- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- eI-1381-1161/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03948-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 12.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui A. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 2022 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 43,73 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bei 2,36 Eur delspinigių. Taip pat prašo priteisti 24,20 Eur atstovavimo išlaidų.
Pareiškėja nurodo, kad ji atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.
Pažymi, kad atsakovas nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2018 iki 2020 m. valdė 24,73 kv. m. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl jam taikoma prievolė mokėti vietinę rinkliavą.
Teigia, kad atsakovui buvo suformuoti ir nekilnojamojo turto adresu išsiųsti 6 mokėjimo pranešimai.
Bendra neapmokėta vietinės rinkliavos suma yra 43,73 Eur (už 2018 metus už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 9,30 Eur; už 2019 metus – 13,00 Eur; už 2020 metus – 21,43 Eur). Atsakovas pareigos sumokėti jo atžvilgiu apskaičiuotą vietinę rinkliavą neįvykdė.
Atsakovui nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, jam nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet už ne ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nustatytą laikotarpį. Atsakovui priskaičiuota delspinigių suma yra 2,36 Eur (už 2018 metus – 0,50 Eur; už 2019 metus – 0,70 Eur; už 2020 metus – 1,16 Eur).
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašymas atsakovui 2022 m. lapkričio 3 d. įteiktas viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei delspinigių, susidariusių laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. priteisimo iš atsakovo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, MAĮ bei jų įgyvendinamieji teisės aktai.
Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu ir jos nustatyta tvarka nustatyta privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad savarankiškosioms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtoms)) savivaldybių funkcijoms priskiriamas vietinių rinkliavų nustatymas (2 punktas), o taip pat ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas (31 punktas). Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalimi, savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų, taip pat savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šiuo tikslu savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas (Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnis). Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“ (Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 1 dalis). Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą (Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 2 dalis). Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi minėtais principais ir neviršydama Tarybos nustatyto regioninės kainos dydžio (Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 4 dalis).
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), kurie su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apskaičiavimo ir administravimo principus, rinkliavos mokėtojus, rinkliavos mokėjimo, lengvatų teikimo ir permokų grąžinimo tvarką. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatais, rinkliava taikoma Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į atitinkamas nekilnojamojo turto rūšis (kategorijas). Rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą Rinkliavos nuostatuose pavesta vykdyti savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.
Aptartų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybai yra įstatymais suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ teisės aktais yra suteikti įgaliojimai vykdyti minėtos rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reglamentavimą, laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1218-821/2022). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei LVAT jurisprudenciją ir, remiantis byloje pateiktais valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, nustačius, kad laikotarpiu nuo 1997 m. liepos 9 d. iki 2020 m. spalio 5 d. (t. y. ir pareiškėjos nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu) atsakovui nuosavybės teise priklausė minėtas nekilnojamojo turto objektas (butas, kurio bendras plotas 24,73 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas ir turi pareigą mokėti šią vietinę rinkliavą.
Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimai sumokėti įsiskolinimą: 2018 m. birželio 6 d. - mokėjimo pranešimas Nr. 10014974 su paskaičiuota rinkliava už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. - mokėjimo pranešimas Nr. 10577193 su paskaičiuota rinkliava už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.; 2019 m. vasario 8 d. – mokėjimo pranešimas Nr. 10612830 su paskaičiuota rinkliava už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. vasario 6 d. – mokėjimo pranešimas Nr. 11012806 su paskaičiuota rinkliava už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 2020 m. spalio 26 d. - mokėjimo pranešimas Nr. 11290348 su paskaičiuota rinkliava už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 2019 m. liepos 23 d. priminimas Nr. 00120677; 2019 m. spalio 2 d. priminimas Nr. 00177450; 2021 m. rugpjūčio 9 d. priminimas Nr. 00281129; 2021 m. kovo 31 d. Mokėjimo pranešimo Nr. 11290348 DGA tvarkymo detalizacija. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad įsiskolinimą atsakovas būtų sumokėjęs.
Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Remiantis MAĮ 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016). Kadangi šiuo atveju nėra teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, MAĮ 68 straipsnio nuostatos dėl senaties termino taikytinos vietinės rinkliavos atžvilgiu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015; 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139,140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 (toliau – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja į teismą su prašymu dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nepriemokos laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. kreipėsi 2022 m. rugsėjo 21 d. Vadovaujantis Pakeitimo įstatymo nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava skaičiuojama už einamuosius (2022 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. Tačiau pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota 2018 m. birželio 6 d. mokėjimo pranešimu. Atsakovas buvo informuotas apie mokėtiną sumą. Taigi atsakovui vietinė rinkliava už 2018 m. buvo apskaičiuota iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, t. y. galiojant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas skaičiuojamas nuo tada, kada mokestinės prievolės (šiuo atveju – vietinė rinkliava) yra apskaičiuojamos (žr., pvz., LVAT 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-507-789/2021, LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-601-442/2021). Todėl yra pagrindas iš atsakovo pareiškėjos naudai priteisti ir nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Teismas pažymi, jog šiuo atveju taip pat nėra praleistas ir mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties 5 metų terminas, skaičiuojamas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos, kai mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime (MAĮ 107 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas tenkintinas ir pareiškėjai iš atsakovo priteistina 43,73 Eur nesumokėta vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti 2,36 Eur delspinigius, susidariusius atsakovui nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku. MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 86 punktu, taip pat MAĮ 99 straipsniu bei atsižvelgiant į Finansų ministerijos informaciniame puslapyje skelbiamą delspinigių normą, kuri už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,03 proc., atsakovui kyla pareiga mokėti ir delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro 2,36 Eur. Todėl pareiškėjos reikalavimas dėl 2,36 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja prašyme teismui nurodė, kad patyrė 24,20 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikdama 2022 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20220919-4, kurioje nurodomos paslaugos – ieškinio dėl skolos priteisimo parengimas (atsakovas A. V.), 2022 m. rugpjūčio 2 d. teisinių paslaugų sutarties su Advokatų profesine bendrija Jurkonis ir partneriai LINDEN išrašą ir 2022 m. rugsėjo 20 d. pavedimo išrašą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-571-575/2018).
Sprendžiant dėl išlaidų už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas teisines paslaugas dydžio, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
Pareiškėjos patirtos išlaidos nagrinėjamu atveju neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio.
ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai advokato (ar advokatų) dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Nagrinėjamu atveju iš viešai skelbiamos pareiškėjos struktūros matyti, kad teisininkas pas pareiškėją yra, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, byloje nesant duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą ar darbovietę, sprendimas atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 43,73 Eur (keturiasdešimt tris eurus 73 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumą bei 2,36 Eur (du eurus 36 euro centų) delspinigius.
Įteikti sprendimą atsakovui viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO paskelbiant pranešimą: „Vilniaus apygardos administraciniame teisme rašytinio proceso tvarka išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-1381-1161/2023 pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui A. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas atsakovui įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su sprendimu galima susipažinti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Žygimantų g. 2, Vilnius. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 13 d. Informacijos galima teirautis telefonu (8 5) 264 8703.“
Netenkinti pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.