- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-21
- Bylos Nr.
- eAS-571-575/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00091-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Milda Vainienė, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Marius Zamulskis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. R. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. BR6-2325856 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ III dalį „dėl geros agrarinės būklės pažeidimo taikymo“ (sutartinių gyvulių apskaičiavimo) ir dalį dėl „sankcijų apskaičiavimo“, kurioje pareiškėjui dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – ir GAAB) reikalavimo pažeidimo taikyta 3 procentų dydžio sankcija ir įpareigoti Agentūrą pareiškėjo 2014 m. birželio 12 d. paraišką Nr. 14-1011554602-A1-1 išnagrinėti iš naujo bei priteisti pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino visiškai ir nusprendė panaikinti Agentūros 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. BR6-2325856 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ III dalį „dėl geros agrarinės būklės pažeidimo taikymo“ (sutartinių gyvulių apskaičiavimo) ir dalį dėl „sankcijų apskaičiavimo“, kurioje pareiškėjui taikyta 3 procentų dydžio sankcija, ir įpareigoti Agentūrą pareiškėjo 2014 m. birželio 12 d. paraišką Nr. 14-1011554602-A1-1 išnagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. gegužės 18 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodė, kad patyrė 1 176,25 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Už skundo parengimą teismui sumokėjo 900 Eur, už pasirengimą teismo posėdžiui – 212,50 Eur, o už atstovavimą teismo posėdyje – 63,75 Eur. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 23 Eur žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsiliepime Agentūra nurodė, kad prašomos priteisti bylinėjimo išlaidos yra nepagrįstos, kadangi pareiškėjo atstovas jau buvo atstovavęs pareiškėją administracinėje byloje dėl analogiško ginčo, todėl administracinė byla nebuvo sudėtinga. Prašoma priteisti suma už skundo parengimą yra neproporcinga, kadangi ginčo aplinkybės buvo gerai žinomos, nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai nebuvo keliami, o taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra nurodyta, kiek valandų buvo sugaišta rengiant skundą. Teismo posėdis administracinėje byloje truko ne 45 minutes, kaip nurodo pareiškėjas, o 13 minučių. Išlaidos už pasirengimą bylos nagrinėjimui negali būti priteistos, kadangi jos įskaičiuojamos į išlaidas už atstovavimą pareiškėjui teisme.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 135 Eur, grąžino pareiškėjui žyminio mokesčio permoką – 0,50 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bei atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas byloje yra priimtas pareiškėjo naudai, sprendė, kad pareiškėjas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Teismas nurodė, kad byloje esanti 2016 m. vasario 15 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp M. R. ir advokato Mariaus Zamulskio, sąskaita už teisines paslaugas Serija MZT Nr. 1803-09 ir joje esanti teisinių paslaugų išklotinė, 2018 m. balandžio 16 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 861358, 2018 m. sausio 5 d. SEPA mokėjimo orderis Nr. 54 patvirtina, jog pareiškėjas patyrė realias atstovavimo išlaidas. Pareiškėjo pateiktoje suteiktų teisinių paslaugų išklotinėje detalizuotos suteiktos paslaugos ir nurodyta, kad už skundo parengimą buvo sumokėta 900 Eur, pasirengimas 2018 m. kovo 28 d. teismo posėdžiui truko 2,5 valandos ir už tai buvo sumokėta 212,50 Eur, atstovavimas 2018 m. kovo 28 d. vykusiame teismo posėdyje truko 0,75 valandos ir už tai buvo sumokėta 63,75 Eur.
Atsiliepimas
Teismas pažymėjo, kad pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Už skundą pareiškėjas sumokėjo 900 Eur. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad skundas parengtas ir teismui pateiktas 2018 m. sausio 8 d., užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 850,80 Eur (2017 m. III ketvirtis). Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už skundo parengimą sudaro 2 127 Eur (850,80 x 2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus dydžio, nėra neproporcinga, todėl priteistina. Teismas akcentavo, kad Rekomendacijos nenumato pareigos priteisiant bylinėjimosi išlaidas už skundo parengimą atsižvelgti į tai, kiek laiko buvo rengiamas skundas, todėl atmetė atsakovo argumentą, kad pareiškėjas nenurodė šių duomenų teisinių paslaugų ataskaitoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad, pagal pareiškėjo pateiktus duomenis pasirengimas teismo posėdžiui truko 2,5 valandos, už kurį buvo sumokėta 212,50 Eur. Teismas pažymėjo, kad Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, kad už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikomas koeficientas yra 0,1. Posėdis vyko 2018 m. kovo 28 d., užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 850,80 Eur (2017 m. III ketvirtis). Maksimali suma už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą sudaro 85,08 Eur (850,80 x 0,1), pareiškėjo prašoma priteisti suma už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl teismas darė išvadą, kad yra pagrindas priteisti 212,50 Eur sumą už 2,5 valandos pasiruošimą teismo posėdžiui. Teismas atkreipė dėmesį, jog Rekomendacijų 9 punktas numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. kovo 28 d. teismo posėdis administracinėje byloje vyko nuo 10.30 valandos iki 10.43 valandos, taigi truko 13 minučių. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalimis, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas buvo teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, o byloje esantis duomenis patvirtina, kad pareiškėjas už skundą teismui sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, grąžino pareiškėjui 0,50 Eur žyminio mokesčio permoką, o iš atsakovo pareiškėjui priteisė 22,50 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies ir yra pagrindas priteisti pareiškėjui 1 135 Eur bylinėjimosi išlaidų (900 Eur + 212,50 Eur + 22,50 Eur), kadangi ši suma yra realiai patirta, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, o taip pat nėra neproporcingai didelė ar nepagrįsta. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, kad ginčas šioje administracinėje byloje nebuvo sudėtingas ar naujas, nepaneigia to, kad pareiškėjas patyrė realias atstovavimo administracinėje byloje išlaidas, kurios turi būti atlygintos. Nenustatė, kad prašomos priteisti išlaidos būtų neproporcingai didelės, todėl nėra pagrindo jas mažinti.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir priimti naują nutartį – pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai ir priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo 1 176,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ir sumokėtą žyminį mokestį už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atskiruoju skundu ir atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį ir netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo arba maksimaliai sumažinti prašyme nurodomą bylinėjimosi išlaidų sumą.
Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, palikti nepakeistą ir priteisti patirtas išlaidas už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą.
Pareiškėjas atskirajame skunde ir atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodo, kad nors teismas iš esmės didžiąja dalimi priėmė pagrįstą nutartį, tačiau nepagrįstai prašymo dalį dėl 63,75 Eur (0,75 val. x 85 Eur) bylinėjimosi išlaidų už atvykimą ir atstovavimą teismo posėdyje atmetė. Pareiškėjo atstovas į 2018 m. kovo 28 d. teismo posėdį, kuris vyko žodinio proceso tvarka atsakovo iniciatyva, atvyko, posėdis faktiškai vyko, todėl pareiškėjas realiai patyrė protingumo ir teisingumo kriterijus atitinkančias atstovavimo išlaidas tiek už atstovo atvykimą į teismo posėdį, tiek už atstovavimą teisme. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimas, jeigu teismo posėdis truko iki 30 minučių, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimams administracinėje byloje Nr. AS-492-657/2013, neatitinka protingumo ir teisingumo principų, pažeidžia pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, akcentuodamas, jo nuomone analogiško pobūdžio bylą Nr. I-1152-764/2017, šioje byloje priimtu sprendimu nagrinėjant bylą nesivadovavo, vertino, kad nagrinėjamos bylos nėra tapačios. Vien ta aplinkybė, kad teisės aktų reglamentavimas iš dalies sutampa su ginčo dalyku kitoje byloje, negali būti pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas. Be to, ginčai bylose buvo skirtingi. Jeigu skundas būtų buvęs pakartotinis, jis nebūtų nagrinėjamas teisme, nes pakartotinio skundo nagrinėjimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Be to, bylinėjimosi išlaidų mažinimas to pagrindu, kad pareiškėją atstovavo tas pats atstovas ir kitose bylose, negalimas, nes tai pažeistų pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Tai, kad atsakovas pareiškėjui atlygino jo patirtas išlaidas kitose bylose, nereiškia, kad pareiškėjui jos atlygintos ir šioje byloje.
Pareiškėjas pažymi, kad teismo priteistos išlaidos yra ženkliai mažesnės nei galimos maksimalios patirti išlaidos (57,69 proc.), todėl jas dar labiau mažinti nėra pagrindo. Tai, kad ginčas šioje administracinėje byloje nebuvo sudėtingas ar naujas, nepaneigia, kad pareiškėjas patyrė realias atstovavimo byloje išlaidas, kurios turi būti atlygintos. Skundas buvo didelės apimties, kurio surašymui buvo reikalingos didelės laiko ir pastangų sąnaudos. Byla išspręsta pareiškėjo naudai, todėl mažinant bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas atsidurs ne laimėjusios, o nukentėjusios šalies padėtyje.
Atsiliepimas
Atsakovas atskirajame skunde ir atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, visiškai nevertino atsakovo pateiktų argumentų dėl pareiškėjo atstovo pakartotino dalyvavimo analogiško pobūdžio bylose, bylos sudėtingumo, pareiškėjo sąžiningumo. Ginčijamą nutartį priėmė nesivadovaudamas LVAT praktika.
Atsakovo teigimu, nėra aišku, kokiu pagrindu teismas priteisė 212,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas 2,5 valandos ruošiantis teismo posėdžiui, kuris trūko 13 minučių. Bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą posėdžiams neturi būti atskiriamos nuo bendrųjų atstovavimo išlaidų ir nepriteisiamos. Be to, teismas nevertino, ar 2,5 valandos laiko sąnaudos buvo reikalingos. Pareiškėjas pateikė melagingus duomenis apie teismo posėdžio trukmę, todėl neabejotinai pasiruošimo trukmė buvo gerokai mažesnė, jei pasiruošimas apskritai vyko, nes pareiškėjo atstovas jau atstovavo pareiškėjo interesus analogiško pobūdžio byloje Nr. I-1152-764/2017.
Atsakovas pažymi, kad teismas nevertino fakto, kad byla yra nesudėtinga, nekompleksiška ir pakartotinė, todėl turėjo maksimaliai sumažinti priteistiną sumą. Teismas paviršutiniškai įvertino situaciją, nes, nevertindamas pakartotinumo aspekto, ignoravo LVAT išaiškinimus administracinėje byloje Nr. AS-70-575/2018, kur buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo klausimas ir priteistina pareiškėjui suma buvo sumažinta 37 procentais. Nagrinėjamu atveju nebuvo reikalinga naujų teisės aktų analizė, intelektinės ar didelės administracinio laiko sąnaudos, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos dviguba procento dalimi, t. y. 74 procentais.
Pasak atsakovo, pareiškėjas ginčija teismo nutarties dėl 63,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo dalį, kuri yra pagrįsta, nes pareiškėjas šių išlaidų nepatyrė. Šioms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas, paneigdamas atidaus, sąžiningo ir atsakingo asmens elgesio standartą, piktnaudžiaudamas teisėmis, nurodė melagingus duomenis apie posėdžio trukmę. 2018 m. kovo 28 d. teismo posėdis trūko mažiau nei 30 minučių, todėl, kaip teisingai pažymėjo teismas, išlaidos pagal Rekomendacijas už atstovavimą teismo posėdyje nepriteistinos. Pagal LVAT praktiką advokato vykimo į teismą išlaidas būtina pagrįsti konkrečiais įrodymais, tačiau šiuo atveju pareiškėjo atstovas tokių įrodymų nepateikė.
Atsakovas nurodo, kad ginčo, kilusio tarp pareiškėjo ir atsakovo, suma yra 97,18 Eur, kurios dalis teisme nebuvo ginčyta. Pareiškėjas turėjo galimybę išreikšti nuomonę dėl teismo posėdžio formos, tačiau to nepadarė. Atsakovas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pareiškėjo atstovas pateikė plačios apimties aplinkybes, nesusijusias su ginču.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamų atskirųjų skundų dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarties, kuria teismas sprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir, iš dalies tenkinęs pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė jam iš atsakovo 1 135 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, teisinė prielaida taikyti ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį yra nustatymas, ar byloje priimtas galutinis teismo sprendimas yra priimtas šalies, prašančios atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, naudai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, buvo priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė, kad jam būtų atlygintos 1 176,25 Eur atstovavimo išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir 23 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Šias išlaidas pareiškėjas grindė 2016 m. vasario 15 d. atstovavimo sutartimi, sudaryta tarp M. R. ir advokato Mariaus Zamulskio, sąskaita už teisines paslaugas Serija MZT Nr. 1803-09 ir joje esančia teisinių paslaugų išklotine, 2018 m. balandžio 16 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 861358, 2018 m. sausio 5 d. SEPA mokėjimo orderiu Nr. 54, taip pat byloje esančiu žyminio mokesčio SEPA sumokėjimo orderiu Nr. 54. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi, vadovaudamasis Rekomendacijose nustatytais atlyginimo už teisinę pagalbą dydžiais, vertino, kad pareiškėjo patirtos išlaidos už skundo parengimą (900 Eur), už pasirengimą teismo posėdžiui (212,50 Eur) yra pagrįstos, realiai patirtos, nėra neproporcingos, todėl turi būti atlyginamos. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje (63,75 Eur) priteisimo, nes teismo posėdis 2018 m. kovo 28 d. vyko 13 minučių, o pagal Rekomendacijų 9 punktą išlaidos už atstovavimą iki 30 minučių trukusiame teismo posėdyje nepriteisiamos. Teismas iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisė 22,50 Eur pareiškėjo už skundą sumokėtą žyminį mokestį.
Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nebuvo tenkintas jo prašymas dėl 63,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už atvykimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su pareiškėjui priteista bylinėjimosi išlaidų suma, teigia, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neturi būti priteisiamos arba patirtų bylinėjimosi išlaidų suma turi būti maksimaliai sumažinta.
Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas aplinkybes.
Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos pinigų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteistos, nes atmetus pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už jam suteiktas advokato paslaugas būtų paneigta ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą bei teisė į teisminę gynybą. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo vardu parengtus procesinius dokumentus advokato suteiktų teisinių paslaugų turinio bei apimties požiūriu, sutinka su atsakovo argumentais, kad jų parengimas nereikalavo ypatingų advokato intelektinių pastangų ir didelių organizacinės veiklos sąnaudų, šioje byloje nebuvo sprendžiami nauji ar itin sudėtingi teisiniai klausimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog advokatas Marius Zamulskis atstovavo pareiškėją administracinėje byloje Nr. I-1152-764/2017, kurioje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu išsprendė ginčą dėl 2014 m. birželio 12 d. paraiškos Nr. 14-1011554602-A1-1 už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, be kita ko, panaikinant Agentūros 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimus bei įpareigojant Agentūrą pareiškėjo 2014 m. birželio 12 d. paraišką Nr. 14-1011554602-A1-1 ir 2015 m. birželio 19 d. paraišką Nr. 15-1011554602-A1-1 išnagrinėti iš naujo. Agentūra, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2014 metų paraišką ir priėmė 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. BR6-2325856, kuris buvo ginčijamas šioje byloje ir pareiškėjo atžvilgiu priimtas palankus sprendimas. Sutiktina su atsakovo išdėstyta pozicija, kad pareiškėjo atstovas vykusiame teisminiame procese administracinėje byloje Nr. I-1152-764/2017 dalyvavo betarpiškai, t. y. teikė pastovias teisines paslaugas, nagrinėjama administracinė byla dėl 2014 m. paraiškos yra tiesiogiai susijusi su nagrinėta administracine byla Nr. I-1152-764/2017. Akcentuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendime, kurio šalys neginčijo, administracinėje byloje Nr. I-1152-764/2017 pripažino, kad nagrinėjama administracinė byla dėl 2014 metų paraiškos yra tiesiogiai susijusi su nagrinėta administracine byla Nr. A-397-438/2017 dėl 2013 metų paraiškos. Pažymėjo, kad nagrinėtoje byloje taip pat nebuvo sprendžiama naujų teisinių klausimų, kurių nebūtų išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl 2013 metų paraiškos, o pateiktų skundų argumentai abiejose administracinėse bylose yra panašūs. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų administracinėje byloje Nr. AS-70-575/2018 pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-1152-764/2017. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma turi būti mažinama.
Pareiškėjas už Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2018 m. sausio 9 d. pateikto skundo parengimą prašo priteisti 900 Eur. Su tokiu patirtų išlaidų įvertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Nors ši suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šioje byloje išnagrinėtas ginčas yra betarpiškai susijęs su 2013 ir 2014 metų paraiškomis, dėl kurių pareiškėjas jau turėjo teisminius ginčus, todėl prašoma priteisti suma mažintina ir pareiškėjui priteistina 400 Eur.
Pareiškėjas už pasirengimą 2018 m. kovo 28 d. teismo posėdžiui prašo priteisti 212,50 Eur. Atsakovas teigia, kad šios išlaidos yra atstovavimo išlaidų dalis ir neturi būti priteisiamos. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad pasirengimas teismo posėdžiui traktuojamas kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamasis elementas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017). Tačiau, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, šios išlaidos priskirtinos prie priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas nurodo, kad pasirengimui skirtas laikas – 2,5 val. Atsižvelgus į teisinių paslaugų teikimo kompleksiškumą ir ankstesnį dalyvavimą bylose, darytina išvada, kad pareiškėjui turėjo pakakti 1 val. pasiruošimo posėdžiui. Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, kad už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikomas koeficientas yra 0,1. Apskaičiuojant maksimalią sumą už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikomas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 850,80 Eur (2017 m. III ketvirtis). Maksimali suma už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą sudaro 85,08 Eur (850,80 Eur x 0,1), ši suma priteistina iš atsakovo pareiškėjo naudai.
Pareiškėjas už atvykimą ir atstovavimą 2018 m. kovo 28 d. posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme prašo priteisti 63,75 Eur ir nurodo, kad atvykimas ir atstovavimas teismo posėdyje užtruko 0,75 valandos. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdžio pradžia yra 10.30 val., o pabaiga 10.43 val., t. y. jis truko 13 minučių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas dėl atstovavimo teismo posėdyje, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais ir atsižvelgiama, kad nors teismo posėdis truko trumpiau nei 30 min., tačiau advokatas, dalyvaudamas tokiame sąlyginai trumpame posėdyje, vis tiek patiria darbo ir laiko sąnaudų, kurios turi būti atlyginamos (žr., pvz., 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-503/2012, 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-657/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-223-822/2015, 2018 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-161-756/2018). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme valandą priteistinas maksimalus koeficientas yra 0,1. Konstatuotina, kad maksimali priteistina suma už pareiškėjo atstovavimą teismo posėdyje sudarė 85,08 Eur (850,80 Eur x 0,1). Pareiškėjas už atvykimą ir atstovavimą prašo priteisti 63,75 Eur. Atsižvelgiant į pareiškėjo atstovo dalyvavimą analogiško pobūdžio bylose bei įvertinus aplinkybę, kad teismo posėdis vyko Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o pareiškėjo atstovo kontoros buveinė taip pat yra Vilniaus mieste, pareiškėjui priteistina suma už atstovavimą teismo posėdyje mažinama iki 50 Eur.
Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl žyminio mokesčio pareiškėjui grąžinimo ir priteisimo nekeistina.
Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis, remiantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais, keistina, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo iš viso 557,58 Eur (400 Eur + 85,08 Eur + 50 Eur + 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas M. R. pateikė prašymą priteisti 450 Eur atstovavimo išlaidų už atskirojo skundo ir atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą. Minėtas išlaidas pareiškėjas pagrindžia 2018 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo nurodymu.
Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas išlaidas už atskirojo skundo ir atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą, teisėjų kolegija pažymi, kad nors prašoma suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, ši suma mažintina, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nutartis didžiąja dalimi priimta atsakovo naudai, įvertinant Rekomendacijų 2 punkte išdėstytus kriterijus bei šioje nutartyje išdėstytus motyvus, ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 45 Eur už atskirojo skundo ir atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį pakeisti – priteisti pareiškėjui M. R. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 557,58 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus penkiasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Grąžinti pareiškėjui 0,50 Eur (penkiasdešimt euro centų) žyminio mokesčio permoką.
Priteisti pareiškėjui M. R. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo ir atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą.
Nutartis neskundžiama.