Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atstovui advokato padėjėjui Simui Lilui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Simas Lilas palaikė ieškinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad tai yra jau ketvirta byla su atsakovu, nes jis vengia mokėti už suteiktas pasaugas. Atsakovas turi pareigą atlyginti už teikiamas paslaugas.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas J. P. prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ieškinys pateiktas juridiniam asmeniui, o ne žmogui; ieškovo pateikta skolų ataskaita yra „popieriška“; gyventojai nepateikė jokio sutikimo dėl valymo ir neaišku, kas apmoka už valymą; aktas yra pasirašytas tik vienos pusės (ieškovės); nurodyti darbai yra numatyti į ateitį ir neatitinka tikrovės; ieškovė nėra nekilnojamojo turto objekto dalininkė; sutartys sudarytos su direktoriumi; gyventojų apklausa vyko, bet kvorumo nebuvo; teisiniai ginčai turi būti sprendžiami arbitražiniame teisme; neaišku pagal kokius „popierius“ teismas ruošiasi teisti žmogų. Su ieškiniu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Dėl skolos

7. Nagrinėjamoje byloje iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui J. P. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. suteiktas administravimo, eksploatacines ir komunalines paslaugas yra 356,52 Eur.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymų nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Išimtis galima tik tuo atveju, jei būtų sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju toks aprašas nepateiktas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas neturėtų pareigos proporcingai dengti daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo bei priežiūros išlaidų.

9. Ieškovė pateikė skolų valdymo ataskaitą bei ginčo laikotarpiu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriomis grindė savo reikalavimą priteisti skolą už suteiktas paslaugas. Atsakovo, ginčijančio ieškinio reikalavimus, teigimu, jam paslaugos nebuvo suteiktos, be to, jis skolą jau apmokėjo ir ieškovė nori gauti antrą mokėjimą už tą pačią skolą.

10. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.).

11. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikti duomenys sudaro pagrindą pripažinti pagrįstu jos reikalavimą dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo. Atsakovas, nesutinkantis su skolos dydžiu, neįrodė savo argumentų pagrįstumo. Konkrečiu atveju aktualu pažymėti ir tai, kad į šioje byloje atsakovo nurodytus argumentus dėl (ne)teikiamų paslaugų, nepagrįstų sumų reikalavimo ir kt., jau buvo išsamiai pasisakyta ir kitose civilinėse bylose. Apeliacinės instancijos teismo – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1693-803/2022, yra išanalizuoti tapatūs atsakovo argumentai, todėl nagrinėjamoje byloje, teismas iš naujo jų nekartos, t. y. nepasisakys dėl analogiškų atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentų (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vadovaudamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 356,52 Eur skola.

12. Teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad administravimo teisinių santykių susiklostymas tarp namo butų ir kitų patalpų savininkų (įskaitant atsakovą) ir ieškovės, sukuria teisines prievoles ne tik savininkams, bet ir ieškovei. Taigi atsakovas, būdamas nepatenkintas ieškovės veiklos kokybe, turi teisę kelti administratoriaus pakeitimo ir/ar ieškovės civilinės atsakomybės klausimus.

13. Teismas dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

14. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (356,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

16. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 17 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir 1,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

17. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 792,05 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

18. Nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija nustatyto Rekomendacijose maksimalaus dydžio, tačiau įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, pareikšto reikalavimo dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pateiktas ieškinys yra nedidelės apimties ir jo parengimas nereikalavo specialių žinių, ieškinio turinys lakoniškas, šabloniškas, jame nesprendžiami nauji teisės klausimai, juolab, kad su analogiško turinio ieškiniais atsakovo atžvilgiu į teismą kreipiamasi ne pirmą kartą, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas konkrečiu atveju laikytinos neproporcingai didelėmis, neatitinkančiomis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Dėl šios priežasties, yra pagrindas reikalavimą dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant 396 Eur advokato teisinei pagalbai atlyginti. Teismo vertinimu, toks patirtų išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, yra proporcingas, atsižvelgiant į ieškiniu reikalautą priteisti sumą. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiama 417,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (13,44 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), įvertinus procesinę bylos baigtį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ (j. a. k. 121452091) iš atsakovo J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 356,52 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus 52 ct) skolos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (356,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ (j. a. k. 121452091) iš atsakovo J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 417,48 Eur (keturis šimtus septyniolika eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.