Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų L. K., M. M. ir N. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtos bausmės:

pagal BK 281 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 181¹ straipsnio 1 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, V. K. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 1092,70 Eur (vienas tūkstantis devyniasdešimt du eurai 70 ct) turtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis netenkinta.

Nukentėjusiosios N. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jos naudai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 450 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 264,49 Eur (du šimtai šešiasdešimt keturi eurai 49 ct) turtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis netenkinta.

Nukentėjusiojo L. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 600 Eur (šeši šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 94,50 Eur (devyniasdešimt keturi eurai 50 ct) turtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis netenkinta.

Nukentėjusiojo L. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis netenkinta.

M. M. turėtos 840 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų) išlaidos teisinėms ir atstovavimo paslaugoms apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir nuspręsta jas išieškoti M. M. naudai iš V. K. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalis).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. sausio 26 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini) 5,42 kilometre, vairuodamas L. M. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai, transporto priemonę vairavo neturėdamas tokios teisės ir būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausiai 1,88 promilių etilo alkoholio koncentracija, taip pat neatsižvelgė į važiavimo sąlygas bei eismo intensyvumą, savalaikiai nesulėtino greičio, nors to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, dėl ko atsitrenkęs į priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešinga kryptimi važiuoti skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešpriešai važiavusiu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo sužaloti automobilyje „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavę asmenys: vairuotojas M. M., kuriam dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, keleivis L. K., kuriam dėl nubrozdinimo kaktoje, kraujosruvos krūtinės dešinėje, kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairės pusės XII šonkaulio lūžio, žaizdos kairėje blauzdoje buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivė N. V., kuriai dėl kairio raktikaulio ir dubens kaulų lūžių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o taip pat automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis L. M., kuriam dėl nubrozdinimo kaktos dešinėje, žaizdos dešinio antakio srityje, kraujosruvos su nubrozdinimu dešinio smilkinio srityje, abipusio šonkaulių lūžių buvo padarytas nesukus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų M. M. ir N. V. apeliacinis skundas atmetamas, o nukentėjusiojo L. K. – tenkinamas iš dalies.

Dėl bausmės V. K. individualizavimo

6. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaltininko asmenybė – viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė.

8. BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte yra įtvirtinta kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuri taikoma tuomet, kai dėl padarytos veikos atsiranda sunkių padarinių arba kyla reali grėsmė nukentėjusio asmens sveikatai. BK 60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla asmeniui, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, sunkūs padariniai yra iš esmės numatyti kaip inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymis, todėl į šį kriterijų pagrįstai neatsižvelgta. Be to, nors nukentėjusiajam M. M. dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad jo gyvybei būtų grėsęs realus pavojus. Pažymėtina ir tai, kad sąvoka „sunkūs padariniai“ yra platesnė nei „sunkus sveikatos sutrikdymas“. Sunkūs padariniai dažniausiai būna materialūs, pavyzdžiui, asmeniui padaroma didelė turtinė žala arba fizinė žala (sunkus sveikatos sutrikdymas), tačiau jie gali būti ir nesusiję su materialiąja sritimi, pavyzdžiui, kai atsiranda padarinių valstybės politikai, viešiesiems interesams ir pan. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe gali būti pripažįstami tik tie sunkūs padariniai, kurie gerokai viršijo įstatymo numatytus kaip neišvengiamus nusikalstamos veikos padarinius. Nagrinėjamu atveju tokių sunkių padarinių, kurie būtų peržengę nukentėjusiesiems sukeltos fizinės žalos mastą, nenustatyta, todėl aptariama atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagrįstai nuteistajam V. K. neinkriminuota.

9. Esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nė vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, apylinkės teismas, V. K. paskirdamas mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijos vidurkis, BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė. Be to, paskirtoji dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra ženkliai mažesnė nei sankcijos vidurkis (treji metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų), todėl didinti šios bausmės dydžio nėra teisinio pagrindo. Kadangi nuteistasis savo kaltę pripažino, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl pagrįstai buvo pritaikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos bei paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Galutinė vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nukentėjusieji, nėra pernelyg švelni ir neproporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, kurių viena yra tyčinė, o kita – neatsargi.

11. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Bausmės vykdymo atidėjimas yra tokia bausmės įgyvendinimo forma, kuri galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

14. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo teiginiams, jog kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, tačiau paskirtoji bausmė bei jos atlikimo forma taip pat negali virsti ir keršto priemone. Atkreiptinas dėmesys, kad V. K. iš įvykio vietos nepasišalino, t. y. jis nebandė bėgti ir slėptis nuo gresiančios atsakomybės, palikęs nukentėjusiuosius likimo valiai. Jau minėta, kad savo neteisėtus veiksmus jis vertina kritiškai ir nuoširdžiai gailisi tiek dėl padarytų nusikalstamų veikų, tiek dėl jomis sukeltų padarinių – nukentėjusiesiems sutrikdytos sveikatos. Šie duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Be to, V. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytas pakankamai ilgam dvejų metų laikotarpiui. Įvertinama ir tai, kad minėtu laikotarpiu jam uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jis taip pat įpareigotas pradėti dirbti. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Taigi, nuteistajam yra nustatyti konkretūs tarpusavyje suderinti įpareigojimai, kurių nevykdymo atveju jam grėstų realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas.

15. Aptarti duomenys patvirtina, jog nuteistasis stengiasi susitvarkyti gyvenimą, jokių naujų teisės pažeidimų nėra užfiksuota, todėl realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra reikalingas resocializacijai vykdyti. V. K. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga taikyti griežčiausią bausmės atlikimo formą. Turimas problemas jis identifikuoja ir stengiasi spręsti, padarytų nusikalstamų veiksmų nemenkina ir nesiteisina. Teisėjų kolegijos vertinimu, probacijos tarnybos priežiūra, baudžiamojo poveikio priemonės bei kitų įpareigojimų skyrimas šiuo metu yra pakankamos priemonės tolesniam nuteistojo elgesio koregavimui pozityvia linkme. Daryti išvadą, kad V. K. skirtos bausmės individualizavimas buvo atliktas netinkamai, nėra pagrįsta.

18. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. a) neturtinės žalos pasekmes; b) žalą padariusio asmens kaltę; c) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; d) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; e) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios turi įtakos žalos dydžio nustatymui, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose, analogiško pobūdžio, bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečioje byloje negali būti laikomi teisine taisykle.

20. Apibendrinus šiuos duomenis, galima daryti išvadą, jog M. M. iš tiesų pakankamai ilgą laiko tarpą juto nuteistojo V. K. sukelto eismo įvykio padarinius savo sveikatai. Vis dėlto, dėl sunkiausio sužalojimo – patirtos galvos traumos – nebuvo atliekamos jokios intervencinės operacijos, nukentėjusysis nebuvo ilgą laiką nesąmoningas, dėl šios traumos jis buvo gydytas tik keturias dienas. Vienintelis pašalinis šios traumos padarinys yra prikurtimas dešine ausimi, tačiau duomenų, kad ši būsena (dešinės ausies klausos susilpnėjimas) liktų visam gyvenimui, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra. Kur kas ilgiau gydymas tęsėsi dėl kulnakaulio lūžio, t. y. po operacijos koja buvo imobilizuota, kurį laiką nukentėjusiajam teko vaikščioti su ramentais, be to, atsirado komplikacijų, dėl kurių buvo reikalinga tolimesnė reabilitacija. Vis dėlto, gydymas buvo pakankamai sėkmingas, 2020 m. liepos 3 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad M. M. bendra būklė yra pagerėjusi – sustiprėjo dešinės kojos raumenų jėga, padidėjo judesių amplitudė per dešinį čiurnos sąnarį, sumažėjo dešinės čiurnos patinimas (3 t., b. l. 123).

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis ir be eismo įvykio metu patirtų sužalojimų turėjo/turi sveikatos problemų. Jam diagnozuotas antro tipo cukrinis diabetas su nepatikslinta komplikacija (E11.8), lėtinis virusinis hepatitas C (B18.2), hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio) (I11.9), tirotoksikozė, nepatikslinta (E05.9), leukocitų sutrikimas, nepatikslintas (D72.9), bambos išvarža be nepraeinamumo ar gangrenos (K42.9) (3 t., b. l. 51, 124). Pažymėtina, jog minėtos ligos taip pat gali sukelti įvairių sveikatos komplikacijų, nerimo bei streso dėl tolimesnės šių ligų eigos, todėl visus negalavimus vertinti kaip 2020 m. sausio 26 d. įvykusio eismo įvykio pasekmes nėra objektyvaus pagrindo.

22. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi kasacinio teismo sprendimais, kuriuose faktinės aplinkybės yra skirtingos nei nagrinėjamu atveju, t. y. daugumoje cituotų bylų eismo įvykį sukėlęs asmuo, priešingai nei šiuo atveju, automobilį vairavo blaivus ir turėdamas teisę vairuoti kelių transporto priemones. M. M. vertinimu, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, paprastai priteisiama nuo 14 481 Eur iki 26 065,80 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, taigi vidurkis sudaro apie 20 000 Eur, tuo tarpu jis prašo priteisti tik kiek didesnę sumą – 23 930 Eur. Teisėjų kolegija tokiam neturtinės žalos dydžio apskaičiavimui nepritaria ir dar kartą pažymi, jog identiškų dviejų bylų niekada nebūna – faktinės aplinkybės gali būti panašios, taip pat nukentėjusiems asmenims gali būti konstatuotas tapatus sveikatos sutrikdymo mastas, tačiau konkretūs sužalojimai bei gydymo eiga visada skiriasi. Todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ne kuria nors viena ar keliomis aukštesnės instancijos teismo priimtomis nutartimis, tačiau analizavo jų visumą. Pažymėtina, jog didesnės sumos (10 000 Eur ir daugiau), konstatavus sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, priteisiamos tuomet, kai nukentėjusiajam yra nustatomi daugybiniai kaulų lūžiai, gyvybiškai svarbių organų pažeidimai arba lieka visam gyvenimui itin skaudžių padarinių (pavyzdžiui, asmuo nebegali vaikščioti, visiškai apanka ar apkursta ir pan.). Tai atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, nustačius odos nubrozdinimus pilve, stiprų abiejų kojų ir dubens sumušimą-suspaudimą, tris plėštines žaizdas dešinės šlaunies srityje, masyvią plėštinę žaizdą dešinės blauzdos srityje, masyvias poodines kraujosruvos abiejose kojose, pilvo ir stuburo sumušimą, kairio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžį, dešinio šlaunikaulio pogūbrinį lūžį, abiejų blauzdikaulių viršutinių galų lūžius, sunkų trauminį hemoraginį šoką, nukentėjusiajai priteista 17 377,20 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013); dėl ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, dešinio smilkinkaulio įspaustinio lūžio, kaukolės pamato kaulų lūžių, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio ir į abu galvos smegenų šoninius skilvelius, dešinės akiduobės lūžių, dešinio šlaunikaulio lūžio, abiejų gūžduobių lūžių, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžio nepilnametei nukentėjusiai priteista 29 500 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018) ir kt.

23. Be abejo, visais atvejais atsižvelgiama ne tik į konkrečius sužalojimus bei nukentėjusiojo patirtas fizines bei dvasines kančias, tačiau ir į kaltininko veiksmus. Vien aplinkybės, jog V. K. vairavo būdamas neblaivus bei neturėdamas specialiosios teisės tai daryti, negali lemti ženkliai didesnės neturtinės žalos priteisimo. Šioje nutartyje jau minėta, kad iš įvykio vietos jis nebandė pasišalinti, savo kaltę pripažino ir nukentėjusiųjų atsiprašė. Tuo tarpu M. M., nors ir buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau reali grėsmė jo gyvybei nekilo, jis nebuvo komos būsenos, jam nenustatyti daugybiniai kaulų lūžiai, jis neliko neįgalus ar nepataisomai subjaurotas, todėl teigti, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra per mažas, nėra pagrįsta. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-239-628/2019 nukentėjusiajam dėl kaukolės skliauto bei pamato dešinės pusės kaulų (dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio) linijinio lūžio, kraujo išsiliejimo virš kietojo smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimo, trauminio povoratinklinio pakraujavimo abiejų smilkininių ir dešinės kaktinės skilčių srityje priteista 10 000 Eur suma. Nors šis sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne eismo įvykio metu (kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, dėl chuliganiškų paskatų sumušė nukentėjusįjį), tačiau šios veikos pavojingumas yra netgi didesnis nei analizuojamu atveju, nes BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių nusikalstamų veikų. Kitoje byloje dėl patirtos galvos smegenų traumos nukentėjusiajam liko pusiausvyros, koordinacijos, eisenos, kalbos sutrikimai bei išsivystė potrauminė demencija, jis prarado didelę dalį darbingumo – nustatytas 70 procentų netektas darbingumas, dėl šių sužalojimų priteista 10 000 Eur suma. Šioje byloje kaltininkas taip pat veikė tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-628/2018). M. M. nenustačius jokių rimtų liekamųjų sveikatos sutrikdymo padarinių, priteisti jo prašomą 23 930 Eur sumą nebūtų teisinga. Pažymėtina, jog tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų paisymo turi būti išlaikyta protinga pusiausvyra. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis (9 070 Eur) neprasilenkia su aktualia teismų praktika, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais.

25. Dėl sugadinto telefono, elektrinio suktuko bei sužaloto augintinio pažymėtina, kad bylos medžiagoje nėra duomenų ne tik apie minėtų daiktų sugadinimą bei gyvūno sužalojimą, tačiau apskritai nėra užfiksuota, jog pastarieji įvykio metu buvo transporto priemonėje. Nei kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, nei pareigūnų tarnybiniuose parnešimuose nėra nurodyta, jog įvykio metu buvo sužalotas ir šuo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis M. M. nurodė, kad automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis vežėsi ir savo Ši-cu veislės šunį, tačiau apie šiam padarytus sužalojimus nieko neminėjo (1 t., b. l. 24). Pirminiame civiliniame ieškinyje išlaidos dėl šuns gydymo nebuvo nurodytos, tik patikslintame ieškinyje, pateiktame apylinkės teismui, atsirado sakinys dėl 52 Eur atlyginimo už augintiniui suteiktas veterinaro paslaugas, tačiau duomenų, pagrindžiančių kokios konkrečiai paslaugos buvo atliktos, nepateikta, taip pat nepateiktas ir pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas. Esant tokiai situacijai, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog 52 Eur išlaidos nėra pagrįstos ir įrodytos. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde taip pat nėra įvardyta, kokius sužalojimus patyrė nukentėjusiojo šiuo, kokioje veterinarijos klinikoje jis buvo gydomas ir pan., todėl tenkinti šio M. M. turtinio reikalavimo nėra pagrindo.

26. Analogiškai vertinamas ir mobilaus ryšio telefono bei elektrinio suktuko sugadinimas. Byloje esantys duomenys neįrodo, jog minėti daiktai iš tiesų buvo negrįžtamai sunaikinti ar sugadinti. Byloje esantis telefono „Samsung Galaxy A7“ pirkimo kvitas (1 t., b. l. 123) patvirtina tik tai, kad telefonas buvo pirktas „Topo centras“ parduotuvėje 2019 m. vasario 28 d. Už jį sumokėta 259 Eur, taip pat 5,25 Eur – valstybės nustatytas laikmenos mokestis ir 77,70 Eur – telefono draudimo įmoka. Pirkinys apdraustas UAB „G.“, draudimas galioja iki 2021 m. vasario 27 d. (1 t., b. l. 124). Duomenų, kokie konkrečiai apgadinimai eismo įvykio metu šiam telefonui buvo padaryti, nėra, t. y. nukentėjusysis nenufotografavo sudaužyto telefono ar kitaip neužfiksavo jo apgadinimų. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis yra nebeveikiantis. Be to, kaip pagrįstai nurodė civilinio atsakovo atstovas, nėra aišku, ar M. M. nesikreipė į telefoną apdraudusią draudimo bendrovę ir negavo draudimo išmokos.

27. Smūginis suktuvas, 200 Eur vertės, pirktas 2016 m. spalio 17 d., pirkėja – I. Č. (1 t., b. l. 125). Taigi, šis statybinis įrankis pirktas ne nukentėjusiojo, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis jam priklauso nuosavybės teise, be to, nėra aišku, kokie apgadinimai įrankiui buvo padaryti. Sugadintas suktuvas nebuvo nufotografuotas, taip pat neaišku, kokia jo būklė buvo iki eismo įvykio. Įvertinus suktuvo pirkimo datą, akivaizdu, kad jis iki įvykio buvo naudojamas beveik ketverius metus, todėl galimai jau buvo nusidėvėjęs. Jokių naujų duomenų dėl šio įrankio sugadinimo pobūdžio bei masto M. M. nenurodė ir apeliaciniame skunde, todėl apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog 200 Eur turtinė žala nėra įrodyta.

29. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2020 m. sausio 9 d. tarp M. M. ir Užimtumo tarnybos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus buvo sudaryta dvišalė sutartis (1 t., b. l. 131-135) dėl kvalifikacijos arba (ir) kompetencijos įgijimo, pagal kurią M. M. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. turėjo įgyti vairuotojo pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslais arba (ir) įgyti C ir CE transporto priemonių vairavimo kategorijas. Atkreiptinas dėmesys, jog sutartyje buvo pabrėžta, kad užimtumo dalyvis įsipareigoja dirbti savarankiškai pagal individualios veiklos pažymą, t. y. joks preliminarus darbo pasiūlymas jam nebuvo pateiktas. M. M. nepateikė jokios sutarties ar susitarimo su UAB „T.“ dėl būsimo jo įdarbinimo, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad jis realiai būtų įsidarbinęs šioje įmonėje, juo labiau, nėra tikslinga svarstyti, koks atlyginimas jam galėjo būti mokamas. Pažymėtina, kad pirminiame ieškinyje nukentėjusysis 1700 Eur sumą (neaišku, ar tai atlyginimas bruto ar neto) įvardijo kaip vidutinį tolimųjų reisų vairuotojo darbo užmokestį ir pateikė kelis portalo www.skelbiu.lt darbo skelbimus, kuriuose nurodomas galimas darbo užmokestis nuo 1 500 iki 2 300 Eur (1 t., b. l. 139-141). Tuo tarpu apeliaciniame skunde teigiama, jog 1 700 Eur suma yra ne apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, o konkrečiai jo sutartas atlyginimas (kodėl pasikeitė nukentėjusiojo pozicija, nepaaiškinta). Tačiau, jau minėta, kad jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikta. Pirmosios instancijos teismas 25 000 Eur negautas pajamas teisingai vertino tik kaip spėjamojo pobūdžio ir pagrįstai jų nepriteisė. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra aišku netgi tai, ar M. M. būtų pavykę iš karto po mokymo kursų užbaigimo išlaikyti C ir CE kategorijas, juo labiau, nėra aišku, ar jis būtų įsidarbinęs pagal įgytas kompetencijas. Šiuo atveju nukentėjusysis tik tikėjosi įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau vien noro užimti tam tikras pareigas nepakanka negautoms pajamoms pagrįsti.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. V.

30. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji N. V. prašė priteisti jai 576,68 Eur turtinės ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 115-117), patikslintame ieškinyje savo reikalavimą sumažino ir prašė priteisti 364,49 Eur turtinės ir 3 358 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 74). Apylinkės teismas, įvertinęs, jog dalį žalos jau yra atlyginęs AB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 97, 98), papildomai iš šio civilinio atsakovo priteisė N. V. 450 Eur neturtinei žalai ir 264,49 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis netenkinta. Taigi, iš viso nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų ir dvasinių kančių turi būti sumokėta 5 002,50 Eur neturtinės ir 413,73 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliantės nuomone, šios sumos yra per mažos ir neatitinka formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, tačiau teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria. Visų pirma, pažymėtina, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas pilna apimtimi, t. y. N. V. priteista 182,49 Eur už vaistų įsigijimą, 40 Eur už odontologo paslaugas ir 42 Eur už ortopedo paslaugas – iš viso 264,49 Eur (tiek, kiek ir nurodyta patikslintame ieškinyje), todėl plačiau dėl turtinės žalos atlyginimo nepasisakoma.

31. Vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiajai yra konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada Nr. G 500/2020 (02) nustatyta, kad N. V. padaryti kairio raktikaulio ir dubens kaulų lūžiai (1 t., b. l. 68-69). Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad iš karto po eismo įvykio pristačius nukentėjusiąją į ligoninę ir apžiūrėjus jos būklę, skubus chirurginis gydymas neindikuotas, nors N. V. skundėsi kairio peties bei dešinio dubens sparno skausmu, tačiau vaistų nuo skausmo atsisakė. Atlikus reikiamus tyrimus, ji buvo stacionarizuota tolimesniam gydymui (2 t., b. l. 32-33). 2020 m. sausio 30 d. gydytojo ortopedo-traumatologo E. K. rašte nurodyta, kad pacientę planuojama išrašyti iš klinikos kitą savaitę ambulatoriniam gydymui (2 t., b. l. 35). Stacionarus gydymas truko nuo 2020 m. sausio 26 d. iki 2020 m. vasario 5 d., t. y. pusantros savaitės. Tuo tarpu ambulatorinis gydymas truko kur kas ilgiau, liekamuosius sutrikdytos sveikatos padarinius N. V. jautė daugiau nei pusmetį laiko. Nukentėjusiajai buvo atlikta kairiojo raktikaulio osteosintezė rakinamais implantais. Skirta imobilizacija, kuri truko du mėnesius, taip pat dėl gūžduobės lūžimo taikytas dviejų mėnesių gulimas režimas. 2020 m. rugpjūčio 18 d. išraše iš medicininių dokumentų (3 t., b. l. 55) nurodyta, kad nukentėjusiąją, kuriai pravestas I reabilitacijos etapas, vis dar vargina sutrikęs judėjimas ir apsitarnavimas, dešinio klubo ir peties skausmai, silpna galūnių jėga. Įvertinus bendrą ir funkcinę būklę, sudaryta ambulatorinės reabilitacijos II programa. Po taikytų reabilitacijos procedūrų pacientės būklė pagerėjo. Kairio peties sąnario ir dešinio klubo sąnario judesiai yra laisvesni, tačiau paslankumas pilnai neatsistatęs. Pagerėjo biosocialinės funkcijos. Rekomenduota laikytis tinkamo judėjimo, darbo ir poilsio režimo, savarankiškai tęsti išmoktus kineziterapijos ir ergoterapijos pratimus, esant galimybei, taikyti fizioterapines priemones.

32. Byloje esanti darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2097 (3 t., b. l. 89) liudija, kad N. V. terminuotai, nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. kovo 8 d., yra nustatytas 45 procentų netektas darbingumas. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, jog nukentėjusioji negali kelti daugiau nei 10 kg svorio, dirbti viršvalandžių, taip pat dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, nuolat pasikartojančiais pečių juostos judesiais, be to, patalpoje turi būti pakankamai šilta. Esant šiems duomenims, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad jos darbo galimybės yra apribotos, tačiau duomenų, jog N. V. negalėtų dirbti pagal turimą profesiją ar įgytas kompetencijas, bylos medžiagoje nėra. Sodros duomenimis nukentėjusioji nuo 2005 m. dirba UAB „L.“, t. y. šioje įmonėje ji dirbo iki eismo įvykio ir toliau dirba joje po eismo įvykio kilimo. Duomenų, kad jos darbo funkcijos būtų sumažintos ar kitaip apribotos dėl suprastėjusios sveikatos, nepateikta.

33. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, kai nukentėjusiajam nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pagrįstai sprendė, jog paprastai priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjusiam asmeniui atliekama daug sudėtingų operacijų, jis ilgai gydomas stacionare, po ko vis tiek išlieka neigiamų padarinių, ši suma gali būti didinama. Pavyzdžiui, dėl kairiojo čiurnos sąnario sumušimo ir vidinės kulkšnies lūžio priteista 579,24 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2010); 5 792,40 Eur priteista dėl muštinės-plėštinės žaizdos apatinėje lūpos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio krašto skeveldrinio lūžio su poslinkiu, kairio šlaunikaulio išnirimo, kairės kryžkaulio pusės linijinio lūžio be poslinkio, nukentėjusysis buvo operuotas, atliktas kairio šlaunikaulio išnirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiūta lūpos žaizda, nukentėjusysis dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius ir dabar jam sunku vaikščioti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320/2009); 4 344,30 Eur priteista dėl sulaužytų abiejų žandikaulių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-503-511/2015); 6 000 Eur priteista nukentėjusiajam, kuris patyrė dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio išnirimus ties dešinės alkūnės sąnariu, dešinio stipinkaulio tolimojo galo priekinio išorinio krašto persąnarinį lūžį su poslinkiu, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, dešinės plaštakos I delnakaulio pamatinio galo persąnarinį lūžį su poslinkiu, dešinio šlaunikaulio kūno vidurinio trečdalio skeveldrinį lūžį su poslinkiu, kairio šlaunikaulio galvos išnirimą su kairiosios gūžduobės užpakalinio krašto atskilimu ir kairio šlaunikaulio galvos skeveldriniu lūžiu, kairio kelio sąnario vidinio menisko, užpakalinio kryžminio raiščio, išorinio ir vidinio šoninių raiščių dalinius plyšimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2018) ir kt.

34. Teisėjų kolegija neabejoja, jog N. V. pirmuosius du sutrikdytos sveikatos gydymo mėnesius, kai jai buvo taikytas lovos režimas, patyrė didelius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, ji negalėjo savimi tinkamai pasirūpinti, jai reikėjo nuolatinės trečiųjų asmenų pagalbos. Vis dėlto, tolimesnė jos reabilitacija vertinama kaip pakankamai sėkminga. Duomenų, kad terminuotai netektas darbingumas visiškai neatsistatys arba bent jau ženkliai nepagerės, bylos medžiagoje nėra. Taigi, jos sveikata ateities perspektyvoje vertinama kaip gera. Nukentėjusiajai iš esmės buvo atlikta tik viena operacija, stacionariai ji gydėsi vos pusantros savaitės, kas nelaikytina ilgu laikotarpiu. Todėl daryti išvadą, kad priteistoji 5 002,50 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma akivaizdžiai prasilenkia su teismų praktikoje nustatytais dydžiais, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo V. K. materialinė padėtis nėra gera, tuo tarpu draudimo bendrovė, atlyginusi nukentėjusiesiems priteistą turtinę ir neturtinę žalą, turi teisę reikalauti iš kaltininko grąžinti dėl padarytos žalos nukentėjusiai pusei išmokėtas sumas. Be abejo, kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Vis dėlto, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo N. V. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka jai padarytos žalos ypatumus ir bendruosius sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. K.

35. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis L. K. prašė priteisti jam 822,63 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 115-117), patikslintame ieškinyje savo reikalavimą sumažino ir prašė priteisti 308,18 Eur turtinės ir 2 572 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 74). Apylinkės teismas, įvertinęs, jog dalį žalos jau yra atlyginęs AB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 97), papildomai iš šio civilinio atsakovo priteisė L. K. 600 Eur neturtinei žalai ir 94,50 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis netenkinta. Taigi, iš viso nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų ir dvasinių kančių turi būti sumokėta 3 028 Eur neturtinės ir 319,80 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apelianto nuomone, šios sumos yra per mažos ir neatitinka formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, tačiau teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.

36. Vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiajam yra konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada Nr. G 501/2020 (02) nustatyta, kad L. K. padaryti šie sužalojimai: nubrozdinimas kaktoje, kraujosruva krūtinės dešinėje, kraujosruva dešinėje plaštakoje, kairės pusės XII šonkaulio lūžis, žaizda kairėje blauzdoje (1 t., b. l. 53-54). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis paaiškino, kad po eismo įvykio pirmoji medicininė pagalba jam buvo suteikta Kauno klinikose, po ko jis buvo išleistas gydytis į namus (1 t., b. l. 40-41). Taigi, L. K. nebuvo gydomas stacionariai, vienintelis rimtesnis jam padarytas sveikatos sužalojimas yra XII šonkaulio lūžis. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis teigia, kad iki šiol jam skauda šonkaulius, kas neigiamai veikia jo kasdienę veiklą, tačiau jokių tai patvirtinančių medicininių dokumentų nėra pateikta. Duomenų, kad lūžęs šonkaulis būtų nesugijęs ar būtų likę kokių nors liekamųjų sveikatai padarinių, taip pat nėra, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog L. K. patyrė itin didelius nepatogumus ar kitus dvasinius išgyvenimus.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl panašaus pobūdžio sužalojimų nukentėjusiesiems yra priteisiamas netgi ir mažesnis neturtinės žalos dydis, pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2010 nukentėjusiajam, patyrusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės pusės 5-8 šonkaulių lūžiais, priteista 868,86 Eur; dėl dešinės pusės IX šonkaulio lūžio nukentėjusiajam priteista 1 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-139/2016); dėl šonkaulio ir delnakaulio lūžimų priteista 2 652,92 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2012); dėl plėštinės dešinio kelio žaizdos su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimo, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžio, dešinio plaučio plyšimo su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinės žaizdos kairio peties srityje, odos nubrozdinimų abiejose krūtinės ląstos pusėse nukentėjusiajam priteista 2 896,20 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-511/2015) ir kt. Įvertinus augančią šalies ekonomiką, o kartu ir bendrą pragyvenimo lygį, galima daryti išvadą, jog neturtinės žalos atlyginimo sumos pamažu didėja, tačiau spręsti, kad L. K. priteista kiek daugiau nei 3 000 Eur suma yra per maža ir neatitinka teismų praktikos, jam padarytų sužalojimų masto ar patirtų neigiamų išgyvenimų, nėra pagrįsta.

38. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turtinė žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nukentėjusysis L. K. teigia, kad draudimo bendrovė jam išmokėjo tik dalį jo negautų pajamų, o apylinkės teismas nepagrįstai jo prašomą atlyginti pajamų sumą sutapatino su draudimo išmokėta suma. Šiuo aspektu pažymėtina, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ vyresnioji ekspertė L. Z. apskaičiavo L. K. negautas pajamas nedarbingumo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. vasario 26 d. (2 t., b. l. 153), tačiau nukentėjusysis buvo nedarbingas ilgesnį laikotarpį, t. y. iki 2020 m. kovo 10 d. Civiliniam atsakovui ši aplinkybė buvo žinoma, nes į ją buvo atsižvelgta apskaičiuojant neturtinės (moralinės) žalos dydį (2 t., b. l. 154). Vadinasi, draudimo bendrovė nepagrįstai neapskaičiavo ir neatlygino L. K. negautų pajamų nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. kovo 10 d. įskaitytinai. Pirmosios instancijos teismas į minėtą aplinkybę neatsižvelgė ir nepagrįstai pripažino, jog draudimo bendrovė tinkamai apskaičiavo visas nukentėjusiojo negautas pajamas.

39. Sodros duomenimis L. K. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. vasario 29 d. gavo 23,19 Eur, o laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 10 d. – 81,17 Eur. Taigi, iš viso nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. kovo 10 d. jis realiai iš Sodros gavo 104,36 Eur (23,19 + 81,17 = 104,36 Eur). Draudimo bendrovės vyresniosios ekspertės paskaičiuota, jog vidutinės nukentėjusiojo pajamos per dieną yra 21,77 Eur (2 t., b. l. 153). Vadinasi, dirbdamas per minėtą laikotarpį L. K. galėjo gauti 195,93 Eur (21,77 (vidutinės pajamos per dieną) x 9 (darbo dienų skaičius) = 195,93). Iš šios sumos atėmus Sodros išmokėtas nedarbingumo išmokas, gaunama nukentėjusiojo negautų pajamų suma, kuri sudaro 91,57 Eur (195,93 – 104,36 = 91,57). Kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ šios sumos L. K. neatlygino, todėl ji papildomai priteisiama iš civilinio atsakovo. Dėl to apylinkės teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl solidariosios atsakomybės

40. Nukentėjusieji M. M., N. V. ir L. K. jų pareikštus civilinius ieškinius prašo priteisti solidariai iš AB „(duomenys neskelbtini)“, nuteistojo V. K. ir L. M., kuris perdavė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui, žinodamas apie šią aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą priteisė tik iš AB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju civilinis atsakovas buvo nustatytas tinkamai ir įstatymo taikymo klaidos nepadaryta.

41. Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. galiojančio naujos redakcijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyta 5 000 000 Eur suma apima tiek neturtinės, tiek ir turtinės žalos atlyginimą, o taip pat yra dalijama atsižvelgiant į nukentėjusiųjų skaičių, kurių gali būti ir žymiai daugiau nei vienas asmuo. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio Įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Kaip matyti iš nukentėjusiesiems priteistų sumų dydžių, jie neviršija Įstatyme nustatytų ribų, todėl šias sumas pilna apimtimi privalo padengti draudimo bendrovė. Apeliantų nurodytoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016 išaiškinta, kad transporto priemonės savininkas, savo valia perdavęs transporto priemonės valdymą neblaiviam asmeniui, kartu su pastaruoju gali solidariai atsakyti už tretiesiems asmenims eismo įvykio metu sukeltą žalą. Taigi, V. K. ir L. M. solidariosios atsakomybės klausimas šioje byloje galėtų būti sprendžiamas tik tuo atveju, jei nukentėjusiesiems bendrai priteistų sumų dydis viršytų 5 000 000 Eur. Šiuo atveju taip nėra, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatytas atlygintinas turtinės ir neturtinės žalos sumas priteisė tik iš draudimo bendrovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, pripažinus kaltinamąjį kaltu, nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2020). Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų pateiktą apeliacinį skundą, kuris M. M. ir N. V. atžvilgiu yra pilna apimtimi atmestas, o L. K. atžvilgiu tenkintas iš dalies. Kadangi bylinėjimosi išlaidas (už apeliacinio skundo parengimą) prašoma priteisti tik M. M. ir N. V. naudai (iš viso 1 000 Eur), tam nėra teisinio pagrindo. Tuo tarpu duomenų, kad už suteiktas teisines paslaugas būtų mokėjęs ir L. K., bylos medžiagoje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiųjų M. M. ir N. V. apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo L. K. – tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam L. K. papildomai priteisti 91,57 Eur (devyniasdešimt vieną eurą penkiasdešimt septynis centus) turtinės žalos atlyginimo.

Kitą 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.