Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R., skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1 – 8), kuriame prašo: 1) panaikinti 2017-11-24 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. BR6-2325856 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ III dalį „dėl geros agrarinės būklės pažeidimo taikymo“ (sutartinių gyvulių apskaičiavimo) ir dalį dėl „sankcijų apskaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas), kurioje pareiškėjui dėl GAAB reikalavimo pažeidimo taikyta 3 proc. dydžio sankcija ir įpareigoti Agentūrą pareiškėjo 2014-06-12 paraišką Nr. 14-1011554602-A1-1 išnagrinėti iš naujo; 2) priteisti pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – ir NMA, Agentūra) priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo 2014 m. birželio 12 d. pareiškėjo paraiškai Nr. 14-1011554602-A1-1 (toliau – ir Paraiška) buvo pritaikytas 3 proc. sankcijos dydis už netyčinį nepakartotinį Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – GAAB) reikalavimo pažeidimą. Pareiškėjas teigia, kad atsakovė turėjo apskaičiuoti sutartinio gyvulio hektarui (toliau – SG/ha) kiekį pareiškėjo Paraiškai pagal Paraiškos 16 punkto ir Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „kraštovaizdžio tvarkymas“ „ekologinis ūkininkavimas“, „tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. balandžio 6 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-152 (toliau – AGRO taisyklės) taisyklių reikalavimus.

Pareiškėjas skunde teigia, kad atitiko specialius AGRO taisyklių reikalavimus, numatytus 7.8.2 punkte, bei pasirašė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – ir Taisyklės) nurodytą paraiškos už 2014 m. formą, kurios 16 punkte pasakyta, kad pareiškėjas turi turėti bent 0,2 sutartinio gyvulio hektarui.

GAAB 7 punkte yra įtvirtintas reikalavimas, kad pareiškėjai turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius nuo 2014 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Šiuo atveju šis reikalavimas taikytinas pareiškėjams pagal priemonę „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)“. Pareiškėjo įsitikinimu, jam taikytini specialūs AGRO taisyklių ir Paraiškos reikalavimai dėl SG apskaičiavimo (skaičiuojamas vidurkis per kalendorinius metus pagal praėjusių metų duomenis, kaip nurodyta AGRO taisyklių 8.11 punkte ir Paraiškos 16 punkte). AGRO taisyklės ir GAAB reikalavimai yra vienodos teisinės galios teisės aktai, todėl taikytinos AGRO taisyklių ir Taisyklėse nustatytos Paraiškos formos nuostatos dėl SG tankumo ir apskaičiavimo kaip specialios teisės normos. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1152-764/2017 nebuvo pasisakyta, kad SG kiekis turi būti skaičiuojamas pagal GAAB 7 punkto reikalavimus ir turi būti vertinamas ūkinių gyvulių kiekis einamais 2014 m., dėl to NMA argumentai, kad apskaičiuojant SG kiekį turi būti vadovaujamasi GAAB nuostatomis, yra nepagrįsti, nes šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, pagal kurią pareiškėjas paraiškoje įsipareigoja turėti 0,2 SG/ha, o GAAB aprašas nustato 0,3 SG/ha, todėl pareiškėjui iškyla teisinio neapibrėžtumo situacija dėl minimalaus kiekio SG per hektarą. NMA turėjo vadovautis GAAB aprašo 9 punkto išimtimi dėl SG apskaičiavimo, kuris lygiai taip pat nustatytas AGRO taisyklėse, t. y. vertinant 2014 m. Paraišką SG turėtų būti skaičiuojamas pagal AGRO taisyklių 1 priede pateikiamą valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) gyvulių perskaičiavimą į sutartinius gyvulius ir skaičiuojamas vidurkis per kalendorinius metus pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius praėjusių metu duomenis (AGRO taisyklių 8.11 punktas).

Skunde nurodoma, kad NMA 2014 m. Paraiškoje pareiškėjo deklaruotų kontrolinių žemės sklypų, kurių Nr. 197342-7854 ir Nr. 239354-7770 naudmenų kodus pakeitė iš 5PT-1 į 2PT-1 kodą, tačiau nenurodė jokių argumentų dėl naudmenų kodo pakeitimo, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu pasisakė, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė dėl trūkumų pašalinimo. Atsižvelgiant į tai, NMA netinkamai taikė paraiškos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-161 (toliau - Taisyklės), 2 priedo (Pildymo instrukcijos) reikalavimus.

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (b. l. 104 – 112) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

NMA paaiškina, kad administruojant 2014 m. pareiškėjo Paraišką buvo nustatyta, jog 2014 m. duomenimis, pareiškėjo SG skaičius valdoje sudarė 1 sutartinio gyvulio. Nurodo, kad 2014 m. Paraiškai taikė 0,2 SG/ha reikalavimą, kaip tai nustatyta AGRO taisyklėse. Pareiškėjo registruoti ir reikalavimus atitinkantys gyvūnai dengė 5 ha natūralių ir pusiau natūralių pievų plotą, dėl to buvo paskirta 3 proc. sankcija. Atkreipia teismo dėmesį, jog ginčijamas ne 0,2 SG/ha taikytas dydis, o metai, pagal kuriuos skaičiuojamas SG dydis. Pareiškėjas, pateikdamas 2014 m. Paraišką parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis bei įsipareigoja laikytis GAAB aprašo reikalavimų. Deklaruojant laukus pagrindinei tiesioginei išmokai gauti, Taisyklės nukreipia į GAAB aprašą. Už GAAB aprašo pažeidimus yra taikomos sankcijos pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 „Dėl Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Jei nustatoma, kad yra pažeistas GAAB reikalavimas, sankcija taikoma visoms išmokoms, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai. Pažymi, kad pareiškėjas įsipareigojo vadovautis ir GAAB aprašu bei Taisyklėmis. Pareiškėjo įsipareigojimų dalyje pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ 2 punktas aiškiai nurodo, kad pareiškėjas privalo laikytis Kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima GAAB aprašą.

Pareiškėjui buvo taikytas 0,2 SG/ha kriterijus dėl GAAB 9 punkto, tačiau tai nereiškia, kad jis apskritai galėjo nesilaikyti GAAB reikalavimų. Sutartinių gyvulių skaičiaus tikslas yra užtikrinti, kad registruoti gyvuliai ganysis einamaisiais metais, o ne praėjusiais. GAAB 7 punkte yra nurodyta, kiek SG turi būti laikoma 2012 m., 2013 m. ir 2014 m., t. y. nurodytas jų kiekis (SG/ha). Pagal šią GAAB aprašo nuostatą, gyvuliai yra laikomi deklaruojamaisiais metais, o pareiškėjo atveju specialus reikalavimas dėl jų kiekio buvo nustatytas pagal GAAB aprašo 9 punktą. GAAB apraše yra nustatyti būtiniausi privalomi reikalavimai gerai agrarinei ir aplinkosaugos būklei palaikyti – atitinkamas SG skaičius einamaisiais metais.

NMA teigia, kad prisiimant naujus įsipareigojimus (kaip yra šiuo atveju), keičiasi ir naudmenos kodas iš kodo 5PT-1, kuriuo žymima „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“, į kodą 2PT-1 „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.). Pareiškėjas nurodė, kad prisiima naujus įsipareigojimus, dėl šios priežasties ir keitėsi 5PT-1 kodas į 2PT-1 kodą, t. y. jis kito automatiškai. NMA paaiškina, jog 2PT-1 kodas taikomas visiems pareiškėjams, kurie įsipareigojimus prisiėmė nuo 2012 m.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 2017 m. lapkričio 24 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo Nr. BR6-2325856 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ III dalies „dėl geros agrarinės būklės pažeidimo taikymo“ (sutartinių gyvulių apskaičiavimo) ir dalies dėl „sankcijų apskaičiavimo“, kurioje pareiškėjui taikyta 3 proc. dydžio sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 12 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus parašką (b. l. 45 – 52). NMA 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. BR6-108 (administracinės bylos Nr. I-1152-764/2017 t. 1., b. l. 29 – 40) pareiškėjui taikė 100 proc. kompleksinio paramos sankciją ir paramos neskyrė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl NMA 2016 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. BR6-108, 2017 m. spalio 2 d. sprendimu nusprendė panaikinti 2016 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. BR6-108 ir įpareigojo NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. birželio 12 d. paraišką Nr. 14-1011554602-A1-1.

Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-10-02 sprendimą, NMA pakartotinai išnagrinėjo 2014 m. paraišką ir priėmė 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. BR6-2325856 (b. l. 30 – 35).

2017-11-24 Sprendime III motyvuojamoje dalyje „dėl geros agrarinės būklės pažeidimo taikymo“ Agentūra nurodė, kad vertindama pareiškėjo 2014 m. Paraišką, vadovavosi Aprašo 9 p. nuostatomis, pagal kurias geros agrarinės būklės reikalavimų išimtys gali būti numatytos kituose teisės aktuose bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-10-02 sprendimu, kuriame nurodyta, jog Aprašo 7 punkto nuostata 2014 m. Paraiškoje nebuvo aiškiai apibrėžta ir galėjo klaidinti, dėl to pareiškėjui iškilo teisinio neapibrėžtumo situacija, ir taikė 0,2 SG/ha reikalavimą, kaip tai nustatyta AGRO programos priemonei „kraštovaizdžio tvarkymas“ reikalavimuose, apibrėžtuose AGRO taisyklėse. Agentūra 2017-11-24 Sprendime nurodė, jog pareiškėjo registruoti ir reikalavimus atitinkantys gyvūnai dengė 5 ha natūralių ir pusiau natūralių pievų plotą: 1 SG/0,2 ha. Atsakovė nurodė, jog pareiškėjas Paraiškoje deklaravo 7,82 ha natūralių ir pusiau natūralių pievų plotą, o deklaruoti plotai, kurių nepadengia ūkiniai gyvuliai, sudarė 36,06 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto ((7,82 ha - 5 ha)/ 7,82 * 100). Dėl šios priežasties pareiškėjui buvo taikyta sankcija 2014 m. Paraiškai - 3 proc. sankcijos dydis už netyčinį nepakartotinį GAAB15 reikalavimo pažeidimą. Su šia atsakovės 2017-11-24 Sprendimo dalimi pareiškėjas nesutinka, teigia, kad Agentūra nepagrįstai ir neteisingai apskaičiavo sutartinių gyvulių (toliau - SG) kiekį bei jų dengiamą natūralių ir pusiau natūralių pievų plotą.

Pareiškėjas mano, jog Atsakovė nesąžiningai bei piktnaudžiaudama teise, nepagrįstai apskaičiavo SG kiekį Pareiškėjo 2014 m. Paraiškai pagal GAAB, o ne pagal Paraiškos 16 p. ir AGRO taisyklių reikalavimus. Pareiškėjas teigia, kad atsakovė paneigė ir 2017-10-02 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime pateiktus teisės taikymo išaiškinimus šioje konkrečioje situacijoje, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos.

Agentūros nuomone, pareiškėjas privalėjo laikytis GAAB reikalavimų, dėl ko ir SG apskaičiuoti pagal GAAB reikalavimus ne 2013 m. duomenimis, o už 2014 m. Agentūra iš naujo administravo 2014 m. Paraišką, taikant GAAB 9 p. dėl specialaus 0,2 SG/ha reikalavimo, tačiau metai, pagal kuriuos skaičiuojami SG yra deklaruojamieji (šiuo atveju 2014 m., o ne praėjusieji).

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „kraštovaizdžio tvarkymas“ „ekologinis ūkininkavimas“, „tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. balandžio 6 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-152, 7.8.4.1 papunktyje (redakcija galioja nuo 2014 m. gegužės 22 d.), nustatyta, kad priimamos paraiškos pagal 7.8.1 ir 7.8.2 papunkčius iš pareiškėjų pagal programos Kraštovaizdžio tvarkymas veiklą Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas tik tų pareiškėjų, kurie laiko gyvulius (ne mažiau kaip 0,2 SG/ha). AGRO taisyklių 7.8.2 p. nustato, jog pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, paramos paraiškas 2014 m., nedidindami ploto, gali teikti pareiškėjai, kuriems 2014 m. kuriems 2014 m. pasibaigė penkerių-septynerių metų įsipareigojimų laikotarpis. Pareiškėjai gali prisiimti naujus įsipareigojimus turėdami tokį pat ar mažesnį plotą, nei anksčiau buvo įsipareigoję, išskyrus atvejus, kai žemė yra valdoma nuosavybės pagrindais, penkeriems metams taikant persvarstymo sąlygą, jog visi prisiimti pareiškėjų įsipareigojimai galės būti peržiūrėti ir nutraukti prasidėjus naujam finansavimo laikotarpiui 2015 m. (redakcija galioja nuo 2014 m. gegužės 22 d.).

AGRO taisyklių 8.11 p. (punkto redakcija galiojanti nuo 2014-04-12) nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, įgyvendinantys priemonę, įsipareigoja laikyti gyvulius dalyvaujant programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Natūraliu ir pusiau natūraliu pievų tvarkymas“ ir turėti 0.2 SG/ha. pagal šių taisyklių 1 priede pateikiamą valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) gyvulių perskaičiavimą į sutartinius gyvulius (skaičiuojamas vidurkis per kalendorinius metus pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius praėjusių metų duomenis). Jeigu einamaisiais metais pareiškėjo valdoje buvo atlikta patikra vietoje, kurios metu valdoje laikomi ūkiniai gyvūnai buvo tikrinami pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius duomenis, tačiau patikros vietoje metu nustatytas SG skaičius neatitinka Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančių duomenų, SG/ha bus perskaičiuojamas vadovaujantis patikros vietoje nustatytais duomenimis, pagal taisyklių 27 punkto nuostatas.

Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171, redakcija, galiojančia nuo 2014 m. kovo 22 d. 1 priede yra nustatyta Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos forma. Pareiškėjas pateikė Paraišką už 2014 m. vadovaudamasis nurodytomis AGRO taisyklių nuostatomis, kadangi atitiko specialius AGRO taisyklių reikalavimus pagal 7.8.2 p. teikiant Paraišką už 2014 m. bei atitinkamai pats pareiškėjas pasirašydamas paraiškos už 2014 m. formos. 1 p. įsipareigojo: „Dalyvauti šioje programoje ir laikytis apribojimų ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus nuo paraiškos pateikimo dienos. Pasibaigus penkerių arba šešerių metų įsipareigojimų laikotarpiui, dalyvauti šios programos veiklose „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (tik tų pareiškėjų, kurie laiko gyvulius), „Šlapynių tvarkymas“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Medingų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ ir laikytis apribojimų vienerius kalendorinius metus arba pasibaigus septynerių metų įsipareigojimų laikotarpiui minėtose veiklose laikytis apribojimų 5 kalendorinius metus su sąlyga, kad šie įsipareigojimai bus peržiūrėti ir nutraukti nuo 2015 m.“ (Pareiškėjas atitiko AGRO taisyklių 7.8.2 p. keliamus reikalavimus).

Pareiškėjas taip pat pasirašė Taisyklėse nurodytą paraiškos už 2014 m. formą, kurios trečiosios dalies, pavadintos III. ĮSIPAREIGOJIMAI, 16 punkte pasakyta, kad norėdamas gauti paramą pagal programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ valdoje pareiškėjas turi turėti bent 0,2 SG/ha. Šiame 16 punkte paaiškinta, kad SG - sutartinis gyvulys pagal Ūkinių gyvūnų registre esančius praėjusių metų duomenis skaičiuojamas vidurkis per kalendorinius metus. Pareiškėjas pasirašydamas forma, 5 p. įsipareigojo visoje valdoje laikytis Pagrindiniu reikalavimu, nurodytu Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metu programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, tvirtinamose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu, t. y. laikytis AGRO taisyklių reikalavimų.

Šiuo atveju tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas dėl to, kokio teisės akto reikalavimas dėl SG apskaičiavimo taikytinas pareiškėjui vertinant 2014 m. paraiška.

AGRO taisyklėse ir Paraiškos formoje yra nustatyti specialūs reikalavimai pareiškėjams, kurie atitinka AGRO taisyklių 7.8 p. sąlygas teikiant paraišką už 2014 m. Pareiškėjas atitiko AGRO taisyklių sąlygas teikiant paraišką už 2014 m. pagal programą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (7.8.2 p.), atitinkamai užpildė specialią Paraiškos formą pagal Taisykles ir prisiėmė įsipareigojimus. Atitinkamai teikiant paraišką pagal šiuos specialius reikalavimus pagal šią programą būtent už 2014 m., Pareiškėjas įsipareigojo turėti bent 0,2 SG/ha pievose ir ganyklose (AGRO taisyklių 7.8.4.1 p., ir Paraiškos formos 16 p.), o nustatant sutartinių gyvulių skaičių skaičiuojamas vidurkis per kalendorinius metus pagal Ūkinių gyvūnų registre esančius praėjusių metų duomenis (AGRO taisyklių 8.11 p. ir Paraiškos formos 16 p.).

Taigi, Agentūra perskaičiuodama pareiškėjui skirtina paramą, privalėjo taikyti specialias SG apskaičiavimo taisykles, įtvirtintas AGRO ir Paraiškoje, o to nedarydama pažeidė teisės aktus bei nukrypo nuo 2017-10-02 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I-1152-764/2017 pateikto teisės normų taikymo išaiškinimo dėl specialiųjų reikalavimų 2014 m. Paraiškai.

Teismas daro išvadą, kad vertinant pareiškėjo paraišką už 2014 m., jam taikytini specialūs AGRO taisyklių ir Paraiškos formos, patvirtintos Taisyklėmis, reikalavimai dėl SG apskaičiavimo (skaičiuojamas vidurkis per kalendorinius metus pagal praėjusių metų duomenis, kaip nurodyta AGRO taisyklių 8.11 p. ir Paraiškos formos 16 p.), todėl 2017­-11-24 Agentūros Sprendimo dalis, kuriame vertinta, jog pareiškėjas nesilaikė GAAB reikalavimų dėl SG skaičiaus, yra nepagrįsta.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 str., 8 str. 1 d. įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui ABTĮ nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 str. nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t.t.) yra naikintinas: Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje numatyti viešojo administravimo subjektų priimtų ir skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, t. y. skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jei skundžiamas aktas (ar jo dalis ): neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinęs teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, kadangi 2014 m. Paraiška buvo teikiama už 2014 metus, tai SG vidurkis turi būti apskaičiuotas pagal 2013 metų duomenis (AGRO taisyklių 8.11 p., Paraiškos formos 16 p.).

Remiantis išdėstytų aplinkybių visuma teismas konstatuoja, kad NMA, priimdama skundžiamą 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. BR6-2325856, neteisingai apskaičiavo SG bei jų dengiamus plotus, taigi priėmė sprendimą, neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų. Dėl šių aplinkybių skundžiamas sprendimas naikintinas ir NMA įpareigotina pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo M. R. 2014 m. birželio 12 d. paraišką Nr. 14-1011554602-A1-1.

Pareiškėjas teigia, kad Agentūra pakeisdama Naudmenų kodus, netinkamai taikė Paraiškos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (LR žemės ūkio ministro 2014-03-20 įsakymo Nr. 3D-161 redakcija) 2 priedo (Pildymo instrukcijos) reikalavimus. Priede nurodytas 2PT-1 kodas taikytinas nuo 2012 m. naujai įsipareigojamiems plotams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programas „Kraštovaizdžio tvarkymas“, <...>, o 5PT-1 kodas taikomas deklaruojamiems plotas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programas „Kraštovaizdžio tvarkymas“, <...>. Šiuo atveju Pareiškėjas neįsipareigojo naujų plotų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“, o prisiėmė įsipareigojimus pagal specialius reikalavimus taikant AGRO taisyklių 7.8.2 p. nuostatas, kuriose aiškiai taip pat nurodyta, jog paraiškas už 2014 m. gali teikti pareiškėjai pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ nedidinami ploto. Pareiškėjas atitiko AGRO taisyklių 7.8.2 p. reikalavimus. Todėl pareiškėjui, jo teigimu, nepagrįstai Agentūra savavališkai pakeitė Naudmenų kodą bei nepagrįstai taikė GAAB aprašo reikalavimus dėl SG apskaičiavimo tvarkos, kadangi šie reikalavimai taikytini 2PT-1 kodui (Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)).

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, o paraiška grąžinama nagrinėti iš naujo, atsakovė įpareigotina tinkamai įvertinti kontrolinių žemės sklypų Nr. 197342-7854 ir Nr. 239354-7770 pasėlių kodus bei pašalinti padarytus pažeidimus.

Pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal 2 šio straipsnio dalį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Kol kas pareiškėjas teismui nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismas dėl išlaidų atlyginimo sprendime nepasisako bei atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tokį prašymą turi teisę pateikti per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jei per nustatytą terminą prašymas bus pateiktas, teismas jį išnagrinės rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. BR6-2325856 „Dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ III dalį „dėl geros agrarinės būklės pažeidimo taikymo“ (sutartinių gyvulių apskaičiavimo) ir dalį dėl „sankcijų apskaičiavimo“, kurioje pareiškėjui M. R. taikyta 3 proc. dydžio sankcija, ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjo M. R. 2014 m. birželio 12 d. paraišką Nr. 14-1011554602-A1-1 išnagrinėti iš naujo

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.