Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, gavusi ieškovės I. P. ieškinį atsakovei Varėnos rajono savivaldybės Viešajai bibliotekai dėl darbo teisės pažeidimo atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškinio priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Varėnos rajono savivaldybės Viešajai bibliotekai, prašydama pripažinti, kad Varėnos rajono savivaldybės viešoji biblioteka pažeidė ieškovės I. P. darbo teises ir priteisti 15000 Eur turtinės bei 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas bei išreikalauti iš atsakovės visas su ieškovės darbo santykiais susijusias sumas.

Ieškinį atsisakytina priimti.

Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 3 p.). Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 287 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, t. y. nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, jeigu Lietuvos Respublikos darbo kodekso ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 285 straipsnis). Atvejai, kada individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, įtvirtinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 299 straipsnio 2 dalyje: dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Sodros 2017-01-16 duomenimis ieškovė nuo 1997-01-01 dirba (duomenys neskelbtini). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė I. P., būdama atsakovės darbuotoja, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tiesiogiai su ieškiniu kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato išimties, jog ginčai dėl žalos atlyginimo būtų sprendžiami tiesiogiai teismuose, kas ne kartą jau konstatuota teisminėje praktikoje (pvz.: Kauno apygardos teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-1560-390/2014 bei Nr. 2S-2496-264/2014; Panevėžio apygardos teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-693-227/2014 bei Nr. 2S-611-198/2015, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-152-357/2016 ir kt.). Taigi, ieškovės inicijuojamas ginčas į paminėtą normą - Lietuvos Respublikos darbo kodekso 299 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus - nepatenka. Jis kilęs iš darbo teisinių santykių (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 286 straipsnis), todėl šis individualus darbo ginčas nagrinėtinas būtent darbo ginčų komisijoje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 287 straipsnis). Dėl paminėtų aplinkybių konstatuotina, kad ieškovė pirmiausia turėjo, laikydamasi įstatymo privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kreiptis į darbo ginčų komisiją, kuri veikia prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus. Duomenų, kad ieškovė pasinaudojo šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, nėra. Tačiau šia tvarka ieškovė dar gali pasinaudoti (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 289 str. 1 d.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys nenagrinėtina teisme, todėl jis atsisakytinas priimti, kaip paduotas nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 3 p., 412 str. 1 d.).

Ieškovei išaiškintina, kad ji su prašymu nagrinėti darbo ginčą dėl atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją, kuri veikia prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 3 d., 412 str. 1 d., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 287 str.)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 - 5 dalimis, 412 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės I. P. ieškinį atsakovei Varėnos rajono savivaldybės Viešajai bibliotekai dėl darbo teisės pažeidimo atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kaip paduotą nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ir grąžinti (išskyrus teismui skirtą ieškinio ir jo priedų komplektą) jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti ieškovei, kad ji turi kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, esančią Alytus, Tvirtovės g. 1/ Naujoji g. 2. Kreipimosi į darbo ginčų komisiją sąlygos ir tvarka yra nurodytos svetainėje www.vdi.lt.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.