Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2066-946/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-12-21Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-21
Bylos Nr.
1-2066-946/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03893-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
L. M., L. K., M. M., N. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2066-946/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03893-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1;1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.5.25.4.2.6
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 21 d.Kaišiadorys

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei,

kaltinamajam V. K.,

nukentėjusiesiems L. M., L. K., M. M.,

nukentėjusiųjų L. K., M. M. ir N. V. įgaliotai atstovei advokato padėjėjai D. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 3 MGL dydžio bauda;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 ir 4 dalis laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams 1 mėnesiui ir 3 MGL (375 Lt) bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje ir 281¹straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

V. K. 2020 m. sausio 26 d., apie 16.50 val., Kaišiadorių rajone, kelio Nr. 188 Rumšiškės-Tadarava 5,42 kilometre, vairuodamas L. M. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Tadaravos kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai, transporto priemonę vairavo neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausiai 1,88 promilių etilo alkoholio koncentracija, taip pat neatsižvelgė į važiavimo sąlygas bei eismo intensyvumą, savalaikiai nesulėtino greičio, nors to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, dėl ko atsitrenkęs į priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešinga kryptimi važiuoti skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešpriešai važiavusiu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasėkoje buvo sužaloti automobilyje „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavę asmenys: vairuotojas M. M., kuriam dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, keleivis L. K., kuriam dėl nubrozdinimo kaktoje, kraujosruvos krūtinės dešinėje, kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairės pusės XII šonkaulio lūžio, žaizdos kairėje blauzdoje buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivė N. V., kuriai dėl kairio raktikaulio ir dubens kaulų lūžių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o taip pat automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis L. M., kuriam dėl nubrozdinimo kaktos dešinėje, žaizdos dešinio antakio srityje, kraujosruvos su nubrozdinimu dešinio smilkinio srityje, abipus šonkaulių lūžių buvo padarytas nesukus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. K. dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo visiškai neblaivus, nes kartu su nukentėjusiuoju L. M. buvo išgėrę alkoholio. Vairavo L. M. automobilį, nes norėjo jį nusipirkti iš jo. Supranta, kad negalėjo automobilio vairuoti ne tik todėl, kad buvo neblaivus, bet ir todėl, kad neturi teisės vairuoti automobilio. L. M. žinojo, kad duoda vairuoti neblaiviam. Paties įvykio, kai atsitrenkė į kitą automobilį, neatsimena. Gali būti, kad dėl neblaivumo tiesiog užmigo prie vairo. Atsimena, kaip atsirado klinikose. Žino, kad įvykio metu buvo sužaloti žmonės, todėl sutinka, kad jiems buvo dėl to padaryta turtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis M. M. parodė, kad 2020 m. sausio 26 d. po pietų jis kartu su L. K. ir N. V. vyko į Kauną jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo jis, saugos diržą jis segėjo, matė, kad ir šalia priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs L. K. taip pat segėjo saugos diržą. Ant galinės keleivio sėdynės dešinėje pusėje sėdėjo N. V.. Ar ji segėjo saugos diržą, jis negali pasakyti. Taip pat automobilyje vežėsi ir savo augintinį - šunį. Keliu Tadarava - Rumšiškės jis važiavo pagal kelių eismo taisykles, t. y. buvo įsijungęs žibintus, greičio neviršijo, važiavo 50 km/h greičiu. Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Neprivažiavus Kapitoniškių k. sankryžos, staiga prieš jį iš priešpriešinės eismo juosto išvažiavo raudonos spalvos automobilis, kuris trenkėsi į juos. Jis nepamena net to momento, ar jis spėjo pasukti į dešinę, kad išvengtų susidūrimo. Tas momentas buvo staigus, netikėtas ir po susidūrimo jų automobilis atsidūrė autobusų stotelėje. Po susidūrimo jo automobilyje suveikė saugos pagalvės esančios priekyje. Po eismo įvykio jis trumpam buvo praradęs sąmonę. Jis ne viską prisimena. Pamena, kad prie jo priėjo vyriškis, jis jau buvo išlipęs iš savo automobilio, kuris jo pasiteiravo, ar jam viskas gerai. Jis nepamena, ką jam atsakė, tačiau nuėjo į autobuso stotelę ir atsisėdo ant suoliuko. Pamatęs, kad iš automobilio išlipęs yra ir jo draugas L., jis jį pasikvietė ir paprašė, kad L. jį nuvestų iki automobilio pasiimti cigarečių ir telefono. Tuo momentu suprato, kad negali priminti dešinės kojos. Pasiėmęs cigaretes L. atgal palydėjo iki stotelės ir jis joje sėdėjo ant suoliuko iki kol atvyko policijos pareigūnai. N. nebuvo išlipusi iš jam priklausančio automobilio. Prie eismo įvykio buvo sustoję žmonės, kurie teiravosi, ar nereikia pagalbos. Matė, kad iš raudonos spalvos automobilio išlipo vyriškis iš vairuotojo pusės, kuris buvo apie 40 m. amžiaus, pliktelėjęs. Jis priėjo prie autobuso sustojimo ir atsisėdo ant bortelio. Raudonos spalvos automobilyje priekinėje keleivio pusėje sėdėjo pagyvenęs vyriškis apie 60 m. amžiaus, kuris buvo prispaustas, nes jis nebuvo išlipęs iš automobilio. Daugiau detalių nepamena, jam buvo šokas. Atvykę pareigūnai pasidomėjo jo sveikata ir vėliau patikrino alkotesteriu jo blaivumą, jis buvo blaivus. Tuo metu girdėjo, kad prie kito vyriškio, kuris išlipo iš raudonos spalvos automobilio ir kuris sėdėjo netoli jo ant bortelio, priėjo pareigūnai ir pasiteiravo jo, kaip įvyko eismo įvykis. Tas vyriškis pareigūnams sakė, kad neva nesuveikė stabdžiai, tačiau pareigūnas pasakė, kad yra dar ir rankinis stabdis ir po tų žodžių pareigūnai pasakė, kad reikės pūsti į alkotesterį. Tada tas vyriškis atsakė, kad negalės to padaryti. Toliau pareigūnai dirbo savo darbą, į eismo įvykio vietą buvo atvykę priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai bei medikai. Medikai jį apžiūrėjo ir dešinę koją bei kaklą įdėjo į įtvarą. Jis buvo nuvežtas į Kauno klinikas, kur gydėsi nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2020 m. vasario 13 d. Jam buvo konstatuoti kaukolės skliauto lūžis, kaukolės pamato lūžis, kulnakaulio lūžis ir trauminė subdurinė hemoragija. Toliau gydymas dar tęsiamas. Taip pat turi siuntimų tirtis toliau Kauno klinikose dėl patirtų sužalojimų. Dėl įvykio patyrė fizinę, moralinę, bei turtinę žalą (1 t., b. l. 24-26).

Nukentėjusysis L. K. parodė, kad 2020 m. sausio 26 d. apie 16.00 val. jis kartu su M. M. ir N. V. automobiliu „VW PASSAT“, baltos spalvos, išvažiavo Kauno kryptimi keliu Tadarava - Rumšiškės. Automobilį „VW PASSAT“ vairavo M. M.. Jis sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, o N. V. sėdėjo už jo, ant galinės sėdynės. Jie su M. buvo prisisegę saugos diržus, o N. - nebuvo. M. automobilį vairavo būdamas blaivus. Keliu Tadarava - Rumšiškės M. važiavo negreitai, apie 60 km/h greičiu. Vairuoti oro ir kelio sąlygos buvo geros. Kelio danga - asfaltas buvo sausas, lauke nelijo, matomumas buvo geras, nes dar buvo šviesus paros metas. Pravažiavus posūkį į Nemateką jis matė jiems iš priekio atvažiuojančius du lengvuosius automobilius. Jiems iš priekio pirmas važiavo automobilis „VW PASSAT“ juodos spalvos, o jam iš paskos važiavo automobilis „Opel Astra“, raudonos spalvos. M. prasilenkiant su automobiliu „VW PASSAT“, važiavusiu priešinga eismo juosta, paskui jį važiavęs automobilis „Opel Astra“ staigiai išvažiavo į priešingą eismo juostą, kuria važiavo jie ir kaktomuša susidūrė su M. vairuojamu automobiliu. Viskas įvyko staiga, netikėtai, todėl M. net nespėjo sureaguoti. Automobilis „Opel Astra“ dešine priekine dalimi trenkėsi į M. vairuojamo automobilio kairę priekinę dalį, po ko abu automobiliai sustojo autobusų sustojimo stotelėje, esančioje kelio dešinėje pusėje. Iki susidūrimo M. važiavo negreitai ir nepažeisdamas kelių eismo taisyklių. Dėl eismo įvykio kaltas automobilio „Opel Astra“ vairuotojas, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą prieš pat M. vairuojamą automobilį, dėl ko pastarasis negalėjo ir neturėjo galimybių išvengti susidūrimo. Eismo įvykio metu jis patyrė sužalojimus, dėl kurių kreipėsi į Kauno klinikas, kur jam buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, po ko jis buvo išleistas gydytis į namus. Medikai jam konstatavo šonkaulio lūžimą ir bendrus kūno sumušimus (1 t., b. l. 40-43).

Nukentėjusioji N. V. parodė, kad 2020 m. sausio 26 d. ji kartu su L. K. ir M. M. vyko iš Jukniškių kaimo į Kauną keliu Tadarava - Dovainonys. Automobilį baltos spalvos „VW Passat“ vairavo M. M.. Ji tuo metu sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės dešinėje pusėje už keleivio priekinės sėdynės. Saugos diržo ji nebuvo prisisegusi. Priekyje keleivio sėdynėje sėdėjo jos sugyventinis L. Išvažiuojant iš Dovainonių kaimo ribų ji pajuto smūgį, po ko prarado sąmonę. Kai sąmonę atgavo, pirmiausiai pamatė gaisrinės pagalbos darbuotojus ir greitosios pagalbos darbuotojus, kurie ją ištraukė iš automobilio galo. Ji tuo metu nebuvo prispausta, tačiau ji negalėjo išlipti iš automobilio pati, nes jautė dešinėje kojoje skausmą, taip pat krūtinės srityje. Buvo iš karto greitosios automobiliu nugabenta į Kauno klinikas. Sugyventinis L. K. liko įvykio vietoje. Kauno klinikose jai buvo nustatyta kairės pusės raktikaulio lūžis ir dešinio dubens kaulo įtrūkimas. Buvo atlikta raktikaulio operacija. Kauno klinikose Traumatologijos skyriuje buvo gydoma nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2020 m. vasario 5 d., jai buvo paskirtas gulimas režimas du mėnesius (1 t., b. l. 56-58).

Nukentėjusysis L. M. parodė, kad V. K. pažįsta seniai. 2020 m. sausio 25 d. jį susitiko Kaune, Kalniečių rajone, prie turgelio. V. K. buvo su dar dviem vyriškiais ir gėrė alų. Jis stabtelėjęs pabendravo su juo ir iš to pokalbio išėjo kalba, kad V. K. nori pirkti automobilį. Jis tada šiam pasiūlė pirkti savo automobilį, tada V. K. priėjo prie jo automobilio ir jį apžiūrėjo. Jis jam pasiūlė pirkti jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1000 eurų. Tą dieną matė, kad V. K. gėrė alų, o jis tuo metu buvo blaivus. Jie pasikeitė telefono numeriais ir jis jam pažadėjo paskambinti. Sekančią dieną, t. y. 2020 m. sausio 26 d., apie 16:00 val., V. K. jam paskambino ir atvažiavo iki jo namų autobusu su kažkokiu draugu. V. K. norėjo pabandyti pravažiuoti jam priklausančiu automobiliu. Sakė, kad visus dokumentus turi. Tą dieną V. K. jam pasirodė blaivus, nuo jo sklindančio alkoholio kvapo nejautė. Todėl sutiko jam duoti savo automobilį, kad jis pabandytų važiuoti, kad įsitikintų, jog automobilis yra tvarkingas. Tuomet sėdo visi trys į jam priklausantį automobilį. V. K. sėdo prie automobilio vairo, jis atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, o jo draugas - ant automobilio galinės sėdynės. Jie nuvežė jo draugą iki namų ir toliau V. K. paklausė, ar gali vykti greitkeliu link Rumšiškių. Jis jam leido važiuoti, kad išbandytų automobilį. V. K. važiavo tvarkingai, t. y. neviršijo nustatyto greičio nei greitkelyje, nei Rumšiškių gyvenvietėje. Važiuojant jis minėjo, kad jam tinka jo automobilis ir kai grįš į Kauną jam sumokės už automobilį ir susitvarkys dokumentus. Atvykę iki Rumšiškių, jie nusuko link Rumšiškių. V. K. minėjo, kad jam reikia nuvažiuoti iki Kruonio miestelio. Pamena, kad ties Dovainonių kaimu įvyko eismo įvykis. Jo automobilio žibintai buvo tvarkingi, stabdžiai taip pat buvo tvarkingi, 2020 m. sausio 24 d. automobilis buvo parvarytas iš autoserviso sutvarkytas. Kelio danga buvo sausa, matomumas buvo geras, automobilių srauto jokio nebuvo, nes tai buvo sekmadienio vakaras. Pamena, kad V. K. į kažką atsitrenkė, dėl kokios priežasties - negali pasakyti. Po smūgio jis prarado sąmonę ir daugiau nieko nepamena, todėl negali nieko papasakoti. Atsitokėjęs pamatė, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai bando jį išlaisvinti. Jie vyko tik dviese, abu buvo prisisegę saugos diržais. Po to, kai jis buvo išlaisvintas iš priekinės keleivio sėdynės, jį iš karto medikai nugabeno į Kauno klinikas, kuriose nuo eismo įvykio dienos iki 2020 m. vasario 29 d. buvo gydomas. Jam buvo nustatyti šie sužalojimai: šonkaulių lūžiai, sumuštos kepenys, sumušti plaučiai, nustatyti sumušimai galvos bei dešinės kojos srityse (1 t., b. l. 71-73).

Liudytojas R. L. parodė, kad 2020 m. sausio 26 d. apie 16.35 val. jis vyko savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Rumšiškių į savo namus Dovainonių k., Kaišiadorių rajone. Automobiliu vyko vienas, buvo blaivus, oro sąlygos buvo geros, asfalto danga buvo sausa, matomumas buvo geras. Privažiavus Šilo sodus, yra ženklas žymintis Dovainonių kaimo pradžią ir jame greitis ribojamas iki 50 km/h. Sumažinęs greitį jis toliau vyko link savo namų. Pravažiavęs posūkį į Kapitoniškių kaimą ir pavažiavęs už jo apie 50 metrų pastebėjo, kad paskui jį važiuoja automobilis, kuris priartėjo prie jo ir jis per kairįjį savo šoninį veidrodėlį pastebėjo, kad automobilis važiuojantis iš galo tikriausiai jį nori lenkti, nes pamatė to automobilio kairįjį priekinį žibintą. Netrukus pajuto smūgį į savo automobilio galą, dėl ko jo automobilis pasistūmė į priekį ir išgirdo stiprų trenksmą. Susidūrimo momentu jis nekeitė nei važiavimo krypties, nei stabdė, važiavo leistinu apie 50 km/h greičiu, buvo įjungęs automobilio artimuosius žibintus, kaip reikalauja to taisyklės. Tuo metu priešais jį artėjo kitas automobilis, baltos spalvos. Supratęs, kad įvyko eismo įvykis, jis nekeisdamas krypties sustojo važiuojamojoje kelio dalyje. Iš karto įjungė avarinius žibintus ir išlipo iš savo automobilio. Kitoje kelio važiuojamojoje dalyje už jo automobilio jis pamatė, kad autobuso sustojimo stotelėje susidūrė du automobiliai, raudonos spalvos „Opel Astra“ ir baltos spalvos „VW Passat Caravan“. Eismo įvykis įvyko apie 16.45 val., nes jis priėjęs prie automobilių ir pamatęs sužalotus žmones iš karto 16.46 val. paskambino pagalbos telefonu 112. Automobilio „Opel Astra“ vairuotojas sunkiai orientavosi, vairuotojo durelių langas buvo pravertas, todėl jautė sklindantį alkoholio kvapą nuo vairuotojo. Toliau automobilio „Opel Astra“ priekinėje keleivio vietoje sėdėjo apie 60 m. amžiaus vyriškis, kuris kalbinamas visiškai nereagavo į jų klausimus. Jis buvo prispaustas ir jo pusės automobilio durelių nepavyko atidaryti iki atvykstant gelbėtojams. Jis sėdėjo, nieko nekalbėjo, buvo matyti sužalojimai veido srityje, matėsi, kad jis yra gyvas, tačiau dėl patirto streso į nieką nereagavo. „VW Passat Caravan“ automobilio keleiviai bei vairuotojas buvo sąmoningi, tačiau matėsi įvairūs sužalojimai. Priekinėje keleivio pusėje sėdėjo truputį vyresnis vyriškis ir ant automobilio galinės keleivių sėdynės labiau dešinėje pusėje sėdėjo moteris, kuri tuo metu jau buvo be saugos diržo ir dejavo. Vairuotojui ant dešinės pusės skruosto buvo matyti kraujo žymės. Bendraujant su „VW Passat Caravan“ automobilio vairuotoju alkoholio kvapo nesijautė. Jis pats jokių sužalojimų nepatyrė, buvo tik nežymiai apgadintas jam priklausantis automobilis, t. y. truputį pastumtas į priekį bei apgadintas galinis automobilio bamperis. Apie įvykusį eismo įvykį jis pranešė savo draudimo bendrovei ERGO, kurie jį informavo, kad jis apie tai turi pranešti kaltininko draudimo bendrovei. Iš karto po eismo įvykio policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą alkotesteriu, alkotesterio parodymai buvo 0,00 promilių (1 t., b. l. 88-90).

Liudytojas Paulius Taparauskas parodė, kad 2020 m. sausio 26 d. apie 16.50 val. dirbant kartu su Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Benu Načajumi buvo gautas pranešimas, kad kelyje Rumšiškės - Tadarava 5,4 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė trys automobiliai, kad vienas asmuo prispaustas, kiti sužeisti. Atvykus į įvykio vietą buvo pastebėtas ant važiuojamosios kelio dalies priekiu į Dovainonių kaimą stovintis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinis bamperis buvo apibraižytas raudonos spalvos dažais. Žvelgiant į Rumšiškių miestelio pusę dešinėje pusėje esančioje autobuso sustojimo stotelėje, stovėjo du automobiliai – „Opel Astra“, raudonos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, baltos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių priekinės dalys buvo sudaužytos. Prie „Opel Astra“ automobilio ant žemės gulėjo vyras, kuris prisistatė V. K. vardu, jis nurodė, kad vairavo šį automobilį. Pasiūlius asmeniui pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu jis nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis negali įpūsti į alkotesterį. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas. Autobuso sustojimo stotelėje ant suoliuko sėdėjo kitas vyriškis, prisistatęs M. M. vardu. Jis nurodė, kad vairavo automobilį baltos spalvos „VW Passat“, jis paaiškino, kad jam važiuojant į Rumšiškių miestelio pusę prieš pat jį į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo raudonos spalvos „Opel Astra“ ir jie susidūrė kaktomuša. Patikrinus M. M. blaivumą alkotesteriu, nustatyta, kad jis buvo blaivus. Įvykio vietoje taip pat buvo juodos spalvos „VW Passat“ automobilio vairuotojas R. L., kuris taip pat buvo blaivus. R. L. nurodė, kad jam važiuojant nuo Rumšiškių link Dovainonių k. pusės iš galo jį prisivijo raudonos spalvos automobilis, kuris jį prisivijęs ir atsitrenkęs jam į galinę automobilio dalį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša susidūrė su priešais atvažiuojančiu baltos spalvos automobiliu. Raudonos spalvos automobilyje „Opel Astra“ priekinėje keleivio pusėje sėdėjo vyras apie 70 m. amžiaus, kuris buvo prispaustas. Bandant bendrauti su asmeniu, jis į jų klausimus neatsakė, matėsi, kad jis buvo su sąmone, tačiau šoko būsenoje. Tai buvo L. M.. Baltos spalvos „VW Passat“ automobilyje galinėje keleivio dešinėje pusėje sėdėjo moteris - N. V., kuri nebuvo prispausta, tačiau skundėsi kaklo ir nugaros skausmais, todėl jai iki atvykstant medikams buvo liepta sėdėti automobilyje. Šalia M. M. buvęs kitas vyras, prisistatęs L. K. vardu, nurodė, kad sėdėjo baltojo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Visi eismo įvykio dalyviai išskyrus R. L. skundėsi sveikatos sutrikdymais, skausmais, todėl greitosios med. pagalbos automobiliais buvo išvežti į gydymo įstaigą. Du automobiliai, t. y. „VW Passat“ baltos spalvos ir „Opel Astra“ automobilis nutransportuoti į saugojimo aikštelę, esančią adresu: Dirbtuvių g., Gudienos k., Kaišiadorių r. (1 t., b. l. 94-96)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 499/2020 (02) nustatyta, kad M. M. padaryti šie sužalojimai: kraujosruva dešinėje plaštakoje, dešinėje ausies landos apatinėje sienos nubrozdinimas, dešinio smilkinio ir dešinio kulnakaulio lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono dalys. Išvardinti sužalojimai galėjo gautis M. M. esant autoįvykio metu vairuotojo vietoje. M. M. dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 36-38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G501/2020 (02) nustatyta, kad L. K. padaryti šie sužalojimai: nubrozdinimas kaktoje, kraujosruva krūtinės dešinėje, kraujosruva dešinėje plaštakoje, kairės pusės XII šonkaulio lūžis, žaizda kairėje blauzdoje. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija nerodo tiriamojo tikslios vietos automobilyje eismo įvykio metu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 52-54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 500/2020 (02) nustatyta, kad N. V. autoįvykio metu padaryti šie sužalojimai: kairio raktikaulio ir dubens kaulų lūžiai. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono dalys. N. V. padarytas nesukus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio raktikaulio ir dubens kaulų lūžimų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 68-69).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 502/2020 (02) nustatyta, kad L. M. nustatyti šie sužalojimai: nubrozdinimas kaktos dešinėje, žaizda dešinio antakio srityje, kraujosruva su nubrozdinimu dešinio smilkinio srityje, abipus šonkaulių lūžiai. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija ir kiti medicininių dokumentų duomenys rodo, kad tiriamasis sėdėjo automobilio dešinėje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 83-85).

2020 m. sausio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos plane užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko Kaišiadorių r., Rumšiškių sen., Dovainonių k., kelio Nr. 188 Rumšiškės-Tadarava 5,42 kilometre. Apžiūros metu paimti objektai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-22).

2020 m. sausio 27 d. transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių, t. y. „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyti apgadinimai (1 t., b. l. 177-196, 2 t., b. l. 6-15).

Specialisto išvada nustatyta, kad V. K. kraujyje, paimtame 2020 m. sausio 26 d. 18.10 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1,88 procentų (promilės) etilo alkoholio (2 t., b. l. 103).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

Pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šis nusikaltimas yra padaromas tyčia, o nusikaltimo sudėtis yra formali, tai yra nereikalaujanti padarinių.

Kaip nustatyta ištyrus byloje surinktus įrodymus, kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu dėl sukelto eismo įvykio, jo nurodytas aplinkybes patvirtina tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymai. Jie atitinka ir specialisto išvadas, kurios patvirtina aplinkybes dėl nukentėjusiųjų sužalojimo masto.

Todėl teismas, įvertinęs visus pirmiau aptartus įrodymus, juos sulyginęs bei sugretinęs tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, jog tiriamo eismo įvykio metu automobilį vairavo V. K., kuris automobilį įvykio metu vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes po įvykio buvo nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija kraujyje 1,88 promilės etilo alkoholio. Tai darė veikdamas tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad yra vartojęs alkoholio, dėl ko yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio, tačiau tai darė, tokiu būdu pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.

Be to, kaltinamasis automobilį vairavo neturėdamas iš viso teisės jo vairuoti, tai darė nepasirinkęs saugaus greičio, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis dėl nusikalstamo nerūpestingumo dar pažeidė ir KET taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. privalėdamas važiuoti neviršijant leistino greičio ir pasirinkti saugų važiavimo greitį, turėdamas atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir, vairuodamas automobilį akivaizdžiai neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o po smūgio išvažiavo į priešinga kryptimi važiuoti skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip padarė M. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, o L. K., N. V. ir L. M. nesunkius sveikatos sutrikdymus.

Jeigu kaltinamasis būtų pakankamai atidus ir rūpestingas, jis nebūtų vairavęs automobilio apsvaigęs nuo alkoholio, būtų pasirinkęs saugų greitį, atsižvelgęs į važiavimo sąlygas, kad prireikus galėtų sustoti ar bent jau sulėtinti greitį iki bet kurios galimos kliūties taip, kad nekelti pavojaus kartu važiuojančio keleivio ar kitų eismo dalyvių (kitų automobilių vairuotojams ir(ar) keleiviams) saugumui, tai eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Todėl yra akivaizdu, kad V. K. padaryti nurodyti KET pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – M. M. sunkiu sveikatos sutrikdymu ir kitų nukentėjusiųjų nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi veika kvalifikuojama pagal sunkiausius iš nustatytų padarinių, tai V. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 4 dalį. Kaltinamojo nusikalstama veika iš sutapties kvalifikuotina ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis tuo pačiu metu, veikdamas tiesiogine tyčia, automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 1,88 promilės. Kaltinamasis suvokė, jog automobilį vairuoja neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Pripažinus kaltinamąjį kaltu pagal BK 281 straipsnio 4 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį jam skirtina bausmė.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl kiekvienos iš nusikalstamų veikų yra ta, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

V. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, dėl kurių kilo labai skaudžios pasekmės – jo sukelto eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. M. sveikata. Kaltinamasis savo kaltę pripažino. Tiriamo įvykio metu jis pažeidė net kelis KET punktų reikalavimus, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad galėtų bet kuriuo metu sustabdyti automobilį, priešingai, jį netgi vairavo neblaivus (nustatytas 1,88 promilės girtumas) ir neįgijęs teisės vairuoti, t. y. vairavo suvokdamas, kad tokioje situacijoje ir tokios būklės vairuoti automobilio jis negali, o jį vairuodamas kelia didelę grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, tačiau nepaisydamas to ir galinčių kilti pasekmių, jis pats pasirinko savo elgesio variantą, taip parodydamas itin didelį abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. V. K. yra nevedęs, nedirbantis, praeityje teistas, tačiau ne dėl KET pažeidimų, padarytų vairuojant automobilį. Nors tai jį apibūdina neigiamai, tačiau nerodo polinkio pažeisti KET reikalavimus ir jų nesilaikyti. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad V. K. padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga jo neatsakingo elgesio, susijusio su KET pažeidimais, pasekmė. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad yra nustatyta V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jam skirtina ne didesnė nei BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis bausmė. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 4 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą iki 6 metų (bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl V. K. ir skiriama ši bausmės rūšis. Pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį V. K. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta viena iš alternatyvių bausmių – areštas, kurios dydis nustatytinas artimas tokios bausmės rūšies dydžio už tyčinį nesunkų nusikaltimą vidurkiui. Aplinkybių, leidžiančių jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta.

Kadangi V. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos iš idealiosios sutapties, tai paskyrus bausmes už abi nusikalstamas veikas, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad galutinė subendrinta bausmė V. K. gali būti skirta tik terminuotas laisvės atėmimas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi V. K. skirtina ne didesnė nei BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijos vidurkis bausmė, kuri apėmimo būdu turi būti subendrinta su už BK 281¹straipsnio 1 dalyje padaryta nusikaltimą skirtina arešto bausme apėmimo būdu, o subendrintą bausmę yra dar pagrindas sumažinti vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnį, tai galutinė bausmė, kuri jam bus paskirta, neviršys trijų metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų V. K. paskirtoji bausmė už vieną neatsargų nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį - teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau teistas, tačiau po paskutinio teistumo praėjo pakankamai daug laiko. Kaltinamasis yra nedirbantis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pasirengęs atlyginti nukentėjusiųjų patirtą žalą, pripažįsta jų pareikštus dėl to civilinius ieškinius. Nors teismo vertinimu, V. K. padaryti nusikaltimai yra šiurkštūs, nes jis sėdo už automobilio vairo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti automobilio, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta vieno žmogaus sveikata, o dar trijų sutrikdyta nesunkiai, tačiau sprendžiant klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, būtina atsižvelgti ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, o būtent į tai, kad V. K. nėra pagrindo vertinti kaip sistemingai ir piktybiškai pažeidžiančio kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad V. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų terminui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

V. K. nusikaltimus padarė vairuodamas automobilį, tačiau neturėdamas teisės jo vairuoti, kai šios teisės nėra įgijęs. Įvertinus jo padarytų nesunkaus ir iš sutapties neatsargaus nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (nusikaltimas sukėlė sunkias, pakankamai ilgai trunkančias pasekmes žmogaus sveikatai, kaltinamasis pažeidė net kelis KET reikalavimus), darytina išvada, kad siekiant užtikrinti prevencijos tikslus ir atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, atsižvelgus į šias jau pirmiau aptartas reikšmingas aplinkybes, BK 67 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, V. K. skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamoji poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviejų metų terminui.

BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, nėra. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas turi būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip nustatyta, įvykio metu automobilis priklausė nukentėjusiajam L. M., iš kurio kaltinamasis jį norėjo nusipirkti. Tačiau, kaip nustatyta paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, L. M. automobilį davė vairuoti V. K. įvykio dieną, nors žinojo, kad jis yra galimai neblaivus, be to, jis neturi teisės jo vairuoti. Todėl, teismo vertinimu, jis galėjo numatyti, kad neturintis teisės vairuoti transporto priemonės V. K., be to, būdamas ir neblaivus, gali padaryti nusikaltimą vairuodamas jo automobilį. Todėl V. K. privalomai skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė, o L. M. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Dėl žalos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalimi, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad civiliniu ieškiniu nukentėjusysis L. M. prašė jam priteisti iš V. K. 1000 eurų turtinei žalai atlyginti ir 700 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis M. M. prašė priteisti jam iš V. K., L. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai 26850,36 Eur turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji N. V. prašė priteisti jai iš V. K., L. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai 576,68 Eur turtinei žalai atlyginti ir 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusysis L. K. prašė priteisti jam iš V. K., L. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai 822,63 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Visi taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. (1 t., b. l. 115-117). Pirmosios instancijos teisme, 2020 m. rugsėjo 22 d. pareiškimu nukentėjusysis M. M. nurodė, kad atsižvelgiant į AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą sumą, civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažina iki 23930 Eur., o turtinei žalai atlyginti sumažina iki 26691,5 Eur. Nukentėjusioji N. V., atsižvelgiant į išmokėtas draudimo išmokas civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 3358 Eur, o ieškinį turtinei žalai atlyginti sumažino iki 264,49 Eur. Nukentėjusysis L. K., atsižvelgiant į gautas draudimo išmokas, civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 2572 Eur, o ieškinį turtinei žalai atlyginti sumažino iki 308,68 Eur (3 t., b. l. 74).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes (individualios nukentėjusiojo savybės, nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan.), kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 499/2020 (02) nurodyta, kad M. M. dėl įvykio buvo nustatyti šie sužalojimai: kraujosruva dešinėje plaštakoje, dešinėje ausies landos apatinėje sienos nubrozdinimas, dešinio smilkinio ir dešinio kulnakaulio lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. M. M. dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas sprendžia, kad tokie sužalojimai kaip kraujosruva dešinėje plaštakoje, dešinėje ausies landos apatinėje sienos nubrozdinimas gali būti vertinami kaip ne tokie pavojingi gyvybei, o ateityje ir visiškai sugyti bei neturėti įtakos tolimesnei nukentėjusiosios gyvenimo kokybei. Tačiau eismo įvykio metu nukentėjusiajam taip papt padaryti smilkinio, kulnakaulio, kaukolės pamato lūžimai bei kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Todėl, įvertinus tai, kad eismo įvykio metu buvo padaryti net keli lūžimai, tame tarpe ir itin pavojingas kaukolės pamato lūžimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, tikėtina, kad M. M. gali iki šiol ir ateityje jausti tam tikrus galvos, kitų įvykio metu traumuotų kūno vietų skausmus, kurie dažnai priklauso ir nuo tam tikrų sąlygų (pvz., darbo ypatumai, oro sąlygos). Todėl teismo vertinimu tai patvirtina tam tikrus liekamuosius reiškinius po šio įvykio nukentėjusiojo M. M. sveikatai. Be to, M. M. dėl eismo įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą (staiga neteko galimybės rūpintis savimi, po atliktų operacijų kentėjo didelius fizinius skausmus), jis išgyvena emociškai dėl iš esmės pasikeitusios jo gyvenimo kokybės.

Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017). Analizuojant teismų praktiką nustatyta, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžiai asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnyje ir patyrusiems bent šiek tiek panašius sužalojimus svyruoja nuo 4 000 Eur iki 26 315 Eur; vidurkis yra apie 15 157,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-507/2009, Nr. 2K-453/2011, Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-374/2012, Nr. 2K-48/2013, Nr. 2K-576/2014, Nr. 2K-242-511/2015, Nr. 2K-281-942/2017, Nr. 2K-309-699/2018 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, kad, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismai, be kita ko, kartu vertino ir tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą. Didesnės sumos buvo priteisiamos įvertinus ir nukentėjusiųjų sveikatai padarytus nepataisomus liekamuosius reiškinius (pvz., netektas darbingumo laipsnis).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. M. dėl eismo įvykio metu jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Nukentėjusiajam buvo taikomas ilgas ir sudėtingas gydymas, dėl patirtų sužalojimų tam tikram laikui buvo apribota judėjimo laisvė ir galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgdamas į minėtas pasekmes, įvertinęs jas ateities požiūriu, taip pat įvertinęs tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam M. M. išmokėjo 6070 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam M. M. papildomai priteistina 3 000 Eur (neįskaitant jau draudimo bendrovės sumokėtų 6070 Eur) piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, toks nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis atitiktų BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymą, reikalavimus, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose.

L. M., N. V. ir L. K. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, tačiau jų prašoma atlyginti neturtinė žala įvertinta nevienodai. L. M. iš V. K. prašė priteisti 1000 Eur neturtinei alai atlyginti, N. V. prašė priteisti 7000 Eur, o L. K. – 5000 Eur.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G501/2020 (02) nustatyta, kad L. K. padaryti šie sužalojimai: nubrozdinimas kaktoje, kraujosruva krūtinės dešinėje, kraujosruva dešinėje plaštakoje, kairės pusės XII šonkaulio lūžis, žaizda kairėje blauzdoje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 52-54) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 500/2020 (02) nustatyta, kad N. V. autoįvykio metu padaryti šie sužalojimai: kairio raktikaulio ir dubens kaulų lūžiai. N. V. padarytas nesukus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio raktikaulio ir dubens kaulų lūžimų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 68-69). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 502/2020 (02) nustatyta, kad L. M. nustatyti šie sužalojimai: nubrozdinimas kaktos dešinėje, žaizda dešinio antakio srityje, kraujosruva su nubrozdinimu dešinio smilkinio srityje, abipus šonkaulių lūžiai. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 83-85).

Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad tokie sužalojimai kaip L. K. padarytas nubrozdinimas kaktoje, kraujosruva krūtinės dešinėje, kraujosruva dešinėje plaštakoje, L. M. padarytas nubrozdinimas kaktos dešinėje, žaizda dešinio antakio srityje, kraujosruva su nubrozdinimu dešinio smilkinio srityje gali būti vertinami kaip ne tokie pavojingi gyvybei, o ateityje ir visiškai sugyti bei neturėti įtakos tolimesnei šių nukentėjusiųjų gyvenimo kokybei. Tačiau eismo įvykio metu nukentėjusiajam L. K. padarytas kairės pusės XII šonkaulio lūžis, N. V. padaryti kairio raktikaulio ir dubens kaulų lūžiai, o L. M. padaryti abipus šonkaulių lūžiai. Todėl, įvertinus tai, kad eismo įvykio metu šie nukentėjusieji patyrė įvairius lūžimus, teismas sprendžia, kad jie gali iki šiol ir ateityje jausti tam tikrus įvykio metu traumuotų kūno vietų skausmus, kurie dažnai priklauso ir nuo tam tikrų sąlygų (pvz., darbo ypatumai, oro sąlygos). Todėl teismo vertinimu tai patvirtina tam tikrus liekamuosius reiškinius po šio įvykio nukentėjusiųjų N. V., L. K. ir L. M. sveikatai. Dėl nustatytų sužalojimų minėti nukentėjusieji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą. Tačiau vertinant L. M. padarytą neturtinę žalą teismas atsižvelgia ir į labai nerūpestingą paties nukentėjusiojo elgesį patikint kaltinamajam vairuoti jam priklausantį automobilį net ir tuo atveju, kai pagrįstai galima buvo įtarti, kad kaltinamasis yra vartojęs alkoholio, be to, neturėjo ir teisės vairuoti transporto priemonę, kas objektyviai galėjo kelti pagrįstų abejonių dėl kelionės automobiliu saugumo.

Teismas įvertina ir tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ L. K. jau išmokėjo 2428 Eur neturtinei žalai atlyginti, N. V. – 4552,5 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 97). Atsižvelgdamas į minėtas pasekmes, įvertinęs jas ateities požiūriu, taip pat įvertinęs tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems L. K. ir N. V. jau išmokėjo aukščiau nurodytas draudimo išmokas, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam L. K. papildomai priteistina 600 Eur (neįskaitant jau draudimo bendrovės sumokėtų 2428 Eur) piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti, o N. V. priteistina papildomai 450 Eur (neįskaitant jau draudimo bendrovės sumokėtų 4552,5 Eur) piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo L. M. patirta neturtinė žala dėl didelio jo paties nerūpestingumo įvertintina 200 Eur. Teismo vertinimu, tokie nukentėjusiesiems priteistini neturtinės žalos dydžiai atitiktų BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymą, reikalavimus, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose.

Kaip minėta, 2020 m. rugsėjo 22 d. pareiškimu nukentėjusysis M. M. nurodė, kad atsižvelgiant į AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą sumą, civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti sumažina iki 26691,5 Eur, iš kurių 25000 Eur sudaro negautas planuotas darbo užmokestis, 1092,7 Eur negauta stipendija iš Užimtumo tarnybos, 52 Eur už eismo įvykio metu nukentėjusiajam augintiniui suteiktas veterinaro paslaugas, 341,95 Eur už sulaužytą telefono įrenginį ir 200 Eur už sugadintą statybinį suktuką, taip pat 4,85 Eur už vaistus nuo nerimo.

Turtinės žalos dydį dėl negauto planuoto darbo užmokesčio ieškovas įrodinėjo ta aplinkybe, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. planavo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju (duomenys neskelbtini), dėl to lankė kursus Užimtumo tarnyboje, tačiau dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų negalėjo laikyti vairavimo egzaminų ir dėl to neįgijo atitinkamos vairuotojo kvalifikacijos. Teismo vertinimu, šioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti neįrodytas. Nors nukentėjusysis negautą darbo užmokestį grindė prarasta galimybe įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau, kaip nustatyta, jis iki planuojamos įsidarbinimo (duomenys neskelbtini) dienos, neįgijo atitinkamos vairuotojo kvalifikacijos, dėl to nebuvo sudaręs darbo sutarties su minėta bendrove. Dėl to, planuojamos gauti kasmėnesinės pajamos – 1700 Eur, kuriomis grindžiamas ieškinys šioje dalyje, yra tik spėjimais pagrįsta prielaida, o ne objektyviai ieškinį pagrindžiantis įrodymas.

Teismas sprendžia, kad ieškinys dalyje dėl negautos stipendijos iš Užimtumo tarnybos už 158 dienas yra pagrįstas, nes tai lėmė ta aplinkybė, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis negalėjo vykdyti mokymosi paslaugų sutarties bei tuo pagrindu lankyti mokymų bei praktinių užsiėmimų. Todėl ieškinys turtinei žalai atlyginti dėl 1092,7 Eur negautos stipendijos iš Užimtumo tarnybos yra įrodytas ir priteistinas šioje dalyje.

Kadangi byloje nėra įrodymų, kad eismo įvykio vietoje buvo sugadinti nukentėjusiojo M. M. nurodyti telefonas ir elektrinis suktukas, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė jam dėl to padarytos turtinės žalos – atitinkamai 341,95 Eur už sulaužytą telefono įrenginį ir 200 Eur už sugadintą statybinį suktuką. Teismas sprendžia, kad neįrodytas yra ir ieškinys turtinei žalai atlyginti toje dalyje, kur M. M. prašo atlyginti 52 Eur už eismo įvykio metu nukentėjusiojo augintiniui suteiktas veterinaro paslaugas, taip pat 4,85 Eur už vaistus nuo nerimo. Teismo vertinimu, AB „Lietuvos draudimas“ išmokėdama 52,56 Eur gydymo išlaidoms atlyginti, papildomai dar ir 48 Eur už gydomuosius avalynės įdėklus (2 t., b. l. 141-143, 3 t., b. l. 97) jau atlygino visiškai šioje dalyje patirtą turtinę žalą, o ieškovas neįrodė papildomai atsiradusios didesnės turtinės žalos šioje dalyje.

Nukentėjusioji N. V., atsižvelgiant į išmokėtas draudimo išmokas civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti sumažino iki 264,49 Eur., iš kurių 182,49 Eur yra už vaistų įsigijimą, 40 Eur už odontologo paslaugas ir 42 Eur už Ortopedo paslaugas. 42 Eur išlaidas pagrindžia apmokėtos ortopedo paslaugos pagal 2020 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą (3 t., b. l. 56-57), taip pat kiti su pirminiu ieškiniu pateikti N. V. išlaidų kvitai (1 t., b. l. 115-117). Todėl ieškinys šioje dalyje turtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis L. K., atsižvelgiant į gautas draudimo išmokas, civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti sumažino iki 308,68 Eur. (3 t., b. l. 74), iš kurių 213,68 Eur už negautas pajamas, o 94,50 Eur už naujų akinių įsigijimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ papildomai L. K. išmokėjo draudimo išmoką - 213,68 Eur už negautas pajamas (3 t., b. l. 97), ieškinys šioje dalyje nepagrįstas, todėl netenkinamas. Išlaidos akinių rėmeliams pagaminti įrodytos apmokėjimą patvirtinančiais kvitais (1 t., b. l. 148), todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

L. M. reikalauta atlyginti 700 Eur turtinė žala dėl sugadinto automobilio, teismo vertinimu, yra neįrodyta visiškai, nes nukentėjusysis nepateikė iš viso jokių dokumentų ieškiniui šioje dalyje pagrįsti. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, eismo įvykį lėmė ir paties šio nukentėjusiojo nerūpestingumas, o tai reiškia ir turtinės žalos jam nuosavybės teise priklausiusio įvykio metu automobiliui atsiradimą. Dėl to nukentėjusiojo ieškinys šioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad minėtas TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis buvo padarytas 2020 m. sausio 26 d. Taigi, remiantis minėta TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, šiuo atveju nukentėjusiesiems patirtą jų pagrįstą ir įrodytą neturtinę bei turtinę žalą turi atlyginti draudimo bendrovė, kuri prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį, o priteistinos neturtinės ir turtinės žalos dydis patenka į nurodytas ribas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1 6, 7 dalimis, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, ir skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę 2 metams ir 6 mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę - areštą 45 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, V. K. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. K. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant V. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam 2 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti L. M. nuosavybės teise nepriklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

V. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš AB „Lietuvos draudimas“ 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1092,7 eurų turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.

Nukentėjusiosios N. V. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš AB „Lietuvos draudimas“ 450 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 264,49 eurų turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.

Nukentėjusiojo L. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš AB „Lietuvos draudimas“ 600 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 94,50 eurų turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.

Nukentėjusiojo L. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš AB „Lietuvos draudimas“ 200 eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.

Pripažinti M. M. turėtas 840 eurų išlaidas (3 t., b. l. 19-20) teisinėms ir jo atstovavimo paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir jas išieškoti jo naudai iš V. K.. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis