Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. P. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. patikslintą skundą dėl antstolio G. B. veiksmų. suinteresuoti asmenys L. Š. – A., T. Č., antstolis G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. sausio 30 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. vasario 26 d. 10.00 val. Dalyvaujantys byloje asmenys apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir formą informuoti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis), bei išsiunčiant procesinius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 510 straipsnio nuostata siekiama paprastesne tvarka apginti asmens teisę, kurią pažeidė antstolis – ji apginama pripažinus, kad antstolio veiksmai neatitinka įstatymo reikalavimų, ir tuo pagrindu juos panaikinus, o jeigu pripažįstama, jog antstolis neteisėtai atsisakė juos atlikti – įpareigojus tuos veiksmus atlikti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų grindžia esmine aplinkybe, jog jo pateiktas 2024 m. rugpjūčio 24 d. skundas dėl antstolio veiksmų nebuvo tinkamai išnagrinėtas; antstolis nevertino aplinkybių dėl ko skundas buvo pateiktas praleidus apskundimo terminą, taip pat nebuvo nurodyti konkretūs pateikto skundo trūkumai, dėl to jo, kaip skolininko, teisės buvo suvaržytos.

Įstatymų leidėjas, siekdamas veiksmingo ir operatyvaus teismų sprendimų vykdymo proceso, teisės aktuose įtvirtino privalomą išankstinį skundų dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti sprendimo ne teisme institutą. Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, taip pat ir konkretūs procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai yra detaliai reglamentuoti CPK 510 straipsnyje. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

Pirmiau nurodytos CPK nuostatos patvirtina, kad įstatymų leidėjas aiškiai ir konkrečiai reglamentavo skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką, aiškiai numatė antstolio veiksmus nagrinėjant tokius skundus, taip pat reglamentavo, koks procesinis dokumentas turi būti priimamas išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų, kokie sprendimai gali būti priimami dėl skundo ir kokia skundų tolimesnė nagrinėjimo eiga, jeigu antstolis priima sprendimą netenkinti skundo dėl antstolio veiksmų ar skundą tenkinti iš dalies.

Iš civilinėje ir vykdomojoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad antstolio G. B. padėjėjas, reaguodamas į pareiškėjo (skolininko) V. A. 2024 m. rugsėjo 24 d. skundą dėl antstolio veiksmų, 2024 m. rugsėjo 27 d. elektroniniu paštu patvirtino, jog gavo pridėtą dokumentą, tačiau skundu įvardintas dokumentas neatitinka skundui keliamų reikalavimų ir nėra vertimas kaip skundas bei nurodė, kad net tokiu atveju jei dokumentas atitiks skundo reikalavimus, jis nebus nagrinėjamas, nes jau yra pasibaigęs apskundimo terminas ir svaraus termino jį atnaujinti nėra. Antstolio padėjėjas elektroniniame laiške taip nurodė, kad jeigu pareiškėjas (skolininkas) mano, kad jo teisės pažeistos ir išieškotina suma neatitinka tikrovės, jis turi teisę kreiptis į teismą ieškinine tvarka.

CPK 443 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjimas pradedamos pagal pareiškėjo pateiktą skundą. CPK 443 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Bylų dėl antstolių veiksmų taisyklės detalizuotos CPK XXXI skyriuje (510 – 513 straipsniai). Asmuo, manydamas, jog antstolio veiksmai neteisėti, gali juos apskųsti. CPK 510 – 513 straipsniuose nėra nustatyta papildomų reikalavimų skundui dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjo skundui taikytinos bendrosios CPK taisyklės, nustatančios bendruosius dalyvaujančio asmens procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 110 – 115 straipsniai). Tam, kad tiek antstolis, tiek teismas galėtų tinkamai įvertinti atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, besikreipiantis į antstolį bei teismą asmuo turi pateikti skundą, atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus.

Kompleksiškai analizuojant CPK teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų padavimą ir nagrinėjimą, daroma išvada, kad antstolis, siekdamas nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, matydamas, kad nėra pagrindo skundui tenkinti ir skundas bus perduotas nagrinėti teismui, dar nepriėmęs patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą ir perduoti jį nagrinėti teismui, turi teisę nustatyti terminą pareiškėjui pašalinti pateikto skundo trūkumus, kad jis atitiktų CPK 111–114 straipsniuose numatytus reikalavimus. CPK 115 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento „trūkumų esmingumo“ kriterijų. Procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti ne tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl antstolio veiksmų.

Nagrinėjamu atveju, antstoliui manant, jog pareiškėjo procesinis dokumentas neatitinka skundui, kaip procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų bei atsižvelgus į pareiškėjo procesinio dokumento tikslą, t. y. siekį pateikti skundą dėl antstolio veiksmų, turėjo pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 24 d. dokumentui, kuris įvardintas skundu dėl antstolio veiksmų, nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, kad pareiškėjas, kaip besikreipiantis į antstolį bei teismą asmuo galėtų pateikti skundą, atitinkantį CPK nustatytus reikalavimus.

Civilinės ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, kad skolininko 2024 m. rugsėjo 24 d. skundas dėl antstolio veiksmų nebuvo išnagrinėtas laikantis CPK 510 straipsnyje nustatytos skundo dėl antstolio veiksmų išankstinio nagrinėjimo procedūros, todėl negalima pripažinti, kad minėtas skolininko skundas buvo išnagrinėtas. Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad antstolio padėjėjo veiksmai, t. y. elektroniniu paštu 2024 m. rugsėjo 24 d. pateiktas atsakymas, negali būti laikomi tinkamu pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 24 d. skundo išnagrinėjimu; nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas teisės akte nustatytos formos procesinis dokumentas – patvarkymas, kuriame būtų įformintas antstolio sprendimas dėl skundo. Pažymėtina, kad pagal CPK 613 straipsnį, bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Šios teisės normos pagrindu pareiškėjo pateiktas dokumentas, įvardintas skundu, turėjo būti išspręstas ir dėl to priimtas patvarkymas.

Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų, kad antstolis būtų priėmęs patvarkymą dėl pareiškėjo pateikto skundo. Tuo atveju, jeigu antstolis skolininko skundą laikė akivaizdžiai nepagrįstu, neatitinkančių skundui keliamų formos ar turinio reikalavimų, jame nurodytos faktinės aplinkybės neatitiko vykdomosios bylos duomenų, nesudarė pagrindo antstoliui nesilaikyti teisės aktų reikalavimų dėl skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo, o manant, kad jis yra nepagrįstas, t. y. kas sudarytų pagrindą spręsti, jog antstolis skolininko skundo būtų netenkinęs, nustatyta tvarka neperduoti jo nagrinėti apylinkės teismui. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas nesuteikė antstoliams įgaliojimų nuspręsti, kurie iš skundų dėl antstolio veiksmų, jei jie yra netenkinami ar tenkinami iš dalies, turi būti perduoti nagrinėti teisme, o kurie ne. Įstatymo leidėjas numatė, jog visais atvejais, kai antstolis netenkina skundo ar tenkina jį iš dalies, jis privalo skundą su vykdomąja byla perduoti nagrinėti teismui. Įstatymo leidėjas nesuteikė galimybės antstoliui pasirinkti, kokius veiksmus tokiais atvejais jis gali atlikti, o siekiu užtikrinti vykdymo proceso operatyvumą negali būti pateisinamas teisės aktų reikalavimų nesilaikymas. Tuo atveju, jei antstolis sprendė, kad skolininko 2024 m. rugsėjo 24 d. skundas negali būti laikomas skundu dėl antstolio veiksmų, turėjo priimti konkretų patvarkymą dėl tokio skundo grąžinimo pareiškėjui arba patvarkymą dėl tokio skundo laikymo prašymu ar paklausimu. Nesant tokių procesinių sprendimų, skolininkas pagrįstai tikėjosi, kad jo pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų bus nagrinėjimas įstatyme nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas, viršijant kompetenciją, vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-706/2016).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aptartą teisinį reglamentavimą bei aktualius teismų praktikos išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad antstolio G. B. skundžiami veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)yra neteisėti, todėl antstolis įpareigotinas išspręsti pareiškėjo V. A. 2024 m. rugsėjo 24 d. skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą priimant atitinkamą patvarkymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. A. patikslintą skundą dėl antstolio G. B. veiksmų tenkinti.

Pripažinti skundžiamus antstolio veiksmus neteisėtais.

Įpareigoti antstolį G. B. išnagrinėti pareiškėjo V. A. 2024 m. rugsėjo 24 d. skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) priėmimo klausimą antstoliui priimant patvarkymą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.