- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-351-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04938-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- A. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-189-251/2020 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei E. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. K. prašė pakeisti 2017-02-24 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-278-641/2017 iš atsakovės E. S. priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir mokėjimo tvarką bei priteisti iš atsakovės E. S. išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K. 220 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės E. S. visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad po teismo nutarties priėmimo šalių sūnui be jau diagnozuoto vaikystės autizmo buvo diagnozuota dar viena sunki liga – Diušeno raumenų distrofija, vangioji paraplegija.
Ieškovas ir jo atstovė advokatė K. P. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė tenkinti ieškinį visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad sūnaus būklė blogėja, kadangi 2017 metais vaikui buvo nustatytos keturios ligos, o 2018 metais jau šešios ligos. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad sūnaus būklė pablogėjusi, jam reikalingi papildomi tyrimai, taigi ieškovas patiria papildomai išlaidas vaiko priežiūrai. Tarp šalių patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta tvarka, pagal kurią papildomas išlaidas (gydymui, sveikatos atstatymui, reabilitacijai, papildomam lavinimui, kelionėms į gydymo įstaigas, esančias kituose miestuose, auklei) pagrindžiančius dokumentus ieškovas pateikia atsakovei ir ji jas atlygina, yra sunkiai įgyvendinama, nes norėdamas gauti išlaidų atlyginimą iš atsakovės ieškovas turi pirma jas patirti, o tam reikalingi pinigai, kurių ieškovas neturi.
Atsiliepimas
Atsakovė E. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2017-02-24 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalių nepilnamečio sūnaus A. K. išlaikymui atsakovė E. S. moka po 120 Eur kas mėnesį bei dengia 1/2 dalį papildomų sūnaus sveikatos priežiūros išlaidų, jeigu nepakanka teikiamo išlaikymo ir valstybės skiriamų lėšų. Kadangi ieškovas nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, atsakovė pagrįstai mano, kad ieškovas jokių išlaidų, susijusių su sūnaus gydymu dėl paskutiniųjų nustatytų ligų, nepatiria. Ieškovas nurodo, kad sūnaus A. K. poreikiai padidėjo jam diagnozavus šias ligas – Diušeno raumenų distrofiją ir vangiąją paraplegiją. Ieškovas nepateikė nei teismui, nei atsakovei jokių dokumentų ar kitokių duomenų apie šios ligos pobūdį, sunkumą, gydymą (medikamentus ar terapijas), todėl atsakovė kritiškai vertina ieškovo nurodytą aplinkybę apie tai, kad dėl papildomai diagnozuotų ligų jis patiria papildomas išlaidas. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovo argumentais apie tai, kad jos turtinė padėtis yra gera ir žymiai geresnė negu ieškovo. Atsakovei priklauso tik 51/100 dalis buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Jokio kito nekilnojamojo turto atsakovė neturi.
Be to, (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra, t. y. atsakovė turi dar vieną išlaikytinį, šiuo metu ji nedirba, negauna visiškai jokių pajamų, nes augina dukterį. Taigi, ji yra visiškai išlaikoma gyvenimo draugo, kuris iš savo uždirbtų pajamų išlaiko tiek atsakovę su dukterimi E., tiek dukterį M. K., tiek sūnų A. K. Teigti, kad atsakovės pajamos yra žymiai didesnės, stabilios, nėra jokio pagrindo.
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad vienas augina neįgalų sūnų ir, kiek turi galimybių, tiek skiria papildomai mankštoms, kitiems poreikiams, sveikatinimui. Sūnui priklauso apsilankymas sanatorijose 2 kartus per metus, bet važiuoja vieną kartą, nes dėl darbo ir finansų stokos neturi galimybių. Sūnui dėl jo sveikatos būklės reikalingi apsilankymai sanatorijoje, atskiras kambarys, papildomas maitinimas. Atsakovė papildomai sūnaus gydymui išlaikymo neteikia, su sūnumi beveik nebendrauja.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė V. B. teismo posėdyje atsiliepimą į ieškinį palaikė, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas. Be atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, paaiškino, kad atsakovė mano, jog vaiko poreikiai nėra itin padidėję ir, jeigu ieškovas laikytųsi taikos sutartyje nustatytos tvarkos, atsakovė prisidėtų prie sūnaus išlaikymo.
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas A. B. teismo posėdžio metu palaikė institucijos išvadą. Nurodė, kad šiuo metu priteistas išlaikymo dydis yra pagrįstai prašomas padidinti, prašo ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pirmosios instancijos teismas nusprendė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-278-641/2017 patvirtintos taikos sutarties (duomenys neskelbtini) punktą padidinant atsakovės ir ieškovo sūnaus A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydį nuo 120,00 Eur iki 220,00 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir priteisti ieškovui A. K. iš atsakovės E. S. 350,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas šiais esminiais motyvais:
Iš byloje surinktų ir pateiktų įrodymų, medicininių išrašų apie A. K., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos būklę, teismas sprendė, kad ji yra pablogėjusi. Ieškovė yra nusišalinusi nuo rūpinimosi sūnaus sveikata ir kitais poreikiais, perveda tik taikos sutartimi numatytą 120,00 Eur išlaikymą, su sūnumi nebendrauja, matėsi prieš kelis metus 4 dienas, taigi nesilaiko 2017 m. vasario 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-278-641/2017 patvirtintos šalių taikos sutarties, kuria buvo nustatyta atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų parėmusi sūnų finansiškai, skyrusi lėšų jo gydymui, reabilitacijai. Teismas konstatavo, kad neįgaliu sūnumi visą laiką rūpinasi ieškovas.
Teismas sutiko su ieškovo atstovės pozicija, kad taikos sutartyje nustatyta tvarka dėl papildomų sūnaus sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo, kai atsakovė padengia pusę ieškovo patiriamų šalių papildomų sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaidų (gydymo, sveikatos atstatymo, reabilitacinių, papildomo lavinimo išlaidų, kelionės išlaidų į gydymo įstaigas, esančias kituose miestuose, o taip pat išlaidų auklei ir kitų išlaidų), jei nepakanka teikiamo išlaikymo ir šalpos pensijos bei priežiūros pagalbos išlaidų tikslinės kompensacijos, kurią moka Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius; ir ieškovas pateikia tai pagrindžiančius dokumentus atsakovei, yra sudėtinga. Tam reikia pirma turėti lėšų, todėl teismas sprendė, kad yra tikslinga nustatyti pastovią sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė E. S. prašo panaikinti 2020 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. K. ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2018–2019 metų medicininių duomenų matyti, kad A. K. papildomai buvo diagnozuota Diušeno raumenų distrofija ir vangioji paraplegija, tačiau ieškovas nepateikė nei teismui, nei atsakovei jokių dokumentų ar kitokių duomenų apie šios ligos pobūdį, sunkumą, gydymą (medikamentus ar terapijas), papildomai patiriamas finansines išlaidas ir laiko sąnaudas vaiko priežiūrai, nepateikti duomenys apie tai, kad po šių ligų diagnozavimo ieškovui su sūnumi reikėtų leisti ilgesnį laiką gydymo įstaigose, t. y. nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas patiria papildomas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, iš kokių duomenų pirmosios instancijos teismo sprendime buvo daroma išvada apie padidėjusius vaiko poreikius.
Civilinėje byloje yra nustatyti visiškai priešingi duomenys, t. y. medikamentinis sūnaus A. gydymas yra visiškai kompensuojamas iš Teritorinės ligonių kasos biudžeto, masažus jam skiria gydytojai, apie tai, kad juos apmokėtų ieškovas, duomenų nėra, buvo pateikti tik 2019 m. rugpjūčio mėnesio UAB „Manualinės medicinos klinika“ čekiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad poreikiai A. K. sveikatos priežiūrai yra išaugę.
Be to, šalys susitarė ir taikos sutartyje įtvirtino papildomų vaiko poreikių atsiradimo galimybę ir nustatė papildomų išlaidų tvarką, išdėstė jų išsamų sąrašą, tačiau nuo 2017-02-24, kada buvo priimta Šiaulių apylinkės teismo nutartis, ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovę šiuo klausimu ir niekada nepranešė, kad turi papildomų išlaidų, ir tai kelia abejonių dėl padidėjusių vaiko poreikių.
Ieškovas ieškiniui pagrįsti pateikė tik 2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesio čekius, matyti, kad ieškovas neišleidžia 240 Eur vaiko poreikiams tenkinti (įvertinus tai, kad abu tėvai – tiek ieškovas, tiek atsakovė, turi skirti vaiko išlaikymui lygiomis dalimis). Be to, matyti ir abejonių jo išlaidų pagrįstumu keliančių mokėjimų, nes iš pateiktų čekių matyti, jog ieškovas lankosi parduotuvėse po kelis kartus per dieną, per dieną maistui išleidžia 30–50 Eur, tą pačią dieną perka tuos pačius maisto produktus po keletą kartų, nors vaikas gauna maitinimą ugdymo įstaigoje. Į bylą taip pat pateikti kvitai dėl prekių, nesusijusių su sūnaus išlaikymu, pirkimu (pvz. (duomenys neskelbtini) pirktas šunų maistas). Dėl šių aplinkybių atsakovė mano, kad ieškovas pateikė ne savo sūnaus išlaikymui išleistų lėšų kvitus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime teisingai pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra, t. y. atsakovė turi dar vieną išlaikytinį asmenį, šiuo metu ji nedirba, negauna visiškai jokių pajamų, nes augina dukterį, ji yra visiškai išlaikoma gyvenimo draugo, kuris iš savo vieno uždirbtų pajamų išlaiko tiek atsakovę su dukterimi E., tiek dukterį M. K., tiek sūnų A. K., tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantė laukiasi kūdikio, kuris turėtų gimti (duomenys neskelbtini) ir kad jos išlaikytinių asmenų skaičius išaugs, o jos galimybė dirbti ir gauti pajamas nusikels dar neapibrėžtam laikui, kol vaikai galės lankyti ugdymo įstaigas.
Dėl ieškovo turtinės padėties pabrėžtina, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo (2018-01-01) jo darbo užmokestis padidėjo, ieškovas teigia girdėjęs, kad nuo 2020-01-01 bus mokami didesni vaiko pinigai (ne 70 Eur, o 100 Eur), po 2017-02-24 Šiaulių apylinkės teismo nutarties priėmimo ieškovas įsigijo nekilnojamojo turto, t. y. jau žinodamas, kokio dydžio išlaikymą sūnui mokės atsakovė ir įvertinęs savo galimybes dengti paskolą už būstą, todėl ieškovo turtinė padėtis pagerėjo.
Ieškovas savo ieškinį grindė taip pat ir savo pajamų sumažėjimu dėl sūnaus A. nuolatinio slaugymo ir gydymosi ligoninėse. Išanalizavus byloje esančius medicininius ir „Sodros“ duomenis, nustatyta, kad ieškovas sūnaus A. slaugymui kas metus praleidžia labai panašų dienų skaičių ir teigti, kad jos išaugo, o kartu sumažėjo jo gaunamos pajamos, nėra jokio pagrindo. Ieškovas, taikos sutartimi, kurią 2017-02-24 nutartimi patvirtino Šiaulių apylinkės teismas, sutikęs, kad sūnaus A. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, žinodamas sūnui diagnozuotas ligas ir jų eigą, gydymą, įvertino taip pat ir tai, kad sūnus periodiškai lankysis pas gydytojus (Vilniuje ar kitame mieste), įvertino, kad vaikai serga ir jų slaugymui tėvams yra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, todėl teigti, kad ieškovo padėtis po 2017-02-24 Šiaulių apylinkės teismo nutarties priėmimo dienos pasikeitė, kad jis praranda daugiau pajamų, nėra jokio pagrindo.
Atsakovės atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu akcentavo, jog padidinus priteistą išlaikymo dydį, bet nepanaikinus sąlygos, kuria šalys buvo sutarusios dėl papildomų išlaidų kompensavimo, susidaro situacija, kad iš atsakovės būtų priteista didesnė mokamų periodinių mokėjimų suma ir ieškovas turėtų teisę dar į papildomų išlaidų kompensavimą, o tai yra neteisinga atsakovės atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas buvo šališkas byloje. 2020-01-21 atsakovė pateikė jos išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančius dokumentus, o pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad jie pateikti teismui išėjus priimti sprendimo. Tačiau, kaip matyti, prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas jau buvo suformuluotas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodant, kad tai pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti teisme, jie nelaikytini naujais įrodymais, su jais šalys gali susipažinti elektroninių paslaugų portale, nes byla elektroninė, todėl šis teismo veiksmas yra akivaizdžiai šališkas ir pažeidžiantis atsakovės teises.
Atsiliepimas
Ieškovas A. K. pateikė atsiliepimą į atsakovės E. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2020-01-22 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-189-251/2020 palikti nepakeistą ir priteisti ieškovui iš atsakovės visas ieškovo A. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalių sūnaus sveikatos būklės blogėjimą ir poreikių pokytį pagrindžia šalių sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gydymosi Vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale epikrizės, iš kurių matyti, kad 2019 metais, lyginant su 2018 metais, yra žymiai papildytos gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos šiomis rekomendacijomis: ilgalaikis neurologo stebėjimas, planinė hospitalizacija vaikų neurologijos skyriuje, kompleksinė specialistų pagalba mokantis, ugdant, stiprinant socialinę integraciją, pagal galimybes stiprinti savarankiškumo ir savikontrolės įgūdžius, saugoti nuo pernelyg stiprių fizinių ir emocinių dirgiklių, laikytis dienos režimo, CARS2-ST vertinimas, planinis ištyrimas VRC diagnozei patikslinti.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad šalių sūnaus poreikiams tenkinti yra reikalinga maždaug 706 Eur suma, šalių sūnus dėl jo sveikatos būklės turi specialių poreikių, o išlaidas specialiems poreikiams pagrindė rašytiniais įrodymais. Todėl apeliantės apeliacinis skundas nepagrįstai yra grindžiamas tuo, kad ieškovas neįrodė šalių sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), poreikių. Atsakovė nedalyvauja šalių sūnaus gyvenime, visiškai nesirūpina jo poreikių tenkinimu, todėl nesupranta ar supranta, tačiau nenori pripažinti, kad šalių sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti išlaidos yra išties didelės. Per pastaruosius trejus metus atsakovė su sūnumi A. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendravo tik vieną kartą kelias dienas, su gydytoja bendravo tik vienąkart – gavusi procesinius dokumentus iš teismo, todėl net nesiekia žinoti realių sūnaus poreikių bei materialiai prisidėti prie jų tenkinimo.
Apeliantė apeliaciniame skunde kelia nepagrįstas abejones dėl ieškovo į bylą pateiktų išlaidų dokumentų, nurodydama, kad šias išlaidos yra patirtos ne šalių sūnaus A. K. poreikiams tenkinti. Ieškovas teikdamas paaiškinimus byloje nurodė, kad lankymasis parduotuvėse yra šalių sūnų gydančių gydytojų rekomenduojama jo socializacijos forma, kurios metu jis iš gausybės prekių renkasi reikiamas, ugdo valią stovėdamas eilėse ir pan. Todėl ieškovas neretai keletą kartų per dieną su sūnumi lankosi keliose parduotuvėse, kuriose įsigyja prekių už nemažas sumas. Be to, šalių sūnaus mitybos ypatumai reikalauja maisto produktus pirkti skirtingose parduotuvėse, kadangi sūnaus mėgiami maisto produktai yra pardavinėjami skirtingose parduotuvėse.
Šalies argumentai
Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškovo turtinė padėtis, lyginant su 2017-02-24 Šiaulių apylinkės teismo nutarties priėmimo metu buvusia, yra pagerėjusi. Nors ieškovas šiuo metu, skirtingai nei 2017-02-24, nuosavybės teise valdo vieną nekilnojamojo turto objektą, tačiau jam įsigyti jis yra paėmęs kreditą iš banko, todėl ieškovo turto balansas yra iš esmės nepakitęs. Be to, ieškovas, įsigydamas būstą, užtikrina šalių sūnaus teisę į būstą. Nuo 2017-02-24 Šiaulių apylinkės teismo nutarties priėmimo yra nežymiai padidėjusios ieškovo pajamos, tačiau šis pokytis nėra esminis, o sąlygotas bendros ekonominės situacijos šalyje pokyčio. Pažymėtina ir tai, kad ieškovui dažnai yra išduodami nedarbingumo pažymėjimai šalių sūnui slaugyti, todėl jis neturi galimybių gauti net darbo sutartimis sulygto dydžio darbo užmokesčio, o mokamos ligos išmokos yra mažesnės už ieškovo gautiną darbo užmokestį. Be to, neįgalaus sūnaus priežiūra riboja ieškovo galimybę dar daugiau dirbti ir gauti pajamų pragyventi.
Atsakovės argumentai dėl jos turtinės padėties pablogėjimo yra nepagrįsti. Atsakovė šioje byloje nebuvo sąžininga – nepateikė į bylą visų savo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų: atsakovė į bylą pateikė duomenis apie savo pajamas tik iki 2019 m. lapkričio mėnesio, tačiau byloje nėra duomenų apie jos pajamas po 2019 m. lapkričio mėnesio. Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – išlaidų dokumentai – bei jos atstovės paaiškinimai byloje patvirtina priešingai – kad atsakovės turtinė padėtis yra labai gera: ji vienos iš savo dukrų ugdymui per mėnesį patiria 440–715 Didžiosios Britanijos svarų išlaidų, Atsakovės šeima per mėnesį patiria 1 900 Didžiosios Britanijos svarų būsto nuomos išlaidų. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie kitus jos išlaikytinius bei nėštumą nėra pagrindas skirti mažesnį išlaikymą šalių sūnui, kadangi apeliantė, nuspręsdama turėti tiek vaikų, turėjo įvertinti savo finansinį pasirengimą išlaikyti šiuos vaikus, o jeigu neįvertino, tokio neatsakingo atsakovės elgesio pasekmės negali būti perkeltos nei ieškovui, nei šalių neįgaliam sūnui A. K.
Šalies argumentai
Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškovas elgėsi neatsakingai – nereikalavo iš atsakovės papildomų išlaidų kompensacijos. Ieškovas nuosekliai ginčija, kad 2017-02-24 taikos sutarties sąlyga dėl papildomų išlaidų kompensavimo iš esmės yra ydinga: visų pirma, norint įgyti teisę reikalauti iš atsakovės papildomų išlaikymo išlaidų kompensavimo, ieškovas turi jas patirti, t. y. turi turėti lėšų šioms išlaidoms, o gaudamas iš atsakovės vos 120 Eur dydžio sūnaus išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šių papildomų išlaidų, viršijančių šalių sūnui mokamas išlaikymo, neįgalumo šalpos ir išmokų vaikui sumas, negali nei patirti, nei reikalauti iš atsakovės jų atlyginimo; visų antra, šalių sūnaus sveikatos būklė, naujai diagnozuotos ligos bei jų dinamika reikalauja iš anksto planuoti šalių sūnaus gydymo procesus bei jo išlaidas, todėl ieškovas turi aiškiai žinoti šalių sūnaus išlaikymo sumų biudžetą ir planuoti jo gydymą iš anksto, o 2017-02-24 Šiaulių apylinkės teismo nutarties sąlygos, kuriose numatytas papildomų išlaidų kompensavimas jas jau patyrus, neleidžia to padaryti.
Atsiliepimas
Atsakovė, nurodydama, kad ji gali teikti didesnį nei 120 Eur per mėnesį išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tuo atveju, jei ieškovas pateiktų papildomas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pripažįsta, kad jos turtinė padėtis leidžia teikti didesnį nei 120 Eur per mėnesį išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui A. K.
Be to, pažymėtina, kad atsakovas neprieštarauja, jog, nekeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės, apeliacinės instancijos teismo nutartimi būtų išaiškinta, kad iš atsakovės sūnaus išlaikymui yra priteistos 220 Eur dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos, neįpareigojant atsakovės dengti papildomas šalių sūnaus išlaikymo išlaidas, viršijančias tėvų teikiamą išlaikymą, mokamą neįgalumo šalpos pensiją bei išmoką vaikui, kadangi ieškovas savo ieškiniu būtent to ir prašė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovo reikalavimas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-278-641/2017 patvirtintos taikos sutarties (duomenys neskelbtini) punktą padidinant atsakovės ir ieškovo sūnaus A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydį nuo 120,00 Eur iki 220,00 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Išlaikymo dydžio keitimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas, visų pirma, turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Ieškovas reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui grindė argumentais, kad nepilnamečio vaiko poreikiai, jam augant, iš esmės pasikeitė ir nustatytas išlaikymo dydis yra nebepakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kitoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad „minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d.. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju vaiko poreikiai, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, šalys konkrečių nepilnamečio sūnaus poreikių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir tik geranoriškai susitarė dėl atsakovės teiktino išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio, todėl teismas negali vertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio, o ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Iš ieškovo ieškinyje pateiktos nepilnamečio sūnaus poreikių lentelės matyti, kad sūnaus poreikiai šiuo metu yra didesni, negu teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sulygta nepilnamečio sūnaus išlaikymo suma, ir šiuo metu ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui suma nėra pakankama jo poreikiams patenkinti, t. y. negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ta aplinkybė, jog ieškovas, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, netinkamai įvertino realius nepilnamečio vaiko poreikius, negali būti pagrindas atmesti jo ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kadangi negali būti teikiamas mažesnis, nei vaiko poreikius atitinkantis išlaikymas. Tokia išvada išplaukia iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Ieškovas nurodė, kad šalių nepilnamečiam sūnui išlaikyti skiria 706 Eur per mėnesį, ir pateikė išlaidų detalizaciją. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog, kaip nurodyta šios nutarties 14 punkte, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Nuo 2020-01-01 minimalus mėnesinės algos dydis yra 607 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgia į tai, jog šalių nepilnamečiam sūnui yra diagnozuotas vaikystės autizmas, Diušeno raumenų distrofija, vangioji paraplegija, jam skirtas sunkus neįgalumas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad dėl šalių nepilnamečio sūnaus būklės yra patiriamos papildomos išlaidos manualinėms terapijoms, sūnaus išvykoms automobiliu į Vaiko raidos centrą Vilniuje kas 6 mėn., į Vaikų ligoninės Santaros klinikų filialą Vilniuje išsirašyti ir įsigyti vaistų sūnui, kartą per metus į sanatoriją Druskininkuose, kelionėms automobiliu pas logopedą, kineziterapeutą, į žirgyną, taip pat sūnui būnant ligoninėje ar sanatorijoje turi būti užtikrinamas apgyvendinimas vienvietėje palatoje papildomai sumokant už tai, papildomam maitinimui sveikatos priežiūros įstaigoje, kadangi sūnus nevalgo ten tiekiamo maisto, o taip pat dėl šalių sūnui diagnozuotų ligų – Diušeno sindromo ir raumenų atrofijos – reikia dažiau sūnui pirkti rūbus ir avalynę – šalių sūnus dažnai griuvinėja, dėl to susiplėšo kelnes ir avalynę, ir t. t. Pažymėtina, kad vien išlaidos manualinėms terapijoms ir kitoms procedūroms bei vienvietei palatai ir papildomam maitinimui sanatorijoje siekia 205 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad kitos ne specialiems poreikiams tenkinti skiriamos išlaidos sudaro 501 Eur ir nesiekia minimalios mėnesinės algos dydžio, sprendžia, kad ieškovo nurodomos išlaidos šalių nepilnamečiam sūnui išlaikyti nėra pernelyg didelės, neįprastos ir reikalaujančios detalaus pagrindimo. Šalių nepilnamečiam sūnui yra skiriama 264 Eur šalpos neįgalumo pensija, taip pat skiriama 69,92 Eur dydžio savivaldybės išmoka vaikui, kuri nuo 2020-01-01 padidinta iki 100 Eur dydžio, todėl ieškovas ir atsakovė turi teikti 342 Eur išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad atsakovės mokamas 120 Eur išlaikymas nėra pakankamas šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams užtikrinti.
Apeliantė skunde ginčija, kad neturi galimybių mokėti didesnį išlaikymo dydį, ir nurodo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra, o (duomenys neskelbtini) atsakovei turėjo gimti dar vienas kūdikis, t. y. atsakovė turi dar du išlaikytinius, o jos galimybė dirbti ir gauti pajamas nusikels dar neapibrėžtam laikui, kol vaikai galės lankyti ugdymo įstaigas. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta.
Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra prigimtinė. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti ir išlaikyti jį kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka patiems tėvams (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės išlaikytiniai turi ne tik motiną, bet ir tėvą, kuris taip pat rūpinasi jų poreikiais. Be to, apeliantės argumentus dėl jos sunkios turtinės padėties paneigia aplinkybė, jog atsakovė 2019 m. rugsėjo–spalio mėnesiais, kai, bylos duomenimis, buvo nedarbinga dėl nėštumo ir jos gaunamas pajamas sudarė tik motinystės išmoka, leido nepilnametę dukrą E., gim. (duomenys neskelbtini), į privatų darželį, kuriam vidutinės išlaidos sudarė 577,50 Didžiosios britanijos svarų. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė, nuolat gyvenanti užsienio valstybėje, taip pat turi galimybę tenkinti nepilnamečio sūnaus poreikius iš jai priklausančio nekilnojamojo turto – 51/100 buto Šiauliuose – jį parduodant arba išnuomojant, kol vėl taps darbinga.
Apeliantės argumentai dėl pagerėjusios ieškovo turtinės padėties, kadangi padidėjo jo darbo užmokestis, nuo 2020 m. sausio 1 d. mokami didesni vaiko pinigai ir ieškovas įsigijo nekilnojamojo turto, atmetami. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su ieškovo atsikirtimu, kad ieškovo darbo pajamų pokytis nėra esminis. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šiuo metu ieškovas nepilnamečiam sūnui išlaikyti, atsižvelgus į skiriamą šalpos neįgalumo pensiją bei savivaldybės mokamą išmoką vaikui, skiria 242 Eur, o ieškovė skiria 120 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovė, visuomet bus mažesnės, nes jam teks skirti daugiau laiko rūpintis šalių nepilnamečiu vaiku – ne tik rūpintis kasdiene buitimi, sekti vaiko ugdymą, vesti jį į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, tačiau, atsižvelgiant į sūnaus neįgalumą, nustatytą neterminuotą specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, ieškovui teks užtikrinti vaiko specialiuosius poreikius siekiant sūnaus raidos progreso, jo socializacijos. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, taip pat procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuro keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
1. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas sumokėjo 280,00 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti 2020 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.