- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-02
- Bylos Nr.
- I-1152-764/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03848-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- M. R.
- Kategorijos
- 29.1.2Išmokų sumažinimas arba neskyrimas, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. R. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1. panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 3R-303(AG-237/03-2016) dalyje dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) 2016 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. BR6-108, 2. panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2016 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. BR6-108, 3. panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. BR66-929879, 4. priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimus nurodė, kad pakartotinių pažeidimų nepadarė ir laikėsi visų paraiškoje gauti paramą nustatytų reikalavimų, t. y. pareiškėjas pagal paraiškoje pateiktus reikalavimus įsipareigojo atitikti 0,2 SG(sutartinio gyvulio) per hektarą. Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtintų Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų aprašo (toliau – ir GAAB aprašas), pagal kurį turi būti 0,3 SG (sutartinio gyvulio) per hektarą, nes ši aprašo taisyklė ir reikalavimas nebuvo įtvirtinta teikiamoje paraiškoje paramai gauti.
Pareiškėjas pažymi, kad Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių „agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „kraštovaizdžio tvarkymas“ „ekologinis ūkininkavimas“, „tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir AGRO taisyklės) ir GAAB aprašas yra vienodos teisinės galios aktai, todėl turėtų būti taikomos vėlesnės teisės akto nuostatos. Pareiškėjas taip pat teigia, kad yra ūkininkas ir teisinio išsilavinimo neturi, todėl mano, kad pagrįstai vadovavosi paraiškos skirti išmoką formoje nurodytais reikalavimais bei teisės aktų nuostatomis ir apie GAAB apraše nustatytus reikalavimus nežinojo.
Pareiškėjo manymu, jam tūrėtų būti taikytos AGRO taisyklės, nes teikiant paraišką išmokoms gauti būtent dėl jų ir jose nustatytų reikalavimų pareiškėjas pasirašė. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovė, taisydama pareiškėjo paraišką, pakeitė deklaruojamus kodus, tačiau apie pakeitimus pareiškėjo neinformavo, jei pareiškėjas būtų žinojęs apie pasikeitusias aplinkybes, jis paraiškos nebūtų teikęs.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad siekiant pripažinti pakartotinio pažeidimo buvimą, privalu nustatyti dvi aplinkybes, t. y. informavimą apie pažeidimą ir pažeidimo nepašalinimą, tačiau atsakovė pareiškėjo, teikiant paraišką už 2013 m. iki 2013 m. birželio 15 d., neinformavo apie pažeidimą ir nesuteikė galimybės jo pašalinti, o informaciją apie pažeidimą pareiškėjas gavo tik 2014 m. liepos 10 d., kai buvo teikiama paraiška už 2014 m., todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo atliktas pakartotinis pažeidimas 2013 m. paraiškos atžvilgiu. Pareiškėjas, remdamasis skunde išdėstytų aplinkybių visuma, prašo skundą patenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra su skunde išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime pasisakydama dėl sankcijos skyrimo pagrįstumo nurodo, kad pareiškėjui pateikus paraišką už 2012 m. buvo nustatytas GAAB aprašo pažeidimas ir pritaikyta 19 proc. sankcija, 2013 m. pareiškėjas nesilaikė to paties reikalavimo ir nustačius tyčinį pažeidimą, buvo pritaikyta 100 proc. paramos neskyrimo sankcija. Apie 2012 m. patikrinimo rezultatus pareiškėjas informuotas 2014 m. sprendimu, kurio neskundė ir jis yra galiojantis.
Atsakovės manymu, pareiškėjas netinkamai aiškina sankcijų paskyrimo sąlygas ir teigia, kad teikdamas paraišką už 2012 m. ir 2013 m. turėjo žinoti apie GAAB apraše nustatytus reikalavimus ir jų laikytis. Atsakovės teigimu, pareiškėjas turėjo žinoti turimų gyvūnų skaičių ir privalėjo pasirūpinti, kad deklaruojamose pievose būtų išlaikytas tinkamas skaičius gyvūnų, todėl negali remtis tuo, kad nebuvo informuotas apie GAAB aprašo nuostatų pažeidimą.
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodo terminus iki kurių turėjo būti informuotas apie padarytus pažeidimus ir teigia, kad taisyklėse nėra nurodytas terminas iki kurio pateiktos paraiškos turi būti įvertintos, todėl pareiškėjas klaidingai interpretuoja, - iki kada turėjo būti išsiųstas sprendimas dėl nustatytų pažeidimų paraiškoje.
Pasisakydama dėl AGRO ir GAAB nuostatų taikymo, atsakovė teigia, kad AGRO taisyklėse yra nuoroda į GAAB aprašo taikymą ir teigia, kad pažeidus GAAB reikalavimus, išmokos nėra mokamos ir programoms pagal AGRO taisyklių reikalavimus, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad GAAB reikalavimai jam netaikytini. Atsakovė mano, kad pagrįstai pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 3R-303(AG-237/03-2016), Nacionalinės mokėjimo agentūros 2016 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. BR6-108 ir 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. BR66-929879 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 12 d. pateikė paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus (toliau – ir Paraiška), tačiau Nacionalinė mokėjimo agentūra 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. BR6-108 dėl pakartotinio pažeidimo neskyrė pareiškėjo prašomos paramos. 2012 m. birželio 15 d. pareiškėjas pateikė paraišką Nr. 12-101154602-A1-1 dėl žemės ūkio naudmenų, už kurias mokamos tiesioginės išmokos. 2013 m. birželio 13 d. pareiškėjas pateikė paraišką Nr. 13-1011554602-A1-1 dėl žemės ūkio naudmenų, už kurias mokamos tiesioginės išmokos. 2014 m. vasario 14 d. atsakovė sprendimu Nr. BR5-2161703 įvertino 2012 m. paraišką ir skyrė 48240,01 Lt galutinę sumą bei pritaikė 19 proc. dydžio sankciją už tyčinio GAAB aprašo 7 punkto nuostatų pažeidimą. 2014 m. birželio 12 d. pareiškėjas pateikė paraišką Nr. 14-1011554602-A1-1 už žemės ūkio duomenų ir pasėlių plotus. 2014 m. liepos 8 d. atsakovė sprendimu Nr. BR6-2327623 įvertino 2013 m. paraišką ir paramos neskyrė. Atsakovė sprendimu pareiškėjui pritaikė 100 proc. dydžio sankciją dėl pakartotinio tyčinio GAAB aprašo 7 punkto reikalavimų pažeidimo ir paramos neskyrė už kitus kalendorinius metus. Pareiškėjas nesutiko su 2014 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. BR6-2327623 ir pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 3R-303(AG-256/01-2014) pareiškėjo skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu panaikino Vyriausiosios administracinės ginčų komisijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimus bei įpareigojo pareiškėjo 2013 m. paraišką išnagrinėti iš naujo. 2015 m. birželio 19 d. pareiškėjas pateikė paraišką Nr. 15-1011554602-A1-1 paramai gauti už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus. Skundžiamu 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. BR6-108 atsakovė įvertino pareiškėjo 2014 m. paraišką ir nusprendė, kad pareiškėjui taikoma 100 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija ir parama neskiriama už kitus kalendorinius metus. 2016 m. rugsėjo 7 d. atsakovė sprendimu Nr. BR6-929879 atsisakė skirti paramą pagal 2015 m. birželio 19 d. paraišką, kaip tęstinę sankciją už 2014 m. paraiškoje nustatytus pažeidimus.
Pareiškėjas skunde Teismui teigia, kad pasirašydamas 2014 m. paraišką, patvirtino, kad įsipareigoja turėti 0,2 SG (sutartinio gyvulio) per hektarą ir laikytis AGRO taisyklių, todėl pareiškėjo manymu, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas pagal GAAB aprašą turėjo turėti 0,3 SG (sutartinio gyvulio) per hektarą.
Įvertinus pareiškėjo pasirašytos 2014 m. paraiškos turinį matyti, kad paraiškos 4 puslapyje (b. l. 52) prie bendrų įsipareigojimų 7 punkte nurodyta, kad pareiškėjas, pasirašydamas paraišką, įsipareigoja laikytis GAAB aprašo reikalavimų, o pagal paraiškos 6 puslapį (b. l. 54) pareiškėjas pasirašydamas dėl įsipareigojimų pagal priemonės „agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „kraštovaizdžio tvarkymas“, 16 punktą, įsipareigoja savo valdoje turėti 0,2 SG (sutartinio gyvulio) per hektarą. Atsižvelgus į tai, matyti, kad pareiškėjas privalo laikytis bendrųjų GAAB aprašo reikalavimų, bet specialusis reikalavimas dėl priemonės „agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „kraštovaizdžio tvarkymas“ yra 0,2 SG (sutartinio gyvulio) per hektarą. Jei pareiškėjas privalo turėti 0,3 SG (sutartinio gyvulio) per hektarą, tai tokiu atveju, toks specialus reikalavimas turėjo būti aiškiai įtvirtintas paraiškoje, nes šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, pagal kurią pareiškėjas paraiškoje įsipareigoja turėti 0,2 SG/ha, o GAAB aprašas nustato 0,3 SG/ha, todėl pareiškėjui iškyla teisinio neapibrėžtumo situacija dėl minimalaus kiekio sutartinio gyvulio per hektarą. Atsižvelgus į tai, kad abejos taisyklės, reglamentuojančios minimalų kiekį sutartinio gyvulio per hektarą, nustato skirtingus sutartinio gyvulio kiekius, laikytina, kad atsakovė paraiškos sąlygose dėl paramos gavimo turėjo aiškiai nurodyti tokį gyvulių kiekį, kurį turi turėti paraišką teikiantis asmuo. Nagrinėjamu atveju, specialiosiose nuostatose yra konkrečiai nurodytas 0,2 SG (sutartinio gyvulio) per hektarą, todėl atsakovė, manydama, kad paraišką teikiantis asmuo turi turėti 0,3 SG/ha, kaip nurodyta GAAB apraše, privalėjo šį kiekį aiškiai įtvirtinti paraiškos formoje. Remiantis minėtų aplinkybių visuma, pareiškėjo teiginiai dėl sutartinio gyvulio per hektarą laikytini pagrįstais.
Vyriausioji administracinių ginčų komisija skundžiamame sprendime pažymi, kad atsakovės 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. BR6-108 įvertinta pareiškėjo 2014 m. paraiška ir paskirta sankcija yra tęstinė, nes pareiškėjui buvo taip pat paskirta sankcija už 2013 m. paraišką pagal 2014 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. BR6-2327623, tačiau iš komisijos sprendimo turinio matyti, kad tuo metu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar nebuvo priėmęs sprendimo dėl atsakovės 2014 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. BR6-2327623, kuriuo buvo paskirta sankcija dėl 2013 m. pateiktos paraiškos ir komisija skundžiamą sprendimą priėmė atsižvelgus į tai, kad atsakovės 2014 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. BR6-2327623 dar nebuvo panaikintas.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306, patvirtinta Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika (toliau – ir Metodika). Kurios 2.5 punkte įtvirtinta, kad pakartotinis reikalavimo pažeidimas yra to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo, žemės ūkio veiklos valdymo ir (ar) trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimo pažeidimas daugiau negu vieną kartą per trejus metus iš eilės, nors žemės ūkio veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti.
Pareiškėjas teigia, kad už 2012 m. paraiškos pažeidimą buvo informuotas tik 2014 m. vasario 17 d. raštu, o dėl 2013 m. paraiškos pažeidimo buvo informuotas pačiu 2014 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. BR6-2327623. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu konstatavo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra nesiėmė aktyvių veiksmų informuoti pareiškėją dėl padaryto pažeidimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę būti informuotu apie pažeidimą bei neužtikrino gero administravimo principo taikymo, t. y. informavo pareiškėją apie pažeidimą nepaliekant pareiškėjui galimybės jo pašalinti iki teikiant paraišką už kitus metus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjo 2013 m. paraiškoje atliktas pažeidimas negali būti vertintinas kaip pakartotinis, todėl panaikino atsakovės 2014 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. BR6-2327623 ir įpareigojo pareiškėjo paraišką už 2013 m. išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas teigia, kad paraiškoje naudmenas deklaravo 5PT-1 kodu, kuriam GAAB aprašo reikalavimai dėl SG (sutartinio gyvulio) per hektarą nėra taikomi, tačiau atsakovė neinformavo pareiškėjo, kad kodas keistinas į 2PT-1, kuriam taikomas GAAB aprašo reikalavimas dėl SG (sutartinio gyvulio) per hektarą skaičius. Atsižvelgus į aukščiau pateiktą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, matyti, kad atsakovė turėjo informuoti pareiškėją apie nustatytus pažeidimus ir suteikti teisę ištaisyti juos, tačiau atsakovė apie nustatytus trūkumus pareiškėjo neinformavo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę būti informuotu ir pašalinti paraiškoje nustatytus trūkumus.
Remiantis išdėstytų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad skundžiamu 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. BR6-108 yra nustatyta sankcija už 2014 m. paraišką ir nustatytas pažeidimas laikytinas tęstiniu pažeidimu po 2013 m. paraiškos ir jos atžvilgiu nustatytų pažeidimų bei paskirtų sankcijų. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu atsakovės 2014 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. BR6-2327623 dėl 2013 m. paraiškos ir skirtos sankcijos panaikino ir nei Vyriausioji administracinių ginčų komisija, nei atsakovė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytų aplinkybių dėl pakartotinio pažeidimo ir privalomo informavimo apie pažeidimą ir galimybės suteikimo ištaisyti padarytą pažeidimą, skiriant sankciją skundžiamame 2016 m. birželio 23 d. sprendime Nr. BR6-108 neįvertino. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, kyla pagrindas naikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 3R-303(AG-237/03-2016) dalyje dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2016 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. BR6-108 bei atsakovės 2016 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. BR6-108.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti atsakovės 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. BR66-929879, kuriuo atsisakyti skirti paramą pagal 2015 m. paraišką Nr. 15-1011554602-A1-1, nes pagal 2016 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. BR6-108 buvo paskirta sankcija, pagal kurią sumažinama 100 proc. parama ir neskiriama parama už kitus kalendorinius metus. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės 2016 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. BR6-108 naikintinas, o 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. BR66-929879 skirta sankcija yra tęstinė ir savarankiškai negali galioti be naikinamame sprendime nustatytos sankcijos, darytina išvada, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. BR66-929879 taip pat turi būti panaikintas.
Pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal 2 šio straipsnio dalį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Kol kas pareiškėjas teismui nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismas dėl išlaidų atlyginimo sprendime nepasisako bei atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tokį prašymą turi teisę pateikti per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jei per nustatytą terminą prašymas bus pateiktas, teismas jį išnagrinės rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 3R-303(AG-237/03-2016) dalyje dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. BR6-108.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. BR6-108 ir 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. BR66-929879.
Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjo 2014 m. birželio 12 d. paraišką Nr. 14-1011554602-A1-1 ir 2015 m. birželio 19 d. paraišką Nr. 15-1011554602-A1-1 išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.