., b. l. 105-109).

14. Iš 2020 m. birželio 11 d. mokėjimo pavedimo kopijos matyti, kad Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginta 16,79 Eur žala už E. M. gydymą (1 t., b. l. 113).

15. Iš 2020 m. birželio 11 d. E. M. ir A. O. pranešimo matyti, kad jie susitaikė, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, žalą atlygino, jam pretenzijų neturi ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius (1 t., b. l. 138-139).

16. Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 20.52 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas V. B. pareiškimas apie nusikalstamą veiką, jog 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 5.20 val. picerijoje „Čili pica“, adresu Vilnius, Didžioji g. 5, nepažįstamas vaikinas trenkė į veidą, kai kalbėjo su padavėju ir išbėgo pro lauko duris. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sužalojimo, prideda vaikino, kuris trenkė į veidą, nuotrauką (1 t., b. l. 154-155).

17. Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 6.26 val. Bendrajame pagalbos centre gautas V. B. pranešimas apie tai, kad prieš 30 min., adresu Vilnius, Didžioji g. 5, jį sumušė nepažįstamas vyras, kuris pasišalino. Greitosios medicinos atsisakė (1 t., b. l. 156-157).

18. 2020 m. spalio 6 d. V. B. civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl 2020 m. rugsėjo 5 d. „Čili“ picerijoje nepažįstamo vaikino smūgio dešinės rankos kumščiu į veidą ir iš vidaus pramuštos vidinės lūpos, patyrė fizinę ir moralinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur (1 t., b. l. 180-190).

19. 2020 m. rugsėjo 15-16 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, pateiktas iš „Čili pica“. Vaizdo įraše „C07_ch9_20200905-04v.48mi.-46s-06v23min.29s“, kurio trukmė 1.57.18 val. matoma filmuojama salė, kasos aparatas, už kurio matomas baras, tiesiai matomos kėdės su staliukais. Apie 52.40 min. pro barą praeina vyriškos lyties asmuo, apsirengęs juodos spalvos striuke, raudonos spalvos megztiniu, mėlynos spalvos džinsais, avintis juodos spalvos batus (vyras Nr. 1). Apie 1.15 val. vyras Nr. 1 prieina prie barmeno, pasako jam kažką ir užeina už vaizdo įrašo ribų, apie 1.30.09 val. prie kasos prieina vyriškos lyties asmuo, tamsių plaukų, dėvintis juodai-baltos spalvos megztinį, juodos spalvos kelnes, avi juodos spalvos batus (vyras Nr. 2) ir prieina prie kasos aparato, prie jo ateina padavėjas su kuriuo kalbasi. Apie 1.31.20 val. prie baro prieina vyras Nr. 1, kažką pasako padavėjui ir rodo ranka į dešinę pusę. Už padavėjo stovi vyras Nr. 2. Vyras Nr. 1 prieina prie vyriškio Nr. 2, gestikuliuoja rankomis ir sako kažką vyrui Nr. 2. Pokalbio metu vyras Nr. 1 su kaire ranka pastumia vyrą Nr. 2, kuris po pastūmimo dešine ranka trenkė vyrui Nr. 1 į veido sritį. Po smūgio vyras Nr. 1 atsitraukia prie staliuko, vyras Nr. 2 priėjęs prie vyro Nr. 1, rankomis suduoda 5 smūgius. Po to prie vyro Nr. 2 prieina kitas vyras, dėvintis žalios spalvos megztinį, mėlynas kelnes, avi šviesios spalvos batus (vyras Nr. 3) ir laiko vyrą Nr. 2, kuris maskatuoja rankomis. Po kelių sekundžių priėjus vyrui Nr. 1, vyras Nr. 2 ranka bando trenkti, tačiau jį sulaiko vyriškis Nr. 3 (2 t., b. l. 5-7).

20. Iš 2020 m. spalio 30 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimo dėl civilinio ieškinio atsisakymo matyti, kad A. O. atlygino padarytą 16,79 Eur PSDF padarytą turtinę žalą, dėl to Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 88-89).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį E. M.

21. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

22. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. O. kaltė, padarius jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

23. Kaltinamasis A. O. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. vasario 15 d. kilo žodinis konfliktas su E. M.. Pasak kaltinamojo, pradėjo agresyviai kalbėti, todėl ir sudavė smūgį jam.

24. Tokie lakoniški kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes ir atitinka kitą rašytinę bylos medžiagą.

25. Antai nukentėjusysis E. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai dienos neatsimena, bet buvo klube „Metelica“. Išėjęs iš klubo pamatė, kad grupė asmenų kažką spardo, todėl pribėgo padėti. Vėliau išsirutuliojo konfliktas su kaltinamuoju. Kalbant su kitu žmogumi, kaltinamasis priėjo ir trenkė iš šono į veidą, po smūgio nuskilo dantis. Iš esmės tokios aplinkybės, jog nepažįstamas vaikinas vieną kartą trenkė į veidą, išmušė dantį ir vieną dantį nuskėlė, užfiksuotos ir jo paties 2020 m. vasario 15 d. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 20-21). Tuo tarpu iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog išties, 2020 m. vasario 15 d., apie 7.25 val. Bendrajame pagalbos centre gautas E. M. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Vokiečių g. 2, prieš 1 val. prie klubo „Metelica“ jis buvo sumuštas nepažįstamų asmenų, reikalinga greitoji medicinos pagalba dėl išmušto danties (1 t., b. l. 19). Pirmiau minėtus duomenis detalizuoja ir 2020 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, jog apžiūrint vaizdo įrašus iš vaizdo kamerų Nr. 16 (Rūdininkų-Rotušės g. sankryža) ir Nr. 18 (Vokiečių-Rotušės g. sankryža), laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 15 d. 6.40 iki 6.42 val. matoma, kaip prie klubo „Metelica“ stovi 6 asmenų kompanija ir kažką tarpusavyje kalbasi, 6.40 val. vyras pažymėtas Nr. 1 kaire ranka vieną kartą suduoda vyrui Nr. 2 į veido sritį ir pasišalina link Rūdininkų g. (1 t., b. l. 105-109). Sprendžiant dėl padarinių ir priežastinio ryšio tarp kilusių padarinių ir kaltinamojo veikos, greta pirmiau paminėtais parodymais nustatytų faktinių aplinkybių, svarbūs ir kiti įrodymai. Antai iš pirmiau minėtų paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad po smūgio paskambino broliui, kuris jį nuvežė į Žalgirio kliniką, kur jam buvo diagnozuotas veido patinimas paakio srityje dešinėje, intraoraliai 12 danties vainiko komplikuotas lūžimas. Jam buvo išmuštas vienas laikinas dantis ir nuskeltas dar vienas priekinis dantis (1 t., b. l. 42-45, 52-54). Tai užfiksuota ir 2020 m. vasario 15 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijoje (1 t., b. l. 49).

26. Tuo tarpu specialisto išvada Nr. G 536/2020 (01) patvirtina tiek nukentėjusiajam kilusius padarinius, tiek leidžia spręsti, kad tarp kaltinamojo A. O. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi išvadoje nustatyta, jog E. M. nustatyti dešinio akies vokų poodinė kraujosruva, 12 danties vainiko lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai vienmomentiškai, 3-5 d. laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. sausio 15 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Paprastai poodinės kraujosruvos sugyja be pasekmių, dantų struktūros pažeidimai natūraliai neatsistato, tačiau pritaikius atitinkamą odontologinį gydymą, jų trūkumai tampa nepastebimi bei funkcija atsistato (1 t., b. l. 70-71).

27. Šie įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja ir sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad prieš nukentėjusįjį E. M. smurtavo būtent A. O., kuris nukentėjusiajam į veidą sudavė vieną smūgį ir kurį nukentėjusysis atpažino iš pateiktų fotonuotraukų (1 t., b. l. 60-67).

28. Sugretinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad A. O. 2020 m. vasario 15 d. prieš nukentėjusįjį E. M. panaudojęs fizinį smurtą, t. y. tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavus į dešinės pusės veido sritį, padarė nukentėjusiajam dešinio akies vokų poodinę kraujosruvą, 12 danties vainiko lūžį, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 536/2020 (01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi kaltinamojo A. O. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

29. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

30. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. O. kaltė, padarius ir jam inkriminuojamą BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta, tuo tarpu jo versija dėl būtinosios ginties atmestina. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

31. Kaltinamasis A. O. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad įvykis galėjo būti rugsėjo 5 d., po 5.00 val., „Čili picos“ kavinėje, Didžiojoje gatvėje. Kalbant su padavėju, prie jų atėjo nukentėjusysis V. B. ir pradėjo rėkti ant padavėjo, kur jo meniu. Suprato, kad V. B. labai ilgai laukė meniu, o jis ramiai stovėjo ir stebėjo juos. Nukentėjusysis toliau rėkė ant padavėjo, padavėjas paėmęs meniu nuėjo, o jis toliau žiūrėjo į nukentėjusįjį. V. B. agresyviai paklausus „ko į jį žiūri“, atsakė, kad „nori, tai ir žiūri“. Tuomet V. B. priėjęs prie jo pastūmė į petį. Pasak kaltinamojo, pagalvojo, kad jis trenks į veidą, todėl jam ir smogė į veidą. Pripažįsta savo smūgį, nes tai buvo savigyna, V. B. priėjo ir agresyviai jį pastūmė.

32. Kaltinamasis A. O. neneigė, jog sudavė V. B. smūgį į lūpas, tačiau tvirtino sudavęs neva gindamasis nuo nukentėjusiojo ir manydamas, kad nukentėjusysis trenks jam į veidą. Vis tik tokiais kaltinamojo parodymais teismas remiasi tik iš dalies, t. y. tik ta jų dalimi, kurioje kaltinamasis pripažino sudavęs smūgį ir kuri atitinka kitų įrodymų turinį, o teiginius dėl būtinosios ginties atmeta.

33. Kaip jau minėta, kaltinamasis neneigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam į veido sritį. Nukentėjusysis V. B. apklausiamas teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. buvo su žmona ir kaimynais kavinėje „Čili pica“. Kurį laiką nesulaukus užsakymo, nuėjo prie baro įspėti padavėją ir pasakė jam, kad išeina. Tuo metu pasirodė kaltinamasis, su kuriuo jis nieko nekalbėjo. Gal buvo vienas kitas žodis, kad nesikištų, bet su juo neturėjo jokios kalbos. Kai buvo smūgis kaltinamasis stovėjo už barmeno nugaros, o po smūgio kaltinamasis stovėjo šone. Po smūgio klausė kaltinamojo, ką jis čia daro. Kaltinamajam jis nieko nesakė, nes pradžioje jis ramiai stovėjo prie barmeno. Nukentėjusiojo teigimu, kaltinamojo smūgis buvo netikėtas, jis sudavė dešine ranka į kairę veido pusę, po smūgio trūko apatinė lūpa. Anot nukentėjusiojo, prisimena, kad kaltinamojo jis tikrai nestūmė. Teismo vertinimu, tokie nukentėjusiojo parodymai esminėse detalėse dėl įvykių iki smūgio sudavimo nebuvo nuoseklūs ir neatitinka kitų įrodymų turinio, vis tik jis patvirtino, kad kaltinamasis sudavė jam smūgį į veidą. Tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Antai aplinkybės, jog 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 5.20 val. picerijoje „Čili pica“, adresu Vilnius, Didžioji g. 5, nepažįstamas vaikinas trenkė į veidą, užfiksuotos ir V. B. pranešime apie nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 154-155). Tuo tarpu iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog išties, 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 6.26 val. Bendrajame pagalbos centre gautas V. B. pranešimas apie tai, kad prieš 30 min., adresu Vilnius, Didžioji g. 5, jį sumušė nepažįstamas vyras, kuris pasišalino (1 t., b. l. 156-157). Pirmiau minėtus nukentėjusiojo parodymus, o kartu ir kaltinamojo kaltę patvirtina bei detalizuoja 2020 m. rugsėjo 15-16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Štai apžiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kaip vienas vyriškis (V. B.) kaire ranka pastumia kitą vyrą (A. O.), kuris po pastūmimo dešine ranka trenkė vyrui į veido sritį (2 t., b. l. 5-7). Šie įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.

34. Būtinasis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra viešoji vieta. Nagrinėjamus atveju teismui nekyla abejonių, kad A. O. prieš nukentėjusįjį smurtavo viešoje vietoje, kadangi tiek pirmiau paminėtų tiek nukentėjusiojo, tiek ir kaltinamojo parodymais nustatyta, jog įvykis kilo 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 5.00 val., viešoje vietoje, kavinėje „Čili pica“, adresu Vilniuje, Didžioji g. 5. Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais teismas konstatuoja, kad viešoje vietoje kaltinamojo padarytu tyčiniu smurtiniu veiksmu nukentėjusiajam buvo praskelta apatinę lūpa, o pats sužalojimo pobūdis, jog po suduoto smūgio V. B. atsitraukė, leidžia spręsti, kad nukentėjusiajam kartu buvo sukeltas ir fizinis skausmas.

35. Teismas taip pat pažymi, kad vien viešos vietos ir smurtinių kaltinamojo A. O. veiksmų nepakanka jo veikai kvalifikuoti kaip nusikaltimui, numatytam BK 284 straipsnyje. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ir padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad dėl kaltinamojo A. O. viešoje vietoje panaudoto smurtinio veiksmo prieš nukentėjusįjį kilo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-250-942/2016 ir kt.). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Nagrinėjamu atveju A. O. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje (picerijoje), be aiškios motyvacijos, greičiausiai nulemta kaltinamojo neblaivumo (V. B. kalbant su padavėju) ir neproporcingai įvertinus nukentėjusiojo veiksmus, naudojant smurtinį veiksmą (suduodant smūgį į veidą), nuo kurių sužalojimą patyrė nukentėjusysis V. B., nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims (padavėjui, klientams), nukentėjusysis po smūgio užgriuvo ant kitų asmenų, dėl to buvo kviečiama policija ir pan. Visa tai rodo, kad kaltinamojo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiuo atveju nukentėjusiojo patirtas fizinis skausmas atskirai nekvalifikuojamas, nes tokius padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo norma. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis A. O. savo veika sukėlė BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytus padarinius.

36. Kartu teismas pažymi, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė, t. y. padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad viešoje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlūs, nepriimtini, numato, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, ir nori ją pažeisti arba yra abejingas galimiems padariniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-696/2015). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai konfliktui spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013 ir kt.). Šioje byloje įvertinus tai, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra materiali, būtina nustatyti, kad kaltinamasis A. O. kavinėje smurtaudamas prieš nukentėjusįjį V. B. suvokė, jog viešoje vietoje daro veiksmus, kurie yra įžūlūs, nepriimtini, numatė, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ar rimtis, ir to norėjo, arba, nors to ir nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Bylos aplinkybės patvirtina, kad A. O., veikdamas viešoje vietoje, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

37. Teismas atmeta kaltinamojo A. O. teiginius apie tai, jog jis suduodamas smūgį nukentėjusiajam veikė būtinosios ginties sąlygomis. Pažymėtina, jog būtinoji gintis laikoma aplinkybe, šalinančia baudžiamąją atsakomybę. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinė nutartis Nr. 2K-141/2015). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012). Nagrinėjamu atveju, teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog išties pirmasis pastūmė į petį kaltinamajam būtent V. B., kurio nusiteikimas ir veido išraiška akivaizdžiai buvo agresyvūs. Vis tik tiesiog stumtelėjęs kaltinamąjį nukentėjusysis V. B. jokių kitų aktyvių nesiėmė ir nesudarė pagrindo manyti, jog jų imsis. Tuo tarpu kaltinamasis A. O. tuoj pat aktyviais puolamaisiais veiksmais ėmėsi smurtauti prieš nukentėjusįjį, sudavė pastarajam į veidą. Taigi iš vaizdo įrašo (2 t., b. l. 5-7) matyti, kad objektyviai pavojingo kėsinimosi nebuvo, atitinkamai nebuvo kilusi būtinosios ginties situacija. Nukentėjusiojo veiksmai (stumtelėjimas) gali būti pripažinti provokuojančiais, tačiau pavojingu kėsinimusi nelaikytini. Apibendrinant konstatuotina, kad esant pirmiau aptartoms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys).

38. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad remiantis pirmiau aptartais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. O. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

IV. Dėl skirtinos bausmės

39. Teismas, skirdamas bausmę A. O., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis.

40. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, tuo tarpu BK 284 straipsnyje taip pat numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

41. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam A. O., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytos tyčinės baigtos nusikalstamos veikos, iš kurių viena susijusi su žmogaus sveikatos sutrikdymu, juo sukeltos pasekmės – kito žmogaus nežymus sveikatos sutrikdymas, žala atlyginta, antroji veika susijusi su viešąją tvarka, žmogaus sveikata. Pažymėtina, kad šiuo atveju nusikaltimai nebuvo iš anksto planuoti, smurtas abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudotas spontaniškai ir nebuvo išskirtinai intensyvus, tiek E. M., tiek V. B. suduotas vienas smūgis kumščiu.

42. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. O. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis A. O. iki šių nusikalstamų veikų padarymo neteistas, vis tik vienoje byloje procesas buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau ši įstatymo lengvata nepakeitė kaltinamojo elgesio ir jis vėl nusikalto (2 t., b. l. 54-55). Be to, teismas įvertina ir A. O. asmenybę – yra jauno amžiaus, nevedęs, bylos duomenimis dirbantis (2 t., b. l. 56), tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu yra bedarbis, veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 46-53). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre, valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismas nustato A. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos nustatytina kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikai įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (nukentėjusysis, būdamas neblaivus ir nusiteikęs agresyviai, išsakė priekaištus kaltinamojo draugui kavinės darbuotojui, be to, pastūmė kaltinamąjį) (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat nustatytina ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

43. Teismo vertinimu, A. O. nėra linkęs nusikalsti, priešingas teisei elgesys daugiau atsitiktinio pobūdžio, tačiau panašaus elgesio pasikartojimas rodo augant asmenybės pavojingumą. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tiek pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 284 straipsnį, A. O. paskyrus ne švelniausią bausmės rūšį, bet ir ne griežčiausią, t. y. laisvės apribojimo bausmę, šių bausmių dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Kartu taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 4 punkte numatyti įpareigojimas ir draudimas. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis prašė skirti kaltinamajam įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., kadangi abi veikos padarytos po apsilankymų klubuose. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal naują BK 48 straipsnio 3 dalies redakciją (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), skiriant nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonės paskiriama intensyvi priežiūra, yra laikytina pakankamai griežta bei nagrinėjamu atveju neproporcinga priemone. Teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju ši priemonė nėra būtina ir neskirtina, o pagal A. O. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės su paskirtais įpareigojimu bei draudimu ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

44. Atsižvelgiant į tai, kad A. O. dėl nusikalstamos veikos prieš E. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius kaltinamajam ir nukentėjusiajam ir per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir A. O. skirtina galutinė subendrinta bausmė.

45. Kaltinamajam A. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 34-35) – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – naikintina.

V. Dėl pareikštų civilinių ieškinių

46. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

47. Šioje byloje nustačius, kad kaltinamasis A. O. atsakingas už nukentėjusiųjų patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo gydymu. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 16,79 Eur, kurie sumokėti už nukentėjusiojo gydymą iš PSDF, atlyginimo bei prašoma priteisti 5 procentus nuo metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 79-81). Šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis šią žalą atlygino, Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė atsisakymą nuo civilinio ieškinio (2 t., b. l. 88-89). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priimtinas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio.

48. Taip pat šioje byloje nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos padarymo. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. B. nurodė, jog 1 000 Eur civilinis ieškinys susideda iš neturtinės žalos, gydymo ir vaistų nereikėjo, po 5 dienų sugijo. Jie tiesiog užėjo ramiai į kavinę pavalgyti, su niekuo nekonfliktavo, tuomet priėjęs kažkoks vaikinas trenkia. Pasak nukentėjusiojo, jam buvo stresas, patyrė psichologinę traumą, turi problemų su kraujo spaudimu.

49. Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

50. Nagrinėjamu atveju, nustatant nukentėjusiajam V. B. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, jam buvo prakirsta lūpa, kadangi jam, remiantis teisme ištirtais įrodymais, buvo vieną kartą kumščiu į lūpas. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl traumos nukentėjusysis nesikreipė į gydytoją, pasak jo, gijimas truko apie penkias dienas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama viešoje vietoje, picerijoje, matant kitiems asmenims, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad išties V. B. patyrė nepatogumų. Vis tik, teismo vertinimu, šis sužalojimas nesukėlė nukentėjusiajam išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kai asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nenurodė jokių specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė byla Nr. 2K-68/2014) nurodoma, kad neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšminga aplinkybė – nukentėjusiojo nedarbingumo laikas, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Be kita ko, pažymėtina, jog baigiamųjų kalbų metu kaltinamasis gailėjosi dėl suduoto smūgio, veika padaryta staiga susiformavusiam pykčio protrūkiui kartu ir dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, kuris šiuo atveju svarbus sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio ir teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis pats pirmasis pastūmė kaltinamąjį. Teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei jo galimybes atlyginti turtinę žalą. A. O. yra jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu nedirba, tačiau paties teigimu ketina įsidarbinti.

51. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam V. B. nustatytinas 150 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose pagal BK 284 straipsnį, tai yra, priteisiamos neturtinės žalos sumos paprastai svyruoja apytiksliai nuo 145 Eur iki 1 500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008, 2K-648/2015).

52. Teismo manymu, būtent 150 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

53. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančią CD skaitmeninę laikmeną (prisegtą prie bylos viršelio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. O. (A. O.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam; uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. (V. B.) 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priimti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančią CD skaitmeninę laikmeną (prisegtą prie elektroninio bylos priedo viršelio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu ji paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.