Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal skolininko V. P. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. P. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų ir prašė pripažinti neteisėtais antstolės I. B. veiksmus, 2017 m. sausio 5 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0011/15/04621, dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiemsAntstolė I. B. 2017 m. sausio 23 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie lėšų nurašymą ar gavimą. Pažymėjo, jog LR įstatymuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, taigi, pagrindo panaikinti lėšų areštą nėra. Skolininkas nepateikė duomenų apie tai, jog iš jo buvo išieškotos lėšos iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą. Suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti, taip pat nurodė, jog palaiko antstolės išdėstytus argumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, jog įstatymo normos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš pastarojo lėšų išieškojimas yra negalimas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į Civilinio proceso kodekso 739 str. nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas, kaip jau minėta, yra negalimas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintomis išmokomis, likusiom po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas. Skunde nurodo, kad iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Antstolė I. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad LR CPK 739 str. įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui. Pažymi, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų apie lėšų nurašymą ar gavimą, taip pat, jog išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja sąrašą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Byloje nustatyta, kad antstolei I. B. yra pateiktas vykdyti išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ išduotas nutarimas dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. P.. Antstolė nustačiusi, jog skolininkas V. P. atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, 2017 m. sausio 5 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo bei patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Patvarkyme antstolė nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad iš Lukiškių TI-K skolininko vardu buvo pervestos lėšos. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). Priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis nustato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Grynų pinigų priėmimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti Bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymai nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. CPK atskirai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) turto ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), t.y. nuolatinai ar vienkartiniai gautų kitų pajamų, nei darbo užmokestis. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (toliau – MMA). Šio turto sąrašas nustatytas SVI, kurios 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tačiau CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Lietuvos Aukščiausiajam teismui 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškinta, kokiais atvejais taikomos CPK 736 straipsnio nuostatos. Šiai išieškojimą iš skolininko reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo praktikai pritarė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017. Kai vykdomas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų, teismo išvados, kad nuteistojo gautos naujai, t.y. jau pradėjus išieškojimo veiksmus pagal vykdomąsias bylas jo gautos pajamos, jam pervestos į sąskaitą kitų asmenų lėšos yra pajamomis, iš kurių išieškojimas vykdomas remiantis CPK 736 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų), kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–743 straipsniai), kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Akcentuotina ir tai, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Pagal formuojamą teismų praktiką, į skolininko sąskaitoje pataisos namuose įplaukiančias lėšas (pervedamos ar įnešamos artimųjų) išieškojimas gali būti nukreipiamas tik vadovaujantis CPK 736 str. nuostatomis. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, ir į kurią antstolė nukreipė išieškojimą, esančios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą, išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais. Dėl to, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui V. P. priklausančios lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, pareiškėjo argumentas, jog negali būti nukreiptas išieškojimas į šias jam priklausančias lėšas, yra nepagrįstas.Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.